BENDROJO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. liepos 15 d.(*)
„Konkurencija – Karteliai – Europos įtempiamosios plieninės armatūros rinka – Kainų nustatymas, rinkos pasidalijimas ir keitimasis jautria komercine informacija – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio pažeidimas – Bendradarbiavimas per administracinę procedūrą – Protingas terminas“
Byloje T‑423/10
Redaelli Tecna SpA, įsteigta Milane (Italija), atstovaujama advokatų R. Zaccà, M. Todino, E. Cruellas Sada ir S. Patuzzo,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą B. Gencarelli, L. Prete ir V. Bottka, vėliau – V. Bottka, G. Conte ir P. Rossi,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti ir pakeisti 2010 m. birželio 30 d. Komisijos sprendimą C(2010) 4387 galutinis dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/38.344 – Įtempiamoji plieninė armatūra), iš dalies pakeistą 2010 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimu C(2010) 6676 galutinis ir 2011 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimu C(2011) 2269 galutinis,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas S. Frimodt Nielsen (pranešėjas), teisėjai F. Dehousse ir A. M. Collins,
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. liepos 9 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą(1)
(Praleista)
1. 1. Ginčijamo sprendimo turinio priminimas
75 Ginčijamo sprendimo 1122–1125 konstatuojamosiose dalyse nurodytos tokios priežastys, dėl kurių Komisija manė, kad bendrovei Redaelli skirtos baudos nereikia sumažinti pagal Pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo:
„1122) 2002 m. spalio 21 d. Redaelli atsakė į prašymą pateikti informaciją ir 2003 m. kovo 20 d. pateikė prašymą atleisti nuo baudos arba ją sumažinti, iš principo pripažindama, kad egzistavo tam tikri susitarimai dėl Italijos (1990–1993 m. ir 1995–2002 m.) ir dėl Europos (1995–2002 m.). Redaelli pagalbą sudaro tam tikri to laikotarpio dokumentiniai įrodymai. Vis dėlto šie įrodymai nesuteikė svarbios informacijos ar paaiškinimų dėl aspektų, dėl kurių Komisija dar neturėjo pakankamų įrodymų. Taigi 2008 m. rugsėjo 19 d. Komisija atmetė Redaelli prašymą atleisti nuo baudos arba ją sumažinti pagal Pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo 23 dalį.
1123) Atsakyme į pranešimą apie kaltinimus Redaelli ginčija Komisijos išvadą, kad jos pateikti įrodymai nesuteikia didelės papildomosios vertės. Ji pažymi, kad ji visapusiškai bendradarbiavo su Komisija, neatsižvelgiant į sunkumus, susijusius su bendrovės restruktūrizavimu bėgant metams, ne tik 2002 m. spalio mėn. pateikdama informaciją, kuri patvirtino jos kaltę, ir ją įtraukdama į 2003 m. kovo 20 d. prašymą atleisti nuo baudos arba ją sumažinti, bet ir atsakydama į gausius Komisijos prašymus pateikti informaciją. Ji teigia, kad pranešime apie kaltinimus Komisija padarė nemažai nuorodų į šios įmonės perduotą informaciją. Ji kritikuoja tai, kad jai nebuvo preliminariai sumažinta bauda, skirtingai nei kitoms įmonės, visų pirma Nedri, kuri savo prašymą atleisti nuo baudos arba ją sumažinti pateikė 2003 m. spalio 23 d.
1124) [Primintina], jog tam, kad bauda būtų sumažinta pagal Pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo, įmonė turi pateikti Komisijai įrodymų, turinčių didelę papildomąją vertę, palyginti su Komisijos jau turėtais įrodymais. Nors pranešime apie kaltinimus ir šiame sprendime Komisija iš tiesų pateikė kelias nuorodas į Redaelli pateiktus įrodymus ir pareiškimus, jokie Redaelli pateikti įrodymai neturėjo didelės papildomosios vertės, priešingai nei kitų bendrovių, kaip antai Nedri, pateikti įrodymai <…>
1125) Dėl Redaelli teiginio, kad ji visada visapusiškai bendradarbiavo su Komisija atsakydama į gausius prašymus pateikti informaciją, Komisija pažymi, kad įmonės turi teisės aktuose nustatytą pareigą atsakyti į Komisijos prašymus pateikti informaciją. Taigi ši aplinkybė savaime nesuteikia joms teisės į baudos sumažinimą.“
2. 2. Dėl Redaelli pateiktų įrodymų didelės papildomosios vertės klaidingo vertinimo per administracinę procedūrą
76 Redaelli iš esmės primena, kad ji su Komisija visapusiškai bendradarbiavo per procedūrą. Ji taip pat pažymi, kad ginčijamame sprendime daug kartų kalbama apie bendradarbiaujant pateiktus dokumentus ir pareiškimus. Kartais šios nuorodos yra vienintelis įrodymas, kuriuo Komisija grindžia savo argumentus. Keli pavyzdžiai parodo šių įrodymų didelę papildomąją vertę, o tai pateisina baudos sumažinimą pagal Pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo.
77 Šiuo klausimu reikia priminti, kad Pranešime dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo (žr. šio sprendimo 23 punktą) Komisija apibrėžė sąlygas, kurioms esant įmonės, kurios su ja bendradarbiauja vykdant tyrimą dėl kartelio, gali būti atleistos nuo baudos arba joms gali būti sumažinta bauda, kurią jos būtų turėjusios sumokėti.
78 Minėtas pranešimas pakeitė pirmąjį Komisijos pranešimą dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais (OL C 207, 1996, p. 4, toliau – 1996 m. pranešimas) tam, kad Komisija galėtų pakoreguoti savo politiką šiuo klausimu, atsižvelgdama į per penkerius jos įgyvendinimo metus įgytą patirtį. Konkrečiai kalbant, Komisija manė, kad nors 1996 m. pranešimo pagrindiniai principai pasitvirtino, patirtis parodė, kad jo efektyvumas padidėtų padidinus skaidrumą ir sąlygų, kuriomis sumažinamos baudos, aiškumą. Be to, Komisija pažymėjo, kad šį efektyvumą dar labiau padidintų didesnė atitiktis tarp baudų sumažinimo lygio ir įmonės pagalbos nustatant pažeidimą dydžio (Pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo 5 konstatuojamoji dalis).
79 Bendrasis Teismas turi atsižvelgti į šiuos pokyčius, kurių Komisija pageidavo 1996 m. pranešimą pakeisdama Pranešimu dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo.
a) a) Baudos dydžio sumažinimo sąlygos
80 Net jeigu įmonė neįvykdo sąlygų, kurios Pranešime dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo nustatytos tam, kad ji būtų atleista nuo baudos, jai dar gali būti sumažinta bauda, kuri kitaip jai būtų skirta.
