PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PIRMININKO NUTARTIS
2004 m. lapkričio 10 d.(*)
„Paslaugų viešieji pirkimai – Bendrijos konkurso procedūra – Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra – Prašymas sustabdyti vykdymą – Skuba – Nebuvimas“
Byloje T‑303/04 R
European Dynamics SA, įsteigta Atėnuose (Graikija), atstovaujama advokato S. Pappas,
ieškovė,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą L. Parpala ir E. Manhaeve, padedant advokatui J. Stuyck, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
atsakovę,
dėl prašymo, pirma, sustabdyti 2004 m. birželio 4 d. Komisijos sprendimo (DIGIT/R2/CTR/mas D (2004) 324), kuriuo konkurse dėl informacinių paslaugų teikimo konsorciumo, kuriame dalyvauja ieškovė, pateiktas pasiūlymas buvo pripažintas antru, vykdymą ir, antra, sustabdyti 2004 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimo (DG DIGIT/R2/CTR/mas D (2004) 811), kuriuo buvo atmesti 2004 m. birželio 21 d., liepos 1 d., 5 d. ir 8 d. ieškovės skundai dėl kito konsorciumo pripažinimo konkurso laimėtoju, vykdymą,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PIRMININKAS
priima šią
Nutartį
Faktinės bylos aplinkybės
1 European Dynamics SA pradėjo veiklą, susijusią su informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis, skirtomis Europos institucijų apskaitai.
2 Po 2001 m. kovo 16 d. konkurso ADMIN/DI/0005 ESP (External Service Providers) Komisija sudarė keletą preliminariųjų susitarimų pagal sutarčių sudarymo procedūrą, numatytą 1998 m. birželio 11 d. Komisijos paskelbtų Bendrųjų sąlygų dėl sutarčių sudarymo elektroninio ryšio priemonėmis (toliau – pakopinė tvarka) 1.4 punkte, kai sutartys sudaromos su keletu subjektų dėl išorinių paslaugų, susijusių su informacinėmis sistemomis, teikimo. Visi pirkimai buvo padalyti į devynias dalis, iš kurių 4 dalis buvo dėl išorinių paslaugų, susijusių su duomenų valdymo taikomosiomis programomis ir informacinėmis sistemomis, teikimo (toliau – ESP 4 dalis), o 5 dalis – dėl išorinių paslaugų, susijusių su interneto ir intraneto taikomosiomis programomis, teikimo (toliau – ESP 5 dalis).
3 2001 m. spalio 16 d. preliminarus susitarimas DI‑02432‑00buvo sudarytas su tiekėju, kuris buvo atrinktas pirmuoju pagal pakopinę sistemą ESP 4 daliai, t. y. konsorciumu, kurį sudaro Trasys SA ir Cronos Luxembourg SA – tapęs Sword Technologies SA (toliau – ESP 4 konsorciumas).
4 2001 m. lapkričio 5 d. preliminarus susitarimas DI‑02432‑00buvo sudarytas su tiekėju, pasirinktu pirmuoju pagal pakopinę sistemą ESP 5 daliai, t. y. konsorciumu, kurį sudaro European Dynamics, IRIS SA, Datacep SA, Primesphere SA ir Reggiani SpA (toliau – ESP 5 konsorciumas).
5 2001 m. lapkričio 23 d. Komisija paskelbė biudžeto viršutines ribas, nustatytas ESP 4 ir ESP 5 dalims, nurodydama atitinkamai 42 885 318 eurų ir 34 656 804 eurų bendras sumas visam sutarčių laikotarpiui, t. y. iki 2006 m. spalio mėnesio.
6 Kadangi pasirodė, kad veiksmingai įgyvendinant sutartis, susijusias su ESP 4 dalimi, reikia aiškiai daugiau pinigų, negu buvo numatyta, – iš bylos matyti, kad 2003 m. kovo mėn. pabaigoje, t. y. praėjus mažiau nei trečdaliui bendro pirkimo sutarties, susijusios su ESP 4 dalimi, laikotarpio, daugiau nei trys ketvirtadaliai numatyto kredito jau buvo išnaudota, – Komisija nusprendė padidinti ESP 4 dalies biudžeto viršutinę ribą ir paruošti naują paslaugų, kaip ir sudarančių ESP 4 dalies objektą, pirkimo konkursą, laikotarpiui, pasibaigiančiam 2006 m. spalio mėnesį.
7 2003 m. balandžio 28 d. sprendimu Komisija padidino biudžeto viršutinę ribą ESP 4 daliai 20 milijonų eurų ir 2003 m. gegužės 10 d. Europos Sąjungos oficialiame leidinyje paskelbė pranešimą apie sutarties sudarymą ADMIN/PN/2003/105.
8 2003 m. gegužės 23 d. ESP 5 konsorciumas parašė Informatikos generalinio direktorato (GD) direktoriui, pranešdamas apie savo susirūpinimą dėl ESP 4 dalies biudžeto viršutinės ribos padidinimo ir tvirtindamas, kad Komisija turėjo labiau naudotis ESP 5 dalimi, kuri buvo naudojama mažiau, nei numatyta iš pradžių.
9 Iš bylos medžiagos matyti, kad po 2003 m. gegužės 23 d. laiško Komisija ir ESP 5 konsorciumas susirašinėjo, ypač paminėtinas 2003 m. liepos 4 d. Komisijos laiškas, kuriuo pateikiami paaiškinimai apie ESP 4 ir ESP 5 dalių įgyvendinimą, vyko jų tarpusavio susirinkimai bei seminaras, suorganizuotas Komisijos 2003 m. lapkričio 6 d., kuriame ESP 5 konsorciumas Komisijos generaliniams direktoratams galėjo paaiškinti paslaugų, sudarančių ESP 5 dalies dalyką, galimybes.
10 2003 m. gruodžio 27 d. Komisija paskelbė pirkimo konkursą ADMIN/DI2/PO/2003/192 ESP-DIMA „dėl paslaugų, susijusių su Europos Komisijos duomenų valdymu ir informacinių sistemų vystymu, palaikymu bei kita susijusia veikla, teikimo vietoje ir kitur“ (toliau – pirkimo konkursas ESP‑DIMA).
