Bylos T‑117/07 ir T‑121/07
Areva ir kt.
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Skirstomųjų įrenginių su dujų izoliacija projektų rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas pagal EB 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį – Teisė į gynybą – Pareiga motyvuoti – Neteisėto elgesio priskyrimas – Pažeidimo trukmė – Baudos – Solidari atsakomybė sumokėti baudą – Sunkinančios aplinkybės – Organizatoriaus vaidmuo – Lengvinančios aplinkybės – Bendradarbiavimas“
Sprendimo santrauka
1. Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Įmonė – Sąvoka – Ekonominis vienetas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
2. Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Priskyrimas – Juridinis asmuo, atsakingas už įmonės valdymą pažeidimo padarymo metu – Išimtys
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
3. Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Dukterinės bendrovės padarytas pažeidimas – Priskyrimas patronuojančiai bendrovei dėl jas jungiančių ekonominių ir teisinių ryšių
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
4. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Pagrindas, susijęs su motyvavimo nebuvimu ar jo nepakankamumu – Pagrindas, susijęs su motyvavimo netikslumu – Atskyrimas
(EB 253 straipsnis)
5. Bendrijos teisė – Bendrieji teisės principai – Baudžiamosios teisės nuostatų negaliojimas atgaline data – Taikymo sritis – Konkurencija
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 4 dalis ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 5 dalis)
6. Konkurencija – Karteliai – Įmonių susitarimai – Komisijai tenkanti pareiga įrodyti pažeidimo trukmę
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis)
7. Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisinių procedūrų ir sankcijų taikymo terminai – Pradžios momentas
(EB 81 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 25 straipsnis)
8. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis
(EB 253 straipsnis)
9. Konkurencija – Baudos – Solidari atsakomybė sumokėti baudą – Sąlygos
(EB 81 straipsnio 1 dalis; EEE susitarimo 53 straipsnis)
10. Konkurencija – Baudos – Solidari atsakomybė sumokėti baudą – Apimtis
(EB 81 straipsnio 1 dalis; EEE susitarimo 53 straipsnis)
11. Konkurencija – Baudos – Solidari atsakomybė sumokėti baudą – Galimybė kiekvienam skolininkui pateikti ieškinį dėl tokio sprendimo panaikinimo
(EB 81 straipsnio 1 dalis; EEE susitarimo 53 straipsnis)
12. Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Priskyrimas – Bausmių ir sankcijų individualizavimas – Apimtis
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
13. Bendrijos teisė – Principai – Teisė į veiksmingą teisminę apsaugą – Įtvirtinimas Europos žmogaus teisių konvencijoje ir patvirtinimas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje
(Europos Sąjungos pagrindinių laisvių chartijos 47 straipsnis)
14. Konkurencija – Principai – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Komisijos sprendimų veiksminga teisminė kontrolė – Nepriklausomas ir nešališkas teismas – Neribota kompetencija
(EB 81, 229 ir 230 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 17 17 straipsnis ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)
15. Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Viešosios tvarkos išlyga
(EB 81 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis)
16. Konkurencija – Administracinė procedūra – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas ir skiriama bauda – Pareiga laikytis suteiktų įgaliojimų principo
(EB5 ir 81 straipsniai; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis ir Reglamento Nr. 1/2003 7 straipsnio 1 dalis bei 23 straipsnio 2 dalis)
17. Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Pranešimas apie kaltinimus – Laikinasis pobūdis – Nepagrįstų kaltinimų atsisakymas tam tikrų bendrovių atžvilgiu, lemiantis bendrovės, kuri liko ginčijamo sprendimo adresatė, situacijos pablogėjimą – Priimtinumas atsižvelgiant į Bendrovės teisės būti išklausytai įgyvendinimą
(Tarybos reglamento Nr. 17 19 straipsnio 1 dalis ir Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 dalis)
18. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Sunkinančios aplinkybės – Pažeidimo organizatoriaus arba kurstytojo vaidmuo – Sąvoka
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03, 2 ir 3 punktai)
19. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Sunkinančios aplinkybės – Pažeidimo organizatoriaus vaidmuo – Vaidmuo, kurį paeiliui vaidino įvairios įmonės ir jas valdančios bendrovės
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 2 punktas)
20. Konkurencija – Baudos – Dydis – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Neribota kompetencija
(EB 229 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 17 17 straipsnis ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)
21. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Atsižvelgimas į pasaulinę su pažeidimu susijusių prekių ir paslaugų apyvartą per paskutinius ištisus pažeidimo metus
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 1punkto A dalis)
1. Konkurencijos teisėje įmonė turi būti suprantama kaip ekonominis vienetas nagrinėjamo pažeidimo dalyko požiūriu. EB 81 straipsnio 1 dalis, kuria draudžiami įmonių susitarimai ar suderinti veiksmai, galintys paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas bendrojoje rinkoje, yra skirta ekonominiams vienetams, kuriems būdingas bendras žmogiškųjų išteklių, materialių ir nematerialių elementų valdymas, kuriais siekiama konkretaus ilgalaikio ekonominio tikslo ir kurie gali prisidėti vykdant minėtoje nuostatoje numatytą pažeidimą.