81 Iš Pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo 21 dalies matyti, jog tam, kad bauda būtų sumažinta, įmonė turi, pirma, „Komisijai pateikti įrodymus, kurie turėtų ženklią papildomąją vertę Komisijos turimų įrodymų apie įtariamą pažeidimą atžvilgiu“, ir, antra, „nutraukti savo neteisėtą veiklą ne vėliau kaip įrodymų pateikimo metu“.
82 To paties pranešimo 23 dalies a punkte nustatyta, kad administracinės procedūros pabaigoje priimdama galutinį sprendimą Komisija turi nustatyti, „ar įmonės pateikti įrodymai turi ženklią papildomąją vertę Komisijos tuo metu jau turimų įrodymų atžvilgiu“.
83 Sąvoka „papildomoji vertė“ Pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo 22 dalyje apibrėžiama taip:
„Sąvoka „papildomoji vertė“ reiškia laipsnį, kuriuo pateikti įrodymai savo pobūdžiu ir (arba) nuodugnumu sustiprina Komisijos gebėjimą įrodyti minėtus faktus. Šiuo požiūriu Komisija paprastai teikia daugiau reikšmės raštiškiems įrodymams, atsiradusiems laikotarpiu, su kuriuo susiję tie faktai, negu vėliau susiformavusiems įrodymams. Lygiai taip pat tiesiogiai su minėtais faktais susiję įrodymai paprastai laikomi vertingesniais negu netiesioginiai įrodymai.“
84 Pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo 23 dalies b punkto pirmoje pastraipoje numatyti trys baudų sumažinimo diapazonai. Pirmai įmonei, atitinkančiai šio pranešimo 21 dalies sąlygas, suteikiamas 30–50 % sumažinimas, antrai įmonei – 20–30 % sumažinimas, o kitoms įmonėms – iki 20 % sumažinimas.
85 Pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo 23 dalies b punkto antroje pastraipoje nurodyta, kad, „siekdama nustatyti sumažinimo dydį šiuose diapazonuose, Komisija atsižvelgia į laiką, kuomet buvo pateikti įrodymai, atitinkantys 21 dalies sąlygas, ir į jų papildomąją vertę“ ir kad „ji taip pat gali atsižvelgti į tai, ar įmonė, įteikusi paraišką, bendradarbiavo nuosekliai ir be išlygų“.
86 Todėl iš Pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo teksto galima spręsti, kad turi būti skiriami du etapai (pagal analogiją žr. 2013 m. gegužės 17 d. Sprendimo MRI / Komisija, T‑154/09, Rink., EU:T:2013:260, 320 punktą).
87 Pirma, tam, kad įmonei būtų sumažinta bauda, ji turi pateikti įrodymų, turinčių didelę papildomąją vertę, palyginti su Komisijos jau turimais įrodymais. Taigi, kaip Komisija aiškiai pažymėjo savo procesiniuose dokumentuose (žr., pvz., atsiliepimo į ieškinį 27 punktą ir tripliko 10 punktą), nustatant, kad įmonės pateikti įrodymai turi turėti „ženklią papildomąją vertę Komisijos tuo metu jau turimų įrodymų atžvilgiu“, Pranešime dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo reikalaujama palyginti Komisijos jau turimus įrodymus su tais, kurie gauti bendradarbiaujant prašymo atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pateikėjui.
88 Antra, atitinkamais atvejais siekiant nustatyti, kiek turi būti sumažinta bauda, kurią Komisija kitaip būtų skyrusi, turi būti atsižvelgta į du kriterijus: įrodymų pateikimo datą ir jų papildomosios vertės dydį. Tai analizuodama Komisija taip pat gali atsižvelgti į įmonės bendradarbiavimo nuo šios datos mastą ir tęstinumą.
89 Jei Komisijai pateikti įrodymai turi didelę papildomąją vertę, tačiau įmonė nėra pirmoji ar antroji pateikusi tokius įrodymus, bauda, kurią kitaip Komisija jai būtų skyrusi, gali būti sumažinta ne daugiau kaip 20 %. Kuo bendradarbiavimas ankstesnis ir kuo didesnė jo papildomoji vertė, tuo didesnė baudos sumažinimo norma, galinti siekti 20 % baudos, kurią Komisija kitaip būtų skyrusi (pagal analogiją žr. 86 punkte minėto Sprendimo MRI / Komisija, EU:T:2013:260, 322 punktą).
90 Taigi chronologinė tvarka ir kartelio narių bendradarbiavimo greitumas yra pagrindiniai Pranešime dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo nustatytos sistemos elementai (2011 m. spalio 5 d. Sprendimo Transcatab / Komisija, T‑39/06, Rink., EU:T:2011:562, 380 punktas ir 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Roca / Komisija, T‑412/10, Rink. (Ištraukos), EU:T:2013:444, 183 punktas). Tas pats pasakytina apie papildomosios vertės, tenkančios įvairiems įmonės šiuo klausimu pateiktiems įrodymams, dydį.
91 Šiuo klausimu reikia priminti, kad nors Komisija privalo nurodyti priežastis, dėl kurių mano, kad įmonių pagal Pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo pateikti įrodymai pateisina skirtos baudos sumažinimą arba jo nepateisina, įmonės, ketinančios ginčyti Komisijos sprendimą šiuo klausimu, turi įrodyti, kad šių įmonių savanoriškai pateikta informacija turėjo lemiamos reikšmės šiai institucijai įrodant pažeidimo esmę, taigi priimant sprendimą, kuriuo skiriamos baudos (žr. 90 punkte minėto Sprendimo Roca / Komisija, EU:T:2013:444, 184 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
92 Atsižvelgdama į priežastį, dėl kurios numatyta galimybė sumažinti baudą, Komisija negali nepaisyti pateiktos informacijos naudingumo, kuris neabejotinai priklauso nuo jos jau turimų įrodymų (žr. 90 punkte minėto Sprendimo Roca / Komisija, EU:T:2013:444, 185 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
93 Jei pateikdama prašymą atleisti nuo baudos arba ją sumažinti įmonė tik patvirtina tam tikrą kitos bendradarbiaujančios įmonės pateiktą informaciją ir tai padaro ne taip aiškiai ir tiksliai, šios įmonės bendradarbiavimas, nors tam tikru požiūriu Komisijai ir naudingas, negali būti vertinamas kaip prilygintinas pirmosios įmonės, kuri pateikė šią informaciją, bendradarbiavimui. Pareiškimas, kuris tik iš dalies patvirtina Komisijos jau turimą pareiškimą, iš esmės itin nepalengvina Komisijos užduoties. Todėl jo nepakanka, kad būtų pateisintas baudos sumažinimas pagal Pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo (šiuo klausimu žr. 2011 m. gegužės 17 d. Sprendimo Arkema France / Komisija, T‑343/08, Rink., EU:T:2011:218, 137 punktą ir 90 punkte minėto Sprendimo Roca / Komisija, EU:T:2013:444, 186 punktą).
