Laikina versija
BENDROJO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS
2016 m. balandžio 28 d.(*)
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Lėšų įšaldymas – Parama Irano vyriausybei – Mokslo tyrimų ir technologinės plėtros veikla karinėje ir su ja susijusiose srityse – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Teisės ir vertinimo klaidos – Teisė į nuosavybę – Proporcingumas – Piktnaudžiavimas įgaliojimais – Reikalavimas atlyginti žalą“
Byloje T‑52/15
Sharif University of Technology, įsteigtas Teherane (Iranas), atstovaujamas baristerio M. Happold,
ieškovas,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą V. Piessevaux ir M. Bishop,
atsakovę,
dėl, pirma, prašymo panaikinti 2014 m. lapkričio 7 d. Tarybos sprendimą 2014/776/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 325, p. 19), kiek juo ieškovo pavadinimas įtrauktas į 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, p. 39), II priede pateiktą sąrašą, taip pat 2014 m. lapkričio 7 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1202/2014, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 325, p. 3), kiek juo ieškovo pavadinimas įtrauktas į 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010, IX priede pateiktą sąrašą (OL L 88, p. 1), ir, antra, prašymo atlyginti žalą su palūkanomis
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. van der Woude (pranešėjas), teisėjai I. Wiszniewska-Białecka ir I. Ulloa Rubio,
posėdžio sekretorė M. Junius, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2015 m. gruodžio 3 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovas Sharif University of Technology yra aukštojo mokslo ir tyrimų įstaiga, įsteigta Teherane (Irane). Jis įsteigtas 1966 m., jo specializacijos sritys – technologijos, inžinerija ir fizikos mokslai.
2 Ši byla susijusi su ribojamosiomis priemonėmis, nustatytomis siekiant paveikti Irano Islamo Respubliką, kad ji nutrauktų veiklą, dėl kurios kyla branduolinių ginklų platinimo pavojus, arba branduolinių ginklų siuntimo į taikinį sistemų kūrimo veiklą.
3 2010 m. birželio 9 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba (toliau – Saugumo Taryba) priėmė Rezoliuciją 1929 (2010) (toliau – Rezoliucija 1929), ja buvo išplėsta ribojamųjų priemonių, nustatytų Saugumo Tarybos rezoliucijomis 1737 (2006), 1747 (2007) ir 1803 (2008), taikymo sritis ir Irano Islamo Respublikai nustatytos papildomos ribojamosios priemonės.
4 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad jai vis didesnį susirūpinimą kelia Irano branduolinė programa, ir palankiai įvertino Saugumo Tarybos priimtą Rezoliuciją 1929. Europos Vadovų Taryba paprašė Europos Sąjungos Tarybos patvirtinti priemones, kuriomis būtų įgyvendinamos Rezoliucijoje 1929 nustatytos priemonės ir jas papildančios priemonės, siekiant derybomis išspręsti visus susirūpinimą keliančius neišspręstus klausimus, susijusius su Irano Islamo Respublikos kuriamomis padidintos rizikos technologijomis, reikalingomis jo branduolinei ir raketų programoms. Šiose priemonėse daugiausia dėmesio turėjo būti skiriama prekybai, finansų sektoriui, Irano transporto sektoriui, svarbiausiems naftos ir dujų pramonės sektoriams ir papildomų subjektų, ypač Islamo revoliucijos gvardijos (IRGC), įtraukimui.
5 2010 m. liepos 26 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, p. 39) ir kurio II priede išvardyti kiti nei I priede išvardytieji Saugumo Tarybos ar Rezoliucija 1737 (2006) sukurto Sankcijų komiteto nurodyti asmenys ir subjektai, kurių turtas įšaldomas. Jo 22 konstatuojamojoje dalyje daroma nuoroda į Rezoliuciją 1929 ir pažymima, kad šioje rezoliucijoje atkreiptas dėmesys į Irano pajamų, gaunamų iš energetikos sektoriaus, ir Irano branduolinės veiklos, dėl kurios kyla ginklų platinimo pavojus, finansavimo galimą tarpusavio ryšį.
6 2012 m. sausio 23 d. Taryba priėmė Sprendimą 2012/35/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 19, p. 22). Šio sprendimo 8 konstatuojamosios dalies turinys iš esmės sutampa su Sprendimo 2010/413 22 konstatuojamosios dalies turiniu (žr. 5 punktą). Be to, Sprendimo 2012/35 13 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad leidimo atvykti apribojimai ir lėšų bei ekonominių išteklių įšaldymas turėtų būti taikomi ir kitiems asmenims ir subjektams, kurie remia Irano vyriausybę, kad ji galėtų vykdyti branduolinę veiklą, susijusią su didesne platinimo rizika, arba kurti branduolinių ginklų siuntimo į taikinį sistemas, visų pirma asmenims ir subjektams, kurie Irano vyriausybei teikia finansinę, logistinę ar materialinę paramą.
7 Sprendimo 2012/35 1 straipsnio 7 dalies a punkto ii papunkčiu Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalis papildyta tokiu punktu, kuriame numatyta įšaldyti lėšas, priklausančias šiems asmenims ir subjektams:
„c) kiti į I priedą neįtraukti asmenys ir subjektai, teikiantys paramą Irano Vyriausybei, ir su jais susiję asmenys bei subjektai, išvardyti II priede.“
8 Todėl, vadovaudamasi ESV sutartimi, 2012 m. kovo 23 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010 (OL L 88, p. 1). Siekiant įgyvendinti Sprendimo 2012/35 1 straipsnio 7 dalies a punkto ii papunktį, šio reglamento 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įšaldomos visos lėšos, priklausančios IX priede išvardytiems asmenims, subjektams ir įstaigoms, kai nustatyta, kad:
„<...>
d) tai kiti asmenys, subjektai arba įstaigos, teikiantys paramą, pavyzdžiui, materialinę, logistinę arba finansinę paramą, Irano Vyriausybei, ir su jais susiję asmenys ir subjektai;
<...>“
9 2012 m. spalio 15 d. Taryba priėmė Sprendimą 2012/635/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 282, p. 58). Pagal Sprendimo 2012/635 6 konstatuojamąją dalį, tikslinga peržiūrėti draudimą parduoti, tiekti ar perduoti Irano Islamo Respublikai papildomas dvejopo naudojimo prekes ir technologijas, išvardytas 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 428/2009, nustatančio Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą (OL L 134, p. 1), I priede, siekiant įtraukti objektus, kurie galėtų būti reikalingi pramonės sektoriams, kuriuos tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja IRGC arba kurie galėtų būti reikalingi Irano branduolinei, karinei ir balistinių raketų programai, atsižvelgiant į poreikį išvengti nenumatyto poveikio Irano civiliams gyventojams. Be to, Sprendimo 2012/635 9 konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta, kad turėtų būti draudžiama parduoti, tiekti ar perduoti Iranui pagrindinę laivybos įrangą ir technologiją, skirtą laivų statybai, techniniam aptarnavimui ar pertvarkymui. Pagal šio sprendimo 16 konstatuojamąją dalį į Sprendimo 2010/413 II priede išdėstytą asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą reikėtų papildomai įtraukti tam tikrus asmenis ir subjektus, visų pirma Iranui nuosavybės teise priklausančius subjektus, veikiančius naftos ir dujų sektoriuje, nes jie yra esminis Irano vyriausybės pajamų šaltinis.
10 Sprendimo 2012/635 1 straipsnio 8 dalies a punktu iš dalies pakeistas Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies c punktas, jame numatyta, kad į ribojamosios priemonės taikymo sritį taip pat įtraukiami:
„c) kiti asmenys ir subjektai, kuriems netaikomas I priedas, teikiantys paramą Irano vyriausybei, ir jiems nuosavybės teise priklausantys ar jų kontroliuojami subjektai ar asmenys ir su jais susiję subjektai, kaip išvardyta II priede.“
11 2012 m. gruodžio 21 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 1263/2012, iš dalies keičiantį Reglamentą Nr. 267/2012 (OL L 356, p. 34). Reglamento Nr. 1263/2012 1 straipsnio 11 punktu iš dalies pakeistas Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies d punktas, kuriame numatyta įšaldyti lėšas, priklausančias IX priede išvardytiems asmenims, subjektams ir įstaigoms, kai nustatyta, kad:
„d) tai yra kiti asmenys, subjektai arba įstaigos, teikiantys paramą, pavyzdžiui, materialinę, logistinę arba finansinę, Irano vyriausybei, ir jiems nuosavybės teise priklausantys arba jų kontroliuojami subjektai arba su jais susiję asmenys ir subjektai.“
12 Ieškovo pavadinimas pirmąkart į Sprendimo 2010/413 II priedo I lentelėje pateiktus sąrašus įtrauktas 2012 m. gruodžio 21 d. Sprendimu 2012/829/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 356, p. 71), o į Reglamento Nr. 267/2012 IX priedo I lentelėje pateiktus sąrašus – tą pačią dieną priimtu Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1264/2012, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 267/2012 (OL L 356, p. 55).
13 Įtraukimas buvo pagrįstas šiais motyvais:
„Sharif University of Technology (SUT) padeda į sąrašą įtrauktiems subjektams pažeidinėti Jungtinių Tautų ir ES sankcijas Iranui ir remia branduolinę veiklą, susijusią su didesne platinimo rizika. 2011 m. pabaigos duomenimis, SUT teikė laboratorijas naudotis Jungtinių Tautų į sąrašą įtrauktai Kalaye Electric Company (KEC) ir ES į sąrašą įtrauktai Iran Centrifuge Technology Company (TESA).“
14 Bendrasis Teismas 2014 m. liepos 3 d. Sprendime Sharif University of Technology / Taryba (T‑181/13, EU:T:2014:607) panaikino Sprendimą 2012/829 ir Reglamentą Nr. 1264/2012 tiek, kiek šie aktai buvo susiję su ieškovu.
