PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (penktoji kolegija)
SPRENDIMAS
2008 m. vasario 14 d.(*)
„Europos socialinis fondas – Bendrijos finansinė parama novatoriškų priemonių srityje pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/1999 6 straipsnį – Kvietimas teikti pasiūlymus – Pasiūlymo atmetimas“
Byloje T‑351/05
Provincia di Imperia (Italija), atstovaujama advokatų S. Rostagno ir K. Platteau,
ieškovė,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą D. Martin ir A. Weimar,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti 2005 m. birželio 30 d. Komisijos sprendimą, kuriuo atsisakoma pasirinkti pasiūlymą 2005/VP021/20293, pateiktą Provincia di Imperia atsakant į kvietimą teikti pasiūlymus VP/2003/021, susijusį su „Novatoriškos priemonės pagal Europos socialinio fondo reglamento 6 straipsnį: novatoriški pokyčių valdymo metodai“, ir visus su šiuo sprendimu susijusius aktus,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. Vilaras, teisėjai E. Martins Ribeiro ir K. Jürimäe,
posėdžio sekretorė K. Pocheć, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2007 m. kovo 6 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Teisinis pagrindas
1 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 14 sk., 1. t., p. 31), 22 straipsnyje numatyta:
„1. Komisijos iniciatyva ir pasikonsultavus su 48–51 straipsniuose minimais komitetais dėl rekomendacijų, susijusių su įvairiomis novatoriškomis priemonėmis, fondai, laikydamiesi 0,4 % savo atitinkamo metinio finansavimo ribos, gali finansuoti Bendrijos novatoriškas priemones. Jos apima tyrimus, eksperimentinius projektus ir keitimąsi patirtimi.
Tokios novatoriškos priemonės padeda rengti novatoriškus metodus ir praktiką, skirtą pagalbos, teikiamos pagal 1, 2 ir 3 tikslus, kokybei gerinti. Jos įgyvendinamos paprasta, aiškia tvarka ir laikantis patikimo finansinio valdymo principų.
2. Kiekviena eksperimentinių projektų priemonių sritis yra finansuojama tik vieno fondo. Sprendimas dėl fondo įnašo gali padidinti kiekvieno fondo finansavimo sritį, kuri nurodyta kiekvieno konkretaus fondo įstatuose, tačiau ją ne išplečiant, o įtraukiant visas priemones, reikalingas atitinkamam eksperimentiniam projektui įgyvendinti.“
2 To paties reglamento 24 straipsnyje nustatyta:
„1. Pasinaudodama iš suinteresuotųjų valstybių narių gauta informacija apie novatoriškas priemones, Komisija vertina paraiškas gauti fondų įnašus 22 ir 23 straipsniuose nustatyta tvarka, remdamasi tokia informacija:
a) siūlomos pagalbos, jos dydžio, nurodant geografinę teritoriją, ir konkrečių tikslų aprašymas;
b) institucijos, kurios atsako už pagalbos įgyvendinimą, ir gavėjai;
c) grafikas ir finansavimo planas, įskaitant įnašus iš bet kurio kito Bendrijos finansavimo šaltinio;
d) galimybės užtikrinti veiksmingą ir teisingą įgyvendinimą;
e) bet kuri kita informacija, reikalinga patikrinti, ar laikomasi Bendrijos politikos ir 10 straipsnio 3 dalyje minėtų rekomendacijų.
Komisija tvirtina fondų įnašus, kai ši informacija leidžia jai įvertinti paraišką.
2. Kai paraiška patvirtinama, Komisija apie tai nedelsdama praneša suinteresuotosioms valstybėms narėms.
3. Valstybės narės finansiškai nėra atsakingos, kaip nurodyta šiame reglamente, už 22 straipsnyje minėtas novatoriškas priemones arba 23 straipsnyje minėtas techninės pagalbos priemones, nepažeidžiant jų įsipareigojimų, numatytų kiekvienos valstybės narės instituciniuose susitarimuose.“
3 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1784/1999 dėl Europos socialinio fondo (2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 14 sk., 1 t., p. 106) tikslas – remti priemones, skirtas užkirsti kelią nedarbui ir su juo kovoti, plėtoti žmogiškuosius išteklius ir socialinę integraciją į darbo rinką, kad būtų skatinamas didesnis užimtumo lygis, moterų ir vyrų lygybė, tvari plėtra bei ekonominė ir socialinė sanglauda.
4 Reglamento Nr. 1784/1999 6 straipsnis Komisijai suteikia teisę finansuoti vykdomą parengiamąją, priežiūros ir vertinimo veiklą, kuri reikalinga šiame reglamente nurodytai veiklai įgyvendinti.
5 2001 m. liepos 12 d. Komisija priėmė pranešimą (KOM (2000) 894, galutinis) dėl novatoriškų priemonių įgyvendinimo 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu pagal Reglamento Nr. 1784/1999 6 straipsnį.
6 Šio pranešimo 6 punkte nurodyta, kad novatoriškos priemonės yra:
– su procedūromis susijusios naujovės. Šios apima naujų metodų, priemonių ar požiūrio plėtrą bei jau naudojamų metodų gerinimą,
– su nustatytais tikslais susijusios naujovės. Jos iš esmės skirtos suformuluoti naujus tikslus, kurie remtųsi požiūriu, jog reikia nustatyti naujas ir daug žadančias kvalifikacijas bei padaryti prieinamus naujus darbo vietų šaltinius,
– su esama situacija susijusios naujovės. Jos apima politines ir institucines struktūras ir skirtos su darbo rinka susijusių sistemų plėtrai.
7 Be to, šio pranešimo 43 punkte nurodyta: „Siekdama užtikrinti remiantis novatoriškomis priemonėmis skirtos pagalbos skaidrumą, Komisija kvies teikti atvirus pasiūlymus, kurie bus skelbiami Oficialiajame leidinyje ir „Europa“ internetinėje svetainėje. Galimų projektų tinkamumas bus nustatytas atsižvelgiant į paskelbto kvietimo teikti pasiūlymus temą ir taikymo sritį.“
8 To paties pranešimo 44 punkte taip pat įtvirtinta, kad „prie kiekvieno kvietimo teikti pasiūlymus pridėti praktiniai nurodymai pasiūlymus teikiantiems asmenims leis projektų teikėjams paduoti subsidijų paraišką, atitinkančią Reglamente (...) Nr. 1784/199 apibrėžtus kriterijus ir reikalavimus“.
9 Šiuo pagrindu 2003 m. spalio 31 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 262, p. 22) buvo paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus VP/2003/021 „Biudžeto eilutė B2‑1630 – Novatoriškos priemonės pagal Europos socialinio fondo reglamento 6 straipsnį: novatoriški pokyčių valdymo metodai“.
10 Šio kvietimo teikti pasiūlymus dalyje „Pasirinkta tema“ nurodyta, kad „2004‑2006 m. laikotarpiu (Reglamento Nr. 1784/1999) pagal 6 straipsnį bus skiriama finansinė parama novatoriškoms priemonėms, skirtoms iš anksto numatyti ir valdyti pokyčius bei patenkančioms į bendrą temą „Novatoriški pokyčių valdymo metodai“, priimti ir bandyti“.
11 Toje pačioje dalyje numatyta, kad kalbant apie šią bendrą temą, novatoriškos priemonės priskiriamos dviem specifinėms papildomoms temoms, t. y. demografinių pokyčių valdymui ir restruktūrizavimo valdymui.
12 Dalyje „Kalendorius“ nustatyta:
„Šiame kvietime teikti pasiūlymus nustatytos trys galutinės datos kandidatūroms pateikti:
– <...>
– Antrajame etape kandidatūroms teikti galutinė data yra 2005 m. sausio 26 diena. Subsidijų sutartys bus iš principo pasirašytos 2005 m. rugsėjo mėn. Galima projektų įgyvendinimo pradžia – nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2005 m. lapkričio 30 d., bet ne anksčiau, nei bus pasirašyta subsidijų sutartis. Maksimali projektų trukmė – 24 mėnesiai, jie turi būti užbaigti nuo 2007 m. spalio 30 d. iki 2007 m. lapkričio 29 dienos.
