Byla T‑197/13

Marques de l’État de Monaco (MEM)

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą
(prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Tarptautinė registracija nurodant Europos bendrijos teritoriją – Žodinis prekių ženklas MONACO – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Apibūdinamasis pobūdis – Skiriamojo požymio nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 151 straipsnio 1 dalis ir 154 straipsnio 1 dalis – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai ir 7 straipsnio 2 dalis – Dalinis atsisakymas suteikti apsaugą“

Santrauka – 2015 m. sausio 15 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas

1.      Bendrijos prekių ženklas – Procedūros nuostatos – Sprendimų motyvavimas – Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pirmas sakinys – Taikymo sritis, tapati SESV 296 straipsnio taikymo sričiai

(SESV 296 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pirmas sakinys)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Bendrijos prekių ženklų savininkai – Taikymo asmenų atžvilgiu sritis – Trečioji valstybė tarptautinės teisės subjektas ir jos teritorijoje įsisteigusi bendrovė – Įtraukimas

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 5 straipsnis)

3.      Prejudiciniai klausimai – Kreipimasis į Teisingumo Teismą – Klausimai, pateikti nagrinėjant ieškinį dėl panaikinimo Bendrajame Teisme – Nepriimtinumas

(SESV 256 ir 267 straipsniai; Teisingumo Teismo statuto 51 straipsnis ir 54 straipsnio antra pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 112 straipsnis)

4.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Prekių ženklai, sudaryti tik iš žymenų ar nuorodų, galinčių būti naudojamų prekės ar paslaugos savybėms žymėti – Žymens apibūdinamojo pobūdžio vertinimas – Geografiniai pavadinimai

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas)

5.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Prekių ženklai, sudaryti tik iš žymenų ar nuorodų, galinčių būti naudojamų prekės ar paslaugos savybėms žymėti – Skiriamojo požymio neturintys prekių ženklai – Žodinis prekių ženklas MONACO

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai)

6.      Bendrijos prekių ženklas – Tarnybos sprendimai – Vienodo požiūrio principas – Gero administravimo principas – Ankstesnė Tarnybos praktika – Teisėtumo principas

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 16, 19 punktus)

2.      Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 5 straipsnio, kuriuo reglamentuojama Reglamento Nr. 207/2009 taikymo sritis ratione personae, formuluotę, galima daryti išvadą, kad visi juridiniai asmenys, tarp jų ir pagal viešosios teisės reikalavimus įsteigtos institucijos, gali prašyti suteikti Bendrijos prekių ženklo apsaugą. Taigi tai, be abejo, pasakytina apie Sąjungos atžvilgiu trečiosios valstybės teritorijoje įsisteigusią bendrovę ir apie pačią šią valstybę, kuri, nors ir yra tarptautinės teisės subjektas, remiantis Sąjungos teise taip pat yra pagal viešosios teisės reikalavimus įsteigtas juridinis asmuo.

Vadinasi, kai trečioji valstybė, tarpininkaujama vyriausybės, pateikė prašymą tarptautiniu lygiu registruojant nagrinėjamą prekių ženklą nurodyti Sąjungą, ji pati sutiko, kad jai būtų taikomas Reglamentas Nr. 207/2009, todėl prieš ją galėjo būti remiamasi bet kuriuo minėto reglamento 7 straipsnyje numatytu absoliučiu atmetimo pagrindu. Kitaip tariant, tokioje situacijoje Sąjungos teisės taikymo sritis nebuvo išplėsta taip, kad apimtų trečiosios valstybės teritoriją, bet ji pati savanoriškai norėjo, kad ši teisė būtų jai taikoma.

(žr. 30–32 punktus)

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 37–40 punktus)

4.      Egzistuoja bendrasis interesas išsaugoti teisę nevaržomai naudoti žymenis arba nuorodas, galinčias nurodyti prekių, kurioms prašoma suteikti apsaugą, kategorijų geografinę kilmę arba paskirtį, arba tam tikrų kategorijų paslaugų, dėl kurių to prašoma, teikimo vietą, būtent geografinius pavadinimus, dėl to, kad jais galima ne tik nurodyti aptariamų prekių ar paslaugų kategorijų kokybę bei kitas savybes, bet ir daryti įvairią įtaką vartotojų pasirinkimui, pavyzdžiui, susiejant prekes ar paslaugas su vieta, kuri gali sukelti teigiamų emocijų.

