Laikina versija
GENERALINĖS ADVOKATĖS
LAILA MEDINA IŠVADA,
pateikta 2024 m. balandžio 11 d.(1)
Byla C‑109/23 [Jemerak](i)
GM,
ON
prieš
PR
(Landgericht Berlin (Apygardos teismas, Berlynas, Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės – Rusijos veiksmai, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje – Tarybos reglamentas (ES) Nr. 833/2014 – 5n straipsnio 2 ir 6 dalys – Draudimas teikti teisinio konsultavimo paslaugas Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims – Išimtis – Paslaugos, kurios yra griežtai būtinos siekiant užtikrinti galimybę pasinaudoti teismo, administracinėmis ar arbitražo procedūromis valstybėje narėje – Notaro atliekami nekilnojamojo turto pirkimo‑pardavimo sutarties patvirtinimo ir vykdymo veiksmai – Notarui padedantis vertėjas žodžiu – Chartijos 17 straipsnio 1 dalis“
I. Įvadas
1. Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Reglamento (ES) Nr. 833/2014(2), iš dalies pakeisto Reglamentu (ES) Nr. 2022/1904(3), susijusio su ribojamosiomis priemonėmis, kurias Europos Sąjungos Taryba patvirtino dėl Rusijos veiksmų, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, aiškinimo.
2. Prašymas pateiktas byloje tarp, pirma, GM ir ON, ketinusių įsigyti butą, esantį Berlyne (Vokietija), ir, antra, notaro PR, kuris atsisakė patvirtinti ir vykdyti šio buto pirkimo‑pardavimo sutartį dėl to, kad pardavėjas buvo Rusijoje įsteigtas juridinis asmuo.
3. Šioje byloje reikia išaiškinti sąvoką „teisinio konsultavimo paslaugos“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalį, visų pirma siekiant išsiaiškinti, ar pagal šią nuostatą notarui draudžiama tvirtinti ir vykdyti pirkimo‑pardavimo sutartį, kai perleidžiamas Rusijoje įsteigtam juridiniam asmeniui priklausantis nekilnojamasis turtas.
4. Jeigu taip būtų, dar kiltų klausimas, ar vis dėlto šiam patvirtinimui ir vykdymui gali būti taikoma to reglamento 5n straipsnio 6 dalyje nustatyta išimtis. Iš esmės pagal šią nuostatą leidžiama teikti teisinio konsultavimo paslaugas, kurios yra griežtai būtinos siekiant užtikrinti galimybę pasinaudoti teismo, administracinėmis ar arbitražo procedūromis.
5. Panašūs klausimai pagal minėtas dvi nuostatas kyla dėl vertėjo žodžiu teikiamos pagalbos šalims, nepakankamai mokančioms kalbą, kuria notaras atlieka patvirtinimo procedūrą.
II. Teisinis pagrindas
6. Reglamento 2022/1904 1, 2, 3, 19 ir 22 konstatuojamosiose dalyse numatyta:
„(1) 2014 m. liepos 31 d. Taryba priėmė [Reglamentą Nr. 833/2014];
(2) [Reglamentu Nr. 833/2014] įgyvendinamos tam tikros Tarybos sprendime 2014/512/BUSP <...> numatytos priemonės;
(3) atsakant į Rusijos Federacijos tęsiamą agresiją prieš Ukrainą, neteisėtų fiktyvių „referendumų“ organizavimą šiuo metu Rusijos Federacijos neteisėtai okupuotose Chersono, Donecko, Luhansko ir Zaporižios regionų dalyse, neteisėtą tų Ukrainos regionų aneksiją, taip pat dalinės mobilizacijos Rusijos Federacijoje paskelbimą ir kartotinį grasinimą masinio naikinimo ginklų panaudojimu, 2022 m. spalio 6 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2022/1909, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/512/BUSP;
<...>
(19) Sprendimu (BUSP) 2022/1909 išplečiamas galiojantis draudimas teikti tam tikras paslaugas Rusijos Federacijai, uždraudžiant teikti architektūros ir inžinerijos paslaugas, taip pat IT konsultavimo paslaugas ir teisinio konsultavimo paslaugas <...> „Teisinio konsultavimo paslaugos“ apima teisinių konsultacijų teikimą klientams ne ginčo tvarka nagrinėjamose bylose, įskaitant komercinius sandorius, susijusiose su teisės taikymu ar aiškinimu, dalyvavimą su klientais arba jų vardu komerciniuose sandoriuose, derybose ir kituose reikaluose su trečiosiomis šalimis, taip pat teisinių dokumentų rengimą, vykdymą ir tikrinimą. „Teisinio konsultavimo paslaugos“ neapima atstovavimo, konsultacijų ir dokumentų rengimo arba tikrinimo teikiant teisinio atstovavimo paslaugas, visų pirma administracinių agentūrų, teismų, kitų tinkamai įsteigtų oficialių bendrosios kompetencijos teismų ar arbitražo arba tarpininkavimo bylose;
<...>
(22) todėl Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.“
7. Reglamento 2022/1904 1 straipsnio 12 dalyje numatyta:
„5n straipsnis pakeičiamas taip:
„5n straipsnis
<...>
2. Draudžiama tiesiogiai arba netiesiogiai teikti <...> teisinio konsultavimo paslaugas <...>:
<...>
b) Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms
<...>
6. 1 ir 2 dalys netaikomos paslaugų, kurios yra griežtai būtinos siekiant užtikrinti galimybę pasinaudoti teismo, administracinėmis ar arbitražo procedūromis valstybėje narėje, <...> su sąlyga, kad tokių paslaugų teikimas yra suderinamas su šio reglamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 tikslais.
<...>“
III. Faktinės aplinkybės, procesas ir prejudiciniai klausimai
8. GM ir ON yra Vokietijos piliečiai, kurie ketino įsigyti butą Berlyne. Šis butas įregistruotas Šionebergo nekilnojamojo turto registre, kurį tvarko Amtsgericht Schöneberg (Šionebergo apylinkės teismas, Vokietija). Šio registro duomenimis buto savininkė yra Maskvoje (Rusija) buveinę turinti ribotos atsakomybės bendrovė Visit‑Moscow Ltd.
9. Norėdami sudaryti šį sandorį, GM, ON ir Visit-Moscow Ltd paprašė Berlyne praktikuojančio notaro PR patvirtinti jų pirkimo‑pardavimo sutartį, kiek tai susiję su joje nurodyta informacija, t. y. pirkimo‑pardavimo objektu, pirkimo kaina ir kitomis sutarties nuostatomis. Be to, jie jo paprašė patvirtinus sutartį atlikti jos vykdymo veiksmus. Šios sutarties vykdymo veiksmus sudarė nuosavybės teisės į butą perleidimo pirkėjams įregistravimas, esamų turto suvaržymų panaikinimas ir pirkimo sumos deponavimo bei jos sumokėjimo užtikrinimas.
10. Vis dėlto PR šalims pranešė, kad laikinai nesutinka patvirtinti pirkimo‑pardavimo sutarties, taigi ir jos vykdyti. Jo nuomone, negalima atmesti, kad toks patvirtinimas pažeistų Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą tiesiogiai arba netiesiogiai teikti teisinio konsultavimo paslaugas Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims. PR taip pat atmetė vėliau šalių pateiktą skundą ir pagal taikytinas taisykles perdavė jį nagrinėti Landgericht Berlin (Apygardos teismas, Berlynas, Vokietija).