– Trečiajame etape kandidatūroms teikti galutinė data yra 2006 m. sausio 25 diena. Subsidijų sutartys bus iš principo pasirašytos 2006 m. rugsėjo mėn. Galima projektų įgyvendinimo pradžia – nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d., bet ne anksčiau, nei bus pasirašyta subsidijų sutartis. Maksimali projektų trukmė – 24 mėnesiai, jie turi būti užbaigti nuo 2008 m. spalio 30 d. iki 2008 m. lapkričio 29 dienos.“
13 2004 m. spalio 15 d. Oficialiajame leidinyje (OL C 255, p. 11) buvo paskelbtas su antruoju etapu kandidatūroms teikti susijęs priminimas apie kvietimą teikti pasiūlymus VP/2003/021 „Biudžeto eilutė 04.021000.00.11 – Novatoriškos priemonės pagal Europos socialinio fondo reglamento 6 straipsnį: novatoriški pokyčių valdymo metodai“. Šiame priminime atkreipiamas dėmesys, kad galutinė data, iki kurios galima pateikti kandidatūras pagal kvietimą teikti pasiūlymus, yra 2005 m. sausio 26 d. ir kad su išsamesne informacija apie kandidatūrų pateikimą, finansavimą bei atitikties reikalavimams, atrankos ir sutarties sudarymo kriterijus, taip pat ir praktiniais nurodymais kandidatui galima susipažinti nurodytoje interneto svetainėje.
14 Praktinius nurodymus kandidatui sudaro keletas priedų, taip pat ir 2 priedas „Techninis ir finansinis priedas“, 6 priedas „Subsidijų paraiška – projekto aprašymas“ ir 7 priedas „Preliminarus biudžetas“.
15 2 priedo 34 punkte patikslinama:
„Po patikrinimų (numatytų 27, 29 ir 31 punktuose) atrinktos kandidatūros, siekiant nustatyti siūlomų priemonių kokybę ir įgyvendinimą, bus vertinamos atsižvelgiant į šiuos kriterijus:
– <...>
– pasiūlymo novatoriški aspektai, ypač susiję su projekto tikslais ir įgyvendinimu, bei kuo šis pasiūlymas skiriasi nuo atitinkamų organizacijų įprastos veiklos ar kaip ja paremtas,
– <...>
– preliminariame biudžete paminėtų punktų sąnaudų ir projekto aprašyme pateiktos veiklos bei subsidijų paraiškoje numatytos darbo programos atitiktis.“
Faktinės bylos aplinkybės
16 2005 m. sausio 21 d. ieškovė Provincia di Imperia pateikė Komisijai subsidijų paraišką pagal savo pasiūlymą 2005/VP021/20293 „Flora“, skirtą kovoti su negatyviomis restruktūrizavimo proceso pasekmėmis ir skatinti plėtrą gėlininkystės sektoriuje Italijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje.
17 2005 m. birželio 29 d. Komisija ieškovei pranešė apie savo sprendimą atmesti subsidijų paraišką.
18 Šis sprendimas (toliau – ginčijamas sprendimas) buvo patvirtintas 2005 m. birželio 30 d. laišku.
19 Savo sprendime Komisija ieškovei nurodė:
„Buvo nuspręsta, kad Jūsų pasiūlymas neatitinka kvietime teikti pasiūlymus nustatytų vertinimo kriterijų būtent dėl šių priežasčių: pasiūlyme nepavyko paaiškinti, kaip juo įgyvendinama anksčiau šioje srityje Ligurijoje įgyta patirtis ir kaip į ją atsižvelgiama. Yra didelių neatitikimų tarp 6 ir 7 prieduose pateiktų biudžeto duomenų.“
20 2005 m. liepos 1 d. elektroniniu laišku ieškovė ginčijo abu ginčijame sprendime nurodytus jos prašymo atmetimo motyvus ir paprašė Komisijos dar kartą patikrinti jos pasiūlymą bei atkreipti į jį dėmesį skiriant Bendrijos finansavimą. Kalbėdama konkrečiai apie motyvą, pagrįstą tuo, kad pasiūlyme neatsižvelgiama į anksčiau Ligurijoje įgytą patirtį, ieškovė pažymi, kad „6 priede nuo 57 iki 89 puslapių (ji) išsamiai išdėstė padėtį sektoriuje, jame įgytą patirtį bei sektoriaus politiką ekonominiu, socialiniu ir teritoriniu atžvilgiu bei tarptautiniu, regioniniu ar provincijų lygiu.“
21 2005 m. liepos 4 d. elektroniniu laišku Komisija paaiškino ankstesnį atsakymą pateikdama daugiau argumentų, lėmusių ieškovės subsidijų paraiškos atmetimą. Ji konkrečiai nurodo:
„1. Dėl pirmojo punkto, nors tiesa, kad 32 puslapiuose aprašytas gėlininkystės klasteris, vis dėlto šis paprastas aprašymas mums nepaaiškina, kaip Jums pavyks parengti ir išplėtoti Jūsų naują projektą, remiantis anksčiau įgyta patirtimi, ir galiausiai pasiūlyti naujovių.
2. Per nustatytą terminą Jūsų atsiųsti dokumentai (vieninteliai, į kuriuos buvo atsižvelgta per atrankos procedūrą) pateikia skirtingus finansinius duomenis. 6 priede nurodyta bendra 2 029 599,19 euro suma, o 7 priede – 2 109 599,99 euro suma (skirtumas didelis: 80 000 eurų).“
22 2005 m. liepos 11 d. elektroniniu laišku ieškovė ginčijo šiuos papildomus patikslinimus.
23 2005 m. liepos 15 d. elektroniniu laišku Komisija pažymėjo, kad ji dar kartą patvirtina savo ankstesnius teiginius ir kad siūlo ieškovei apmąstyti tai, jog didelis 80 000 eurų skirtumas galėjo būti įtrauktas į administravimo išlaidas.“
Procesas ir šalių reikalavimai
24 Ši byla buvo pradėta ieškiniu, pateiktu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai 2005 m. rugsėjo 7 dieną.
25 Susipažinęs su teismo posėdžio pranešimu, Pirmosios instancijos teismas nusprendė pradėti žodinę proceso dalį. Taikant proceso organizavimo priemones ieškovės buvo paprašyta pateikti dokumentą ir atsakyti į Pirmosios instancijos teismo raštu užduotą klausimą. Ieškovė šiuos prašymus įvykdė.
26 2007 m. kovo 6 d. vykstant posėdžiui buvo išklausytos šalių nuomonės žodžiu ir jų atsakymai į Pirmosios instancijos teismo žodžiu pateiktus klausimus.
27 Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą ir visus su juo susijusius aktus,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas,
28 Komisija iš Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– vadovaujantis teisės normomis nuspręsti dėl bylinėjimosi išlaidų.
Dėl ieškinio priimtinumo
Šalių argumentai
29 Ieškovė tvirtina, kad šis ieškinys priimtinas, nes jis pareikštas per nustatytą terminą ir juo siekiama panaikinti jai skirtą Komisijos sprendimą, kuris ją paveikė turtiniu požiūriu, atsižvelgiant į rengiant savo kandidatūrą panaudotus žmogiškuosius išteklius bei patirtas finansines išlaidas.
30 Komisija pirmiausia pažymi, kad ieškovė negali teigti turėjusi turtinį interesą, kurį sudaro „teisė į subsidiją“, nes ji visiškai nėra įpareigota finansuoti jai pateiktus pasiūlymus ir projektus. Be to, ji pabrėžia, kad pasiūlymas pateikiamas savanoriškai, visi kandidatai turėjo įdėti tiek pat pastangų ir ji kiekvienam užtikrino teisingą bei skaidrų vertinimą.
