PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (penktoji kolegija)
SPRENDIMAS
2008 m. vasario 28 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo, vaizduojančio klevo lapą, paraiška – Absoliutus atmetimo pagrindas – Paslaugų ženklas – Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies h punktas – Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnis – VRDT ir Pirmosios instancijos teismui nurodytos teisinės aplinkybės“
Byloje T‑215/06
American Clothing Associates SA, įsteigta Evergeme (Belgija), atstovaujama advokatų P. Maeyaert ir N. Clarembeaux,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą A. Folliard‑Monguiral,
atsakovę,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2006 m. gegužės 4 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1463/2005‑1) dėl prašymo kaip Bendrijos prekių ženklą įregistruoti žymenį, vaizduojantį klevo lapą,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. Vilaras (pranešėjas), teisėjai F. Dehousse ir D. Šváby,
posėdžio sekretorė B. Pastor, kanclerio pavaduotoja,
susipažinęs su 2006 m. rugpjūčio 8 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu ieškiniu,
susipažinęs su 2006 m. spalio 24 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu atsakymu į ieškinį,
įvykus 2007 m. lapkričio 6 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Teisinis pagrindas
1 Iš dalies pakeisto 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1) 7 straipsnyje numatyta:
„1. Neregistruojami šie žymenys:
<...>
h) prekių ženklai, kurių registruoti kompetentingos institucijos nėra davusios sutikimo ir kuriuos pagal Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnį turi būti atsisakyta registruoti;
<...>“
2 Peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos (Recueil des traités des Nations unies, vol. 828, Nr. 11847, p. 108, toliau – Paryžiaus konvencija) 1, 6, 6ter, 6sexies ir 7 straipsniuose nustatyta:
„1 straipsnis
<...>
„ 2. Pramoninės nuosavybės apsaugos objektais laikomi išradimų patentai, naudingieji modeliai, pramoninis dizainas, prekių ženklai, paslaugų ženklai, firmų vardai ir kilmės nuorodos arba kilmės vietos pavadinimai, taip pat apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos.
<...>
6 straipsnis
1. Prekių ženklų paraiškos padavimo ir registravimo sąlygos kiekvienoje Sąjungos (kurią sudaro šalys, kuriose taikoma Paryžiaus konvencija) šalyje nustatomos nacionalinių įstatymų.
<...>
6ter straipsnis
„ 1. a) Sąjungos šalys susitarė neregistruoti kaip prekių ženklų bei sudėtinės jų dalies herbų, vėliavų ir kitų Sąjungos šalių valstybinių emblemų, jų įvestų oficialių ženklų ir kontrolės bei garantijos spaudų, taip pat viso to, kas heraldikos požiūriu yra pamėgdžiojimas, arba pripažinti tokių ženklų registravimą negaliojančiu, arba atitinkamomis priemonėmis uždrausti jų panaudojimą be kompetentingų valdžios organų leidimo.
b) <...> a papunktyje pateiktos nuostatos vienodai taikomos herbams, vėliavoms bei kitoms emblemoms, sutrumpintiems arba nesutrumpintiems tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų, kurių narės yra viena ar kelios Sąjungos šalys, pavadinimams, išskyrus herbus, vėliavas ir kitas emblemas, sutrumpintus arba nesutrumpintus pavadinimus, kurių atžvilgiu jau yra galiojančios tarptautinės sutartys dėl jų apsaugos.
c) Nė viena Sąjungos šalis neprivalo taikyti <...> b papunktyje nurodytų teiginių, pažeisdama savininkų teises, sąžiningai įgytas iki Konvencijos įsigaliojimo toje šalyje. Sąjungos šalys neprivalo taikyti nurodytų teiginių, jeigu turimas galvoje <...> nurodytas a papunktyje panaudojimas arba registracija nesudarys visuomenei klaidingo įspūdžio dėl ryšių tarp tos organizacijos ir herbų, vėliavų, emblemų, sutrumpintų arba nesutrumpintų pavadinimų, arba jeigu jo naudojimu ar registravimu nesiekiama suklaidinti visuomenės dėl egzistuojančių ryšių tarp ženklą naudojančio asmens ir tos organizacijos. <...>
3. a) Siekdamos pritaikyti šias nuostatas, Sąjungos šalys susitarė abipusiškai pranešti per Tarptautinį biurą, keičiantis sąrašais, apie valstybių emblemas, oficialius ženklus ir kontrolės bei garantijos spaudus, kuriuos jos, remdamosi šiuo straipsniu, visiškai arba su kai kuriais apribojimais nori arba pageidaus saugoti ateityje, taip pat kad jos praneš apie visus ateityje padarytus tame sąraše pakeitimus. Kiekviena Sąjungos šalis gautus ženklų sąrašus laiku pateikia viešai susipažinti.
Tačiau toks pranešimas neprivalomas valstybinių vėliavų atžvilgiu. <...>
6sexies straipsnis
Sąjungos šalys įsipareigoja saugoti paslaugų ženklus. Jos neprivalo numatyti tų ženklų registravimo.
7 straipsnis
Gaminio, kuriam skirtas prekės ženklas, ypatybės jokiu būdu negali kliudyti registruoti ženklą. <...>“ (Pataisytas vertimas)
Bylos aplinkybės
3 2002 m. liepos 23 d. ieškovė, remdamasi Reglamentu Nr. 40/94, Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pateikė Bendrijos prekių ženklo paraišką.
4 Prašomą įregistruoti toliau pavaizduotą prekių ženklą sudaro klevo lapo piešinys ir po juo esančios didžiosios raidės „rw“:
5 Prekės ir paslaugos, kurioms buvo prašoma registracijos, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 18, 25 ir 40 klasėms ir atitinka tokį aprašymą:
– „Odos ir odų pakaitalai, jų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; gyvūnų odos; lagaminai ir kelioniniai krepšiai; lietaus ir saulės skėčiai, lazdos; rimbai, botagai ir pakinktai“ (18 klasė),
– „Drabužiai, apranga, avalynė, galvos apdangalai“ (25 klasė),
– „Siuvimo, iškamšų darymo paslaugos; knygų įrišimas; odų (žalių), odos, kailių ir tekstilės dirbimas, perdirbimas ir apdorojimas; fotografijos juostų ryškinimas ir fotografijų spausdinimas; medienos apdirbimas; vaisių spaudimas; miltų malimas; metalų paviršiaus apdirbimas, grūdinimas ir apdorojimas“ (40 klasė).
6 2005 m. spalio 7 d. Sprendimu ekspertas, remdamasis Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies h punktu, atsisakė įregistruoti prašomą prekių ženklą visoms prekėms ir paslaugoms dėl to, kad šis prekių ženklas visuomenei galėjo sukelti ryšio su Kanada įspūdį, nes prašomas įregistruoti prekių ženklas dėl jame pavaizduoto klevo lapo pamėgdžiojo Kanados valstybinę emblemą.
7 Ši emblema, kaip matyti iš 1967 m. vasario 1 d. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) tarptautinio biuro pranešimo Paryžiaus konvencijos šalims ir PINO duomenų bazės, yra tokia:
8 2005 m. gruodžio 6 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsniais, dėl eksperto sprendimo pateikė apeliaciją.