(žr. 63 punktą)
2. Konkurencijos teisės srityje, remiantis asmeninės atsakomybės principu, pagal kurį asmuo yra atsakingas tik už savo veiksmus, už įmonės padarytą pažeidimą iš esmės turi atsakyti tas fizinis ar juridinis asmuo, kuris vadovavo įmonei pažeidimo padarymo metu, net jei sprendimo, kuriame nustatytas šis pažeidimas, priėmimo momentu įmonė ar jos valdymas buvo patikėtas kitam asmeniui.
Esant tam tikroms ypatingoms aplinkybėms, taikant ekonominio tęstinumo kriterijų, pagal kurį konkurencijos normų pažeidimas gali būti priskirtas pažeidimą padariusio juridinio asmens teisių perėmėjui net tada, kai perleidėjas priimant minėtą pažeidimą konstatuojantį sprendimą dar nėra nutraukęs veiklos, teismų praktikoje leidžiama nukrypti nuo asmeninės atsakomybės principo, siekiant išvengti šių taisyklių pažeidimo, pavyzdžiui, tinkamai pakeičiant atitinkamų bendrovių teisinę formą.
Komisija gali neatsižvelgti į „ekonominio tęstinumo“ kriterijų ir už įmonės dalyvavimą darant pažeidimą asmeniškai atsakinga pripažinti patronuojančią bendrovę, kuri tiesiogiai valdė minėtą įmonę iki jos perdavimo visiškai valdomoms ar beveik visiškai valdomoms dukterinėms bendrovėms, iki tos datos, kada minėtos dukterinės bendrovės ir įmonė galiausiai buvo perleistos kitai grupei.
(žr. 65–66, 72 ir 78 punktus)
3. Konkurencijos teisės srityje Komisija iš principo turi įrodyti, kad patronuojanti bendrovė iš tikrųjų darė lemiamą įtaką dukterinės bendrovės elgesiui rinkoje, pateikdama faktinių įrodymų, pavyzdžiui, patronuojančios bendrovės valdymo galios turėjimas savo dukterinės bendrovės atžvilgiu. Vis dėlto Komisija gali pagrįstai preziumuoti, jog 100 % patronuojančiai bendrovei priklausanti dukterinė bendrovė iš esmės vykdo jos duotus nurodymus, ir ši prezumpcija reiškia, kad Komisija neprivalo tikrinti, ar patronuojanti bendrovė iš tikrųjų pasinaudojo tokiais savo įgaliojimais dukterinės bendrovės atžvilgiu. Jeigu pranešime apie kaltinimus Komisija išreiškia savo ketinimą už pažeidimą, priskirtiną dukterinei bendrovei, laikyti asmeniškai atsakinga patronuojančią bendrovę, remdamasi atsakomybės prezumpcija, išplaukiančia iš viso dukterinės bendrovės kapitalo priklausymo patronuojančiai bendrovei, patronuojanti bendrovė, norėdama paneigti jai priskirtą atsakomybę, per administracinę procedūrą ar vėliausiai Sąjungos teisme turi pateikti pakankamų įrodymų, galinčių paneigti prezumpciją, ir patvirtinti, kad, nepaisant to, jog patronuojanti bendrovė valdo visą dukterinės bendrovės kapitalą, ši visiškai savarankiškai priimdavo sprendimus rinkoje.