31 Triplike Komisija iškelia klausimą dėl ieškovės suinteresuotumo pareikšti ieškinį. Šiuo atžvilgiu Komisija pastebi, kad turi būti vertinama, ar šis suinteresuotumas egzistavo ieškinio pareiškimo dieną, šiuo atveju – 2005 m. rugsėjo 7 dieną. Tačiau, Komisijos teigimu, tuo momentu ieškovė dar iki 2006 m. sausio 25 d., t. y. vykstant trečiajam kandidatūrų teikimo etapui, galėjo pateikti naują pataisytą projektą. Nepagrindusi savo suinteresuotumo, kad būtų panaikintas ginčijamas sprendimas, ieškovė negali pareikšti ieškinio dėl minėto sprendimo panaikinimo. Komisija tvirtina, jog nepriimtinumo pagrindas, pagrįstas tuo, kad ieškovė neturi suinteresuotumo pareikšti ieškinio, yra viešosios tvarkos pagrindas, kurį privalo nagrinėti Bendrijos teismas ex officio ir kurį atsakovė gali nurodyti bet kurioje proceso stadijoje.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
32 Kalbant apie ieškovės suinteresuotumą pareikšti ieškinį, reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką fizinio ar juridinio asmens pareikštas ieškinys dėl panaikinimo priimtinas tik tuo atveju, jei ieškovas yra suinteresuotas, kad ginčijamas aktas būtų panaikintas (1995 m. rugsėjo 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Antillean Rice Mills ir kt. prieš Komisiją, T‑480/93 ir T‑483/93, Rink. p. II‑2305, 59 punktas; 1999 m. kovo 25 d. Sprendimo Gencor prieš Komisiją, T‑102/96, Rink. p. II‑753, 40 punktas ir 2002 m. sausio 30 d. Sprendimo Nuove Industrie Molisane prieš Komisiją, T‑212/00, Rink. p. II‑347, 33 punktas). Šis suinteresuotumas turi būti jau atsiradęs ir esantis (1992 m. rugsėjo 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo NBV ir NVB prieš Komisiją, T‑138/89, Rink. p. II‑2181, 33 punktas) bei vertinamas ieškinio pareiškimo dieną (1963 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimas Forges de Clabecq prieš Aukščiausiąją instituciją, 14/63, Rink. p. 719, 748 ir 2001 m. balandžio 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Torre ir kt. prieš Komisiją, T‑159/98, Rink. p. I‑A‑83 ir II‑395, 28 punktas). Suinteresuotumas pareikšti ieškinį egzistuoja tik tuo atveju, jei dėl savo rezultato ieškinys gali suteikti naudos jį pareiškusiai šaliai (žr. 2004 m. rugsėjo 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo MCI prieš Komisiją , T‑310/00, Rink. p. II‑3253, 44 punktą ir ten nurodytą teismo praktiką).
33 Norint įvertinti ieškovės suinteresuotumą pareikšti ieškinį šioje byloje, reikia pasidomėti, kokios naudos ji gautų panaikinus ginčijamą sprendimą. Šiuo atžvilgiu, nors panaikinus šį sprendimą bet kuriuo atveju nesusidarytų tokia situacija, kad ieškovė turėtų teisę į tai, jog Komisija, remdamasi jos paraiška gauti finansinę paramą iš Europos socialinio fondo vykstant antrajam kandidatūrų teikimo etapui, jai skirtų subsidijas, tačiau toks panaikinimas ieškovei suteiktų papildomą galimybę gauti tokias subsidijas. Iš tiesų panaikinimo atveju Komisija turėtų iš naujo vertinti 2005 m. sausio 21 d. pateiktą ieškovės pasiūlymą, atsižvelgdama į Pirmosios instancijos teismo atliktą vertinimą. Todėl ieškovei nereikėtų keisti savo pasiūlymo ar jį atnaujinti, nors tai ji turėtų padaryti tuo atveju, jei reikėtų iš naujo pateikti savo kandidatūrą vykstant trečiajam kandidatūrų teikimo etapui.
34 Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, reikia padaryti išvadą, kad ieškovė turi suinteresuotumą pareikšti ieškinį ir todėl šis ieškinys turi būti pripažintas priimtinu.
Dėl esmės
35 Savo ieškiniui pagrįsti ieškovė nurodo du pagrindus. Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su ginčijame sprendime esančiu teiginiu, kad yra „didelių neatitikimų“ tarp ieškovės pateikto pasiūlymo 6 priede ir 7 priede nurodytų biudžeto duomenų. Antruoju ieškinio pagrindu nesutinkama su ginčijame sprendime nurodytu teiginiu, kad ieškovės pasiūlyme nepavyko paaiškinti, kaip juo įgyvendinama ir atsižvelgiama į anksčiau įgytą patirtį gėlininkystės srityje Ligurijoje.
36 Pirmąjį pagrindą sudaro keletas ieškovės nurodytų kaltinimų, atitinkamai susijusių su EB 253 straipsnio, Reglamento Nr. 1784/1999 6 straipsnio bei Reglamento Nr. 1260/1999 22 ir 24 straipsnių pažeidimu, taip pat 2001 m. sausio 12 d. pranešime, kvietime teikti pasiūlymus VP/2003/021 bei praktiniuose nurodymuose kandidatui, įskaitant jų 2, 6 ir 7 priedus, numatytų taisyklių pažeidimu, akivaizdžia faktų vertinimo klaida, piktnaudžiavimu įgaliojimais ir teisinio saugumo principo pažeidimu. Antrajame pagrinde ieškovė mini tuos pačius kaltinimus, išskyrus vieną, susijusį su praktinių nurodymų kandidatui 7 priedo pažeidimu.
37 Prieš pradedant tiesiogiai nagrinėti abu ieškinio pagrindus, reikia pažymėti, kad pakaktų vieno iš dviejų ginčijame sprendime nurodytų motyvų pagrįsti, kodėl bendram Bendrijos finansavimui nebuvo pasirinktas ieškovės pasiūlymas. Šiomis aplinkybėmis šį sprendimą iš esmės reikia panaikinti tik tuo atveju, jei abu šie motyvai yra neteisėti. Tokiu atveju klaidos ar kitokio teisės pažeidimo, susijusio tik su vienu iš motyvų, nepakaktų ginčijamo sprendimo panaikinimui pateisinti, jei ši klaida ar kitoks teisės pažeidimas neturėtų lemiamos įtakos atsisakant suteikti bendrą Bendrijos finansavimą. Šioje byloje ieškovė ginčijo kiekvieną iš šių dviejų motyvų dviem skirtingais ieškinio pagrindais. Todėl šiuo atveju norint nuspręsti dėl galimo panaikinimo reikia išnagrinėti kiekvieną iš šių dviejų ieškinio pagrindų.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo
Šalių argumentai
– Dėl pagrindo priimtinumo
38 Komisija pastebi, kad vadovaujantis Teisingumo Teismo statutu ir Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamentu ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ginčo dalykas, reikalavimai bei pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka, šie pagrindai turi būti pakankamai aiškūs ir tikslūs, kad atsakovas galėtų parengti savo gynybą. Tačiau taip nėra šioje byloje. Iš tiesų Komisija teigia, kad ieškovė dalyje „Kaltinimai“ tik pateikia komentarus, nenurodydama, su kuo susijęs kiekvienas iš kaltinimų. Konkrečiai kalbant apie su akivaizdžia vertinimo klaida, piktnaudžiavimu įgaliojimais bei teisinio saugumo principo pažeidimu susijusius kaltinimus, jų išvardijimas visiškai abstraktus ir jie nėra pakankamai aiškiai bei suprantamai išdėstyti, kad Komisija galėtų tinkamai parengti savo gynybą. Todėl Komisija mano, kad šie kaltinimai yra nepriimtini.
