Sujungtos bylos T‑101/05 ir T‑111/05
BASF AG ir UCB SA
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Konkurencija – Karteliai vitaminų sektoriuje – Cholino chloridas (vitaminas B 4) – EB 81 straipsnio ir Europos ekonominės erdvės susitarimo 53 straipsnio pažeidimą konstatuojantis sprendimas – Baudos – Atgrasomasis poveikis – Recidyvas – Bendradarbiavimas per administracinę procedūrą – Vienas ir tęstinis pažeidimas“
Sprendimo santrauka
1. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Atgrasomasis pobūdis – Atsižvelgimas į baudžiamos įmonės dydį – Tinkamumas – Pareiga atsižvelgti į baudžiamos įmonės recidyvo tikimybę ir į trečiojoje valstybėje šiai įmonei jau paskirtas baudas už kitą antikonkurencinę veiklą – Nebuvimas
(Tarybos reglamentų Nr. 17 15 straipsnis ir Nr. 1/2003 23 straipsnis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 1 A punktas)
2. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Sunkinančios aplinkybės – Recidyvas – Sąvoka – Senaties termino nebuvimas – Teisinio saugumo principo pažeidimas – Nebuvimas – Teisminė kontrolė – Neribota kompetencija
(Tarybos reglamentų Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis ir Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03)
3. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos priimtose gairėse nustatytas baudų apskaičiavimo metodas
(Tarybos reglamentų Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis ir Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03)
4. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos pranešimas dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo už inkriminuojamos įmonės bendradarbiavimą – Privalomas Komisijai pobūdis
(Tarybos reglamentų Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis ir Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 96/C 207/04)
5. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Baudos sumažinimas dėl kaltinamos įmonės bendradarbiavimo – Sąlygos
(Tarybos reglamentų Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis ir Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 96/C 207/04 D skyrius)
6. Konkurencija – Administracinė procedūra – Apklausos – Susitikimo su įmone taikant pranešimą dėl bendradarbiavimo protokolo ir garso įrašo nebuvimas – Formalumai, kurių nereikalavo įmonė – Gero administravimo principo pažeidimas – Nebuvimas
(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 65 straipsnio c punktas; Tarybos reglamentų Nr. 17 11 straipsnis ir 15 straipsnio 2 dalis ir Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 96/C 207/04)
7. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Lengvinančios aplinkybės – Pažeidimo nutraukimas prieš įsikišant Komisijai
(Tarybos reglamentų Nr. 17 15 straipsnis ir 15 straipsnio 2 dalis ir Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)
8. Konkurencija – Karteliai – Draudimas – Pažeidimai – Susitarimai ir suderintieji veiksmai, kuriuos galima vertinti kaip vieną pažeidimą – Sąvoka
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamentų Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis ir Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
9. Konkurencija – Baudos – Dydis – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Neribota kompetencija
(EB 229 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)
10. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Baudų už konkurencijos taisyklių pažeidimus nustatymo metodo gairės – Pareiga taikyti „lex mitior“ – Nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
1. Kai Komisija, norėdama padidinti pradinį baudos dydį, kad būtų užtikrintas pakankamas atgrasomasis pobūdis, neįvertina baudžiamos įmonės recidyvo tikimybės ir tik atsižvelgia į jos dydį, ji nepažeidžia Reglamentų Nr. 17 ir Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo, nes įmonės dydis yra veiksnys, kurį galima naudoti kaip įtakos, kurią ši įmonė gali daryti rinkai, rodiklį.
Padaryto pažeidimo realumui negali turėti įtakos priemonės, kurių ėmėsi atitinkama įmonė siekdama užkirsti kelią recidyvui, o įmonės atitikties programos priėmimas neįpareigoja Komisijos dėl šios aplinkybės sumažinti baudos. Tokiomis aplinkybėmis tvirtinimas, kad dėl atitinkamai įmonei paskirtų baudų kitoje rinkoje ir kitu Komisijos sprendimu nebereikėjo jos atgrasyti, turi būti atmestas. Iš tikrųjų baudos paskyrimas už kitą antikonkurencinę veiklą visiškai nepaneigia padaryto pažeidimo realumo ir todėl neįpareigoja Komisijos dėl to sumažinti baudos.
Tas pats pasakytina ir dėl nuobaudų trečiosiose valstybėse. Iš tikrųjų atgrasymas, kurio Komisija turi teisę siekti nustatydama baudos dydį, skirtas užtikrinti, kad įmonės, vykdydamos savo veiklą Bendrijoje arba Europos ekonominėje erdvėje, laikytųsi Sutartyje nustatytų konkurencijos normų. Todėl baudos, skirtos už Bendrijos konkurencijos normų pažeidimą, atgrasomasis pobūdis negali būti nustatytas nei atsižvelgiant tik į konkrečią nubaustos įmonės padėtį, nei į tai, ar ji laikėsi konkurencijos normų, nustatytų trečiosiose valstybėse už Europos ekonominės erdvės ribų.
