BENDROJO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. liepos 8 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Vaizdinis Bendrijos prekių ženklas REDROCK – Ankstesni žodiniai nacionaliniai prekių ženklai ROCK, KEPROCK, FLEXIROCK, FORMROCK, FLOOR‑ROCK, TERMAROCK, KLIMAROCK, SPEEDROCK, DUROCK, SPLITROCK, PLANAROCK, TOPROCK, KLEMMROCK, FIXROCK, SONOROCK PLUS, VARIROCK, SONOROCK ir MASTERROCK – Santykinis atmetimo pagrindas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 53 straipsnio 1 dalies a punktas“
Byloje T‑548/12
Deutsche Rockwool Mineralwoll GmbH & Co. OHG, įsteigta Gladbeke (Vokietija), atstovaujama advokato J. Krenzel,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą V. Mahelka, P. Geroulakos ir M. Rajh,
atsakovę,
palaikomą
Redrock Construction s.r.o., įsteigtos Prahoje (Čekijos Respublika), atstovaujamos advokato D. Krofta,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2012 m. spalio 16 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1596/2011‑4), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Deutsche Rockwool Mineralwoll GmbH & Co. OHG ir Redrock Construction s.r.o.,
BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas G. Berardis, teisėjai O. Czúcz (pranešėjas) ir A. Popescu,
posėdžio sekretorius I. Drăgan, administratorius,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2012 m. gruodžio 18 d.,
susipažinęs su VRDT atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2013 m. gegužės 14 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2013 m. balandžio 16 d.,
susipažinęs su dubliku, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2013 m. rugpjūčio 21 d.,
įvykus 2014 m. lapkričio 12 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2004 m. gegužės 20 d. įstojusi į bylą šalis Redrock Construction s.r.o. pagal iš dalies pakeistą 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 26 sk., 78 t., p. 1; šis reglamentas pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1)) pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prekių ženklas, kurį buvo prašyta įregistruoti, yra šis vaizdinis žymuo:
3 Prekės ir paslaugos, kurioms buvo prašyta įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 1, 2, 17, 19 ir 37 klasėms ir pagal kiekvieną iš jų atitinka tokį aprašymą:
– 1 klasė: „Pramoniniai cheminiai gaminiai; prie šios klasės priskirti rišalai; pagalbinės pramoninės cheminės medžiagos; sintetinės dervos; neapdorotos dirbtinės dervos; epoksidinės dervos; pramoniniai cheminiai junginiai; pramoniniai klijai; cemento konservavimo priemonės, išskyrus dažus ir alyvas; cheminiai užpildai ir užpildantys reagentai“;
– 2 klasė: „Paviršių dangų medžiagos (dažai) ir pagalbinės dažančios priemonės; dažai; milteliniai dažai ir užpildai; paviršių dangos, lakai; neapdoroti natūralūs sakai; prie šios klasės priskirti rišalai; apsauginiai antikoroziniai preparatai; dažų ir lakų skiedikliai“;
– 17 klasė: „Sandarinimo ir izoliavimo medžiagos; filingo rišalai; izoliavimo medžiagos“;
– 19 klasė: „Nemetalinės statybinės medžiagos; betonas; kalkių skiedinys; cementas; dangos (statybinės medžiagos); tinkas; cemento mišiniai; statybinės paviršių dangos medžiagos; nemetalinės kelių tiesimo medžiagos; nemetalinės grindys; nemetalinės drėgmės pašalinimo konstrukcijų medžiagos; grindų klojimo mišiniai; statybinė mediena“;
– 37 klasė: „Statyba; pastatų statyba; su statyba susijusi informacija; remonto ir instaliavimo paslaugos; konsultacijos statybų srityje“.
4 2010 m. kovo 5 d. nagrinėjamas žymuo numeriu 3866365 buvo įregistruotas kaip Bendrijos prekių ženklas (toliau – ginčijamas prekių ženklas), be kita ko, nurodytoms prekėms ir paslaugoms.
5 2010 m. balandžio 6 d. ieškovė Deutsche Rockwool Mineralwoll GmbH & Co. OHG pateikė prašymą pripažinti ginčijamo prekių ženklo registraciją negaliojančia pagal Reglamento Nr. 207/2009 53 straipsnio 1 dalies a punktą, siejamą su minėto reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punktu.
6 Prašymas pripažinti registraciją negaliojančia buvo grindžiamas šiais prekių ženklais:
– ankstesniu žodiniu prekių ženklu ROCK, 2003 m. kovo 24 d. numeriu 30229274 įregistruotu Vokietijoje 1, 6–8, 17, 19, 37 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms,
– ankstesniu žodiniu prekių ženklu KEPROCK, 2003 m. gegužės 30 d. numeriu 30312115 įregistruotu Vokietijoje šioms prekėms ir paslaugoms:
– 17 klasė: „Lakštų, demblių, mineralinio veltinio, plokščių, demblių iš plokštelių, plokščių iš plokštelių ir tam tikrų formų pavidalo mineralinės vatos gaminiai, nurodytos prekės iš vienos arba abiejų pusių padengtos plastiku ir (arba) stiklo audiniu, ir (arba) elastingomis hidraulinėmis medžiagomis, ir (arba) sintetine derva, su užpildais arba be jų ir (arba) su spalvos pigmentais arba be jų, visos prekės skirtos šilumos ir garso izoliacijai, būtent gaminiai stogo izoliacijai, skirti plokštiems, plokštiems pakreiptiems ir nuožulniems stogams; gaminiai labai nuožulniems stogams, daugiausia plokščių pavidalo“;
– 19 klasė: „Tinklelio, demblių, veltinio, plokščių, demblių iš plokštelių, plokščių iš plokštelių ir tam tikrų formų pavidalo mineralinės vatos gaminiai; garso izoliacijos plokštės sausam klojiniui ir mineralinio pluošto plokštės „išvirkščio“ tipo stogams, nurodytos prekės iš vienos arba abiejų pusių padengtos plastiku ir (arba) stiklo audiniu, ir (arba) elastingomis hidraulinėmis medžiagomis, ir (arba) sintetine derva, su glaistu arba be jo ir (arba) su spalvos pigmentais arba be jų, visos prekės yra skirtos naudoti kaip priešgaisrinės ir (arba) kaip statybinės medžiagos, būtent gaminiai stogo izoliacijai, skirti plokštiems, plokštiems pakreiptiems ir nuožulniems stogams; gaminiai labai nuožulniems stogams, daugiausia plokščių pavidalo“;
– 37 klasė: „Statyba; pastatų statyba; remonto ir instaliavimo paslaugos, būtent stogų šilumos ir (arba) garso izoliavimo darbai; priešgaisrinių elementų įrengimas, be kita ko, ant stogų“;
– ankstesniu žodiniu prekių ženklu FLEXIROCK, 1994 m. rugsėjo 21 d. numeriu 2078534 įregistruotu Vokietijoje 17 ir 19 klasių prekėms;
– ankstesniu žodiniu prekių ženklu FORMROCK, 1994 m. rugsėjo 21 d. numeriu 2078535 įregistruotu Vokietijoje 17 ir 19 klasių prekėms;
– ankstesniu žodiniu prekių ženklu FLOOR‑ROCK, 1994 m. spalio 6 d. numeriu 2079579 įregistruotu Vokietijoje 17 ir 19 klasių prekėms;
– ankstesniu žodiniu prekių ženklu TERMAROCK, 1995 m. rugsėjo 18 d. numeriu 39502727 įregistruotu Vokietijoje 17 ir 19 klasių prekėms;
– ankstesniu žodiniu prekių ženklu KLIMAROCK, 1996 m. gegužės 7 d. numeriu 39517348 įregistruotu Vokietijoje 17 ir 19 klasių prekėms;
– ankstesniu žodiniu prekių ženklu SPEEDROCK, 1996 m. gegužės 21 d. įregistruotu numeriu 39543868 Vokietijoje 17 ir 19 klasių prekėms;
– ankstesniu žodiniu prekių ženklu DUROCK, 1996 m. birželio 11 d. numeriu 39551027 įregistruotu Vokietijoje 17 ir 19 klasių prekėms;
– ankstesniu žodiniu prekių ženklu SPLITROCK, 1996 m. gegužės 23 d. numeriu 39605619 įregistruotu Vokietijoje 17 ir 19 klasių prekėms;
– ankstesniu žodiniu prekių ženklu PLANAROCK, 1996 m. gruodžio 17 d. numeriu 39644214 įregistruotu Vokietijoje 17 ir 19 klasių prekėms;
– ankstesniu žodiniu prekių ženklu TOPROCK, 1997 m. balandžio 23 d. numeriu 39707589 įregistruotu Vokietijoje 17 ir 19 klasių prekėms;
– ankstesniu žodiniu prekių ženklu KLEMMROCK, 1997 m. spalio 10 d. numeriu 39737546 įregistruotu Vokietijoje 17 ir 19 klasių prekėms;
– ankstesniu žodiniu prekių ženklu FIXROCK, 1999 m. rugpjūčio 23 d. numeriu 39920622 įregistruotu Vokietijoje 6, 17 ir 19 klasių prekėms;
– ankstesniu žodiniu prekių ženklu SONOROCK PLUS, 2002 m. vasario 11 d. numeriu 30166175 įregistruotu Vokietijoje 17, 19 ir 37 klasių prekėms ir paslaugoms;
– ankstesniu žodiniu prekių ženklu VARIROCK, 2002 m. vasario 11 d. numeriu 30166176 įregistruotu Vokietijoje 17, 19 ir 37 klasių prekėms ir paslaugoms;
– ankstesniu žodiniu prekių ženklu SONOROCK, 2002 m. vasario 11 d. numeriu 30166177 įregistruotu Vokietijoje 17, 19 ir 37 klasių prekėms ir paslaugoms;
– ankstesniu žodiniu prekių ženklu MASTERROCK, 2002 m. liepos 9 d. numeriu 30212141 įregistruotu Vokietijoje 17, 19 ir 37 klasių prekėms ir paslaugoms.