15 2014 m. rugsėjo 4 d. raštu Taryba pranešė ieškovui, kad remdamasi naujais motyvais ketina vėl įtraukti jo pavadinimą į sąrašus, ir pasiūlė jam pateikti savo pastabas iki 2014 m. rugsėjo 15 d. Šiame rašte Taryba nurodė, kad ieškovas teikė paramą Irano vyriausybei, kai su Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos į sąrašus įtrauktomis Irano vyriausybinėmis organizacijomis sudarė bendradarbiavimo susitarimus. Prie šio rašto Taryba pridėjo savo turimus dokumentus, kuriais pagrindė šį pakartotinį ieškovo pavadinimo įtraukimą.
16 2014 m. rugsėjo 15 d. raštu ieškovas paprašė Tarybos iš naujo apsvarstyti jos sprendimą.
17 2014 m. lapkričio 7 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/776/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 325, p. 19). Šiuo sprendimu ieškovo pavadinimas vėl įtrauktas į Sprendimo 2010/413 II priede pateiktą I lentelę su „Asmenų ir subjektų, dalyvaujančių branduolinėje arba su balistinėmis raketomis susijusioje veikloje, bei asmenų ir subjektų, teikiančių paramą Irano Vyriausybei“ sąrašu.
18 Todėl tą pačią dieną Taryba priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1202/2014, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 267/2012 (OL L 325, p. 3); juo ieškovo pavadinimas vėl įtrauktas į Sprendimo 267/2012 IX priede pateiktą I lentelę su „Asmenų ir subjektų, dalyvaujančių branduolinėje arba su balistinėmis raketomis susijusioje veikloje, bei asmenų ir subjektų, teikiančių paramą Irano Vyriausybei“ sąrašu.
19 Sprendime 2014/776 ir Reglamente Nr. 1202/2014 (toliau kartu – ginčijami aktai) ieškovo pavadinimo įtraukimas į sąrašus pagrįstas taip:
„Sharif University of Technology (SUT) yra sudaręs kelis bendradarbiavimo susitarimus su Irano Vyriausybės organizacijomis, kurios yra įtrauktos į Jungtinių Tautų ir (arba) ES sąrašus ir kurios vykdo veiklą karo ar su karu susijusiose srityse, visų pirma balistinių raketų gamybos ir pirkimo srityje. Tarp sudarytų susitarimų yra susitarimas su į ES sąrašus įtraukta Aerospace Industries Organisation (Aviacijos ir kosmoso pramonės organizacija) dėl, inter alia, palydovų gamybos; bendradarbiavimas su Irano gynybos ministerija ir Irano revoliucijos gvardija (IRGC) dėl išmaniųjų laivų varžybų [(IRGC) konkursuose dėl išmaniųjų laivų]; platesnio masto susitarimas su IRGC oro pajėgomis (IRGC Air Force), kuriuo vystomi ir stiprinami universiteto ryšiai, organizacinis bei strateginis bendradarbiavimas. SUT yra sudaręs 6-ių universitetų susitarimą, kuriuo remiama Irano Vyriausybė atliekant su gynyba susijusius moksl[o] tyrimus; SUT taip pat siūlo antrosios / trečiosios pakopos bepiločių orlaivių (UAV) inžinerijos studijas, kurias, be kitų, sukūrė Mokslo ministerija. Visi šie susitarimai aiškiai įrodo svarbų ryšį su Irano Vyriausybe karo ar su karu susijusiose srityse; toks ryšys yra parama Irano Vyriausybei.“
20 Aviacijos ir kosmoso pramonės organizacija (toliau – AIO) į sąrašus įtraukta nurodžius šiuos motyvus:
„AIO prižiūri raketų gamybą Irane, įskaitant Shahid Hemmat Industrial Group, Shahid Bagheri Industrial Group ir Fajr Industrial Group, kurios visos įtrauktos į sąrašą pagal JT ST rezoliuciją 1737 (2006). Į sąrašą pagal JT ST rezoliuciją 1737 (2006) taip pat įtrauktas AIO vadovas ir kiti du aukšto rango pareigūnai.“
21 IRGC į sąrašus įtraukta nurodžius šiuos motyvus:
„Atsakinga už Irano branduolinę programą. Vykdo Irano balistinių raketų programos veiklos kontrolę. Bandė vykdyti pirkimą Irano balistinių raketų ir branduolinei programai remti.“
22 2014 m. lapkričio 10 d. raštu Taryba pranešė ieškovui, kad ketina vėl įtraukti jo pavadinimą į sąrašus.
23 2015 m. vasario 2 d. raštu ieškovas paprašė Tarybos jam pateikti visus duomenis, informaciją ir įrodymus, kuriais remdamasi ji nusprendė pakartotinai įtraukti jo pavadinimą į sąrašus, taip pat nurodyti, kuri valstybė narė pasiūlė vėl jį įtraukti į sąrašus.
Procesas ir šalių reikalavimai
24 Ieškovas pareiškė šį ieškinį; jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2015 m. vasario 4 dieną.
25 2015 m. rugsėjo 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktame rašte nurodęs motyvus, dėl kurių norėtų būti išklausytas, ir pasirėmęs Bendrojo Teismo procedūros reglamento 106 straipsnio 2 dalimi ieškovas paprašė surengti teismo posėdį. Taryba per nustatytą terminą savo požiūrio, ar būtina rengti teismo posėdį, nepareiškė. Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (septintoji kolegija) patenkino ieškovo prašymą.
26 Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamus aktus, kiek jie su juo susiję,
– priteisti iš Tarybos sumokėti jam kompensaciją kaip atlyginimą už dėl ginčijamų aktų patirtą žalą jo reputacijai,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
27 Taryba Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
1. Dėl prašymo panaikinti
28 Savo prašymą dėl panaikinimo ieškovas grindžia keturiais ieškinio pagrindais, iš kurių pirmasis susijęs su jo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu, antrasis – su teisės klaida ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, trečiasis – su teisės į nuosavybę ir proporcingumo principo pažeidimu ir ketvirtasis – su piktnaudžiavimu įgaliojimais.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu
29 Pirma, ieškovas kaltina Tarybą, kad ši savo 2014 m. lapkričio 10 d. rašte (žr. 22 punktą) nenurodė sprendimo, kuriuo jo pavadinimas iš naujo įtrauktas į sąrašus, priėmimo datos. Šiame kontekste ji priminė, kad savo prašymą persvarstyti sprendimą įtraukti jo pavardę į sąrašus jis nurodė 2014 m. rugsėjo 15 d. rašte.
30 Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad Taryba prie minėto 2014 m. lapkričio 10 d. rašto, kurį ieškovas gavo 2014 m. lapkričio 25 d., pridėjo Europos Sąjungos oficialiojo leidinio, kuriame buvo skelbti ginčijami aktai, kopiją; joje šių aktų pavadinime tiesiogiai nurodyta jų priėmimo data, t. y. 2014 m. lapkričio 7 d.
31 Antra, ieškovas kaltina Tarybą, kad ši nepatenkino jo 2015 m. vasario 2 d. rašte nurodyto prašymo leisti susipažinti su bylos medžiaga. Iš tikrųjų Taryba jam nepateikė svarbių vidaus dokumentų, nors tai neatitinka jos įprastos praktikos kitose bylose, susijusiose su ribojamosiomis priemonėmis. Be to, iš tam tikrų duomenų matyti, kad ginčijami aktai priimti remiantis informacija, kuri nebuvo pateikta 2014 m. rugsėjo 4 d. Tarybos rašte. Ieškovas šiuo klausimu teigia, kad šiuose dokumentuose nėra jokių vieno iš ginčijamuose aktuose nurodytų jo pavadinimo įtraukimo į sąrašus motyvų, būtent, kad jis „siūlo antrosios / trečiosios pakopos bepiločių orlaivių (UAV) inžinerijos studijas, kurias, be kitų, sukūrė Mokslo ministerija“, įrodymų.
32 Todėl, anot ieškovo, nesuteikusi jai neribotos teisės susipažinti su bylos medžiaga, įskaitant tą, kurioje nurodyta, kuri valstybė narė pasiūlė iš naujo įtraukti jo pavadinimą į sąrašus, Taryba pažeidė jo teisę į gynybą ir teisę į veiksmingą teisminę gynybą.
33 Konstatuotina, kad Taryba 2014 m. rugsėjo 4 d. rašte, kuriame ji pranešė, jog ketina įtraukti jo pavadinimą į sąrašus (žr. 15 punktą), pateikė ieškovui jos turimus įrodymus ir informaciją, kuriais remdamasi priėmė ginčijamus aktus. Atsiliepime į ieškinį Taryba pabrėžė, kad kartu su šiais duomenimis jos bylos medžiagoje dar buvo tik valstybės narės parengtas pasiūlymas įtraukti ieškovo pavardę į sąrašus ir persvarsčius pateiktas pasiūlymas iš naujo įtraukti jo pavardę į sąrašus, taip pat generalinio sekretoriato Nuolatinių atstovų komitetui (Coreper) ir Tarybai pateiktas raštas dėl numatomų priimti ginčijamų aktų. 2015 m. rugsėjo 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautu raštu Taryba pateikė šiuos dokumentus.
