Byla T‑276/13
Growth Energy
ir
Renewable Fuels Association
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Dempingas – Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės bioetanolio importas – Galutinis antidempingo muitas – Ieškinys dėl panaikinimo – Asociacija – Tiesioginės sąsajos su nariais nebuvimas – Nepriimtinumas – Visoje šalyje taikomas antidempingo muitas – Individualus režimas – Įmonių atranka – Teisė į gynybą – Nediskriminavimas – Rūpestingumo pareiga“
Santrauka – 2016 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Savo narius ginančios ir jiems atstovaujančios profesinės asociacijos ieškinys – Priimtinumas – Sąlygos – Ieškinys, lygiagrečiai pareikštas nario – Asociacijos ieškinio nepriimtinumas
(SESV 263 straipsnio 4 pastraipa)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Savo narius ginančios ir jiems atstovaujančios profesinės asociacijos ieškinys – Ieškinys, pareikštas neturinčio balsavimo teisės nario atstovo – Nepriimtinumas
(SESV 263 straipsnio 4 pastraipa)
3. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Antidempingo muitus nustatantis reglamentas – Skirtingos įmonėms taikomi skirtingi muitai – Priimtinumas, kiekvienai įmonei apribotas konkrečiai su ja susijusiomis nuostatomis
(SESV 263 straipsnio 4 pastraipa; Tarybos reglamentas Nr. 157/2013)
4. Ieškinys dėl panaikinimo – Sprendimas dėl panaikinimo – Poveikis – Savo narius ginančios ir jiems atstovaujančios profesinės asociacijos ieškinys – Panaikinimo poveikis jos nariams – apimtis
(SESV 263 straipsnio 4 pastraipa)
5. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Savo narius ginančios ir jiems atstovaujančios profesinės asociacijos ieškinys – Individualiai pareikštas ieškinys – Ieškinys, kuriuo siekiama apsaugoti asociacijos procesines teises – Priimtinumas
(SESV 263 straipsnio 4 pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 6 straipsnio 7 dalis, 19 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 20 straipsnio 2, 4 ir 5 dalys)
6. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Tiesioginė sąsaja – Kriterijai – Antidempingo muitus nustatantis reglamentas – Produkto, kuriam taikomas antidempingo muitas, neeksportavusių gamintojų tiesioginė sąsaja
(SESV 263 straipsnio 4 pastraipa)
7. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Konkreti sąsaja – Kriterijai – Antidempingo muitus nustatantis reglamentas – Produkto, kuriam taikomas antidempingo muitas, neeksportavusių gamintojų konkreti sąsaja
(SESV 263 straipsnio 4 pastraipa)
8. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Alternatyvių teisės gynimo priemonių buvimas – Poveikio nebuvimas
(SESV 263 straipsnio 4 pastraipa)
9. Teismo procesas – Įstojimas į bylą – Atsakovo nepateiktas nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas – Nepriimtinumas – Su viešąja tvarka susiję nepriimtinumo pagrindai – Teismo ex officio nagrinėjimas
(Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio 4 pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 142 straipsnio 3 dalis)
10. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Atsiradusio ir aktualaus suinteresuotumo reikalavimas – Antidempingo muitus nustatantis reglamentas – Savo narius ginančios ir jiems atstovaujančios profesinės asociacijos suinteresuotumas pareikšti ieškinį
(SESV 263 straipsnio 4 pastraipa)
11. Tarptautinės sutartys – Pasaulio prekybos organizacijos įsteigimo sutartis – 1994 m. GATT – Negalėjimas remtis PPO susitarimais ginčijant Sąjungos teisės akto teisėtumą – Išimtys – Sąjungos aktas, skirtas užtikrinti jų vykdymą ar kuriame yra aiškios ir tikslios nuorodos į juos
(Sutarties dėl bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (1994 m. Antidempingo sutartis) 6.10 ir 9.2 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 9 straipsnio 5 dalis)
12. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo praktikos – Antidempingo muitų nustatymas – Pareiga nustatyti individualius muitus kiekvienam tiekėjui – Apimtis – Aiškinimas, atsižvelgiant į 1994 m. GATT antidempingo sutartį – Individualių muitų nustatymas atrinktiems eksportuotojams ar gamintojams, kurie bendradarbiavo per tyrimą
(Sutarties dėl bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (1994 m. Antidempingo sutartis) 6.10 ir 9.2 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 9 straipsnio 5 dalis ir 17 straipsnio 1 ir 3 dalys)
13. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo praktikos – Tyrimas – Atranka – Atrinktų įmonių pakeitimas – Komisijos diskrecija
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 17 straipsnis)
14. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo praktikos – Antidempingo muitų nustatymas – Pareiga nustatyti individualius muitus kiekvienam tiekėjui – Išimtys– Aiškinimas, atsižvelgiant į 1994 m. GATT antidempingo sutartį – Sunkumai nustatant individualią eksporto kainą atrinktam ir per tyrimą bendradarbiavusiam gamintojui – Nebuvimas
(Sutarties dėl bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (1994 m. Antidempingo sutartis) 6.10 ir 9.2 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 9 straipsnio 5 dalis)
15. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Užtikrinimas vykstant administracinėms procedūroms – Antidempingas – Pažeidimas – Sąlygos – Atitinkamos įmonės galimybė geriau apsiginti, jei nebūtų buvę procedūros pažeidimo
16. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Antidempingo muitus nustatantis reglamentas – Institucijos pareiga paaiškinti jos nuomonės pakeitimo vykstant administracinei procedūrai priežastis – Nebuvimas
(SESV 296 straipsnis)
17. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Bylos dalyko nustatymas – Aiškus ir tikslus pagrindų, kuriais remiamasi, išdėstymas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento (1991 m.) 44 straipsnio 1 dalies c punktas)
18. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo praktikos – Antidempingo procedūra – Teisė susipažinti su nekonfidencialiais procedūros dokumentais – Pažeidimas – Ginčijamo antidempingo reglamento panaikinimas – Sąlyga – Atitinkamos įmonės galimybė pakeisti administracinės procedūros baigtį, jei nebūtų minėto pažeidimo
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 6 straipsnio 7 dalis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 45, 49–51 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 52–55 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 58, 59 punktus)
4. Reglamento panaikinimas gali turėti poveikio tik savo narius ginančios ir jiems atstovaujančios profesinės asociacijos visiems nariams, pateikusiems ieškinį dėl panaikinimo, jei minėtų asociacijos narių ieškiniai priimtini.
Iš tikrųjų, jei būtų kitaip, profesinė asociacija galėtų remtis tam tikrų narių teise pareikšti ieškinį, siekdama, kad būtų panaikintas reglamentas visiems jos nariams, net ir tiems, kurie asmeniškai neatitinka SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatytų sąlygų. Taip būtų apeinamos ieškinių dėl panaikinimo priimtinumo sąlygų taisyklės.
(žr. 60, 61 punktus)
5. Kadangi Pagrindinis antidempingo reglamentas Nr. 1225/2009 suteikia per reglamento, nustatančio antidempingo muitus, priėmimo procedūrą dalyvavusiems asmenims procesines garantijas, pramonės, su kuria susijęs toks reglamentas, interesus atstovaujančioms ir antidempingo procedūroje dalyvavusioms asociacijoms, kaip suinteresuotosioms procedūros šalims, turi būti pripažinta teisė pareikšti ieškinį dėl minėto reglamento panaikinimo, nes jos tiesiogiai ir konkrečiai susijusios, nes jų ieškinys dėl panaikinimo susijęs su jų procesinių teisių apsauga.
Iš tikrųjų tai, kad asmuo vienaip ar kitaip dalyvauja Europos Sąjungos teisės akto priėmimo procese, šį asmenį individualizuoja nagrinėjamo akto atžvilgiu, tik jeigu taikomi Sąjungos teisės aktai jam suteikia tam tikrų procedūrinių garantijų.
