Byla T‑10/13
Bank of Industry and Mine
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Lėšų įšaldymas – Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinio pareiškimo terminas – Priimtinumas – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Teisės klaida – Proporcingumas – Nuosavybės teisė – Tarybos kompetencija – Pareiga motyvuoti – Teisė į gynybą – Nustatytų ribojamųjų priemonių peržiūra – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Vertinimo klaida“
Santrauka – 2015 m. balandžio 29 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas
1. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui – Sprendimas įšaldyti lėšas – Teismo vykdoma teisėtumo kontrolė – Apimtis – Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies c punktas ir Sprendimo 2012/635 1 straipsnio 8 dalis – Netaikymas
(ESS 29 straipsnis; SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa ir SESV 275 straipsnio antra pastraipa; Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP 20 straipsnio 1 dalies c punktas ir Sprendimo 2012/635/BUSP 1 straipsnio 8 dalis)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumo sąlygos – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Ieškinys dėl akto, kuriuo ieškovui nustatytos ribojamosios priemonės – Viešoji institucija, kuri remiasi pagrindinių teisių apsauga ir garantijomis – Klausimas, susijęs ne su pagrindo priimtinumu, o su jo pagrįstumu
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa ir SESV 275 straipsnio antra pastraipa; Tarybos sprendimas 2012/635/BUSP; Tarybos reglamentas Nr. 945/2012)
3. Europos Sąjungos teisė – Pagrindinės teisės – Taikymo asmenų atžvilgiu sritis – Juridiniai asmenys, kurie yra trečiųjų valstybių institucijos – Įtraukimas – Trečiosios valstybės atsakomybė už pagrindinių teisių paisymą savo teritorijoje – Poveikio nebuvimas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17, 41 ir 47 straipsniai)
4. Europos Sąjunga – Teismo vykdoma institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Ribojamosios priemonės Iranui – Priemonės, priimtos siekiant kovoti su branduolinio ginklo platinimu – Kontrolės apimtis – Visuotinai taikomų taisyklių ribota kontrolė – Kontrolė, apimanti faktinių aplinkybių vertinimą ir įrodymų patikrinimą, aktų taikomų specifiniams subjektams, atveju
(ESS 29 straipsnis; SESV 215 straipsnio 2 dalis ir SESV 275 straipsnio antra pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP 20 straipsnio 1 dalies c punktas; Tarybos reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies d punktas)
5. Europos Sąjunga – Teismo vykdoma institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Ribojamosios priemonės Iranui – Priemonės, priimtos siekiant kovoti su branduolinio ginklo platinimu – Kontrolės apimtis – Visuotinai taikomų taisyklių ribota kontrolė – Ribojamųjų priemonių nustatymo kriterijai – Parama Irano vyriausybei – Apimtis – Teisinio saugumo principo, pagal kurį reikalaujama, kad teisės normos būtų aiškios ir tikslios, o jų poveikis nuspėjamas, laikymasis
(Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP 20 straipsnio 1 dalies c punktas ir Sprendimo 2012/35/BUSP 13 konstatuojamoji dalis; Tarybos reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies d punktas)
6. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Nuosavybės teisės ir ekonominės veiklos vykdymo laisvės ribojimas – Proporcingumo principo pažeidimas – Nebuvimas
(Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP 20 straipsnio 1 dalies c punktas, Sprendimo 2012/35/BUSP 13 konstatuojamoji dalis ir Sprendimo 2012/635/BUSP 1 straipsnio 8 dalis; Tarybos reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies d punktas)
7. Bendra užsienio ir saugumo politika – Pagal ES sutartį priimtas sprendimas – SESV 215 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti procedūriniai reikalavimai – Netaikymas
(ESS 29 straipsnis; SESV 215 straipsnio 2 dalis; Tarybos sprendimas 2012/635/BUSP)
8. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Tarybos teisė SESV 215 straipsniu grindžiamų ribojamųjų priemonių srityje taikyti SESV 291 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą
(SESV 215 straipsnis ir SESV 291 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalis)
9. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui – Priemonės, priimtos siekiant kovoti su branduolinio ginklo platinimu – Įtraukimo į asmenų ir subjektų, kuriems taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, sąrašą procedūra – Teisinio pagrindo pasirinkimas – Reglamentas Nr. 267/2012 – SESV 291 straipsnyje įtvirtintų sąlygų laikymasis