34 Iš šių dokumentų, kuriuose ištrinta informacija apie valstybę narę, siūliusią vėl įtraukti ieškovo pavardę į sąrašus, taip pat visa su ieškovu nesusijusi informacija, matyti, kad juose nėra papildomos informacijos, palyginti su ta, kuri ieškovui buvo perduota 2014 m. rugsėjo 4 d. rašte ir prie jo pridėtuose dokumentuose.
35 Todėl, pirma, konstatuotina, kad ieškovo teiginiai, jog ginčijami aktai priimti remiantis informacija, kurios nebuvo jam 2014 m. rugsėjo 4 d. raštu pateiktuose dokumentuose (žr. 31 punktą), nepagrįsti.
36 Antra, pažymėtina, kad informacija apie valstybę narę, pateikusią pasiūlymą įtraukti ieškovo pavadinimą į sąrašus, laikoma konfidencialia, todėl pagal imperatyvius reikalavimus, susijusius su Sąjungos ar jos valstybių narių saugumu arba jų tarptautiniais santykiais, ją perduoti draudžiama tam tikram asmeniui. Tačiau neatskleidus šios informacijos ieškovui jo teisės į gynybą ir į veiksmingą teisminę gynybą negali būti pažeistos, nes ji nesusijusi su ieškovo galimybe tinkamai pateikti savo pastabas dėl jo pavadinimo įtraukimo į sąrašus motyvų ir įrodymų, kuriais jie grindžiami.
37 Darytina išvada, kad pirmasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisės klaida ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis
38 Ieškovas tvirtina, kad Taryba klaidingai aiškino teisinį kriterijų, susijusį su paramos Irano vyriausybei teikimu, įtvirtintą Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies c punkte ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies d punkte (toliau – ginčijamas kriterijus), kuriuo paremtas jo pavadinimo įtraukimas į sąrašus ginčijamais aktais. Ieškovas iš esmės tvirtina, kad šis kriterijus neapima mokslo tyrimų ir technologijų plėtros karinėje arba su ja susijusiose srityse veiklos, nurodytos jo pavadinimo įtraukimo į sąrašus motyvuose, nes ši veikla nesusijusi su Irano Islamo Respublikos branduolinių ginklų platinimo programa. Be to, ieškovas nurodo, kad Tarybos kaip įrodymai pateikti dokumentai neleidžia pagrįsti jo pavadinimo įtraukimo į sąrašus motyvų.
Dėl ginčijamo kriterijaus aiškinimo, atsižvelgiant į ginčijamų aktų motyvuose nurodytą veiklą karinėje arba susijusiose srityse
39 Pirma, ieškovas kaltina Tarybą, kad ši pažodžiui aiškina ginčijamą kriterijų, ir tai leidžia jai įtraukti didelę asmenų grupę, įskaitant Irano mokesčių mokėtojus. Anot ieškovo, šis kriterijus susijęs tik su parama, suteikiančia Irano vyriausybei galimybę vykdyti savo branduolinę veiklą, dėl kurios kyla ginklų platinimo pavojus, o tai reiškia, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp „parama“ pripažintino elgesio ir tokios veiklos vykdymo. Tokio priežastinio ryšio reikalavimas kyla iš Sprendimo 2012/35 13 konstatuojamosios dalies, SESV 215 straipsnio 1 dalies ir 2012 m. kovo 13 d. Sprendimo Tay Za / Taryba (C‑376/10 P, Rink., EU:C:2012:138, 61 ir 67 punktai).
40 Jo teigimu, teismo praktika patvirtina, kad, pirma, ginčijamas kriterijus susijęs tik su paramos Irano vyriausybei teikimu, suteikiančios jai galimybę vykdyti savo branduolinių ginklų platinimo veiklą. Antra, tai turėtų būti „kokybiškai ir kiekybiškai svarbi“ materialinė, finansinė arba logistinė parama. Trečia, ginčijamo kriterijaus paskirtis – užkirsti kelią Irano vyriausybei pasinaudoti pajamų šaltiniais tam, kad ši nutrauktų branduolinės programos vystymą. Ieškovas, be kita ko, nurodo 2014 m. liepos 16 d. Sprendimą National Iranian Oil Company / Taryba (T‑578/12, EU:T:2014:678, 119 ir 120 punktai), 2015 m. kovo 25 d. Sprendimą Central Bank of Iran / Taryba (T‑563/12, Rink., EU:T:2015:187, 66 punktas) ir 2015 m. birželio 25 d. Sprendimą Iranian Offshore Engineering & Construction / Taryba (T‑95/14, Rink. (Ištraukos), EU:T:2015:433, 53 punktas).
41 Antra, ieškovas tvirtina, kad jo tariamas bendradarbiavimas su įvairiomis Irano vyriausybės ministerijomis nelaikytinas parama, kaip ji suprantama pagal ginčijamą kriterijų, nes ši veikla nebuvo kokybiškai ir kiekybiškai svarbi, kad leistų preziumuoti, jog jis teikė finansinę arba logistinę paramą Irano vyriausybei, dėl ko ši galėjo vykdyti branduolinių ginklų platinimo veiklą.
42 Šiuo atžvilgiu ieškovas nurodo, kad yra Irano valstybės finansuojamas valstybinis universitetas. Todėl, skirtingai nuo finansų arba naftos ir dujų sektoriuose veikiančių didelių įmonių, anksčiau įtrauktų į sąrašus remiantis ginčijamu kriterijumi, ieškovas neteikė Irano vyriausybei finansinių išteklių, dėl kurių jį būtų buvę galima įtarti prisidėjus prie Irano Islamo Respublikos branduolinių ginklų platinimo veiklos.
43 Remdamasis tuo ieškovas daro išvadą, kad šiomis aplinkybėmis Tarybai priklauso įrodyti, jog ši veikla, dėl kurios jis kaltinamas, kokybiškai buvo tokia svarbi, kad suteikė Irano vyriausybei galimybę vykdyti savo branduolinių ginklų platinimo veiklą.
44 Taryba ginčija šiuos argumentus.
45 Iš ginčijamų aktų motyvų (žr. 19 punktą) matyti, kad Taryba ieškovo pavardę į sąrašus iš naujo įtraukė remdamasi jo „svarb[iu] ryš[iu] su Irano [v]yriausybe karo ar su karu susijusiose srityse“, o toks ryšys pripažintinas parama Irano vyriausybei, kaip ji suprantama pagal ginčijamą kriterijų.
46 Kad įrodytų tokį ryšį, Taryba ginčijamuose aktuose rėmėsi šiomis aplinkybėmis:
– sudarytais bendradarbiavimo susitarimais su Irano vyriausybės organizacijomis, kurios yra įtrauktos į Jungtinių Tautų ir Sąjungos sąrašus ir vykdo veiklą karo ar su karu susijusiose srityse, visų pirma balistinių raketų gamybos ir pirkimo srityje, būtent,
– susitarimu su AIO dėl palydovų gamybos,
– bendradarbiavimu su Irano gynybos ministerija ir IRGC konkursuose dėl išmaniųjų laivų,
– platesnio masto susitarimu su IRGC oro pajėgomis, kuriuo vystomi ir stiprinami universiteto ryšiai, organizacinis bei strateginis bendradarbiavimas,
– dalyvavimu šešių universitetų susitarime, kuriuo remiama Irano vyriausybė atliekant su gynyba susijusius mokslo tyrimus,
– aplinkybe, kad ieškovas taip pat siūlo antrosios / trečiosios pakopos bepiločių orlaivių inžinerijos studijas, kurias, be kitų, sukūrė Mokslo, tyrimų ir technologijos ministerija.
47 Iš 45 ir 46 punktuose nurodytų ginčijamų aktų motyvų aiškiai matyti, kad Taryba ieškovui iš esmės priekaištauja, jog šis teikia paramą Irano vyriausybei atliekant tyrimus ir kuriant technologijas karinėje ir susijusiose srityse, be kita ko, pagal jo su AIO ir IRGC, kurie irgi įtraukti į sąrašus dėl veiklos šiose srityse (žr. 20 ir 21 punktus), sudarytus bendradarbiavimo susitarimus.
48 Todėl reikia išnagrinėti ieškovo argumentus, kad ginčijamas kriterijus neapima mokslo tyrimų ir technologinės plėtros veiklos karinėje ir su ja susijusiose srityse, vykdomos bendradarbiaujant su gynybos ministerija ar kitais į sąrašą įtrauktais valstybės subjektais, nes Taryba neįrodo, kad dėl šios veiklos kiekybinės ar kokybinės svarbos galima pripažinti, kad ja prisidedama prie Irano branduolinės veiklos, susijusios su platinimo rizika (žr. 41 punktą).
49 Pirma, priešingai, nei teigia ieškovas (žr. 39 punktą), ginčijamas kriterijus nereiškia, kad turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp parama Irano vyriausybei pripažintino elgesio ir branduolinių ginklų platinimo veiklos.
50 Žinoma, kad pagal teismo praktiką ginčijamas kriterijus apima ne bet kokią paramą Irano vyriausybei, o tik tas paramos formas, kurios dėl savo kiekybinės ar kokybinės svarbos prisideda prie Irano branduolinės veiklos. Taigi ginčijamas kriterijus, aiškinamas, kontroliuojant Sąjungos teismui, siejant jį su tikslu daryti spaudimą Irano vyriausybei, kad ši nutrauktų su branduolinių ginklų platinimo rizika susijusią veiklą, objektyviai apibrėžia ribotą kategoriją asmenų ir subjektų, kuriems gali būti taikomos lėšų įšaldymo priemonės (40 punkte minėto Sprendimo National Iranian Oil Company / Taryba, EU:T:2014:678, 119 punktas).