(žr. 81, 82, 87 punktus)
6. Antidempingo muitu apmokestinamo produkto gamintojai, kurie visiškai nesusiję su šio produkto eksportu į Sąjungą, yra tiesiogiai ir konkrečiai susiję (kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą) su antidempingo muitą nustatančiu reglamentu, jei nustatyta, jog didelis šių gamintojų pagamintų produktų kiekis tiriamuoju laikotarpiu buvo teisėtai eksportuojamas į Sąjungą.
Iš tikrųjų ieškinio dėl antidempingo muitus nustatančio reglamento panaikinimo priimtinumas nepriklauso nuo to, ar jį pareiškiantis asmuo yra gamintojas ar eksportuotojas. Kadangi antidempingo muitai susiję su eksportuojamais produktais, gamintojui, net jeigu jis nėra minėtų produktų eksportuotojas, tokio antidempingo muito taikymas atitinkamam į Sąjungą importuojamam produktui gali turėti didelės įtakos.
Be to, net pripažinus, kad eksportuotojai moka antidempingo muitą, ir paaiškėjus, kad atitinkamo produkto prekybos grandinė yra nepertraukiama, todėl jie negali šio antidempingo muito perkelti gamintojams, antidempingo muito nustatymas keičia teisines sąlygas, pagal kurias bus prekiaujama minėtu produktu Sąjungos rinkoje. Todėl minėtų produktų gamintojų teisinei situacijai Sąjungos rinkoje bet kokiu atveju bus daroma tiesioginė ir didelė įtaka.
Šiuo klausimu pažymėtina, kad sutartinių santykių tarp ūkio subjektų atitinkamo produkto prekybos grandinėje struktūra neturi jokios reikšmės vertinimui, ar minėto produkto gamintojas yra tiesiogiai susijęs su antidempingo muitą nustatančiu reglamentu. Be to, tai, kad gamintojas tiksliai žino, kokios jo gaminamos prekės yra eksportuojamos į Sąjungą taip pat neturi reikšmės vertinant, ar jis yra tiesiogiai susijęs su antidempingo muitą nustatančiu reglamentu.
(žr. 97, 104, 108, 110, 114, 116, 117 punktus)
7. Antidempingo muitu apmokestinamo produkto gamintojai, kurie visiškai nesusiję su šio produkto eksportu į Sąjungą, yra tiesiogiai ir konkrečiai susiję (kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą) su antidempingo muitą nustatančiu reglamentu, jei, pirma, jie gali įrodyti, kad buvo įvardyti Komisijos ar Tarybos priimtuose aktuose arba įtraukti į parengtinį tyrimą, ir antra, antidempingo muitas, nustatytas šiuo reglamentu, turi didelę įtaką jų padėčiai rinkoje.
Taigi klausimas, kas iš tiesų prekiavo dempingo kaina, nėra reikšmingas norint nustatyti, ar gamintojai yra konkrečiai susiję su antidempingo muitą nacionaliniu lygiu atitinkamo produkto importui į Sąjungą nustatančiu reglamentu. Iš tikrųjų atitinkami gamintojai jaučia prekybos antidempingo kaina priskyrimo pasekmes, net jeigu jie nėra kaltinami dėl tokios praktikos.
Be to, įmonės, kurios teisė pareikšti ieškinį yra nagrinėjama, kaltinimas prekyba dempingo kaina nėra būtina sąlyga konstatuojant jos konkrečią sąsają. Gamintojo ar eksportuotojo kaltinimas prekyba antidempingo kaina yra veiksnys, galintis jį išskirti, tačiau tai nėra išankstinė sąlyga šiems ūkio subjektams.
Taip pat dėl to, kad institucijos nusprendė nenaudoti atitinkamų gamintojų pateiktų duomenų apskaičiuojant jiems individualų dempingo skirtumą, negali būti atmesta galimybė, jog šių gamintojų pateiktas ieškinys yra priimtinas.
(žr. 122, 134, 135, 139 punktus)
8. Kalbant apie ieškinio dėl panaikinimo, pateikto pagal SESV 263 straipsnį, priimtinumą, klausimas, ar ieškovas turi kitų teisės gynimo priemonių, neturi jokios reikšmės vertinant tiesioginę ir konkrečią sąsają su ginčijamu aktu.