11. Landgericht Berlin (Apygardos teismas, Berlynas), pateikęs prašymą priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje, mano, kad jo nagrinėjamoje byloje reikia atsakyti į klausimą, ar notaro atliekamas pirkimo‑pardavimo sutarties patvirtinimas, taip pat kai kurie kiti siekiant įvykdyti šią sutartį atliekami veiksmai, patenka į Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalies taikymo sritį, nes pardavėjas yra Rusijoje įsteigtas juridinis asmuo. Jeigu taip būtų, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad tokiu atveju reikėtų nustatyti, ar minėtas draudimas gali būti netaikomas šiems veiksmams pagal to reglamento 5n straipsnio 6 dalį.
12. Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą prašymą pateikęs teismas pirmiausia pažymi, kad keli aspektai rodo, jog Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas netaikomas notaro pagal Vokietijos teisę atliekamiems veiksmams. Visų pirma šis teismas aiškina, kad notarai vykdo oficialias pareigas, o ne teikia paslaugas. Jie skiriami kaip nepriklausomi valstybės pareigūnai teisiniams sandoriams tvirtinti ir kitoms užduotims prevencinio teisingumo vykdymo srityje atlikti. Vykdydami savo funkcijas, notarai negali atstovauti kuriai nors konkrečiai šaliai, bet privalo veikti nepriklausomai ir nešališkai visų suinteresuotųjų šalių atžvilgiu.
13. Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad net jei būtų laikoma, kad notaro veikla yra teisinio konsultavimo paslaugos, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalį, joje įtvirtintas draudimas nebūtų taikomas notaro atliekamam nekilnojamojo turto pirkimo‑pardavimo sutarties patvirtinimui. Šis teismas tvirtina, kad pagal Bürgeriches Gesetzbuch (Vokietijos civilinis kodeksas), norint perleisti nuosavybės teisę į Vokietijoje esantį butą, reikia ne tik įregistruoti pirkėją nekilnojamojo turto registre, bet ir abiem šalims sudaryti susitarimą dėl nuosavybės teisės perleidimo, kuris paprastai turi būti patvirtintas notaro. Taigi, jeigu Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas būtų taikomas notaro atliekamam nekilnojamojo turto pirkimo‑pardavimo sutarties patvirtinimui, Rusijoje įsteigti juridiniai asmenys teisiškai ir faktiškai netektų bet kokios galimybės disponuoti savo turtu, nes notaro dalyvavimas parduodant nekilnojamąjį turtą yra būtinas.
14. Trečia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad bet kuriuo atveju atrodo, jog notarų vykdomai veiklai taikoma Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 6 dalis, pagal kurią minėtas draudimas netaikomas paslaugų, kurios yra griežtai būtinos siekiant užtikrinti galimybę pasinaudoti teismo, administracinėmis ar arbitražo procedūromis valstybėje narėje. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pagal Vokietijos teisę registracija nekilnojamojo turto registre yra būtina siekiant įgyti ir pagrįsti teisę į nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto registro tvarkymas yra teisminė procedūra, kurioje pagrindinis vaidmuo tenka notarams, nes prašymas įregistruoti šiame registre galioja tik tuo atveju, jeigu registracijai būtinas teisinis sandoris yra patvirtintas oficialiais dokumentais ar oficialiai patvirtintais dokumentais. Tai reiškia, kad paprastai tam, kad sandoris būtų įregistruotas nekilnojamojo turto registre, būtina dalyvauti notarui.
15. Vis dėlto galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad Europos Komisija yra paskelbusi gaires „Frequently asked questions concerning sanctions adopted following Russia’s military aggression against Ukraine“ („Dažnai užduodami klausimai dėl sankcijų, priimtų reaguojant į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą“)(4). Šiose gairėse Komisija išreiškė nuomonę, kad pagal Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalį, be kita ko, draudžiama teikti notarines paslaugas Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims. Nors Komisijos pareikšta nuomonė nėra privaloma, dėl jos kyla didelių abejonių dėl tinkamo šios nuostatos aiškinimo. Šios abejonės apima ir papildomas užduotis, kurias notarai paprastai atlieka pirkimo‑pardavimo sutarčiai įvykdyti po jos patvirtinimo, ir paslaugas, kurias turi teikti vertėjas žodžiu, pagal įstatymą privalantis padėti vokiškai nekalbančiai šaliai per pirkimo‑pardavimo sutarties patvirtinimo procedūrą.
16. Esant šioms aplinkybėms, Landgericht Berlin (Apygardos teismas, Berlynas) sustabdė bylos nagrinėjimą ir pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar Vokietijos notaras pažeidžia draudimą tiesiogiai arba netiesiogiai teikti teisinio konsultavimo paslaugas Rusijoje įsteigtam juridiniam asmeniui, jei patvirtina tokio asmens, kaip pardavėjo, ir Europos Sąjungos valstybės narės piliečio sudarytą gyvenamojo būsto pirkimo‑pardavimo sutartį?
2. Ar vertėjas žodžiu pažeidžia draudimą tiesiogiai ar netiesiogiai teikti teisinio konsultavimo paslaugas, jei sutinka padėti notarui patvirtinti pirkimo‑pardavimo sutartį, išversdamas vokiečių kalbą nepakankamai mokančiam Rusijoje įsteigto juridinio asmens atstovui patvirtinimo procedūros turinį?
3. Ar notaras pažeidžia draudimą tiesiogiai arba netiesiogiai teikti teisinio konsultavimo paslaugas, jei imasi atlikti ir atlieka įstatyme numatytus notarinius veiksmus pirkimo‑pardavimo sutarčiai įvykdyti (pavyzdžiui, pirkimo kainos mokėjimo per notaro sąlyginio deponavimo sąskaitą procedūra, prašymas pateikti dokumentus dėl hipotekos ir kitų teisių į perkamą objektą suvaržymų panaikinimo, nuosavybės teisei perleisti reikalingų dokumentų pateikimas nekilnojamojo turto registrą tvarkančiai įstaigai)?“
17. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismo kanceliarijai pateiktas 2023 m. vasario 23 d. Rašytines pastabas pateikė Vokietijos, Estijos, Nyderlandų, Lenkijos ir Suomijos vyriausybės, taip pat Europos Komisija ir pagrindinės bylos šalys. 2024 m. sausio 25 d. įvyko posėdis, jame pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 24 straipsnio 2 dalį buvo pakviesta dalyvauti ir Taryba.
IV. Analizė
18. Savo trimis klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo patikslinti, kaip turi būti aiškinamos Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 ir 6 dalys.
19. Iš esmės šis teismas klausia, ar Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas apima užduotis, kurias atlieka valstybės narės notaras, tvirtindamas Rusijoje įsteigtam juridiniam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo‑pardavimo sutartį. Jeigu taip yra, šis teismas toliau siekia išsiaiškinti, ar šioms užduotims taikoma šio reglamento 5n straipsnio 6 dalyje nustatyta šio draudimo išimtis (pirmasis klausimas).
20. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismui tuos pačius klausimus užduoda ir dėl vertėjo žodžiu, kuris pagal nacionalinę teisę turi padėti notarui per patvirtinimo procedūrą, kai viena iš šalių nemoka tos kalbos, kuri vartojama per šią procedūrą (antrasis klausimas).
21. Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar minėtas draudimas ir išimtis taikomi užduotims, kurias šalys gali pavesti atlikti notarui, siekdamos įvykdyti pirkimo‑pardavimo sutartį po jos patvirtinimo, pavyzdžiui, užtikrinti pirkimo sumų deponavimą ir jų sumokėjimą, pasirūpinti, kad būtų panaikinti esami nekilnojamojo turto suvaržymai, ir įregistruoti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perėjimą pirkėjams (trečiasis klausimas).