51 Atsižvelgiant į šio sprendimo 50 punkte primintą lėšų įšaldymo priemonių tikslą, iš ginčijamo kriterijaus nedviprasmiškai matyti, kad jis tiksliai ir konkrečiai taikomas atitinkamo asmens ar subjekto veiklai, kuri, net savaime neturėdama tiesioginio ar netiesioginio ryšio su branduolinių ginklų platinimu, gali jį skatinti, nes per ją Irano vyriausybei teikiami ištekliai arba materialinės, finansinės ar logistinės priemonės, leidžiančios tęsti platinimo veiklą (šiuo klausimu žr. 40 punkte minėto Sprendimo National Iranian Oil Company / Taryba, EU:T:2014:678, 120 punktą ir 2015 m. balandžio 29 d. Sprendimo National Iranian Gas Company / Taryba, T‑9/13, EU:T:2015:236, 62 punktą).
52 Priešingai ieškovo siūlomam aiškinimui, iš 50 ir 51 punktuose išdėstytos teismo praktikos nematyti, kad sąvoka „parama Irano vyriausybei“ reiškia ryšio tarp šios paramos ir Irano Islamo Respublikos branduolinės veiklos įrodymą. Šiuo atžvilgiu Taryba visiškai teisingai nurodo, kad ieškovas painioja Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies c punkte ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies d punkte įtvirtintą kriterijų, susijusį su parama Irano vyriausybei, kuris vienintelis svarbus nagrinėjamu atveju, su kriterijumi dėl „paramos Irano veiklai, susijusiai su didesne branduolinių ginklų platinimo rizika, arba Irano branduolinių ginklų siuntimo į taikinį sistemų kūrimu“, įtvirtintu šio sprendimo 20 straipsnio 1 dalies b punkte ir šio reglamento 23 straipsnio 2 dalies a punkte (šiuo klausimu žr. 40 punkte minėto Sprendimo National Iranian Oil Company / Taryba, EU:T:2014:678, 139 punktą). Taikant pirmąjį kriterijų nereikalaujama, kad būtų tam tikro laipsnio, net ir netiesioginė, sąsaja su Irano branduoline veikla, tačiau sąsaja turi būti taikant minėtąjį antrąjį kriterijų, susijusį su parama Irano branduolinei veiklai (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Manufacturing Support & Procurement Kala Naft, C‑348/12 P, Rink., EU:C:2013:776, 80 punktą ir 40 punkte minėto Sprendimo Central Bank of Iran / Taryba, EU:T:2015:187, 66 punktą).
53 Iš tikrųjų, kalbant apie ginčijamąjį kriterijų, iš Sprendimo 2012/35, kuriuo ginčijamas kriterijus įtrauktas į Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies c punktą, 13 konstatuojamosios dalies (žr. 6 punktą) matyti, jog Taryba konstatavo, kad parama Irano vyriausybei padėtų jai vykdyti branduolinę veiklą, dėl kurios kyla ginklų platinimo pavojus, arba kurti branduolinių ginklų siuntimo į taikinį sistemas, ir nusprendė išplėsti įtraukimo į sąrašus kriterijus bei nustatyti lėšų įšaldymo priemones ir asmenims, ir subjektams, kurie minėtai vyriausybei teikia paramą, nereikalaujant, kad ši parama būtų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su tokia veikla (šiuo klausimu žr. 40 punkte minėto Sprendimo National Iranian Oil Company / Taryba, EU:T:2014:678, 118 punktą).
54 Taigi ryšio tarp paramos Irano vyriausybei ir branduolinių ginklų platinimo veiklos buvimas tiesiogiai nustatytas taikytinuose teisės aktuose. Šiomis aplinkybėmis ginčijamas kriterijus turi būti suprantamas taip, kad jis taikytinas bet kokiai paramai, kuri, nors tiesiogiai arba netiesiogiai nesusijusi su branduolinių ginklų platinimu, vis dėlto dėl savo kiekybinės arba kokybinės svarbos gali jį paskatinti, kai Irano vyriausybei suteikiami ištekliai arba finansinė, logistinė ar materialinė parama. Vadinasi, Taryba neprivalo įrodyti, kad egzistuoja ryšys tarp parama pripažįstamo elgesio ir paramos branduolinių ginklų platinimo veiklai, nes toks ryšys nustatytas taikytinose bendro pobūdžio taisyklėse (šiuo klausimu žr. 40 punkte minėto Sprendimo National Iranian Oil Company / Taryba, EU:T:2014:678, 140 punktą; 40 punkte minėto Sprendimo Central Bank of Iran / Taryba, EU:T:2015:187, 81 punktą ir 51 punkte minėto Sprendimo National Iranian Gas Company / Taryba, EU:T:2015:236, 65 punktą).
55 Tad reikia atmesti ieškovo teiginį, kad 53 ir 54 punktuose primintas ginčijamas kriterijus aiškintinas vien pažodžiui, dėl ko į sąrašus būtų įtraukta didelė grupė asmenų (žr. 39 punktą). Iš tikrųjų remiantis tokiu ginčijamo kriterijaus aiškinimu, atsižvelgiant į jo teisinį kontekstą, pažymėtina, kad jis apima tiksliai apibrėžtą asmenų kategoriją (žr. 50 ir 51 punktus) ir negali apimti paprasčiausios aplinkybės, kad vykdomos įstatymuose, pirmiausiai – mokesčių, numatytos prievolės (žr. 40 punkte minėto Sprendimo National Iranian Oil Company / Taryba, EU:T:2014:678, 121 punktą).
56 Kalbant apie SESV 215 straipsnio 1 dalį ir apie 39 punkte minėtą Sprendimą Tay Za / Taryba (EU:C:2012:138), kuriuo taip pat remiasi ieškovas, pažymėtina, kad jie nereikšmingi šioje byloje, nes Reglamentas Nr. 267/2012, įgyvendintas Įgyvendinimo reglamentu Nr. 1202/2014, paremtas SESV 215 straipsnio 2 dalimi, o Teisingumo Teismo minėtame teismo sprendime nagrinėtos priemonės buvo priimtos EB 60 ir 301 straipsnių pagrindu ir taikytos teisiškai visiškai skirtingoje Mianmaro Sąjungos Respublikai taikytinų ribojamųjų priemonių sistemoje.
57 Antra, atmestinas ir ieškovo argumentas: kadangi parama Irano vyriausybei, kuria jis kaltinamas, yra ne finansinė, skirtingai nuo finansų įstaigų ar naftos arba dujų sektoriuje veikiančių įmonių, anksčiau įtrauktų į sąrašus remiantis ginčijamu kriterijumi, Taryba turi įrodyti, kad ta parama padeda vykdyti branduolinių ginklų platinimo veiklą (žr. 42 ir 43 punktus).
58 Žinoma, ieškovo nurodytuose teismo sprendimuose (žr. 40 punktą), susijusiuose su Irano naftos ir dujų sektoriumi, Bendrasis Teismas nusprendė, kad valstybės įmonių veikla šioje srityje (40 punkte minėto Sprendimo National Iranian Oil Company / Taryba, EU:T:2014:678, 141 punktas) arba logistinė parama Irano vyriausybei šiame sektoriuje (šiuo klausimu žr. 40 punkte minėto Sprendimo Iranian Offshore Engineering & Construction / Taryba, EU:T:2015:433, 54 punktą) tenkino ginčijamą kriterijų, iš esmės pabrėžęs, kad ryšys tarp Irano Islamo Respublikos iš šio sektoriaus gautų pajamų šaltinio ir branduolinės veiklos, dėl kurios kyla ginklų platinimo pavojus, finansavimo nustatytas taikytinuose teisės aktuose, pirmiausiai Sprendimo 2010/413 22 konstatuojamojoje dalyje (žr. 5 punktą), Sprendimo 2012/35 8 konstatuojamojoje dalyje (žr. 6 punktą) ir Sprendimo 2012/635 16 konstatuojamojoje dalyje (žr. 9 punktą).
59 Vis dėlto ginčijamas kriterijus neturėtų būti aiškinamas vien kaip toks, kuriuo siekiama užkirsti kelią Irano vyriausybei pasinaudoti šiais pajamų šaltiniais ir priversti nutraukti savo branduolinių ginklų platinimo veiklą. Iš tikrųjų šis kriterijus reiškia bet kokią paramą, dėl kurios kiekybinės arba kokybinės svarbos būtų padedama vykdyti šią veiklą, ir jis turi būti vertinamas atsižvelgiant į visas reikšmingas taikytinų teisės aktų nuostatas (žr. 54 punktą). Sprendimo 2012/35 13 konstatuojamojoje dalyje ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies d punkte kaip pavyzdys nurodyta, kad tai gali būti finansinė, logistinė ar materialinė parama.
60 Trečia, todėl reikia patikrinti, ar atsižvelgiant į taikytinus teisės aktus ginčijamas kriterijus gali apimti mokslo tyrimų ir technologinės plėtros veiklą karinėje ir su ja susijusiose srityse, kuri neatitinka nė vienos iš trijų kaip pavyzdys šiuose teisės aktuose nurodytų paramos rūšių, būtent finansinės, logistinės ar materialinės paramos (žr. 59 punktą).
