Byla T‑60/05
Union française de l’express (UFEX) ir kt.
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Konkurencija – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Tarptautinio greitojo pašto rinka – Sprendimas atmesti skundą – Sprendimo atmesti skundą panaikinimas Bendrijos teisme – Pakartotinis nagrinėjimas ir pakartotinis skundo atmetimas – Valstybės įmonė“
Sprendimo santrauka
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį
(EB 230 straipsnio ketvirtoji pastraipa)
2. Konkurencija – Administracinė procedūra – Skundų nagrinėjimas – Komisijos prioritetų nustatymas
3. Konkurencija – Administracinė procedūra – Skundų nagrinėjimas – Skundas, kuriuo pranešama apie valstybės pagalbą ir piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi
(EB 82, EB 87 ir EB 88 straipsniai)
4. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos konstatavimas, kad pažeidimas buvo nutrauktas
5. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Įstatymu įtvirtintą monopolinę padėtį užimančios įmonės kryžminių subsidijų suteikimas savo dukterinei bendrovei, veikiančiai konkurencingame sektoriuje
(EB 82 straipsnis)
6. Konkurencija – Administracinė procedūra – Skundų nagrinėjimas – Skundas, priklausantis tiek Komisijos, tiek nacionalinės valdžios institucijų kompetencijai – Komisijos pareiga priimti sprendimą dėl pažeidimo egzistavimo – Nebuvimas
(EB 82 straipsnis; Komisijos reglamentas Nr. 773/2004; Komisijos pranešimas 2004/C 101/04)
7. Konkurencija – Administracinė procedūra – Skundų nagrinėjimas – Atsižvelgimas į Bendrijos interesą tęsti bylos nagrinėjimą
(EB 81 ir EB 82 straipsniai)
8. Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Komisijos atsisakymas tęsti skundo, kuriuo prašoma atlikti tyrimą pagal EB 86 straipsnio 3 dalį, nagrinėjimą – Netaikymas
(EB 3 straipsnio g punktas, EB 10 ir EB 86 straipsniai; Tarybos reglamentai Nr. 17 ir Nr. 1/2003; Komisijos reglamentai Nr. 2842/98 ir Nr. 773/2004)
1. Ieškovo, pareiškusio ieškinį dėl Komisijos sprendimo atmesti jo pateiktą skundą, kuriuo pranešama apie elgesį, kuris gali būti pripažintas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, panaikinimo, interesas pareikšti ieškinį gali būti paneigtas tik susiklosčius ypatingoms sąlygoms, būtent jei gali būti neginčijamai įrodyta, kad Komisija negali priimti dominuojančią padėtį užimančios įmonės pažeidimą konstatuojančio sprendimo. Taip yra tuomet, kai įrodoma, kad įmonės, kurios atžvilgiu atliekamas tyrimas, gynybos galimybės yra iš tikrųjų apribotos dėl pernelyg ilgos visos administracinės procedūros.
(žr. 54–58 punktus)
2. Dėl skundo, kuriuo pranešama apie konkurencijos normų pažeidimą, tyrimo Komisija, nusprendusi nustatyti kitokį jai pateiktų skundų nagrinėjimo eiliškumą, gali ne tik spręsti, kokia tvarka skundai bus nagrinėjami, bet ir atmesti skundą dėl pakankamo Bendrijos intereso tęsti bylos nagrinėjimą nebuvimo. Nors skundo, kuriuo pranešama apie Sutarčiai tariamai prieštaraujančius veiksmus, nagrinėjimas gali būti Komisijos, įgyvendinančios savo diskreciją šioje srityje, nutrauktas dėl Bendrijos intereso nebuvimo, vis dėlto šis nagrinėjimas negali būti nutrauktas tik dėl to, kad minėti veiksmai buvo nutraukti, Komisijai nepatikrinus, ar jie nebedaro antikonkurencinio poveikio ir ar šiuo atveju dėl nurodytų konkurencijos pažeidimų sunkumo arba jų ilgalaikio poveikio neatsiranda Bendrijos intereso nagrinėti skundą. Jei antikonkurencinis poveikis tebedaromas, Komisija privalo patikrinti, ar dėl nurodytų pažeidimų sunkumo arba dėl jų ilgalaikio poveikio atsiranda Bendrijos interesas nagrinėti skundą, o tai įpareigoja ją kiekvienu atveju atsižvelgti į nurodytų pažeidimų trukmę ir svarbą, taip pat į jų įtaką konkurencijai Bendrijoje. Jei nebedaromas antikonkurencinis poveikis, Komisija vis tiek turi atsižvelgti į nurodytų pažeidimų trukmę ir sunkumą.