22. Kadangi pirmasis ir trečiasis klausimai susiję su notaro atliekamomis užduotimis, o antrasis klausimas – su vertėjo žodžiu užduotimis, pirmiausia išnagrinėsiu pirmąjį klausimą, paskui – trečiąjį ir galiausiai – antrąjį.
A. Pirmasis klausimas
23. Norint atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktą pirmąjį klausimą, reikia išnagrinėti, ar Rusijoje įsteigtam juridiniam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo‑pardavimo sutarties notarinis patvirtinimas patenka į Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo taikymo sritį, ir, jeigu taip yra, ar jam taikoma to paties reglamento 5n straipsnio 6 dalyje įtvirtinta šio draudimo išimtis.
1. Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas
24. Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalyje įtvirtinta: draudžiama tiesiogiai arba netiesiogiai teikti teisinio konsultavimo paslaugas Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms. Kadangi iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad viena iš šalių, kurioms reikia notaro paslaugų pagrindinėje byloje aptariamu atveju, yra Rusijoje įsteigtas juridinis asmuo, norint atsakyti į šį klausimą, iš esmės reikia išaiškinti sąvoką „teisinio konsultavimo paslaugos“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, siekiant nustatyti, ar nekilnojamojo turto pirkimo‑pardavimo sutarties notarinis patvirtinimas patenka į šios sąvokos taikymo sritį.
25. Pagal suformuotą jurisprudenciją iš vienodo Sąjungos teisės taikymo ir lygybės principo reikalavimų matyti, kad, kai Sąjungos teisės nuostatoje aiškiai nedaroma nuorodos į valstybių narių teisę, norint nustatyti šios nuostatos prasmę ir apimtį, jos reikšmė visoje Europos Sąjungoje paprastai turi būti aiškinama autonomiškai ir vienodai(5).
26. Kadangi nagrinėjamu atveju sąvoka „teisinio konsultavimo paslaugos“ pateikta tik Reglamente Nr. 833/2014 ir nedaroma jokios nuorodos į valstybių narių teisę, į kurią atsižvelgiant turi būti nustatyta jos reikšmė ir taikymo sritis, ši sąvoka turi būti laikoma savarankiška Sąjungos teisės sąvoka, taigi ji turi būti aiškinama ir taikoma vienodai visose valstybėse narėse. Vadinasi, Teisingumo Teismas turi ją vienodai aiškinti Sąjungos teisės sistemoje.
27. Be to, Teisingumo Teismas ne kartą priminė aiškinimo taisykles, kuriomis reikia vadovautis aiškinant Sąjungos teisės nuostatą. Pagal suformuotą jurisprudenciją būtina atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus(6).
a) Lingvistinis aiškinimas
28. Pirmiausia dėl lingvistinio aiškinimo svarbu pažymėti, kad nei Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalyje, nei jokioje kitoje šio reglamento nuostatoje nėra pateikta sąvokos „teisinio konsultavimo paslaugos“ apibrėžties.
29. Šios sąvokos paaiškinimą galima rasti tik Reglamento 2022/1904, kuriuo buvo iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 833/2014, be kita ko, įterpiant 5n straipsnio 2 dalį, 19 konstatuojamojoje dalyje.
30. Pagal 19 konstatuojamąją dalį sąvoka „teisinio konsultavimo paslaugos“ turi būti suprantama taip, kad ji apima: i) teisinių konsultacijų teikimą klientams ne ginčo tvarka nagrinėjamose bylose, įskaitant komercinius sandorius, susijusiose su teisės taikymu ar aiškinimu; ii) dalyvavimą su klientais arba jų vardu komerciniuose sandoriuose, derybose ir kituose reikaluose su trečiosiomis šalimis; taip pat iii) teisinių dokumentų rengimą, vykdymą ir tikrinimą.
31. Pirma, kalbant apie tai, ar notaro atliekamas tvirtinimas yra teisinių konsultacijų teikimas klientams ne ginčo tvarka nagrinėjamose bylose, pažymėtina, kad neginčijama, jog tvirtinant dokumentą, įskaitant nekilnojamojo turto pirkimo‑pardavimo sutartį, iš esmės patikrinama, ar įvykdytos visos įstatymo reikalaujamos akto atlikimo sąlygos, ir įsitikinama atitinkamų šalių teisnumu ir veiksnumu.
32. Tokia patvirtinimo procedūros samprata išplaukia iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos(7), o konkrečiau – iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateikto šios procedūros Vokietijos teisės sistemoje apibūdinimo. Patvirtinus dokumentą atsiranda svarbių teisinių pasekmių, t. y. jis įgyja įrodomąją ir vykdomąją galią(8). Pirkimo‑pardavimo sutarties atveju šios pasekmės paprastai apima šalių tapatybę ir veiksnumą, šalių pareiškimus, pirkimo‑pardavimo objekto identifikavimą ir savybes, pirkimo kainą, šalių sutikimą ir patvirtinimo datą bei vietą(9).
33. Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos taip pat matyti, kad patvirtinti pateiktas dokumentas turi būti vertinamas kaip šalių sudarytas savanoriškai(10).
34. Teisingumo Teismas, nagrinėdamas kai kuriose valstybėse narėse, įskaitant Vokietiją, vykdomos notarinės veiklos pobūdį(11), iš tiesų yra nusprendęs, kad šalys, laikydamosi teisės aktuose nustatytų apribojimų, pačios nusprendžia dėl savo teisių ir pareigų apimties. Be to, jos laisvai pasirenka jas apibrėžiančias sąlygas, kai pateikia notarui aktą ar susitarimą, kad būtų patvirtintas jo autentiškumas. Taigi, kaip nurodo Teisingumo Teismas, notaro dalyvavimas neatsiejamas nuo išankstinio šalių sutikimo arba jų suderintos valios(12) ir notaras nedalyvauja šalims duodant šį sutikimą arba derinant valią.
35. Kadangi notarai nedalyvauja šalių sprendimų priėmimo procese, notaro atliekama tvirtinimo procedūra savaime negali būti laikoma teisiniu konsultavimu. Pagal bendrą šios sąvokos apibrėžtį(13) tam, kad dokumento notarinis patvirtinimas būtų laikomas teisiniu konsultavimu (konsultacija), toks notaras turėtų pateikti patarimą (nuomonę), dėl ko šalys teisiniu požiūriu turėtų, pavyzdžiui, susitarti, apibrėždamos sutarties sąlygas, arba dėl sandorio naudos ir trūkumų toms šalims. Vis dėlto dokumento patvirtinimas, kurį atlikdamas notaras tik patvirtina tam tikro sandorio teisėtumą ir padaro vykdymo žymą(14), nereiškia tokio konsultavimo.
36. Taip yra net ir tuo atveju, kai notaras atsisako patvirtinti dokumentą arba sutartį, kurie neatitinka įstatyme nustatytų sąlygų. Tokiais atvejais Teisingumo Teismas visų pirma yra pažymėjęs, kad po tokio atsisakymo šalys laisvos pašalinti nustatytą trūkumą, pakeisti atitinkamo akto ar susitarimo sąlygas arba atsisakyti tokio akto ar susitarimo(15).
37. Darytina išvada, kad notaro atliekamiems veiksmams, kai jis tvirtina nekilnojamojo turto pirkimo‑pardavimo sutartį, netaikoma Reglamento 2022/1904 19 konstatuojamojoje dalyje pateikta pirma paaiškinimo dalis.