61 Šiuo klausimu pažymėtina, kad iš Sprendimo 2010/413 ir Reglamento Nr. 267/2012 matyti, kad ribojamosios priemonės gali būti nustatytos asmenims arba subjektams, teikiantiems paramą Irano Islamo Respublikai įsigyjant karinėje arba su ja susijusiose srityse draudžiamas prekes ir technologijas, arba teikiantiems techninę pagalbą dėl šių prekių ar technologijų. Iš tikrųjų ryšys tarp pastarųjų ir branduolinių ginklų platinimo Sąjungos teisės aktų leidėjo įtvirtintas bendrosiose taikytinų aktų nuostatose (pagal analogiją žr. 52 punkte minėto Sprendimo Taryba / Manufacturing Support & Procurement Kala Naft, EU:C:2013:776, 76 punktą).
62 Konkrečiai kalbant, Sprendimo 2010/413 1 straipsnio 1 dalies c punkte draudžiama tiekti, parduoti arba perduoti Irano Islamo Respublikai visų rūšių ginklus ir susijusius reikmenis, įskaitant karines transporto priemones ir įrangą. Be to, pagal Reglamento Nr. 267/2012 5 straipsnio 1 dalies a punktą draudžiama Irano asmenims, subjektams arba įstaigoms tiesiogiai arba netiesiogiai teikti techninę pagalbą, susijusią su 2014 m. kovo 17 d. Tarybos patvirtintame Europos Sąjungos bendrajame karinės įrangos sąraše (OL C 107, p. 1, toliau – Bendrasis karinės įrangos sąrašas) išvardytomis prekėmis bei technologijomis ar su tame sąraše nurodytų prekių tiekimu, gamyba, priežiūra ir naudojimu, arba jeigu jos skirtos naudoti Irane.
63 Taigi Reglamente Nr. 267/2012 numatęs tokį draudimą, susijusį su tam tikra karine įranga, teisės aktų leidėjas nustatė ryšį tarp Irano Islamo Respublikos šios rūšies įrangos įgijimo ir Irano vyriausybės veiklos, dėl kurios kyla ginklų platinimo arba branduolinių ginklų siuntimo į taikinį sistemų kūrimo pavojus.
64 Tokį aiškinimą patvirtina Saugumo Tarybos rezoliucijos 1737 (2006) ir 1929, priimtos atitinkamai 2006 m. gruodžio 23 d. ir 2010 m. birželio 9 d. ir paminėtos atitinkamai Sprendimo 2012/35 1 ir 4 konstatuojamosiose dalyse. Iš tikrųjų Sąjungos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios ribojamųjų priemonių priėmimą, turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Saugumo Tarybos rezoliucijų, kurias jos įgyvendina, tekstą ir tikslą (2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Bank Melli Iran / Taryba, C‑548/09 P, Rink., EU:C:2011:735, 104 punktas ir 2012 m. balandžio 25 d. Sprendimo Manufacturing Support & Procurement Kala Naft / Taryba, T‑509/10, Rink., EU:T:2012:201, 83 punktas). Abiejose minėtose rezoliucijose daroma nuoroda į priimtinas konkrečias priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias Irano Islamo Respublikos vykdomai padidintos rizikos technologijų, kuriomis remiamos jo branduolinės ir raketų programos, kūrimo veiklai. Konkrečiai kalbant, įrangos ir technologijų, kurias pagal minėtas rezoliucijas draudžiama tiekti Irano Islamo Respublikai, sąrašuose, į kuriuos daroma nuoroda Rezoliucijoje 1929, konkrečiai nurodyti palydovai ir bepiločiai orlaiviai.
65 Todėl parama Irano vyriausybės mokslo tyrimų ir technologinės plėtros veiklai karinėje ir su ja susijusiose srityse tenkina ginčijamą kriterijų, kai kalbama apie įrangą ir technologijas, išvardytas Bendrajame karinės įrangos sąraše, kurias Irano Islamo Respublikai draudžiama įsigyti (žr. 62 punktą).
66 Šiuo atžvilgiu reikia patikslinti, kad Bendrajame karinės įrangos sąraše, be kita ko, numatyta ši įranga:
„ML 9 Karo laivai (antvandeniniai ar povandeniniai), speciali laivyno įranga, dalys, komponentai ir kiti antvandeniniai laivai:
<…>
a. Laivai ir komponentai:
1. Laivai (antvandeniniai ar povandeniniai), specialiai sukurti ar modifikuoti kariniam naudojimui, neatsižvelgiant į jų esamą techninę būklę ar funkcionalumą, neatsižvelgiant į tai, ar juose yra ginkluotės gabenimo sistemų ir ar jie šarvuoti, tokių laivų korpusai ir jų dalys bei specialiai kariniam naudojimui sukurti jų komponentai;
<…>
ML 10 „Orlaiviai“, „už orą lengvesni skraidomieji aparatai“, nepilotuojami skraidomieji aparatai („UAV“), aviaciniai varikliai ir „orlaivių“ įranga, susijusi įranga ir komponentai, specialiai sukurti arba modifikuoti kariniams tikslams:
<…>
c. Nepilotuojami orlaiviai ir susijusi įranga bei specialiai jiems sukurti komponentai:
1. „UAV“, nuotoliniu būdu pilotuojami skraidomieji aparatai (RPV), autonominės programuojamosios transporto priemonės ir nepilotuojami „už orą lengvesni skraidomieji aparatai“;
<…>
ML 11 Elektroninė įranga, [palydovai]:
<…>
c. „palydovai“, specialiai sukurti arba modifikuoti kariniam naudojimui, „erdvėlaivių“ komponentai, specialiai sukurti kariniam naudojimui.“
67 Darytina išvada, kad parama Irano vyriausybei, be kita ko, teikiama kuriant, gaminant ir plėtojant Bendrojo karinės įrangos sąrašo specifikacijas atitinkančius palydovus, laivus arba bepiločius orlaivius, tenkina ginčijamą kriterijų ir Tarybai nereikia įrodyti, kad dėl paramos svarbos taip padedama vykdyti branduolinių ginklų platinimo veiklą.
68 Ketvirta, vis dėlto reikia pabrėžti, kad bet kuriuo atveju klausimas, ar ginčijamas kriterijus apima elgesį, turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į teisinį ir faktinį kontekstą. Todėl kadangi Taryba neprivalo įrodyti, jog aptariama veikla susijusi su palydovais arba išmaniaisiais laivais, kurie iš tikrųjų atitinka Bendrojo karinės įrangos sąrašo specifikacijas, aplinkybė, kad ši veikla vykdoma bendradarbiaujant su AIO, kalbant apie palydovų gamybą, arba su Irano gynybos ministerija ir IRGC, kalbant apie konkursus dėl išmaniųjų laivų, leidžia konstatuoti, kad jeigu Tarybos teiginiai, susiję su šiuo bendradarbiavimu, pakankamai pagrįsti, taip suteikta parama Irano vyriausybei yra pakankamai svarbi, kad būtų tenkinamas ginčijamas kriterijus.
69 Iš tikrųjų AIO, dėl kurios ginčijamuose aktuose nurodyta, kad Sąjunga ją pačią įtraukė į sąrašus, nes ji „prižiūri raketų gamybą Irane“, į sąrašus įtraukta remiantis tuo, kad ji „prižiūri raketų gamybą Irane“, įskaitant trijų pramonės grupių, kurios visos įtrauktos į sąrašą pagal Saugumo Tarybos rezoliuciją 1737 (2006). IRGC į sąrašus įtraukta remiantis šiais motyvais:
„Atsakinga už Irano branduolinę programą. Vykdo Irano balistinių raketų programos veiklos kontrolę. Bandė vykdyti pirkimą Irano balistinių raketų ir branduolinei programai remti.“
70 Šiomis aplinkybėmis AIO tiesioginis dalyvavimas raketų gamyboje ir IRGC dalyvavimas branduolinėje programoje, taip pat Irano balistinių raketų programos veiklos kontrolė, kurių ieškovas neginčijo šioje byloje, leidžia preziumuoti, kad veikla, atlikta bendradarbiaujant su šiomis Irano vyriausybės organizacijomis, susijusi su palydovų gamyba ir išmaniųjų laivų tobulinimu, turi tam tikrą reikšmę branduolinei programai, dėl kurios atsiranda branduolinių ginklų platinimo ir branduolinių ginklų siuntimo į taikinį sistemos kūrimo pavojus.
71 Šioje byloje reikia patikrinti, ar Tarybos teiginiai dėl tokios ieškovo veiklos yra pakankamai pagrįsti.
Dėl įrodymų, kuriais remiasi Taryba
72 Ieškovas tvirtina, kad Taryba neįrodė, jog jos pateiktuose dokumentuose nurodyta veikla apskritai patvirtina „svarbų ryšį su Irano vyriausybe karo ar su karu susijusiose srityse“. Konkrečiai kalbant, Taryba nepatikslino, kokios rūšies parama buvo suteikta Irano vyriausybei dėl ieškovo bendradarbiavimo su AIO ir IRGC. Tai, kad ieškovas, kaip ir kiti Irano universitetai, bendradarbiavo su savo šalies vyriausybe, būdinga bet kuriam mokslo tyrimų technologijų institutui bet kurioje pasaulio šalyje.
73 Be to, Taryba nepatikrino, ar jos pateiktuose dokumentuose, kurių didžioji dauguma tėra Tarybos naujienlaiškių vertimai, kitaip tariant, žinios iš antrinių šaltinių, nurodyta tiksli informacija. Be to, šių dokumentų originalai buvo farsi kalba, tačiau dalies šių originalių dokumentų Taryba nepateikė.
74 Anot Tarybos, ieškovo bendradarbiavimas su Irano valstybės kontroliuojamais subjektais, įtrauktais į sąrašus dėl dalyvavimo Irano Islamo Respublikos balistinių raketų programose, t. y. gynybos ministerija, viena pusė, ir AIO bei IRGC, kita pusė, kurį patvirtino Tarybos pateikti dokumentai, pripažintinas parama Irano vyriausybei, kaip tai suprantama pagal ginčijamą kriterijų.