9 2006 m. gegužės 4 d. Sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas), apie kurį ieškovei pranešta 2006 m. gegužės 29 d., Pirmoji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją ir patvirtino eksperto sprendimą.
10 Remdamasi šio sprendimo 7 punkte pateiktais įrodymais Apeliacinė taryba konstatavo, kad raudonas klevo lapas yra Kanados emblema (ginčijamo sprendimo 11 punktas). Atsižvelgusi į teismo praktiką (2004 m. balandžio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Concept prieš VRDT (ECA), T‑127/02, Rink. p. II‑1113, 40 punktas), Apeliacinė taryba nusprendė, kad šiuo atveju reikėjo išnagrinėti, ar prašomas įregistruoti prekių ženklas turėjo kokį nors požymį, kuris galėjo būti laikomas Kanados emblema ar jos pamėgdžiojimu „heraldikos požiūriu“. Tai, kad prašomame įregistruoti prekių ženkle buvo žodinis elementas „rw“, negalėjo būti kliūtis taikyti Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnio 1 dalies a punktą (ginčijamo sprendimo 12–14 punktai).
11 Šiuo klausimu Apeliacinė taryba atmetė ieškovės argumentą, pagrįstą tuo, kad prašomame įregistruoti prekių ženkle esančio klevo spalva skyrėsi nuo Kanados emblemoje esančio klevo lapo spalvos. Kadangi ieškovės paraiškoje įregistruoti nebuvo nurodyta jokia konkreti spalva, prašomas įregistruoti prekių ženklas galėjo būti bet kokios spalvos, įskaitant raudoną Kanados emblemos spalvą (ginčijamo sprendimo 15 punktas).
12 Be to, Apeliacinė taryba nusprendė, kad abiejų klevo lapų piešiniai niekaip reikšmingai nesiskyrė. Abiem atvejais tai yra toks pats lapas su vienuolika smaigalių, žvaigždės su penkiomis atšakomis ant vieno kotelio formos, su aiškiai tokiais pačiais tarpais tarp smaigalių ar atšakų. Todėl suinteresuotoji visuomenė suprastų prašomo įregistruoti prekių ženklo klevo lapą kaip Kanados emblemos pamėgdžiojimą heraldikos požiūriu (ginčijamo sprendimo 16 punktas). Todėl prašomo prekių ženklo registracija suklaidintų visuomenę dėl šiuo prekių ženklu žymimų prekių ir paslaugų kilmės, atsižvelgiant taip pat į didelę prekių ir paslaugų, kurias gali pasiūlyti ir teikti Kanada, įvairovę (ginčijamo sprendimo 17 punktas).
13 Apeliacinės tarybos manymu, tariamas ieškovės prekių ženklo RIVER WOODS žinomumas Belgijoje negali paneigti pirmiau pateiktų samprotavimų, nes prekių ženklo skiriamojo požymio įgijimas dėl naudojimo netaikomas tuo atveju, kuris nurodytas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies h punkte (ginčijamo sprendimo 19 punktas). Apeliacinė taryba taip pat atmetė kitus ieškovės, kuri tvirtino įregistravusi daug panašių nacionalinių, taip pat ir Kanados, prekių ženklų ir rėmėsi ankstesne VRDT sprendimų priėmimo praktika prekių ženklų, kuriuose yra valstybinė vėliava ar emblema, srityje, argumentus (ginčijamo sprendimo 20–22 punktai).
Šalių reikalavimai
14 Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
15 VRDT Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
16 Savo ieškinį ieškovė grindžia vieninteliu pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies h punkto pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti šį pagrindą tiek, kiek jis susijęs su paraiškoje įregistruoti nurodytomis 40 klasės paslaugomis, o paskui – kiek jis susijęs su toje pačioje paraiškoje nurodytomis 18 ir 25 klasių prekėmis.
Dėl 40 klasei priklausančių paslaugų
Šalių argumentai
17 Ieškovė pažymi, kad nors Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnio 1 dalies a punkto taikymas paslaugų prekių ženklams gali kelti tam tikrų abejonių, ji pateikia savo argumentus, nedarydama skirtumo tarp ginčijamoje paraiškoje įregistruoti nurodytų prekių ir paslaugų.
18 Savo ruožtu VRDT sutinka, kad skaitant pažodžiui Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnis taikomas tik prekių ženklams. Todėl ši nuostata neįpareigoja valstybių, Paryžiaus konvencijos šalių, ir valstybių ar tarptautinių organizacijų, įskaitant Europos Sąjungą, Pasaulio prekybos organizacijos šalių, kurios privalo laikytis 6ter straipsnio, atsisakyti kaip paslaugų ženklus ar sudėtinę paslaugų ženklų dalį registruoti žymenis, kuriuose yra valstybinių emblemų ar kitų oficialių ženklų ar jų pamėgdžiojimų, ar paskelbti jų registraciją negaliojančia. Vis dėlto, VRDT manymu, valstybės, kaip ir pati VRDT, turi neginčijamą laisvę tai padaryti.
19 Pirmiausia PINO, kuri administruoja Paryžiaus konvenciją, aiškiai pripažįsta šią galimybę, kaip matyti iš PINO interneto svetainėje esančios „bendrosios informacijos apie Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnį“ 7 dalies. Be to, Reglamento Nr. 40/94 1 straipsnis aiškiai daro nuorodą į „prekėms arba paslaugoms skirtų prekių ženklų“ apsaugą, o to paties reglamento 7 straipsnis dėl absoliučių atmetimo pagrindų nedaro skirtumo tarp prekių ar pasaugų ženklų. Galiausiai pats Pirmosios instancijos teismas šio sprendimo 10 punkte minėtame sprendime ECA yra patvirtinęs, kad Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnis taip pat taikomas paslaugų ženklams, nes toje byloje aptartas prekių ženklas žymėjo tiek prekes, priklausančias 9 klasei, tiek paslaugas, priklausančias 41 klasei, ir Pirmosios instancijos teismas nedarė skirtumo tarp prekių ir paslaugų, prieidamas prie išvados, jog buvo teisingai nuspręsta atsisakyti registruoti šį prekių ženklą remiantis Paryžiaus konvencijos 6ter straipsniu.
20 Per posėdį VRDT pasisakė už Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnio aiškinimą plačiai – taip į jo taikymo sritį patektų ir paslaugų ženklai, nes priėmus Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnį pastaroji kategorija įgijo didesnę reikšmę, prilygstančią tai, kurią turi prekes žymintys prekių ženklai. Be to, VRDT teigimu, taip aiškinti nagrinėjamą nuostatą rekomenduoja PINO.
21 Savo atsakyme į ieškinį VRDT taip pat tvirtino, kad bet kuriuo atveju Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnio taikymas paslaugų ženklams dar nebuvo diskutuotas Pirmosios instancijos teisme, nes, pirma, šis klausimas niekada nebuvo nagrinėjamas per procedūras VRDT instancijose ir, antra, savo ieškinyje ieškovė nepakankamai išplėtojo teiginį, pagal kurį ši nuostata neturi būti taikoma paslaugų ženklams. Tačiau per posėdį VRDT sutiko, jog Pirmosios instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą, nepaisant to, kad ieškovė šiuo klausimu nepateikė jokių konkrečių argumentų, ir tai buvo pažymėta posėdžio protokole.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
22 Visų pirma reikia pažymėti, kad tiek VRDT instancijose, tiek Pirmosios instancijos teisme ieškovė iš esmės rėmėsi vieninteliu pagrindu, pagrįstu Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies h punkto pažeidimu, nes negalima atsisakyti registruoti prašomą prekių ženklą pagal Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnio 1 dalies a punktą dėl to, kad „heraldikos požiūriu“ jis nebuvo nei Kanados valstybinė emblema, nei jos pamėgdžiojimas.