11 2004 m. sausio 19 d. laišku ESP 5 konsorciumo teisininkas pareikalavo, kad Komisija panaikintų pirkimo konkursą ESP-DIMA, tvirtindamas, jog vietoj naujos sutarties sudarymo pakeičiant ESP 4 dalį Komisija turėjo naudoti ESP 5 dalį.
12 Šis prašymas buvo atmestas 2004 m. sausio 30 d. laišku, kuriame Informatikos GD patikslino, kad ESP 5 dalies naudojimas vietoj ESP 4 dalies arba sutarties ESP-DIMA nebuvo įmanomas, nes ESP 5 dalis ir ESP 4 dalis bei sutartis ESP‑DIMA yra skirtingos ir atitinkamai susijusios su interneto ir intraneto taikomosiomis programomis bei duomenų valdymo taikomosiomis programomis ir informacinėmis sistemomis.
13 2004 m. vasario 20 d. bendrovės European Dynamics, IRIS, Datacep ir Reggiani (t. y. įmonės, sudarančios ESP 5 konsorciumą, išskyrus įmonę Primesphere, toliau – ED konsorciumas) pateikė bendrą pasiūlymą dalyvauti pirkimo konkurse ESP‑DIMA.
14 2004 m. birželio 2 d. Komisija atrinko konkurso ESP-DIMA dalyvius. Pirmuoju dalyviu pagal pakopinę sistemą buvo atrinktas konsorciumas, susidedantis iš įmonių Trasys ir Sword Technologies bei Intrasoft International SA ir TXT SpA (t. y. ESP 4 konsorciumas, prie kurio prisidėjo dar du partneriai, toliau – ESP-DIMA konsorciumas). ED konsorciumas buvo atrinktas antruoju tiekėju pagal pakopinę sistemą, o po jo dar buvo atrinkti dalyviai, nurodyti trečiuoju ir ketvirtuoju pagal šią sistemą.
15 Apie rezultatus 2004 m. birželio 4 d. laišku buvo pranešta visiems konkurso dalyviams, taigi ir ED konsorciumui (toliau – sprendimas pasirašyti pirkimo sutartį).
16 2004 m. birželio 8 d. faksu European Dynamics pareikalavo papildomos informacijos dėl sprendimo leisti pasirašyti sutartį. Komisija atsakė 2004 m. birželio 9 d. laišku, kuriame ji pateikė išsamesnę informaciją apie kiekvieno svarbaus kriterijaus techninio tyrimo rezultatus.
17 2004 m. birželio 21 d. European Dynamics pareikalavo iš Informatikos GD pateikti visų pasiūlymų dėl pirkimo konkurso ESP‑DIMA vertinimo ataskaitos kopiją, ypač jos dalis dėl savo konsorciumo ir to konsorciumo, kurio pasiūlymas buvo atrinktas, bei nurodyti atsakingų už vertinimą asmenų pavardes.
18 2004 m. birželio 29 d. vyko European Dynamics ir Informatikos GD susitikimas, kuriame šalys diskutavo apie pasiūlymų vertinimą bei European Dynamics susirūpinimą dėl ESP 4 ir ESP 5 dalių vykdymo. Šio susitikimo protokolas 2004 m. liepos 6 d. Komisijos buvo išsiustas European Dynamics. Tą pačią dieną Komisija patvirtino, kad jokia sutartis nebuvo pasirašyta po to, kai buvo pranešta apie ESP-DIMA sutarties sudarymą.
19 Po šio susitikimo European Dynamics išsiuntė keletą laiškų Komisijai, tarp jų 2004 m. liepos 1 d., 5 d. ir 8 d. laiškus, kuriuose ji ginčija pirkimo konkurso ESP-DIMA ir sprendimo pasirašyti pirkimo sutartį teisėtumą. European Dynamics tvirtino, kad sutarties ESP-DIMA sudarymas nebuvo pagrįstas, nes ESP 5 dalis galėjo būti naudojama vietoj ESP 4 dalies. Vienas konkurso vertinimo komisijos narys pateko į interesų konflikto situaciją, techninis vertinimas buvo netinkamas, o atrinktas pasiūlymas buvo prastesnės kokybės ir juo buvo siūloma labai ribota informacinė sistema. Minėtuose laiškuose European Dynamics reikalavo pateikti vertinimo ataskaitos kopiją ir nurodyti konkurso vertinimo komisijos narių pavardes. Ji taip pat reikalavo atidėti sutarčių pasirašymą, kol bus patenkinamai išspręsti visi nurodyti klausimai.
20 2004 m. liepos 14 d. laišku (toliau – motyvacinis laiškas) Komisija atsakė į European Dynamics pateiktus klausimus ir atmetė jos prašymą pateikti vertinimo ataskaitos kopiją, nurodydama, kad taip būtų perduota kitų konkurso dalyvių konfidenciali komercinė informacija. Dėl išreikštos abejonės, ar reikėjo skelbti pirkimo konkursą ESP-DIMA, ir dėl pasiūlymo naudoti ESP 5 dalį teikiant ESP 4 dalyje numatytas paslaugas Komisija nurodo, kad Informatikos GD 2004 m. sausio 30 d. laiške patvirtino, kad abi dalys susijusios su skirtingomis ir atskiromis rinkomis, ir nebuvo įmanoma pereiti nuo vienos dalies prie kitos dėl paprastos priežasties – viena iš dviejų dalių dar nebuvo pasiekusi savo biudžeto viršutinės ribos. Pradėti pirkimo konkursą dėl dalies, kurios biudžeto viršutinės ribos negalėjo būti daugiau padidintos, buvo vienintelis tinkamas būdas pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1, toliau – finansinis reglamentas).
21 Remdamasi sprendimu pasirašyti pirkimo sutartį, 2004 m. liepos 15 d. Komisija vienu metu išsiuntė sutartis keturiems atrinktiems konsorciumams, įskaitant ir ED konsorciumą kaip antrąjį tiekėją (preliminarus susitarimas DIGIT‑04551‑00), nurodydama, kad sutartys turi būti jai grąžintos pasirašytos iki 2004 m. liepos 30 dienos.
22 2004 m. liepos 27 d. įvyko ED konsorciumo ir informatikos direktorato atstovų susitikimas, kuriame pastarieji pakartojo Komisijos poziciją nepriimti European Dynamics pasiūlymo leisti aktyviai dalyvauti prižiūrint projektų tarp ESP 4 dalies ir ESP 5 dalies padalijimą.
