Language of document : ECLI:EU:T:2013:444

Byla T‑412/10

(ištraukų skelbimas)

Roca

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Karteliai – Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų ir Austrijos vonios kambario įrangos rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimas – Kainų kėlimo koordinavimas ir keitimasis jautria komercine informacija – Pažeidimo inkriminavimas – Baudos – 2006 m. baudų apskaičiavimo gairės – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančios aplinkybės – Ekonominė krizė – 2002 m. pranešimas dėl bendradarbiavimo – Baudos dydžio sumažinimas – Didelė papildomoji vertė“

Santrauka – 2013 m. rugsėjo 16 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Baudos sumažinimas, atsižvelgiant į kaltinamos įmonės bendradarbiavimą – Sąlygos – Didelė atitinkamos įmonės pateiktų įrodymų papildomoji vertė – Apimtis – Atsižvelgimas į su laiku susijusį bendradarbiavimo aspektą – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Apimtis

SESV 101 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 18 ir 23 straipsniai; Komisijos pranešimo 2002/C 45/03 20–23 punktai)

2.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Baudų už konkurencijos taisyklių pažeidimus nustatymo metodo gairės – Baudos sumažinimas už kaltinamos įmonės bendradarbiavimą netaikant pranešimo dėl bendradarbiavimo – Sąlygos

(SESV 101 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2002/C 45/03 1 punktas ir Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 29 punkto ketvirta įtrauka)

1.      Konkurencijos srityje pranešime apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju Komisija apibrėžė sąlygas, kuriomis įmonėms, bendradarbiaujančioms su ja atliekant tyrimą dėl kartelio, gali būti neskiriama arba sumažinama bauda, kuri joms būtų paskirta kitu atveju.

Šio pranešimo logikai būdinga tai, kad siekiama karteliuose sukurti nesaugų klimatą ir taip paskatinti juos išduoti Komisijai. Tas nesaugumas kyla būtent dėl to, kad kartelio dalyviai žino, kad tik vienam iš jų galės būti pritaikytas atleidimas nuo baudos išdavus kitus kartelio dalyvius, kuriems dėl tos priežasties kyla pavojus, jog bus skirtos baudos. Pagal šią sistemą ir remiantis ta pačia logika, greičiausiai suskubusioms bendradarbiauti įmonėms gali būti taikomas didesnis baudų, kurios kitu atveju joms būtų skirtos, sumažinimas, nei ne taip greitai pradėjusioms bendradarbiauti įmonėms. Taigi chronologinė tvarka ir kartelio narių bendradarbiavimo greitumas yra pagrindiniai tame pranešime dėl bendradarbiavimo nustatytos sistemos elementai.

Šiuo atveju pažymėtina, kad nors Komisija privalo nurodyti priežastis, dėl kurių mano, kad pagal pranešimą dėl bendradarbiavimo įmonių pateikti įrodymai pateisina skirtos baudos dydžio sumažinimą arba jo nepateisina, įmonės, ginčijančios Komisijos sprendimą šiuo klausimu, turi įrodyti, jog šių įmonių savanoriškai pateikta informacija buvo lemiama, kad ši institucija galėtų įrodyti pažeidimo esmę ir priimti sprendimą dėl baudų skyrimo. Atsižvelgdama į priežastį, dėl kurios numatyta galimybė sumažinti baudą, Komisija negali nepaisyti pateiktos informacijos naudingumo, nes ji būtinai sudaro dalį jos jau turimų įrodymų.

Jei bendradarbiaudama įmonė tik patvirtina tam tikrą kitos bendradarbiaujančios įmonės pateiktą informaciją ir tai padaro ne taip aiškiai ir tiksliai, šios įmonės bendradarbiavimas, nors tam tikru požiūriu Komisijai ir naudingas, negali būti vertinamas kaip prilygintinas pirmosios įmonės, kurį pateikė šią informaciją, bendradarbiavimui. Parodymai, kurie tik tam tikra dalimi patvirtina Komisijos jau turimus parodymus, iš esmės nepalengvina Komisijos užduoties ir atitinkamai negali būti pakankamas pagrindas pateisinti baudos sumažinimą dėl bendradarbiavimo. Tačiau kaltinamos įmonės prisipažinimas dalyvavus kartelyje, kurio tikrumas ginčijamas kelių kitų kaltinamų įmonių, negali būti laikomas pakankamu tų kitų įmonių padaryto pažeidimo įrodymu, jeigu jis nėra pagrįstas kitais įrodymais.

Galiausiai, nors reikia pripažinti, kad Komisija turi diskreciją nagrinėdama informacijos, kuri jai pateikta pagal pranešimą dėl bendradarbiavimo, didelę papildomąją vertę, vis dėlto Bendrasis Teismas negali remtis ta diskrecija ir atsisakyti vykdyti išsamią teisinę ir faktinę Komisijos vertinimo šiuo klausimu kontrolę.

Nors pranešime dėl bendradarbiavimo nenumatyta, kad Sąjungos teismas turi vertinti baudos dydžio sumažinimą, kai priima sprendimą remdamasis jam suteikta neribota jurisdikcija, Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad vertėtų remtis tuo pranešimu perskaičiuojant baudos dydį būtent dėl to, kad tuo pranešimu sudaroma galimybė atsižvelgti į visus bylai reikšmingus elementus ir skirti proporcingas baudas visoms įmonėms, dalyvavusioms darant nagrinėjamą pažeidimą.

(žr. 176, 182–188, 233 punktus)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 221–223 punktus)