BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. spalio 21 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinio Bendrijos prekių ženklo PETCO paraiška – Ankstesnis vaizdinis Bendrijos prekių ženklas PETCO – Santykinis atmetimo pagrindas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas – Administracinės procedūros sustabdymas – Reglamento (EB) Nr. 2868/95 20 taisyklės 7 dalies c punktas ir 50 taisyklės 1 dalis – Reikalavimų nepagrindžiantis pagrindas – Draudimas priimti sprendimą „ultra petita“ – Nepriimtinumas“
Byloje T‑664/13
Petco Animal Supplies Stores, Inc., įsteigta San Diege, Kalifornijoje (Jungtinės Valstijos), atstovaujama baristerio C. Aikens,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą V. Melgar ir M. Ó. Mondéjar Ortuño,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis
Domingo Gutiérrez Ariza, gyvenantis Malagoje (Ispanija),
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2013 m. spalio 7 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 347/2013‑4), susijusio su protesto procedūra tarp Domingo Gutiérrez Ariza ir Petco Animal Supplies Stores, Inc.,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė M. E. Martins Ribeiro, teisėjai S. Gervasoni ir L. Madise (pranešėjas),
posėdžio sekretorius I. Dragan, administratorius,
susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2013 m. gruodžio 10 d.,
susipažinęs su atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2014 m. balandžio 11 d.,
įvykus 2015 m. balandžio 14 d. teismo posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 2011 m. liepos 11 d. ieškovė Petco Animal Supplies Stores, Inc., remdamasi 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prekių ženklas, kurį prašyta įregistruoti, yra žodinis žymuo PETCO.
3 Prekės ir paslaugos, kurioms prašyta registracijos, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 31 ir 35 klasėms ir pagal kiekvieną iš šių klasių atitinka tokį aprašymą:
– 31 klasė: „gyvi gyvūnai; gyvūnų ėdesiai ir pašaras; salyklas; gyvūnų pašaras ir gėrimai; šunų ėdalas ir skanėstai; kačių ėdalas ir skanėstai; smulkių gyvūnėlių pašaras; žuvų pašaras; roplių pašaras ir paukščių lesalas“;
– 35 klasė: „mažmeninės prekybos paslaugos ir internetinės parduotuvės paslaugos, susijusios su prekyba augintinių reikmenimis, augintinių žaislais, pašaru, sporto priemonėmis ir sporto reikmenimis; kitų sporto varžybų ir (arba) renginių, būtent muzikinių ir teatro renginių, švietėjiškų, kultūrinių ir viešų renginių bei parodų pobūdžio pramogų, reklama; mažmeninės parduotuvės paslaugos, teikiamos gyvūnų ir gyvūnų augintinių reikmenų srityje“.
4 Bendrijos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2011 m. rugsėjo 8 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 2011/170.
5 2011 m. lapkričio 16 d. Domingo Gutiérrez Ariza, remdamasis Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsniu, pateikė protestą dėl prašomo prekių ženklo registracijos šio sprendimo 3 punkte nurodytoms prekėms ir paslaugoms.
6 Protestas buvo grindžiamas šiuo ankstesniu raudonos ir baltos spalvų vaizdiniu Bendrijos prekių ženklu:
7 Prekės ir paslaugos, kurioms ankstesnis prekių ženklas buvo įregistruotas, priskiriamos prie Nicos sutarties 31 ir 35 klasių ir pagal kiekvieną iš jų apibūdinamos taip:
– 31 klasė: „žemės ūkio, sodininkystės ir miškininkystės produktai bei grūdai, nepriskirti prie kitų klasių; gyvi gyvūnai; švieži vaisiai ir daržovės; sėklos, natūralūs augalai ir gėlės; gyvūnai (maistas -); salyklas“;
– 35 klasė: „reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla; didmeninės, mažmeninės prekybos ir prekybos per pasaulinius kompiuterinius tinklus pašarais, lesalais, pastomis, sėklomis, dažiosiomis medžiagomis, vitaminais, vaistais, smėliu, kiaušiniais, maisto papildais, narvais, nameliais, akvariumais, terariumais, transportavimo dėžėmis, dubenėliais ir lesalinėmis, girdyklomis, čiužiniais, lopšiais, lizdais, pluoštu, plaušais ir pūkais, antkakliais, pavadėliais, diržais, apranga, aprangos priedais, šepečiais, gyvūnų higienos preparatais, stulpais ir knygomis, spąstais, substratais, siloso bokštais, piltuvais, aptvarais, grūdais ir javais, insekticidais, akaricidais, gyvūnais, augalais, žirklėmis, replėmis ir žnyplėmis, įrankiais, perėtuvais, skilimo spintomis ir žaislais paslaugos“.
8 Protestas buvo grindžiamas motyvais, nurodytais Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose.
9 2012 m. gruodžio 18 d. Protestų skyrius iš dalies patenkino protestą ir atmetė paraišką įregistruoti prašomą prekių ženklą 31 ir 35 klasių prekėms ir paslaugoms dėl to, kad yra galimybė supainioti su ankstesniu prekių ženklu.