23 2004 m. liepos 28 d. ED konsorciumas paprašė Komisijos atidėti mėnesiui sutarčių pagal pirkimo konkursą ESP-DIMA sudarymą, nes konsorciumo nariams reikėjo papildomo laiko atlikti tam tikrus administracinius veiksmus. Komisija tuoj pat atsakė, kad šie administraciniai veiksmai gali būti atlikti po sutarties pasirašymo ir kad nebūtinas joks atidėjimas. ED konsorciumo sutartis pasirašyta buvo pateikta 2004 m. liepos 30 dieną. Keletas įgaliojimų, kurių trūko, Komisijai buvo išsiųsti 2004 m. rugpjūčio 4 dieną.
24 2004 m. rugpjūčio 4 d. Komisija turėjo visus sutarties ESP-DIMA originalus, pasirašytus visų tiekėjų.
Procesas ir šalių reikalavimai
25 Ieškiniu pagal EB 230 straipsnio ketvirtąją pastraipą, užregistruotu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje 2004 m. liepos 29 d., ieškovė reikalauja, pirma, panaikinti pirkimo konkurso ESP‑DIMA procedūrą, t. y. skelbimą dėl sutarties 2003/S249-221337 ESP‑DIMA, bei konkursą ESP-DIMA ir, antra, panaikinti Komisijos sprendimus dėl pasiūlymų klasifikavimo, t. y. sprendimą pasirašyti pirkimo sutartį ir motyvacinį laišką.
26 Atskiru dokumentu, tą pačią dieną užregistruotu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje, ieškovė pateikė prašymą pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 76a straipsnį dėl pagreitintos tvarkos.
27 Atskiru dokumentu, tą pačią dieną užregistruotu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje, ieškovė pateikė šį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekdama, kad būtų sustabdytas sprendimo pasirašyti pirkimo sutartį bei motyvacinio laiško vykdymas taip, kad būtų užkirstas kelias sudaryti sutartį su ESP-DIMA konsorciumu, kol Pirmosios instancijos teismas nepriims sprendimo pagrindinėje byloje. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
28 2004 m. rugpjūčio 4 d. Komisijai buvo įteikta prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kopija pagal Procedūros reglamento 105 straipsnio 1 dalį ir nustatytas terminas jos pastaboms pateikti iki 2004 m. rugpjūčio 19 dienos.
29 Ieškovei pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant, kad būtų sustabdytas sprendimo pasirašyti pirkimo sutartį vykdymas, perkančioji organizacija 2004 m. rugpjūčio 4 d. nusprendė atidėti keturių sutarčių, susijusių su pirkimu ESP-DIMA, pasirašymą.
30 2004 m. rugpjūčio 12 d. Komisija paprašė pratęsti terminą pastaboms pateikti iki 2004 m. rugpjūčio 26 dienos. Šis prašymas buvo patenkintas 2004 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu.
31 2004 m. rugpjūčio 26 d. Komisija pateikė pastabas dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriose ji reikalauja atmesti minėtą prašymą kaip nepriimtiną, o nepatenkinus šio reikalavimo – atmesti kaip nepagrįstą.
32 2004 m. rugpjūčio 31 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarija perdavė ieškovui Komisijos pastabas.
33 2004 m. rugsėjo 8 d. ieškovė pateikė prašymą leisti jai pateikti pastabas dėl Komisijos pastabų.
34 2004 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Pirmosios instancijos teismo pirmininkas patenkino šį prašymą ir nustatė terminą ieškovei pastaboms dėl Komisijos pastabų pateikti iki 2004 m. rugsėjo 24 dienos.
35 2004 m. rugsėjo 23 d. ieškovė pateikė savo pastabas dėl Komisijos pastabų ir daug papildomų dokumentų. Pastabose ieškovė taip pat prašo, kad Komisijai būtų nurodyta pateikti tam tikrus dokumentus, t. y. kainų pasiūlymus (Requests for Quotation) ir statistiką apie ESP 4 dalies vykdymą (toliau – nagrinėjami dokumentai).
36 2004 m. rugsėjo 29 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininkas nustatė terminą Komisijai pastaboms dėl ieškovės pastabų pateikti iki 2004 m. spalio 8 dienos.
37 2004 m. spalio 6 d. Komisija paprašė pratęsti terminą pastaboms pateikti iki 2004 m. spalio 15 d., ir šį prašymą Pirmosios instancijos teismo pirmininkas tą pačią dieną savo sprendimu patenkino.
38 2004 m. spalio 15 d. Komisija, atsakydama į ieškovės pastabas, pateikė savo pastabas.
39 2004 m. lapkričio 2 d. ieškovė Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai išsiuntė laišką, kuriame pateikė papildomų pastabų dėl Komisijos 2004 m. spalio 15 d. pastabų ir paprašė Pirmosios instancijos teismo pirmininko prieš priimant sprendimą į jas atsižvelgti. Apie šį laišką buvo pranešta Komisijai remiantis Procedūros reglamento 105 straipsnio 1 dalimi.
Dėl teisės
Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones
40 Pagal EB 242 ir 243 straipsnius bei 225 straipsnio 1 dalį, jei Pirmosios instancijos teismas mano, kad tai reikalinga dėl susiklosčiusių aplinkybių, jis gali sustabdyti ginčijamo akto taikymą arba nustatyti bet kurias būtinas laikinąsias apsaugos priemones.
41 Procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalis numato, kad prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodomas bylos dalykas, aplinkybės, dėl kurių yra reikalingas skubus sprendimas, ir faktiniai bei teisiniai pareiškimai, prima facie patvirtinantys prašomų apsaugos priemonių reikalingumą. Šios sąlygos yra sudėtinės, nes prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetami, jei nėra vienos iš jų (1996 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties SCK ir FNK prieš Komisiją, C‑268/96 P(R), Rink. p. I‑4971, 30 punktas). Taip pat teisėjas, taikantis laikinąsias apsaugos priemones, tam tikrais atvejais suderina esamus interesus (1999 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartis Italija prieš Komisiją, C‑107/99 R, Rink. p. I‑4011, 59 punktas).