7 Prašymas pripažinti registraciją negaliojančia grindžiamas visomis prekėmis ir paslaugomis, kurios žymimos ankstesniais prekių ženklais, ir pateiktas dėl visų 3 punkte nurodytų prekių ir paslaugų, kurios žymimos ginčijamu prekių ženklu.
8 2011 m. liepos 12 d. sprendimu Anuliavimo skyrius atmetė ieškovės pateiktą prašymą pripažinti registraciją negaliojančia. Jo nuomone, žymenimis, dėl kurių kilo ginčas, žymimos prekės ir paslaugos yra tapačios arba panašios. Dėl elemento „rock“ jis nusprendė, kad jis apibūdina ankstesniais prekių ženklais žymimas prekes ir kad žymenims, dėl kurių kilo ginčas, būdingas tam tikro laipsnio panašumas. Vis dėlto, atsižvelgdamas į aukštą atitinkamos visuomenės pastabumo lygį, jis nusprendė, kad nėra galimybės supainioti su visais ankstesniais prekių ženklais. Galiausiai jis atmetė ieškovės argumentą dėl tariamai egzistuojančios prekių ženklų šeimos.
9 2011 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė pateikė apeliaciją VRDT dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo.
10 2012 m. spalio 16 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) Ketvirtoji apeliacinė taryba patvirtino Anuliavimo skyriaus sprendimą. Dėl ankstesniu prekių ženklu ROCK grindžiamo prašymo pripažinti registraciją negaliojančia ji pažymėjo, jog tai, kad nėra galimybės supainioti, Bendrasis Teismas galutinai konstatavo 2009 m. spalio 13 d. Sprendime Deutsche Rockwool Mineralwoll / VRDT – Redrock Construction (REDROCK) (T‑146/08, EU:T:2009:398). Dėl ankstesniu prekių ženklu KEPROCK grindžiamo prašymo pripažinti registraciją negaliojančia Apeliacinė taryba nurodė, kad atitinkamos visuomenės pastabumo lygis yra aukštas, kad prie 1 ir 2 klasių priskiriamos ginčijamo prekių ženklo prekės ir prie 19 klasės priskiriama statybinė mediena yra nepanašios, o kitos ginčijamos prekės ir paslaugos iš dalies tapačios ir iš dalies panašios į prekių ženklu KEPROCK žymimas prekes ir paslaugas. Be to, žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualus panašumas yra mažesnis už vidutinį, fonetinis panašumas – vidutinis, o konceptualiai jie nepanašūs. Galiausiai bendram elementui „rock“ būdingas tik silpnas skiriamasis požymis. Todėl nėra galimybės supainioti. Apeliacinė taryba nusprendė, kad iš esmės dėl tų pačių priežasčių nėra galimybės supainioti ir su kitais ankstesniais prekių ženklais. Todėl ji nusprendė, kad platesnė apsauga, kuri suteikiama prekių ženklų šeimoms, šiuo atveju negali būti taikoma.
Šalių reikalavimai
11 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
12 VRDT ir įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
13 Ieškovė grindžia ieškinį vieninteliu pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto ir 53 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimu.
14 Remiantis minėtais straipsniais ankstesnio prekių ženklo savininko prašymu prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms abu prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas. Suklaidinimo galimybė apima ir galimybę sieti su ankstesniu prekių ženklu. Be to, pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktį ankstesniais prekių ženklais reikia laikyti prekių ženklus, įregistruotus valstybėje narėje, kurių registracijos paraiškos padavimo data yra ankstesnė už Bendrijos prekių ženklo registracijos paraiškos padavimo datą.
15 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką galimybę supainioti sudaro galimybė, kad visuomenė manys, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos pagamintos arba suteiktos tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių. Galimybė supainioti turi būti visapusiškai įvertinta atsižvelgiant į tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia nagrinėjamus žymenis ir prekes ar paslaugas, ir į visus konkrečiam atvejui būdingus veiksnius, ypač į žymenų panašumo ir jais žymimų prekių ar paslaugų panašumo tarpusavio priklausomybę (2003 m. liepos 9 d. Sprendimo Laboratorios RTB / VRDT – Giorgio Beverly Hills (GIORGIO BEVERLY HILLS), T‑162/01, Rink., EU:T:2003:199, 30–33 punktai ir 2013 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Three‑N‑Products / VRDT – Munindra (AYUR), T‑63/13, EU:T:2013:583, 14 punktas).
16 Šiuo atveju pažymėtina, jog 10 punkte minėtame Sprendime REDROCK (EU:T:2009:398) Bendrasis Teismas konstatavo, kad nėra galimybės supainioti žymenų ROCK ir REDROCK. Šios išvados neginčija ieškovė, ir, be kita ko, ji yra įgijusi res judicata galią. Todėl reikia įvertinti galimybę supainioti žymenį REDROCK su likusiais ankstesniais prekių ženklais.
17 Šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, kad tiek VRDT, tiek ir Bendrajame Teisme ieškovė savo argumentus labiausiai grindė galimybe supainioti žymenį REDROCK ir ankstesnį prekių ženklą KEPROCK, didžiausią dėmesį skyrė ankstesniais prekių ženklais žymimoms prekėms, daugiausia gaminamoms iš mineralinės vatos, ir nepateikė atskirų argumentų dėl šiais prekių ženklais žymimų paslaugų.