94 Iš teismo praktikos taip pat matyti, kad kaltinamos įmonės pareiškimas dėl jos dalyvavimo kartelyje, kurio tikrumas ginčijamas daugelio kitų kaltinamų įmonių, negali būti laikomas pakankamu tų kitų įmonių padaryto pažeidimo įrodymu, jeigu jis nėra pagrįstas kitais įrodymais (žr. 90 punkte minėto Sprendimo Roca / Komisija, EU:T:2013:444, 187 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
95 Galiausiai, nors reikia pripažinti, kad Komisija turi diskreciją vertindama informacijos, kuri jai pateikta pagal Pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo, didelę papildomąją vertę, vis dėlto Bendrasis Teismas negali remtis ta diskrecija ir atsisakyti vykdyti išsamią teisinę ir faktinę Komisijos vertinimo šiuo klausimu kontrolę (žr. 90 punkte minėto Sprendimo Roca / Komisija, EU:T:2013:444, 188 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir 2013 m. spalio 24 d. Sprendimo Kone ir kt. / Komisija, C‑510/11 P, EU:C:2013:696, 24 ir 92 punktus).
96 Taip juo labiau yra tuo atveju, kai, kaip šioje byloje, Bendrojo Teismo prašoma pačiam įvertinti, kokią vertę turi įrodymai, ieškovės pateikti per procedūrą, kuriai pasibaigus ji buvo nubausta už konkurencijos teisės pažeidimą (žr. šio sprendimo 74 punktą).
97 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, reikia išnagrinėti argumentus, kuriais Redaelli grindžia Komisijai per administracinę procedūrą perduotų įrodymų didelę papildomąją vertę.
b) b) Argumentų, susijusių su didele papildomąja verte, nagrinėjimas
Pirminės pastabos dėl konteksto ir chronologijos
98 Pirma, reikia priminti, jog tam, kad galėtų nuspręsti dėl argumentų, susijusių su didele papildomąja verte, Bendrasis Teismas paprašė Komisijos dėl kiekvieno pažeidimo aspekto, kurio atžvilgiu Redaelli remiasi savo pagalbos didele papildomąja verte, jam pateikti įvairių įrodymų, į kuriuos ši atsižvelgė prieidama prie išvados, kad ši pagalba „nesuteikė svarbios informacijos ar paaiškinimų dėl aspektų, dėl kurių [ji] dar neturėjo pakankamų įrodymų“ ir kad „Redaelli pateikti įrodymai neturėjo didelės papildomosios vertės“ (žr. ginčijamo sprendimo 1122 ir 1124 konstatuojamąsias dalis).
99 Komisija šį prašymą įvykdė šiuos įrodymus perduodama 2014 m. vasario 28 d. ir 2014 m. gegužės 16 d.
100 Tada 2014 m. liepos 8 d. Komisija Bendrajam Teismui perdavė papildomų dokumentų, siekdama papildyti savo atsakymą į proceso organizavimo priemones, priimtas 2013 m. gruodžio 17 d. Šie dokumentai buvo pridėti prie bylos per teismo posėdį (žr. šio sprendimo 68 ir 69 punktus). Minėti dokumentai atitinka išsamias dokumentų versijas, kurias per administracinę procedūrą pateikė Redaelli, taigi apie jas ieškovė žinojo. Komisija anksčiau buvo pateikusi neišsamias šių dokumentų versijas – prie jų nebuvo pridėtas arba lydraštis, arba jo priedai.
101 Net jeigu išsami minėtų dokumentų versija buvo pateikta pavėluotai, vis dėlto reikia pažymėti, kad jų turinys jau buvo išsamiai išdėstytas Redaelli ieškinyje ir kad Bendrasis Teismas, be kita ko, vykdydamas tyrimą, dėl kurio buvo pateikti atsakymai į proceso organizavimo ir tyrimo priemones, jau pakankamai tiksliai žinojo apie Redaelli suteiktą pagalbą.
102 Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, Bendrojo Teismo manymu, jis turėjo galimybę tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriais atlikti pakankamą Komisijos ginčijamame sprendime padarytų vertinimų, susijusių su Redaelli per administracinę procedūrą pateiktų įvairių įrodymų didele papildomąja verte, kontrolę, atsižvelgdamas į ieškovės šiuo klausimu pateiktus įrodymus.
103 Antra, svarbu pažymėti, kad šioje byloje Redaelli Bendrojo Teismo prašo tik pripažinti jai teisę į atleidimą nuo baudos ar jos sumažinimą, įtraukiant ją į trečiąją įmonių grupę, nurodytą Pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo 23 dalyje, t. y. įmonių, kurioms bauda gali būti sumažinta iki 20 %, grupę (žr. šio sprendimo 74 ir 84 punktus).
104 Taigi Redaelli neprašo, kad ji būtų vertinama, pirma, kaip DWK, kurią Komisija visiškai atleido nuo baudos, kurią ši įmonė kitaip būtų turėjusi sumokėti, antra, kaip ITC, kurią Komisija laikė pirmąja įmone, jai pateikusia didelę papildomąją vertę turinčių įrodymų, palyginti su jos jau turėtais įrodymais, ar, trečia, kaip Nedri, kurią Komisija laikė antrąja įmone, atitikusia minėtą sąlygą, įtvirtintą Pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo 21 dalyje, ir tokio Komisijos vertinimo neginčija.
105 Redaelli tai patvirtino atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą šiuo aspektu ir šis atsakymas buvo įtrauktas į posėdžio protokolą.
106 Trečia, turint omeny įvairius pažeidimo aspektus, kurių atžvilgiu Redaelli remiasi savo pagalbos didele papildomąja verte, taip pat svarbu skirti įrodymus, susijusius su Italijos klubu, nuo įrodymų, susijusių su Ciuricho klubu ir jo teises ir pareigas perėmusiu Europos klubu, ir atsižvelgti į chronologiją, kuri vaidina lemiamą vaidmenį analizuojant reikšmingus dokumentus.
107 Kiek tai susiję su Italijos klubu, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Komisija turėjo daug faktinių aplinkybių laikotarpio įrodymų, kurie buvo gauti per 2002 m. rugsėjo 19 ir 20 d. patikrinimus arba kuriuos vėliau perdavė ITC. Šie įrodymai leido jai nustatyti šį pažeidimo aspektą nuo 1995 m. iki 2002 m. tiek dėl Redaelli, tiek, be kita ko, dėl kitų trijų Italijos gamintojų: CB, Itas ir ITC.
108 Kiek tai susiję su Ciuricho klubu, visą Europą apimančio pažeidimo pirmu etapu, kuriame dalyvavo Italijos įmonė Redaelli ir kitose rinkose veikiančios įmonės (WDI, Nedri, DWK, Tréfileurope <…>), įrodymų kokybė yra prastesnė. Dėl šio etapo Komisija remiasi įvairių prašymo atleisti nuo baudų ar jas sumažinti pateikėjų pareiškimais arba Emesa užrašais, gautais pradiniu procedūros etapu, t. y. 2007 m. birželio 28 d.