(žr. 147 punktą)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 157 punktą)
10. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 158–160 punktus)
11. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimai, prie kurių priskirtina 1994 m. sutartis dėl bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (Antidempingo sutartis), atsižvelgiant į jų pobūdį ir bendrą struktūrą, iš esmės nėra normos, į kurias atsižvelgdamas Sąjungos Teismas tikrina Sąjungos institucijų aktų teisėtumą. Tik jei Sąjunga siekė įgyvendinti prisiimtą konkretų įsipareigojimą PPO arba jeigu Sąjungos akte aiškiai daroma nuoroda į konkrečias PPO sutarčių nuostatas, Sąjungos teismas turi vykdyti atitinkamo Sąjungos akto teisėtumo kontrolę, atsižvelgdamas į PPO taisykles.
Dėl PPO antidempingo sutarties perkėlimo į Sąjungos teisę, iš paties Reglamento Nr. 765/2012, iš dalies keičiančio Pagrindinį antidempingo reglamentą, priėmimo matyti, jog Sąjungos teisės aktų leidėjas manė, kad pagal Pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 1225/2009 9 straipsnio 5 dalį Sąjunga siekė įgyvendinti konkrečią PPO atžvilgiu prisiimtą pareigą, nurodytą PPO antidempingo sutarties 6.10 ir 9.2 straipsniuose.
Be to, kadangi Sąjungos teisės aktų leidėjas priimdamas Reglamentą Nr. 765/2012, kad įgyvendintų PPO ginčų sprendimo tarybos rekomendacijas ir sprendimus, nebūtinai ketino pakeisti terminus „produktui, importuojamam dempingo kaina iš visų šaltinių ir darančiam žalos“ ir „tiekėjas“ bei „nepraktiška“, įtvirtintus Pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 5 dalyje, reikia konstatuoti, kad minėti terminai turi būti aiškinami atsižvelgiant į PPO antidempingo sutarties 6.10 ir 9.2 straipsnius.
(žr. 175, 177, 178, 180, 183, 184 punktus)
12. Pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 1225/2009 9 straipsnio 5 dalis ir 1994 m. sutarties dėl bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (Antidempingo sutartis) 9.2 straipsnis nustato, jog iš principo antidempingo muitas turi būti taikomas individualiai kiekvienam tiekėjui už produktą, importuojamą dempingo kaina iš visų šaltinių ir darantį žalos. Iš šių nuostatų teksto matyti, kad subjektas, kuris nelaikytinas tiekėju, neturi jokios teisės į individualaus antidempingo muito jam taikymą.
Pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) teisę bet kuris atrinktas eksportuotojas ar gamintojas, per visą tyrimą bendradarbiavęs su atsakinga valdžios institucija, atitinka sąlygas pripažinti jį tiekėju, kaip tai suprantama pagal PPO antidempingo sutarties 9.2 straipsnį.
Kalbant apie Pagrindinio antidempingo reglamento nuostatas, minėto reglamento 9 straipsnio 5 dalis turi būti aiškinama atsižvelgiant į PPO antidempingo sutarties nuostatas. Be to, iš Pagrindinio antidempingo reglamento 17 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų, aiškinamų atsižvelgiant į PPO teisę, taip pat matyti, kad net jei iš pradžių neatrinkti gamintojai gali pagrįstai reikalauti individualaus dempingo skirtumo apskaičiavimo, atrinkti gamintojai, a fortiori, to irgi gali reikalauti. Šiuo klausimu Pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 6 dalies paskutiniame sakinyje primenama, kad individualūs muitai turi būti taikomi importui iš bet kurio eksportuotojo ar gamintojo, kuriam pagal minėto reglamento 17 straipsnio nuostatas suteiktas individualus režimas.
Iš to matyti, kad pagal Pagrindinio antidempingo reglamento nuostatas kiekvienas atrinktas dempingo kaina parduodamo produkto eksportuotojas ar gamintojas, per visą tyrimą bendradarbiavęs su institucijomis, atitinka sąlygas pripažinti jį tiekėju, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 9 straipsnio 5 dalį.