10 2013 m. vasario 15 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais, pateikė VRDT apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo, nes juo buvo atsisakyta įregistruoti prašomą prekių ženklą 31 ir 35 klasių prekėms ir paslaugoms.
11 Dokumente, kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai ir kuris VRDT buvo pateiktas 2013 m. balandžio 18 d., ieškovė taip pat prašė sustabdyti procedūrą Apeliacinėje taryboje dėl to, kad 2012 m. gruodžio 28 d. VRDT ji buvo pateikusi prašymą pripažinti ankstesnio prekių ženklo registraciją negaliojančia; šis prašymas buvo užregistruotas numeriu 7442 C.
12 Kaip šalys paaiškino per teismo posėdį, prašymą pripažinti ankstesnio prekių ženklo registraciją negaliojančia VRDT atmetė 2014 m. kovo 10 d.; dėl to buvo pateikta apeliacija, dėl kurios VRDT dar nebuvo nusprendusi teismo posėdžio dieną.
13 2013 m. spalio 7 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT ketvirtoji apeliacinė taryba panaikino 2012 m. gruodžio 18 d. Protesto skyriaus sprendimą tiek, kiek juo buvo atsisakyta įregistruoti prašomą prekių ženklą 35 klasės „mažmeninės prekybos paslaugoms ir internetinės parduotuvės paslaugoms, susijusioms su prekyba <...> sporto reikmenimis“, ir atmetė likusią apeliacijos dalį.
14 Apeliacinė taryba nusprendė, kad ankstesnis prekių ženklas yra Bendrijos prekių ženklas, todėl vertinant galimybę supainioti atitinkama teritorija apima Europos Sąjungą ir kad susijusią visuomenę, kurios pastabumas įvairuoja nuo vidutinio iki didelio, sudaro plačioji visuomenė ir specialistai (ginčijamo sprendimo 11 ir 33 punktai). Be to, ji manė, kad 35 klasės „mažmeninės prekybos paslaugos ir internetinės parduotuvės paslaugos, susijusios su prekyba <...> sporto reikmenimis“, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, skiriasi nuo 31 ir 35 klasių prekių ir paslaugų, kurioms skirtas ankstesnis prekių ženklas, todėl protestas dėl prašomo prekių ženklo registracijos minėtoms paslaugoms negali būti patenkintas (ginčijamo sprendimo 13–20 ir 36 punktai). Vis dėlto ji nusprendė, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 21–23 punktų, kad žymenimis, dėl kurių kilo ginčas, žymimos kitos 31 ir 35 klasių prekės ir paslaugos, visų pirma „kitų sporto varžybų ir (arba) renginių, būtent muzikinių ir teatro renginių, švietėjiškų, kultūrinių ir viešų renginių bei parodų pobūdžio pramogų, reklamos“ paslaugos, priskirtos prie 35 klasės ir žymimos prašomu įregistruoti prekių ženklu, ir reklamos paslaugos, kurioms skirtas ankstesnis prekių ženklas, yra tapačios. Ginčijamo sprendimo 27–29 punktuose Apeliacinė taryba pažymėjo, kad žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualus panašumas didesnis už vidutinį, kad jie tapatūs fonetiškai ir kad jų konceptualus palyginimas yra neutralus. Ginčijamo sprendimo 35 punkte ji padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į žymenimis, dėl kurių kilo ginčas, žymimų prekių ir paslaugų tapatumą, minėtų žymenų didesnį nei vidutinis vizualus panašumą, jų fonetinį tapatumą ir vidutinį ankstesnio prekių ženklo skiriamąjį požymį, yra galimybė supainioti minėtus žymenis, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, net jeigu atitinkamo vidutinio vartotojo pastabumo lygis yra didesnis už vidutinį.
15 Apeliacinė taryba manė, kad būtų netinkama sustabdyti joje vykstančią apeliacinę procedūrą. Ji pažymėjo, kad pagal 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (JO L 303, p. 1), 20 taisyklės 7 dalies c punktą, siejamą su Reglamento Nr. 2868/95 50 taisyklės 1 dalimi, sprendimas sustabdyti apeliacinę procedūrą priskirtinas jos diskrecijai (ginčijamo sprendimo 38 ir 39 punktai). Be to, pirma, ji paaiškino, kad prašymas pripažinti registraciją negaliojančia, nurodytas Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies b punkte ir 53 straipsnio 1 dalies a punkte, siejamuose su 8 straipsnio 1 dalies b punktu ir 8 straipsnio 4 ir 5 dalimis, kuriuo grindžiamas prašymas sustabdyti procedūrą, buvo pateiktas praėjus daugiau nei metams po protesto padavimo ir Protestų skyriaus sprendimo priėmimo, taigi atrodo, kad juo siekta užvilkinti procedūros užbaigimą. Antra, Apeliacinė taryba iš pradžių priminė, kad reikėjo patikrinti, ar iš pirmo žvilgsnio atrodo tikėtina, kad ankstesnė teisė gali būti panaikinta, ir ar toks panaikinimas paveiktų protesto procedūros baigtį. Be to, ji nurodė, kad ieškovė prašymą pripažinti registraciją negaliojančia grindė ankstesnio prekių ženklo savininko nesąžiningumu ir tam tikromis neregistruotomis teisėmis. Pagaliau ji nusprendė, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, pakankamų sustabdymui pagrįsti (ginčijamo sprendimo 37–40 punktai).