109 Kiek tai susiję su Europos klubu, visą Europą apimančio pažeidimo antru etapu, ginčijamame sprendime kalbama apie gausius įrodymų šaltinius, kurie dažnai vienas kitą patvirtina. Šiuo klausimu galima pažymėti, kad ginčijamame sprendime Redaelli minima kaip įmonė, patvirtinusi kitų įmonių dalyvavimą darant šį pažeidimo aspektą.
110 Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į minėtą įvairių pažeidimo aspektų atskyrimą, reikia turėti omeny ir tai, kad Bendrasis Teismas išnagrinėjo dvi per administracinę procedūrą pateiktų dokumentų grupes: pateiktuosius Redaelli, kurie, jos manymu, patvirtina jos pagalbos didelę papildomąją vertę, ir tuos, kuriuos pateikė Komisija, kad patvirtintų, jog ji jau turėjo pakankamai įrodymų padaryti išvadą, kad Redaelli pagalba neturėjo didelės papildomosios vertės.
111 Redaelli pagalbą sudaro keturi dokumentai: pirma, 2002 m. spalio 21 d. atsakymas į prašymą pateikti informaciją, antra, 2003 m. kovo 20 d. prašymas atleisti nuo baudos arba ją sumažinti, trečia, 2006 m. rugsėjo 6 d. atsakymas į prašymą pateikti informaciją ir, ketvirta, 2007 m. birželio 15 d. atsakymas į prašymą pateikti informaciją.
112 Komisijos įrodymus, kuriais siekiama patvirtinti, kad Redaelli pagalba neturėjo didelės papildomosios vertės, sudaro, pirma, 2002 m. birželio 18 d. DWK prašymas atleisti nuo baudos, pateiktas iki patikrinimų, ir vėlesni šios įmonės pareiškimai, antra, per 2002 m. rugsėjo 19 ir 20 d. patikrinimus, be kita ko, Redaelli patalpose, paimti dokumentai, trečia, prašymai atleisti nuo baudų arba jas sumažinti, kuriuos po patikrinimų pateikė, be kita ko, ITC – 2002 m. rugsėjo 21 d., Nedri – 2002 m. spalio 23 d., Emesa – 2002 m. spalio 25 d. ir Tréfileurope – 2002 m. lapkričio 4 d., taip pat Emesa užrašai, kurie Komisijai buvo perduoti 2007 m. birželio 28 d., t. y. po paskutinio dokumento, kuriuo Redaelli siekia įrodyti savo pagalbos turinį, pateikimo.
113 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, ir visų pirma į nurodytą duomenų chronologiją, reikia išnagrinėti argumentus, kuriais Redaelli grindžia Komisijai per administracinę procedūrą perduotų įrodymų didelę papildomąją vertę.
114 Atliekant tokį nagrinėjimą reikia turėti omeny laiką, kai Komisijai buvo perduoti atitinkami įrodymai, kad būtų atsižvelgta į kitus tuo metu turėtus įrodymus.
Reikšmingų dokumentų analizė
115 Reikia iš eilės išnagrinėti įvairius argumentus, kuriais Redaelli grindžia savo pagalbos didelę papildomąją vertę.
– – CB, Itas ir ITC atstovavimas Ciuricho klube nuo 1993 m. iki 1995 m.
116 Redaelli teigia, kad jos pagalba leido Komisijai konstatuoti, kad ITC, Itas ir CB dalyvavo Ciuricho klube 1993–1995 m. Taigi Redaelli esą buvo pirmoji ir vienintelė įmonė, atskleidusi savo, kaip ITC, Itas ir CB atstovės, vaidmenį Ciuricho klube tuo laikotarpiu. Be to, kiek tai susiję su žodžių junginiu „Assider grupė“, būtent Redaelli, o ne Nedri leido suprasti, kad šie žodžiai reiškia ribotą Italijos gamintojų, dalyvavusių kartelyje, grupę, o ne visus tokio paties pavadinimo profesinės asociacijos narius.
117 A priori tai yra vienas iš svarbiausių Redaelli pagalbos aspektų, nes, ieškovės teigimu, dėl šios informacijos sustiprėjo Komisijos galimybė įrodyti faktines aplinkybes, priskiriant CB, Itas ir ITC ilgesnį laikotarpį ir kitą pažeidimo aspektą nei tie, kuriuos ji galėjo priskirti iki tol.
118 Vis dėlto konstatuotina, kad, atsižvelgiant į ginčijamą sprendimą ir į jame išdėstytus įrodymus, ieškovė pervertina savo pagalbos vaidmenį per administracinę procedūrą.
119 Komisija įtikinamai įrodo žinojusi apie tris Italijos įmones, įtempiamosios plieninės armatūros gamintojas, kurios anksčiau buvo Assider profesinės asociacijos, nustojusios egzistuoti 1988 m., narės ir kurios galėjo dalyvauti Ciuricho klube tarpininkaujant Redaelli, gerokai prieš tai, kai 2007 m. birželio 15 d. pirminiu procedūros etapu Redaelli tai nurodė atsakydama į Komisijos prašymą pateikti informaciją.
120 Pirma, jau nuo 2002 m. birželio 18 d. DWK prašymo atleisti nuo baudos Komisija galėjo žinoti, kad Redaelli atstovavo trims kitoms Italijos įtempiamosios plieninės armatūros gamintojoms (žr. ginčijamo sprendimo 153 konstatuojamąją dalį).
121 Antra, atsižvelgdama į 2002 m. spalio 23 d. Nedri prašymą atleisti nuo baudos arba ją sumažinti Komisija taip pat žinojo, kad, šios įmonės manymu, Redaelli atstovavo Assider per Ciuricho susitikimus (žr. ginčijamo sprendimo 153 konstatuojamąją dalį).
122 Bendrai vertinami šie duomenys suteikia Komisijai esminės informacijos, t. y. kad per Ciuricho susitikimus Redaelli atstovavo ir Assider, t. y. trims kitoms Italijos gamintojoms.
123 Kartu Komisija žinojo, kad Redaelli ir trys Italijos gamintojos (CB, Itas ir ITC) Italijos klube tarėsi dėl susitarimo su Ciuricho klubo nariais. Tai matyti visų pirma iš 1995 m. sausio 23 d. susitarimo projekto, kurį Komisija aptiko per 2002 m. rugsėjo 19 ir 20 d. patikrinimą Redaelli patalpose ir kuriame nurodyta, kad Redaelli įgaliojama atstovauti CB, Itas ir ITC susitikimuose su visos Europos gamintojais (žr. ginčijamo sprendimo 166 konstatuojamąją dalį).