(žr. 46, 47, 50, 52, 53 punktus)
2. Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis ir Reglamento Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 23 straipsnio 2 dalis yra teisinė bazė, kuria remdamasi Komisija įmonėms ar įmonių asociacijoms gali paskirti baudas už EB 81 ir EB 82 straipsnių pažeidimus. Pagal šias nuostatas, nustatant baudos dydį, reikia atsižvelgti į nagrinėjamo pažeidimo trukmę ir sunkumą. Pažeidimo sunkumas nustatomas atsižvelgiant į daugelį kriterijų, kuriuos vertindama Komisija turi didelę diskreciją. Atsižvelgimas į sunkinančias aplinkybes nustatant baudą atitinka Komisijos funkciją užtikrinti konkurencijos taisyklių laikymąsi. Be to, vertinant padaryto pažeidimo sunkumą reikia atsižvelgti į galimą recidyvą, o šis kriterijus gali pateisinti nemažą pagrindinės baudos padidinimą.
Norint pripažinti recidyvą, pakanka, kad Komisija nustatytų tos pačios EB sutarties nuostatos pažeidimus, ir nebūtinai tai turi būti susiję su ta pačia produktų rinka.
Maksimalaus termino konstatuoti recidyvą nenumatymas Reglamentuose Nr. 17 ir Nr. 1/2003 arba Komisijos parengtose baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairėse nepažeidžia teisinio saugumo principo. Iš tikrųjų recidyvo konstatavimas ir jo konkrečių požymių vertinimas priklauso Komisijos diskrecijai ir ji gali pasirinkti, į kuriuos veiksnius atsižvelgti nustatant baudos dydį. Todėl norėdama tai konstatuoti Komisija negali būti ribojama galimu senaties terminu. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad recidyvas yra svarbus veiksnys, kurį Komisija turi įvertinti, nes atsižvelgiant į jį siekiama įmones, linkusias nesilaikyti konkurencijos taisyklių, skatinti pakeisti savo elgesį. Komisija kiekvienu atveju gali atsižvelgti į tokį polinkį patvirtinančius įrodymus, įskaitant, pavyzdžiui, laiką tarp nagrinėjamų pažeidimų.
Kai Bendrijos teismas turi priimti sprendimą dėl Komisijos pateikto recidyvo įvertinimo, jo neribotos kompetencijos įgyvendinimas gali pateisinti papildomos informacijos, kurios pagal EB 253 straipsnyje numatytą motyvavimo pareigą nurodyti sprendime nebūtina, pateikimą ir atsižvelgimą į ją. Todėl gali būti atsižvelgta į tai, kad atitinkama įmonė dalyvavo pažeidime, net jei ši aplinkybė nėra nurodyta Komisijos sprendime.
(žr. 64–67, 70, 71 punktus)
3. Pagal baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gaires procentinis padidinimas ar sumažinimas dėl sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių turi būti taikomas pagrindinei baudai, nustatytai atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir trukmę.
(žr. 73 punktą)
4. Atsižvelgdama į teisėtus lūkesčius, kurių galėjo kilti iš pranešimo dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais įmonėms, su Komisija ketinančioms bendradarbiauti įmonėms, Komisija privalo laikytis šio pranešimo, kai nustatydama atitinkamai įmonei skirtinos baudos dydį vertina šios bendradarbiavimą.
(žr. 89 punktą)
5. Tam, kad įmonei už bendradarbiavimą per administracinę procedūrą būtų galima sumažinti baudą, jos elgesys turėtų palengvinti Komisijos užduotį nustatyti Bendrijos konkurencijos teisės pažeidimus ir nubausti už juos. Taigi aplinkybė, kad įmonė vykstant tyrimui pateikė Komisijai informacijos, susijusios su konkurencijos normų pažeidimo procedūra, vykusia ar vykstančia Europos ekonominei erdvei nepriklausančioje trečiojoje valstybėje ir kurios Komisija nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepanaudojo, kad nustatytų pažeidimo egzistavimą minėtoje erdvėje, nepatenka į pranešimo dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais, kuriame numatomas informacijos, dokumentų ar kitų įrodymų perdavimas, padedantis patvirtinti padaryto pažeidimo egzistavimą, D skyriaus taikymo sritį.