Šalių reikalavimai
16 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jis susijęs su „kitų sporto varžybų ir (arba) renginių, būtent muzikinių ir teatro renginių, švietėjiškų, kultūrinių ir viešų renginių bei parodų pobūdžio pramogų, reklama“, ir atmesti protestą tiek, kiek jis susijęs su šiomis paslaugomis,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas,
– papildomai – sustabdyti procesą, kol bus priimtas sprendimas dėl prašymo pripažinti registraciją negaliojančia, kurio numeris 7442 C.
17 VRDT Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
18 Ieškinį ieškovė iš esmės grindžia dviem pagrindais, susijusiais su atitinkamai Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu ir Reglamento Nr. 2868/95 20 taisyklės 7 dalies c punkto, siejamo su minėto reglamento 50 taisyklės 1 dalimi, pažeidimu.
19 Kadangi procedūros Apeliacinėje tarybos sustabdymo klausimas buvo nagrinėtas anksčiau, nei tikrinta, ar yra galimybė supainioti prašomą įregistruoti prekių ženklą ir ankstesnį prekių ženklą pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, pirmiausia reikia išnagrinėti antrąjį pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 2868/95 20 taisyklės 7 dalies c punkto, siejamo su 50 taisyklės 1 dalimi, pažeidimu, o tada pirmąjį pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Royalton Overseas / VRDT – S.C. Romarose Invest (KAISERHOFF), T‑556/12, EU:T:2014:985, 52 punktą).
Dėl antrojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 2868/95 20 taisyklės 7 dalies c punkto, siejamo su 50 taisyklės 1 dalimi, pažeidimu
20 Remdamasi antruoju pagrindu ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 2868/95 20 taisyklės 7 dalies c punktą, siejamą su 50 taisyklės 1 dalimi. Ji mano, kad Apeliacinė taryba turėjo sustabdyti apeliacinę procedūrą, kol bus priimtas sprendimas dėl VRDT pateikto prašymo pripažinti ankstesnio prekių ženklo registraciją negaliojančia. Šiuo klausimu ieškovė paaiškina, jog Apeliacinė taryba nusprendė, kad yra galimybė supainioti žymenis, dėl kurių kilo ginčas, kai kalbama apie minėtais žymenimis žymimas 31 ir 35 klasių prekes ir paslaugas, ir kad protestas ir prašymas pripažinti registraciją negaliojančia iš esmės sutampa, todėl tikėtina, kad ankstesnio prekių ženklo registracija galėtų būti panaikinta. Kadangi protestas grindžiamas tik ankstesniu prekių ženklu, pripažinus šio prekių ženklo registraciją negaliojančia protestas prarastų teisinį pagrindą.
21 Per teismo posėdį šalių buvo paprašyta pateikti pastabas dėl antrojo pagrindo nepriimtinumo, nes, jeigu šiam pagrindui būtų pritarta, Bendrasis Teismas turėtų nuspręsti ultra petita.
22 Šiuo klausimu ieškovė pirmiausiai paaiškino, kad antrąjį pagrindą reikia laikyti nepriklausančiu nuo pirmojo pagrindo, kuris yra vienintelis pagrindas, kuriuo grindžiamas jos reikalavimas iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą. Toliau ji nurodė, kad jai nesvarbu, ar bus sustabdytas procesas Bendrajame Teisme, ar procedūra Apeliacinėje taryboje, ir kad jos prašymą sustabdyti procesą Bendrajame Teisme reikia laikyti pagrindiniu, o ne papildomu, kaip ji nurodė savo reikalavimuose. Pagaliau ji išreiškė suinteresuotumą panaikinti visą ginčijamą sprendimą.
23 VRDT, pirma, priminė, kad prašymo panaikinti visą ginčijamą sprendimą nėra ieškinio reikalavimuose ir kad todėl manytina, jog ginčijamo sprendimo dalis, kuri nebuvo ginčyta remiantis pirmuoju pagrindu, ieškovei tapo galutinė. Antra, ji pripažino, kad jeigu antrasis pagrindas būtų priimtinas ir jeigu jam būtų pritarta, jis lemtų viso ginčijamo sprendimo panaikinimą.
24 Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto, taikomo procesui Bendrajame Teisme pagal to paties statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą, 21 straipsnį ir 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnį ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ginčo dalykas ir ieškovo reikalavimai. Reikalavimai turi būti išdėstyti aiškiai ir nedviprasmiškai, antraip kyla pavojus, kad Bendrasis Teismas priims sprendimą infra arba ultra petita ir kad bus pažeistos atsakovo teisės (2011 m. balandžio 13 d. Nutarties Planet / Komisija, T‑320/09, Rink., EU:T:2011:172, 22 punktas). Iš tikrųjų, Sąjungos teismas, kuriam pateiktas ieškinys dėl panaikinimo, negali priimti sprendimo ultra petita, todėl panaikinimas, kurį jis paskelbia, neturi viršyti to, ko prašo ieškovas (žr. 2011 m. gegužės 24 d. Nutarties Government of Gibraltar / Komisija, T‑176/09, EU:T:2011:239, 44 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
25 Taigi galima atsižvelgti tik į reikalavimus, suformuluotus ieškinyje, o ieškinio pagrįstumas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant tik į ieškinyje pateiktus reikalavimus. Pagal 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalį leidžiama pateikti naujus pagrindus, jei jie pagrindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos per procesą. Iš teismo praktikos matyti, kad ši sąlyga a fortiori taikoma bet kokiam reikalavimų pakeitimui ir kad nesant teisinių ir faktinių aplinkybių, kurios tapo žinomos per rašytinę proceso dalį, nagrinėti galima tik ieškinio reikalavimus (žr. 2010 m. spalio 26 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, T‑236/07, Rink., EU:T:2010:451, 27 ir 28 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).