38. Mano nuomone, panaši išvada darytina dėl šio paaiškinimo antros dalies, kurioje, kaip jau minėta, kalbama apie dalyvavimą su klientais arba jų vardu komerciniuose sandoriuose, derybose ir kituose reikaluose su trečiosiomis šalimis. Kai notaras tvirtina dokumentą, akivaizdu, kad jis kartu su to patvirtinimo prašančiomis šalimis arba kaip jų atstovas nedalyvauja jokiame sandoryje, derybose ar reikaluose su trečiosiomis šalimis.
39. Galiausiai, kiek tai susiję su Reglamento 2022/1904 19 konstatuojamojoje dalyje pateikto paaiškinimo trečia dalimi, kurioje kalbama apie teisinių dokumentų rengimą, vykdymą ir tikrinimą, iš tiesų iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai yra užduotys, kurias notaras atlieka gavęs prašymą dėl patvirtinimo. Vis dėlto nemanau, kad to pakanka tam, kad būtų laikoma, jog notaro atliekamam pirkimo‑pardavimo sutarties patvirtinimui taikomas Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas.
40. Iš tiesų svarbu pažymėti, kad, kaip per posėdį nurodė Taryba, kadangi Reglamento 2022/1904 19 konstatuojamojoje dalyje pateiktas sąvokos „teisinio konsultavimo paslaugos“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalį, paaiškinimas, bet kuri iš šiame paaiškinime nurodytų užduočių turi apimti esminius šios sąvokos elementus. Tarp šių elementų išsiskiria jų „konsultacinis“ pobūdis.
41. Taigi teisinių dokumentų rengimo, vykdymo ir tikrinimo užduotims, kaip jos suprantamos pagal Reglamento 2022/1904 19 konstatuojamąją dalį, turi būti būdingas teisinio konsultavimo elementas tam, kad jos patektų į sąvoką „teisinio konsultavimo paslaugos“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalį.
42. Nagrinėjamu atveju dėl priežasčių, panašių į tas, kurios išdėstytos šios išvados 30 punkte, nemanau, kad rengimui ir patikrinimui, kuriuos notaras turi atlikti tvirtindamas nekilnojamojo turto pirkimo‑pardavimo sutartį, būdingas šis konsultavimo elementas. Šio elemento iš esmės nėra ir vykdant patvirtintą sutartį – šį aspektą aptarsiu nagrinėdama trečiąjį klausimą(16).
43. Šiuo požiūriu tiesa, kad, pirma, per patvirtinimo procedūrą notaras turi išsiaiškinti šalių ketinimus ir tam tikrais atvejais raštu standartine forma atkurti jų pareiškimus – tam gali tekti parengti ir patikrinti teisinį dokumentą. Vis dėlto, kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, taip tik siekiama užtikrinti, kad patvirtintas dokumentas būtų įstatymo reikalaujamos nustatytos formos(17) tam, kad visuomenė pasitikėtų šiuo dokumentu ir jis taptų visiškai patikimas bei vykdytinas. Šiomis aplinkybėmis minėto teisinio dokumento rengimas ir tikrinimas tikrai nereiškia šalių konsultavimo dėl to, kaip geriausia užtikrinti, kad būtų patenkinti jų norai, visų pirma kiek tai susiję su sutartimis.
44. Antra, net jei notaras per patvirtinimo procedūrą privalo informuoti šalis apie jų teises ir pareigas bei atitinkamo dokumento patvirtinimo pasekmes (nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodyta, kad to reikalaujama pagal Vokietijos teisę), vykdant šią užduotį nėra teikiama konsultacijų, siekiant užtikrinti konkrečius vienos iš šalių ar jų abiejų interesus. Ši pareiga nustatyta įstatymu, o jos tikslas – paaiškinti, kad šalys tinkamai suprastų šios procedūros pasekmes. Taip notaras užtikrina, kad sutarties šalys, sudarydamos sutartį, kuriai iš anksto pritarė, priimtų pagrįstą sprendimą.
45. Be abejo, negalima atmesti galimybės, kad notaras, vykdydamas tvirtinimo procedūrą, teiks teisines konsultacijas dėl klausimų, nesusijusių su patvirtinimu – tokiu atveju ši nuostata taptų taikytina. Vis dėlto tai yra elementas, kuris konceptualiai skiriasi nuo paties patvirtinimo ir kurį bylą nagrinėjantis teismas gali vertinti tik atsižvelgdamas į konkrečias tam tikros bylos aplinkybes.
46. Taigi, mano nuomone, notaro atliekamas nekilnojamojo turto pirkimo‑pardavimo sutarties patvirtinimas nepatenka į Reglamento 2022/1904 19 konstatuojamojoje dalyje pateikto paaiškinimo trečią dalį, jeigu tas notaras, atlikdamas patvirtinimo procedūrą, neteikia jokių teisinių konsultacijų su patvirtinimu nesusijusiais klausimais.
47. Vadinasi, kadangi nė viena iš toje konstatuojamojoje dalyje aprašytų veiklos rūšių neatitinka notaro vykdomų užduočių tvirtinant nekilnojamojo turto pirkimo‑pardavimo sutartį, šis patvirtinimas neturėtų būti laikomas teisinio konsultavimo paslaugų teikimu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalį.
48. Norėčiau pridurti, kad norint padaryti šią išvadą nėra svarbu, ar Reglamento 2022/1904 19 konstatuojamojoje dalyje pateiktas veiklų sąrašas yra išsamus. Kaip jau paaiškinta, ši veikla turi būti konsultacinio pobūdžio, o dokumento patvirtinimo atveju taip nėra – tai matyti iš analizės, kurią siūlau Teisingumo Teismui.
49. Be to, dėl tos pačios priežasties nėra svarbu, ar patvirtinimo procedūra gali būti laikoma „paslauga“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalį(18). Kadangi šioje nuostatoje kalbama apie „teisinio konsultavimo paslaugas“, o ne apie „teisines paslaugas“, joje nustatytas draudimas taikytinas tik paslaugoms, susijusioms su konsultacijų teikimu – kaip jau minėjau, mano nuomone, notarams atliekant patvirtinimo veiksmus, konsultacijos nėra teikiamos.
50. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalies, siejamos su Reglamento Nr. 2022/1904 19 konstatuojamąja dalimi, lingvistinį aiškinimą, darau išvadą, kad notaro atliekamai patvirtinimo procedūrai netaikomas tame straipsnyje įtvirtintas draudimas, išskyrus atvejus, kai notaras ne tik tvirtina dokumentus, bet ir teikia papildomas teisines konsultacijas.
b) Sisteminis aiškinimas
51. Sąjungos teisės nuostatos lingvistinis aiškinimas, grindžiamas vien jos tekstu, gali pasikeisti šią nuostatą įvertinus atsižvelgiant į atitinkamą kontekstą ir ją išaiškinus paisant Sąjungos teisės nuostatų visumos(19).
52. Nagrinėjamu atveju Teisingumo Teismas turi nuspręsti, ar Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalies lingvistinį aiškinimą, pateiktą ankstesniuose šios išvados punktuose, siekiant sistemos nuoseklumo patvirtina ir šios nuostatos analizė atsižvelgiant į kitus atitinkamus reglamento straipsnius, taip pat į kitus Sąjungos teisės aktus, kuriais Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims nustatytos ribojamosios priemonės. Teisingumo Teismas taip pat turi išsiaiškinti, ar siūlomas lingvistinis aiškinimas yra teisingas aiškinimas, kurį reikia taikyti atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija).