Be to, baudos sumažinimas remiantis šiuo pranešimu gali būti pateisinamas tik tuomet, jei pateikta informacija ir apskritai suinteresuotosios įmonės elgesys gali būti šiuo atžvilgiu laikomi tikro jos bendradarbiavimo įrodymu. Kaip išplaukia iš pranešime, būtent jo įvade ir D skyriaus 1 punkte, vartojamos pačios bendradarbiavimo sąvokos, mažesnė bauda, remiantis šiuo pranešimu, gali būti skiriama, tik jei suinteresuotosios įmonės elgesys rodo norą bendradarbiauti. Tokia noro bendradarbiauti išraiška negali būti laikomas nei įmonės elgesys, kai ji, priversta atsakyti į Komisijos klausimą, į jį atsako neišsamiai ir klaidinančiai, nei įmonės, pateikusios Komisijai dokumentus, atsakant į prašymą pateikti informaciją pagal Reglamento Nr. 17 11 straipsnį elgesys, nes tokiu atveju įmonė veikia verčiama teisinės pareigos, net jei ši informacija galėjo padėti juos pateikusios ar kitos įmonės atžvilgiu nustatyti antikonkurencinio elgesio buvimą.
(žr. 90–92, 108, 111 punktus)
6. Negalima kaltinti Komisijos pažeidus gero administravimo principą dėl to, kad ji neparengė jokio susitikimo su įmone, kuris buvo surengtas jai pasiūlius bendradarbiauti, siekiant, kad už tai būtų atlyginta pagal pranešimą dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais, protokolas ar kad nebuvo padarytas jo garso įrašas, jei ši įmonė iš tikrųjų neprašė institucijos atlikti šiuos formalumus.
Dėl asmens, dalyvavusio susitikime, raštu parengtos deklaracijos apie susitikimo turinį vertinimo kaip įrodymo reikia pažymėti, kad Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamentas nedraudžia šalims pateikti tokių deklaracijų. Vis dėlto jas vertina Pirmosios instancijos teismas, kuris, jei jose aprašytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant ginčą, imdamasis tyrimo priemonių gali apklausti tokio dokumento autorių kaip liudininką.
(žr. 96–97 punktus)
7. Konkurencijos normų pažeidimo nutraukimas Komisijai įsikišus, numatytas Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairių 3 punkto trečioje įtraukoje, logiškai gali būti lengvinanti aplinkybė, tik jei yra priežasčių manyti, kad įmonės dėl minėto įsikišimo buvo paskatintos nutraukti pažeidimą, tačiau ši gairių nuostata neapima atvejo, kai pažeidimas jau buvo nutrūkęs prieš Komisijos įsikišimą. Į pastarąjį veiksnį buvo pakankamai atsižvelgta apskaičiuojant pažeidimo trukmę.
Darbuotojų, kurie vaidino esminį vaidmenį darant pažeidimą, atleidimas taip pat nėra veiksmas, pagrindžiantis paskirtos baudos sumažinimą. Iš tikrųjų tai priemonė, skirta įpareigoti įmonės darbuotojus laikytis konkurencijos normų, o tai bet kuriuo atveju yra jos pareiga, todėl ji negali būti laikoma lengvinančia aplinkybe.
(žr. 128–129 punktus)
8. Tam tikrų neteisėtų veiksmų kvalifikavimas kaip vieno ir to paties pažeidimo arba keleto pažeidimų iš esmės turi įtakos skirtinai sankcijai, nes kelių pažeidimų nustatymas gali lemti kelių atskirų baudų skyrimą, kiekvieną kartą neviršijant Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytų ribų. Vis dėlto kelių pažeidimų nustatymas gali būti naudingas juos padariusiems asmenims tuomet, kai keletui iš jų yra suėjusi senatis.
Šiuo atžvilgiu vieno pažeidimo sąvoka gali būti susijusi su teisiniu antikonkurencinių veiksmų, t. y. susitarimų, suderintų veiksmų ir įmonių asociacijų sprendimų, kvalifikavimu. Ji taip pat gali būti susijusi su asmeniniu atsakomybės už konkurencijos normų pažeidimą pobūdžiu. Iš tikrųjų įmonė, dalyvavusi darant pažeidimą savo veiksmais, kurie patenka į susitarimo ar suderintų veiksmų sąvokas EB 81 straipsnio 1 dalies prasme ir kuriais buvo siekiama įgyvendinti visą pažeidimą, gali būti atsakinga už kitų įmonių įgyvendinant minėtą pažeidimą vykdytus veiksmus per visą dalyvavimo minėtame pažeidime laikotarpį. Taip yra tuomet, kai nustatoma, kad nagrinėjama įmonė žinojo apie kitų dalyvių neteisėtus veiksmus ir buvo pasirengusi prisiimti su tuo susijusią riziką. Ši išvada kyla iš valstybių narių teisinėse sistemose paplitusios koncepcijos dėl atsakomybės už keleto autorių padarytus pažeidimus priskyrimo atsižvelgiant į jų dalyvavimą darant bendrą pažeidimą. Taigi ši išvada neprieštarauja principui, pagal kurį atsakomybė už tokius pažeidimus yra asmeninio pobūdžio, neatmeta individualios apkaltinamųjų įrodymų analizės ir nepažeidžia atitinkamos įmonės teisės į gynybą. EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimą gali sudaryti keletas veiksmų ar tęstinis elgesys, kuris yra „bendro plano“ dalis dėl jo to paties tikslo iškraipyti konkurenciją bendrojoje rinkoje. Tokiu atveju Komisija turi teisę numatyti atsakomybę už šiuos pažeidimus juos įvertindama kartu, net jei yra nustatyta, kad įmonė tiesiogiai dalyvavo tik vienoje ar keliose pažeidimo sudedamosiose dalyse. Be to, faktas, kad skirtingos įmonės, siekdamos bendro tikslo, atliko skirtingus vaidmenis, nepanaikina tikslo antikonkurencinio pobūdžio ir kartu pažeidimo, jei kiekviena įmonė savo veiksmais kažkiek prisidėjo prie bendro tikslo siekimo.