Dėl atitinkamos visuomenės
18 Remiantis teismų praktika, kalbant apie atitinkamos visuomenės pastabumo laipsnį, pažymėtina, jog visapusiškai vertinant galimybę supainioti vidutinis atitinkamų prekių ir paslaugų vartotojas laikomas pakankamai informuotu, protingai pastabiu ir nuovokiu. Taip pat reikia atsižvelgti į aplinkybę, kad vidutinio vartotojo pastabumas gali kisti pagal nagrinėjamą prekių ar paslaugų kategoriją (žr. 2007 m. vasario 13 d. Sprendimo Mundipharma / VRDT – Altana Pharma (RESPICUR), T‑256/04, Rink., EU:T:2007:46, 42 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
19 Šiuo atveju Apeliacinė taryba nusprendė, kad atitinkama teritorija yra Vokietija, t. y. valstybė, kurioje įregistruoti ir saugomi ankstesni prekių ženklai, ir kad atitinkamą visuomenę sudaro statybos sektoriaus specialistai ir tam tikrais atvejais statybos srityje gerai informuoti vidutiniai vartotojai, kurie nurodytas prekes perka meistravimo prekių parduotuvėse. Ji nusprendė, kad dėl nagrinėjamų prekių kainos ir pageidaujamo ilgaamžiškumo visuomenės pastabumo lygis perkant yra ypač aukštas.
20 Ieškovė šios analizės neginčija.
21 Reikia pažymėti, kad nurodytos prekės, kurių didžioji dalis yra statybinės medžiagos, nėra vidutinių vartotojų kasdieninio vartojimo prekės. Dėl jų specializuoto pobūdžio būtinas tikslus ir apdairus pasirinkimas, neatsižvelgiant į parduodamų prekių kainą ir kiekį. Be to, vien faktas, kad tam tikros rūšies prekių vartotojai neperka reguliariai, patvirtina, kad vartotojo pastabumo lygis bus veikiau aukštas. Reikia pridurti, kad net jeigu dalis nagrinėjamų prekių yra prieinama plačiajai visuomenei, tik retai jas perka paprasti vartotojai; paprastai jie šią užduotį patiki specialistams arba konsultuojasi su vartotojais, kurių žinių lygis šioje srityje yra aukštesnis už vidutinį (šiuo klausimu žr. 10 punkte minėto Sprendimo REDROCK, EU:T:2009:398, 45 ir 46 punktus).
22 Reikia pridurti, kad žinios apie statybinių medžiagų savybes, kokybę ir komercinę kilmę atitinkamai visuomenei yra juo labiau svarbios dėl to, kad įmontuotų į pastatą minėtų medžiagų pakeitimo sąnaudos dažniausiai būna labai didelės. Be to, dėl prastos jų kokybės pastatui gali būti paradyta žalos, dėl kurios gali tekti imtis su didelėmis išlaidomis susijusių veiksmų. Dėl šių priežasčių pagrįsta manyti, kad net vidutinis vartotojas, kuris tokių prekių parinkimo užduoties nepatiki specialistui, internete atlieka atitinkamų prekių paiešką ir bet kuriuo atveju domisi šių prekių kilme ir gamintoju.
23 Tą patį galima pasakyti apie 37 klasės statybos paslaugas, nes jų atveju būtinas tikslus ir apdairus pasirinkimas ir aukštas atitinkamos visuomenės pastabumo lygis.
24 Vadinasi, reikia patvirtinti, kad atitinkamos visuomenės pastabumo lygis yra ypač aukštas (šiuo klausimu žr. 10 punkte minėto Sprendimo REDROCK, EU:T:2009:398, 47 punktą).
Dėl prekių ženklais REDROCK ir KEPROCK žymimų prekių ir paslaugų palyginimo
25 Ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba nusprendė, kad prie 1 ir 2 klasių priskiriamos prekės, žymimos ginčijamu prekių ženklu, ir prie 19 klasės priskiriama statybinė mediena yra nepanašios, o kitos ginčijamos prekės ir paslaugos yra iš dalies tapačios ir iš dalies panašios į prekių ženklu KEPROCK žymimas prekes ir paslaugas.
26 Ieškovė ginčija tokį vertinimą. Ji nurodo, kad prie 1 ir 2 klasių priskiriamos prekės, žymimos ginčijamu prekių ženklu, naudojamos tuo pačiu tikslu kaip ir prie 17 ir 19 klasių priskiriamos prekės, žymimos prekių ženklu KEPROCK, arba gali pakeisti šias prekes. Be to, jų platinimo kanalai yra tie patys. Todėl minėtos prekės yra panašios. Ji taip pat mano, kad prie 17 klasės priskirtos „sandarinimo medžiagos“, žymimos ginčijamu prekių ženklu, yra ne tik panašios į prekių ženklu KEPROCK žymimas izoliacines medžiagas, priskiriamas prie 17 ir 19 klasių, bet ir labai į jas panašios.
27 Konstatuotina, kad pagal ginčijamą sprendimą „izoliavimo medžiagos; filingo rišalai; izoliavimo medžiagos“, priskirtos prie 17 klasės ir žymimos ginčijamu prekių ženklu, tapačios „visiems šilumą ir garsą izoliuojantiems gaminiams“, priskirtiems prie tos pačios klasės ir žymimiems prekių ženklu KEPROCK. Be to, Apeliacinė taryba nusprendė, kad „nemetalinės statybinės medžiagos“, priskirtos prie 19 klasės ir žymimos ginčijamu prekių ženklu, tapačios statybinėms medžiagoms, priskirtoms prie tos pačios klasės ir žymimos prekių ženklu KEPROCK. Galiausiai, Apeliacinės tarybos nuomone, nagrinėjamais žymenimis žymimos paslaugos, priskiriamos prie 37 klasės, taip pat tapačios.
28 Ji nusprendė, kad, nepaisant šių prekių ir paslaugų, žymimų žymenimis, dėl kurių kilo ginčas, tapatumo, nėra galimybės supainioti.
29 Todėl pirmiausiai reikia išnagrinėti klausimą, ar Apeliacinė taryba galėjo pagrįstai padaryti išvadą, kad nėra galimybės supainioti žymenimis, dėl kurių kilo ginčas, žymimų prekių ir paslaugų, kurias ji laiko tapačiomis. Iš tikrųjų, jeigu tokia išvada ginčijamame sprendime būtų galiojanti, kitų prekių ir kitų paslaugų panašumo vertinimas būtų nebereikalingas.
30 Taigi Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti žymenų REDROCK ir KEPROCK panašumą.
Dėl žymenų REDROCK ir KEPROCK palyginimo
31 Ieškovė priekaištauja Apeliacinei tarybai dėl to, kad ši klaidingai vertino REDROCK ir KEPROCK panašumą ir elemento „rock“ apibūdinamąjį pobūdį, kiek tai susiję su statybos sektoriaus prekėmis.
32 Reikia priminti, kad visapusis galimybės supainioti vertinimas, kiek jis susijęs su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų daromu įspūdžiu, atsižvelgiant visų pirma į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus. Tai, kaip vidutinis nagrinėjamų prekių ar paslaugų vartotojas suvokia prekių ženklus, yra lemiamas kriterijus visapusiškai vertinant minėtą galimybę. Šiuo atžvilgiu pabrėžtina, kad vidutinis vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą ir nenagrinėja įvairių jo detalių (žr. 2007 m. birželio 12 d. Sprendimo VRDT / Shaker, C‑334/05 P, Rink., EU:C:2007:333, 35 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
33 Vertinant dviejų prekių ženklų panašumą negali pakakti atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą ir jį palyginti su kitu prekių ženklu. Atvirkščiai, šį palyginimą būtina naudoti nagrinėjant prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, kai vertinama kiekvieno iš jų visuma, tačiau tai nereiškia, kad bendro įspūdžio, kurį atitinkamos visuomenės atmintyje paliko sudėtinis prekių ženklas, tam tikromis aplinkybėmis negali labiau lemti vienas ar keli jo elementai (žr. 32 punkte nurodyto Sprendimo VRDT / Shaker, EU:C:2007:333, 41 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Panašumas gali būti vertinamas remiantis vien dominuojančiu elementu tik tuomet, jei visos kitos prekių ženklo sudedamosios dalys yra nežymios (32 punkte nurodyto Sprendimo VRDT / Shaker, EU:C:2007:333, 42 punktas ir 2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Nestlé / VRDT, C‑193/06 P, EU:C:2007:539, 42 punktas). Taip ypač galėtų būti tuomet, kai ši sudedamoji dalis viena dominuotų atitinkamos visuomenės atmintyje užsifiksavusiame šio prekių ženklo vaizde, todėl visos kitos bendro šio prekių ženklo sukurto įspūdžio sudedamosios dalys būtų nežymios (minėto Sprendimo Nestlé / VRDT, EU:C:2007:539, 43 punktas).
