BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. rugsėjo 16 d.(*)
„Konkurencija – Karteliai – Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų ir Austrijos vonios kambarių įrangos rinkos – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimas – Kainų didinimo derinimas ir keitimasis svarbia komercine informacija – Neteisėtų veiksmų inkriminavimas – Baudos – 2006 m. baudų dydžio apskaičiavimo gairės – Pažeidimo sunkumas – Koeficientai – Lengvinančios aplinkybės – Ekonomikos krizė – Didmenininkų daromas spaudimas – 2002 m. pranešimas dėl bendradarbiavimo – Baudos dydžio sumažinimas – Didelė papildomoji vertė“
Byloje T‑411/10
Laufen Austria AG, įsteigta Wilhelmsburg (Austrija), atstovaujama advokatų E. Navarro Varona ir L. Moscoso del Prado González,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą F. Castillo de la Torre, A. Antoniadis ir F. Castilla Contreras, vėliau – F. Castillo de la Torre, A. Antoniadis ir F. Jimeno Fernández,
atsakovę,
dėl prašymo iš dalies panaikinti 2010 m. birželio 23 d. Komisijos sprendimą C (2010) 4185 galutinis dėl SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūros (byla COMP/39092 – Vonios kambarių įranga) ir prašymo sumažinti šiuo sprendimu ieškovei skirtos baudos dydį
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová, teisėjai K. Jürimäe (pranešėja) ir M. van der Woude,
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. kovo 6 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą(1)
(Praleista)
Procesas ir šalių reikalavimai
28 2010 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautu pareiškimu ieškovė pareiškė šį ieškinį.
29 Išklausęs teisėjos pranešėjos pranešimą, Bendrasis Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 dalyje numatytas proceso organizavimo priemones raštu pateikė šalims klausimus; į juos buvo atsakyta per nustatytą terminą.
30 Per 2013 m. kovo 6 d. posėdį buvo išklausytos šalių kalbos ir atsakymai į Bendrojo Teismo raštu ir žodžiu pateiktus klausimus.
31 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamo sprendimo 1 ir 2 straipsnius tiek, kiek jie su ja susiję,
– sumažinti jai tiek individualiai, tiek solidariai su Roca Sanitario skirtos baudos dydį, atsižvelgiant į jos pateiktus argumentus arba į bet kokius kitus Bendrojo Teismo nurodytus argumentus,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
32 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
(Praleista)
A – Dėl reikalavimo iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą
(Praleista)
6. Dėl šeštojo ieškinio pagrindo, susijusio su ieškovės bendradarbiavimu
(Praleista)
a) Dėl akivaizdžios vertinimo klaidos, padarytos taikant 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo, ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo
218 Ieškovė nurodo, kad Komisija pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą ir padarė 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo taikymo klaidą, kai ginčijamame sprendime panaikino sąlyginį baudos sumažinimą, apie kurį Roca grupei pagal minėtą pranešimą buvo pranešta 2006 m. gruodžio 8 d. elektroniniu laišku. Šiuo klausimu, pirma, ieškovė iš esmės teigia, kad jei Bendrasis Teismas turėtų padaryti išvadą, kad ji kartu su Roca Sanitario ir Roca France sudaro vieną ekonominį vienetą, jis turėtų atsižvelgti, kiek tai susiję su jai skirta bauda, į klaidas, kurias Komisija padarė vertindama Roca France prašymą sumažinti skirtą baudą. Antra, ji atkreipia dėmesį į daugybę klaidų, padarytų vertinant informaciją, kurią Roca France pateikė grįsdama savo prašymą sumažinti baudą pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo.
219 Komisija ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą.
220 Nagrinėjant klausimą, ar Komisija pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą ir padarė klaidą, kai taikė 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo, iš pradžių reikia išnagrinėti, ar ieškovė, kuri dalyvavo darant pažeidimą Austrijoje, vien dėl to, kad yra tai pačiai patronuojančiai bendrovei kaip ir pažeidimą Prancūzijoje padariusi įmonė priklausanti dukterinė bendrovė ir dėl šios priežasties pateikė prašymą sumažinti baudą, turi teisę į tokį baudos sumažinimą pagal minėtą pranešimą.