26 Šiuo atveju, jeigu ieškovė norėjo pakeisti savo reikalavimus per teismo posėdį ir paprašyti panaikinti visą ginčijamą sprendimą, toks pakeitimas neturėtų būti leidžiamas atsižvelgiant į tai, kad nėra teisinių ir faktinių aplinkybių, kurios būtų tapusios žinomos per rašytinę proceso dalį.
27 Todėl, pirma, reikia konstatuoti, kad vieninteliu ieškinyje pateiktu reikalavimu panaikinti siekiama iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą ir kad jis grindžiamas pirmuoju ieškinio pagrindu, kaip matyti iš jo formuluotės.
28 Antra, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 6 punkto, Apeliacinei tarybai buvo pateiktas prašymas sustabdyti „apeliacinę procedūrą“, t. y. sustabdyti visus prieštaravimus, kuriuos ieškovė pateikė dėl Protestų skyriaus sprendimo. Ginčijamo sprendimo 37–40 punktuose Apeliacinė taryba atmetė visą šį prašymą.
29 Tačiau, kaip remdamasi antruoju pagrindu tvirtina ieškovė, jeigu Apeliacinė taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai atsisakė sustabdyti joje vykstančią procedūrą, visi jos atlikti apeliacijos pagrįstumo vertinimai, pateikti ginčijamo sprendimo 9–36 punktuose, neišvengiamai būtų kvestionuotini. Iš tikrųjų, Taryba būtų negalėjusi nagrinėti apeliacijos ir iš dalies patenkinti ieškovės reikalavimų ginčijamo sprendimo 36 punkte dėl „mažmeninės prekybos paslaugų ir internetinės parduotuvės paslaugų, susijusių su prekyba <...> sporto reikmenimis“, jeigu ji būtų nutraukusi apeliacinę procedūrą, kaip to prašė ieškovė. Be to, jeigu sprendimas atsisakyti sustabdyti procedūrą būtų panaikintas, Apeliacinė taryba, kuriai byla būtų pateikta nagrinėti iš naujo, turėtų sustabdyti apeliacinę procedūrą ir atlikdama visų argumentų, kuriuos ieškovė pateikė dėl Protestų skyriaus sprendimo, analizę taikyti ankstesnio prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia procedūros išvadas.
30 Iš to matyti, kad sprendimas atsisakyti sustabdyti procedūrą neatskiriamas nuo kitų ginčijamo sprendimo motyvų, kuriais remdamasi Apeliacinė taryba priėmė sprendimą dėl apeliacijos pagrįstumo. Todėl, jeigu antrajam pagrindui, susijusiam su atsisakymo sustabdyti procedūrą neteisėtumu, būtų pritarta, Bendrasis Teismas turėtų panaikinti visą ginčijamą sprendimą ir, kadangi jam pateikti reikalavimai tik dėl panaikinimo iš dalies, priimti sprendimą ultra petita. Todėl antrasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas kaip nepriimtinas.
31 Papildomai pažymėtina, jog darant prielaidą, kad antrasis pagrindas yra priimtinas, pirma, reikia priminti, kad Apeliacinė taryba turi plačią diskreciją sustabdyti procedūrą arba jos nesustabdyti. Reglamento Nr. 2868/95 20 taisyklės 7 dalies c punkte, kuris taikomas procedūroms Apeliacinėje taryboje pagal minėto reglamento 50 taisyklės 1 dalį, ši plati diskrecija apibūdinama nurodant, jog VRDT gali sustabdyti procedūrą, jeigu tai pateisina aplinkybės. Sustabdymas yra Apeliacinės tarybos teisė, kuria ji naudojasi tik tuo atveju, kai mano, jog tai yra pateisinama. Taigi procedūra Apeliacinėje taryboje nėra automatiškai sustabdoma, kai šalis minėtai tarybai pateikia tokį prašymą (2011 m. gegužės 16 d. Sprendimo Atlas Transport / VRDT – Atlas Air (ATLAS), T‑145/08, Rink., EU:T:2011:213, 69 punktas ir 19 punkte minėto Sprendimo KAISERHOFF, EU:T:2014:985, 30 punktas; taip pat šiuo klausimu žr. 2004 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Metro-Goldwyn-Mayer Lion / VRDT – Moser Grupo Media (Moser Grupo Media), T‑342/02, Rink., EU:T:2004:268, 46 punktą).