124 Trečia, pati ieškovė dublike nurodo 2007 m. gegužės 8 d. DWK pareiškimo turinį, iš kurio matyti, kad, šios įmonės manymu, Ciuricho susitikimuose Redaelli, kaip ji pati teigia, atstovavo trims Italijos gamintojoms (žr. ginčijamo sprendimo 153 konstatuojamąją dalį). Šiame pareiškime taip pat pažymima, kad, kaip teigia vienas iš DWK atstovų šiuose susitikimuose, Redaelli nenurodė, kokios tai buvo gamintojos, ir kad šis atstovas tuo nesirūpino, pabrėžiant, kad jis įtarė gamintojas CB, Itas ir ITC, nes kitos Italijos gamintojos buvo mažesnės arba jų dar nebuvo (pvz., SLM).
125 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad net iki Redaelli pateikiant informaciją 2007 m. birželio 15 d., Komisija žinojo, jog Ciuricho susitikimuose Redaelli nurodė, kad atstovauja trims kitoms Italijos gamintojoms. Komisija taip pat galėjo žinoti, kas yra tos trys gamintojos.
126 Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad Redaelli 2007 m. birželio 15 d. pateikta informacija yra ankstesnė už duomenis, esančius Emesa užrašuose, kurie buvo pateikti netrukus, t. y. 2007 m. birželio 28 d. Būtent atsižvelgdama į Emesa užrašus, kuriuos pateikė ArcelorMittal, Komisija visų pirma galėjo padaryti išvadą, kad 1994 m. birželio 8 ir 9 d. Ciuricho klubo susitikime, kuriame dalyvavo Tréfileurope, DWK, WDI, Tycsa, Nedri ir Emesa, Redaelli atstovas nurodė, jog atstovauja trims įmonėms, t. y. CB, Itas ir ITC (žr. ginčijamo sprendimo 159 konstatuojamąją dalį). Vis dėlto, priešingai, nei teigia Komisija, siekiant nustatyti Redaelli pagalbos didelę papildomąją vertę reikia atsižvelgti ne į Emesa užrašus, o tik į informaciją, pateiktą iki 2007 m. birželio 15 d.
127 Be to, reikia pažymėti, kad nurodyta informacija neturėjo tokio poveikio, kokį teigia buvus Redaelli, kuri nurodo, kad jos pagalba leido Komisijai konstatuoti, jog ITC, Itas ir CB dalyvavo Ciuricho klube 1993–1995 m.
128 Kiek tai susiję su CB, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad ši ginčijo tai, kad dalyvavo Ciuricho klube ar visą Europą apimančiame susitarime. Anot jos, Redaelli „pati save paskyrė“ kitų Italijos gamintojų atstove šiuo klausimu. Turint omeny šį nesutikimą, net jeigu dėl informacijos, kurią ITC pateikė savo prašyme atleisti nuo baudos arba ją sumažinti, Komisija pažymėjo, kad CB, kaip ir Redaelli, Itas, ITC, Tréfileurope Italia, DWK ir Tycsa, dalyvavo 1993 m. vasario 24 d. Italijos klubo susitikime su Ciuricho klubo gamintojomis, per kurį buvo tariamasi ne tik dėl kainų ir pardavimų Italijos rinkoje, bet ir dėl įtempiamosios plieninės armatūros vartojimo kitose Europos rinkose, ji laikėsi nuomonės, kad CB pradėjo dalyvauti darant pažeidimą tik 1995 m. sausio 23 d., visų pirma remdamasi susitarimo projektu, kurį aptiko per 2002 m. rugsėjo 19 ir 20 d. patikrinimus (žr. šio sprendimo 123 punktą).
129 Taigi, remiantis kitais įrodymais nei tie, kuriuos nurodė Redaelli pateikdama prašymą atleisti nuo baudos arba ją sumažinti, buvo nustatyta, kad CB dalyvavo kartelyje tik nuo 1995 m. sausio 23 d. (žr., be kita ko, ginčijamo sprendimo 155, 165, 166 ir 849–855 konstatuojamąsias dalis).
130 Kiek tai susiję su Itas, ginčijamame sprendime taip pat teigiama, kad ši įmonė ginčijo savo dalyvavimą Ciuricho klube 1993–1994 m., nes reikiamus sertifikatus ji gavo tik 1995 m. dėl Vokietijos ir vėliau dėl kitų šalių. Skirtingai nei CB atveju, dėl ginčijamame sprendime išdėstytų motyvų Komisija padarė išvadą, kad Itas dalyvavimas darant pažeidimą buvo įrodytas nuo tada, kai ši įmonė dalyvavo 1993 m. vasario 24 d. Italijos klubo susitikime su Ciuricho klubo gamintojomis. Šiuo klausimu Komisija taip pat nurodė, kad Itas kartu su Redaelli ir ITC dalyvavo 1993 m. gegužės 7 d. Italijos klubo susitikime, dėl kurio ITC pateikė informacijos savo prašyme atleisti nuo baudos arba ją sumažinti. Šis susitikimas buvo susijęs, be kita ko, su keturiais pasiūlymais dėl visos Europos gamintojų. Nors ginčijamame sprendime nurodyta, kad bendrovei Itas „atstovavo Redaelli Ciuricho klubo susitikimuose“, vykusiuose po 1993 m. vasario 24 d. susitikimo, remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad šią informaciją suteikia ir įrodymai, kuriuos DWK ir Nedri pateikė iki Redaelli suteikiant pagalbą 2007 m. birželio 15 d. (žr., be kita ko, ginčijamo sprendimo 155, 163, 164 ir 856–861 konstatuojamąsias dalis).
131 Esant tokiai situacijai, atsižvelgiant į tai, kad Komisija turėjo ne vieną įrodymą, kad galėtų nustatyti Itas dalyvavimo darant pažeidimą pradžią, įskaitant esminės reikšmės turinčią informaciją, kurią ITC pateikė savo prašyme atleisti nuo baudos arba ją sumažinti, apimančią 1993 m. vasario 24 d. Italijos klubo susitikimo su Ciuricho klubo gamintojomis ranka rašytą protokolą, ir informaciją, kurią DWK ir Nedri pateikė dėl Redaelli vaidmens Ciuricho klube, ši institucija padarė teisėtą išvadą, kad pagalba, kurią Redaelli suteikė 2007 m. birželio 15 d., neturėjo didelės papildomosios vertės, palyginti su Komisijos jau turėtais įrodymais.
132 Kiek tai susiję su ITC, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad ši įmonė patvirtino jai adresuoto pranešimo apie kaltinimus turinį, teigdama, kad ji „neprieštaravo prašyme atleisti nuo baudos arba ją sumažinti pateiktiems pareiškimams ir citatoms, taip pat vėlesniems pareiškimams“, taigi ji tiesiogiai dalyvavo kartelyje, būtent Ciuricho klube, Italijos klube ir integruojant Italijos gamintojas į Europos klubą nuo 1993 m. vasario 24 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d. (žr., be kita ko, ginčijamo sprendimo 841 ir 843 konstatuojamąsias dalis).