Komisijai turi būti suteikta galimybė pažeidimą konstatuojančiame sprendime atsižvelgti į atitinkamų įmonių atsakymus į pranešimą apie kaltinimus. Šiuo atžvilgiu ji turi galėti ne tik priimti arba atmesti atitinkamų įmonių argumentus, bet ir pati išnagrinėti jų nurodytas faktines aplinkybes arba atsisakyti kaltinimų, kurie pasirodė nepagrįsti, arba pataisyti ar papildyti – tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės atžvilgiu – savo argumentus, pagrindžiančius pareikštus kaltinimus. Taip yra tada, kai Komisija remiasi ne tik atsakomybės prezumpcija, išplaukiančia iš viso dukterinių bendrovių kapitalo priklausymo patronuojančiai bendrovei, bet ir faktiniais įrodymais, pateiktais vykstant administracinei procedūrai, įrodančiais, kad:
– grupės viduje organizacinė struktūra buvo svarbesnė nei teisinė struktūra, o su ginčijamais projektais susijusiai veiklai pačiu aukščiausiu lygiu vadovavo patronuojanti bendrovė ir jos pirmtakės,
– dukterinių bendrovių šeši valdybos nariai tuo pačiu metu arba vienas po kito buvo grupės vadovaujančių bendrovių valdybos nariai iki jų paskesnio perleidimo naujai grupei,
– naujo patronuojančios bendrovės nario paskyrimas į nagrinėjamame sektoriuje veikiančių jos dukterinių bendrovių valdybą patvirtina išvadą, kad pirmoji turėjo lemiamą įtaką minėtoms dukterinėms bendrovėms,
– dėl restruktūrizavimo grupės viduje dukterinių bendrovių, veikiančių nagrinėjamame sektoriuje, pavadinimų pakeitimas iškart po jų perleidimo kitai grupei rodo jų įsiliejimą į grupę.
Be to, Komisija pagrįstai gali manyti, jog komercinių funkcijų delegavimas negalėjo atleisti patronuojančios bendrovės nuo jos pareigų, juo labiau kad ji pati pripažino, jog pažeidimo laikotarpiu turėjo patvirtinti visus pasiūlymų projektus dėl ginčijamų projektų, viršijančius tam tikrą ribą ar labai rizikingus grupei.
(žr. 86–87, 91, 97, 116 ir 144 punktus)
4. Dėl Komisijos pareigos motyvuoti sprendimus, kuriais konstatuojamas konkurencijos normų pažeidimas, reikia skirti kaltinimą, susijusį su motyvavimo nebuvimu ar stoka, nuo kaltinimo, susijusio su sprendimo motyvų netikslumu dėl faktinių ar teisinių aplinkybių vertinimo klaidos. Pastarasis aspektas priklauso ginčijamo sprendimo esmės teisėtumo, o ne esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimo nagrinėjimui, taigi jis negali pažeisti EB 253 straipsnio.
(žr. 88 punktą)
5. Baudžiamosios teisės nuostatų negaliojimo atgaline data principas yra bendras visų valstybių narių teisinių sistemų principas, įtvirtintas taip pat Europos žmogaus teisių konvencijos 7 straipsnyje, ir yra vienas iš pagrindinių teisės principų, kurių laikymąsi užtikrina Sąjungos teismas. Net jei iš Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 4 dalies ir iš Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 5 dalies matyti, kad Komisijos sprendimas skirti baudą už konkurencijos teisės pažeidimą nėra baudžiamosios teisės dalykas, vis dėlto Komisija per visas administracines procedūras, kur taikant konkurencijos teisę gali būti nustatytos sankcijos, turi laikytis pagrindinių Sąjungos teisės principų, be kita ko, ir nuostatų negaliojimo atgaline data principo.
Šiam principui užtikrinti konkurencijos teisės pažeidimų priskyrimo fiziniams ar juridiniams asmenims taisyklės turi atitikti tas, kurios buvo nustatytos pažeidimo padarymo metu. Kai keli asmenys gali būti pripažinti asmeniškai atsakingi už vienos ir tos pačios įmonės dalyvavimą darant pažeidimą, kaip tai suprantama pagal konkurencijos teisę, jie turi būti pripažinti solidariai atsakingi už minėtą pažeidimą. Be to, už vienos ir tos pačios įmonės dalyvavimą darant pažeidimą asmeniškai ir solidariai atsakingas gali būti pripažintas asmuo, nuo kurio tiesiogiai priklausė ar kuris vadovavo šiai įmonei pažeidimo padarymo metu, ir asmuo, kuris realiai kontroliuodamas pirmąjį asmenį ir spręsdamas dėl jo elgesio rinkoje netiesiogiai valdė tą pačią įmonę pažeidimo padarymo metu.