75 Šioje byloje reikia įvertinti įrodymų, kuriais remiasi Taryba, siekdama pagrįsti ginčijamuose aktuose nurodytą kiekvieną iš ieškovo pavadinimo įtraukimo į sąrašus motyvų (žr. 46 punktą), įrodomąją galią, kad būtų galima patikrinti, ar, atsižvelgus į ginčijamo kriterijaus turinį ir apimtį, konkrečiau apibrėžtus 54 ir 67–70 punktuose, šie motyvai teisiškai pakankamai įrodyti (žr. 77–103 punktus). Ši analizė leis nustatyti, ar visi šie motyvai leidžia pateisinti pakartotinį ieškovo pavadinimo įtraukimą į sąrašus (žr. 104 punktą).
76 Pirmiausiai reikia atmesti ieškovo per posėdį išdėstytą argumentą, kad Tarybos pateikti dokumentai ieškovo pavardės įtraukimo į sąrašus motyvams pagrįsti buvo per seni. Iš tikrųjų, kalbant apie palydovų ir išmaniųjų laivų tobulinimą, daugumoje Tarybos pateiktų dokumentų nurodyti 2012 metai ir kalbama apie bendradarbiavimą, nenurodant galutinės tikslios datos (MD 176/14 RELEX, MD 177/14 RELEX, MD 178/14 RELEX). Be to, dokumente MD 179/14 RELEX, susijusiame su IRGC jūros pajėgų vado pranešimu, paimtame iš interneto svetainės, nurodyta 2014 m. sausio mėn. data. Kalbant apie ieškovo ir IRGC oro pajėgų bendradarbiavimo susitarimą, reikia priminti, kad dokumentą MR 180/14 RELEX buvo galima rasti šioje svetainėje ginčijamų aktų priėmimo momentu.
– Dėl susitarimo su AIO dėl palydovų gamybos
77 Teiginiams dėl ieškovo susitarimo su AIO dėl palydovų gamybos pagrįsti Taryba pateikė dokumentus MD 176/14 RELEX ir MD 177/14 RELEX, buvusius jos bylos medžiagoje (žr. 15 punktą). Tai yra reportažo iš BBC archyvo interneto svetainės kopija anglų kalba, kurioje pakartojamas dviejų Irano Islamo Respublikos naujienų agentūros (IRNA) pranešimų tekstas. Kaip pažymi ieškovas, patys IRNA pranešimai nebuvo pateikti. Tačiau ieškovas neginčija BBC dokumentuose pateiktos informacijos tikslumo. Jis teigia, kad ši informacija nepateisina pakartotinio jo pavadinimo įtraukimo į sąrašus.
78 Pirmuoju iš šių dokumentų (MD 176/14 RELEX), kuriame nurodyta 2012 m. vasario 3 d. data ir pavadinimas „Iran to have greater achievements in space industry – defence ministre“ (Anot gynybos ministro, Irano laukia daug pasiekimų kosmoso pramonėje), pateikiamas Irano gynybos ministro pranešimas apie AIO paleistą, High Council of Space valdybos nariui vadovaujant ieškovo studentų sukurtą ir pagamintą palydovą. Anot minėtame dokumente pateikto AIO direktoriaus pareiškimo, tai yra nuotoliniu būdu valdomas bandomasis palydovas, tiksliau filmuojantis Žemę. Šis mikropalydovas sveria 50 kg ir naudojamas įvairiose srityse, kaip antai meteorologijoje, valdant stichines nelaimes ir matuojant temperatūrą bei oro drėgmę.
79 Antrasis dokumentas (MD 177/14 RELEX), kuriame nurodyta 2012 m. spalio 2 d. data ir pavadinimas „Iran to launch more satellites this year“ (Iranas šiais metais paleis daugiau palydovų), daroma nuoroda į AIO direktoriaus pareiškimą apie kito fotovoltinėmis plokštėmis aprūpinto palydovo, skirto fotografuoti Žemei iš 250–370 km aukščio, kurį pagamins ieškovas, paleidimą.
80 Ieškovas teigia, kad dokumente MD 176/14 RELEX kalbama apie taikiais tikslais sukurtą mikropalydovą. Be to, jis nedalyvavo kuriant ir gaminant siuntimo į taikinį sistemas arba šį palydovą, taip pat dokumente MD 177/14 RELEX nurodytą palydovą. Minėtuose dokumentuose nėra įrodymų, kad sukūrus ar pagaminus šiuos palydovus buvo prisidėta prie Irano vyriausybės branduolinių ginklų platinimo veiklos.
81 Pažymėtina, kad dokumentuose MD 176/14 RELEX ir MD 177/14 RELEX nėra duomenų, leidžiančių pripažinti, kad abu palydovai buvo specialiai sukurti arba pritaikyti naudoti kariniams tikslams, kaip tai suprantama pagal Bendrąjį karinių įrenginių sąrašą (žr. 66 punktą). Be to, šiuose dokumentuose nedaroma nuoroda į ieškovo ir AIO susitarimą dėl palydovų gamybos.
82 Tačiau aplinkybė, kad apie pirmąjį AIO palydovo paleidimą pranešė Irano gynybos ministras (žr. 78 punktą), patvirtina šio palydovo svarbą karinėje ir su ja susijusiose srityse. Be to, aplinkybė, kad palydovus paleidžianti AIO pati įtraukta į sąrašus dėl dalyvavimo raketų gamyboje, patvirtina šią analizę (žr. 70 punktą). Šiame kontekste ieškovo nedalyvavimas kuriant ir gaminat siuntimo į taikinį priemones, kuriuo jis remiasi, nereikšmingas, nes Taryba jį kaltina vien dėl veiklos, susijusios su palydovų kūrimu ir gamyba.
83 Todėl ieškovo veikla, susijusi su palydovų gamyba, gali būti pripažinta kaip parama Irano vyriausybei, kaip ji suprantama pagal ginčijamą kriterijų.
– Dėl bendradarbiavimo su Irano gynybos ministerija ir IRGC dėl išmaniųjų laivų konkursų
84 Kad įrodytų, jog ieškovas bendradarbiauja su gynybos ministerija ir IRGC organizuojamuose konkursuose dėl išmaniųjų laivų, Taryba pateikė, pirma, dokumentus MD 178/14 RELEX ir MD 179/14 RELEX, nurodytus jos bylos medžiagoje (žr. 15 punktą), ir, antra, tripliko priede pateiktą 2014 m. sausio 30 d. Irano dienraštyje Iran Daily Brief interneto svetainėje skelbtą straipsnį.
85 Dokumentas MD 178/14 RELEX yra 2012 m. gegužės 12 d. naujienų agentūros Fars News Agency spaudos straipsnis, pavadintas „Glaudus Sharif University ir gynybos ministerijos bendradarbiavimas / Irane nekreipiamas dėmesys į jūrų pajėgų problemas“; jame pasakojama apie ieškovo laivybos inžinerijos grupės vadovo pokalbį su šia agentūra, kuriame šis aukštas pareigas einantis ieškovo darbuotojas praneša apie ieškovo mokslo komisijos ir Gynybos ministerijos jūrų pramonės organizacijos sudarytą susitarimą dėl išmaniųjų laivų konkursų. Pagal šį susitarimą patvirtintiems projektams nebus taikomi jokie finansiniai arba veiklos apribojimai. Anot straipsnio, šis glaudus ieškovo ir minėtos gynybos ministerijos bendradarbiavimas buvo prasidėjęs prieš kelerius metus.
86 Kalbant apie dokumentą MD 179/14 RELEX, pažymėtina, kad tai yra 2014 m. sausio 21 d. straipsnis iš ieškovo interneto svetainės, pavadintas „Jūros pajėgų parama konkursų dėl išmaniųjų laivų nugalėtojams“. Šiame straipsnyje pateikiama IRGC jūrų pajėgų vado kalba, pasakyta per trečiojo konkurso dėl išmaniųjų laivų atidarymo ceremoniją, kurioje nurodyta strateginė tokio tipo laivų technologijų tobulinimo svarba ir IRGC jūrų pajėgų bendradarbiavimas su Irano mokslo centrais.
87 Ieškovas nurodo, kad iš dokumento MD 178/14 RELEX matyti, kad pokalbio, kuris jame pateikiamas, momentu nebuvo sudarytas joks projektas. Be to, jo teigimu, šiame dokumente nėra informacijos apie galimus projektus. Dublike ieškovas patikslino, kad organizavo tik vieną išmaniųjų laivų konkursą. Vadinasi, dokumente MD 179/14 RELEX, kuriame apie ieškovą neužsimenama, kalbama apie konkursą, kurio ieškovas neorganizavo. Be to, iš IRGC jūrų pajėgų vado kalbos nematyti, kad nagrinėjami laivai būtinai turėjo karinę paskirtį. Bet kuriuo atveju Taryba nepaaiškino, kodėl ieškovo dalyvavimas kuriant laivus, nors ir karinius, galėjo padėti Irano vyriausybei tęsti branduolinių ginklų platinimo veiklą.
88 Triplike Taryba tvirtina, kad ieškovo teiginys, jog jis neorganizavo trečiojo išmaniųjų laivų konkurso, prieštarauja tripliko priede pateiktam dienraščio Iran Daily Brief interneto svetainėje paskelbtam straipsniui.