39 Atsakydama į Komisijos argumentus ieškovė visų pirma patikslina, kad šį ieškinio pagrindą reikia suprasti kaip visumą ir jo negalima suskaidyti dalimis remiantis nurodytu teisiniu pagrindu. Be to, ji mano gerai paaiškinusi, kodėl Komisija ginčijamame sprendime padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir piktnaudžiavo įgaliojimais. Galiausiai ji dar kartą nurodo, kad kvietimo teikti pasiūlymus VP/2003/021 ir praktinių nurodymų kandidatui pažeidimas ginčijamu sprendimu lemia aukštesnių normų, kurias taikant buvo priimtos pirmiau nurodytos nuostatos, pažeidimą.
– Dėl esmės
40 Ieškovė ginčija, kad yra „didelių neatitikimų“, susijusių su jos pasiūlymo 6 ir 7 prieduose nurodytais biudžeto duomenimis. Nors ji neneigia, kad skiriasi kiekviename iš atitinkamų priedų pateikti duomenys, vis dėlto patikslina, kad taip yra dėl šių priedų struktūros, kurios ji turėjo laikytis, ir dėl skirtingų reikalaujamų duomenų. Iš tiesų 6 priedas Nr. 6 („Subsidijų paraiška“) įtraukia tik tiesiogines finansuojamas išlaidas, tai paaiškina didžiosios raidės „D“ vartojimą („Personalo, kelionės, veiklos arba paslaugų ir administracinės išlaidos“), o 7 priede („Preliminarus biudžetas“), be tiesioginių finansuojamų išlaidų, nurodytų 6 priede, įtrauktos ir netiesioginės finansuojamos išlaidos ir tai parodo didžiosios raidės „I“ vartojimas. Šis atskyrimas leidžia pateisinti Komisijos nurodytą tarp dviejų priedų egzistuojantį 80 000 eurų skirtumą.
41 Taigi ieškovė tvirtina, kad negali būti neatitikimų tarp jos pasiūlymo 6 ir 7 priedų, nes ji visais atžvilgiais rėmėsi privalomu pavyzdžiu, kurį praktiniuose nurodymuose kandidatui nustatė Komisija. Todėl būtų buvę absurdiška atsižvelgti į 2005 m. liepos 15 d. laiške Komisijos pasiūlymą ir į administracines išlaidas 6 priedo „D 4“ dalyje įtraukti 80 000 eurų kaip bendrąsias išlaidas; taip būtų neteisingai užpildyta subsidijų paraiška ir praktinių nurodymų kandidatui 7(b) priedo „I“ dalis taptų nereikalinga. Šis Komisijos aiškinimas atsiranda arba dėl akivaizdžios vertinimo klaidos, jai neatskiriant bendrų projektų išlaidų nuo tiesioginių finansuojamų išlaidų, arba dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais, Komisijai savo nuožiūra reguliuojant pasiūlymų pavyzdžius, kuriuos ji pati parengė. Todėl ieškovė mano, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia anksčiau nustatytas taisykles, kaip antai praktinius nurodymus kandidatui ir jo 6 ir 7 priedus. Be to, ginčijamas sprendimas pažeidžia iš 2001 m. sausio 12 d. pranešimo išplaukiantį ankstesnį sprendimą, Reglamento Nr. 1784/1999 6 straipsnį, Reglamento Nr. 1260/1999 22 ir 24 straipsnius bei teisinio saugumo principą.
42 Atsakydama į Komisijos argumentus, kad ji pastarajai nepateikė prašymo dėl papildomos informacijos, ieškovė tvirtina, kad toks prašymas buvo nereikalingas, nes nekilo net menkiausių abejonių dėl reikalaujamų finansinių duomenų apimties. Akivaizdu, kad skirtingos biudžeto eilutės matematiškai būtų identiškos, jei, be kitų dalių, pasikartojančių 6 priede, praktinių nurodymų kandidatui 7(b) priede nebūtų reikalavimo nurodyti netiesiogines išlaidas.
43 Komisijos tvirtinimas apie „didelius neatitikimus“, ieškovės teigimu, taip pat yra nepakankamai pagrįstas, nes 80 000 eurų skirtumas buvo nurodytas vėliau, t. y. 2005 m. liepos 4 d. elektroniniame laiške, kur nepateikiami kiti galimi neatitikimai, leidžiantys Komisijai atmesti jos pasiūlymą. Be to, teismo praktika, susijusi su EB 253 straipsniu, reikalauja neigiamų pasekmių sukeliančiame sprendime pateikti aiškius ir nedviprasmiškus motyvus.
44 Galiausiai ieškovė remiasi Komisijos argumentais, pagal kuriuos teismo praktikoje nustatyta, „kad pareigos motyvuoti tikslas – sprendimo adresatui pateikti sprendimą pagrindusius faktinius ir teisinius motyvus, leidžiančius suinteresuotajam asmeniui įvertinti galimybę pateikti jį kompetentingo teismo kontrolei“. Taip nėra šioje byloje, nes Komisijos tvirtinimas, kad yra „didelių neatitikimų tarp 6 ir 7 prieduose pateiktų biudžeto duomenų“, neleidžia ieškovei suprasti jos pasiūlymo atmetimo motyvų. Be to, vėliau Komisijos pateikta papildoma informacija negali pakeisti iš esmės ginčijamo sprendimo, nes reikalaujami motyvai turėjo būti nurodyti pačiame sprendime arba perduoti tuo pačiu metu kaip ir sprendimas.
45 Komisija, pažymėdama, kad ieškovė neginčija, jog jos pasiūlymo 6 ir 7 prieduose pateikti duomenys skiriasi, nesutinka su ieškovės vertinimu, kad šis skirtumas atsiranda dėl šių priedų struktūros. Iš tiesų, Komisijos teigimu, 6 priedas, kuriame apibūdinama „biudžeto aprašyme nurodyta veikla“, ir 7 priedas, kuriame pateikiamas „preliminarus biudžetas“, turi visiškai sutapti. Pagal praktinių nurodymų kandidatui techninio ir finansinio priedo (2 priedas) 34 punktą šis suderinamumas yra būtina sąlyga, kad būtų atsižvelgta į subsidijų paraišką. Komisija nurodo, kad iš 6 priedo C 8 punkto taip pat matyti, kad į jį turi būti įtrauktos visos su biudžeto dalimi susijusios išlaidos. Komisija patikslina, kad į tai turi būti atkreiptas dėmesys ir atsižvelgta vertinant projektą. Kalbėdama apie 6 priedo struktūrą, Komisija mano, kad kiekvienas kandidatas turi įrodyti savo gebėjimą nuosekliai ir aiškiai organizuoti finansinius ir žmogiškuosius išteklius, paaiškindamas planuojamos veiklos bei atitinkamiems subjektams patikėtų užduočių pobūdį ir vertę.
46 Kalbėdama apie ieškovės argumentą dėl raidės „D“ vartojimo 6 priede, Komisija pažymi, jog nėra jokių duomenų, kad toks vartojimas, skirtas tam, jog kandidatams būtų aiškiau, neapima bendrųjų 6 priedo išlaidų. Komisijos teigimu, šios paprastai įrašomos eilutėje „D 4“, „Valdymas ir koordinavimas“. Komisija patikslina, jog taip pat pritartų, kad jos būtų įrašytos kitame specifiniame etape ar nurodytos kitur, tačiau, atsižvelgiant į jų svarbą, ji jokiu būdu negali sutikti, kad jos nebūtų nurodytos. Komisija pabrėžia, kad šis aiškumo reikalavimas, neatsižvelgiant į matematinį tikslumą, jau buvo nurodytas praktinių nurodymų kandidatui techninio ir finansinio priedo 3.4 skyriuje.
47 Be to, Komisija tvirtina, kad kilus abejonių, ar į 6 priedą reikia įtraukti bendrąsias išlaidas, kurias sudaro 80 000 eurų suma, ieškovė turėjo kreiptis į Komisiją su prašymu suteikti papildomos informacijos. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, jog ji žinojo, kad gali atsirasti aiškinimo skirtumų, todėl numatė greitas ir paprastas komunikacijos priemones, kad būtų atsakyta į kilusius klausimus. Pavyzdžiui, galimybė prašyti papildomos informacijos internetu, elektroniniu paštu ar telefonu buvo numatyta tiek praktinių nurodymų kandidatui techniniame ir finansiniame priede, tiek 2003 m. spalio 31 d. Oficialiajame leidinyje paskelbtame kvietime teikti pasiūlymus VP/2003/021.