32 Antra, reikia pažymėti, jog dėl to, kad Apeliacinė taryba turi plačią diskreciją sustabdyti joje vykstančią procedūrą, neišnyksta Sąjungos teismo vykdoma jos vertinimo kontrolė. Vis dėlto dėl šios aplinkybės minėta turinio kontrolė yra ribota: galima kontroliuoti tik ar nebuvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida ir ar nepiktnaudžiauta įgaliojimais (31 punkte minėto Sprendimo ATLAS, EU:T:2011:213, 70 punktas ir 19 punkte minėto Sprendimo KAISERHOFF, EU:T:2014:985, 31 punktas).
33 Šiuo klausimu iš teismo praktikos matyti, kad naudodamasi savo diskrecija dėl procedūros sustabdymo Apeliacinė taryba turi laikytis bendrųjų principų, reglamentuojančių teisingą procedūrą teisinėje Sąjungoje. Taigi naudodamasi minėta diskrecija ji turi atsižvelgti ne tik į šalies, kurios Bendrijos prekių ženklas ginčijamas, bet ir į kitų šalių interesus. Sprendimas sustabdyti procedūrą ar jos nestabdyti turi būti aptariamų interesų palyginimo rezultatas (31 punkte minėto Sprendimo ATLAS, EU:T:2011:213, 76 punktas ir 19 punkte minėto Sprendimo KAISERHOFF, EU:T:2014:985, 33 punktas).
34 Šiuo atveju, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 39 punkto, ir ieškovė to neginčijo, Apeliacinė taryba, be kita ko, atliko tikimybės, kad prašymas pripažinti registraciją negaliojančia bus patenkintas, analizę prima facie. Tokia analizė, kurią atlikus konstatuota, jog tokia tikimybė menka, priskirtina plačiai Apeliacinės tarybos diskrecijai, nurodytai šio sprendimo 31 punkte, ir yra grindžiama siekiu, kad sustabdymo priemonė nebūtų naudojama vilkinimo tikslais.
35 Šiuo klausimu konstatuotina, jog kai tikimybė, kad prašymas pripažinti registraciją negaliojančia bus patenkintas, prima facie atrodo menka, o tai turi patikrinti Apeliacinė taryba, šalių interesų palyginimas neišvengiamai palankesnis protestą padavusiai šaliai, kuri suinteresuota greitu sprendimo dėl protesto priėmimu.
36 Iš to matyti, kad šiuo atveju nebuvo įrodyta jokia akivaizdi vertinimo klaida, kiek tai susiję su Apeliacinės tarybos sprendimu nesustabdyti joje vykstančios apeliacinės procedūros. Taigi, net jeigu antrasis pagrindas būtų priimtinas, jį reikėtų atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl pirmojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu
37 Remdamasi pirmuoju pagrindu ieškovė nurodo, kad „kitų sporto varžybų ir (arba) renginių, būtent muzikinių ir teatro renginių, švietėjiškų, kultūrinių ir viešų renginių bei parodų pobūdžio pramogų, reklamos“ paslaugos, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, skiriasi nuo „reklamos“ paslaugų, kurioms skirtas ankstesnis prekių ženklas. Žymenys, dėl kurių kilo ginčas, turi vizualių skirtumų, nes prašomame įregistruoti prekių ženkle nėra jokių vaizdinių elementų, o jį sudarantis tekstas nėra stilizuotas; ankstesnis prekių ženklas yra vaizdinis raudonos ir baltos spalvų prekių ženklas, kuriame stilizuotai užrašytas tekstas. Pagaliau ieškovė mano, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamų paslaugų skirtumus, žymenų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumus ir didelį atitinkamo vartotojo pastabumą, protestas dėl jos prekių ženklo registracijos turėtų būti atmestas tiek, kiek jis susijęs su minėtomis paslaugomis.
38 Vadovaujantis Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktu, ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas, jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas. Suklaidinimo galimybė apima ir galimybę sieti su ankstesniu prekių ženklu.
39 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką galimybę supainioti sudaro tikimybė, kad visuomenė gali manyti, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos yra pagamintos arba suteiktos tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių (2008 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Boston Scientific / VRDT – Terumo (CAPIO), T‑325/06, EU:T:2008:338, 70 punktas ir 2012 m. sausio 31 d. Sprendimo Cervecería Modelo / VRDT – Plataforma Continental (LA VICTORIA DE MEXICO), T‑205/10, EU:T:2012:36, 23 punktas; taip pat pagal analogiją žr. 1998 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Canon, C‑39/97, Rink., EU:C:1998:442, 29 punktą).
40 Be to, galimybė supainioti turi būti įvertinta visapusiškai, atsižvelgiant į visus konkrečiam atvejui būdingus veiksnius (39 punkte minėto Sprendimo CAPIO, EU:T:2008:338, 71 punktas; taip pat pagal analogiją žr. 1997 m. lapkričio 11 d. Sprendimo SABEL, C‑251/95, Rink., EU:C:1997:528, 22 punktą ir 39 punkte minėto Sprendimo Canon, EU:C:1998:442, 16 punktą).
