PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2007 m. lapkričio 20 d.

Byla T‑103/05

P

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Pareigūnai – Darbo užmokestis – Neteisėtas nebuvimas – Darbo užmokesčio praradimas – Pareigūnų tarnybos nuostatų 59 straipsnis – Medicininė pažyma“

Dalykas: Ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti 2004 m. gegužės 10 d. Komisijos sprendimą pripažinti ieškovės neatvykimą į darbą pradedant 2004 m. kovo 16 d. neteisėtu ir nemokėti jai atlyginimo nuo 2004 m. balandžio 15 d. iki darbo Generaliniame spaudos ir komunikacijos direktorate Briuselyje pradžios.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Asmens nenaudai priimtas sprendimas – Sprendimas, kuriuo konstatuojama, kad, atsižvelgiant į medicininio patikrinimo išvadą, pareigūno neatvykimas į darbą yra neteisėtas – Pareiga motyvuoti – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa)

2.      Pareigūnai – Laikinojo nedarbingumo atostogos – Laikinojo nedarbingumo įrodymas – Medicininis patikrinimas – Išvada, kad asmuo yra darbingas – Poveikis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 59 ir 60 straipsniai)

1.      Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis buvo priimtas atitinkamam pareigūnui žinant jo priėmimo aplinkybes, kurios leidžia suprasti jo atžvilgiu priimtos priemones apimtį. Taip yra tuo atveju, kai priimamas sprendimas, kuriuo konstatuojama, kad neatvykdamas į darbą pareigūnas padarė pažeidimą, kai pagal medicininio patikrinimo išvadą buvo pripažinta, kad po laikinojo nedarbingumo atostogų jis gali dirbti pusę darbo dienos, tačiau jis negrįžo į darbą, jeigu šiame sprendime, nors ir nėra detalių motyvų dėl pareigūno pajėgumo dirbti, vis dėlto daroma nuoroda į pridedamą dokumentą – medicinos tarnybos raštą, kuriame pateikiama jo ligos chronologija, ir, be to, jeigu toks sprendimas priimamas esant tokioms aplinkybėms, kai administracija siekė apsaugoti pareigūno interesus, leisdama jam į darbą grįžti laipsniškai.

(žr. 35, 36 ir 38 punktus)

Nuoroda: 1981 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Demont prieš Komisiją, 791/79, Rink. p. 3105, 12 punktas; 1990 m. kovo 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Hecq prieš Komisiją, C‑116/88 ir C‑149/88, Rink. p. I‑599, 26 punktas; 1996 m. lapkričio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ojha prieš Komisiją, C‑294/95 P, Rink. p. I‑5863, 35 punktas; 1998 m. sausio 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Costacurta prieš Komisiją, T‑98/96, Rink. VT p. I‑A‑21 ir II‑49, 86 punktas.

Pareigūnas negali išvengti grįžimo į darbą pareigos, išplaukiančios iš medicininio patikrinimo, kuriuo nustatyta, kad jis pajėgus dirbti, kai pateikia medicininę pažymą, kur aprašoma medicininio gydymo eiga, tačiau nenurodoma, kad jis būtų nepajėgus dirbti, todėl joje nenurodoma tokio nedarbingumo pradžios ir pabaigos data. Jokiu atveju toks dokumentas negali būti laikomas medicinine pažyma, remiantis kuria būtų galima daryti pakankamai aiškią išvadą apie nedarbingumą.

(žr. 61–63 punktus)

Nuoroda: 1996 m. lapkričio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Z prieš Komisiją, T‑135/95, Rink. VT p. I‑A‑519 ir II‑1413, 34 punktas; 1997 m. gegužės 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Quijano prieš Parlamentą, T‑169/95, Rink. VT p. I‑A‑91 ir II‑273, 40 punktas.