48 Kalbėdama apie tariamą EB 253 straipsnio pažeidimą, Komisija mano ypač greitai atsakiusi į ieškovės prašymus dėl informacijos (per tris dienas) ir nurodo teismo praktiką, pagal kurią motyvų santraukos pakanka ir tai atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus šioje srityje. Šiuo atžvilgiu ji primena, kad motyvų santrauka yra neišvengiama didelio skaičiaus paraiškų nagrinėjimo pasekmė. Be to, pareigos motyvuoti tikslas visų pirma yra leisti suinteresuotajam asmeniui įvertinti galimybę pareikšti ieškinį kompetentingame teisme. Komisija mano, kad šioje byloje taip ir buvo motyvuota.
49 Galiausiai Komisija mano, kad reikia skirti pareigą motyvuoti ir motyvų pagrįstumą. Jei darytume prielaidą, kad glaustų ginčijamo sprendimo motyvų šioje byloje nepakanka, bet kuriuo atveju pagal nusistovėjusią teismo praktiką Komisija galėtų pateikti papildomų motyvų, su sąlyga, kad ši papildoma informacija būtų pateikta prieš pareiškiant ieškinį. Taip ir buvo šioje byloje. Iš tiesų Komisija, atsakydama į ieškovės prašymus, pateikė papildomų patikslinimų, ir dėl to negalima jos kaltinti.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
50 Šis ieškinio pagrindas suformuluotas dėl Komisijos ginčijamą sprendimą pagrindžiančio motyvo, kuriame teigiama, kad pasiūlyme yra „didelių neatitikimų tarp 6 ir 7 prieduose pateiktų biudžeto duomenų“. Komisija šį motyvą išsamiau paaiškino 2005 m. liepos 4 d. elektroniniu laišku, nurodydama, kad „(ieškovės atsiųsti) dokumentai pateikia skirtingus finansinius duomenis“, pabrėždama, kad „6 priede nurodyta bendra 2 029 599,19 euro suma, o 7 priede – 2 109 599,99 euro suma (skirtumas didelis: 80 000 eurų)“.
51 Pirmiausia reikia pažymėti, kad ieškovė nurodo keletą kaltinimų, susijusių su šiuo ieškinio pagrindu, kurie išvardyti šio sprendimo 36 punkte. Net jeigu darytume prielaidą, kad tam tikri iš šių kaltinimų yra nepriimtini, nes, kaip teigia Komisija, netiksliai suformuluoti, to tikrai negali pasakyti apie kaltinimus, susijusius su pareigos motyvuoti ir praktinių nurodymų kandidatui pažeidimu, kurie buvo pakankamai aiškiai ir tiksliai išdėstyti, kad leistų pastarajai parengti savo gynybą, o Pirmosios instancijos teismui spręsti dėl ieškinio.
52 Kalbant dėl esmės, pirma, dėl ieškovės kaltinimo, susijusio su pareigos motyvuoti pažeidimu, reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką EB 253 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priežastis, paskatinusias priimti šią priemonę, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę (1990 m. vasario 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Delacre ir kt. prieš Komisiją, C‑350/88, Rink. p. I‑395, 15 punktas; 1996 m. vasario 29 d. Sprendimo Belgija prieš Komisiją, C‑56/93, Rink. p. I‑723, 86 punktas; 1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija prieš Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, Rink. p. I‑1719, 63 punktas ir 2004 m. balandžio 29 d. Nyderlandai prieš Komisiją, C‑159/01, Rink. p. I‑4461, 65 punktas).
53 Vis dėlto nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodomos visos svarbios teisinės ir faktinės aplinkybės. Iš tikrųjų klausimas, ar sprendimo motyvavimas atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus, sprendžiamas atsižvelgiant ne tik į jo formuluotę, bet ir į kontekstą bei į visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (šio sprendimo 52 punkte minėto sprendimo Delacre ir kt. prieš Komisiją 16 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
54 Be to, reikia nurodyti, kad sprendimo, kuriuo Komisija atsisako tenkinti subsidijų paraišką, motyvų santrauka yra neišvengiama šimtų subsidijų paraiškų, dėl kurių Komisija turėjo nuspręsti per trumpą terminą, kompiuterizuoto tvarkymo pasekmė. Išsamesnis kiekvieno individualaus sprendimo motyvavimas sutrikdytų racionaliai ir veiksmingai skirti Europos socialinio fondo finansinę paramą (1990 m. vasario 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Gemeente Amsterdam ir VIA prieš Komisiją, C‑213/87, Rink. p. I‑221, 28 punktas).
55 Šioje byloje, priešingai nei teigia ieškovė, pareiga motyvuoti turi būti vertinama atsižvelgiant į papildomą informaciją, pateiktą 2005 m. liepos 4 d. Komisijos elektroniniame laiške, su kuria ieškovė, pareikšdama ieškinį, buvo susipažinusi. Jei, kaip šiuo atveju, prieš pareikšdama ieškinį ieškovė paprašo atitinkamos institucijos papildomų paaiškinimų dėl sprendimo ir šiuos paaiškinimus gauna, ji negali Pirmosios instancijos teismo prašyti, kad šis, vertindamas, ar motyvavimas yra pakankamas, į juos neatsižvelgtų, vis dėlto turint omenyje, kad institucija neturi teisės pradinių motyvų pakeisti visiškai naujais, o taip nėra šioje byloje (2003 m. vasario 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Strabag Benelux prieš Tarybą, T‑183/00, Rink. p. II‑135, 58 punktas).
56 Iš to matyti, kad šio ieškinio pagrindo kontekste ginčytas motyvas, ypač atsižvelgiant į papildomą informaciją, pateiktą 2005 m. liepos 4 d. elektroniniame laiške, leidžia ieškovei aiškiai suprasti, jog viena iš dviejų priežasčių, pagrindusių jos subsidijų paraiškos atmetimą, buvo pagrįsta ta aplinkybe, kad, Komisijos nuomone, ji neatitiko paskutinio praktinių nurodymų kandidatui techninio ir finansinio priedo 34 punkte apibrėžto vertinimo kriterijaus, leidžiančio nustatyti veiklos, siūlomos pateikiant kandidatūrą, kokybę ir įgyvendinimą.
57 Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes nėra nustatyta, kad ginčijamas sprendimas, kiek jis susijęs su motyvu, ginčytų šio ieškinio pagrindo kontekste, yra nepakankamai motyvuotas.