Pirminės pastabos
34 Pagal teismo praktiką, nustatant prekių ženklą sudarančio elemento skiriamąjį požymį, reikia vertinti didesnį ar mažesnį šio elemento galėjimą identifikuoti tam tikros įmonės prekes ir paslaugas, kurioms buvo įregistruotas prekių ženklas, ir taip atskirti tas prekes ir paslaugas nuo kitų įmonių prekių ir paslaugų. Atliekant šį vertinimą, reikia atsižvelgti, be kita ko, į nagrinėjamam elementui būdingas savybes ir tai, ar jis apibūdina prekes ar paslaugas, kurioms prekių ženklas yra įregistruotas, ar ne (2006 m. birželio 13 d. Sprendimo Inex / VRDT – Wiseman (Karvės odos vaizdas), T‑153/03, Rink., EU:T:2006:157, 35 punktas ir 2008 m. vasario 27 d. Sprendimo Citigroup / VRDT – Link Interchange Network (WORLDLINK), T‑325/04, EU:T:2008:51, 66 punktas).
35 Šiuo atveju dėl vizualaus panašumo Apeliacinė taryba nusprendė, kad atitinkama visuomenė elementą „rock“ identifikuotų kaip žodį, tačiau žymenis, dėl kurių kilo ginčas, išanalizavo kaip visumą. Dėl fonetinio palyginimo ji konstatavo, kad žymenį REDROCK atitinkama visuomenė suvoktų kaip anglišką žodį, sudarytą iš dviejų bazinio žodyno žodžių, o prekių ženklą KEPROCK suvoktų kaip išradingai sugalvotą sąvoką. Jos nuomone, vertinant konceptualiai, atitinkami vartotojai vokiečiai nedelsdami suvoktų prekių ženklą REDROCK sudarančių dviejų bazinio anglų kalbos žodyno žodžių prasmę. Be to, atsižvelgiant į susijusias prekes ir paslaugas, vartotojai elementą „rock“ susietų su žodžio „akmuo“ vokiškais atitikmenimis, t. y. „Fels“ ir „Stein“, todėl minėtas elementas turėtų silpną skiriamąjį požymį. Be to, Apeliacinė taryba nusprendė, kad raidžių junginys „kep“ nieko nereiškia anglų ir vokiečių kalbose. Todėl, jos nuomone, visuomenė neišskaidytų prekių ženklo KEPROCK ir jį laikytų išradingai sugalvotu žodiniu junginiu.
36 Visų pirma ieškovė nurodo, kad atitinkama visuomenė prekių ženklą vertina kaip visumą. Taigi, jos nuomone, Apeliacinė taryba suklydo, kai atskirai išnagrinėjo pirmą ir antrą žymenų, dėl kurių kilo ginčas, skiemenį.
37 Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad nors paprastas vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą ir nenagrinėja jo atskirų detalių (1999 m. birželio 22 d. Sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C‑342/97, Rink., EU:C:1999:323, 25 punktas), stengdamasis suprasti žodinį žymenį, jį suskaido į žodinius elementus, jam turinčius konkrečią reikšmę ar primenančius jam žinomus žodžius (2004 m. spalio 6 d. Sprendimo Vitakraft‑Werke Wührmann / VRDT – Krafft (VITAKRAFT), T‑356/02, Rink., EU:T:2004:292, 51 punktas ir 18 punkte minėto Sprendimo RESPICUR, EU:T:2007:46, 57 punktas). Vartotojui suprantamų žodinių elementų identifikavimas yra svarbus vertinat žymenų, dėl kurių kilo ginčas, fonetinį, vizualų ir konceptualų panašumą (šiuo klausimu žr. 2010 m. birželio 25 d. Sprendimo MIP Metro / VRDT – CBT Comunicación Multimedia (Metromeet), T‑407/08, Rink., EU:T:2010:256, 37 ir 38 punktus).
38 Todėl Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad atitinkama visuomenė žodinį elementą „rock“ identifikuos kaip žodį, net jeigu vizualiai šis elementas ir kiti žymenų, dėl kurių kilo ginčas, elementai nėra atskirti. Net jeigu vidutinis vartotojas vokietis neturi gerų anglų kalbos žinių, žodis „rock“ yra vienas iš elementarių angliškų žodžių, kurį ir specialistai, ir vartotojai susietų su žodžiu „akmuo“ (10 punkte minėto Sprendimo REDROCK, EU:T:2009:398, 53 punktas).
39 Tą patį galima pasakyti apie ginčijamo prekių ženklo elementą „red“, anglų kalboje reiškiantį raudoną spalvą; kadangi jis priskirtinas baziniam anglų kalbos žodynui, atitinkama visuomenė jį iškart suprastų (10 punkte minėto Sprendimo REDROCK, EU:T:2009:398, 78 punktas).
40 Taigi Apeliacinė taryba nesuklydo, kai nusprendė, kad atitinkama visuomenė suskaidytų prekių ženklą REDROCK į du elementus „red“ ir „rock“ ir kad prekių ženklo KEPROCK elementą „rock“ identifikuotų kaip žodį, turintį reikšmę.
41 Reikia pridurti, jog savo argumentais, susijusiais su prekių ženklų, kurių bendras elementas yra žodis „rock“, šeima, ieškovė pripažino, kad minėtas elementas turi tam tikrą autonomiją kalbant apie visus ankstesnius prekių ženklus, įskaitant prekių ženklą KEPROCK; jos nuomone, tai yra serijinis elementas, leidžiantis visuomenei susieti visus šiuos prekių ženklus su ta pačia komercine kilme. Taigi kitame kontekste ji negali pagrįstai neigti, kad elementas „rock“ yra atskiras elementas, kurį galėtų identifikuoti atitinkama visuomenė.
42 Galiausiai iš ginčijamo sprendimo aiškiai matyti, kad, identifikavusi elementą „rock“ kaip reikšmę turintį žodį, Apeliacinė taryba atliko palyginimą ir atsižvelgė į visus žymenis, dėl kurių kilo ginčas; be to, ji konstatavo, kad žymuo KEPROCK, vertinamas kaip visuma, fonetiniu ir konceptualiu požiūriais būtų suvokiamas kaip išradingai sugalvotas žodinis junginys.
43 Taigi niekas netrukdo Apeliacinei tarybai pirmiausia identifikuoti suprantamus žymenų, dėl kurių kilo ginčas, elementus, įvertinti jų skiriamąjį požymį ir vėliau palyginti minėtus žymenis kaip visumą. Tokie veiksmai būtų puikiai suderinami su šio sprendimo 32 ir 37 punktuose minėta teismo praktika. Be to, identifikuojant „skiriamuosius“ ir „dominuojančius“ elementus, gali prireikti įvertinti santykinį visų prekių ženklo sudedamųjų dalių išskirtinumą ir identifikuoti mažiau skiriamuosius elementus. Dėl tokios praktikos nepanaikinama galimybė vėlesniame nagrinėjamo etape atsižvelgti į prekių ženklų sukuriamą bendrą įspūdį.