Vertindama Bendrijos interesą tęsti skundo nagrinėjimą Komisija neprivalo tam tikra tvarka nagrinėti nurodyto pažeidimo sunkumo, trukmės ir jo tebedaromo poveikio.
Komisijos klaida, kurią ji padarė nusprendusi, kad vertindama Bendrijos interesą neprivalo atsižvelgti į nurodytų pažeidimų sunkumą ir trukmę, neturi reikšmės sprendimo atmesti skundą teisėtumui, jei ši klaida negalėjo turėti lemiamos įtakos sprendimo rezoliucinei daliai. Taip yra tuomet, kai Komisija, rūpindamasi geru administravimu tik išnagrinėjusi pažeidimų sunkumą ir trukmę, mano, kad nėra pakankamo Bendrijos intereso tęsti skundo nagrinėjimą.
(žr. 65, 69–70, 73–74, 78 punktus)
3. Dėl skundo, kuriuo pranešama apie valstybės pagalbą ir elgesį, kuris gali būti pripažintas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, Komisija gali nagrinėti du skundo aspektus atskirai. Be to, tai, kad Komisija pradėjo procedūrą dėl valstybės pagalbos ir šiuo atžvilgiu atliko išsamesnį tyrimą, neatima iš jos galimybės dėl Bendrijos intereso nebuvimo atmesti skundo dalį, susijusią su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, remiantis šiai skundo daliai taikytinais kriterijais. Iš tikrųjų nors įgyvendindama savo išimtinę kompetenciją konstatuoti galimą pagalbos nesuderinamumą su bendrąja rinka Komisija, pasibaigus preliminariam tyrimo etapui, privalo arba nuspręsti, kad valstybės priemonė nėra „pagalba“ EB 87 straipsnio 1 dalies prasme, arba nuspręsti, kad priemonė, nors ir yra pagalba, yra suderinama su bendrąja rinka, arba nuspręsti pradėti procedūrą, numatytą EB 88 straipsnio 2 dalyje, vis dėlto Komisija, įgyvendindama neišimtinę savo kompetenciją skundo, kuriuo pranešama apie piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, atžvilgiu, turi diskreciją, susijusią su prioritetų nustatymu, ir neprivalo nuspręsti dėl galimo pažeidimo egzistavimo.
(žr. 106–107 punktus)
4. Komisijai nustačius ekonominio pagrindo tęsti elgesį, kuris gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, nebuvimą, ji gali iš esmės nuspręsti, kad nurodytas pažeidimas buvo nutrauktas, jei nėra pakankamų įrodymų, jog yra priešingai. Taip yra tuomet, kai jokia ekonominė priežastis nepagrindžia to, kad dominuojanti įmonė suteiktų savo dukterinei bendrovei, veikiančiai konkurencijai atviroje rinkoje, prieigą prie savo tinklo už mažesnę kainą, jei ši įmonė turi suteikti tas pačias prieigos sąlygas konkurentams.
(žr. 109 punktą)
5. Tai, kad tam tikrai įmonei yra suteikta išimtinė teisė, siekiant užtikrinti, kad ši teiktų bendros ekonominės svarbos paslaugą, neprieštarauja tam, kad ši įmonė turėtų naudos iš tik jai priskirtos veiklos, ir netrukdo tam, kad ji išplėstų savo veiklą į sritis, kurios nėra tik jai priskirtos. Įgijus įmonės akcijų ir atitinkamai suteikus kryžminį subsidijavimą, sunkumų Bendrijos konkurencijos normų atžvilgiu gali kilti tuo atveju, kai lėšos, kurias naudoja monopoliją turinti įmonė, atsiranda dėl pernelyg didelių ar diskriminacinių kainų arba dėl kitokio piktnaudžiavimo tik jai priskirtoje rinkoje.
Vis dėlto teismų praktika nerodo, kad kryžminis subsidijavimas pats savaime yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, neatsižvelgiant į tai, kokia yra politika tik vienai įmonei priskirtame sektoriuje ir konkurencijai atvirame sektoriuje. Monopolį pagal įstatymą turinčios įmonės savo dukterinei bendrovei, veikiančiai atviros konkurencijos rinkoje, teikiamų paslaugų apmokestinimas pernelyg mažomis kainomis nebūtinai yra kliūtis konkurentams, pirmiausia jei dukterinė bendrovė šias subsidijas naudoja tam, kad gautų labai didelį pelną arba mokėtų didelius dividendus. Iš tikrųjų tai, kad yra gaunamas labai didelis pelnas, neturi įtakos klientui renkantis paslaugų teikėją.