58 Antra, kalbant apie ieškovės pateiktą kaltinimą, susijusį su praktinių nurodymų kandidatui pažeidimu, šio ieškinio pagrindo kontekste ginčytu motyvu, pagal kurį „yra didelių neatitikimų tarp (pasiūlymo) 6 ir 7 prieduose pateiktų biudžeto duomenų“, reikia konstatuoti, jog kiekvieno iš šių dviejų priedų, kaip parodo dvi žemiau pateiktos lentelės, D1–D4 stulpeliai visiškai sutampa ir juose nurodomos tos pačios bendros sumos:
1 lentelė (pakartojanti veiklos sąnaudas, nurodytas subsidijų paraiškoje, parengtoje pagal praktinių nurodymų kandidatui 6 priede numatytą pavyzdį)
Etapas | D 1 personalas (eurais) | D 2 kelionės (eurais) | D 3 veikla paslaugos (eurais) | D 4 administravimas (eurais) | D 1+D 2+D 3+D 4 Bendra suma (eurais) |
1 | 395 012,46 | 22 160,00 | 34 200,00 | | 451 372,46 |
2 | 185 856,75 | 12 540,00 | 51 840,00 | | 250 236,75 |
3 | 161 292,86 | 15 820,00 | 73 840,00 | | 250 952,86 |
4 | 255 457,85 | 12 560,00 | 116 000,00 | | 384 017,85 |
5 | 226 150,62 | 25 600,00 | | 50 356,00 | 302 106,62 |
6 | 67 474,05 | 15 420,00 | 32 000,00 | | 114 894,05 |
7 | 64 574,40 | 19 950,00 | 191 495,00 | | 276 019,40 |
Bendra suma | 1 355 818,99 | 124 050,00 | 499 375,00 | 50 356,00 | 2 029 599,99 |
2 lentelė (pakartojanti preliminariame biudžete, parengtame pagal praktinių nurodymų kandidatui 7 priede nurodytą pavyzdį, numatytų punktų sąnaudas)
D 1 personalas (eurais) | 1 355 818,99 |
D 2 kelionės (eurais) | 124 050,00 |
D 3 veikla, paslaugos (eurais) | 499 375,00 |
D 4 administravimas (eurais) | 50 356,00 |
Bendra suma tiesioginės sąnaudos (D 1–D 4) | 2 029 599,99 |
Bendra suma netiesioginės sąnaudos (I.1) | 80 000,00 |
Bendra išlaidų suma Bendra projekto suma – (D+I) | 2 109 599,99 |
59 Priešingai nei teigia Komisija, iš šių dviejų lentelių matyti, kad ieškovė laikėsi nuoseklumo, į preliminaraus biudžeto (7 priedas) dalį „Netiesioginės finansuojamos išlaidos“ įtraukdama 80 000 eurų sumą kaip bendrąsias išlaidas. Iš tiesų įvairių sumų, visiškai atitinkančių tiesiogines finansuojamas išlaidas, nurodytas subsidijų paraiškoje (6 priedas), pateiktų preliminaraus biudžeto dalyje „Tiesioginės finansuojamos išlaidos D1‑D 4“, perkėlimas užtikrina atitiktį tarp šių dviejų priedų. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad ši atitiktis, beje, visiškai tenkina praktinių nurodymų kandidatui techninio ir finansinio priedo 34 punkte įtvirtintą atitikties reikalavimą – paskutinį vertinimo kriterijų, pagal kurį nustatoma veiklos, siūlomos pateikiant kandidatūrą, kokybė ir įgyvendinimas. Iš to išplaukia, jog ginčijame sprendime esantis tvirtinimas, kad yra „didelių neatitikimų“ tarp ieškovės pasiūlymo 6 ir 7 prieduose pateiktų biudžeto duomenų, yra neteisingas.
60 Šios išvados nepaneigia Komisijos pasiūlymas į subsidijų paraiškos dalį D4 įtraukti bendrąsias išlaidas, kurias sudaro 80 000 eurų suma, nurodytas preliminaraus biudžeto I dalyje. Iš tiesų dėl tokio įtraukimo nebeatitiktų subsidijų paraiškos D4 dalis ir preliminaraus biudžeto D4 dalis.
61 Šiuo atžvilgiu reikia dar kartą pažymėti, kad Komisijos pasiūlymas neatitinka iš anksto nustatyto preliminaraus biudžeto, esančio praktinių nurodymų kandidatui 7 priede, pavyzdžio. Iš tikrųjų, pirma, šiame pavyzdyje nurodoma, kad bendrosios išlaidos yra sudedamoji „netiesioginių finansuojamų išlaidų I“ dalis, t. y. nuo „Tiesioginių finansuojamų išlaidų D1–D4“ atskira ir nuo jų skirtinga išlaidų kategorija. Antra, šis pavyzdys atspindi principą, pagal kurį bendrosios išlaidos neturi viršyti 7 % bendros „tiesioginių finansuojamų išlaidų D1–D4“ sumos, o tai tikrai reiškia, kad bendrosios išlaidos negali būti įtrauktos į preliminaraus biudžeto D4 dalį.
62 Kalbant apie praktinių nurodymų kandidatui 6 priedo C8 punkte įtvirtintą pareigą, kuria remiasi Komisija ir pagal kurią „visos administracinės išlaidos ir veikla, biudžeto eilutė D4, turi <...> būti“ subsidijų paraiškoje projekto valdymo ir koordinavimo tikslais, reikia patikslinti, kad ši pareiga taikoma tik tiesioginėms finansuojamoms išlaidoms. Iš tiesų paminėjimas „biudžeto eilutė D4“ parodo, kad turimos omenyje su administravimo išlaidomis susijusios tiesioginės finansuojamos išlaidos. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad bendrosios išlaidos į jas nepatenka, nes preliminaraus biudžeto pavyzdyje aiškiai nurodyta, kaip tai buvo pabrėžta šio sprendimo ankstesniame punkte, kad jas reikia laikyti netiesioginėmis finansuojamomis išlaidomis.
63 Iš to išplaukia, kad ieškovė subsidijų paraišką ir preliminarų biudžetą užpildė pagal praktinių nurodymų kandidatui priede pateiktus šių dokumentų pavyzdžius. Atvirkščiai, Komisijos aiškinimas, pagal kurį šie du priedai turi sutapti, neatitinka šių pavyzdžių.
64 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, Komisija neteisingai taikė tiek praktinių nurodymų kandidatui 6 ir 7 prieduose esančiuose pavyzdžiuose įtvirtintus principus, tiek praktinių nurodymų kandidatui techninio ir finansinio priedo 34 punkte esantį kriterijų.
65 Taigi pirmasis ieškinio pagrindas turi būti pripažintas pagrįstu dėl praktinių nurodymų kandidatui 2, 6 ir 7 priedų pažeidimo, o kitų ieškovės nurodytų argumentų, susijusių su šiuo ieškinio pagrindu, nagrinėti nereikia.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo
Šalių argumentai
– Dėl ieškinio pagrindo priimtinumo
66 Komisija tvirtina, kad dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos kalbant apie pirmąjį ieškinio pagrindą, su reglamentų Nr. 1784/1999 ir Nr. 1260/1999 bei teisinio saugumo principo pažeidimu ir su tariamu piktnaudžiavimu įgaliojimais susiję kaltinimai turi būti nepriimtini ir šio ieškinio atžvilgiu.
67 Ieškovė, remdamasi samprotavimais dėl pirmojo ieškinio pagrindo priimtinumo, mano, kad Komisija klysta teigdama, jog šie kaltinimai nepriimtini.
– Dėl esmės
68 Visų pirma dėl Komisijos tvirtinimo, kad ieškovė nepakankamai atskleidė savo projekto novatoriškumą, ieškovė pažymi, kad šis tvirtinimas išplaukia tik iš 2005 m. liepos 4 d. elektroninio laiško. Atsižvelgiant į faktą, kad tai yra nauja aplinkybė, palyginti su ginčijamu sprendimu, į šį tvirtinimą Pirmosios instancijos teismas atsižvelgti negali.
69 Tokiomis aplinkybėmis ieškovė mano, kad ji tik papildomai turi įrodyti savo pasiūlymo novatoriškumą. Šis išplauktų iš kartu skaitomų jos pasiūlymo C3 ir C2, C4 ir C8 punktų. Norėdama įrodyti suderinamumą tarp C3 punkte išdėstytų teiginių ir C2 ir C4 punktuose pateiktų konkrečių bei novatoriškų tikslų, ieškovė mini įvairius projekto etapus, aprašytus C8 punkte, t. y. „parama gamybos srityje“, „parama bendradarbiavimo ir dialogo srityje teritorijos ribose“, „žemės sklypų pertvarkymas siekiant juos panaudoti būstams ir turizmui“ ir „parama prekybos ir pardavimo vadybos srityje“. Šiuo atžvilgiu, pirma, ieškovė mano, kad Komisija, ieškodama naujovių tik C3 punkte, tyčia neatsižvelgė į struktūrą, kuri nustatyta kandidatams norint pateikti savo kandidatūrą. Antra, ji pabrėžia, kad Komisijos pasiūlymų įvertinimo kriterijai, išdėstyti praktinių nurodymų kandidatui techninio ir finansinio priedo 34 punkte, yra apibrėžti gana plačiai, neatsižvelgiant į iš anksto nustatytą pasiūlymo struktūrą.