23 Taigi Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnio 1 dalies a punkto taikymas paslaugų ženklams yra išankstinis klausimas, į kurį būtina atsakyti, kad būtų užtikrintas teisingas Reglamento Nr. 40/94 taikymas, atsižvelgiant į ieškovės nurodytą pagrindą. Iš tikrųjų, siekiant nustatyti, ar prašomas įregistruoti prekių ženklas tiek, kiek jis susijęs su paslaugomis, yra prekių ženklas, kurio registracija gali neatitikti 6ter straipsnio 1 dalies a punkto, reikia išsiaiškinti, ar ši nuostata taikoma paslaugų ženklams. Jeigu taip nėra šiuo atveju, VRDT atsisakymas registruoti šį prekių ženklą paslaugoms iš tikrųjų būtų Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies h punkto pažeidimas, kaip tą nurodo ieškovė, ir net nereikėtų nagrinėti, ar prašomas įregistruoti prekių ženkle „heraldikos požiūriu“ yra Kanados valstybinė emblema arba jos pamėgdžiojimas.
24 Todėl Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnio taikymas paslaugų ženklams yra teisinių ginčo aplinkybių, kurios nurodytos Apeliacinei tarybai, dalis net jeigu šiuo klausimu ieškovė nepareiškė nuomonės, o Apeliacinė taryba nepriėmė sprendimo (2005 m. vasario 1 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo SPAG prieš VRDT – Dann ir Backer (HOOLIGAN), T‑57/03, Rink. p. II‑287, 21 punktas). Todėl šį klausimą galima pirmą kartą iškelti Pirmosios instancijos teisme (minėto sprendimo HOOLIGAN 22 punktas).
25 Dėl šio sprendimo 23 punkte nurodytų priežasčių šis klausimas taip pat yra Pirmosios instancijos teismui pateikto spręsti ginčo teisinių aplinkybių dalis. Iš tikrųjų reikia pažymėti, jog nors teismo sprendimas turi būti priimtas tik dėl šalių, kurios turi apibrėžti ginčo ribas, pareikštų reikalavimų, teismas negali apsiriboti tik jų nurodytais argumentais savo reikalavimams pagrįsti, kitaip teismui kartais galėtų prireikti grįsti savo sprendimą klaidingais teisiniais argumentais (2004 m. rugsėjo 27 d. Teisingumo Teismo nutarties ETS prieš M6 ir kt., C‑470/02 P, Rink. p. II‑0000, 69 punktas ir 2006 m. birželio 13 d. Nutarties Mancini prieš Komisiją, C‑172/05 P, Rink. p. II‑0000, 41 punktas). Taip yra tuo labiau šiuo atveju, nes ieškovė išreiškė abejones dėl Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnio taikymo paslaugų ženklams. Kaip per posėdį pripažino pati VRDT, šis klausimas yra dalis ginčo ir Pirmosios instancijos teismas turi jį išnagrinėti, nes to reikia, kad būtų atsakyta į vienintelį ieškovės pateiktą pagrindą.
26 Todėl reikia išnagrinėti, ar Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnis taip pat taikomas paslaugų ženklams. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šios nuostatos formuluotė nurodo tik „prekių ženklus“. Iš Paryžiaus konvencijos 1 straipsnio 2 dalies, iš 6 straipsnio 1 dalies ir galiausiai iš 6sexies straipsnio aiškiai matyti, kad konvencija daro skirtumą tarp, pirma, „prekių ženklų“, kurie, kaip matyti iš jos 7 straipsnio, yra įregistruoti prekėms, ir, antra „paslaugų ženklų“. Kadangi 6ter straipsnis yra susijęs tik su prekių ženklais, reikia daryti išvadą, kad draudimas registruoti ir naudoti, kurį įtvirtina ši nuostata, nesusijęs su paslaugų ženklais.
27 Tačiau VRDT mano, kad Bendrijos teisės aktų leidėjas gali taip pat ir paslaugoms uždrausti registruoti prekių ženklus, kurių sudėtinė dalis yra valstybinė emblema, nors to jis neprivalo daryti pagal Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnį.
28 Reikia konstatuoti, kad Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies h punkte tik daroma nuoroda į Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnį, pažymint, jog „neregistruojami <...> žymenys: <...> kuriuos pagal Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnį turi būti atsisakyta registruoti“. Kadangi Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnis neskirtas paslaugų ženklams, jie nėra prekių ženklai, kuriuos turi būti „atsisakyta“ registruoti pagal šią nuostatą, ir dėl to jie nepatenka į absoliutaus atmetimo pagrindo, kurį įtvirtina Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies h punktas, taikymo sritį. Vien to VRDT nurodyto fakto, kad Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnis nedaro skirtumo tarp prekių ženklų ir paslaugų ženklų, nepakanka, kad būtų padaryta priešinga išvada, nes šis skirtumas daromas Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnyje, nurodytame Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies h punkte.
29 Iš tikrųjų jei Bendrijos teisės aktų leidėjas būtų ketinęs uždrausti taip pat ir paslaugoms registruoti prekių ženklus, kuriuose yra „herbų, vėliavų ir kitų <...> valstybinių emblemų“, jis ne tik būtų padaręs nuorodą į Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnį, bet taip pat ir Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio tekste būtų įrašęs draudimą registruoti tiek kaip Bendrijos prekių ženklą, tiek kaip tokio ženklo dalį „herbus, vėliavas ir kitas <...> valstybines emblemas, <...> taip pat visa tai, kas heraldikos požiūriu yra pamėgdžiojimas“, netiesiogiai, bet neišvengiamai vien dėl nuorodos į Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnį, nedarydamas skirtumo tarp prekių ženklų ir paslaugų ženklų.
30 Ankstesnių samprotavimų negali paneigti šio sprendimo 10 punkte minėtas sprendimas ECA, kurį nurodė VRDT, nes tame sprendime Pirmosios instancijos teismas niekur nenagrinėjo Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnio taikymo paslaugų ženklams, ir šalys toje byloje šio klausimo nekėlė.
31 Galiausiai reikia atmesti VRDT argumentą, pagal kurį Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnį reikėtų aiškinti plačiai. Pirma, vieninteliame reikšmingame PINO dokumente, kuriuo rėmėsi VRDT (žr. šio sprendimo 19 punktą), tik nurodoma, kad Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnis „neįpareigoja valstybių, Paryžiaus konvencijos šalių, valstybinių emblemų ar kitų žymenų neregistruoti kaip paslaugų ženklų ar paslaugų ženklų dalių arba pripažinti registravimą negaliojančiu ir uždrausti panaudojimą. Tačiau valstybės yra laisvos tai daryti <...>“. Todėl priešingai tam, ką tvirtina VRDT, šis dokumentas niekaip neparemia šios nuostatos aiškinimo plačiai. Be to, reikia pažymėti, kad, būtent siekiant pagal Paryžiaus konvenciją taikomą prekių ženklų apsaugą išplėsti paslaugų ženklams, į 1994 m. spalio 27 d. Ženevoje priimtos Sutarties dėl prekių ženklų įstatymų 16 straipsnį buvo įtraukta specialioji nuostata. Tačiau Europos Bendrija minėtos sutarties, kurią ji pasirašė 1995 m. birželio 30 d., neratifikavo.