(žr. 113–116 punktus)
6. Dėl skundo, kuris priklauso tiek Komisijai, tiek nacionalinėms valdžios institucijoms, tyrimo reikia pažymėti, kad Komisija neprivalo vykdyti tyrimo arba priimti galutinio sprendimo dėl to, ar esama nurodyto pažeidimo. Iš to matyti, kad nacionalinių valdžios institucijų arba teismų subjektyvi nuomonė, kad Komisijai labiau tiktų nagrinėti skundą, negali įpareigoti šios tęsti skundo nagrinėjimą, tarsi šis skundas priklausytų jos išimtinei kompetencijai. Jei ieškovo netenkina tai, kaip į jo teises atsižvelgė nacionalinės konkurencijos tarnybos arba nacionaliniai teismai, jis turi imtis reikalingų veiksmų šiose institucijose ar teismuose arba išnagrinėti nacionalinės teisės aktų jam suteiktas galimybes pareikšti ieškinį.
Be to, Komisijos ir nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimas negali nei sukurti išimtinės Komisijos kompetencijos, nei iš anksto nulemti jos sprendimo dėl to, ar yra Bendrijos interesas nagrinėti bylą. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Komisija neprivalo suteikti bylai pirmenybės, jei nacionalinis teismas sustabdė šios bylos nagrinėjimą, kol Komisija priims savo sprendimą. Be to, esant konkuruojančiai Komisijos ir nacionalinių konkurencijos tarnybų kompetencijai, tai, kad rinka yra Bendrijos lygmens, negali įpareigoti Komisijos nuspręsti, kad yra tam tikras pažeidimo sunkumo laipsnis arba kad šioje byloje yra Bendrijos interesas.
(žr. 152–153, 155–156, 158 punktus)
7. Vertindama, ar yra Bendrijos interesas tęsti skundo nagrinėjimą, Komisija turi atsižvelgti į bylos aplinkybes ir ypač į jai pateiktame skunde išdėstytus teisinius ir faktinius įrodymus. Be kita ko, ji turi įvertinti nurodyto pažeidimo svarbą bendrosios rinkos veikimui, tikimybę, kad pavyks įrodyti jo buvimą, ir būtinų tyrimo priemonių mastą, kad kuo geriau atliktų savo užduotį prižiūrėti, ar laikomasi EB 81 ir EB 82 straipsnių.
Todėl vertinant, ar yra Bendrijos interesas, gali būti atsižvelgta į tai, jog bus sunku pateikti pakankamai pažeidimo buvimo įrodymų, kad būtų priimtas šį pažeidimą konstatuojantis sprendimas.
(žr. 178–179 punktus)
8. Iš EB 86 straipsnio 3 dalies teksto ir šio straipsnio visų nuostatų bendros struktūros aišku, kad Komisija nėra įpareigota imtis veiksmų šių nuostatų prasme, nes privatūs asmenys negali reikalauti, kad ši institucija konkrečiu atveju laikytųsi jų norimos pozicijos. Taigi Komisijos sprendimas atsisakyti tęsti skundo, kuriuo ji raginama veikti pagal EB 86 straipsnio 3 dalį, nagrinėjimą nėra aktas, kuris gali būti ginčijamas ir kurio atžvilgiu gali būti pareikštas ieškinys dėl panaikinimo.
Todėl nei aplinkybė, kad toks pateiktas skundas, pagrįstas netinkamais teisiniais argumentais, nei galima Komisijos klaida šiuo klausimu, pavyzdžiui, skundo nagrinėjimas remiantis Reglamentu Nr. 17, nors šis reglamentas, kaip, beje, ir reglamentai Nr. 1/2003, Nr. 2842/98 ir Nr. 773/2004, netaikytini EB 86 straipsniui, net jei Komisija manė privalanti juos taikyti, nei skunde ir Komisijos sprendime pateiktos nuorodos į EB 3 straipsnio g punktą ir į EB 10 straipsnį negali pareiškėjui suteikti teisės pareikšti ieškinį dėl Komisijos sprendimų, patenkančių į EB 86 straipsnio taikymo sritį.
Be to, aplinkybė, kad pareiškėjas skundą prieš valstybę narę sujungė su skundu prieš įmonę, negali jam suteikti teisės ginčyti Komisijos sprendimo dalį, susijusią su skundu prieš valstybę narę. Šiuo klausimu tokio sprendimo teisinės prigimties negali pakeisti Komisijos nurodytos priežastys, dėl kurių ji neketina tęsti skundo nagrinėjimo EB 86 straipsnio atžvilgiu, ir aplinkybė, kad ji neatskiria skirtingų savo sprendimo aspektų, pareiškėjui nurodydama, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį.
(žr. 189, 191–194 punktus)