(žr. 187, 192–194 punktus)
13. Kai atlikdama tyrimą dėl dempingo Komisija nusprendžia taikyti atranką, tokia eksportuojančių gamintojų atranka siekiama per ribotą tyrimą kuo labiau atspindėti Sąjungos pramonės patiriamą kainų spaudimą. Todėl Komisija gali bet kuriuo metu pakeisti atrinktus asmenis, jei to reikia tyrimui. Iš tikrųjų nėra Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) antidempingo sutarties ar Pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 1225/2009 nuostatos, kuri įpareigotų institucijas iš pradžių atrinktus dempingo kaina parduodamo produkto gamintojus laikyti atrinktųjų sąraše, jeigu jos mano, kad šie neatitinka tiekėjų sąlygų ar nėra dempingo kaina importuojamo ir žalos darančio produkto šaltiniai.
Dėl to, ar reikia ūkio subjektus laikyti atrinktųjų sąraše, būtina konstatuoti, kad dėl ekonominių, politinių ir teisinių aplinkybių, kurias Komisija privalo išnagrinėti, sudėtingumo ši institucija turi didelę diskreciją.
(žr. 195 punktą)
14. Pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 1225/2009 9 straipsnio 5 dalyje nurodytą sąvoką „nepraktiška“ reikia aiškinti kaip ir 1994 m. sutarties dėl bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (Antidempingo sutartis) 6.10 ir 9.2 straipsniuose vartojamą analogišką sąvoką.
Todėl, kai valdžios institucija pasinaudoja atranka, Pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 5 dalyje vartojama sąvoka „nepraktiška“ iš principo leidžia dvi individualaus dempingo skirtumo apskaičiavimo ir individualaus antidempingo muito nustatymo per tyrimą bendradarbiavusiems ūkio subjektams išimtis: pirma, neatrinktų gamintojų ar eksportuotojų atveju, išskyrus Pagrindinio antidempingo reglamento 17 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, kai numatomas individualus dempingo skirtumas, ir, antra, vieną vienetą sudarančių ūkio subjektų atveju. Kitaip tariant, kai institucijos pasinaudoja atrankos metodu, individualių dempingo skirtumų apskaičiavimo ir individualių antidempingo muitų nustatymo išimtis iš principo galima tik neatrinktų įmonių, kurios kitaip neturi teisės į joms taikytiną individualų antidempingo muitą, atžvilgiu. Konkrečiai kalbant, Pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 5 dalis neleidžia jokių pareigos nustatyti individualų antidempingo muitą atrinktam ir per tyrimą bendradarbiavusiam gamintojui išimčių, kai institucijos mano, jog neįmanoma nustatyti minėto gamintojo individualios eksporto kainos.
Taigi iš Pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 5 dalies matyti, kad kai atrenkami gamintojai ir (arba) eksportuotojai, institucijos privalo nurodyti kiekvieno tiekėjo mokėtiną antidempingo muitą.
(žr. 232, 233 punktus)
15. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 250–252, 269, 278, 296, 307, 338 punktus)
16. Kadangi reglamentas, kuriuo nustatomi galutiniai antidempingo muitai, patenka į bendrą visumos priemonių sistemą, negalima reikalauti, kad jo motyvuose konkrečiai būtų nurodytos įvairios faktinės ir teisinės aplinkybės, kurios yra jo dalykas ir kurios kartais būna gausios ir sudėtingos, ar kad institucijos pateiktų savo poziciją dėl visų argumentų, kuriais remiasi suinteresuotosios šalys. Atvirkščiai, pakanka, jog aktą priėmusi institucija išdėstytų faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, turinčius esminę reikšmę ginčijimo reglamento bendroje struktūroje.
Be to, pareiga motyvuoti antidempingo priemones iš institucijų nereikalauja paaiškinti, kodėl tam tikru antidempingo procedūros etapu nurodyta pozicija galbūt buvo nepagrįsta.
(žr. 253, 289 punktus)
17. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 254, 265, 266, 281, 335 punktus)
18. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 314–320, 327 punktus)