32 Kita vertus, reikia pabrėžti, jog galima preziumuoti, kad, palyginti neseniai priėmęs Reglamentą Nr. 40/94, Bendrijos teisės aktų leidėjas suvokė paslaugų ženklų svarbą modernioje prekyboje, todėl galėjo ir šiai ženklų kategorijai išplėsti apsaugą, kuri pagal Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnį taikoma valstybinėms emblemoms. Vis dėlto kadangi Bendrijos teisės aktų leidėjas nemanė, jog yra naudinga šitaip išplėsti reikšmingų nuostatų taikymo sritį, Bendrijos teismui nereikia imtis jo vaidmens ir aiškinti šių nuostatų, kurių prasmė visiškai nėra dviprasmiška, contra legem.
33 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad, atsisakius įregistruoti prašomą prekių ženklą 40 klasės paslaugoms, ginčijamas sprendimas pažeidė Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies h punktą ir turi būti panaikintas.
Dėl 18 ir 25 klasėms priklausančių prekių
Šalių argumentai
34 Ieškovė pirmiausia primena Pirmosios instancijos teismo praktiką dėl Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnio 1 dalies a punkto aiškinimo (šio sprendimo 10 punkte minėto sprendimo ECA 39 punktas) ir iš to daro išvadą, kad remiantis šia nuostata negalima atsisakyti registruoti prekių ženklo, kuris, kaip prašomas įregistruoti prekių ženklas, nepažeidžia valstybės teisės prižiūrėti savo valstybinių simbolių naudojimą ir neklaidina visuomenės dėl prekių ir paslaugų, kurioms jis bus taikomas, kilmės.
35 Pirma, ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba klaidingai kaip nereikšmingą atmetė prašomo įregistruoti prekių ženklo žodinį elementą „rw“. Ieškovės teigimu, reikia visuomet atsižvelgti į paprasto vartotojo suvokimą ir, konkrečiau kalbant, į bendrą įspūdį, kurį jam kelia prekių ženklas (žr. pagal analogiją 2004 m. rugsėjo 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Nichols, C‑404/02, Rink. p. I‑8499, 35 punktą; žr. taip pat šio sprendimo 10 punkte minėto sprendimo ECA 64 punktą). Be to, paprastas vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą (1997 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo SABEL, C‑251/95, Rink. p. I‑6191, 23 punktas).
36 Šiuo atveju žodinis elementas „rw“, pagrindinio ieškovės prekių ženklo RIVER WOODS santrumpa, sudaro visumą su vaizdiniu prašomo įregistruoti prekių ženklo elementu. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kaip paprastas vartotojas suvoks šį prekių ženklą įprastomis naudojimo sąlygomis. Savo ieškinyje ieškovė pateikė piešinius, kurie, jos teigimu, leidžia susidaryti vaizdą apie šį suvokimą. Atsižvelgimas į bendrą prašomo įregistruoti prekių ženklo įspūdį, koks jis bus įprastomis jo naudojimo sąlygomis, pašalina bet kokią galimybę šiuo atveju taikyti Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies h punktą.
37 Antra, ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 16 punkte taip pat klaidingai nusprendė, jog, kalbant apie prašomame įregistruoti prekių ženkle esantį klevo lapą, „suinteresuotoji visuomenė gali manyti, jog kalbama apie Kanados emblemos pamėgdžiojimą heraldikos požiūriu“.
38 Ieškovė primena, kad valstybinių emblemų apsauga, kurią numato Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnio 1 dalies a punktas, yra susijusi su panašumais aiškiai apibrėžtoje srityje, t. y. „heraldikos požiūriu“. Šiuo klausimu ieškovė pažymi, kad „toks patikslinimas labai sumažina draudžiamo pamėgdžiojimo apimtį, palyginti su tuo, kas paprastai laikoma nepriimtina prekių ženklų teisėje. Kadangi valstybinėse emblemose dažnai yra bendrų simbolių, kaip antai liūtas, erelis ar saulė, pamėgdžiojimas yra ribojamas tik tada, kai jis liečia atitinkamos valstybės žymens heraldikos ypatumus. Todėl naudoti patį simbolį galima ir jis gali būti naudojamas sudarant prekių ženklus“ (peržiūrėti skirtos 1925 m. Hagos konferencijos aktai, p. 245). Ieškovė taip pat remiasi Lisabonos konferencijos, surengtos 1958 m. siekiant peržiūrėti Paryžiaus konvenciją, svarstymais dėl to, ar reikėtų atsisakyti 6ter straipsnio 1 dalies a punktu suteiktos apsaugos apribojimo pamėgdžiojimui „heraldikos požiūriu“ (Lisabonos konferencijos aktai, p. 129, 131, 139 ir 140).
39 Be to, ieškovė tvirtina, kad, išskyrus ypatingas aplinkybes, Paryžiaus konvencijos 6ter straipsniu nesiekiama apsaugoti emblemų, kurios neatlieka savo, kaip emblemos, funkcijos. Taigi, kaip ir prekių ženklai ar bet koks kitas skiriamasis žymuo, emblema gali turėti daugiau ar mažiau įprastą pobūdį. Ši aplinkybė, ieškovės teigimu, turi įtakos aptariamai emblemai Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnio 1 dalies a punktu suteiktai apsaugai. Todėl įprastesnio pobūdžio emblemai, kuri turi tik nedaug heraldiniu požiūriu išsiskiriančių savybių, suteikiama tik labai ribota apsauga.
40 Šiuo atveju Kanados vyriausybė kaip savo valstybės emblemą PINO perdavė tokio paties raudonos spalvos klevo lapo, kuris yra Kanados nacionalinės vėliavos dalis, atvaizdą. Ieškovės teigimu, šio lapo raudona spalva yra didžiausios svarbos elementas, kaip tą įrodo, pirma, nuoroda po antrašte „tipas“ įrašant šią emblemą į PINO duomenų bazę, pagal kurią aptariama emblema yra „spalvota“, antra, tos pačios emblemos, esančios šioje duomenų bazėje, grafinis pavaizdavimas ir, trečia, tai, kad naudojamas raudonos spalvos atspalvis yra specifinis ir neatitinka plačiai paplitusios klevo lapo spalvos. Pastarasis elementas atskiria Kanados emblemą nuo vaizdo, kuris natūraliai ateina į galvą, kai galvojama apie klevo lapą.