53. Pirmiausia, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 833/2014 vidiniu nuoseklumu, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 833/2014 5aa straipsnio 1 dalyje iš esmės įtvirtintas draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti sandorį su juridiniais asmenimis, kurie ne tik įsisteigę Rusijoje, bet ir priklauso Rusijos valstybei, yra jos kontroliuojami arba glaudžiai susiję su šia valstybe ar su į šio reglamento XIX priedą įtrauktais subjektais.
54. Vis dėlto nei Reglamento Nr. 833/2014 5aa straipsnio 1 dalyje, nei kokioje nors kitoje jo nuostatoje nedraudžiama sudaryti sandorio su Rusijoje įsteigtu juridiniu asmeniu, kuris nėra susijęs su Rusijos valstybe ir nevykdo veiklos tuose ekonomikos sektoriuose, kuriems konkrečiai taikomas šis reglamentas. Jokia šio reglamento nuostata aiškiai nedraudžia Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims disponuoti savo nekilnojamuoju turtu, esančiu Europos Sąjungos teritorijoje.
55. Taigi, kaip per posėdį tvirtino dauguma bylos šalių, siekiant nuoseklumo sunku Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalį aiškinti taip, kad pagal ją notarams draudžiama atlikti patvirtinimo procedūrą, Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims perleidžiant nekilnojamąjį turtą, ir kartu nenustatyta visiškai jokių apribojimų šiems subjektams disponuoti savo nekilnojamuoju turtu.
56. Šiuo atžvilgiu reikia neužmiršti, kad ypač tam tikrose valstybėse narėse, kuriose yra lotyniškojo tipo notariatas, notarinis pirkimo‑pardavimo sutarties patvirtinimas yra esminis nekilnojamojo turto perleidimo reikalavimas(20).
57. Taip yra, be kita ko, Vokietijos teisės sistemoje, kurioje, kaip matyti iš Sprendimo Komisija / Vokietija(21), kiek tai susiję su nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įgijimu ir perleidimu, norint, kad nuosavybės teisių perleidimas būtų įregistruotas nekilnojamojo turto registre, šį perleidimą liudijantis dokumentas turi būti patvirtintas notaro.
58. Iš tiesų tose valstybėse narėse notarinis patvirtinimas yra būtinas norint padaryti įrašą žemės kadastre, kad būtų užtikrintas ne tik šių įrašų teisingumas, bet ir nekilnojamojo turto sandorių teisinis saugumas ir apskritai tinkamas teisingumo administravimas(22). Kartu žemės kadastras ir jo tinkamas veikimas turi lemiamą reikšmę, nes galimybė teisių įgijėjui įgyvendinti savo teises priklauso nuo įrašo šiame kadastre(23).
59. Taigi sisteminiu požiūriu darytina tokia išvada: kadangi i) tam tikrose valstybėse narėse notaro atliekamas patvirtinimas yra esminis reikalavimas perleidžiant nekilnojamąjį turtą; ir ii) toks perleidimas nėra aiškiai uždraustas Reglamentu Nr. 833/2014 Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kurių nekontroliuoja Rusijos valstybė, kurie jai nepriklauso ir kurie nėra glaudžiai susiję su šia valstybe, neturėtų būti laikoma, kad šis patvirtinimas draudžiamas pagal to reglamento 5n straipsnio 2 dalį. Priešingu atveju, taikant šį reglamentą, būtų pasiektas nenuoseklus rezultatas, t. y. būtų leista sudaryti tam tikros rūšies sandorius, o vienintelis jų įforminimo būdas būtų uždraustas(24).
60. Mano nuomone, panašią išvadą galima padaryti taikant platesnį sisteminį požiūrį, ypač atsižvelgiant į kitą šiuo atveju svarbų Sąjungos teisės aktą, kuriame nustatytos ribojamosios priemonės Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims, t. y. Reglamentą (ES) Nr. 269/2014(25). Šiame reglamente nustatytos lėšų įšaldymo priemonės, taikytinos atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi.
61. Konkrečiai kalbant, Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turi būti įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, su jais susijusiems subjektams ar įstaigoms priklausančios, jų nuosavybe esančios, jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.
62. Vokietijos vyriausybė pažymi, kad nagrinėjamu atveju neatrodo, jog juridinis asmuo, su kuriuo susijęs procesas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, yra įtrauktas į Reglamento Nr. 269/2014 priede pateiktą sąrašą, o tai reiškia, kad jam nebuvo taikoma nė viena iš šiame reglamente numatytų lėšų įšaldymo priemonių. Jeigu Taryba būtų ketinusi uždrausti šiam juridiniam asmeniui disponuoti savo lėšomis ir turtu, būtų galėjusi pasinaudoti tokio paties pobūdžio priemonėmis, kokios buvo nustatytos Reglamento Nr. 269/2014 priede pateiktame sąraše nurodytiems juridiniams asmenims arba subjektams.
63. Dėl šios priežasties, jeigu Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalis būtų aiškinama taip, kad pagal ją notarui draudžiama tvirtinti nekilnojamojo turto pirkimo‑pardavimo sutartį, kai toks patvirtinimas yra būtinas tam, kad būtų padarytas atitinkamas įrašas valstybės narės nekilnojamojo turto registre, taikant tokį aiškinimą atitinkamas juridinis asmuo netektų bet kokios galimybės disponuoti savo turtu ir atsidurtų panašioje padėtyje kaip Reglamento Nr. 269/2014 I priede išvardyti subjektai. Mano nuomone, neatrodo, kad toks aiškinimas atspindi Tarybos ketinimus.
64. Vadinasi, vienintelis aiškinimas, kurį taikant būtų išvengta šių dviejų reglamentų nesuderinamumo, būtų aiškinimas, pagal kurį pagal Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalį nedraudžiama patvirtinti Rusijoje įsteigto juridinio asmens sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo‑pardavimo sutarties.
65. Galiausiai svarbu pažymėti štai ką: kadangi aiškinimas, pagal kurį patvirtinimo procedūra laikoma teisinio konsultavimo paslauga, lemtų tai, kad Rusijoje įsteigti juridiniai asmenys negalėtų disponuoti savo nekilnojamuoju turtu, toks aiškinimas iš esmės(26) lemtų jų pagrindinės teisės į nuosavybę, įtvirtintos Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje, apribojimą. Šios nuostatos pirmame sakinyje įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę valdyti teisėtai įgytą nuosavybę, ja naudotis, disponuoti ir palikti paveldėtojams.
66. Vis dėlto Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas visų pirma turi būti numatytas įstatymo. Kaip teigia Suomijos vyriausybė, nagrinėjamu atveju šis reikalavimas nebūtų įvykdytas, nes nė vienoje Reglamento Nr. 833/2014 nuostatoje neįtvirtinta aiškaus draudimo visiems Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims disponuoti savo nekilnojamuoju turtu.
67. Taigi aiškinimas, kad pagal Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalį draudžiama notariškai patvirtinti nekilnojamojo turto pirkimo‑pardavimo sutartį, ir taip apribojamos Rusijoje įsteigtų juridinių asmenų nuosavybės teisės, taip pat prieštarauja Chartijos 17 straipsnio 1 daliai, siejamai su jos 52 straipsnio 1 dalimi.
68. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, sisteminis Reglamento Nr. 833/2014 aiškinimas nelemia kitokios išvados nei ta, kuri padaryta remiantis šio reglamento 5n straipsnio 2 dalies lingvistiniu aiškinimu, nurodytu šios išvados 50 punkte. Iš tiesų jis patvirtina požiūrį, kad notaro atliekamai patvirtinimo procedūrai, ypač susijusiai su nekilnojamojo turto pirkimo‑pardavimo sutartimi, netaikomas šioje nuostatoje įtvirtintas draudimas.