41 Toks visapusis vertinimas reiškia, jog tarp veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama, visų pirma tarp prekių ženklų panašumo ir žymimų prekių ar paslaugų panašumo, egzistuoja tam tikra tarpusavio priklausomybė. Mažą žymimų prekių ar paslaugų panašumo laipsnį gali kompensuoti didelis prekių ženklų panašumo laipsnis, ir atvirkščiai (2007 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Il Ponte Finanziaria / VRDT, C‑234/06 P, Rink, EU:C:2007:514, 48 punktas ir 2002 m. spalio 23 d. Sprendimo Matratzen Concord / VRDT – Hukla Germany (MATRATZEN), T‑6/01, Rink., EU:T:2002:261, 25 punktas; taip pat pagal analogiją žr. 39 punkte minėto Sprendimo Canon, EU:C:1998:442, 17 punktą).
42 Be to, visapusis galimybės supainioti vertinimas, kiek jis susijęs su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų daromu įspūdžiu, pirmiausia atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus. Iš tikrųjų iš Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto formuluotės, pagal kurią „yra galimybė suklaidinti visuomenę“, matyti, kad tai, kaip paprastas nagrinėjamų prekių ir paslaugų vartotojas suvokia prekių ženklą, yra lemiamas kriterijus visapusiškai vertinant galimybę suklaidinti. Vidutinis vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą ir nenagrinėja įvairių jo detalių (2012 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Scandic Distilleries / VRDT – Bürgerbräu, Röhm & Söhne (BÜRGER), T‑460/11, EU:T:2012:432, 27 punktas; taip pat pagal analogiją žr. 40 punkte minėto Sprendimo SABEL, EU:C:1997:528, 23 punktą).
43 Remiantis teismų praktika, visapusiškai vertinant galimybę supainioti reikia atsižvelgti į atitinkamų prekių ar paslaugų kategorijos vidutinį vartotoją, kuris yra pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus. Taip pat reikia atsižvelgti į aplinkybę, kad vidutinio vartotojo pastabumas gali kisti pagal nagrinėjamą prekių ar paslaugų kategoriją (žr. 2007 m. vasario 13 d. Sprendimo Mundipharma / VRDT – Altana Pharma (RESPICUR), T‑256/04, Rink., EU:T:2007:46, 42 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
44 Atsižvelgiant į pateiktus paaiškinimus reikia išnagrinėti Apeliacinės tarybos suformuluotą žymenų, dėl kurių kilo ginčas, galimybės supainioti vertinimą.
45 Be to, reikia pritarti ginčijamo sprendimo 11 punkte pateiktam Apeliacinės tarybos konstatavimui, kurio, be kita ko, ieškovė neginčijo, kad ankstesnis prekių ženklas yra Bendrijos prekių ženklas, todėl atitinkama teritorija, į kurią reikia atsižvelgti vertinant galimybę supainioti žymenis, dėl kurių kilo ginčas, apima Sąjungą.
Dėl atitinkamos visuomenės
46 Svarbu priminti, kad atitinkamą visuomenę sudaro asmenys, galintys naudotis tiek paslaugomis, kurioms skirtas ankstesnis prekių ženklas, tiek ir paslaugomis, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Apple Computer / VRDT – TKS-Teknosoft (QUARTZ), T‑328/05, EU:T:2008:238, 23 punktą ir 2010 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo PVS / VRDT – MeDiTA Medizinische Kurierdienst (medidata), T‑270/09, EU:T:2010:419, 28 punktą). Be to, pagal nusistovėjusią teismo praktiką specialistų pastabumas turi būti laikomas dideliu (2008 m. spalio 15 d. Sprendimo Air Products and Chemicals / VRDT – Messer Group (Ferromix, Inomix ir Alumix), T‑305/06–T‑307/06, EU:T:2008:444, 34 punktas).
47 Šiuo atveju, kaip nurodė ieškovė ir VRDT ir kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 11, 33 ir 35 punktų, reikia manyti, kad, kalbant apie nagrinėjamas paslaugas, kurioms skirti žymenys, dėl kurių kilo ginčas, atitinkamą visuomenę sudaro specialistai, kurių pastabumas didelis.
Dėl paslaugų palyginimo
48 Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, vertinant nagrinėjamų prekių ar paslaugų panašumą, reikia atsižvelgti į visus svarbius ryšį tarp šių prekių ar paslaugų apibūdinančius veiksnius. Šie veiksniai pirmiausia apima prekių ar paslaugų rūšį, jų paskirtį, naudojimą ir konkurencinį ar papildomą pobūdį. Taip pat galima atsižvelgti į kitus veiksnius, pavyzdžiui, atitinkamų prekių platinimo būdus (žr. 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo El Corte Inglés / VRDT – Bolaños Sabri (PiraÑAM diseño original Juan Bolaños), T‑443/05, Rink., EU:T:2007:219, 37 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
49 Ieškovė, be kita ko, paaiškina, kad sporto varžybų reklama neturėtų būti laikoma su reklamos agentūra susijusia paslauga ir todėl neturi būti priskiriama prie reklamos agentūros teikiamų reklamos paslaugų, kurioms skirtas ankstesnis prekių ženklas.