(ESS 24 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, ESS 29 straipsnis ir ESS 31 straipsnio 1 dalis; SESV 215 straipsnis ir SESV 291straipsnio 2 dalis; Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP II priedas; Tarybos reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalis ir 46 straipsnio 2 dalis)
10. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Sprendimas, susijęs su suinteresuotajam asmeniui žinomu kontekstu, kuris jam leidžia suprasti jo atžvilgiu priimtos priemonės apimtį – Leistinumas glaustai išdėstyti motyvus
(SESV 296 straipsnio antra pastraipa; Tarybos sprendimas 2012/635/BUSP; Tarybos reglamentas Nr. 945/2012)
11. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Teisė susipažinti su dokumentais – Teisė, kurią norint įgyvendinti reikia paduoti prašymą Tarybai
(Tarybos sprendimas 2012/635/BUSP; Tarybos reglamentas Nr. 945/2012)
12. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, teikiančių paramą Irano vyriausybei, lėšų įšaldymas – Pareiga pateikti kaltę patvirtinančius įrodymus – Apimtis
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Tarybos sprendimas 2012/635/BUSP; Tarybos reglamentas Nr. 945/2012)
13. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Tarybos pareiga reguliariai peržiūrėti šias priemones – Pažeidimas – Poveikio šių priemonių galiojimui nebuvimas – Sąlygos – Pareigos peržiūrėti tikslo laikymasis ir neigiamų padarinių ieškovo situacijai nebuvimas
(Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP 26 straipsnio 3 dalis; Tarybos reglamento Nr. 267/2012 46 straipsnio 6 dalis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 27–30 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 48, 49 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 53, 55, 57, 58 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 74, 75, 170–173 punktus)
5. Taryba turi didelę diskreciją bendrai ir abstrakčiai apibrėžti ribojamųjų priemonių nustatymo teisinius kriterijus ir tvarką. Plačiai suformuluotas paramos Irano vyriausybei kriterijus suteikia Tarybai diskreciją vertinti. Vis dėlto ši diskrecija nėra nei neribota, nei savavališka. Iš tiesų, pirma, teisinio saugumo principas, kuris yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų ir kuris, be kita ko, reikalauja, kad teisės normos būtų aiškios, tikslios ir nuspėjamo poveikio, ypač kai jos gali turėti neigiamų pasekmių fiziniams asmenims ir įmonėms, be abejonės, taikomas tokioms ribojamosioms priemonėms, kurios labai riboja suinteresuotųjų asmenų ir subjektų teises ir pareigas. Antra, paramos Irano vyriausybei kriterijus patenka į teisinį pagrindą, aiškiai apibrėžtą teisės aktų, reglamentuojančių Iranui taikomas ribojamąsias priemones, visų pirma, Sprendimo 2012/35, kuriuo šis kriterijus įtrauktas į Sprendimo 2010/413 dėl ribojamųjų priemonių Iranui 20 straipsnio 1 dalį, 13 konstatuojamosios dalies siekiamais tikslais. Iš Sprendimo 2012/35 13 konstatuojamosios dalies matyti, kad nurodytas kriterijus tiksliai ir konkrečiai nukreiptas į atitinkamo asmens ar subjekto veiklą, kuri, net savaime neturėdama tiesioginio ar netiesioginio ryšio su branduolinių ginklų platinimu, gali jį skatinti, nes per ją Irano vyriausybei teikiami ištekliai arba materialinės, finansinės ar logistinės priemonės, leidžiančios vykdyti platinimo veiklą.
Taigi šis kriterijus apima ne bet kokią paramą Irano vyriausybei, o tik tas paramos formas, kurios dėl savo kiekybinės ar kokybinės svarbos prisideda prie Irano branduolinės veiklos. Taip jis objektyviai apibrėžia ribotą kategoriją asmenų ir subjektų, kuriems gali būti taikomos lėšų įšaldymo priemonės. Todėl jis gali būti taikomas kiekvienam subjektui, teikiančiam paramą, be kita ko, finansinę, Irano vyriausybei. Tačiau šis kriterijus neapima visų subjektų, priklausančių Irano vyriausybei ar palaikančių su ja ryšį, t. y. visų Irano mokesčių mokėtojų.
(žr. 75–80, 83, 84, 88 punktus)
6. Atsižvelgdama į ypatingą tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo svarbą Taryba, neviršydama savo diskrecijos ribų, gali nuspręsti, kad nuosavybės teisės ribojimas, nulemtas Sprendimo 2012/35, iš dalies keičiančio Sprendimą 2010/413, 13 konstatuojamojoje dalyje ir Sprendimo 2010/413 dėl ribojamųjų priemonių Iranui 20 straipsnio 1 dalyje numatyto paramos Irano vyriausybei kriterijaus taikymo siekiant įšaldyti tam tikrų asmenų ir viešųjų subjektų, teikiančių tokią paramą, lėšas, yra tinkamas ir būtinas turint tikslą daryti spaudimą Irano vyriausybei, kad ši nutrauktų branduolinių ginklų platinimo veiklą. Vadinasi, šis kriterijus yra suderinamas su proporcingumo principu ir nesuteikia Tarybai neribotų įgaliojimų.