70 Antra, kalbant apie Komisijos tvirtinimą, kad paprastas gėlininkystės klasterio aprašymas nepaaiškina, kaip ieškovei, remiantis savo anksčiau įgyta patirtimi, pavyks parengti ir išplėtoti naują projektą, pastaroji pripažįsta, kad jos subsidijų paraiškos pateikimo aplinkybių pristatymas (C8) yra aprašomojo pobūdžio. Tačiau ji teigia, kad tik laikėsi Komisijos praktinių nurodymų kandidatui 6 priede nustatyto pavyzdžio. Bet kuriuo atveju Ligurijos regiono patirtis nurodyta C3 dalyje – tiek teigiama, pabrėžiant jos stipriąsias puse, tiek neigiama – nurodant spragas, kurias reikia užpildyti, ir taisytinas klaidas.
71 Trečia, praktinių nurodymų kandidatui techninio ir finansinio priedo, kuriame pateikiama keturių etapų kandidatūrų vertinimo sistema, nebuvo laikytasi. Šiuo atžvilgiu ieškovė pastebi, kad jos kandidatūrą Komisija vertino iki paskutinio etapo, o tai reiškia, kad ji sėkmingai įveikė pirmuosius tris etapus, t. y. kandidato atitikties nustatytiems reikalavimams kontrolę (pirmasis etapas), kandidatūros atitikties nustatytiems reikalavimams kontrolę (antrasis etapas) ir kandidato gebėjimo tinkamai vykdyti pasiūlytą veiklą, atsižvelgiant į pasiūlytos veiklos srityje įgytą patirtį ir įgūdžius, kontrolę (trečiasis etapas). Tai, kad Komisija, motyvuodama ginčijamą sprendimo dalį, susijusią su kandidatūros kokybės kontrole (ketvirtasis etapas), remėsi trečiojo etapo kriterijumi, pažeidžia praktinių nurodymų kandidatui techninį ir finansinį priedą bei teisinio saugumo principą.
72 Ketvirta, ieškovė tvirtina, kad nebuvo laikytasi praktinių nurodymų kandidatui techninio ir finansinio priedo 34 punkte esančio alternatyvaus kriterijaus. Iš tiesų naujovės gali būti, jos nuomone, laikomos „nutolimo nuo įprastos veiklos ar jos tęsimo rezultatu“. Tačiau Komisija ieškovės projekto novatoriškumą vertino tik įprastos veiklos tęstinumo požiūriu, neatsižvelgdama į šio projekto novatoriškumą nutolimo nuo įprastos veiklos požiūriu. Taip ji pažeidė praktinių nurodymų kandidatui techninio ir finansinio priedo nuostatas ir teisinio saugumo principą.
73 Penkta, Komisijos tvirtinimas, kad nėra sąsajos su Ligurijoje atitinkamoje srityje anksčiau įgyta patirtimi, pažeidžia EB 253 straipsnį. Ieškovė mano, kad į Komisijos 2005 m. liepos 4 d. elektroniniame laiške pateiktus papildomus motyvus šiame ginče negalima atsižvelgti, nes jų nėra pačiame ginčijamame sprendime. Bet kuriuo atveju Komisija akivaizdžiai neteisingai vertino faktines aplinkybes ir, tinkamai nemotyvuodama ginčijamo sprendimo, pažeidė EB 253 straipsnį.
74 Šešta, ieškovė pažymi, jog Komisijos paaiškinimas, kad ieškovės projektas nebuvo atrinktas atliekant lyginamąjį vertinimą, kuris skirtas atrinkti tik geriausius projektus, yra nauja aplinkybė. Iš tiesų Komisija atmetė ieškovės pasiūlymą remdamasi neaiškumu, susijusiu su jo struktūra, o ne su jo verte ir ji bet kuriuo atveju nepatikslina, kokias klaidas padarė ieškovė, kad ši galėtų suprasti, kodėl projektas atmestas. Šioje srityje Komisijos turima didelė diskrecija netrukdo Bendrijos teismui vykdyti teisminės kontrolės.
75 Komisija pabrėžia, kad ji gavo labai daug paraiškų ir, atsižvelgiant į ribotus biudžeto išteklius, turėjo būti griežta atmesdama tam tikrus projektus, kurie galėjo būti labai geri, bet kurių kokybė vis dėlto buvo blogesnė nei atrinktų projektų. Šiuo atžvilgiu, nors atmetimas nėra laikomas pateikto darbo kokybės vertinimu, atliekant lyginamąjį vertinimą mažiausia klaida, neatitiktis ar netikslumas gali lemti galutinį pasirinkimą. Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad motyvų santrauka šiuo atveju yra pakankama ir kad galima pateikti bet kokios papildomos informacijos prieš pareiškiant ieškinį. Komisija nesutinka, kad papildoma informacija dėl projekto novatoriškumo turi būti laikoma nauja aplinkybe, nes ji išplaukia iš praktinių nurodymų kandidatui techninio ir finansinio priedo teksto. Be to, ji tvirtina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką Bendrijos valdžios institucijoms suteikiama didelė diskrecija, kai vykdydamos savo funkcijas jos turi atlikti sudėtingus vertinimus, kaip tai yra struktūrinių fondų atveju. Todėl Bendrijos teismas nagrinėja tik faktinių aplinkybių teisingumą ir teisinį vertinimą. Ypač reikia patikrinti, ar šių valdžios institucijų veiksmuose nėra akivaizdžios klaidos, ar nebuvo piktnaudžiaujama įgaliojimais arba ar jos akivaizdžiai neperžengė savo diskrecijos ribų.
76 Dėl ieškovės kaltinimo, susijusio su piktnaudžiavimu įgaliojimais, Komisija tvirtina, jog tuo atveju, jei šis argumentams būtų pripažintas priimtinu, ieškovė neįrodė, kad priimdama ginčijamą sprendimą, Komisija siekė kito nei aptariamuose teisės aktuose numatytasis tikslo ar kad remiantis objektyviais, tinkamais ir nuosekliais duomenimis šis sprendimas buvo priimtas siekiant kitų nei nurodyti tikslų.
77 Kalbėdama apie nurodomą akivaizdžią vertinimo klaidą, Komisija pabrėžia, kad projektas pristatomas aprašomuoju būdu, o tam ieškovė neprieštaravo. Pateikdama paprastą aprašymą, nenurodydama aplinkybių, kurios parodytų naujovės didesnę vertę, palyginti su ankstesne patirtimi, ieškovė lyginamojo vertinimo metu, kai visi kandidatai buvo tokioje pačioje padėtyje, nebūtų sugebėjusi įtikinti vertinimo komiteto ir kompetentingo organizatoriaus, kad šis projektas turi pridėtinę vertę.
78 Galiausiai, kalbėdama apie kaltinimą, susijusį su EB 253 straipsnio pažeidimu, Komisija mano, kad ieškovė klaidingai aiškino pareigą motyvuoti. Ji teigia, kad dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos kalbant apie pirmąjį ieškinio pagrindą, ji laikėsi su motyvavimu susijusių reikalavimų, pateikdama papildomos informacijos.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
79 Šis ieškinio pagrindas nukreiptas prieš Komisijos ginčijamam sprendimui pagrįsti nurodytą motyvą, pagal kurį „pasiūlyme nepavyko paaiškinti, kaip juo įgyvendinama anksčiau šioje srityje Ligurijoje įgyta patirtis ir kaip į ją atsižvelgiama“. Šį motyvą Komisija patikslino savo 2005 m. liepos 4 d. elektroniniame laiške nurodydama, kad „(paprastas 32 puslapiuose pateiktas gėlininkystės klasterio aprašymas) nepaaiškina, kaip (ieškovei pavyks) parengti ir išplėtoti (savo) naują projektą remiantis (savo) anksčiau įgyta patirtimi, ir galiausiai pasiūlyti naujovių“.