89 Šiame 2014 m. sausio 30 d. straipsnyje, pavadintame „Anot IRGC jūrų pajėgų vado, išmaniųjų laivų sistema sukurta“ (IRGCN commander: Organisation of Smart Combat Vessels established), nurodyta, kad per trečiojo „autonominių antvandeninių transporto priemonių“ [Autonomous Surface Vehicles (ASV)], konkurso atidarymo ceremoniją, vykusią Sharif University of Technology, pasakytoje kalboje IRGC jūrų pajėgų vadas pareiškė, kad IRGC įsteigė išmaniųjų laivų kovos būrį.
90 Kadangi ieškovas nepateikė jokio kito paaiškinimo, konstatuotina, kad iš šio straipsnio matyti, pirma, jog trečiasis konkursas dėl išmaniųjų laivų buvo susijęs su laivais, kurie galėtų būti naudojami karo tikslais. Antra, aplinkybė, kad šio konkurso atidarymo ceremonija buvo organizuota ieškovo patalpose, leidžia konstatuoti, kad jis dalyvavo jį organizuojant, nebent būtų įrodyta priešingai.
91 Taigi minėtas 2014 m. sausio 30 d. straipsnis yra papildomas įrodymas, patvirtinantis dokumentuose MD 178/14 RELEX ir MD 179/14 RELEX nurodytą informaciją apie ieškovo bendradarbiavimą su Gynybos ministerija ir IRGC organizuojant konkursus dėl išmaniųjų laivų (žr. 85 ir 86 punktus). Jame nenurodyta naujų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių ieškovo pavadinimo įtraukimą į sąrašus, tik nurodomi 2014 m. rugsėjo 4 d. laiške Tarybos suformuluoti teiginiai (žr. 15 punktą) ir atsikertama į ieškovo per procesą Bendrajame Teisme nurodytus argumentus. Taigi, į jį galima atsižvelgti, nors jo ir nebuvo Tarybos bylos medžiagoje, ir dėl to nebūtų pažeista ieškovo teisė į gynybą ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą.
92 Darytina išvada, kad Taryba teisiškai pakankamai nustatė, jog ieškovo su išmaniaisiais laivais susijusi veikla tenkino ginčijamą kriterijų.
– Dėl ieškovo ir IRGC oro pajėgų susitarimo
93 Taryba pateikė ieškovo tyrimų ir technologijų departamento ir IRGC kosminių pajėgų, atstovaujamų šių kosminių pajėgų SAK tyrimų instituto (toliau – Tyrimų institutas) direktoriaus, „susitarimo dėl erdvės priskyrimo Sharif technologijos skyriui“ (Agreement to Assign Space in Sharif’s Technology House) tekstą, kuris jos bylos medžiagoje pažymėtas numeriu MD 180/14 RELEX.
94 Ieškovas tvirtina, kad tai yra įprastas nepasirašytas ketinimų protokolas. Be to, jis teigia, kad šiame laiške numatytos tik šio bendradarbiavimo gairės, kurios turėjo būti papildytos konkrečiais veiklos susitarimais.
95 Taryba patikslina, kad dokumentas MD 180/14 RELEX paimtas iš ieškovo interneto svetainės. Ji pažymi, jog net jeigu šalys nepasirašė susitarimo, jis bet kuriuo atveju patvirtina jų realų ketinimą plėtoti tam tikro lygio ieškovo ir Tyrimų instituto bendradarbiavimą.
96 Šiuo atžvilgiu konstatuotina, kad pagal dokumentą MD 180/14 RELEX buvo numatyta, jog susitarimas galioja laikotarpiu nuo jo pasirašymo iki 2013 m. kovo 20 d., ir kad, atsižvelgus į šalių aktyvumą, bendru susitarimu jo galiojimas galės būti pratęstas. Be to, susitarimo tekstas tebebuvo prieinamas ieškovo interneto svetainėje ginčijamų aktų priėmimo momentu, t. y. 2014 m. lapkričio 7 d. Remiantis šiomis aplinkybėmis, leidžiama preziumuoti, kad ieškovas palaikė ryšius su IRGC kosminėmis pajėgomis, siekdamas bendradarbiauti mokslo ir technologijų srityje.
97 Žinoma, kaip pažymi ieškovas, šis susitarimas tiesiogiai nesusijęs su veikla karinėje ar su ja susijusiose srityse. Tačiau susitarimo sąlygos patvirtina lemiamą Tyrimų instituto, taigi ir IRGC, vaidmenį esant ieškovo santykiams su pramone, taip pat renkantis ir įgyvendinant šiuos tyrimų projektus. Iš tikrųjų iš šio susitarimo tiesiogiai matyti, kad juo apskritai siekiama plėtoti ieškovo santykius su pramone ir juos formalizuoti, taip pat pasinaudojant ieškovo turimais ištekliais tenkinti pramonės poreikius. Tyrimų institutas, be kita ko, įsipareigoja sudaryti su ieškovu sutartį dėl pramonei reikalingų tyrimų projektų, konkrečiai kalbant, dėl šio instituto pateiktų pasiūlymų, įgyvendinimo (susitarimo 5.1 punktas). Ieškovas savo ruožtu įsipareigoja, be kita ko, reguliariai teikti ataskaitas apie dėl pramonės poreikių atliekamų tyrimų rezultatus (susitarimo 6.1 punktas) ir suteikti pramonei naudingus universiteto išteklius (susitarimo 6.4 punktas).
98 Remiantis vien šiais įrodymais negalima tvirtinti, kad ieškovas teikė paramą Irano vyriausybei, kiek tai susiję su į Bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtraukta įranga (žr. 67 punktą). Tačiau reikia pabrėžti, kad minėtame susitarime su IRGC kosminėmis pajėgomis buvo numatytas glaudus ir sisteminis su ieškovo tiriamąja veikla susijęs ieškovo ir Tyrimų instituto bendradarbiavimas, vykdomas atsižvelgiant į Irano pramonės poreikius. Šis susitarimas taikomas visose pramonės srityse, įskaitant karinę ir su ja susijusias sritis, kaip nurodyta ieškovo pavadinimo įtraukimo į sąrašus motyvuose. Atsižvelgiant į IRGC dalyvavimą branduolinėje programoje ir Irano balistinių raketų programos veiklos kontrolę (žr. 70 punktą), taip pat jos vaidmenį daugelyje svarbiausių ekonomikos sektorių, susitarimas patvirtina, kad ginčijamas kriterijus apima tokią ieškovo paramą Irano vyriausybei (žr. 68 punktą).
– Dėl ieškovo ir kitų šešių universitetų susitarimo su gynyba susijusių tyrimų srityje
99 Kad įrodytų ieškovo ir šešių kitų universitetų susitarimo dėl paramos Irano vyriausybei atliekant su gynyba susijusius tyrimus buvimą, Taryba pasirėmė jos bylos medžiagoje esančiu dokumentu MD 181/14 RELEX, kuriame pateikta informacijos apie pokyčius Irano karinėje srityje nuo 2012 m. birželio 15 d. iki tų pačių metų liepos 11 d. iš Irano spaudos agentūrų, be kita ko, iš IRNA, ir interneto svetainių rinkinys.
100 Iš šio dokumento matyti, kad 2012 m. birželio 23 d. IRNA straipsnyje užsimenama, jog ieškovas ir kiti šeši universitetai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl švietimo, bendrų tyrimų ir kompetencijos centrų steigimo. Mokslo, tyrimų ir technologijų ministras šiuo klausimu pabrėžė universitetų reikšmę „neutralizuojant priešininkų manevrus ir prieš šalies universiteto bendruomenę nukreiptus planus“. Jis pareiškė, kad ministerija suteiks finansinę paramą su gynybos sritimi susijusiems tyrimams ir veiklai.
101 Tačiau, priešingai, nei teigia Taryba, minėtas susitarimas negali būti pripažintas ieškovo paramos Irano vyriausybei, kaip ji suprantama pagal ginčijamą kriterijų, įrodymu. Iš tikrųjų tai yra universitetų bendradarbiavimo susitarimas, kuriame bendrai kalbama apie universitetams įprastą švietimo ir tyrimų veiklą. Šiame kontekste bendrų dokumente MD 181/14 RELEX nurodytų mokslo, tyrimų ir technologijų ministro pareiškimų nepakanka, kad, neturint konkrečios informacijos apie šio susitarimo turinį, būtų galima daryti prielaidą, jog jis konkrečiai susijęs su tyrimų ir technologijų plėtros gynybos arba su ja susijusiose srityse veikla ir kad taip teikiama parama Irano vyriausybei.
– Dėl antrosios / trečiosios pakopos bepiločių orlaivių inžinerijos studijų
102 Ieškovas visiškai teisingai pažymi, kad Tarybos pateiktuose dokumentuose nėra įrodymų, kad jame buvo vykdomos Mokslo, tyrimų ir technologijos ministerijos parengtos bepiločių orlaivių inžinerijos studijos.
103 Todėl šis ieškovo pavadinimo įtraukimo į sąrašus motyvas nepagrįstas, taigi negali pateisinti priimtų ginčijamų aktų.
– Išvada
104 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, kaip nuspręsta 83 ir 92 punktuose, ieškovo pavadinimo įtraukimo į sąrašus motyvai, susiję su jo veikla, pirma, palydovų srityje ir, antra, išmaniųjų laivų srityje, pakankamai pagrįsti. Be to, ieškovo ir IRGC kosminių pajėgų susitarimas patvirtina ieškovo ryšį su Irano vyriausybe karinėje ar su ja susijusiose srityse (žr. 98 punktą). Visi šie argumentai pateisina ieškovo pavadinimo įtraukimą į ginčijamus aktus remiantis ginčijamu kriterijum.