69. Trumpai pridurčiau, kad tai, jog Komisija Tarybos reglamento Nr. 833/2014 įgyvendinimo gairėse(27) nurodė, kad notaro veikla patenka į sąvoką „teisinio konsultavimo paslaugos“, neturi jokios reikšmės. Komisija šiose gairėse teisingai pripažįsta, kad tik Teisingumo Teismas yra kompetentingas aiškinti Sąjungos ribojamųjų priemonių srityje taikytinus reglamentus, o tai reiškia, kad šios gairės jokiu būdu negali nulemti mano analizės dėl tinkamo Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalies aiškinimo rezultato.
c) Teleologinis aiškinimas
70. Galiausiai, kalbant apie tai, ar mano siūlomas Reglamento Nr. 833/2014 lingvistinis aiškinimas atitinka šio reglamento tikslus, svarbu priminti, kad Reglamentas 2022/1904 – kuriuo iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 833/2014, siekiant, be kita ko, įterpti 5n straipsnio 2 dalį – buvo priimtas atsižvelgiant į situacijos Ukrainoje rimtumą po to, kai buvo priimtas Tarybos sprendimas (BUSP) 2022/1909(28). Tame sprendime aprašoma įvykių seka, paskatinusi Tarybą nustatyti papildomas ribojamąsias priemones(29), kurios sudarė vadinamąjį „aštuntąjį sankcijų rinkinį“(30). Sprendimo 2022/1909 8 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad tos naujos priemonės iš esmės buvo nustatytos siekiant kovoti su Rusijos neteisėtais veiksmais ir toliau didinti spaudimą tai šaliai, kad ji nutrauktų savo agresijos karą.
71. Vis dėlto pažymėtina, kad, kalbant apie draudimą teikti teisinio konsultavimo paslaugas, nei Sprendime 2022/1909, nei Reglamente 2022/1904 nepateikta jokio konkretaus paaiškinimo, pagrindžiančio šių paslaugų teikimo Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims apribojimą. Nėra pateikta paaiškinimo ir dėl, pavyzdžiui, draudimo teikti kitas paslaugas, nurodytas Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalyje, t. y. architektūros ir inžinerijos, taip pat IT konsultavimo paslaugas, ir to reglamento 5n straipsnio 1 dalyje(31), t. y. apskaitos, audito, buhalterijos ir konsultavimo mokesčių klausimais paslaugas.
72. Šalys sutinka, kad draudimas teikti šias verslui svarbias paslaugas padeda siekti bendro tikslo strategiškai susilpninti Rusijos ekonominę ir pramoninę bazę, ypač karo pramonės infrastruktūrą, siekiant pakenkti Rusijos Federacijos gebėjimui toliau finansuoti ir vykdyti karą. Bet jos nesutaria dėl to, ar šis bendras tikslas taip pat reiškia tikslą atsisakyti visų formų sandorių su juridiniais asmenimis, kurie yra tik įsteigti Rusijoje, ar tikslą apsunkinti šių asmenų ekonominę veiklą Europos Sąjungoje.
73. Priešingai, nei tvirtina Nyderlandų ir Estijos vyriausybės, manau, kad dėl atliekant Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalies sisteminę analizę jau išdėstytų priežasčių akivaizdu, jog priimant Sprendimą 2022/1909 ir Reglamentą 2022/1904 nebuvo ketinama visiškai uždrausti komercinių sandorių su Rusijoje įsteigtais juridiniais asmenimis. Toks absoliutus draudimas buvo numatytas tik dėl konkrečių ekonomikos sektorių ir konkrečių subjektų, turinčių glaudų ryšį su Rusijos valstybe. Sprendimo 2022/1909 10 konstatuojamojoje dalyje tai nurodyta aiškiai, nes joje kalbama apie draudimą sudaryti visus sandorius tik su „tam tikrais“ Rusijos valstybei priklausančiais arba valstybės kontroliuojamais juridiniais asmenimis, subjektais ar organizacijomis(32).
74. Be to, darant prielaidą, kad Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas draudimas teikti verslui svarbias paslaugas buvo nustatytas siekiant pakenkti Rusijos ekonomikai, galima daryti išvadą, kad, pirma, Taryba manė, jog ši ekonomika yra labai priklausoma nuo Europos įmonių teikiamų šių paslaugų importo(33). Pažymėtina, kad notarų veikla negali būti importuojama, o tai reiškia, kad notaro atliekamas Sąjungos teritorijoje esančio nekilnojamojo turto pirkimo‑pardavimo sutarties patvirtinimas neturi įtakos šiam tikslui.
75. Antra, svarbu pažymėti, kad vienas iš pagrindinių susirūpinimą keliančių klausimų, kuriuos Taryba nurodė Sprendime 2022/1909, visų pirma jo 5 konstatuojamojoje dalyje, buvo poreikis toliau užkirsti kelią sankcijų, priimtų dėl Rusijos subjektų, apėjimui(34). Draudimas teikti teisinio konsultavimo paslaugas, kuris yra viena iš pagrindinių Sprendime 2022/1909 įtvirtintų norminių naujovių, siejamas su ta konstatuojamąja dalimi, taip pat turėtų būti suprantamas kaip būdas užkirsti kelią teisinių paslaugų teikėjams savo teikiamomis konsultacijomis padėti Rusijos subjektams išvengti Sąjungos taikomų sankcijų poveikio. Vis dėlto dėl pirkimo‑pardavimo sutarties notarinio patvirtinimo, mano nuomone, akivaizdu štai kas: kadangi Reglamentu Nr. 833/2014 neuždrausti komerciniai sandoriai su juridiniais asmenimis, kurie tik įsteigti Rusijoje, šis draudimas nesusilpnina – ir nepadeda išvengti – Tarybos esant aptariamoms aplinkybėms priimtų ribojamųjų priemonių poveikio.
76. Galiausiai prielaida, kad Taryba priėmė draudimą teikti teisinio konsultavimo paslaugas, siekdama daryti poveikį Rusijos ekonomikai, darytina ir todėl, kad, neteikiant šių paslaugų, Rusijos juridiniams asmenims, veikiantiems Europos Sąjungos teritorijoje, būtų sunkiau toliau vykdyti savo komercinę veiklą šioje teritorijoje. Šiuo požiūriu Rusijoje įsteigto juridinio asmens sprendimas perleisti nekilnojamąjį turtą Europos Sąjungoje, kreipiantis į notarą dėl pirkimo‑pardavimo sutarties patvirtinimo, iš tiesų yra geriausias požymis, kad šis juridinis asmuo nutraukia savo veiklą Sąjungos teritorijoje ir atsisako ekonominės naudos, kurią ši veikla gali duoti. Šiuo požiūriu notaro dalyvavimas sudarant šį sandorį neprieštarauja Tarybos siekiamam tikslui susilpninti Rusijos ekonominę bazę.
77. Taigi aiškinimas, pagal kurį notaro atliekamas pirkimo‑pardavimo sutarties patvirtinimas nėra „teisinio konsultavimo paslaugos“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalį, neprieštarauja tikslams, kurių siekiama Sprendimu 2022/1909, vėliau įgyvendintu Reglamentu 2022/1904. Toks aiškinimas veikiau patvirtina šio straipsnio lingvistinį aiškinimą, kurį siūlau Teisingumo Teismui.
78. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nė vienas iš ankstesniuose punktuose taikytų Sąjungos teisės aiškinimo metodų neleidžia daryti išvados, kad notaro atliekamas nekilnojamojo turto pirkimo‑pardavimo sutarties patvirtinimas yra teisinio konsultavimo paslauga, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalį.