50 Šiuo klausimu pažymėtina, jog Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad reklamos paslaugų tikslas yra padėti tretiesiems asmenims parduoti savo prekes ir paslaugas užtikrinant jų išleidimo į apyvartą ar pardavimo skatinimą ir kad minėtomis paslaugomis siekiama sustiprinti kliento padėtį rinkoje, kad dėl reklamos jis galėtų įgyti konkurencinį pranašumą. Be to, ginčijamo sprendimo 23 punkte ji teisingai paaiškino, kad „kitų sporto varžybų ir (arba) renginių, būtent muzikinių ir teatro renginių, švietėjiškų, kultūrinių ir viešų renginių bei parodų pobūdžio pramogų, reklamos“ paslaugas, kurias iš esmės sudaro minėtų renginių reklamos valdymas, paprastai teikia reklamos agentūros ir kad jos patenka į plačią reklamos sąvoką.
51 Atsižvelgiant į pateiktus paaiškinimus reikia pripažinti, kad žymenimis, dėl kurių kilo ginčas, žymimos nagrinėjamos paslaugos yra tapačios.
Dėl žymenų palyginimo
52 Kai atliekamas palyginimas, nagrinėjami prekių ženklai turi būti tikrinami vertinant kiekvieno iš jų visumą, tačiau tai nereiškia, kad bendro įspūdžio, kurį atitinkamos visuomenės atmintyje paliko sudėtinis prekių ženklas, esant tam tikroms aplinkybėms negali labiau lemti vienas ar keli jo elementai. Vis dėlto panašumas gali būti vertinamas remiantis vien dominuojančiu elementu tik tuomet, jei visos kitos prekių ženklo sudedamosios dalys yra nežymios. Taip ypač galėtų būti tuomet, kai ši sudedamoji dalis gali viena dominuoti atitinkamos visuomenės atmintyje užsifiksavusiame šio prekių ženklo vaizde, todėl visos kitos šio prekių ženklo sudedamosios dalys, vertinant jo bendrą sukeltą įspūdį, yra nežymios (žr. 2008 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Shaker / VRDT – Limiñana y Botella (Limoncello della Costiera Amalfitana shaker), T‑7/04, Rink., EU:T:2008:481, 40 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; 39 punkte minėto Sprendimo LA VICTORIA DE MEXICO, EU:T:2012:36, 37 punktą).
53 Pagal teismo praktiką, vertinant dominuojantį vienos ar kelių sudėtinio prekių ženklo sudedamųjų dalių pobūdį, reikia atsižvelgti, be kita ko, į kiekvienai iš jų būdingas savybes, lyginant jas su kitomis sudedamosiomis dalimis. Be to, papildomai galima atsižvelgti į įvairių sudėtinio prekių ženklo sudedamųjų dalių santykinę padėtį (41 punkte minėto Sprendimo MATRATZEN, EU:T:2002:261, 35 punktas). Kai prekių ženklą sudaro žodiniai ir vaizdiniai elementai, pirmieji paprastai laikomi labiau išskiriančiais negu antrieji, nes vidutinis vartotojas lengviau nurodys nagrinėjamą prekę pasakydamas jos pavadinimą, nei apibūdindamas vaizdinį prekių ženklo elementą (39 punkte minėto Sprendimo LA VICTORIA DE MEXICO, EU:T:2012:36, 38 punktas; taip pat šiuo klausimu žr. 2004 m. vasario 18 d. Sprendimo Koubi / VRDT – Flabesa (CONFORFLEX), T‑10/03, Rink., EU:T:2004:46, 45 punktą).
54 Pirma, dėl vizualaus panašumo nurodytina, kad reikia palyginti šios žymenis: prašomą įregistruoti prekių ženklą, kuris yra žodinis prekių ženklas, sudarytas iš vieno žodžio „petco“, ir ankstesnį prekių ženklą, kuris yra vaizdinis prekių ženklas, sudarytas iš žodinio elemento „petco“, stilizuotai baltomis raidėmis užrašyto raudoname ovale, ir kurį, be to, sudaro po žodžio „petco“ raide „t“ esantis raudonas skritulys, kurio viduje mažesnėmis irgi baltomis raidėmis du kartus užrašytas žodis „petco“; šie žodžiai užrašyti taip, kad horizontaliai užrašytas žodis su vertikaliai užrašytu žodžiu susikerta ties „t“ raide.
55 Taigi abu žymenys, dėl kurių kilo ginčas, turi tokį patį žodinį elementą „petco“.
56 Ieškovė nurodo, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, skiriasi vizualiai, nes prašomame įregistruoti prekių ženkle nėra nei raudonos ir baltos spalvų, nei ankstesnio prekių ženklo tekstui būdingo stilizavimo.
57 Tačiau, kaip teisingai pažymi VRDT, konstatuotina, jog dėl žodinio elemento „petco“ dydžio, jį sudarančių baltų raidžių ir raudonos spalvos ovalo, kuriame jis įrašytas, kontrasto ir antraeilio kitų vaizdinių elementų pobūdžio žodis „petco“ tampa dominuojančiu ir skiriamuoju ankstesnio prekių ženklo elementu; kiti vaizdiniai elementai turi būti laikomi dekoratyviais visų pirma dėl to, kad ankstesnio prekių ženklo vaizdas labai panašus į etiketės vaizdą.