44 Todėl reikia atmesti ieškovės argumentą, kad žymenis, dėl kurių kilo ginčas, sudarančius elementus reikia nagrinėti atskirai.
45 Antra, reikia priminti, kad Apeliacinė taryba keliose ginčijamo sprendimo vietose rėmėsi tuo, kad elementas „rock“ yra apibūdinamasis.
46 Be to, reikia nurodyti, kad bent dalis ginčijamu prekių ženklu žymimų statybinių medžiagų ir beveik visos ankstesniais prekių ženklais žymimos prekės pagamintos iš pirminių žaliavų, kurios yra iš akmens ir kurias, ypač natūralios būsenos, atitinkama visuomenė gali lengvai susieti su žodžiu „rock“, netgi „uolienos“ arba „uolos“ prasme, todėl jis tikrai yra jas apibūdinantis (10 punkte minėto Sprendimo REDROCK, EU:T:2009:398, 54 punktas).
47 Tokios išvados nepaneigia ieškovės argumentas, pagal kurį žodis „rock“ vokiečių kalboje turi kitų reikšmių, t. y. muzikos stilius arba moteriškas drabužis. Iš tikrųjų vertinant, ar žymuo yra skiriamasis, ar apibūdinamasis, reikia atsižvelgti į tą minėto žymens reikšmę, kuri siejasi su žymimomis prekėmis arba apibūdina vieną iš jų savybių (2003 m. spalio 23 d. Sprendimo VRDT / Wrigley, C‑191/01 P, Rink., EU:C:2003:579, 32 punktas ir 10 punkte minėto Sprendimo REDROCK, EU:T:2009:398, 55 punktas).
48 Be kita ko, šiuo atveju žodis „rock“ suteikia informacijos, kurią galima suprasti kaip nurodytų prekių ir paslaugų, priskiriamų, be kita ko, prie statybinių medžiagų ir statybos veiklos, savybių pagyrimą, nes jis gali būti suprantamas kaip užuomina apie uolienų ar kitų akmens darinių tvirtumą ir stabilumą. Taigi žodžiui, kuriuo giriamos nurodytų prekių ar paslaugų savybės, nebūdingas ryškus skiriamasis požymis minėtų prekių ir paslaugų atžvilgiu (šiuo klausimu žr. 2008 m. sausio 16 d. Sprendimo Inter‑Ikea / VRDT – Waibel (idea), T‑112/06, EU:T:2008:10, 51 punktą ir 10 punkte minėto Sprendimo REDROCK, EU:T:2009:398, 56 punktą).
49 Iš to matyti, kad bendru elementu „rock“ pakankamai apibūdinamos ir giriamos prekės ir paslaugos, kurioms skirti žymenys, dėl kurių kilo ginčas, todėl jam būdingas tik silpnas skiriamasis požymis, kaip teisingai nusprendė Apeliacinė taryba.
Dėl vizualaus palyginimo
50 Ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba nurodė, kad žymenų REDROCK ir KEPROCK antra dalis ir raidžių skaičius sutampa. Tačiau labai skiriasi žymenų pradžia, kuriai visuomenė paprastai skiria daugiau dėmesio ir kuri šiuo atveju yra labiausiai išsiskirianti prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, dalis. Bendra raidė „e“ vizualiai skiriasi prekių ženkle REDROCK ir prekių ženkle KEPROCK, nes ji yra originaliai stilizuota. Todėl žymenų vizualus panašumas būtų mažesnis už vidutinį.
51 Ieškovė mano, kad prekių ženklai labai panašūs vizualiai. Ji nurodo, kad didžiųjų raidžių K ir R, kaip ir P ir D, struktūra panaši.
52 Pažymėtina, kad abu prekių ženklai sudaryti iš septynių raidžių ir turi vienodą antrą skiemenį „rock“.
53 Vis dėlto konstatuotina, kad minėtą skiemenį atitinkama visuomenė identifikuotų kaip žodį „rock“, kuris siejasi su atitinkamų prekių ir paslaugų savybėmis ir kuriam būdingas tik silpnas skiriamasis požymis.
54 Be to, pagal teismo praktiką vartotojas prekių ženklo žodinių elementų pradžiai skiria daugiau dėmesio nei kitoms dalims (2004 m. kovo 17 d. Sprendimo El Corte Inglés / VRDT – González Cabello et Iberia Líneas Aéreas de España (MUNDICOR), T‑183/02 ir T‑184/02, Rink., EU:T:2004:79, 81 punktas). Be kita ko, nors neginčijama, kad atitinkama visuomenė supranta žodį „red“ ir jį susieja su elementu „rock“, vaizdinis elementas – stilizuota pilka didžioji raidė E – yra pirmoje prekių ženklo REDROCK dalyje.
55 Taigi vizualiai atitinkama visuomenė akivaizdžiai daugiau dėmesio skirtų žymenų, dėl kurių kilo ginčas, pradžiai nei bendram elementui „rock“.
56 Taigi šiuo atveju žymenų, dėl kurių kilo ginčas, pradžia skiriasi dviem iš trijų raidžių, nes jiems bendra tik didžioji raidė E. Be to, dėl stilizuotos minėtos didžiosios raidės E ir naudojamos pilkos spalvos ginčijamo prekių ženklo elemento „red“ vizualus įspūdis dar labiau skiriasi nuo ankstesniame prekių ženkle esančio elemento „kep“.
57 Dėl tariamo didžiųjų raidžių K ir R, P ir D panašumo konstatuotina, kad, atsižvelgiant į aukštą atitinkamos visuomenės pastabumo lygį, ši visuomenė tikrai pastebėtų šių raidžių skirtumus, net jeigu ji atsimena tik ne visą ankstesnio prekių ženklo vaizdą.
58 Todėl reikia pritarti Apeliacinės tarybos analizei, pagal kurią nagrinėjamų žymenų vizualus panašumas yra mažesnis už vidutinį, ir, be kita ko, patikslinti, kad minėtas panašumas yra silpnas.
Dėl fonetinio palyginimo
59 Dėl fonetinio palyginimo ginčijamame sprendime nurodyta, kad atitinkami vartotojai vokiečiai abu prekių ženklus ištaria dviem skiemenimis. Balsių seka yra tokia pati. Žymuo REDROCK būtų suprantamas kaip anglų kalbos žodis, sudarytas iš bazinio žodyno žodžių, nes prekių ženklas būtų ištariamas pagal anglų kalbos taisykles. Ankstesnis vokiškas prekių ženklas KEPROCK būtų suprantamas kaip išradingai sugalvota sąvoka ir todėl būtų ištariamas pagal vokiečių kalbos tarimo taisykles. Nors pabaiga ištariama labai panašiai, aiškiai suprantama, kad pradžios skiriasi. Taigi fonetiškai prekių ženklai vidutiniškai panašūs.
60 Ieškovės nuomone, nėra jokių praktinių priežasčių vokiškai kalbantiems vartotojams ginčijamą prekių ženklą tarti pagal anglų kalbos tarimo taisykles, o ankstesnį prekių ženklą KEPROCK – pagal vokiečių kalbos tarimo taisykles. Vidutinis vartotojas nesuprastų, kad elemento „rock“ reikšmė atitinka vokiškus žodžius „Fels“ arba „Gestein“. Priešingai, Vokietijos visuomenė žodį „rock“ susietų su tapačiu vokišku žodžiu, reiškiančiu „sijonas“, arba, jei ji pagalvotų apie anglų kalbą, susietų jį su žodžiu, reiškiančiu muzikos stilių. Kadangi žymenys, dėl kurių kilo ginčas, būtų ištariami pagal vokiečių kalbos tarimo taisykles ir kadangi garsų „r“ ir „k“, „d“ ir „p“ skambėjimas panašus, minėti žymenys būtų labai panašūs fonetiškai.