42 Be to, prašomos priemonės turi būti laikinos ta prasme, kad jos nedaro įtakos teisės klausimams arba, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, iš anksto nepanaikina sprendimo, kuris bus priimtas vėliau pagrindinėje byloje, veiksmingumo (1995 m. liepos 19 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Komisija prieš Atlantik Container Line ir kt., C‑149/95 P(R), Rink. p. I‑2165, 22 punktas).
43 Be to, šio tyrimo metu teisėjas, taikantis laikinąsias priemones, turi didelę veiksmų laisvę ir gali, atsižvelgdamas į konkrečias bylos sąlygas, savo nuožiūra nustatyti būdą, kuriuo šios skirtingos sąlygos turi būti patikrintos, bei šio nagrinėjimo tvarką, nes jokia Bendrijos teisės norma iš anksto nenumato analizės tvarkos, pagal kurią reikėtų nustatyti būtinybę priimti sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (minėtos nutarties Komisija prieš Atlantic Container Line ir kt. 23 punktas).
44 Susipažinęs su bylos medžiaga, teisėjas, taikantis laikinąsias apsaugos priemones, sprendžia, ar turi visus būtinus dokumentus, reikalingus nuspręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesant poreikio iš anksto išklausyti šalių žodinių paaiškinimų.
Šalių argumentai
– Dėl priimtinumo
45 Ieškovė tvirtina, kad ji yra suinteresuota pareikšti ieškinį dėl aktų, kurių galiojimą ji prašo sustabdyti, ir kad ji pareiškė minėtą ieškinį per nustatytą terminą, todėl jos prašymas yra priimtinas.
46 Komisija tvirtina, kad prašymas yra neveiksmingas, nes ieškovė prašė sustabdyti ne sprendimą pradėti taikyti sutarties ESP‑DIMA sudarymo procedūrą, o sprendimą pasirašyti pirkimo sutartį. Prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebūtų sustabdytas sutarties sudarymo procedūros taikymas, priešingai tam, ko iš tikrųjų siekia ieškovė. Taip pat Komisija priduria, kad prašymas yra nepriimtinas, nes toks yra ir pagrindinis ieškinys. Iš tikrųjų, Komisijos nuomone, ieškovė neįrodo, kad ji yra tiesiogiai susijusi su ginčijamais aktais, ir bet kuriuo atveju ji neįrodo, kad ji yra asmeniškai suinteresuota veikti, nes aktai yra susiję su ED konsorciumu, o ne konkrečiai su ieškove.
– Dėl fumus boni juris
47 Ieškovė, darydama nuorodą į pagrindinį ieškinį, tvirtina, kad sutartis ESP‑DIMA turi būti panaikinta dėl klaidingo faktų vertinimo, esminių formos pažeidimų ir nepakankamo pagrindimo. Iš prašyme išdėstytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė mano, jog nebuvo būtina pradėti pirkimo konkurso ESP‑DIMA, nes Komisija galėjo pasinaudoti ESP 5 dalimi, o ne pakeisti ESP 4 dalį pirkimu ESP‑DIMA. Ieškovė taip pat mano, kad leidimas pasirašyti pirkimo sutartį ESP‑DIMA yra neteisėtas, nes bent vienas konkurso vertinimo komisijos narys buvo patekęs į interesų konflikto situaciją, Komisija, vertindama įvairius konkurso dalyvius, naudojo skirtingus vertinimo kriterijus, ir buvo atrinktas dalyvis, pasiūlęs tik labai ribotos vertės bei taikymo informacinę sistemą, ir pagaliau Komisija, priešingai, nei reikalauja finansinis reglamentas, nepateikė jai vertinimo ataskaitos kopijos.
48 Komisija mano, kad ieškovė nepateikė nei faktinio, nei teisinio pagrindo, patvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir kad tik atsitiktinai ji nurodo argumentus, kuriais grindžiamas pagrindinis ieškinys. Komisija pažymi, kad teiginiai yra nepagrįsti ir, kaip aiškiai matyti iš 2004 m. liepos 14 d. motyvacinio laiško, niekuo neparemti ir kad jie net neturėtų būti vertinami nagrinėjant šį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
– Dėl skubos
49 Ieškovė tvirtina, kad sąlyga dėl skubos yra patenkinta. Ji pabrėžia, kad negalėtų sulaukti proceso pagrindinėje byloje pabaigos nepatirdama didelės ir nepataisomos žalos, t. y. labai didelių nuostolių, ir dėl to ji negalėtų išlikti rinkoje, prarastų didelę dalį savo veiklos, būtų atleista pusė darbuotojų, taip pat labai pablogėtų jos reputacija.
50 Dėl finansinių nuostolių ieškovė nurodo, kad žala atsirado dėl netinkamo ESP 5 dalies įgyvendinimo, nesirenkant ESP 5 dalies, taip pat dėl ESP 4 dalies pratęsimo sutartimi ESP‑DIMA, kuri buvo pasirašyta su kitu atrinktu konkurso dalyviu. Jos nuomone, dėl šios situacijos buvo baigta įgyvendinti ESP 5 dalis, nes ESP 4 dalis buvo pratęsta sutartimi ESP‑DIMA, be to, tikimasi, kad daug dabar galiojančių sutarčių bus pratęstos tuoj pat po sutarties, susijusios su pirkimu ESP‑DIMA, pasirašymo daugeliui metų. Taigi dėl sprendimo pasirašyti pirkimo sutartį ESP‑DIMA su kitu atrinktu konkurso dalyviu ir nereguliaraus šio pirkimo pratęsimo, užuot naudojus ESP 5 dalį, ieškovė neteks pajamų, susijusių su ESP 5 dalies, sudarančios didžiausią jos veiklos dalį, įgyvendinimu.