41 Ieškovės teigimu, savaime suprantama, kad Paryžiaus konvencijos 6ter straipsniu nesiekiama leisti Kanadai monopolizuoti klevo lapo pavaizdavimą, tuo labiau, kad šis medis auga ne tik Kanadoje. Prašomame įregistruoti prekių ženkle pavaizduotas juodos spalvos klevo lapas. Be to, palyginti su Kanados emblema grafiniu požiūriu, klevo lapas prašomame įregistruoti prekių ženkle skiriasi kotelio pločiu. Galiausiai paprastam vartotojui, kuris susidurs su prašomu įregistruoti prekių ženklu įprastomis jo naudojimo sąlygomis, šiame prekių ženkle esantis klevo lapas sudarys visumą su skiriamuoju bei dominuojančiu žodiniu elementu „rw“ ir neturės heraldikos savybių.
42 Tokiomis aplinkybėmis negalima manyti, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas „heraldikos požiūriu“ yra Kanados emblemos pamėgdžiojimas. Iš tikrųjų šio prekių ženklo registracija nedaro žalos nei pačiai Kanados emblemai, nei Kanados valstybės minėtos emblemos naudojimo priežiūrai.
43 Trečia, ieškovė ginčija ginčijamo sprendimo (17 punktas) išvadą, pagal kurią aptariamo prekių ženklo įregistravimas gali suklaidinti visuomenę dėl prekių ir paslaugų, kurias žymės šis prekių ženklas, kilmės.
44 Ieškovė nurodo, kad norint įvertinti galimybę suklaidinti, kalbant apie prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimų prekių ar paslaugų kilmę, reikia atsižvelgti, pirma, į paprasto vartotojo suvokimą ir, antra, į aptariamas prekes ar paslaugas. Be to, reikia, kad ryšys, kurį galbūt sukuria prašomas įregistruoti prekių ženklas tarp juo žymimų prekių ar paslaugų ir šalies, turi būti toks tiesioginis ir konkretus, kad suklaidintų paprastą vartotoją (žr. pagal analogiją 2005 m. sausio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Deutsche Post EURO EXPRESS prieš VRDT (EUROPREMIUM), T‑334/03, Rink. p. II‑65, 24, 25 ir 41 punktus).
45 Taigi šiuo atveju prašomas prekių ženklas, vertinant jį kaip visumą, negali suklaidinti paprasto vartotojo. Neįtikina ginčijamame sprendime esanti nuoroda į didelę prekių ir paslaugų, kurias gali pasiūlyti ir teikti Kanada, viena iš didžiausių pasaulio ekonomikų, įvairovę, nes tokie svarstymai taip pat tinka daugeliui kitų šalių. Šiuo atveju neįrodyta, kad buvo pakankamai konkretus bei tiesioginis ryšys tarp prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimų prekių bei paslaugų ir aptariamos šalies, t. y. Kanados.
46 Atvirkščiai, susidūręs su prašomu įregistruoti prekių ženklu, kalbant apie juo žymimas prekes ar paslaugas, vartotojas suvoks žodinį elementą, sudarantį visumą su išgalvotu dekoraciniu elementu, kuris daugių daugiausia turi labai nedidelę geografinę konotaciją. Ši konotacija būtų daug mažesnė nei kitų prekių ženklų, pavyzdžiui, „Mont Blanc“, įregistruoto parkeriams ar kremui, atveju. Iš tikrųjų tokiais atvejais vartotojas nemato jokio ryšio tarp atitinkamo parkerio ar kremo kilmės ir Monblano regiono. Be to, aprangos sektoriuje dažnai naudojami to paties kaip prašomas įregistruoti prekių ženklas tipo žymenys.
47 Ketvirta, ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba suklydo atsisakiusi nagrinėti ieškovės prekių ženklo RIVER WOODS gerą vardą kaip šioje byloje neturintį reikšmės ir tai, jog ieškovė naudoja išvestinius prekių ženklus, kaip antai prašomas įregistruoti prekių ženklas.
48 Faktiniu požiūriu ieškovė remiasi keliais dokumentais, pridėtais prie ieškinio, kurie įrodo, jos teigimu, kad ji jau plačiai naudojo šiuos išvestinius prekių ženklus, tarp kurių – prašomą įregistruoti prekių ženklą, ir kad, be kita ko, jos prekių ženklas RIVER WOODS yra vienas iš labiausiai Belgijoje žinomų prekių ženklų.
49 Teisiniu požiūriu ieškovė pažymi, kad Apeliacinei tarybai pateiktas jos argumentas nesusijęs su skiriamojo požymio įgijimu dėl naudojimo. Ieškovė sutinka, kad toks tvirtinimas būtų netinkamas, atsižvelgiant į Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnio turinį.
50 Tačiau ieškovė mano, kad dėl intensyvaus šių išvestinių prekių ženklų naudojimo ir jos prekių ženklo RIVER WOODS gero vardo vartotojas, kuris susidurs su prašomu įregistruoti prekių ženklu, jokiu būdu negalvos, jog šiuo prekių ženklu žymimos prekės ar paslaugos kilo iš Kanados arba yra kaip nors tos valstybės oficialiai pripažintos. Todėl minėti naudojimas ir geras vardas yra reikšminga aplinkybė vertinant absoliutų atmetimo pagrindą, numatytą Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies h punkte ir Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnyje, ir taip yra tuo labiau dėl to, kad jokia valstybė ar tarptautinė organizacija nepareiškė prieštaravimų dėl prekių ženklo RIVER WOODS ir kitų ieškovės išvestinių prekių ženklų naudojimo.
51 Galiausiai ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba pakankamai neatsižvelgė į įvairius kitus ieškovės VRDT nurodytus ankstesnius nacionalinius ir Bendrijos prekių ženklus, kuriuose yra valstybės vėliava ar emblema. Iš tikrųjų kiekvienas prekių ženklas turi būti vertinamas pagal jam būdingas savybes, o ne remiantis ankstesne VRDT praktika ar ankstesnėmis registracijomis kitose Europos ar ne Europos valstybėse. Tačiau tokie elementai gali būti naudingos nuorodos, kalbant apie galimybę įregistruoti žymenį kaip Bendrijos prekių ženklą.
52 Taip yra tuo labiau tada, kai šios kitos nurodytos registracijos liudija tarptautinių sutarčių, kaip antai Paryžiaus konvencija, nuostatų taikymą ar praktiką atitinkamoje emblemos kilmės valstybėje. Tai šaliai pavyktų labiau apibrėžti savo pačios emblemos apsaugos sritį ir, be to, ji turėtų parengti pranešimą, numatytą Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnyje. Todėl sunku pateisinti griežtesnę nacionalinės emblemos apsaugą už šalies ribų nei šalies viduje. Iš tikrųjų kadangi šioje byloje VRDT tam tikra prasme atstovauja Kanadai, ji privalo atsižvelgti į Kanados praktiką susijusios emblemos apsaugos srityje.
53 Šiuo klausimu ieškovė pažymi, kad ji Kanadoje paprašė įregistruoti prašomam prekių ženklui tapatų prekių ženklą. Buvo atsisakyta ketinimų registruoti šį prekių ženklą ne dėl absoliutaus atmetimo pagrindo, bet dėl kitų priežasčių. Kad sutiktų su aptariamo prekių ženklo registracija, Kanados prekių ženklų tarnyba ieškovės tik paprašė sutikti su tokiu atsisakymu (disclaimer text): „Atsisakoma išimtinės teisės į klevo lapo su vienuolika smaigalių pavaizdavimą už prekių ženklo ribų“. Tokia Kanados prekių ženklų tarybos pozicija tik atspindi principą, pagal kurį turi būti atsižvelgta į prekių ženklo „bendrą įspūdį“ ir jo „suvokimą kaip visumos“.