133 Šiuo atveju, nors ginčijamo sprendimo 153 ir 155 konstatuojamosiose dalyse teigiama, kad ITC neginčijo to, kad jai Ciuricho klube atstovavo Redaelli, Komisija turėjo kitų įrodymų, įskaitant perduotuosius pačios ITC, taip pat tuos, kurios perdavė DWK ir Nedri, kad galėtų nustatyti ITC dalyvavimo darant pažeidimą pradžią. Tokiomis aplinkybėmis Komisija padarė teisėtą išvadą, kad 2007 m. birželio 15 d. Redaelli suteikta pagalba neatitinka Pranešime dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo nustatytų sąlygų, kad turėtų didelę papildomąją vertę, palyginti su jos jau turėtais įrodymais.
134 Atsižvelgiant į šalių argumentus ir pateiktus dokumentus konstatuotina, kad Komisija galėjo padaryti išvadą, jog dėl šio pažeidimo aspekto tiek esmės, tiek chronologiniu požiūriais ji jau turėjo pakankamai įrodymų nustatyti atitinkamas faktines aplinkybes. Taigi Redaelli šiuo atžvilgiu pateikti įrodymai neturi didelės papildomosios vertės, kurios reikia tam, kad jai galėtų būti sumažinta bauda pagal Pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo.
– – Kiti pažeidimo aspektai
135 Redaelli teigia, kad ji buvo viena iš pirmųjų įmonių, patvirtinusių kartelio kontrolės sistemos egzistavimą ir pateikusių išsamų jos aprašymą. Tai buvo padaryta 2002 m. spalio 21 d. jos atsakyme į prašymą pateikti informaciją ir 2003 m. kovo 20 d. prašyme atleisti nuo baudos arba ją sumažinti.
136 Vis dėlto, atsižvelgiant į motyvus, kuriais remiamasi ginčijamame sprendime, ir Komisijos šiuo klausimu pateiktus įrodymus, reikia konstatuoti, kad ji jau turėjo daug įrodymų po to, kai 2002 m. rugsėjo 19 ir 20 d. buvo atlikti patikrinimai, 2002 m. rugsėjo 21 d. ITC pateikė prašymą atleisti nuo baudos arba ją sumažinti ir 2002 m. lapkričio 4 d. tokį prašymą pateikė Tréfileurope (žr. ginčijamo sprendimo 450–455 konstatuojamąsias dalis).
137 Konkrečiai kalbant, chronologiniu požiūriu reikia priminti, kad 2002 m. spalio 21 d. atsakyme į prašymą pateikti informaciją Redaelli tik pateikė nuorodą į verslininką Pr., kuris buvo atsakingas už duomenų apie įvairių gamintojų pardavimų pokyčius rinkimą. Tuo metu Komisija turėjo, be kita ko, šio asmens parengtų faktinių aplinkybių laikotarpio dokumentų, surastų per 2002 m. rugsėjo 19 ir 20 d. patikrinimus; šiuose dokumentuose aiškiai buvo Redaelli minima informacija.
138 2003 m. kovo 20 d. prašyme atleisti nuo baudos arba ją sumažinti Redaelli pateikia daugiau duomenų apie Pr. vaidmenį, visų pirma pažymėdama, kad jis galėjo nustatyti kiekvieno atitinkamos gamintojos kliento pirkimus. Jos ne tik kontroliuodavo parduotus kiekius, bet ir nustatydavo potencialius klientus. Nors tiesa, kad šis antrasis Pr. vaidmens aspektas yra paminėtas ginčijamo sprendimo 452 konstatuojamojoje dalyje, kurioje nurodyta, kad informacija šiuo klausimu gauta iš Redaelli, vis dėlto esminis šio asmens vaidmens aspektas, kaip teigia Komisija remdamasi per patikrinimus surastais dokumentais, buvo priežiūra ir kontrolė.
139 Taigi Redaelli šiuo atžvilgiu pateikti įrodymai neturi didelės papildomosios vertės, kurios reikia tam, kad jai galėtų būti sumažinta bauda pagal Pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo.
140 Be to, Redaelli teigia, kad ji buvo pirmoji įmonė, patvirtinusi kelių susitikimų, įskaitant Italijos klubo susitikimus (2002 m. vasario 1 d., 2002 m. kovo 1 d. ir 2002 m. rugpjūčio 26 d.) ir Europos klubo susitikimus (2000 m. vasario 28 ir 29 d., 2000 m. gegužės 8 ir 9 d., 2001 m. gegužės 15 d., 2001 m. rugsėjo 4 d. ir 2002 m. liepos 24 d.), egzistavimą ir turinį.
141 Šiuo klausimu iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Komisija iš esmės turėjo daug informacijos apie atitinkamą laikotarpį (2000–2002 m.) tiek dėl Italijos klubo, tiek dėl Europos klubo (žr. ginčijamo sprendimo 2 ir 3 priedus, susijusius su minėtų susitikimų aprašymu). Indėlis, kurį šiuo atžvilgiu nurodo Redaelli, nepadeda arba labai mažai padeda Komisijai nustatyti atitinkamas faktines aplinkybes tiek dėl atitinkamo laikotarpio, tiek dėl minėtų klubų ar net dėl Redaelli nurodytų susitikimų turinio, dėl kurių Komisija jau turėjo įrodymų, surastų per patikrinimus ar atitinkamu metu pateiktų kitų įmonių, pavyzdžiui, ITC, CB, Tréfileurope, Nedri ar DWK, arba galėjo padaryti išvadą, kad Redaelli pateikti įrodymai nepatvirtina nurodyto susitikimo antikonkurencinio pobūdžio (pavyzdžiui, nurodytas 2000 m. gegužės 8 ir 9 d. susitikimas, kuris paprasčiausiai yra Eurostress Information Service (ESIS), vienos iš įtempiamosios plieninės armatūros profesinių asociacijų, susitikimas).
142 Taigi Redaelli pagalbos dėl minėtų susitikimų negalima laikyti suteikiančia didelę papildomąją vertę, kaip tai suprantama pagal Pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo.
143 Galiausiai Redaelli taip pat remiasi tuo, kad ji: buvo pirmoji įmonė, patvirtinusi tai, kas trumpai paminėta prašyme atleisti nuo baudos arba ją sumažinti dėl ryšio tarp susitarimo dėl kvotų nustatymo Europos lygmeniu (Ciuricho klubas) ir susitarimo dėl Italijos (Italijos klubas); buvo pirmoji įmonė, aprašiusi Italijos klubo dinamiką dešimtojo dešimtmečio pradžioje, ypač kiek tai susiję su kvotų nustatymo praktikos atsisakymu po to, kai ITC nesutiko prisijungti prie šios iniciatyvos; suteikė didelę pagalbą, susijusią su Tréfileurope dalyvavimo Italijos klube pradžios data, ir lėmė tai, kad ginčijamame sprendime buvo atskirti išimtiniai klientai ir bendri klientai, kiek tai susiję su Italijos klubu arba visos Europos susitikimais, sušauktais „šalia ESIS susitikimų“.
