Language of document :

2023 m. balandžio 25 d. Hengshi Egypt Fiberglass Fabrics SAE ir Jushi Egypt for Fiberglass Industry SAE pateiktas apeliacinis skundas dėl 2023 m. kovo 1 d. Bendrojo Teismo (pirmoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-480/20 Hengshi Egypt Fiberglass Fabrics ir Jushi Egypt for Fiberglass Industry / Komisija

(Byla C-269/23 P)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantės: Hengshi Egypt Fiberglass Fabrics SAE ir Jushi Egypt for Fiberglass Industry SAE, atstovaujamos advokatų B. Servais ir V. Crochet

Kitos proceso šalys: Europos Komisija ir Tech-Fab Europe eV

Apeliančių reikalavimai

Apeliantės Teisingumo Teismo prašo:

panaikinti skundžiamą sprendimą,

pritarti Hengshi Egypt Fiberglass Fabrics S.A.E. ir Jushi Egypt for Fiberglass Industry S.A.E pareikšto ieškinio dėl panaikinimo pirmojo pagrindo pirmai daliai ir antrajam, ketvirtajam ir penktajam pagrindams, ir

priteisti iš atsakovės apeliaciniame procese ir bet kurios įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtąsias pirmojoje instancijoje.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė apeliančių ieškinį, kuriuo pašoma panaikinti 2020 m. birželio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/7761 , kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/492, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms nustatomi galutiniai antidempingo muitai.

Šiam apeliaciniam skundui pagrįsti apeliantės pateikia penkis pagrindus, konkrečiai, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai:

nustatė, kad Komisija nepažeidė pagrindinio reglamento 1 straipsnio 1 dalies, 5 ir 6 straipsnių, pasirinkusi apeliančių subsidijų skirtumo apskaičiavimo metodą;

nusprendė, kad Komisija nepažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio a ir b punktų ir 3 straipsnio 1 dalies a punkto, priskyrusi Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės ir su ja susijusių subjektų finansinius įnašus kilmės arba eksportuojančios valstybės vyriausybei, konkrečiai – Egipto Arabų Respublikos vyriausybei;

padarė išvadą, kad Komisija nepažeidė pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 ir 3 dalių, pripažinusi Egipto vyriausybei institucijos, suteikusios Kinijos vyriausybės skirtą lengvatinį finansavimą, statusą;

nusprendė, kad Komisija nepažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunkčio, 3 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio apskaičiavusi Jushi pagal sąlyginio apmokestinimo muitais tvarką suteiktos naudos dydį; ir

pripažino, kad Komisija nepažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 2 dalies c punkto nusprendusi, kad nuostolių dėl užsienio valiutos keitimo mokestinis vertinimas apeliantėms suteikė naudos ir reiškė konkrečią subsidiją.

Pirmuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantės iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, apskaičiavusi naudos procentinį dydį (t. y. kompensacinės subsidijos sumą) pagal tinkamą vardiklį, t. y. bendrą apeliančių visų produktų apyvartą.

Antruoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantės iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad pagal pagrindinį reglamentą neatmetama galimybė, jog, net jeigu finansinis įnašas iš kilmės arba eksportuojančios valstybės vyriausybės gautas netiesiogiai, jį galima jai priskirti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punktą ir 3 straipsnio 1 dalį.

Trečiuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantės iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad Egipto vyriausybė turi institucijos, skyrusios Kinijos vyriausybės suteiktą lengvatinį finansavimą, statusą. Bendrasis Teismas turėjo pripažinti, kad Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 ir 3 dalis, nes būtent finansinius įnašus skyrę Kinijos subjektai buvo subsidijas skyrusios institucijos.

Ketvirtuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantės iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad siekiant nustatyti, ar Jushi gavo naudos, jos situaciją galima palyginti tik su įmonės, kuri kaip ir Jushi yra įsteigta Sueco kanalo ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo zonoje ir kuri ne šioje zonoje įsteigtoms įmonėms parduoda produktus, kurių sudėtyje yra nuo muitų atleistų medžiagų, situacija.

Penktuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantės iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad Komisija nemanė, jog pats mokestinis vertinimas yra subsidija, kuriai gali būti taikoma kompensacinė priemonė, ir kad apeliantės pirmojoje instancijoje nepateikė įrodymų, galinčių paneigti Komisijos ginčijamame įgyvendinimo reglamente atliktą faktinių aplinkybių vertinimą dėl to, kad mokestinis vertinimas naudingas visoms įsipareigojimų užsienio valiuta turinčioms įmonėms.

____________

1 OL L 189, 2020, p. 1.