(žr. 131–134 punktus)
6. Dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo trukmės iš teisinio saugumo principo išplaukia, kad, stokojant įrodymų, tiesiogiai galinčių ją patvirtinti, Komisija turi bent jau pateikti įrodymų, kurie remiasi taip glaudžiai laiko atžvilgiu susijusiais faktais, kad protingai leidžia daryti išvadą, jog pažeidimas nenutrūkstamai buvo tęsiamas nuo vienos datos iki kitos. Dėl įrodinėjimo priemonių yra įprasta, kad dalyvavimą vykdant antikonkurencinius veiksmus ir sudarant antikonkurencinius susitarimus apimanti veikla vykdoma paslapčia, susitikimai vyksta slaptai, dažniausiai trečiosiose šalyse, ir parengiama kuo mažiau su tuo susijusių dokumentų. Net jeigu Komisija randa dokumentų, aiškiai rodančių neteisėtą ūkio subjektų ryšį, pavyzdžiui, susitikimų protokolų, jie paprastai yra tik fragmentiški ir pavieniai, todėl tam tikras aplinkybes dažnai reikia nustatyti naudojant dedukcijos metodą. Daugeliu atvejų tai, ar egzistuoja antikonkurencinių veiksmų arba susitarimų, turi būti nustatoma remiantis tam tikrais sutapimais ir nuorodomis, kurie, nagrinėjami kartu ir nesant kito logiško paaiškinimo, gali būti konkurencijos taisyklių pažeidimo įrodymas. Kai pažeidimas trunka kelerius metus, tai, kad kartelio veiksmai vyksta skirtingu metu ir juos gali skirti trumpesnis ar ilgesnis laikas, nedaro įtakos šio kartelio egzistavimui, jei įvairiais šį pažeidimą sudarančiais veiksmais siekiama vieno tikslo ir yra vieno ir tęstinio pažeidimo epizodų.
Iš to matyti: kadangi visi konkurencijos taisyklių neatitinkantys susitarimai turėjo pasekmių laikotarpiu nuo vieno susitarimo įsigaliojimo iki kito susitarimo galiojimo pabaigos, Komisija pagrįstai galėjo nuspręsti, kad šie susitarimai rodo, jog pažeidimas nepertraukiamai buvo tęsiamas visą atitinkamą laikotarpį. Taigi pasikartojančių kartelio apraiškų įrodymas, taip pat įvairi Komisijos surinkta informacija, kad atitinkamos įmonės veikla dalyvaujant kartelyje buvo tęsiama visą atitinkamą laikotarpį, turi būti vertinami kaip pakankamas kartelio nepertraukiamo veikimo Komisijos nustatytu laikotarpiu įrodymas.
(žr. 164–166, 176–177 punktus)
7. Remiantis Reglamento Nr. 1/2003 25 straipsniu, Komisijos suteiktiems įgaliojimams skirti nuobaudą už EB 81 straipsnyje ir Europos ekonominės erdvės susitarimo 53 straipsnyje numatytą pažeidimą taikomas penkerių metų senaties terminas. Senaties terminas skaičiuojamas nuo dienos, kurią padarytas pažeidimas. Tačiau tęstinių ar pakartotinių pažeidimų atvejais skaičiuoti pradedama nuo dienos, kurią pažeidimas baigiasi.
(žr. 188 punktą)
8. Negalima priekaištauti Komisijai, kad ji konkrečiai nemotyvavo sprendimo už konkurencijos taisyklių pažeidimą skirtą baudą solidariai sumokėti dviem bendrovėms, jei šios bendrovės priimant sprendimą jau nebesudarė vieno ekonominio vieneto, nes ši aplinkybė, Komisijos nuomone, netrukdė to daryti. Komisija neprivalo savo sprendime nurodyti konkrečių motyvų dėl kai kurių aspektų, kurie jai atrodo akivaizdžiai nereikšmingi, nesvarbūs arba turintys tik aiškiai šalutinę svarbą vertinant.