144 Šiais klausimais reikia konstatuoti, kad, kaip teisingai teigė Komisija atsakydama į Bendrojo Teismo priimtas proceso organizavimo ir tyrimo priemones, įrodymai, kuriuos šiuo atžvilgiu nurodo Redaelli, neturi lemiamos reikšmės arba yra susiję su nereikšmingais pažeidimo aspektais, kurie nėra svarbūs atsižvelgiant į Komisijos jau turėtus įrodymus, gautus iš kelių vienas kitą patvirtinančių šaltinių.
145 Taigi, kiek tai susiję su Ciuricho klubo ir Italijos klubo tarpusavio ryšiu, nors Redaelli minimoje ginčijamo sprendimo dalyje, t. y. 401 ir paskesnėse konstatuojamosiose dalyse, iš tiesų kalbama apie Redaelli pateiktus dokumentus, iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad per patikrinimus buvo gauta kitų dokumentų arba juos perdavė ITC, pavyzdžiui, didžiausią reikšmę šiuo klausimu turintis dokumentas – 1995 m. gruodžio 5 d. Redaelli, CB, Itas ir ITC susitarimas.
146 Be to, kalbant apie Italijos klubo dinamikos dešimtojo dešimtmečio pradžioje aprašymą, reikia priminti, kad Komisija nustatė, jog Redaelli, CB, Itas ir ITC pradėjo dalyvauti jame tik nuo 1995 m. sausio 23 d., t. y. seniausio Komisijos per patikrinimus surasto susitarimo projekto dienos (žr. ginčijamo sprendimo 402 ir 456 konstatuojamąsias dalis). Taigi Redaelli perduota informacija apie ankstesnę situaciją neturėjo įtakos Komisijos galimybei nustatyti faktines aplinkybes. Dėl Tréfileurope dalyvavimo Italijos klube pradžios datos iš ginčijamo sprendimo 460 konstatuojamosios dalies aiškiai matyti, jog Komisija jau turėjo pakankamai įrodymų, kad nustatytų, jog tai yra 1995 m. balandžio 3 d.; šiuo klausimu svarbius dokumentus perdavė ITC. Kiek tai susiję su ginčijamame sprendime daromu skirtumu tarp išimtinių ir bendrų klientų, iš ginčijamo sprendimo 445 ir 447 konstatuojamųjų dalių taip pat tiesiogiai matyti, kad apie šį skirtumą Komisija jau žinojo iš per patikrinimus surastų dokumentų ir Tréfileurope pastabų.
147 Galiausiai, kiek tai susiję su nuorodomis į visos Europos susitikimus, vykusius „šalia ESIS susitikimų“, apie juos jau buvo žinoma iš dokumentų, kuriuos Bundeskartellamt pateikė pirminiu procedūros etapu, ir iš per patikrinimus surastų dokumentų.
c) c) Išvada
148 Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaip nepagrįsta turi būti atmesta visa pirmojo pagrindo pirma dalis.
3. 3. Dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo
149 Redaelli iš esmės teigia, kad Komisija pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą, nes neišnagrinėjo jos prašymo atleisti nuo baudos arba ją sumažinti atsižvelgdama į Pranešime dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo apibrėžtus kriterijus. 2008 m. rugsėjo 19 d. Komisijai atmetant šį prašymą, jai iš tikrųjų įtaką darė jos naujas griežtesnis Pranešimas dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose (OL C 298, 2006, p. 17). Pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo taikymo laikotarpiu, kaip matyti iš sprendimų, kuriais skirtos sankcijos už kitus kartelius, Komisija buvo labiau linkusi sumažinti baudą pagal prašymus, iš esmės grindžiamus pareiškimais, o „papildomosios vertės“ riba buvo žemesnė už naudojamą paskui.
150 Tačiau, priešingai, nei teigia Redaelli, kaip matyti iš šio sprendimo 76–148 punktų, priimdama sprendimą dėl Redaelli prašymo atleisti nuo baudos arba ją sumažinti Komisija taikė būtent kriterijus, apibrėžtus Pranešime dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo.
151 Be to, Redaelli negali paprasčiausiai remtis tuo, ką Komisija nusprendė kitose bylose, ir prašyti tai taikyti jai, nenurodydama nieko, kas leistų nustatyti faktinių situacijų panašumą, atsižvelgiant tiek į atitinkamus pažeidimus, tiek į informaciją, pateiktą atitinkamų įmonių prašymuose atleisti nuo baudų arba jas sumažinti.
152 Bet kuriuo atveju, net jeigu į tai būtų atsižvelgta, sąvokos „papildomoji vertė“ patikslinimai, padaryti 2006 m. priimtame Pranešime dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose, negali pakenkti tariamiems teisėtiems lūkesčiams, kuriais remiasi Redaelli. Kalbant apie atleidimą nuo baudos arba jos sumažinimą, pažymėtina, kad teisė į baudos sumažinimą neatsiranda vien dėl to, kad Komisijai buvo pateikti pareiškimai ar įrodymai.
153 Tiek vieno, tiek kito iš šių pranešimų atveju reikia nustatyti tokių įrodymų didelę papildomąją vertę, visų pirma atsižvelgiant į Komisijos jau turėtus įrodymus, ir būtent ši papildomoji vertė pateisina sprendimą sumažinti baudą ar jos nesumažinti pagal Pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo.
154 Tiek vieno, tiek kito iš šių pranešimų atveju aiškiai pripažįstama, kad faktinių aplinkybių laikotarpio įrodymai turi didesnę vertę už vėlesnius įrodymus.
155 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pirmojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.
4. 4. Dėl vienodo požiūrio principo pažeidimo
156 Redaelli teigia, kad Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą, kai 5 % sumažino baudą įmonėms Emesa / Galycas ir WDI, kurių bendradarbiavimo mastas buvo mažesnis.
157 Redaelli pažymi, kad Emesa ir Galycas bauda buvo sumažinta remiantis informacija, pateikta atsakant į Komisijos prašymus pateikti informaciją. Suteikdamos pagalbą Emesa ir Galycas tik pripažino, kad šalia profesinių asociacijų susitikimų vyko antikonkurenciniai Europos gamintojų ir Ispanijos bei Portugalijos gamintojų susitikimai; jos pateikė du šių susitikimų sąrašus, kuriuose buvo nurodytos datos, vietos ir dalyvių pavardės, „tačiau nebuvo aprašytas jų turinys ir nepateikta jokių patvirtinančių dokumentinių įrodymų“ (žr. ginčijamo sprendimo 1095 konstatuojamąją dalį). Komisija pripažino šios pagalbos, kuri buvo pernelyg neaiški, kad būtų pažeidimo įrodymas, ribotumą, tačiau padarė išvadą, kad ji turi didelės papildomosios vertės, nes padidino jos galimybę įrodyti tam tikras kartelio faktines aplinkybes, jeigu ją patvirtintų kiti įrodymai.