61 Reikia priminti, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra vienodo ilgumo ir kad jų balsių seka yra tokia pati. Antras skiemuo, t. y. žodis „rock“, taip pat yra bendras.
62 Tačiau pradžioje yra skirtingų priebalsių.
63 Be to, neginčijama, kad atitinkama visuomenė supranta angliškų žodžių „red“ ir „rock“ reikšmę. Tačiau ši aplinkybė netrukdo daliai vartotojų ginčijamą prekių ženklą ištarti pagal vokiečių kalbos tarimo taisykles.
64 Bet kuriuo atveju, net jeigu nagrinėjami žymenys būtų ištariami pagal vokiečių kalbos tarimo taisykles, garso „r“, kuris vokiečių kalboje tariamas nevirpinant liežuvio galiuko, skambėjimas labai skirtųsi nuo garso „k“ skambėjimo. Be to, net jeigu priebalsių „d“ ir „p“ skambėjimo skirtumas yra šiek tiek mažesnis, atitinkama visuomenė gali jį pajusti.
65 Atsižvelgiant į šias išvadas, net jeigu vertinant remiamasi vokiečių kalbos tarimo taisyklėmis, nagrinėjami žymenys yra vidutiniškai panašūs fonetiškai, kaip teisingai nusprendė Apeliacinė taryba.
Dėl konceptualaus palyginimo
66 Ginčijamame sprendime numatyta, kad konceptualiu požiūriu atitinkami vartotojai vokiečiai iškart suvoktų abiejų bazinio žodyno žodžių, sudarančių prekių ženklą REDROCK, reikšmę. Taigi jiems ginčijamas prekių ženklas sietųsi su raudonos spalvos akmeniu. Tačiau prekių ženklo KEPROCK pradžia nieko nereiškia, todėl šis prekių ženklas būtų suvokiamas kaip išradingai sugalvotas žodinis junginys. Taigi žymenys, dėl kurių kilo ginčas, skiriasi konceptualiai.
67 Primintina, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų, susijusių su konceptualiu palyginimu.
68 Šio sprendimo 10 punkte minėtame Sprendime REDROCK, (EU:T:2009:398) Bendrasis Teismas jau nusprendė, kad ginčijamą prekių ženklą sudarantį elementą „rock“ supranta susijusi visuomenė; ji susietų anglišką būdvardį „red“ ir anglišką daiktavardį „rock“, reiškiantį „akmuo“, „uola“ arba „uoliena“. Taigi kaip visuma jis apibūdina šių žodžių reikšmės nulemtą vaizdą (šio sprendimo 10 punkte minėto Sprendimo REDROCK, EU:T:2009:398, 80 punktas).
69 Tačiau prekių ženklas KEPROCK vartotojui nesisieja su jokiu konkrečiu vaizdu, nes elementas „kep“ nieko nereiškia. Taigi, net jeigu atitinkama visuomenė suteikia elementui „rock“ reikšmę, žymuo KEPROCK, vertinamas kaip visuma, suvokiamas kaip išradingai sugalvotas žodinis junginys, neturintis jokios konkrečios reikšmės.
70 Todėl reikia konstatuoti, kad neįmanoma palyginti žymenų REDROCK ir KEPROCK reikšmės, nes šiuo atveju konceptualus palyginimas yra neutrali aplinkybė.
71 Atsižvelgiant į pateikus paaiškinimus reikia daryti išvadą, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra šiek tiek panašūs vizualiai, vidutiniškai panašūs fonetiškai, o konceptualus palyginimas yra neutralus.
Dėl galimybės supainioti
72 Apeliacinė taryba konstatavo, kad nėra galimybės supainioti ginčijamą prekių ženklą su ankstesniais prekių ženklais.
73 Ieškovė ginčija šį vertinimą.
Dėl galimybės supainioti žymenis REDROCK ir KEPROCK
74 Visų pirma reikia nurodyti, kad ankstesnio prekių ženklo KEPROCK skiriamasis požymis yra vidutinis, kaip teisingai nusprendė Apeliacinė taryba. Iš tikrųjų, Bendrasis Teismas konstatuoja, kad žymuo KEPROCK nėra ypač sumaniai sugalvotas ar krintantis į akis ir jam nebūdingas skiriamasis požymis, kuris būtų didesnis už vidutinį. Reikia pridurti, jog pati ieškovė neidentifikavo veiksnių, kurie įrodytų, kad prekių ženklas KEPROCK yra labiau skiriamasis nei jokios reikšmės neturintis vidutinis prekių ženklas. Be to, ieškovė nenurodo, kad dėl naudojimo prekių ženklui būdingas sustiprėjęs skiriamasis požymis.
75 Antra, pažymėtina, kad atitinkamos visuomenės pastabumo lygis yra ypač aukštas perkant nurodytas prekes ir įsigyjant nurodytas paslaugas ir kad minėta visuomenė pageidauja žinoti jų komercinę kilmę.
76 Trečia, primintina, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra šiek tiek panašūs vizualiai, vidutiniškai panašūs fonetiškai, o konceptualus žymenų palyginimas yra neutralus.
77 Reikia pridurti, kad vizualiniai, fonetiniai ar konceptualūs žymenų, dėl kurių kilo ginčas, aspektai ne visada turi ta pačią reikšmę, todėl, visapusiškai vertinant suklaidinimo galimybę, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamų prekių pobūdį ir išanalizuoti objektyvias aplinkybes, kuriomis prekių ženklai gali būti pateikti rinkoje (2004 m. spalio 6 d. Sprendimo New Look / VRDT – Naulover (NLSPORT, NLJEANS, NLACTIVE ir NLCollection), T‑117/03–T‑119/03 ir T‑171/03, Rink., EU:T:2004:293, 49 punktas).
78 Dviejų prekių ženklų fonetinio panašumo laipsnis yra mažiau svarbus, kai prekės parduodamos taip, kad paprastai pirkdama atitinkama visuomenė prekių ženklą, kuriuo jos pažymėtos, suvokia ir vizualiai (2003 m. spalio 14 d. Sprendimo Phillips‑Van Heusen / VRDT – Pash Textilvertrieb und Einzelhandel (BASS), T‑292/01, Rink., EU:T:2003:264, 55 punktas ir 48 punkte minėto Sprendimo idea, EU:T:2008:10, 78 ir 79 punktai).
79 Taip yra žymenimis, dėl kurių kilo ginčas, pažymėtų statybinių medžiagų, kurios parduodamos taip, jog vidutinis vartotojas gali vizualiai suvokti ant jų esančius prekių ženklus, atveju. Be to, reikia pažymėti, kad, prieš pasirinkdama nagrinėjamas prekes, atitinkama visuomenė parduotuvėse arba internete būtinai išanalizuoja šių prekių savybes, nes minėta visuomenė pageidauja būti tikra, kad naudojamos medžiagos ilgai atliks savo funkciją pastate, kuriame bus įmontuotos. Dėl šių priežasčių atitinkama visuomenė prieš pasirinkdama neišvengiamai vizualiai susidurs su prekių ženklo vaizdu.
80 Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas mano, kad nėra galimybės supainioti prekių ženklų REDROCK ir KEPROCK, vertinamų atskirai, net jeigu šiais dviem prekių ženklais žymimos prekės yra tapačios. Iš tikrųjų vidutinis vartotojas, kuris pirkdamas yra ypač pastabus, pastebės prekių ženklų skirtumus ir nemanys, kad žymenimis, dėl kurių kilo ginčas, pažymėtos prekės yra tos pačios komercinės kilmės.