(žr. 200 punktą)
9. Baudų už EB 81 straipsnyje ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo 53 straipsnyje numatytus pažeidimus solidarus mokėjimas yra pagrįstai iš materialinių šių straipsnių nuostatų išplaukianti teisinė pasekmė.
Kelių asmenų solidarus baudos už atitinkamos įmonės dalyvavimą darant EB 81 straipsnyje ir EEE susitarimo 53 straipsnyje numatytą pažeidimą mokėjimas išplaukia iš to, kad kiekvienas iš atitinkamų asmenų gali būti pripažintas asmeniškai atsakingu už atitinkamos įmonės dalyvavimą darant pažeidimą. Įmonės veiksmų vieningumas rinkoje leidžia taikant konkurencijos teisę įpareigoti bendroves, ar plačiąja prasme teisės subjektus, kurie gali būti pripažinti asmeniškai atsakingi, solidariai mokėti baudą. Solidari atsakomybė sumokėti baudas, skirtas už EB 81 straipsnyje ir EEE susitarimo 53 straipsnyje numatytą pažeidimą, užtikrinant realų minėtų baudų sumokėjimą, leidžia siekti atgrasymo tikslo, kurio iš esmės siekiama pagal konkurencijos teisę, nepažeidžiant vieno iš pagrindinių Sąjungos principo, t. y. ne bis in idem principo, įtvirtinto ir Europos žmogaus teisių konvencijos 7 protokolo 4 straipsnyje, draudžiančio to paties konkurencijos teisės pažeidimo atveju bausti įmonę daugiau nei vieną kartą už tuos pačius veiksmus rinkoje, kuriuos padarė teisės subjektai, galintys būti patraukti asmeninėn atsakomybėn.
Tai, kad kelių bendrovių asmeninė atsakomybė už tos pačios įmonės dalyvavimą darant pažeidimą skiriasi, netrukdo joms nurodyti solidariai sumokėti baudą, nes bauda, kurią nurodyta sumokėti solidariai, apima tik laikotarpį, per kurį minėtos bendrovės sudarė vieną ekonominį vienetą, taigi ir įmonę, kaip ji suprantama pagal konkurencijos teisę.
(žr. 204–206 punktus)
10. Kadangi teisinio saugumo principo pažeidimo pagrindas gali būti aiškinamas kaip nurodymo solidariai sumokėti už konkurencijos taisyklių pažeidimą skirtas baudas neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas, nes šios taisyklės sukelia neaiškumą dėl baudos mokėjimo, privalančio mokėti asmens nustatymo ir solidarių bendraskolių teisinės situacijos, šis pagrindas reikalauja, kad būtų nuspręsta dėl solidaraus baudų mokėjimo teisėtumo konkurencijos teisėje ir patikrinta, ar baudžiamos bendrovės gali pakankamai tiksliai žinoti su tuo susijusias teises ir pareigas.
Šiuo klausimu, kaip ir „įmonės“ sąvoka pagal konkurencijos teisę, kurios veiksmingumą turi užtikrinti sąvoka „solidarus baudų mokėjimas“, pastaroji yra savarankiška sąvoka, kurią reikia aiškinti atsižvelgiant į konkurencijos teisės, kuriai ji priklauso, tikslus ir sistemą, o prireikus – į pagrindinius nacionalinėse teisinėse sistemose įtvirtintus principus. Jei sprendime, kuriuo Komisija skiria baudą solidariai kelioms bendrovėms dėl neteisėto įmonės elgesio, nėra kitokių paaiškinimų, vadinasi, šis sprendimas joms už minėtą elgesį nustato vienodą atsakomybę. Be to, bendrovės, kurioms solidariai skirta bauda, turi sumokėti vieną baudą, kurios dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į nagrinėjamos įmonės apyvartą.