158 Jei palygintume, Redaelli pagalba esą yra daug reikšmingesnė. Netgi prieš pateikdama formalų prašymą atleisti nuo baudos arba ją sumažinti kartu su kitais įrodymais Redaelli 2002 m. spalio 21 d., taigi prieš Emesa ir Galycas, pripažino, kad vyko antikonkurenciniai Europos ir Italijos gamintojų susitikimai. Redaelli taip pat pateikė išsamų šių susitikimų aprašymą ir sąrašą, kuriame nurodytos datos, vietos ir dalyviai ir kuris išsamesnis už pateiktąjį Emesa ir Galycas. Galiausiai Komisija panaudojo Redaelli pareiškimus priskirdama CB, Itas ir Tréfileurope atsakomybę už dalį kartelio.
159 Kiek tai susiję su WDI, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad šios įmonės pagalba yra labai ribota ir nesusijusi su lemiamais klausimais. 2004 m. gegužės 9 d. WDI pareiškime yra pirmoji informacija apie tam tikras Ciuricho klubo organizavimo aplinkybes ir apie tai, kad šis klubas seka Italijos klubo pavyzdžiu. WDI taip pat buvo pirmoji įmonė, patvirtinusi DWK pareiškimus apie tai, kad egzistavo bendrovė, atsakinga už duomenų rinkimą Ciuricho ir Europos klubams, taip pat pirmoji patvirtino Nedri pareiškimus apie Ciuricho klubo kompensacijų sistemą. Tai yra paprasčiausi pareiškimai, kurių nepatvirtina rašytiniai įrodymai.
160 Jei palygintume, Redaelli pagalba neatrodo mažesnė už WDI. Redaelli taip pat buvo pirmoji įmonė, pateikusi informacijos apie tam tikrus kartelio aspektus (visų pirma apie savo vaidmenį atstovaujant kelioms Italijos įmonėms ir apibrėžiant Italijos klubo situaciją dešimtojo dešimtmečio pradžioje), ir pirmoji, patvirtinusi kitų įmonių pareiškimus ar pateiktus dokumentus (visų pirma susijusius su kontrolės sistema, ryšiu tarp Ciuricho ir Italijos klubų, taip pat su visos Europos ir Italijos susitikimais). Be to, Redaelli padėjo vykdyti tyrimą pateikdama duomenų, informacijos ir paaiškinimų, kurių nebuvo WDI prašyme.
161 Dėl šio aspekto reikia pažymėti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką vienodo požiūrio principas pažeidžiamas tuomet, kai panašios situacijos vertinamos skirtingai, arba skirtingos – vienodai, nebent toks požiūris būtų objektyviai pagrįstas (1984 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Sermide, 106/83, Rink., EU:C:1984:394, 28 punktas ir 2011 m. spalio 5 d. Sprendimo Romana Tabacchi / Komisija, T‑11/06, Rink., EU:T:2011:560, 102 punktas).
162 Nagrinėjamu atveju nė vienas Redaelli pateiktas įrodymas neleidžia daryti išvados, kad ji buvo vertinama kitaip nei Emesa / Galycas ar WDI.
163 Pirma, Redaelli nepateikia argumentų, galinčių paneigti didelę papildomąją vertę, kurią Komisija pripažino per administracinę procedūrą Emesa / Galycas ir WDI suteiktai pagalbai.
164 Įvertinusi įvairiems Emesa / Galycas ir WDI pateiktiems pareiškimams ar dokumentams būdingą vertę, Komisija padarė išvadą, kad, kaip paaiškinta ginčijamame sprendime, buvo galima 5 % sumažinti kiekvienai iš šių įmonių skirtą baudą. Redaelli argumentai susiję ne su šia Komisijos pripažinta papildomąja verte, o su papildomąja verte, kuri turėtų būti pripažinta dėl jos pačios pagalbos, nes jos pridėtinė vertė esą buvo „daug didesnė“ už pripažintąją Emesa / Galycas arba neatrodo „mažesnė“ už pripažintąją WDI.
165 Šiuo klausimu iš ginčijamo sprendimo matyti, kad didelė papildomoji vertė, kurią Komisija pripažino dėl Emesa / Galycas ir WDI pagalbos, atitinka sąlygas, įtvirtintas Pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo 21–23 dalyse. Konkrečiai kalbant, ginčijamo sprendimo 1094 ir 1096 konstatuojamosios dalys ir jo 4 priedas leidžia konstatuoti vaidmenį, kurį suvaidino Emesa / Galycas pagalba, – tai buvo pirmasis įrodymas, leidęs nustatyti kelių Ispanijos klubo susitikimų neteisėtą turinį. Be to, ginčijamo sprendimo 1113 konstatuojamojoje dalyje Komisija išdėsto priežastis, dėl kurių padarė išvadą, kad WDI pagalba leido išaiškinti ne vieną klausimą, visų pirma susijusį su Ciuricho klubo organizavimu.
166 Antra, konstatuotina, kad Redaelli argumentai neleidžia tinkamai palyginti jos nurodytos didelės papildomosios vertės su didele papildomąja verte, kurią Komisija pripažino dėl Emesa / Galycas ir WDI pagalbos.
167 Nors formaliai pagalbos yra panašios, nes jas iš esmės sudarė pareiškimai, dėl kiekvienos iš šių įmonių dalyvavimo kartelyje ypatumų priežastys, dėl kurių Komisija priėjo prie minėtos išvados, Emesa / Galycas ir WDI atžvilgiu labai skiriasi, nelygu apie kurią įmonę kalbama. Emesa / Galycas tai – Ispanijos įmonė, dalyvavusi, be kita ko, Europos ir Ispanijos klubuose, WDI tai – Vokietijos įmonė, dalyvavusi Europos klube, o Redaelli tai – Italijos įmonė, dalyvavusi Europos ir Italijos klubuose. Jų veikla ir dalyvavimo kartelyje mastas, apibūdinti ginčijamame sprendime atsižvelgiant visų pirma į Komisijos tuo metu turėtą informaciją, skiriasi tiek, kad tų situacijų neįmanoma sulyginti.
168 Todėl jei buvo atsisakyta sumažinti Redaelli baudą pagal Pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo, tai buvo padaryta ne dėl didelės papildomosios vertės, kurią Komisija pripažino dėl Emesa / Galycas ir WDI pagalbos, o dėl to, kad jos pačios pagalba neturėjo didelės papildomosios vertės, kaip tai suprantama pagal Pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo 21–23 dalis.
169 Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad turi būti atmesta pirmojo pagrindo trečia dalis, todėl ir visas šis pagrindas.
169 (Praleista)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
(Praleista)
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Redaelli Tecna SpA padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Frimodt Nielsen | Dehousse | Collins |
Paskelbta 2015 m. liepos 15 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.