81 Tą patį galima pasakyti apie prekių ženklais REDROCK ir KEPROCK žymimas paslaugas, dėl kurių ieškovė nepateikia jokių konkrečių argumentų. Atitinkama visuomenė nesupainiotų žymenų, dėl kurių kilo ginčas, dėl šio sprendimo 74–76 punktuose išdėstytų priežasčių.
82 Todėl nebereikia nagrinėti ieškovės argumentų, kuriais siekiama įrodyti, kad tam tikrų prekių panašumas yra didesnis nei konstatuotas ginčijamame sprendime, nes nėra jokios galimybės supainioti net ir tapačių prekių ir paslaugų. Šiuo klausimu primintina, kad žodžiu „rock“ pakankamai apibūdinamos ir giriamos visos prekės ir pakankamai giriamos paslaugos, kurioms skirti ankstesni prekių ženklai.
Dėl galimybės supainioti prekių ženklą REDROCK ir kitus ankstesnius prekių ženklus
83 Dėl kitų ankstesnių prekių ženklų Apeliacinė taryba nurodė, kad minėtų prekių ženklų ir žymens REDROCK skirtingumo pakanka, kad būtų kompensuotas nurodytų prekių ir paslaugų tapatumas ar panašumas.
84 Ieškovė daugiausia dėmesio skiria prekių ženklų REDROCK ir KEPROCK palyginimui ir argumentui, susijusiam su prekių ženklų šeima, ir nepateikia jokių konkrečių argumentų dėl kitų ankstesnių prekių ženklų (FLEXIROCK, FORMROCK, FLOOR‑ROCK, TERMAROCK, KLIMAROCK, SPEEDROCK, DUROCK, SPLITROCK, PLANAROCK, TOPROCK, KLEMMROCK, FIXROCK, SONOROCK PLUS, VARIROCK, SONOROCK ir MASTERROCK), vertinamų atskirai.
85 Šiuo klausimu dėl vizualaus palyginimo reikia patikslinti, kad iš kitų ankstesnių prekių ženklų tik TOPROCK ir FIXROCK turi tiek pat raidžių kaip ir REDROCK. Tačiau pirmos šių prekių ženklų dalys, kurioms, kaip matyti iš teismo praktikos (žr. šio sprendimo 54 punktą), atitinkama visuomenė paprastai skiria daugiau dėmesio, visiškai skiriasi, nes nei viena elementų „top“ ir „fix“ raidė neatitinka elemento „red“. Be to, net jeigu ankstesniuose prekių ženkluose KLEMMROCK ir SPEEDROCK yra raidė „e“, reikia priminti, kad kitos žymenų, dėl kurių kilo ginčas, pirmos dalys visiškai skiriasi nuo prekių ženklo REDROCK pirmos dalies, be to, minėtuose ankstesniuose prekių ženkluose yra devynios raidės, o prekių ženkle REDROCK yra tik septynios. Todėl, atsižvelgiant ir į tai, kad prekių ženkle REDROCK yra vaizdinis elementas, prekių ženklai TOPROCK, FIXROCK, SPEEDROCK ir KLEMMROCK nebent tik šiek tiek vizualiai panašūs į prekių ženklą REDROCK, nepaisant bendro elemento „rock“. Tai pasakytina a fortiori apie kitus ankstesnius prekių ženklus.
86 Dėl fonetinio palyginimo reikia pridurti, kad ankstesnio prekių ženklo KLEMMROCK ir prekių ženklo REDROCK skambesys turi tam tikrų panašumų dėl tokios pačios balsių sekos ir vienodo skiemenų skaičiaus. Tačiau priebalsių „k“ ir „l“ derinys žymens pradžioje šiek tiek stabdo ištarimą, o prie to prisideda ir dvigubas „m“, dėl kurio šio prekių ženklo tarimas dar labiau skiriasi nuo prekių ženklo REDROCK tarimo. Todėl fonetinis KLEMMROCK ir REDROCK panašumas yra nebent silpnas. Tai pasakytina a fortiori apie kitus ankstesnius prekių ženklus.
87 Galiausiai dėl konceptualaus palyginimo reikia nurodyti, kad daugelio ankstesnių prekių ženklų atveju žodis „rock“ turi tokią pačią reikšmę kaip ir prekių ženklo REDROCK atveju. Tačiau pirmieji elementai „flexi“, „form“, „floor“, „terma“, „klima“, „speed“, „split“, „plana“, „top“, „klemm“, „fix“, „sono“, „vari“ ir „master“ turi visiškai kitokią reikšmę nei „red“, todėl apskritai nagrinėjamų žymenų konceptualus panašumas yra nebent silpnas. Prekių ženklo DUROCK atveju tokia pati išvada darytina tada, jeigu daroma prielaida, kad vidutinis vartotojas vokietis identifikuoja elementą „dur“ kaip besisiejantį su patvarumo ir tvirtumo sąvokomis. Taigi, jeigu daroma prielaida, kad atitinkama visuomenė nesuteikia elementui „du“ jokios reikšmės, konceptualus palyginimas yra neutralus.
88 Taigi reikia daryti išvadą, kad, atsižvelgiant į ypač aukštą atitinkamos visuomenės pastabumo lygį, ginčijamo prekių ženklo ir ankstesnių prekių ženklų FLEXIROCK, FORMROCK, FLOOR‑ROCK, TERMAROCK, KLIMAROCK, SPEEDROCK, DUROCK, SPLITROCK, PLANAROCK, TOPROCK, KLEMMROCK, FIXROCK, SONOROCK PLUS, VARIROCK, SONOROCK ir MASTERROCK skirtumų pakanka, kad būtų panaikinta galimybė supainioti.
Dėl galimybės supainioti, tariamai atsirandančios dėl to, kad egzistuoja prekių ženklų, turinčių bendrą elementą „rock“, šeima
89 Ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba nusprendė, kad ieškovė neturėtų remtis platesne apsauga, kuri suteikiama prekių ženklų šeimoms.
90 Ieškovė nurodo, kad ankstesni prekių ženklai KEPROCK, FLEXIROCK, FORMROCK, FLOOR‑ROCK, TERMAROCK, KLIMAROCK, SPEEDROCK, DUROCK, SPLITROCK, PLANAROCK, TOPROCK, KLEMMROCK, FIXROCK, SONOROCK PLUS, VARIROCK, SONOROCK ir MASTERROCK sudaro prekių ženklų šeimą. Jos nuomone, vidutinis vartotojas manys, kad ginčijamas prekių ženklas taip pat priklauso šiai serijai ir kad ginčijamu prekių ženklu žymimos prekės yra tos pačios komercinės kilmės, o tai sudaro galimybę supainioti.
91 Reikia priminti, kad galimybė susieti yra specialus suklaidinimo galimybės atvejis, kuriam būdinga tai, kad nagrinėjami prekių ženklai, kurių atitinkama visuomenė tiesiogiai negali supainioti, galėtų būti laikomi dviem to paties savininko prekių ženklais (žr. 2003 m. balandžio 9 d. Sprendimo Durferrit / VRDT – Kolene (NU‑TRIDE), T‑224/01, Rink., EU:T:2003:107, 60 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Kad būtų atsižvelgta į šį kriterijų, būtina, kad prašymas pripažinti registraciją negaliojančia būtų grindžiamas kelių prekių ženklų, kuriems būdingi tokie patys požymiai, leidžiantys juos laikyti prekių ženklų „šeimos“ ar „serijos“ dalimi, egzistavimu (2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Les Éditions Albert René / VRDT, C‑16/06 P, Rink., EU:C:2008:739, 101 punktas). Tačiau prekių ženklų serijos arba šeimos kriterijus svarbus tik tada, jei bendras elementas yra skiriamasis. Jeigu šis elementas yra apibūdinamasis, jis negali lemti galimybės supainioti (šiuo klausimu žr. 2004 m. liepos 6 d. Sprendimo Grupo El Prado Cervera / VRDT – Héritiers Debuschewitz (CHUFAFIT), T‑117/02, Rink., EU:T:2004:208, 59 punktą).
