2024 m. vasario 23 d. pareikštas ieškinys byloje Lattanzio KIBS ir kt. / Komisija

(Byla T-113/24)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovai: Lattanzio KIBS SpA (Milanas, Italija), CY, CV ir CW, atstovaujami lawyers B. O’Connor ir M. Hommé

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:

Panaikinti 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimą, kuriuo nutarta uždrausti pirmajam dalyviui dalyvauti viešųjų pirkimų sutarčių ir dotacijų procedūrose, kaip numatyta pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 (Finansinis reglamentas)¹ ir pagal Reglamentą (ES) 2018/1877² ar neleisti jam būti atrinktam Sąjungos lėšoms vykdyti (Ares (2023)8545235);

nurodyti Europos Komisijai (ir įstojusiai į bylą šaliai, jei tokia būtų) padengti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdami ieškinį ieškovai remiasi aštuoniais pagrindais.

Ieškinio pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžią klaidą, vertindama faktines ir teisines aplinkybes, nes manė, kad 2021 m. liepos 13 d. Milano baudžiamųjų bylų teismo sprendimas (toliau – Milano sprendimas) yra galutinis sprendimas, kuriuo antrasis ir trečiasis ieškovai nuteisiami už korupciją.

Teigiama, kad Komisija padarė akivaizdžių vertinimo klaidų, kuriomis remdamasi klaidingai manė, kad Milano sprendimas yra galutinis sprendimas dėl kaltės.

Ieškovai taip pat teigia, kad Komisija padarė esminių Italijos teisės vertinimo klaidų.

Ieškinio antrasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė Finansinio reglamento 136 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktį, kai padarydama akivaizdžią vertinimo klaidą nurodė, kad Milano sprendimas yra tinkamas pagrindas pašalinti pirmąjį ieškovą iš skyrimo procedūrų, įtvirtintų Reglamente 2018/1046 ir Reglamente 2018/1877.

Minėtame 136 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktyje nustatyta, kad pašalinti galima tik esant galutiniam sprendimui dėl asmens arba subjekto dalyvavimo atliekant korupcijos veiką.

Teigiama, kad Milano sprendimas negali būti galutinis sprendimas dėl kaltės ir juo antrasis ir trečiasis ieškovai nenuteisiami už korupciją; todėl Komisija negalėjo teisėtai pašalinti pirmojo ieškojo pagal Finansinio reglamento 136 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktį.

Ieškinio trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija neįvykdė savo pareigos atsižvelgti į nacionalinės teisės turinį ir pobūdį.

Ginčijamame sprendime Komisija nurodė, kad „galutinis sprendimas dėl kaltės“ turi savo reikšmę Sąjungos teisėje, tačiau, anot ieškovų, ji nepateikė jo apibrėžimo ar savo vertinimo teisinio pagrindo.

Be to, teigiama, kad Komisija neatsižvelgė į Milano sprendimo klasifikavimą pagal Italijos teisę.

Ieškinio ketvirtasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė Finansinio reglamento 136 straipsnio 4 dalį pašalindama pirmąjį ieškovą, nes akivaizdžiai neteisingai nusprendė, kad antrasis ir trečiasis ieškovai turi sprendimų priėmimo ir kontrolės įgaliojimų.

Finansinio reglamento 136 straipsnio 4 dalį Komisijos vertinta informacija, ieškovų nuomone, buvo nepakankama siekiant nuspręsti, kad tenkinamos šioje nuostatoje įtvirtintos sąlygos, ir neteisingai vertinta dėl Komisijos klaidingo Milano sprendimo vertinimo.

Ieškinio penktasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija nepagrindė ginčijamame sprendime pateiktų išvadų esmės.

Šiuo požiūriu ieškovai teigia, kad Komisija pažeidė SESV 296 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį.

Nurodoma, kad Komisija nepagrindė dviejų išvadų, kurios yra lemiamos galutiniam sprendimui.

Ieškinio šeštasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija, priimdama ginčijamo sprendimo 2 ir 3 straipsnius, pažeidė proporcingumo principą, kaip įtvirtinta Finansinio reglamento 136 straipsnio 3 dalyje, taip pat kaip pagrindinį ES teisės principą, įtvirtintą ESS 5 straipsnio 4 dalyje.

Sprendimas paskelbti sprendimą dėl pašalinimo GD NEAR svetainėje ir įregistruoti antrojo ir trečiojo ieškovų vardus ir pavardes bei asmeninę informaciją Ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemoje buvo, anot ieškovų, akivaizdžiai neproporcingas.

Teigiama, kad Komisija neatsižvelgė į Finansinio reglamento 136 straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksnius.

Ieškinio septintasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė Finansinio reglamento 136 straipsnio 6 dalį, nes neatsižvelgė į pirmojo ieškovo pateiktas taisomąsias priemones.

Teigiama, kad per rungimosi procedūrą Komisija neatsižvelgė į ieškovų prašymus išaiškinti, kokios galimos taisomosios priemonės.

Komisija neatsižvelgė į daugybę ieškovių jai pateiktų įrodymų, kuriuos būtų galima laikyti taisomosiomis priemonėmis.

Ieškinio aštuntasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė ketvirtojo ieškovo teisę būti išklausytam, garantuojamą ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje.

Teigiama, kad Komisija pažeidė Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį, nes neinformavo ketvirtojo ieškovo, kad atlieka jo asmens vertinimą, ir nesuteikė jam teisės į gynybą.

____________

¹ 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018, p. 1).

¹ 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/1877 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento, panaikinantis Reglamentą (ES) 2015/323 (OL L 307, 2018, p. 1).