51 Šiuo klausimu ieškovė pažymi, kad ji yra vidutinio dydžio bendrovė, turinti 200 darbuotojų, kad ji vykdo tam tikrą kiekį projektų, kurių dalis priklauso ESP 5 daliai ir kurie yra patys svarbiausi, ir kad ESP 5 dalis yra susijusi su didžiausia jos biudžeto dalimi bei apima beveik pusę jos darbuotojų, įdarbintų būtent dėl ESP 5 dalies. Aptarnaujanti infrastruktūra, kuri taip pat išaugo ir sudaro sistemą, visiškai priklausančią nuo ESP 5dalies, buvo sukurta ir įgyvendinama siekiant užtikrinti 35 milijonų eurų vertės pirkimą. Pasirašiusi sutartį dėl ESP 5 dalies, ieškovė yra įpareigota išlaikyti brangiai kainuojančią infrastruktūrą, skirti darbuotojus šiam projektui ir įsteigti jų nuolatinio mokymo sistemą, būtiną dėl technologinių pakeitimų, kuriuos kas keletą mėnesių priima Komisija. Ieškovės apyvarta, susijusi su ESP 5 dalimi, yra apie 4 milijonus eurų per metus ir sudaro didelę dalį bendros veiklos informacinių paslaugų srityje. Ieškovės pajamos nuo 16 milijonų eurų 2001 m. nukrito iki 14 milijonų eurų 2002 m. ir 10 milijonų eurų 2003 m., be to, kritimas gali tęstis 2004 ir 2005 m. iki 5 milijonų eurų, nes nepakanka užsakymų, susijusių su ESP 5 dalimi. Dėl šios priežasties daug ieškovės darbuotojų jau išėjo iš įmonės. Dėl tokio darbuotojų praradimo ieškovė tvirtina nebegalėsianti atsikovoti prarastos rinkos.
52 Ieškovė teigia, kad ESP 5 dalies nevykdymas ar galimų užsakymų mažėjimas jai buvo fatališkas. Ji mano, kad visa infrastruktūra, specialiai sukurta įgyvendinti ESP 5 dalį, išnyks, ir dėl to atsiras nepataisomų pasekmių, dėl kurių ji nebegalės išlikti labai konkurencingoje rinkoje, kurioje vykdo savo veiklą.
53 Dėl žalos reputacijai ieškovė pažymi, kad ši situacija pakenks jos santykiams su kitais rinkos dalyviais ir kitais klientais, kurie šią situaciją supras kaip jos nesugebėjimą tenkinti Komisijos poreikių.
54 Pagaliau ieškovė mano, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, nes jei aktai, dėl kurių buvo pateiktas šis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įsigalios prieš jų panaikinimą, Komisija pasirašys atitinkamas sutartis ir pirkimu ESP‑DIMA absorbuos didelę dalį egzistuojančių kreditų. Ieškovės nuomone, 120 milijonų eurų bus skirta pirkimui ESP‑DIMA, ir tai bus pati didžiausia Komisijos investicija šioje srityje, kuri galutinai ją susies su ESP‑DIMA konsorciumu.
55 Komisija tvirtina, kad pagal Pirmosios instancijos teismo praktiką ieškovės nurodyta žala nėra nei didelė, nei nepataisoma.
56 Dėl nurodytos finansinės žalos Komisija pirmiausia pabrėžia, kad ieškovės argumentai rodo, jog nėra jokio priežastinio ryšio tarp akto, kurio vykdymą prašoma sustabdyti (pirkimo sutarties ESP‑DIMA pasirašymas su kitu atrinktu konkurso dalyviu), ir žalos, kurią ieškovė tariamai gali patirti, t. y. apyvartos, susijusios su ESP 5 dalimi, sumažėjimo.
57 Šiuo klausimu Komisija tvirtina, kad tariamai galinti atsirasti žala yra susijusi su ieškovės argumentu, jog Komisija turėjo intensyviau naudotis ESP 5 dalimi, o ne imtis pirkimo procedūros, kad pakeistų ankstesnes ESP 4 dalies sutartis nauja pirkimo sutartimi ESP‑DIMA. Komisija pažymi, kad ieškovės nuostata paremta visiškai neteisinga prielaida, pagal kurią, jei Komisijai būtų sutrukdyta pasirašyti sutartis pagal pirkimo konkursą ESP‑DIMA, ji turėtų pasinaudoti ESP 5 dalimi, kad būtų teikiamos paslaugos, kurios anksčiau buvo ESP 4 dalies dalykas, ir dėl to padidėtų ieškovės apyvarta. Komisija mano, kad toks požiūris yra paprasčiausiai klaidingas, nes perkančioji organizacija visais atvejais skirtų ESP 4 ir ESP 5 dalis, ką ji daro nuo šių pirkimo sutarčių sudarymo, kaip matyti iš minėtų pirkimo sutarčių apibrėžimų, pateiktų susijusiuose pirkimo pasiūlymuose.
58 Komisija priduria, kad bet kuriuo atveju tariamai atsirasianti žala, jei nebus imtasi laikinųjų apsaugos priemonių, nebus nei didelė, nei nepataisoma. Nuostoliai pagal nusistovėjusią teismų praktiką yra aiškiai pataisomi, nes jie gali būti vėliau kompensuoti. Ieškovė neįrodė išskirtinių sąlygų, kurios leistų minėtą finansinę žalą laikyti didele ir nepataisoma. Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad ieškovė remiasi bendrais teiginiais ir kad ji neįrodė, nei kad nagrinėjamos rinkos praradimas sukeltų pavojų jos egzistavimui, nei kad jos padėtis rinkoje pasikeistų nepataisomai.
59 Priešingai, Komisija mano, kad akivaizdu, jog ieškovė gali išlikti, kol Pirmosios instancijos teismas priims sprendimą pagrindinėje byloje. Šiuo klausimu Komisija, be kita ko, nurodo dvi kontorų EuroDB ir Dun & Bradstreet ataskaitas, parengtas atitinkamai 2004 m. kovo 22 d. ir 2004 m. liepos 26 d. bei pridėtas prie Komisijos 2004 m. spalio 15 d. pastabų, kuriose nurodoma, jog ieškovės finansinė situacija yra gera. Ieškovė savo 2004 m. lapkričio 2 d. laiške tvirtina, kad šios ataskaitos yra pasenusios ir klaidingos.
60 Dėl ieškovės nurodytos nematerialinės žalos, t. y. didelio reputacijos pablogėjimo dėl nagrinėjamos rinkos praradimo, Komisija mano, kad dalyvavimas pirkimo konkurse yra susijęs su konkurso dalyvio rizika, jog jam nebus pasiūlyta sudaryti pirkimo sutarties. Kaip pirmosios instancijos teismas jau yra nusprendęs savo praktikoje, tokia situacija nedaro žalos reputacijai.