Iš to matyti, kad kiekviena bendrovė Komisijai turi sumokėti visą baudą ir kad vienos bendrovės visos baudos sumokėjimas atleidžia kitas bendroves nuo įsipareigojimų Komisijai. Bendrovės, kurioms solidariai skiriama bauda ir kurių atsakomybė už pažeidimą, nesant baudą nustatančiame sprendime kitų paaiškinimų, yra vienoda, iš principo turi mokėti lygias už šį pažeidimą skirtos baudos dalis. Todėl Komisijos pripažinta atsakinga už pažeidimą bendrovė, kuri sumoka visą baudą, remdamasi tuo pačiu Komisijos sprendimu gali pareikšti atgręžtinius reikalavimus solidariai atsakingiems bendraskoliams dėl kiekvieno jų dalies. Nors tokiu atveju iš sprendimo, kuriuo skiriama bauda solidariai kelioms įmonėms, negalima nustatyti, kuri iš šių bendrovių a priori turi sumokėti baudą Komisijai, šiame sprendime nelieka jokių abejonių dėl bendrovėms tenkančių baudos dalių, nes kiekviena iš jų prireikus gali pareikšti atgręžtinius reikalavimus solidariai atsakingiems bendraskoliams dėl jos permokėtos dalies.
(žr. 213 ir 215 punktus)
11. Baudų solidarus mokėjimas konkurencijos teisėje netrukdo nė vienai nubaustai bendrovei pateikti ieškinį dėl sprendimo, kuriuo Komisija jai skyrė solidariai mokėtiną baudą, panaikinimo.
(žr. 217 punktą)
12. Bausmių ir sankcijų individualizavimo principas, kuris taikomas per bet kurią administracinę procedūrą, galinčią pasibaigti sankcijų skyrimu pagal konkurencijos teisę, nustato, kad asmuo gali būti baudžiamas tik už tuos veiksmus, kuriais jis kaltinamas individualiai. Taip yra tuomet, kai dvi bendrovės dėl įmonės dalyvavimo darant pažeidimą nubaudžiamos dėl Komisijos joms individualiai priskirtų faktinių aplinkybių dėl to, kad tiesiogiai ar netiesiogiai vadovavo šiai įmonei.
(žr. 219–220 punktus)
13. Teisminės kontrolės reikalavimas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos teisės principų, kylantis iš visoms valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, kuris taip pat yra įtvirtintas Europos žmogaus teisių konvencijos 6 ir 13 straipsniuose. Be to, teisė į veiksmingą teisminę gynybą buvo patvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių laisvių chartijos 47 straipsnyje.
(žr. 224 punktą)
14. Veiksmingos teisminės kontrolės reikalavimas taikomas, be kita ko, visiems Komisijos sprendimams, kuriais konstatuojamas ir baudžiamas konkurencijos teisės pažeidimas. Remiantis Reglamento Nr. 17 17 straipsniu ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsniu, Bendrasis Teismas turi neribotą kompetenciją, kaip ji suprantama pagal EB 229 straipsnį, nagrinėti ieškinius dėl sprendimų, kuriais Komisija nustato ar yra nustačiusi baudą, ir gali panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtą baudą.
Ieškinių pagal EB 230 straipsnį atveju Komisijos sprendimo, kuriuo konkurencijos teisės pažeidimas priskiriamas fiziniam ar juridiniam asmeniui ir kuriame dėl šio pažeidimo jiems skiriama bauda, teisėtumo kontrolė laikytina veiksminga teismine šio sprendimo kontrole. Sąjungos teismo vykdomos kontrolės intensyvumą ir ieškinių dėl sprendimų, kuriais Komisija konstatuoja konkurencijos teisės pažeidimą ir nustato baudą, veiksmingumą sustiprina Bendrajam Teismui suteikta neribota kompetencija šioje srityje. Be teisėtumo kontrolės, leidžiančios tik atmesti ieškinį dėl panaikinimo arba panaikinti ginčijamą aktą, įgyvendindamas jam suteiktą neribotą kompetenciją, Bendrasis Teismas, siekdamas, pavyzdžiui, pakeisti baudos dydį, net nepanaikinęs ginčijamo akto gali jį peržiūrėti, atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes.
(žr. 225–227 punktus)
15. EB 81 straipsnis ir pagal analogiją Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo 53 straipsnis yra imperatyvios nuostatos, reikalingos atliekant Europos bendrijai ir EEE pavestas užduotis, o atsakomybė ir sankcijos už šių nuostatų pažeidimą negali būti paliktos jų laisvai nuožiūrai.