54 Be to, ieškovė Kanados prekių ženklų tarnyboje įregistravo du prekių ženklus, kuriuose yra klevo lapas, kurių pirmasis buvo padengtas Jungtinių Valstijų vėliavos įkvėptu motyvu, o antrajame buvo raidės „rw“. Prieš juos įregistruojant buvo gautas toks pats atsisakymas, koks nurodytas ankstesniajame punkte. Tiek pastarieji du prekių ženklai, tiek prekių ženklas, tapatus prašomam įregistruoti prekių ženklui, taip pat buvo įregistruoti Jungtinėse Valstijose.
55 Tačiau VRDT prašomam įregistruoti prekių ženklui netaikė sąlygos, kad ieškovė turi sutikti su tokiu pačiu atsisakymu, nors ji turėjo numatyti tokią galimybę, kalbant apie prekių ženklus, kuriuose yra iš valstybinių emblemų ir simbolių pasiskolinti elementai, galintys sukelti abejonių dėl jų apsaugos apimties.
56 Be to, ieškovė nurodo, kad pati VRDT įregistravo kitus ieškovės prekių ženklus, kuriuos, remiantis ginčijamu sprendimu, reikėjo atsisakyti registruoti. Šiuo klausimu ieškovė savo ieškinyje nurodė tris Bendrijos prekių ženklus, kurių savininkė ji yra. Pirmajame, kurio registracijos Nr. 2793479, yra klevo lapas, kuriame yra raidės „rw“. Antrajame, kurio registracijos Nr. 2788115, be kita ko, yra klevo lapas, padengtas motyvu iš Jungtinių Valstijų vėliavos piešinio. Trečiajame prekių ženkle, be kitų elementų, yra vėliava, panaši į Jungtinių Valstijų vėliavą. Be to, ieškovė pažymi, kad tiek prašomą įregistruoti prekių ženklą, tiek pirmiau nurodytus tris prekių ženklus jau įregistravo Beniliukso intelektinės nuosavybės tarnyba ir kitos nacionalinės prekių ženklų tarnybos.
57 Galiausiai ieškovė nurodo, kad VRDT atsisakymas įregistruoti prašomą prekių ženklą neatitinka jos praktikos prekių ženklų, kuriuose pavaizduoti klevo lapas ar kitos valstybinės emblemos, srityje. Savo ieškinyje ieškovė nurodo 29 žymenis, kuriuose yra klevo lapas, valstybinės vėliavos ar kitos emblemos, ir pateikia įrodymų, kad visi šie žymenys įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklai.
58 VRDT nesutinka su ieškovės argumentais.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
59 Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnio 1 dalies a punkto tikslas yra užkirsti kelią prekių ženklų, kurie yra tapatūs valstybinėms emblemoms ar kuriuose yra tam tikrų panašumų su jomis, registracijai ir naudojimui (šio sprendimo 10 punkte minėto sprendimo ECA 39 punktas). Valstybinės emblemos saugomos ne tik nuo prekių ženklų, kurie yra joms tapatūs ar jas apima, registracijos ir naudojimo, bet taip pat nuo to, kad į šiuos prekių ženklus būtų įtrauktas koks nors šių emblemų pamėgdžiojimas „heraldikos požiūriu“ (šio sprendimo 10 punkte minėto sprendimo ECA 40 punktas).
60 Todėl šiuo atveju tai, kad prašomame įregistruoti prekių ženkle taip pat yra žodinis elementas „rw“, netrukdo taikyti šio straipsnio, priešingai nei teigia ieškovė (žr. šiuo klausimu šio sprendimo 10 punkte minėto sprendimo ECA 41 punktą).
61 Šiame kontekste ieškovė klaidingai remiasi šio sprendimo 35 punkte minėtu sprendimu Nichols (35 punktas). Pirmiausia reikia konstatuoti, kad šio sprendimo 35 punktas, kurį nurodo ieškovė, nėra reikšmingas. Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad šis sprendimas susijęs su 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, 1989, p. 1) 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktų išaiškinimu. Tai nuostata, kurios formuluotė analogiška Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies a ir b punktams, kuriuose numatyta, kad, pirma, neregistruojami žymenys, neatitinkantys to paties reglamento 4 straipsnio, t. y. negalintys sudaryti Bendrijos prekių ženklų, ir, antra, prekių ženklai, neturintys jokių skiriamųjų požymių.
62 Taigi, nepaisant klaidingo ieškovės pateikto citavimo, iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos aišku, kad, kalbant apie sudėtinį prekių ženklą, kiekvieno jo žodžio ar elemento galimą skiriamąjį požymį iš dalies galima nagrinėti atskirai, tačiau bet kuriuo atveju reikia remtis atitinkamos visuomenės bendru šio prekių ženklo suvokimu, o ne prezumpcija, kad elementai, atskirai neturintys skiriamojo požymio, juos sujungus negali įgyti tokio požymio. Iš tikrųjų vien tik aplinkybė, kad kiekvienas iš šių elementų atskirai neturi skiriamojo požymio, nereiškia, jog jų derinys negali turėti skiriamojo požymio (žr. 2005 m. rugsėjo 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo BioID prieš VRDT, C‑37/03 P, Rink. p. I‑7975, 29 punktą ir minėtą teismų praktiką).
63 Taigi iš šios teismo praktikos matyti, kad vien tik tai, jog sudėtinio prekių ženklo elementas neturi skiriamojo požymio, netrukdo registruoti aptariamo prekių ženklo kaip Bendrijos prekių ženklo, jeigu, jį suvokiant kaip visumą, toks požymis atsiranda.
64 Atvirkščiai, taip nėra, kai kalbama apie absoliutų atmetimo pagrindą, numatytą Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies h punkte, kuriame nurodomas Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnis. Iš tikrųjų pastaroji nuostata ne tik draudžia registruoti prekių ženklus, kuriuos išimtinai sudaro tik valstybinė emblema ar jos pamėgdžiojimas „heraldikos požiūriu“, bet taip pat valstybinės emblemos ar jos pamėgdžiojimo „heraldikos požiūriu“ registraciją ar naudojimą kaip sudėtinio prekių ženklo elemento.
65 Todėl norint įvertinti sudėtinį prekių ženklą pagal šią nuostatą, reikia atsižvelgti į kiekvieną iš šių minėto prekių ženklo sudedamųjų dalių ir pakanka, kad viena iš jų būtų valstybinė emblema ar jos pamėgdžiojimas „heraldikos požiūriu“, kad būtų užkirstas kelias aptariamo prekių ženklo registracijai, nepaisant jo bendro suvokimo.