61 Pagaliau Komisija tvirtina, jog tai, kad pirkimo sutartis bus sudaryta su atrinktu dalyviu ir kad didelė biudžeto dalis jam bus paskirta prieš Pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą pagrindinėje byloje, pagal nusistovėjusią teismų praktiką nėra įrodymas, jog patenkinta skubos sąlyga. Galimo panaikinimo atveju Komisija galėtų atstatyti ieškovės teises.
– Dėl interesų suderinimo
62 Nors ieškovė savo prašyme nekėlė klausimo dėl interesų suderinimo, Komisija pažymi, kad dėl šio klausimo gali būti priimtas jai palankus sprendimas, nes žala, kurią gali patirti ieškovė, jei nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neviršija tos žalos, kurią galėtų patirti Komisija ir kiti susiję konkurso dalyviai, jei šios priemonės būtų pritaikytos. Kiti konkurso dalyviai remiasi teisėtais lūkesčiais, kad Komisija sudarys pirkimo sutartis. Laikinosios apsaugos priemonės užkirstų kelią šių sutarčių sudarymui, o Komisijos informacinė veikla būtų suvaržyta. Be to, Komisija tvirtina, jog pasiūlymų galiojimas baigiasi 2004 m. lapkričio 19 d. ir sustabdymas užbaigtų šiuos pasiūlymus taip, kad apsaugos priemonės negalėtų būti laikomos laikinomis. Ieškovė neigia šiuos pastaruosius tvirtinimus, remdamasi tuo, kad Komisija turi kitų būdų pakeisti nagrinėjamas sutartis, pavyzdžiui, prašydama pratęsti pasiūlymų galiojimą ar naudodama kitas sutartis. Šiuo klausimu Komisija mano, kad toks atidėjimas, nors ir įmanomas, nėra tinkamas ir kad kitos priemonės apsirūpinti nagrinėjamomis paslaugomis būtų mažiau patenkinamos nei pirkimo sutarties ESP‑DIMA sudarymas.
Laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo vertinimas
– Preliminarios pastabos
63 Primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką pagal Procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas reikalaujama, jog esminiai faktiniai ir teisiniai pareiškimai, kuriais grindžiamas prašymas, būtų logiškai ir suprantamai išdėstyti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tekste (2003 m. birželio 25 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Schmitt prieš AER, T‑175/03 R, Rink. VT p. I‑A‑175 ir II‑883, 18 punktas; 2001 m. sausio 15 d. Nutarties Stauner ir kt. prieš Parlamentą ir Komisiją, T‑236/00 R, Rink. p. II‑15, 34 punktas ir 2002 m. gegužės 7 d. Nutarties Aden ir kt. prieš Tarybą ir Komisiją, T‑306/01 R, Rink. p. II–2387, 52 punktas).
64 Net jei, kaip teisingai pažymėjo Komisija, prašyme būtų mažai pagrindų, leidžiančių teisėjui, taikančiam laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėti, ar iš pirmo žvilgsnio prašomų priemonių nustatymas yra pagrįstas, reikia konstatuoti, kad po Komisijos pastabų bei antrojo šalių pasikeitimo pastabomis tiek paaiškėjo prašymo dalykas, kad teisėjas, taikantis laikinąsias apsaugos priemones, gali jį nagrinėti. Šioje byloje pirmiausia reikia nagrinėti skubos sąlygą.
– Dėl skubos sąlygos
65 Primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skuba turi būti vertinama atsižvelgiant į būtinumą priimti sprendimą dėl šių priemonių taikymo, kad būtų išvengta didelės ir nepataisomos žalos šį prašymą pateikusiai šaliai. Pastaroji turi įrodyti, kad ji negalėtų sulaukti pagrindinės bylos baigties, nepatirdama dėl to žalos (žr. 2000 m. liepos 20 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Esedra prieš Komisiją, T‑169/00 R, Rink. p. II‑2951, 43 punktą ir 2004 m. liepos 27 d. Nutarties TQ3 Travel Solutions Belgium prieš Komisiją, T‑148/04 R, Rink. p. II‑0000, 41 punktą bei joje minėtą teismų praktiką).
66 Pirmiausia reikia konstatuoti, kad, kaip teisingai pažymėjo Komisija, ieškovė neįrodė ryšio tarp tariamos žalos ir aktų, kuriuos vykdyti prašoma sustabdyti.
67 Iš tikrųjų ieškovė skundžia tai, kad jos vykdoma sutartis, susijusi su ESP 5 dalimi, jos manymu, buvo nepakankamai naudojama, palyginti su ESP 4 dalimi. Ieškovė ginčija šį tariamai nenuolatinį įgyvendinimą ir Komisijos sprendimą pradėti taikyti sutarties ESP‑DIMA sudarymo procedūrą, siekiant pakeisti ESP 4 dalį. Vis dėlto ieškovė nesikreipė į Komisiją dėl nenuolatinio jos sutarties, susijusios su ESP 5 dalimi, įgyvendinimo ir neprašė sustabdyti taikyti sutarties ESP‑DIMA sudarymo procedūrą. Šiuo klausimu primintina, kad pirkimo konkursas ESP‑DIMA buvo paskelbtas 2003 m. gruodžio 27 d. ir kad ieškovės prieštaravimai net dėl šio pasiūlymo principo buvo atmesti 2004 m. sausio 30 d. Komisijos laišku.
68 Šis ieškovės teiginys daro tiesioginę įtaką jos argumentams dėl skubos sąlygos. Iš tikrųjų ieškovė tik netiesiogiai nurodo, kad ji patyrė didelė ir nepataisomą žalą, nes pirkimo sutartis ESP-DIMA buvo pasirašyta su kitu atrinktu konkurso dalyviu. Priešingai, ieškovė aiškiai pažymi, kad ji mano, jog žala atsirastų dėl jai „fatališko“ „ESP 5 dalies neįgyvendinimo ar galimų užsakymų mažėjimo“. Ji bando įrodyti priežastinį ryšį tarp nenuolatinio ESP 5 dalies įgyvendinimo ir pirkimo ESP-DIMA, savo prašyme nurodydama, kad „visiškai akivaizdu, jog nenuolatinis (ESP 4 dalies) įgyvendinimas reikš (ESP 5 dalies) pabaigą, nes (ESP 4 dalis) bus pratęsta (sutartimi ESP‑DIMA)“, kad jei nebus sustabdytas vykdymas, „Komisija pasirašys (nagrinėjamas) sutartis, leidžiančias (pirkimo sutartimi ESP‑DIMA) perimti didelę dalį jau paskirto biudžeto“, ir kad „nuo to momento (ESP 5 dalis) negalės būti įgyvendinama“.