(žr. 229 punktą)
16. Pagal EB 5 straipsnį Europos bendrija veikia neperžengdama Sutarties jai suteiktų įgaliojimų ir paisydama iškeltų tikslų. Taigi ji turi tik suteiktus įgaliojimus.
Kai Komisija pradeda procedūrą norėdama priimti EB 81 straipsnyje ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo 53 straipsnyje numatytą pažeidimą konstatuojantį sprendimą, pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ar Reglamento Nr. 1/2003 7 straipsnio 1 dalį ir 23 straipsnio 2 dalį tik ji vienintelė yra kompetentinga konstatuoti šį pažeidimą ir skirti baudas įmonėms, kurios tyčia ar dėl neatsargumo dalyvavo darant šį pažeidimą. Nepažeisdama jai suteiktų įgaliojimų principo Komisija negali trečiajam asmeniui perduoti jai minėtose nuostatose suteiktų įgaliojimų.
Negalima tvirtinti, kad Komisija konkrečiu atveju perdavė nacionaliniam teismui ar arbitražui dalį savo įgaliojimų, susijusių su pažeidimo konstatavimu ir bausmės už jį nustatymu, nes Komisija šiuo atveju priimtame sprendime nustatė dviem atskiroms bendrovėms tenkančios atsakomybės už pažeidimą padariusios įmonės valdymą dalis, taigi ir jų atitinkamas Komisijai solidariai mokėtinos baudos dalis.
(žr. 233–234, 236 punktus)
17. Pranešimas apie kaltinimus yra parengiamasis dokumentas, kuriame išdėstyti faktiniai ir teisiniai vertinimai yra tik preliminarūs. Būtent todėl Komisija gali ir net privalo atsižvelgti į vykstant administracinei procedūrai paaiškėjusias aplinkybes, kad, be kita ko, atsisakytų nepagrįstų kaltinimų. Jei bendrovė, nubausta už konkurencijos teisės pažeidimus, galėjo veiksmingai išsakyti savo nuomonę dėl Komisijos sprendime atsisakytų kaltinimų, kuriuos ji anksčiau iki sprendimo priėmimo buvo išdėsčiusi kitų bendrovių atžvilgiu, pripažinus jas solidariai atsakingomis kartu su pirmąja bendrove už vienos ir tos pačios įmonės dalyvavimą darant pažeidimą, šios pirmosios bendrovės teisė į gynybą nebuvo pažeista dėl pranešimo apie kaltinimus ir ginčijamo sprendimo skirtumų.
(žr. 248–249 ir 262 punktus)
18. Į vienos ar kelių įmonių kartelio vadovo vaidmenį turi būti atsižvelgiama apskaičiuojant baudą, jei tokį vaidmenį atlikusių įmonių atsakomybė turi būti atskirta nuo kitų įmonių atsakomybės. Kad būtų pripažinta kartelio organizatore, įmonė turi turėti svarbią varomąją galią kartelyje arba būti konkrečiai atsakinga už jo veikimą. Taip yra ir tuomet, kai įmonė yra pažeidimo organizatorė, kuri imasi kartelio „sekretorės Europoje“ vaidmens, suteikiančio jai vadovo vaidmenį koordinuojant kartelį ir konkrečiais jo veikimo atvejais, ypač kai minėta „sekretorė Europoje“ buvo susisiekimo tarp kartelio narių „centras“ ir vaidino labai svarbų vaidmenį kartelio veikloje dėl to, kad palengvino keitimąsi informacija kartelyje, centralizavo, apibendrino ir keitėsi su kitais jo nariais karteliui veikti esmine ir, be kita ko, su labai svarbiais projektais susijusia informacija, nes organizavo darbo susitikimus ir juose užtikrino sekretoriato vaidmenį bei kartais keitė šiems susirinkimams ar šiems kontaktams nuslėpti reikalingus kodus.