92 Pirma, reikia priminti, kad Bendrasis Teismas jau nusprendė, kad platesne apsauga, kuri suteikiama prekių ženklų šeimoms, negali būti veiksmingai remiamasi, kai ankstesnių prekių ženklų bendru elementu pakankamai apibūdinamos nurodytos prekės ir paslaugos. Iš tikrųjų žodis, kuris siejasi su minėtų prekių ir paslaugų pobūdžiu, negali būti laikomas bendru skiriamuoju prekių ženklų šeimos „kamienu“ (šiuo klausimu žr. 2012 m. liepos 13 d. Sprendimo Caixa Geral de Depósitos / VRDT – Caixa d’Estalvis i Pensions de Barcelona (la Caixa), T‑255/09, EU:T:2012:383, 82 punktą).
93 Reikia priminti, kad elementu „rock“ pakankamai apibūdinamos ir giriamos ankstesniais prekių ženklais žymimos prekės ir paslaugos. Todėl, taikant šio sprendimo 91 ir 92 punktuose minėtą teismo praktiką, jis negali būti bendras prekių ženklų šeimos elementas.
94 Antra, šį konstatavimą patvirtina 2014 m. sausio 30 d. Nutartis Industrias Alen / The Clorox Company (C‑422/12 P, Rink., EU:C:2014:57, 45 punktas), kurioje Teisingumo Teismas nusprendė, kad konstatavimas, jog egzistuoja galimybė supainioti prekių ženklus CLOROX ir CLORALEX, nereiškia, kad bus pripažinta ankstesnio prekių ženklo savininko išimtinė teisė naudoti elementą „clor“, kuriuo pakankamai apibūdinamos nagrinėjamos prekės, nes dėl to, kad egzistuoja galimybė supainioti, bus saugoma tik tam tikra elementų kombinacija, o ne apibūdinamasis elementas, kuris yra tos kombinacijos dalis.
95 Taigi pripažinus prekių ženklų, turinčių serijinį elementą „rock“, šeimą būtų monopolizuojamas elementas „rock“, kuriuo pakankamai apibūdinamos ir giriamos ankstesniais prekių ženklais žymimos prekės ir paslaugos. Pripažinus prekių ženklų šeimos buvimą išplėsta apsauga reikštų, kad praktiškai joks kitas ūkio subjektas negalėtų registruoti prekių ženklo, kuriame yra elementas „rock“, ir tam tikrais atvejais būtų netgi uždrausta vartoti šį elementą savo reklaminiuose šūkiuose ir kitose reklamos priemonėse. Tokio laisvos konkurencijos ribojimo, kurį lemtų bazinės anglų kalbos žodžio rezervavimas tik vienam ūkio subjektui, negalėtų pagrįsti rūpinimasis tuo, kad būtų atlyginta už ankstesnių prekių ženklų savininkų kūrybines ar reklamines pastangas. Iš tikrųjų, kai tai nėra dėl naudojimo sustiprėjęs skiriamasis požymis, komercinė vertė, kurią sudaro minėtas rezervavimas, yra ne tokių savininko pastangų, o tik žodžio reikšmės nagrinėjamoje kalboje, kuri siejasi su atitinkamų prekių ir paslaugų savybėmis, rezultatas.
96 Trečia, ieškovė neturėtų remtis 2010 m. balandžio 27 d. Sprendimu UniCredito Italiano / VRDT – Union Investment Privatfonds (UNIWEB) (T‑303/06 ir T‑337/06, EU:T:2010:160). Šiame sprendime Bendrasis Teismas pabrėžė serijinio elemento „uni“ skiriamojo požymio svarbą nurodytų paslaugų atžvilgiu ir nurodė, kad skiriamasis požymis yra tokio lygio, kad dėl paties elemento atitinkamai visuomenei gali kilti tiesioginė asociacija su atitinkama serija (minėto Sprendimo UNIWEB, EU:T:2010:1601, 35, 38 ir 39 punktai). Tokio skiriamojo požymio lygio šiuo atveju nėra.
97 Iš tikrųjų akivaizdu, kad elementas „uni“ vidutiniam vartotojui vokiečiui turi tam tikrą reikšmę, tačiau jis negali būti tiesiogiai siejamas su finansinėmis paslaugomis, būtent su investiciniais fondais, kuriems skirti ankstesni prekių ženklai byloje, kurioje buvo priimtas 96 punkte nurodytas Sprendimas UNIWEB, (EU:T:2010:160). Tačiau šiuo atveju nurodytas elementas „rock“ siejasi su ankstesniais prekių ženklais žymimų statybinių medžiagų ir paslaugų savybėmis. Kadangi faktinės aplinkybės šiuo esminiu požiūriu skiriasi, minėtame sprendime padarytos išvados šiuo atveju negali būti taikomos.
98 Iš to matyti, jog kadangi šiuo atveju elementu „rock“ pakankamai apibūdinamos ir giriamos ankstesniais prekių ženklais žymimos prekės ir paslaugos, jis negali būti laikomas bendru prekių ženklų šeimos „kamienu“.
99 Be to, reikia konstatuoti, kad bet kuriuo atveju ieškovė neįrodė, kad iš tikrųjų buvo naudojamas pakankamas prekių ženklų, kurie galėtų sudaryti prekių ženklų šeimą, skaičius.
100 Pagal teismų praktiką prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų negali būti įrodytas remiantis tikimybėmis ar prielaidomis, tačiau turi būti pagrįstas konkrečiais ir objektyviais efektyvaus ir pakankamo prekių ženklo naudojimo nagrinėjamoje rinkoje įrodymais (37 punkte minėto Sprendimo VITAKRAFT, EU:T:2004:292, 28 punktas ir 2009 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Esber / VRDT – Coloris Global Coloring Concept (COLORIS), T‑353/07, EU:T:2009:475, 24 punktas).
101 Taigi šiuo atveju naudojimo iš tikrųjų įrodymus, kuriuos ieškovė pateikė VRDT, sudaro pareiškimas prisiekiant ir katalogai, kuriuose matomos ankstesniais prekių ženklais pažymėtos prekės.
102 Taigi, kaip teisingai nurodė Apeliacinė taryba, ieškovė nepateikė tokių nepriklausomų įrodymų, kaip rinkos tyrimai, sąskaitos arba su išlaidomis reklamai susijusi informacija, kurie galėtų pagrįsti pareiškime prisiekiant nurodytus skaičius. Be to, katalogai įrodo tik ankstesnių prekių ženklų egzistavimą, tačiau nenurodo išplatinto kiekio ir laikotarpių, kada minėtas platinimas įvyko.
103 Ieškovė nenurodė konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios leistų nustatyti veiksmingą ir pakankamą visų ankstesnių prekių ženklų arba bent jau pakankamai didelės jų dalies, kurią būtų galima laikyti prekių ženklų šeima, naudojimą. Tokio įrodymo reikalaujama pagal teismo praktiką, susijusią su prekių ženklų šeima (šiuo klausimu žr. 2006 m. vasario 23 d. Sprendimo Il Ponte Finanziaria / VRDT – Marine Enterprise Projects (BAINBRIDGE), T‑194/03, Rink., EU:T:2006:65, 126 ir 127 punktus).
104 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti ieškovės argumentus, susijusius su tariamu prekių ženklų šeimos buvimu.
105 Todėl vienintelį ieškovės nurodytą pagrindą ir visą ieškinį reikia atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
106 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti VRDT ir įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas pagal jų pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Deutsche Rockwool Mineralwoll GmbH & Co. OHG bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2015 m. liepos 8 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.