Byla T‑481/08

Alisei

prieš

Europos Komisiją

„Ieškinys dėl panaikinimo – Išorės veiksmai ir Europos plėtros fondas (EPF) – Audito užbaigimas ir galutinės ataskaitos priėmimas – Tik su sutartiniais santykiais susijęs aktas – Kompetencijos nebuvimas – Tiesioginio ryšio nebuvimas – Nepriimtinumas – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Akivaizdus nepriimtinumas“

Nutarties santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinys iš esmės susijęs su sutartinio pobūdžio ginču – Bendrijos teismo kompetencijos nebuvimas

(EB 230 ir EB 238 straipsniai)

2.      Europos Bendrijų viešieji pirkimai – Europos plėtros fondo finansuojami bendradarbiavimo su AKR valstybėmis projektai

(EB 230 straipsnis)

3.      Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąvoka – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių pasekmių

(EB 230 straipsnis)

4.      Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Gero administravimo ir skaidrumo principų pažeidimas – Tik su sutartiniais santykiais susijęs kreipimasis

1.      Nors laišką dėl įgyvendinant tam tikrus vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos projektus ne pelno siekiančiai organizacijai dalies avansu sumokėtos sumos grąžinimo reikėtų suprasti taip, kad juo užbaigiama su sutartimis dėl subsidijų nagrinėjamiems projektams susijusi audito procedūra ir, priimant galutinę ataskaitą, patvirtinamos išorės auditoriaus padarytos išvados, jis negali būti atskirtas nuo šiomis sutartimis sukurtų sutartinių santykių. Komisijos pasirinkto išorės auditoriaus atliktas auditas priklauso jos naudojimosi savo teisėmis, kylančiomis iš minėtų sutarčių, sričiai, todėl yra susijęs su sutartiniais santykiais, apibrėžtais šiose sutartyse. Todėl prašymas panaikinti šiame laiške, kiek jis susijęs su šiomis sutartimis, tariamai esantį sprendimą, yra nepriimtinas.

(žr. 54–55 punktus)

2.      Kalbant apie Europos plėtros fondo (EPF) finansuojamas viešųjų pirkimų sutartis, pažymėtina, kad Komisijos atstovų veiksmai (patvirtinimas ar atsisakymas patvirtinti, vizavimas ar atsisakymas vizuoti), skirti tik nustatyti, ar laikomasi finansavimo sąlygų, ir šiais veiksmais nei siekiama, nei galima pažeisti principą, pagal kurį aptariami pirkimai lieka nacionaliniai pirkimai, už kurių rengimą, derybas ir sutarčių sudarymą atsakingos tik pagalbą gaunančios valstybės. Konkurse dėl aptariamų pirkimų dalyvaujančios ar jį laimėjusios įmonės teisiškai susijusios tik su pagalbą gaunančia valstybe, kuri atsakinga už sutartį, ir šioms įmonėms skirti Komisijos atstovų aktai negali turėti tokios pasekmės, kad šios institucijos sprendimu pakeistų Afrikos, Karibų jūros baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybės, vienintelės, turinčios teisę sudaryti ir pasirašyti tokią sutartį, sprendimą. Šie vertinimai, taikomi ir AKR valstybės sudarytoms sutartims dėl dotacijos, finansuojamoms iš EPF.

Tačiau vien šių vertinimų nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog ieškinys dėl Komisijos akto, priimto įgyvendinant savo įgaliojimus, panaikinimo, pareikštas privataus asmens, su kuriuo šis aktas susijęs ir kuriam oficialiai skirtas, nors jis ir turi ryšį su sutartinio pobūdžio procedūra, yra nepriimtinas. Dėl tokiomis aplinkybėmis priimto akto, jei jis iš tikrųjų yra Komisijos sprendimas, galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo Bendrajame Teisme.

(žr. 60–64 punktus)

3.      Europos plėtros fondo (EPF) gautinos sumos, nustatytos Komisijai ar jos prašymu atlikus auditą, atsiranda ne dėl paties audito, o dėl to, kad viena EPF finansuojamos sutarties šalių nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Audito ataskaitoje gali būti nustatyti tik jau padaryti pažeidimai ir dėl to atsiradusios skolos. Taigi auditas niekaip nepakeičia šias skolas privalančio grąžinti skolininko teisinės padėties. Be to, šis, kilus bet kokiam ginčui dėl aptariamų skolų, turi galimybę kompetentingame teisme ginčyti audito ataskaitoje išdėstytus nustatytus faktus ir išvadas.

EPF gautinos sumos nurodymas su EPF finansuojamomis sutartimis susijusioje audito ataskaitoje gali suteikti pagrindą parengti jos išieškojimo pavedimą ir prireikus skolininkui siunčiamą debeto avizą, t. y. aktus, kurie, be kita ko, patys nesukelia privalomų teisinių pasekmių, galinčių paveikti skolininko interesus.

Be to, negalima tvirtinti, kad remiantis audito ataskaita, kurioje nurodomos EPF gautinos sumos, bus priimtas aktas, sukeliantis privalomų teisinių pasekmių, galintis paveikti skolininko interesus. Net darant prielaidą, kad remiantis audito ataskaita, susijusia su EPF finansuojamomis sutartimis, priimamas aktas, sukeliantis privalomų teisinių pasekmių vienai šių sutarčių šalių, minėta audito ataskaita būtų tik parengiamasis aktas šiam paskesniam aktui priimti, kuris vienintelis galėtų būti nenaudingas suinteresuotajam asmeniui. Todėl dėl Komisijos sprendimo, kuriuo užbaigiamas auditas ir, priimant galutinę ataskaitą, patvirtinamos išorės auditoriaus išvados, negalima pareikšti ieškinio dėl panaikinimo Bendrajame Teisme.

(žr. 67, 71–75 punktus)

4.      Kalbant apie sutartinio pobūdžio ginčą, pažymėtina, kad paprastas teisės normų, kurios nekyla iš sutarties, bet kurių šalys privalo laikytis, paminėjimas negali turėti tokios pasekmės, kad pakeistų sutartinį ginčo pobūdį ir leistų šias normas nurodžiusiai šaliai išvengti kompetentingo teismo. Jei būtų kitaip, ginčo pobūdis, taigi ir kompetentingas teismas, galėtų keistis, nelygu šalių nurodytos teisės normos, o tai prieštarautų įvairių teismų materialinės kompetencijos taisyklėms.

Be to, su bendruoju gero administravimo principu susijusių įsipareigojimų pavaldinių atžvilgiu institucijos turi laikytis tik vykdydamos savo administracinius įgaliojimus. O kai Komisijos ir ieškovo santykiai yra aiškiai sutartinio pobūdžio, pastarasis gali priekaištauti Komisijai tik dėl sutarties sąlygų pažeidimų ar sutarčiai taikytinos teisės pažeidimų. Tokiu atveju ieškovas ieškinyje turi nurodyti ne tik Bendrijos deliktinę atsakomybę ir tai, kad Komisija tariamai pažeidė gero administravimo bei skaidrumo principus, bet ir institucijos pareigų, kurių ji neįvykdė, pobūdį, t. y. ar jos yra sutartinės, ar nesutartinės.

(žr. 94–96 punktus)