(žr. 280, 283 ir 287 punktus)
19. Kai ilgai trunkančio pažeidimo atveju skirtingų įmonių vadovaujamos skirtingos bendrovės paeiliui per nustatytus laikotarpius atliko pažeidimo organizatorių vaidmenį, pagal vienodo požiūrio ir proporcingumo principus reikalaujama, kad bendrovėms, kurios valdė vieną ar kelias pažeidimo organizatorės vaidmenį atlikusias įmones, nustatyta pagrindinė bauda būtų nevienodai didinama, jeigu laikotarpis, kurį jų vadovaujama įmonė ar jų vadovaujamos įmonės atliko minėtą vaidmenį, iš esmės skiriasi. Organizatoriaus vaidmuo susijęs su kartelio veikimu ir, priešingai, pažeidimo kurstytojo vaidmuo neišvengiamai susijęs su tam tikra trukme. Todėl reikia atsižvelgti į tai, kad vienai bendrovei, kuri vadovavo vienai iš kartelyje dalyvavusių įmonių, gali būti priskiriamas pastarosios turėtas kartelio veikimo varomosios jėgos vaidmuo per – maksimaliai – kiek daugiau nei ketvirtį pažeidimo laikotarpio, o kitai bendrovei, vadovavusiai kitai kartelyje dalyvavusiai įmonei, gali būti priskiriamas pastarosios turėtas kartelio veikimo varomosios jėgos vaidmuo per beveik tris ketvirčius minėto laikotarpio.
Iš to matyti, kad vienodai padidinusi bazinį baudos dydį bendrovėms, kurios per savo valdomas įmones vaidino kartelio organizatorių vaidmenis, nors laikotarpiai, per kuriuos atitinkama jų valdoma įmonė ar įmonės vaidino kartelio organizatorės vaidmenį, buvo labai skirtingi, Komisija pažeidė vienodo požiūrio ir proporcingumo principus.
Tačiau netgi darant prielaidą, kad Komisija neteisėtai taikė pažeidimo organizatoriaus kvalifikavimo kriterijus, neteisėtai netaikė tokio kvalifikavimo įmonei, nepaisant jos svarbaus vaidmens kartelyje, toks trečiajam asmeniui naudingas neteisėtumas nepateisina to, kad būtų priimti vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų pažeidimu grindžiami panaikinimo pagrindai.
(žr. 307–308 ir 311–312 punktus)
20. Reglamento Nr. 17 17 straipsnyje ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnyje Sąjungos teismui suteikta neribota jurisdikcija jam leidžia, be paprastos sankcijos teisėtumo kontrolės, pakeisti Komisijos vertinimą savuoju, todėl panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtą baudą, kai jam yra pateikiamas nagrinėti jos dydžio klausimas. Atliekant šį vertinimą reikia užtikrinti, kad už atitinkamos įmonės atliktą pažeidimo organizatorės vaidmenį bauda būtų padidinta tiek, kad būtų užtikrintas jos atgrasomasis pobūdis.
(žr. 318–319 punktus)
21. Baudų skyrimo kelioms bendrovėms už jų valdomų įmonių dalyvavimą pažeidžiant konkurencijos teisės taisykles atveju ir nustatydama atitinkamus šių baudų dydžius, Komisija nenukrypsta nuo Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairėse įtvirtinto apskaičiavimo metodo, neperžengia bausmių teisinio pagrindo, įtvirtinto Reglamento Nr. 17 15 straipsnyje ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnyje, ir nepažeidžia proporcingumo principo, kai nusprendžia iš esmės remtis kiekvienos įmonės su ginčijamais projektais susijusia pasauline apyvarta per ištisus paskutiniuosius pažeidimo metus, kad nustatytų jų santykinį dydį ir ekonominę galią pažeidimo metu. Ypač tai galioja tuo atveju, kai Komisija nusprendžia, kad atsižvelgiant į tai, jog kartelis yra pasaulinio masto, lyginant kiekvienos įmonės santykinę svarbą reikia remtis kiekvienos įmonės turėta projektų, dėl kurių veikė aptariamas kartelis, pasaulinės apyvartos dalimi per ištisus paskutinius įmonės dalyvavimo darant konstatuotą pažeidimą metus, nes šis palyginimo pagrindas tiksliai atspindi kiekvienos įmonės pajėgumą padaryti didelę žalą kitiems ūkio subjektams Europos ekonominės erdvės teritorijoje ir parodo, kiek ji prisidėjo prie viso kartelio veiksmingumo, arba, priešingai, koks nestabilumas būtų kartelyje, jei ši įmonė nebūtų jame dalyvavusi.
(žr. 360 ir 362 punktus)