(žr. 78, 91, 92, 195–199 punktus)
7. Išankstinis sprendimo priėmimas pagal ES sutarties V antraštinės dalies 2 skyrių yra būtina sąlyga tam, kad Taryba galėtų patvirtinti ribojamąsias priemones, pasinaudojusi jai pagal SESV 215 straipsnio 2 dalį suteiktais įgaliojimais. Tačiau ši išvada nereiškia, kad sprendimui pagal ES sutarties V antraštinės dalies 2 skyrių priimti taikomi procedūriniai reikalavimai, įtvirtinti SESV 215 straipsnio 2 dalyje, o ne pačiame ESS 29 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai. Pastarasis straipsnis leidžia Tarybai vienašališkai priimti jame numatytus sprendimus.
(žr. 99, 101 punktus)
8. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 105–107 punktus)
9. Reglamentais, kaip antai Reglamentu Nr. 267/2012, iš dalies keičiančiu Sprendimą 2010/413 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, numatančiais ribojamąsias priemones SESV 215 straipsnio pagrindu, ESV sutarties taikymo srityje siekiama įgyvendinti pagal ESS 29 straipsnį priimtus bendros užsienio ir saugumo politikos srities (BUSP) sprendimus. Kalbant konkrečiai, atsižvelgiant į jų tikslą, pobūdį ir dalyką, pagal Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalį patvirtintos ribojamosios priemonės, kuriomis siekiama daryti spaudimą Irano Islamo Respublikai, kad ši nutrauktų branduolinių ginklų platinimą, glaudžiau susijusios su BUSP įgyvendinimu nei su ESV sutartimi Sąjungai suteiktų įgaliojimų vykdymu.
Kalbant apie ES sutartį, iš ESS 24 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, 29 straipsnio ir 31 straipsnio 1 dalies matyti, kad BUSP srityje įgaliojimus priimti sprendimus paprastai įgyvendina Taryba, spręsdama vienabalsiai. Kalbant konkrečiai, būtent Taryba vienašališkai nusprendžia įtraukti asmens pavardę arba subjekto pavadinimą į Sprendimo 2010/413 II priedą. ESV sutarties taikymo srityje būtent toks įtraukimas įgyvendinamas patvirtinant lėšų įšaldymo priemonę pagal Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalį.
Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į pagal Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalį patvirtintų priemonių ypatumą, būtinumą užtikrinti Sprendimo 2010/413 II priede esančio sąrašo atitiktį Reglamento Nr. 267/2012 IX priede esančiam sąrašui, taip pat į tai, kad Komisijai neprieinami valstybių narių tyrimo tarnybų turimi duomenys, kurie gali būti būtini minėtoms priemonėms įgyvendinti, Taryba pagrįstai gali manyti, kad Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies, susijusios su lėšų įšaldymu, vykdymas yra ypatingas atvejis, kaip tai suprantama pagal SESV 291 straipsnio 2 dalį, todėl ji turi teisę minėto reglamento 46 straipsnio 2 dalimi pasilikti jos įgyvendinimo įgaliojimus.
Kalbant apie klausimą, ar ypatingo atvejo buvimas buvo tinkamai pagrįstas, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 267/2012 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto įgyvendinimo įgaliojimų suteikimo Tarybai pagrindimas matyti iš bendros šio reglamento konstatuojamųjų dalių ir nuostatų analizės, atsižvelgiant į taikytinų ES sutarties ir ESV sutarties nuostatų dėl lėšų įšaldymo formuluotes.
Taigi darytina išvada, kad SESV 291 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti reikalavimai tam, kad įgyvendinimo įgaliojimai galėtų būti suteikti Tarybai, yra įvykdyti, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 267/2012 46 straipsnio 2 dalimi.
(žr. 109–114, 119 punktus)
10. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 122–127, 133–139 punktus)
11. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 144 punktą)
12. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 149, 151 punktus)
13. Pagal Sprendimo 2010/413 dėl ribojamųjų priemonių Iranui 26 straipsnio 3 dalį, taip pat pagal Reglamento Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui 46 straipsnio 6 dalį Taryba privalo peržiūrėti ieškovui nustatytas ribojamąsias priemones per 12 mėnesių terminą nuo Sprendimo 2012/635, iš dalies keičiančio Sprendimą 2010/413, ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 945/2012, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 267/2012, priėmimo.
Tačiau pareigos peržiūrėti patvirtintas ribojamąsias priemones pažeidimas nepateisina aktų, kuriais jos nustatytos, panaikinimą, nes laikytasi, nors ir pavėluotai, nuostatų, numatančių periodinę ribojamųjų priemonių peržiūrą, tikslo, todėl dėl Tarybos praleisto peržiūros termino ieškovo situacijai nebekyla neigiamų padarinių. Šia pareiga siekiama užtikrinti reguliarų patikrinimą, kad patvirtintos ribojamosios priemonės būtų pagrįstos.
(žr. 155–157, 160–162, 164, 165 punktus)