80 Pirma dėl ieškovės kaltinimo, susijusio su pareigos motyvuoti pažeidimu, reikia dėl tų pačių priežasčių, kurios išdėstytos šio sprendimo 52–55 punktuose, padaryti išvadą, kad ginčijamas sprendimas tiek, kiek jis susijęs su motyvu, ginčytu šio ieškinio pagrindo kontekste, yra pakankamai motyvuotas atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes.
81 Iš tikrųjų ginčijamame sprendime esanti informacija, papildyta 2005 m. liepos 4 d. elektroniniame laiške išdėstyta informacija, leidžia ieškovei aiškiai suprasti, kad viena iš dviejų priežasčių, pagrindusių jos subsidijų paraiškos atmetimą, buvo pagrįsta trečiuoju praktinių nurodymų kandidatui techninio ir finansinio priedo 34 punkte apibrėžtu vertinimo kriterijumi, pagal kurį nustatoma veiklos, siūlomos pateikiant kandidatūrą, kokybė ir įgyvendinimas.
82 Šiuo atžvilgiu, priešingai nei teigia ieškovė, Komisijos 2005 m. liepos 4 d. elektroniniame laiške pateiktas patikslinimas, kad pasiūlyme nepaaiškinama, kaip ieškovei pavyks pasiūlyti naujovę, nėra visiškai naujas motyvas, nes juo tik paaiškinamas trečiasis praktinių nurodymų kandidatui techninio ir finansinio priedo 34 punkte apibrėžtas vertinimo kriterijus.
83 Antra, argumentas, kad Komisija, ieškodama naujovės pristatymo tik subsidijų paraiškos C8 dalyje, neatsižvelgė į struktūrą, kurią nustatė kandidatams, yra nepagrįstas. Iš tiesų ieškovė Komisijos negali kaltinti tuo, kad ši savo 2005 m. liepos 4 d. elektroniniame laiške atsakė tik dėl C3 dalį sudarančių 32 subsidijų paraiškos puslapių, nes šiuo elektroniniu laišku atsakoma tik į jos 2005 m. liepos 1 d. elektroninį laišką, kuriame ji nurodė tik minėtus puslapius. Be to, priešingai nei teigia ieškovė, reikia pažymėti, kad praktinių nurodymų kandidatams 6 priede esantis pavyzdys visiškai netrukdo subsidijų paraišką pateikusiam asmeniui paaiškinti, kaip jo pasiūlyme remiamasi įprasta veikla ir ypač anksčiau įgyta patirtimi. Kitaip tariant, praktinių nurodymų kandidatams 6 priede nustatyta subsidijų paraiškos struktūra netrukdo subsidijų paraišką pateikusiam asmeniui taip parengti paraišką, kad ši atitiktų praktinių nurodymų kandidatams techninio ir finansinio priedo 34 punkte esantį trečiąjį kriterijų. Šis argumentas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
84 Trečia, kalbant apie ieškovės argumentą, pagal kurį ginčijamas sprendimas buvo motyvuotas remiantis kriterijumi, taikomu etape, kurį ji sėkmingai įveikė, reikia pažymėti, kad anksčiau įgyta patirtis, nurodyta šiam sprendimui pagrįsti, turi būti suprantama kaip atitinkanti įprastą veiklą, patenkančią į trečią kriterijų, įtvirtintą praktinių nurodymų kandidatams techninio ir finansinio priedo 34 punkte. Manydama, kad pasiūlymas nepaaiškina, kaip ieškovei pavyks parengti ir išplėtoti savo naują projektą remiantis anksčiau įgyta patirtimi, Komisija nagrinėja tik tai, ar pasiūlymas atitinka praktinių nurodymų kandidatams techninio ir finansinio priedo 34 punkte esantį trečiąjį kriterijų. Tai darydama Komisija neneigia savo išvadų, padarytų vykstant trečiajam pasiūlymų vertinimo etapui, kuomet ji nustatė, kad finansiniu ir organizaciniu požiūriu ieškovė gali įgyvendinti ir tinkamai vykdyti savo pasiūlymą, remdamasi, pirma, pasiūlytos veiklos srityje įgyta patirtimi ir įgūdžiais ir, antra, įgyta projekto vykdytojos patirtimi bei profesiniais įgūdžiais. Todėl ginčijamame sprendime nurodydama anksčiau įgytą patirtį Komisija nepažeidė teisinio saugumo principo. Iš to išplaukia, kad šis ieškovės argumentas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
85 Ketvirta, ieškovės argumentas, pagal kurį Komisija neatsižvelgė į tai, kad praktinių nurodymų kandidatams techninio ir finansinio priedo 34 punkte esantis kriterijus yra alternatyvus, nes neišnagrinėjo pasiūlymo nutolimo nuo įprastos veiklos požiūriu, turi būti atmestas kaip netinkamas. Iš tiesų šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad ieškovė neįrodė ir net neteigė, kad jos pasiūlymas nutolsta nuo įprastos veiklos. Šiomis aplinkybėmis, netgi darant prielaidą, kad Komisija neišnagrinėjo projekto nutolimo nuo įprastos veiklos požiūriu, tai negali turėti poveikio ginčijamam sprendimui.
86 Penkta, kalbant apie argumentą, pagal kurį Komisija akivaizdžiai klaidingai įvertino faktus, reikia priminti, kad Bendrijos finansinės paramos skyrimo srityje, pastaroji turi didelę diskreciją, susijusią su sąlygomis, pagrindžiančiomis tokios paramos skyrimą (1992 m. gegužės 7 d. Teisingumo Teismo sprendimas Pesquerias De Bermeo ir Naviera Laida prieš Komisiją, C‑258/90 ir C‑259/90, Rink. p. I‑2901, 25 punktas ir 1994 m. gegužės 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Consorzio gruppo di azione locale „Murgia Messapica“prieš Komisiją, T‑465/93, Rink. p. II‑361, 46 punktas). Tačiau ieškovė nepateikė faktinių įrodymų, jog įvertinimas, kad nėra sąsajos tarp pasiūlymo ir anksčiau įgytos patirties, akivaizdžiai klaidingas. Tokiomis aplinkybėmis šis argumentas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
87 Šešta, kalbant apie kaltinimus, pateiktus šio ieškinio pagrindo kontekste, atitinkamai susijusius su piktnaudžiavimu įgaliojimais ir Reglamento Nr. 1784/1999 6 straipsnio bei Reglamento Nr. 1260/1999 22 ir 24 straipsnių pažeidimu, 2001 m. sausio 12 d. pranešime, taip pat kvietime teikti pasiūlymus VP/2003/021 bei praktiniuose nurodymuose kandidatui, įskaitant jų 2 ir 6 priedus, numatytų taisyklių pažeidimu, reikia pažymėti, kad šiame ieškinio pagrinde ieškovė tik abstrakčiai išvardija šių nuostatų pažeidimus. Tačiau pagal Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmąją pastraipą, taikomą procesui Pirmosios instancijos teisme remiantis to paties statuto 53 straipsnio pirmąja pastraipa, ir pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Jame turi būti paaiškinta, kas sudaro ieškinio pagrindą, todėl tik abstrakčiai tai nurodžius neįvykdomi Teisingumo Teismo statuto ir Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento reikalavimai (1995 m. sausio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Viho prieš Komisiją, T‑102/92, Rink. p. II‑17, 68 punktas). Iš to išplaukia, kad šie kaltinimai turi būti atmesti kaip nepriimtini.
88 Taigi antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies netinkamą, iš dalies nepagrįstą ir iš dalies nepriimtiną ir dėl šio sprendimo 37 punkte išdėstytų priežasčių reikia atmesti visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
89 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti Komisijos išlaidas pagal šios pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (penktoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Provincia di Imperia padengia savo bei Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vilaras | Martins Ribeiro | Jürimäe |
Paskelbta 2008 m. vasario 14 d. viešame posėdyje Liuksemburge.