79. Taigi, mano nuomone, neturėtų būti laikoma, kad šis patvirtinimas draudžiamas pagal šią nuostatą.
2. Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 6 dalyje nustatyta išimtis
80. Atsižvelgdama į savo ankstesnę išvadą, tik siekdama išsamumo trumpai išdėstysiu savo požiūrį į tai, ar nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimui bet kuriuo atveju gali būti taikoma išimtis pagal Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 6 dalį.
81. Pagal šią nuostatą Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas teikti teisinio konsultavimo paslaugas Rusijoje įsteigtiems juridiniams asmenims neturi būti taikomas paslaugų, kurios yra griežtai būtinos siekiant užtikrinti galimybę pasinaudoti teismo, administracinėmis ar arbitražo procedūromis, teikimui, su sąlyga, kad tokių paslaugų teikimas yra suderinamas su šio reglamento ir Reglamento Nr. 269/2014 tikslais(35).
82. Taigi pagal Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 6 dalį, norint taikyti joje numatytą išimtį, turi būti tenkinamos trys sąlygos: pirma, aptariama galimybė pasinaudoti tam tikromis procedūromis turi būti susijusi su teismo, administracinėmis ar arbitražo procedūromis; antra, nagrinėjamos teisinio konsultavimo paslaugos turi būti griežtai būtinos siekiant užtikrinti šią galimybę; ir, trečia, šios paslaugos neturi pakenkti Reglamentu Nr. 833/2014 ir Reglamentu Nr. 269/2014 siekiamiems tikslams.
83. Dėl pirmosios iš šių trijų sąlygų jau pažymėjau, kad, kaip yra konstatavęs Teisingumo Teismas, nekilnojamojo turto registras turi lemiamą reikšmę perleidžiant nekilnojamąjį turtą ypač tose valstybėse narėse, kuriose veikia lotyniškojo tipo notariatas(36). Iš esmės tik remiantis įrašu nekilnojamojo turto registre galima nustatyti naujojo savininko teises ir jos tampa vykdytinos.
84. Be to, jeigu tvarkyti valstybės narės nekilnojamojo turto registrą patikėta vietos teismams ir šis tvarkymas reglamentuotas teismo procedūrinėmis taisyklėmis, turi būti laikoma, kad šis registravimas patenka į sąvoką „teismo procedūros“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 6 dalį. Net jeigu, nepaisant šių teismų kompetencijos, nebūtų laikoma, kad su nekilnojamojo turto registru susijusios procedūros yra teisminio pobūdžio, jos bet kuriuo atveju būtų kvalifikuojamos kaip administracinės. Taip būtų ir tose teisės sistemose, kuriose nekilnojamojo turto registras yra pačios valstybės narės viešojo administravimo dalis(37).
85. Taigi esant aplinkybėms, panašioms į aptariamas pagrindinėje byloje, pirmoji sąlyga būtų tenkinama, nes, kaip matyti iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, yra visi šie elementai.
86. Kiek tai susiję su antrąja Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 6 dalyje numatyta sąlyga dėl nagrinėjamų paslaugų griežto būtinumo siekiant užtikrinti galimybę pasinaudoti teismo arba administracinėmis procedūromis, pažymėtina, kad pagrindinis šios sąlygos aspektas grindžiamas tuo, kad šios paslaugos yra būtinos šioms procedūroms. Notaro vykdomos patvirtinimo procedūros atveju turi būti laikoma, kad ši sąlyga tenkinama, jeigu, pirma, tokį patvirtinimą gali atlikti tik šie specialistai ir, antra, tai yra privalomas reikalavimas siekiant padaryti įrašą nekilnojamojo turto registre(38).
87. Tai taip pat būtų, pavyzdžiui, atveju, panašiu į nagrinėjamą pagrindinėje byloje, kai, remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nutartyje dėl šio prašymo pateiktais paaiškinimais, notarai turi išimtinę kompetenciją ir rengti viešuosius dokumentus dėl privačių sandorių, ir viešai tvirtinti privačius teisinius dokumentus(39). Kartu pažymėtina, kad nekilnojamojo turto registru galima pasinaudoti tik jeigu privatus sandoris yra patvirtintas(40), o tai reiškia, kad griežto būtinumo kriterijus visiškai tenkinamas.
88. Galiausiai dėl Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 6 dalyje nustatytos trečiosios sąlygos norėčiau, remdamasis ankstesniuose šios išvados punktuose atlikta teleologine analize, trumpai pažymėti, kad draudimo netaikymas Rusijoje įsteigto juridinio asmens sudaromos pirkimo‑pardavimo sutarties patvirtinimo procedūrai nekenkia šiuo reglamentu ir Reglamentu Nr. 296/2014 siekiamiems tikslams, žinoma, darant prielaidą, kad sandorį sudarantis juridinis asmuo nėra įtrauktas į antrajame reglamente pateiktą sąrašą ir neturi jokių Reglamento Nr. 833/2014 5aa straipsnio 1 dalyje nurodytų sąsajų.
89. Vadinasi, notaro atliekamas pirkimo‑pardavimo sutarties patvirtinimas sudarant sandorį, kuriame dalyvauja Rusijoje įsteigtas juridinis asmuo, atitinka tris Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 6 dalies taikymo sąlygas. Taigi, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad šis patvirtinimas patenka į minėto straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo taikymo sritį, šiam patvirtinimui vis tiek turėtų būti taikoma to straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis.
B. Trečiasis klausimas
90. Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar pagal Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 ir 6 dalis notarui draudžiama vykdyti Rusijoje įsteigtam juridiniam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo‑pardavimo sutartį po jos patvirtinimo. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šį klausimą užduoda konkrečiai dėl trijų užduočių, kurias šalys gali pavesti atlikti notarui, t. y. užtikrinti pirkimo sumų deponavimą ir jų sumokėjimą, panaikinti esamus nekilnojamojo turto suvaržymus ir įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą naujiesiems savininkams nekilnojamojo turto registre.
91. Kaip matyti iš šios išvados 30 ir 39 punktų, Reglamento Nr. 2022/1904 19 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad sąvoka „teisinio konsultavimo paslaugos“ apima teisinių dokumentų vykdymą. Tačiau ši užduotis negali patekti į Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalies taikymo sritį, jeigu jai nėra būdingas konsultavimo elementas, kuris atitinkamai tampa kriterijumi, pagal kurį turi būti analizuojamas šis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimas.
92. Taip pat norėčiau priminti, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją valstybės narės, remdamosi procesinės autonomijos principu, gali laisvai nustatyti taisykles, susijusias su priverstiniu teisės aktų vykdymu, ir paskirti notarams tam tikrą vaidmenį šioje procedūroje(41). Taigi nacionalinės teisės aktais notarams gali būti pavesta atlikti tam tikras vykdymo užduotis, siekiant įvykdyti sutartį po to, kai ji buvo patvirtinta.
93. Be to, svarbu pažymėti, kad tai, jog šiame klausime paminėtas vykdymo užduotis gali atlikti, pavyzdžiui, pačios šalys ar net tretieji asmenys, nėra svarbu siekiant nustatyti, ar šios užduotys yra draudžiamos pagal Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalį. Iš tiesų, nors norint taikyti to reglamento 5n straipsnio 6 dalyje nustatytą išimtį esminis yra griežto būtinumo kriterijus, to negalima pasakyti apie jo 5n straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą, kai atliekant analizę reikia sutelkti dėmesį į tai, ar konkreti užduotis yra teisinis konsultavimas.