221 Šiuo atžvilgiu, atsakydama į Bendrojo Teismo per posėdį pateiktus klausimus, ieškovė iš esmės nurodo, kad sąvoka „viena įmonė“ reiškia, jog bet kokią dėl 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo kylančią naudą turi gauti visos tokią vieną įmonę sudarančios bendrovės. Komisija ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą.
222 Reikia priminti, kad 2002 m. pranešime dėl bendradarbiavimo Komisija apibrėžė sąlygas, kuriomis įmonėms, bendradarbiaujančioms su ja atliekant tyrimą dėl kartelio, gali būti neskiriama arba sumažinama bauda, kuri joms būtų skirta kitu atveju.
223 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo A skirsnyje, į kurį patenka 8−19 dalys, nurodytos sąlygos, kuriomis įmonė gali būti atleista nuo baudos, o B skirsnis, į kurį patenka 20−27 dalys, yra susijęs su sąlygomis, kuriomis tokiai įmonei gali būti sumažinta bauda.
224 Pagal 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo 20 dalį „įmonėms, kurios neatitinka [atleidimo nuo baudų] sąlygų, gali būti sumažinta bauda, kuri kitaip joms būtų skirta“.
225 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo 21 dalyje nurodyta, jog tam, „kad įmonei būtų sumažinta bauda [pagal šio pranešimo 20 dalį], ji privalo Komisijai pateikti įrodymus, kurie turėtų didelę papildomąją vertę Komisijos turimų įrodymų apie įtariamą pažeidimą atžvilgiu, ir nutraukti savo neteisėtą veiklą ne vėliau kaip įrodymų pateikimo metu“.
226 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pagal 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo B skirsnį bauda gali būti sumažinta įmonei, kuri pateikė Komisijai atitinkamą prašymą ir tariamo pažeidimo įrodymų, turinčių didelę papildomąją vertę.
227 Todėl darytina išvada, kad bauda pagal šį pranešimą iš principo gali būti sumažinta tik prašymą sumažinti baudą pateikusiai įmonei (toliau − prašymo pareiškėja), o tam tikrais atvejais – subjektams, kurių vardu buvo pateiktas šis prašymas ir kurie bendradarbiauja su Komisija.
228 Be to, reikia pažymėti, kad pagal teismų praktiką, jei patronuojanti bendrovė faktiškai nedalyvavo kartelyje ir jos atsakomybė grindžiama tik dukterinės bendrovės dalyvavimu šiame kartelyje, patronuojančios bendrovės atsakomybė negali būti didesnė nei jos dukterinės bendrovės atsakomybė (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo sprendimo Tomkins prieš Komisiją, T‑382/06, Rink. p. II‑1157, 38 punktą, apeliacine tvarka patvirtintą 2013 m. sausio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Tomkins, C‑286/11 P, 39 punkte). Šiomis aplinkybėmis, jei patronuojančios bendrovės atsakomybė kyla tik dėl kartelyje dalyvavusios dukterinės įmonės atsakomybės, pastarajai pateikus prašymą pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo pritaikytas baudos sumažinimas turi būti pritaikytas ir patronuojančiai bendrovei.