69 Tačiau ieškovė neginčijo nei netinkamo ESP 4 ir ESP 5 dalių įgyvendinimo, o tai iš esmės yra jos rūpinimosi pagrindas, nei sutarties ESP-DIMA numatomų įgyvendinimo sąlygų. Todėl akivaizdu, kad ji negali įrodyti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sąlygotų klaidinantį rėmimąsi ESP 5 dalimi, nes Komisija aiškiai nurodė, jog jokiomis aplinkybėmis jis nenaudotų ESP 5 dalies sutarčių, siekdama patenkinti paslaugų, susijusių su pirmine ESP 4 dalies sritimi ar sutartimi ESP-DIMA, teikimą. Taigi ieškovė neįrodė, kad yra priežastinis ryšys tarp aktų, kurių vykdymą prašoma sustabdyti (sprendimo pasirašyti pirkimo sutartį ESP-DIMA su kitu konkurso dalyviu ir motyvacinio laiško), ir žalos, kurią ji tariamai gali patirti, t. y. ieškovės apyvartos, susijusios su ESP 5 dalies vykdymu, sumažėjimo. Todėl prašomos laikinosios apsaugos priemonės neturės įtakos ESP 5 dalies vykdymui.
70 Iš to matyti, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės nėra nei tinkamos, nei būtinos, kad būtų išvengta nurodytos žalos.
71 Bet kuriuo atveju, net manant, kad tariama žala atsiras dėl ginčijamų aktų, reikia konstatuoti, kad ši žala pagal Pirmosios instancijos teismo praktiką negalėtų būti laikoma didele ir nepataisoma.
72 Dėl ieškovės nurodytų nuostolių primintina, kad, kaip tvirtino Komisija, pagal nusistovėjusią teismo praktiką tokia žala iš esmės negali būti laikoma nepataisoma arba sunkiai pataisoma, nes ji gali būti vėliau kompensuota (žr. minėtos nutarties Esedra prieš Komisiją 44 punktą ir minėtą teismų praktiką). Ieškovė neįrodė ir nenurodė, kad ji negalės išsireikalauti tokios kompensacijos, pagal EB 288 straipsnį pareikšdama ieškinį dėl nuostolių atlyginimo (žr. minėtos nutarties Esedra prieš Komisiją 47 punktą ir 1997 m. spalio 1 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Comafrica ir Dole Fresh Fruit Europe prieš Komisiją, T‑230/97 R, Rink. p. II‑1589, 38 punktą).
73 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, prašomos laikinosios apsaugos priemonės būtų pateisinamos tik tokiu atveju, kai tokių priemonių nebuvimas galėtų sukelti pavojų ieškovės egzistavimui arba nepataisomai pakeistų jos padėtį rinkoje (šiuo klausimu žr. minėtos nutarties Esedra prieš Komisiją 45 punktą).
74 Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kiltų pavojus jos egzistavimui arba nepataisomai pasikeistų jos rinkos dalis.
75 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad ieškovė nepateikė dokumentų, susijusių su jos finansine situacija, kurie būtų leidę teisėjui, taikančiam laikinąsias apsaugos priemones, daryti išvadą, jog ieškovės išlikimui iškils pavojus, kol Pirmosios instancijos teismas priims sprendimą pagrindinėje byloje.
76 Ypač konstatuotina, kad ieškovės argumentai dėl pajamų mažėjimo nebuvo pagrįsti įrodymais ir kad bet kuriuo atveju ieškovė neįrodė, jog šis pajamų mažėjimas kels pavojų jos išlikimui, kol Pirmosios instancijos teismas priims sprendimą pagrindinėje byloje.
77 Priešingai, reikia manyti, kad bylos dokumentai nurodo, jog ieškovė tęs pakankamą veiklą, kad išliktų, kol Pirmosios instancijos teismas priims sprendimą pagrindinėje byloje.
78 Kaip savo prašyme pažymi pati ieškovė, ji reguliariai ir sėkmingai dalyvauja Komisijos pirkimo konkursuose ir yra parengusi tam tikrą kiekį projektų ne tik Komisijai bet ir kitoms Europos institucijoms.
79 Be to, tai yra patvirtinta kabinetų EuroDB ir Dun & Bradstreet ataskaitose, parengtose atitinkamai 2004 m. kovo 22 d. ir 2004 m. liepos 26 d., pridėtose prie 2004 m. spalio 15 d. Komisijos pastabų ir nurodančiose, kad ieškovė turi labai daug klientų, tarp kurių yra Europos institucijos, nacionalinės viešosios valdžios institucijos ir tarptautinės įmonės. Taip pat iš ataskaitų matyti, kad ieškovės finansinė situacija įvertinta kaip „gera“, nurodant teigiamus pardavimo, pelningumo ir bendrų aktyvų duomenis. Reikia pažymėti, kad ieškovės tvirtinimai 2004 m. lapkričio 2 d. laiške, jog šios ataskaitos yra „pasenusios“ ir „klaidingos“, yra bendro pobūdžio ir kad ji nepateikė jokių įrodymų šių tvirtinimų teisingumui pagrįsti.
80 Pagaliau pažymėtina, kad ieškovė ir toliau išliks ESP 5 konsorciume kaip pirmasis ESP 5 dalies tiekėjas ir taip pat dalyvaus ED konsorciume kaip antrasis pirkimo sutarties ESP‑DIMA tiekėjas būtent dėl to, kad ji, dalyvaudama pirkimo konkurse ESP‑DIMA, parodė Komisijai, jog turi tokiam projektui reikalingus finansinius ir techninius pajėgumus.