58 Tokiomis aplinkybėmis Apeliacinė taryba galėjo nesuklysdama manyti, kad žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualus panašumas yra didesnis už vidutinį, nes jie turi tokį patį žodinį elementą „petco“, ir kad vienintelis skirtumas yra ankstesnio prekių ženklo vaizdiniai elementai, kurie šiuo atveju iš esmės laikytini dekoratyviais (ginčijamo sprendimo 27 punktas). Iš tikrųjų ji teisingai nurodė, jog iš teismo praktikos matyti, kad kai žymenys turi ir žodinių, ir vaizdinių elementų, žodinis elementas paprastai turi didesnę įtaką vartotojui nei vaizdinis elementas (53 punkte minėto Sprendimo CONFORFLEX, EU:T:2004:46, 45 punktas ir 39 punkte minėto Sprendimo LA VICTORIA DE MEXICO, EU:T:2012:36, 38 punktas) ir kad tai taikytina, be kita ko, šiuo atveju nagrinėjamam ankstesniam prekių ženklui.
59 Antra, neginčijama, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra tapatūs fonetiškai, nors ankstesnio prekių ženklo vaizdiniai elementai netariami.
60 Trečia, dėl konceptualaus panašumo ginčijamo sprendimo 29 punkte Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, o ieškovė to neginčijo, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, atitinkamoje teritorijoje nieko nereiškia, ir iš to padarė teisingą išvadą, kad šiuo atveju konceptualus palyginimas yra nesvarbus.
61 Vis dėlto šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad nors vidutinis vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą ir nenagrinėja jo atskirų detalių, stengdamasis suprasti žodinį žymenį jis jį suskaido į žodinius elementus, jam turinčius konkrečią reikšmę ar primenančius jam žinomus žodžius (šiuo klausimu žr. 2008 m. vasario 27 d. Sprendimo Citigroup / VRDT – Link Interchange Network (WORLDLINK), T‑325/04, EU:T:2008:51, 80 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
62 Todėl, kaip teisingai nurodo VRDT, žodinį elementą „petco“ dalis angliškai kalbančios visuomenės galėtų suvokti kaip išgalvotą žodį, kuris siejasi su anglišku žodžiu „pet“, reiškiančiu „naminį gyvūną“; taip yra ir ankstesnio prekių ženklo ir prašomo įregistruoti prekių ženklo atveju.
Dėl galimybės supainioti
63 Visapusiškai vertinant galimybę supainioti žymenis, dėl kurių kilo ginčas, primintina, kad pagal teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju reikia, pasiremiant, be kita ko, žymens sudedamųjų dalių ir jų santykinės reikšmės minėtos visuomenės suvokimui analize, nustatyti bendrą įspūdį, kurį prašomas įregistruoti žymuo sukuria minėtos visuomenės atmintyje, o vėliau, atsižvelgiant į tokį bendrą įspūdį ir visus bylai svarbius veiksnius, įvertinti galimybę supainioti (2014 m. gegužės 8 d. Sprendimo Bimbo / VRDT, C‑591/12 P, Rink., EU:C:2014:305, 34 punktas) taikant, be kita ko, veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti, tarpusavio priklausomybės principą, nurodytą šio sprendimo 41 punkte.
64 Šiuo atveju, atsižvelgiant į didelį žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualų panašumą, jų fonetinį tapatumą, vidutinį ankstesnio prekių ženklo skiriamąjį požymį ir minėtais žymenimis žymimų nagrinėjamų paslaugų tapatumą, ginčijamo sprendimo 35 punkte Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad yra galimybė supainioti, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, ankstesnį prekių ženklą ir prašomą įregistruoti prekių ženklą, net jeigu atitinkamos visuomenės pastabumo lygis yra didesnis už vidutinį.
65 Todėl pirmasis ieškovės nurodytas pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
66 Atsižvelgiant į visus pateiktus paaiškinimus reikia padaryti išvadą, kad nereikia sustabdyti šio proceso ir nėra būtinybės nuspręsti, ar ieškinyje suformuluotas ieškovės prašymas sustabdyti procesą Bendrajame Teisme turi būti laikomas atskiru reikalavimu, ar visgi prašymu pagal 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamentą.
67 Todėl reikia atmesti visą ieškinį ir nereikia nuspręsti dėl ieškovės prašymo, kad Bendrasis Teismas atmestų protestą, priimtinumo (šiuo klausimu žr. 2015 m. sausio 21 d. Sprendimo Copernicus-Trademarks / VRDT – Blue Coat Systems (BLUECO), T‑685/13, EU:T:2015:38, 57 punktą ir 2015 m. vasario 4 d. Sprendimo KSR / VRDT – Lampenwelt (Moon), T‑374/13, EU:T:2015:69, 55 punktą).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
68 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.
69 Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, iš jos reikia priteisti jos pačios ir VRDT bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Petco Animal Supplies Stores, Inc. bylinėjimosi išlaidas.
Martins Ribeiro | Gervasoni | Madise |
Paskelbta 2015 m. spalio 21 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.