229 Tačiau kitai dukterinei bendrovei (toliau ‒ susijusi dukterinė bendrovė) Komisija neprivalo taikyti baudos sumažinimo, kuris buvo pritaikytas prašymą pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo pateikusiai pirmajai bendrovei, tik todėl, kad jos kartu su savo bendra patronuojančia bendrove priklauso įmonei, nurodytai šio sprendimo 62 ir 63 straipsniuose minėtoje teismų praktikoje. Iš tikrųjų, priešingai nei patronuojančios bendrovės atsakomybė, kuri šio sprendimo 228 punkte išdėstytomis sąlygomis vertintina tik kaip išvestinė, papildoma ir priklausanti nuo dukterinės bendrovės atsakomybės (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 228 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Tomkins 39 punktą), dukterinės bendrovės atsakomybė negali kilti dėl susijusios dukterinės bendrovės atsakomybės, nes ši atsakomybė kyla dėl jos pačios dalyvavimo kartelyje. Šiomis aplinkybėmis tik kai, pirma, prašymas sumažinti baudą pateiktas susijusios dukterinės bendrovės vardu ir, antra, ši iš tikrųjų bendradarbiavo su Komisija, minėtai susijusiai dukterinei bendrovei baudos sumažinimas gali būti pritaikytas kitos tai pačiai įmonei priklausančios dukterinės bendrovės prašymu. Taigi šis atvejis skiriasi nuo atvejo, kai patronuojanti bendrovė savo ir dukterinių bendrovių vardu pateikia prašymą sumažinti baudą, nes tokiu atveju visos įmonę, kaip ji suprantama pagal šio sprendimo 62 ir 63 straipsniuose minėtą teismų praktiką, sudarančios bendrovės privalo bendradarbiauti su Komisija.
230 Šioje byloje iš ginčijamo sprendimo 1288 konstatuojamosios dalies matyti, kad 2006 m. sausio 17 d. Komisija gavo Roca France prašymą sumažinti baudą. Atsakydama į šį prašymą Komisija 2006 m. gruodžio 8 d. raštu sutiko sąlyginai sumažinti Roca grupės baudą pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo (ginčijamo sprendimo 1289 konstatuojamoji dalis). Išnagrinėjusi įrodymus iš naujo Komisija ginčijamame sprendime atsisakė sumažinti minėtos grupės baudą dėl minėto sprendimo 1291‒1293, 1295, 1299 ir 1300 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių.
231 Šiuo klausimu iš bylos medžiagos vienareikšmiškai matyti, kad, nepaisant abejonių dėl prašymo pareiškėjo ir prašymo sumažinti baudą apimties, kurių galėjo kilti dėl ginčijamame sprendime pavartotų terminų, Roca France buvo pateikusi šį prašymą ne visos grupės Roca, o tik savo ir „Laufen grupės“ vardu. Vis dėlto šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad iš minėtų bylos dokumentų taip pat aišku, kad šis prašymas buvo susijęs su minėta grupe tik tiek, kiek jos veikla Prancūzijoje buvo integruota į Roca France. Be to, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 1291 ir 1293 konstatuojamųjų dalių, Roca France pateikė informaciją tik apie 2004 m. Prancūzijoje padarytą pažeidimą, kiek tai susiję su keramikos prekėmis. Konkrečiai kalbant, nustatyta, kad nebuvo pateikta jokios informacijos apie Austrijoje padarytą pažeidimą ir nė vieno atitinkamo įrodymo.
232 Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad minėtas prašymas buvo pateiktas ne ieškovės vardu. Nors tiesa, kad ieškovė yra viena iš šiame prašyme nurodytos „Laufen grupės“ įmonių, vis dėlto darytina išvada, jog minėtas prašymas susijęs su „Laufen grupės“ veikla Prancūzijoje, o ieškovė nevykdo veiklos Prancūzijos rinkoje. Bet kuriuo atveju ieškovė nebendradarbiavo su Komisija pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo. Maža to, Roca France pateikti duomenys visiškai nebuvo susiję su ieškovės veikla; jie buvo dėl 2004 m. Prancūzijoje padaryto pažeidimo, kiek tai susiję su keramikos prekėmis.
233 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija bet kuriuo atveju negalėjo pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos principo arba padaryti 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo vertinimo klaidos, nes, atsižvelgiant į šio sprendimo 230−232 punktuose padarytas išvadas, ji neprivalėjo sumažinti ieškovės baudos.
234 Turint omenyje visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti kaip nepagrįstą šį ieškinio pagrindą tiek, kiek jis susijęs su 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo taikymu, ir nereikia nagrinėti kitų ieškovės argumentų, pavyzdžiui, nurodytų šio sprendimo 218 punkte.
(Praleista)
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Laufen Austria AG padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pelikánová | Jürimäe | Van der Woude |
Paskelbta 2013 m. rugsėjo 16 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.