81 Kalbant apie galimybę, jog nenustačius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės padėtis rinkoje nepataisomai pasikeis, nes, jos teigimu, ji bus priversta nutraukti pusę savo veiklos, atleisti pusę darbuotojų ir visa infrastruktūra, numatyta įgyvendinti ESP 5 dalį, turės išnykti, ir dėl to atsiras „fatališkų“ pasekmių, ieškovė nepagrindė šių argumentų, be to, nepatvirtino ar net nebandė patvirtinti, kad ekonominės ar teisinės kliūtys trukdytų atgauti didelę prarastos rinkos dalį (žr. 2004 m. sausio 16 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Arizona Chemical ir kt. prieš Komisiją, T‑369/03 R, Rink. p. II‑0000, 84 punktą). Ieškovė neįrodė, kad paskelbus naują pirkimo konkursą jai bus trukdoma laimėti kitus pirkimus, įskaitant ir ginčijamą pirkimą, įdarbinti naujus darbuotojus ar atstatyti techninę infrastruktūrą, galinčią palaikyti didelius projektus, kaip antai įgyvendintieji pagal ESP 5 dalį, jei tai pasirodytų būtina atsikovojant prarastas rinkos dalis. Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad ESP 5 dalis ir toliau egzistuos, antra, tai, jog ieškovė dalyvauja ir galės dalyvauti kituose Europos institucijų ir kitų klientų projektuose, garantuoja, kad jos techniniai pajėgumai neišnyks.
82 Dėl ieškovės nurodytos nematerialinės žalos, kuria grindžiama laikinųjų apsaugos priemonių skuba dėl nepataisomos žalos jos reputacijai ir patikimumui, reikia pastebėti, kad sprendimas pasirašyti pirkimo sutartį su kitu konkurso dalyviu nebūtinai lemia tokią žalą. Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, dalyvavimas viešame konkurse, esant viešam konkuravimui, yra vienodai rizikingas visiems dalyviams, ir konkurso dalyvio pašalinimas, remiantis konkurso taisyklėmis, nėra savaime žalingas (1983 m. rugpjūčio 5 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties CMC prieš Komisiją, 118/83 R, Rink. p. 2583, 51 punktas ir minėtos nutarties Esedra prieš Komisiją 48 punktas).
83 Be to, į ieškovės argumentus, kuriais siekiama parodyti, kad skuba atsiranda, nes sutartis su ESP‑DIMA konsorciumu bus sudaryta, ir kad pirkimo ESP‑DIMA biudžetas bus nustatytas tokio dydžio, kuris gali susieti Komisiją su minėtu konsorciumu nuolatiniais ryšiais prieš priimant galutinį sprendimą pagrindinėje byloje, negali būti atsižvelgta. Ši situacija nėra susijusi su skuba, nebent Pirmosios instancijos teismas turėtų priimti pagrindinį ieškinį ir Komisijai tektų imtis būtinų priemonių siekiant tinkamai apsaugoti ieškovės interesus. Tokiomis sąlygomis ši institucija galėtų surengti naują pirkimo konkursą, kuriame ieškovė galėtų dalyvauti, nesusidurdama su ypatingais sunkumais. Tokia priemonė galėtų būti derinama su nuostolių atlyginimu. Tačiau ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, galinčių sutrukdyti tokiu būdu apsaugoti jos interesus (šiuo klausimu žr. minėtos nutarties Esedra prieš Komisiją 51 punktą ir 1994 m. gegužės 2 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Candiotte prieš Taryba, T‑108/94 R, Rink. p. II‑249, 27 punktą).
84 Tokiomis aplinkybėmis galima daryti išvadą, kad ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami pagrįsti tvirtinimą, kad nesuteikus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ji patirs didelę ir nepataisomą žalą.
85 Iš to, kas pasakyta, matyti, kad ieškovė neįrodė, jog skubos sąlyga buvo patenkinta. Todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti atmestas nesprendžiant priimtinumo klausimo ir netikrinant, ar patenkintos kitos laikinųjų apsaugos priemonių suteikimo sąlygos (1999 m. rugpjūčio 9 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Sociedade Agrícola dos Arinhos ir kt. prieš Komisiją, T‑38/99 R–T‑42/99 R, T‑45/99 R ir T‑48/99 R, Rink. p. II‑2567, 48 punktas).
Dėl prašymo taikyti tyrimo priemones siekiant, kad Komisija pateiktų dokumentus
Šalių argumentai
86 Ieškovė savo 2004 m. rugsėjo 23 d. pastabose Pirmosios instancijos teismo pirmininko prašo nurodyti Komisijai pateikti nagrinėjamus dokumentus, nes jie galėtų patvirtinti, kad ESP 4 dalies įgyvendinimas buvo nenuolatinis ir kad jų įgijimas būtų naudingas bei tinkamas Pirmosios instancijos teismui, ir net nulemiantis Pirmosios instancijos teismo sprendimą.
87 Komisija mano, kad prašymas dėl tyrimo priemonių taikymo turi būti atmestas, nes ieškovė neįrodė ginčijamų dokumentų pateikimo veiksmingumo, ko reikalauja Teisingumo Teismo praktika. Be to, Komisija pažymi, kad dokumentuose yra konfidencialios informacijos ir jie negali būti viešai atskleisti, be to, jų pateikimas pažeistų konkurso dalyvių komercinių interesų apsaugą.
Teisėjo, taikančio laikinąsias apsaugos priemones, vertinimas
88 Pirmiausia reikia konstatuoti, kad ieškovės prašymas dėl nagrinėjamų dokumentų pateikimo negali būti suprantamas kaip prašymas dėl tyrimo priemonių arba dėl proceso organizavimo priemonių.
89 Šiuo klausimu primintina, kad pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 105 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą Pirmosios instancijos teismo pirmininkas gali nuspręsti atlikti parengtinį tyrimą. Procedūros reglamento 65 straipsnis patikslina, kad kaip tyrimo priemonė gali būti pasirinktas prašymas pateikti dokumentus. Reglamento 64 straipsnis leidžia Pirmosios instancijos teismui nustatyti proceso organizavimo priemones, būtent prašymą pateikti dokumentus, ar bet kokius su byla susijusius raštus.
90 Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti atmestas dėl skubos nebuvimo, nesant būtinybės nagrinėti, ar yra patenkintos kitos sąlygos taikyti šias priemones, t. y. pateikti faktiniai bei teisiniai pareiškimai, prima facie patvirtinantys prašomų priemonių reikalingumą, nes laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas mano, kad nagrinėjami dokumentai nėra svarbūs prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tyrimui, nes šios priemonės taikomos ne dėl šių ieškovės nurodytų dokumentų.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PIRMININKAS
nutaria:
1. Atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
2. Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.
Paskelbta 2004 m. lapkričio 10 d. Liuksemburge.