66 Taip pat klaidinga ieškovės nuoroda į šio sprendimo 10 punkte minėtą sprendimą ECA (64 punktas). Pirma, šio sprendimo 64 punkte Pirmosios instancijos teismas tik nurodė toje byloje ginčyto Apeliacinės tarybos sprendimo turinį. Antra, tas pats punktas nurodytas toje sprendimo dalyje, kurioje nagrinėjama išlyga, įtvirtinta Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnio 1 dalies c punkte ir, konkrečiau kalbant, susijusi su tuo, kaip atitinkama visuomenė suvokia ryšį tarp prašomo įregistruoti prekių ženklo savininko ir tarptautinės organizacijos, kurios emblema vaizduojama šiame ženkle. Todėl tokio šio sprendimo 10 punkte minėto sprendimo ECA aspekto negalima aiškinti siekiant palaikyti prekių ženklo, kuriame, be valstybinės ar tarptautinės organizacijos emblemos, yra ir kitų sudėtinių dalių, kaip Bendrijos prekių ženklo registraciją. Iš tikrųjų toks tvirtinimas aiškiai atmestas šio sprendimo punkte minėtame sprendime ECA (žr. šio sprendimo 59 punktą).
67 Todėl šiuo atveju reikia išnagrinėti, ar klevo lapas, esantis prašomame įregistruoti prekių ženkle, suvokiamas kaip Kanados valstybės emblema, ar kaip jos pamėgdžiojimas „heraldikos požiūriu“. Ieškovė tvirtina, kad taip nėra šiuo atveju, ir nurodo, pirma, prašomo įregistruoti prekių ženklo klevo lapo ir to, kuris yra Kanados valstybės emblemoje, spalvų skirtumą ir, antra, grafinius šių dviejų lapų skirtumus dėl kotelio.
68 Kalbant apie spalvų skirtumus, kadangi paraiškoje įregistruoti nenurodomos prašomo įregistruoti prekių ženklo spalvos, šis prekių ženklas gali būti vaizduojamas bet kokios spalvų kombinacijos, vadinasi, ir raudonos spalvos. Todėl tai, kad Kanados emblemos klevo lapas yra raudonos spalvos, yra nereikšminga šiuo atveju (žr. šiuo klausimu šio sprendimo punkte minėto sprendimo ECA 45 punktą). Be to, reikia pažymėti, kad Kanados emblema gali, lygiai taip pat kaip ir klevo lapas, esantis prašomame įregistruoti prekių ženkle, piešinėliuose būti nespalvota (žr. šiuo klausimu šio sprendimo 10 punkte minėto sprendimo ECA 46 punktą).
69 Iš to matyti, kad ginčijamo sprendimo 15 punkte teisingai atmestas ieškovės argumentas, pagrįstas dviejų klevo lapų spalvų skirtumu.
70 Kalbant apie grafinius dviejų lapų skirtumus dėl kotelio, reikia „heraldikos požiūriu“ palyginti šį prekių ženklą ir atitinkamos valstybės emblemą tam, kad būtų nustatyta, ar prekių ženklas neatitinka Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnio 1 dalies a punkto.
71 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad herbai ir kitos heraldinės emblemos piešiamos pagal palyginti paprastą aprašymą, kuriame yra nuorodų dėl išdėstymo ir fono spalvos, taip pat įvairių elementų (kaip antai liūtas, erelis, gėlė ir t. t.), kurie sudaro emblemą, išvardijimas, nurodant jų spalvas ir vietą emblemoje. Tačiau šiame heraldiniame aprašyme nėra detalių nuorodų dėl emblemos piešinio ir ypatingų ją sudarančių elementų, todėl gali būti daug meninių vienos ir tos pačios emblemos interpretacijų pagal tą patį heraldinį aprašymą. Nors kiekviena iš šių interpretacijų gali skirtis detalėmis, jos visos yra atitinkamos emblemos pamėgdžiojimas „heraldiniu požiūriu“.
72 Todėl „heraldiniu požiūriu“ lyginant Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnio prasme, reikia remtis heraldiniu emblemos aprašymu, o ne galimu geometriniu tos pačios emblemos aprašymu, kuris dėl savo pobūdžio būtų daug detalesnis (šio sprendimo 10 punkte minėto sprendimo ECA 44 punktas).
73 Šioje byloje Kanada perdavė PINO tarptautiniam biurui klevo lapo, kuris yra jos valstybinė emblema, pavaizdavimą (žr. šio sprendimo 7 punktą), nepateikdama kokio nors aprašymo. Todėl akivaizdu, kad heraldiniame šios emblemos aprašyme yra tik nuoroda, jog tai raudonos spalvos klevo lapas, nepatikslinant jo konkretesnio piešinio, nes tokie patikslinimai nėra būtini ar įprasti heraldiniam aprašymui.
74 Klevo lapo, apie kurį pranešta kaip apie Kanados valstybės emblemą, ir prašomo įregistruoti prekių ženklo klevo lapo palyginimas iš tikrųjų atskleidžia keletą piešinio skirtumų, susijusių su abiejų lapų koteliais, nes Kanados emblemos klevo lapo abi šoninės išpjovos bei centrinės dalies išpjovos yra gilesnės. Vis dėlto tokia detalė kaip tikslus išpjovos gylis bus ne heraldiniame aptariamos emblemos aprašyme, bet prireikus daug detalesniame geometriniame aprašyme, kuris bet kuriuo atveju yra nereikšmingas lyginant „heraldiniu požiūriu“.
75 Iš to matyti, kad Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 16 punkte teisingai nusprendė, kad nepaisant „nedidelio (abiejų lapų) kotelių pločio skirtumo“, „suinteresuotoji visuomenė Bendrijoje supras (prašomą įregistruoti prekių ženklą) iš esmės kaip Kanados emblemos pamėgdžiojimą“. Iš tikrųjų nors ginčijamame sprendime ši visuomenė nėra apibrėžta, tai yra plačioji visuomenė, kuriai skirtos plataus vartojimo prekės, žymimos prašomu įregistruoti prekių ženklu. Vadinasi, ši visuomenė, kurią sudaro paprasti vartotojai, pagal nusistovėjusią teismo praktiką (2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Citicorp prieš VRDT (LIVE RICHLY), T‑320/03, Rink. p. II‑3411, 69 punktas) laikomi pakankamai informuotais ir protingai pastabiais bei nuovokiais, šiuo atveju neskirs ypatingo dėmesio emblemų ir prekių ženklų detalėms, kaip antai dviejų aptariamų klevo lapų kotelio pločio skirtumas.
76 Ieškovė taip pat ginčija ginčijamo sprendimo 17 punkte esančią išvadą, pagal kurią „įregistravus prašomą prekių ženklą visuomenė gali būti suklaidinta dėl prekių ir paslaugų, kurias žymės šis prekių ženklas, kilmės“.
77 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnio 1 dalies a papunkčio taikymui nereikia įvykdyti sąlygos, kad būtų galimybė suklaidinti suinteresuotąją visuomenę dėl prekių, kurias žymi prašomas įregistruoti prekių ženklas, kilmės ar dėl to, kad yra ryšys tarp šio prekių ženklo savininko ir valstybės, kurios emblema yra minėtame prekių ženkle.