Vieno tikslo sąvoka negali būti nustatyta esant bendrai nuorodai į konkurencijos rinkoje, kurioje buvo padarytas pažeidimas, iškraipymą, nes įtaka konkurencijai, kaip tikslas ar poveikis, yra neatskiriamas bet kokio elgesio, kuriam taikoma EB 81 straipsnio 1 dalis, elementas. Toks vieno tikslo apibrėžimas gali iš dalies panaikinti vieno ir tęstinio pažeidimo sąvokos prasmę, jei jo pasekmė būtų tokia, kad keletas su ekonominiu sektoriumi susijusių veiksmų, draudžiamų EB 81 straipsnio 1 dalimi, būtų nuolat kvalifikuojami kaip vieną pažeidimą sudarantys elementai. Todėl norint atskirus veiksmus kvalifikuoti kaip vieną ir tęstinį pažeidimą, reikia patikrinti, ar šie veiksmai papildė vienas kitą taip, kad kiekvienas iš jų turėjo pasekmių įprastai konkurencijai, o pažeidimu buvo daromas tam tikras antikonkurencinis poveikis, kurio norėjo jo autoriai, vykdantys bendrą vieno tikslo siekiantį planą, nes atskiri antikonkurenciniai veiksmai yra „glaudžiai susiję“. Šiuo klausimu reikia atsižvelgti į visas aplinkybes, galinčias patvirtinti ar paneigti minėtą ryšį, t. y. į taikymo laikotarpį, turinį (įskaitant ir taikytus metodus) ir atitinkamai į nagrinėjamų atskirų veiksmų tikslą.
Todėl pasaulinis kartelis dėl pasaulio rinkų pasidalijimo Šiaurės Amerikos gamintojams pasitraukiant iš Europos rinkos, o Europos gamintojams pasitraukiant iš Šiaurės Amerikos rinkos, ir Europos gamintojų kartelis, sudarytas galutinai iširus pasauliniam karteliui, kuriuo buvo pasidalytos rinkos ir klientai bei nustatytos kainos visoje Europos ekonominėje erdvėje, atsižvelgiant į jų įgyvendinimo tarpusavio ryšio nebuvimą, į tai, kad jais buvo siekiama skirtingų tikslų, įgyvendinamų skirtingais metodais, ir į įrodymų, patvirtinančių Europos gamintojų norą prisijungti prie pasaulinių susitarimų, siekiant vėliau pasidalyti Europos ekonominės erdvės rinką, nebuvimą, turi būti laikomi dviem atskirais EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimais, o ne vienu tęstiniu pažeidimu.
(žr. 157–161, 179–181, 199–201, 209 punktus)
9. Dėl baudų už konkurencijos normų pažeidimus nustatymo, Bendrijos teismui Reglamento Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 31 straipsnyje suteikta neribota kompetencija jam leidžia be paprastos sankcijos teisėtumo kontrolės pakeisti Komisijos vertinimą savuoju ir panaikinti, sumažinti ar padidinti paskirtą baudą, kai jam yra pateikiamas nagrinėti jos dydžio klausimas. Šiame kontekste Komisijos parengtos baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairės neįpareigoja Bendrijos teismų vertinant baudas, kai jie priima sprendimą remdamiesi tokia kompetencija.
(žr. 213 punktą)
10. Negaliojimo atgal principas neprieštarauja gairių, kuriomis remiantis padidinamos baudos, skirtos už pažeidimus, padarytus iki jų priėmimo, taikymui su sąlyga, kad jomis įgyvendinamą politiką būtų galima pakankamai aiškiai numatyti atitinkamo pažeidimo padarymo momentu. Todėl Komisijos teisė, net ir sąlyginė, taikyti atgal suinteresuotųjų asmenų nenaudai elgesio taisykles, pavyzdžiui, gaires, kuriomis siekiama išorinio poveikio, panaikina bet kokią šios institucijos pareigą taikyti lex mitior.
(žr. 233–234 punktus)