94. Nagrinėjamu atveju, net jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateikta informacija nėra itin išsami, manau, kad, vertinant griežtai, sunku nustatyti teisinio konsultavimo elementą konkrečiose šio teismo nurodytose užduotyse, susijusiose su nekilnojamojo turto pirkimo‑pardavimo sutarties vykdymu. Šios užduotys iš tiesų yra veiksmai, kurie automatiškai atliekami po šios sutarties patvirtinimo.
95. Konkrečiai dėl pirkimo sumų deponavimo ir sumokėjimo pažymėtina, kad ši užduotis negali būti laikoma teisinio konsultavimo paslauga, nes notaro vaidmuo apsiriboja pirkėjo vardu laikomų pirkimo sumų apsauga ir jų išmokėjimu pardavėjui. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas iš tiesų yra pareiškęs, kad notaro veikla notaro depozito srityje apsiriboja tik teisės aktuose reikalaujamų sąlygų įvykdymo patikrinimu(42).
96. Šie argumentai taip pat taikytini, kalbant apie nuosavybės teisės perleidimo naujiesiems savininkams registraciją nekilnojamojo turto registre, kai reikia tik pateikti tam registrui patvirtintą dokumentą arba, kaip Vokietijos sistemoje, paraišką, kurios pateikimas yra tik formalumas(43).
97. Galiausiai, kiek tai susiję su esamų nekilnojamojo turto suvaržymų panaikinimu, taip pat neatrodo, kad šis veiksmas patenka į teisinio konsultavimo paslaugų kategoriją. Norint, kad jie būtų panaikinti, paprastai užtenka nekilnojamojo turto registrui pateikti prašymą, prie kurio pridedamas asmens, kurio naudai nustatytas toks suvaržymas, notaro akivaizdoje išreikštas sutikimas(44).
98. Vadinasi, užduotims, kurias notaras atlieka siekdamas įvykdyti Rusijoje įsteigtam juridiniam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo‑pardavimo sutartį po to, kai ši sutartis buvo patvirtinta, netaikomas Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas.
99. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad nėra konkrečios informacijos apie šias užduotis ir jų atlikimo būdą Vokietijos sistemoje, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į pagrindinės bylos ypatumus, turi patikrinti, ar jos gali būti atliktos neteikiant šalims jokių teisinių konsultacijų.
100. Dėl Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 6 dalies pakanka pažymėti, kad jeigu tas užduotis gali atlikti ne tik notarai, bet ir kiti subjektai, įskaitant pirkimo‑pardavimo sutartimi suinteresuotas šalis, minėtas būtinumo kriterijus nebūtų tenkinamas. Esant šioms aplinkybėms, pažymėtina, kad jeigu Teisingumo Teismas manytų, jog notaro atliekamoms užduotims, siekiant įvykdyti nekilnojamojo turto pirkimo‑pardavimo sutartį, taikomas Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas, nemanau, kad šios užduotys patektų į to reglamento 5n straipsnio 6 dalyje įtvirtintos išimties taikymo sritį.
C. Antrasis klausimas
101. Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas taikomas vertėjo žodžiu, padedančio Rusijoje įsteigto juridinio asmens atstovui per patvirtinimo procedūrą, teikiamoms paslaugoms.
102. Pažymėtina, kad vertėjas žodžiu dalyvauja tvirtinant nekilnojamojo turto pirkimo‑pardavimo sutartį dviem pagrindiniais tikslais.
103. Pirma, vertėjas teikia pagalbą versdamas žodžiu asmens ir notaro pokalbius, taip pat esminę tvirtinamų dokumentų informaciją į prašomą kalbą. Atliekant šią užduotį užtikrinama, kad per patvirtinimo procedūrą būtų paisoma teisės būti informuotam, ypač asmens, kuriam reikia vertėjo žodžiu pagalbos.
104. Antra, vertėjas žodžiu užtikrina notaro ir šalių žodinio bendravimo veiksmingumą. Kaip aptarta(45), patvirtintas dokumentas yra išsamus notaro patvirtintų faktų ir pareiškimų įrodymas. Šie faktai grindžiami jo asmeninėmis žiniomis, įgytomis žodžiu bendraujant su šalimis. Notaras turi būti įsitikinęs šalių ketinimais ir kai kuriais atvejais aiškiai ir nedviprasmiškai užrašyti jų pareiškimus. Šios užduotys yra notaro atliekamo teisėtumo kontrolės dalis, nes jas atliekant siekiama išsiaiškinti, ar susitarimas nėra sudarytas turint neteisėtą arba nesąžiningą tikslą – tokiu atveju notaras turi atsisakyti jį tvirtinti.
105. Akivaizdu, kad vertimas žodžiu leidžia patikrinti sutarties patvirtinimo teisinius reikalavimus, o tai reiškia, kad, nesuteikus vertimo žodžiu paslaugų, kiltų kliūčių pačiam patvirtinimui. Taigi, nepaisant to, kad vertimas žodžiu yra papildoma paslauga, kurią teikiant tik padedama atlikti patvirtinimo procedūrą, jis yra būtinas tam, kad procedūra būtų atlikta veiksmingai.
106. Vis dėlto esu įsitikinusi, kad vertėjo žodžiu pagalba nepatenka į Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalies taikymo sritį. Iš tiesų, nepaisant vertimo žodžiu sąsajos su pačiu patvirtinimu, man kyla didelių abejonių dėl jo priskyrimo prie teisinių paslaugų, nes vertėjo žodžiu profesija iš esmės nėra teisinio pobūdžio, net kai jos atstovai padeda rengti teisinius dokumentus. Vertėjo žodžiu vaidmuo –tiksliai perteikti vieno asmens žodžius kito asmens kalba, t. y. teikti komunikacijos paslaugas, nepaisant perduodamo turinio.
107. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, manau, kad vertimo žodžiu veikla, kiek tai susiję su patvirtinimo procedūra, negali būti laikoma „teisinio konsultavimo paslauga“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalį, taigi nepatenka į šios nuostatos taikymo sritį.
V. Išvada
108. Remdamasi šioje išvadoje pateikta analize, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Landgericht Berlin (Apygardos teismas, Berlynas, Vokietija) pateiktus klausimus:
1. 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 5n straipsnio 2 dalį
reikia aiškinti taip, kad šioje nuostatoje numatytas draudimas netaikomas Rusijoje įsteigtam juridiniam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimui, kurį atlieka notaras, jeigu pagal šį reglamentą šiam asmeniui leidžiama dalyvauti sandoriuose ir jeigu tvirtinant sutartį papildomai neteikiama teisinių konsultacijų, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
2. Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalį
reikia aiškinti taip, kad šioje nuostatoje įtvirtintas draudimas netaikomas vertėjo žodžiu paslaugoms, kurias šis teikia notarui tvirtinant Rusijoje įsteigtam juridiniam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo‑pardavimo sutartį.
3. Reglamento Nr. 833/2014 5n straipsnio 2 dalį
reikia aiškinti taip, kad notaro atliekami veiksmai patvirtintai Rusijoje įsteigtam juridiniam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo‑pardavimo sutarčiai įvykdyti, t. y. be kita ko, pirkimo sumų deponavimo ir sumokėjimo užtikrinimas, esamų nekilnojamojo turto suvaržymų panaikinimas ir nuosavybės teisės perleidimo naujiesiems savininkams įregistravimas nekilnojamojo turto registre, nepatenka į šioje nuostatoje numatyto draudimo taikymo sritį, jeigu pagal šį reglamentą šiam asmeniui leidžiama dalyvauti sandoriuose ir jeigu atliekant šiuos veiksmus neteikiama teisinių konsultacijų, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.