105 Vadinasi, reikia atmesti antrąjį ieškinio pagrindą.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisės į nuosavybę ir proporcingumo principo pažeidimu
106 Pirmiausiai ieškovas teigia: kadangi jo pavadinimo pakartotinis įtraukimas į sąrašus nepagrįstas, ginčijami aktai pažeidžia teisę į nuosavybę ir prieštarauja proporcingumo principui.
107 Paskui ieškovas kaltina Tarybą, kad ši neatsižvelgė į tai, jog jis yra ne komercinė įmonė, o universitetas. Taigi jo pavadinimo įtraukimas į sąrašus daro poveikį ne tik jo, bet ir dėstytojų bei studentų teisėms. Šis įtraukimas neproporcingas, nes pažeidžia ir bendradarbiaujančių mokslininkų teises, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, pasirašytos 1950 m. lapkričio 4 dieną Romoje, Protokolo Nr. 1 2 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnyje įtvirtintą teisę į mokslą, taip pat minėtos konvencijos 10 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje įtvirtintą teisę į saviraiškos laisvę ir informaciją.
108 Galiausiai ieškovas teigia, kad ginčijami aktai padarė neigiamą poveikį jo tyrimų ir švietimo veiklai, be kita ko, todėl, kad: pirmąkart jo pavadinimą įtraukus į sąrašus, leidėjai nustojo skelbę autorių iraniečių straipsnius ir nutraukė sutartis su ieškovu dėl penkių leidinių išleidimo anglų kalba; jis nebegauna Europoje leidžiamų mokslo žurnalų, leidinių ar rinkinių; jam nepavyksta Sąjungos valstybėse narėse apsirūpinti tyrimams ir laboratorijose reikalingomis medžiagomis ir nebeturi prieigos prie tam tikrų tyrimų interneto svetainių; be to, jo nariams nebeišduodamos vizos, kad šie galėtų atvykti į Sąjungos valstybių narių teritoriją.
109 Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad proporcingumo principas yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų ir pagal jį reikalaujama, kad Sąjungos teisės nuostatoje numatytos priemonės būtų tinkamos atitinkamais teisės aktais siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jiems pasiekti (žr. 2013 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Makhlouf / Taryba, T‑383/11, Rink., EU:T:2013:431, 98 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
110 Šioje byloje pažymėtina, kad aplinkybė, jog ginčijamais aktais daromas poveikis ne tik ieškovo teisei į nuosavybę, bet ir jo tyrimų bei švietimo veiklai, ir netgi 107 punkte nurodytoms kitoms teisėms, neleidžia konstatuoti, kad šie aktai yra neproporcingi. Iš tikrųjų, kadangi, kaip konstatuota 104 punkte, ginčijamuose aktuose nurodyta tyrimų ir technologijų plėtros veikla ieškovas teikė paramą Irano vyriausybei, kuri uždrausta pagal taikytinus teisės aktus, Taryba, neviršydama savo diskrecijos ribų, galėjo pripažinti, kad pakartotinis ieškovo pavadinimo įtraukimas į sąrašus buvo tinkama ir būtina priemonė siekiant kovoti su branduolinių ginklų platinimu.
111 Darytina išvada, kad reikia atmesti trečiąjį ieškinio pagrindą.
Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su piktnaudžiavimu įgaliojimais
112 Pirma, ieškovas nurodo, kad aplinkybė, jog Tarybos pateikti dokumentai neleidžia pagrįsti jo pakartotinio pavadinimo įtraukimo į sąrašus, rodo, kad iš tiesų Taryba pasirėmė kitais, pradiniame sprendime įtraukti jo pavadinimą į sąrašus, panaikintame 14 punkte nurodytu Sprendimu Sharif University of Technology / Taryba (EU:T:2014:607), nenurodytais motyvais.
113 Šiam ieškinio pagrindui pagrįsti pateikti argumentai tik pakartoja ieškovo pirmame ieškinio pagrinde nurodytus argumentus, kad Taryba jam neperdavė tam tikros savo bylos medžiagoje buvusios informacijos, kuria, jo teigimu, paremti ginčijami aktai. Šie argumentai atmestini dėl 33–35 punktuose išdėstytų motyvų, kuriais ir reikėtų remtis vertinant šiuos argumentus.
114 Antra, ieškovas teigia, kad iš trijų į sąrašus įtrauktų universitetų tik jo įtraukimas pagrįstas ginčijamu kriterijumi. Kitų dviejų universitetų įtraukimas pagrįstas dalyvavimo Irano branduolinėje programoje kriterijumi. Atsižvelgdamas į tai ieškovas nurodo, kad kitų penkių universitetų, kurie, kaip ir jis, sudarė šešių universitetų susitarimą remti Irano vyriausybę atliekant su gynyba susijusius tyrimus, nurodytą viename iš ginčijamų aktų motyvų, neįtraukimas į sąrašus rodo, kad jo pavadinimo pakartotinis įtraukimas į sąrašus iš tikrųjų pagrįstas kitu motyvu.
115 Šiuo atžvilgiu konstatuotina, kad teiginys dėl kitų dviejų universitetų įtraukimo remiantis kitais motyvais, nurodytas 114 punkte, šioje byloje nereikšmingas. Be to, aplinkybė, kad ribojamosios priemonės ginčijamo kriterijaus pagrindu nebuvo taikomos kitiems penkiems universitetams, susitarimo, nurodyto viename iš ieškovo pavadinimo pakartotinio įtraukimo į sąrašus motyvų, šalims negali būti piktnaudžiavimo įgaliojimais įrodymas.
116 Iš tikrųjų iš ginčijamų aktų motyvų matyti, kad ieškovo dalyvavimas šiame susitarime buvo tik vienas iš motyvų, kuriais remiantis jo pavadinimas dar kartą įtrauktas į sąrašus. Kiti trys ginčijamuose aktuose nurodyti motyvai atitinkamai susiję su bendradarbiavimo susitarimais su Irano vyriausybės organizacijomis dėl palydovų kūrimo, konkursais dėl išmaniųjų laivų organizavimo ir strateginiu ir organizaciniu bendradarbiavimu su IRGC (žr. 46 punktą). Kaip buvo nuspręsta 104 punkte, šie trys kiti motyvai, į kuriuos reikia atsižvelgti kartu, pateisina pakartotinį ieškovo pavadinimo įtraukimą, o motyvas dėl minėto šešių universitetų susitarimo su gynyba susijusių tyrimų srityje buvo pripažintas nepagrįstu (žr. 101 punktą).
117 Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, ketvirtasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.
118 Darytina išvada, kad reikia atmesti prašymą panaikinti ginčijamus aktus.
2. Dėl prašymo atlyginti žalą
119 Ieškovas teigia, kad nepagrįstai jo pavadinimą įtraukus į sąrašus padaryta žala jo reputacijai. Kad ji būtų atlyginta, nepakanka vien panaikinti šio įtraukimo.
120 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką tam, kad pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą kiltų Sąjungos deliktinė atsakomybė už neteisėtus jos institucijų veiksmus, turi būti įvykdytos kelios sąlygos, t. y. veiksmų, kuriais kaltinama institucija, neteisėtumas, žalos realumas ir priežastinis veiksmų, kuriais kaltinama, ir nurodomos žalos ryšys (žr. 2008 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo FIAMM ir kt. / Taryba ir Komisija, C‑120/06 P ir C‑121/06 P, Rink., EU:C:2008:476, 106 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, T‑384/11, Rink., EU:T:2014:986, 47 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
121 Šių trijų atsakomybės atsiradimo sąlygų kumuliatyvus pobūdis reiškia, kad jei nėra tenkinama nors viena jų, visą ieškinį dėl žalos atlyginimo reikia atmesti, nesant reikalo nagrinėti kitų sąlygų (2003 m. gegužės 8 d. Sprendimo T. Port / Komisija, C‑122/01 P, Rink., EU:C:2003:259, 30 punktas ir 120 punkte minėto Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, EU:T:2014:986, 48 punktas).
122 Kaip konstatuota 118 punkte, šioje byloje neįvykdyta sąlyga dėl ieškovo pavadinimo įtraukimo neteisėtumo, todėl reikia atmesti ieškovo prašymą atlyginti žalą, o kartu ir visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
123 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
124 Kadangi ieškovas iš esmės pralaimėjo bylą, o Taryba prašė priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas, jis turi padengti Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija),
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Sharif University of Technology padengia savo ir Europos Sąjungos Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Van der Woude | Wiszniewska-Białecka | Ulloa Rubio |
Paskelbta 2016 m. balandžio 28 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.
Turinys
Ginčo aplinkybės
Procesas ir šalių reikalavimai
Dėl teisės
1. Dėl prašymo panaikinti
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisės klaida ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis
Dėl ginčijamo kriterijaus aiškinimo, atsižvelgiant į ginčijamų aktų motyvuose nurodytą veiklą karinėje arba susijusiose srityse
Dėl įrodymų, kuriais remiasi Taryba
– Dėl susitarimo su AIO dėl palydovų gamybos
– Dėl bendradarbiavimo su Irano gynybos ministerija ir IRGC dėl išmaniųjų laivų konkursų
– Dėl ieškovo ir IRGC oro pajėgų susitarimo
– Dėl susitarimo tarp ieškovo ir kitų šešių universitetų su gynyba susijusių tyrimų srityje
– Dėl antrosios / trečiosios pakopos bepiločių orlaivių inžinerijos studijų
– Išvada
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisės į nuosavybę ir proporcingumo principo pažeidimu
Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su piktnaudžiavimu įgaliojimais
2. Dėl prašymo atlyginti žalą
Dėl bylinėjimosi išlaidų