Be to, viena vertus, kaip prekių ženklai neregistruojami geografiniai pavadinimai, žymintys apibrėžtą geografinę vietą, kurie jau yra pripažinti arba žinomi, kalbant apie aptariamas prekių ar paslaugų kategorijas, ir kurie dėl to, suinteresuotos visuomenės požiūriu, yra su pastarosiomis susiję, kita vertus, neregistruojami geografiniai pavadinimai, kuriuos gali naudoti įmonės ir kurie pastarosioms turi būti prieinami kaip aptariamų prekių ar paslaugų kategorijų geografinės kilmės nuorodos. Tačiau reikia nurodyti, kad iš esmės Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies c punktas neprieštarauja tam, kad būtų registruojami geografiniai pavadinimai, kurių nežino suinteresuotieji asmenys arba kurie nežinomi bent jau kaip geografinė vietovė, arba pavadinimai, kurių atveju dėl apibūdinamos vietos požymių neįtikėtina, jog suinteresuotieji asmenys gali manyti, kad nagrinėjamų prekių ar paslaugų kategorija kilusi iš šios vietovės arba kad ten ji buvo sugalvota.

Remiantis tuo, kas buvo išdėstyta, apibūdinamojo žymens pobūdžio vertinimas gali būti taikomas tik, viena vertus, kalbant apie aptariamas prekes ir paslaugas, kita vertus, kalbant apie tai, kaip jį suvokia atitinkama visuomenė. Atlikdama šį vertinimą Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) turi nustatyti, kad suinteresuotieji asmenys geografinį pavadinimą žino kaip vietovės pavadinimą. Be to, reikia, kad nagrinėjamas pavadinimas, suinteresuotųjų asmenų požiūriu, būtų susijęs su atitinkamų prekių ar paslaugų kategorija, arba būtų galima pagrįstai manyti, kad toks pavadinimas, šios visuomenės požiūriu, galėtų nurodyti minėtos kategorijos prekių ar paslaugų geografinę kilmę. Nagrinėjant labiausiai reikia atsižvelgti į tai, kiek suinteresuotieji asmenys žino nagrinėjamą geografinį pavadinimą ir kokios savybės būdingos jo nurodomai vietovei bei nagrinėjamai prekių ar paslaugų kategorijai.

(žr. 47–51 punktus)

5.      Atitinkamos visuomenės, kurią sudaro tiek vidutiniai, tiek specialių žinių turintys Sąjungos vartotojai, požiūriu žodinis žymuo MONACO, kurį prašoma įregistruoti „Magnetinėms duomenų laikmenoms“, „Prekėms iš šių medžiagų [popieriaus, kartono], nepriklausančioms kitoms klasėms; spaudiniams; nuotraukoms“, „Vežimui; kelionių organizavimui“, „Pramogoms; sporto veiklai“, „Laikinam apgyvendinimui“, kurie priklauso atitinkamai Nicos sutarties 9,16,39,41 ir 43 klasėms, apibūdina Bendrijos prekių ženklo paraiškoje nurodytas prekes, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies c punktą, nes buvo nustatytas gana tiesioginis ir konkretus kiekvienos atitinkamos prekės ir paslaugos ryšys su nagrinėjamu žymeniu, kad žodis „monaco“ prekyboje galėtų būti naudojamas prekių geografinei kilmei arba paskirčiai ar paslaugų suteikimo vietai žymėti.

Iš tiesų, akivaizdu, kad žodis „monaco“ sutampa su kunigaikštystės pavadinimu, kuri, nors tėra maždaug 2 km² ploto ir jos gyventojų skaičius nesiekia 40 000, pasaulyje žinoma jau vien dėl garsios karališkosios šeimos, Formulės 1 automobilių lenktynių ir cirkų festivalio. Monako Kunigaikštystė žinoma Sąjungos piliečiams visų pirma dėl sienų su viena valstybe nare – Prancūzija, dėl to, kad ji netoli nuo kitos valstybės narės – Italijos ir dėl to, kad ši trečioji valstybė turi tokią pačią valiutą, kokia naudojama 19 iš 28 valstybių narių, t. y. eurą. Todėl žodis „monaco“, kokia bebūtų atitinkamos visuomenės kalba, nurodo to paties pavadinimo geografinę teritoriją.

Be to, žodinis prekių ženklas, kuris apibūdina prekių ar paslaugų savybes, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą, dėl šios aplinkybės šioms prekėms ar paslaugoms neturi jokio skiriamojo požymio, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Todėl nagrinėjamas žymuo negali turėti skiriamojo požymio, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą, nei pagal jo 7 straipsnio 2 dalį.

(žr. 52, 53, 55, 58, 67, 68 punktus)

6.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 59 punktą)