78 Iš tikrųjų 6ter straipsnio 1 dalies c punkto antrasis sakinys, kuris liečia šį ryšį, yra susijęs tik su tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų, nurodytų tos pačios dalies b punkte, emblemomis ir kitais žymenimis, o ne valstybių, nurodytų tos pačios dalies a punkte, emblemomis ir kitais žymenimis. „Nurodyti teiginiai“, minėti 6ter straipsnio 1 dalies c punkto antrajame sakinyje, visiškai akivaizdžiai yra tos pačios 1 dalies c punkto pirmajame sakinyje esantys teiginiai, t. y. „b punkte nurodyti teiginiai“, dėl tarptautinių organizacijų emblemų. Šį skaitymą patvirtina du kartus tos pačios 1 dalies c punkto antrajame sakinyje pasikartojanti nuoroda į aptariamą „organizaciją“.
79 6ter straipsnio 1 dalies c punkto antrajame sakinyje esančioje nuorodoje į „a punkte (numatytą) registraciją“ tik patikslinama, jog 1 dalies c punkto teiginys susijęs tik su registracija kaip „prekių ženklų ar sudėtinės jų dalies“ ar naudojimu b punkte nurodytų organizacijų emblemų „pamėgdžiojimo heraldikos požiūriu“. Tačiau šios nuorodos negalima aiškinti taip, kad c punkte numatytos išimties apimtis būtų taikoma ir valstybinėms emblemoms, nes toks išplėtimas prieštarautų likusiai aiškiai šios nuostatos formuluotei.
80 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, jog ginčijamo sprendimo 17 ir 18 punktai dėl galimybės suinteresuotajai visuomenei nustatyti ryšį tarp ieškovės ir Kanados neturi įtakos šio sprendimo rezoliucinei daliai, nes ši dalis pakankamai teisiškai pagrįsta ginčijamo sprendimo 14–16 punktuose esančiais argumentais, pagal kuriuos prašomame įregistruoti prekių ženkle yra Kanados valstybinės emblemos pamėgdžiojimas „heraldikos požiūriu“. Todėl kaip nereikšmingą reikia atmesti ieškovės argumentą dėl klaidingo Apeliacinės tarybos išvados, esančios ginčijamo sprendimo 17 punkte, pobūdžio.
81 Tas pats pasakytina apie argumentą, kad neatsižvelgta į tariamą ieškovės prekių ženklo RIVER WOODS gerą vardą. Iš tikrųjų iš šiuo atžvilgiu ieškovės pateiktų paaiškinimų Pirmosios instancijos teismui (žr. šio sprendimo 50 punktą) matyti, kad ji rėmėsi šiuo tariamu geru vardu ginčydama teiginį, pagal kurį atitinkama visuomenė, susidūrusi su prašomu įregistruoti prekių ženklu, nustatys ieškovės ir Kanados ryšį. Tačiau, kaip buvo pažymėta, toks ryšys, darant prielaidą, kad jis yra nustatytas, šiame ginče neturi reikšmės.
82 Galiausiai nereikšmingi yra ieškovės argumentai, pagrįsti tariama kitų nacionalinių ar Bendrijos prekių ženklų, tapačių ar panašių į prašomą prekių ženklą, arba, apskritai paėmus, kuriuose vaizduojamos valstybės vėliavos ar kitos emblemos, registracija.
83 Iš tikrųjų kalbant apie pačios VRDT praktiką, reikia pažymėti, kad sprendimai dėl žymens įregistravimo kaip prekių ženklo, kuriuos apeliacinės tarybos priima remdamosi Reglamentu Nr. 40/94, priskiriami susietai kompetencijai, o ne diskrecijai. Todėl žymens tinkamumas būti įregistruotam kaip Bendrijos prekių ženklui turi būti vertinamas remiantis tik Bendrijos teismų pateiktu reglamento išaiškinimu, o ne ankstesne apeliacinių tarybų praktika (žr. šio sprendimo 10 punkte minėto sprendimo ECA 71 punktą ir minėtą teismo praktiką).
84 Kalbant apie ankstesnę nacionalinę registraciją, reikia priminti, kad Bendrijos prekių ženklų sistema yra autonominė sistema, sudaryta iš taisyklių visumos, ir ja siekiama jai būdingų tikslų, o jos taikymas nepriklauso nuo jokios nacionalinės sistemos. Todėl tai, ar žymuo gali būti įregistruotas kaip Bendrijos prekių ženklas, turi būti vertinama remiantis tik reikšmingais Bendrijos teisės aktais. VRDT ir atitinkamu atveju Bendrijos teismams nėra privalomas valstybės narės ar trečiosios valstybės sprendimas, kuriuo pripažįstamas to paties žymens tinkamumas įregistruoti kaip nacionalinio prekių ženklo. Ankstesni įregistravimai valstybėse narėse nėra lemiamos aplinkybės, tačiau į juos gali būti atsižvelgta Bendrijos prekių ženklo registracijos tikslais. Tas pats galioja a fortiori kitų prekių ženklų nei to, kurį prašoma įregistruoti šioje byloje, registracijai (žr. šio sprendimo 10 punkte minėto sprendimo ECA 70 punktą ir minėtą teismo praktiką).
85 Konkrečiau kalbant apie tariamai mažiau ribojančią Kanados prekių ženklų tarnybos praktiką, reikia konstatuoti, kad ieškovė ne tik neįrodė, bet ir tvirtai neteigė gavusi kompetentingų Kanados valdžios institucijų leidimą registruoti prašomą prekių ženklą. Nurodyta aplinkybė, kad ieškovė Kanadoje pateikė paraišką įregistruoti prekių ženklą, tapatų prašomam prekių ženklui, kurią vėliau atsiėmė dėl su Paryžiaus konvencijos 6ter straipsniu nesusijusių priežasčių, niekaip neįrodo, kad toks leidimas yra. Galutinai Kanadoje neįregistravus prašomo prekių ženklo, negalima būti tikriems, kad Kanados kompetentingos valdžios institucijos vėlesnėje registracijos procedūros stadijoje nebūtų pateikusios prieštaravimo dėl to, kad prašomame įregistruoti prekių ženkle buvo toks pats klevo lapas kaip tas, kuris yra Kanados valstybinė emblema.
86 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Apeliacinė taryba nepažeidusi Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies h punkto ir Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnio 1 dalies a punkto atsisakė įregistruoti prašomą prekių ženklą 18 ir 25 klasių prekėms. Todėl reikia atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, kiek juo siekiama užginčyti atsisakymą įregistruoti prašomą prekių ženklą šių dviejų klasių prekėms.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
87 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, arba jeigu susiklosto ypatingos aplinkybės, Pirmosios instancijos teismas gali paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas.
88 Šioje byloje dalis ieškovės ir VRDT reikalavimų buvo atmesta. Tokiomis aplinkybėmis reikia nurodyti, jog kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (penktoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2006 m. gegužės 4 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1463/2005‑1), kiek juo atsisakoma įregistruoti prašomą prekių ženklą peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 40 klasei priklausančioms paslaugoms, atitinkančioms tokį aprašymą: „Siuvimo, iškamšų darymo paslaugos; knygų įrišimas; odų (žalių), odos, kailių ir tekstilės dirbimas, perdirbimas ir apdorojimas; fotografijos juostų ryškinimas ir fotografijų spausdinimas; medienos apdirbimas; vaisių spaudimas; miltų malimas; metalų paviršiaus apdirbimas, grūdinimas ir apdorojimas“.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2008 m. vasario 28 d. viešame posėdyje Liuksemburge.