BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. birželio 8 d.

Byla T‑20/09 P

Europos Komisija

prieš

Luigi Marcuccio

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Invalidumo pensija – Ieškinys, pirmojoje instancijoje pripažintas iš dalies pagrįstu dėl ginčijamo sprendimo motyvavimo stokos – Pareigūnų tarnybos nuostatų 78 straipsnis – Išleidimas į pensiją dėl invalidumo – Invalidumo komisija“

Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2008 m. lapkričio 4 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimo Marcuccio prieš Komisiją (F‑41/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑339 ir II‑A‑1‑1851), kuriuo prašoma panaikinti šį sprendimą.

Sprendimas: Panaikinti 2008 m. lapkričio 4 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimą Marcuccio prieš Komisiją (F‑41/06) tiek, kiek Tarnautojų teismas panaikino 2005 m. gegužės 30 d. Europos Komisijos sprendimą išleisti L. Marcuccio į pensiją dėl invalidumo ir skirti invalidumo pašalpą, kiek jis nurodė Komisijai sumokėti L. Marcuccio 3 000 eurų sumą ir kiek remdamasis minėtu panaikinimu ir priteisimu jis padalijo bylinėjimosi išlaidas (šio sprendimo rezoliucinės dalies 1, 2, 4 ir 5 punktai). Grąžinti bylą Tarnautojų teismui. Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Invalidumas – Invalidumo komisija – Teisminė kontrolė – Apimtis – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 78 straipsnis)

2.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Nepakankama motyvacija – Bendrojo Teismo kompetencija – Pareigos motyvuoti ginčijamą sprendimą apimties kontrolė

(EB 253 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa)

3.      Pareigūnai – Asmens nenaudai priimtas sprendimas – Pareiga motyvuoti – Sprendimas, priimtas atsižvelgiant į žinomas adresato aplinkybes

(EB 253 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa)

4.      Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Skundžiamo neteisėto akto panaikinimas – Tinkamas neturtinės žalos atlyginimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)

5.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Klaidingas faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas – Nepriimtinumas – Bendrojo Teismo vykdoma Tarnautojų teismo atlikto įrodymų vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį

(Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnis)

1.      Taikydamas Pareigūnų tarnybos nuostatų 78 straipsnį Sąjungos teismas turi jurisdikciją nagrinėti Invalidumo komisijos nuomonės teisėtumą, t. y. ar joje pateikti motyvai, leidžiantys įvertinti argumentus, kuriais pagrįstos joje padarytos išvados, ir ar joje nustatytas suprantamas pateikiamų medicininių ir komisijos padarytų išvadų ryšys.

Teisminė kontrolė šių komisijų sudarymo bei veikimo ir jų priimtų nuomonių teisėtumo atžvilgiu yra nesamos medicininių vertinimų tiesiogine prasme, kurie turi būti laikomi galutiniai, jei priimti be pažeidimų, teisminės kontrolės pasekmė. Su medicinos ir invalidumo komisijomis susijusių nuostatų tikslas – patikėti medicinos specialistams galutinai įvertinti visus medicinos klausimus, tačiau atitinkamų pareigūnų teisių apsauga turi būti užtikrinta vykdant teisminę kontrolę.

(žr. 45 ir 54 punktus)

Nuoroda: 1991 m. spalio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Gill, C‑185/90 P, Rink. p. I‑4779, 4 punktas; 1992 m. vasario 27 d. Pirmosios instancijos sprendimo Plug prieš Komisiją, T‑43/89, Rink. p. II‑367, 75 punktas; 1993 m. kovo 23 d. Pirmosios instancijos sprendimo Gill prieš Komisiją, T‑43/89 RV, Rink. p. II‑303, 36 punktas; 1996 m. kovo 21 d. Pirmosios instancijos sprendimo Otten prieš Komisiją, T‑376/94, Rink. VT p. I‑A‑129 ir II‑401, 47 punktas; 2000 m. birželio 16 d. Pirmosios instancijos sprendimo C prieš Tarybą, T‑84/98, Rink. VT p. I‑A‑113 ir II‑497, 43 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2004 m. lapkričio 23 d. Pirmosios instancijos sprendimo O prieš Komisiją, T‑376/02, Rink. VT p. I‑A‑349 ir II‑1595, 29 punktas.

2.      Pareigos motyvuoti apimties klausimas yra teisės klausimas, kuriam taikoma Bendrojo Teismo kontrolė apeliacijos stadijoje. Iš tiesų Bendrajam Teismui vykdant sprendimo teisėtumo kontrolę būtinai turi būti atsižvelgta į faktines aplinkybes, kuriomis remdamasis Tarnautojų teismas priėjo prie išvados, kad motyvavimas yra pakankamas arba nepakankamas.

(žr. 62 punktą)

Nuoroda: 1997 m. lapkričio 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš V, C‑188/96 P, Rink. p. I‑6561, 24 punktas.

3.      Asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis buvo priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jo atžvilgiu priimtos priemonės reikšmę.

(žr. 68 punktą)

Nuoroda: 2009 m. spalio 14 d. Pirmosios instancijos sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą, T‑390/08, Rink. p. II‑3967, 82 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

4.      Neteisėto akto panaikinimas pats savaime gali būti tinkamas ir iš esmės pakankamas bet kurios neturtinės žalos, kurią galėjo sukelti šis aktas, atlyginimas, nebent ieškovas įrodo, kad patyrė neturtinę žalą, kurią galima atskirti nuo akto neteisėtumo, kuriuo grindžiamas panaikinimas, ir kurios negalima visiškai atlyginti panaikinant šį aktą.

Šiuo atžvilgiu nuolatinio invalidumo, kurį galima laikyti visiška negalia ir dėl kurio suinteresuotasis asmuo negali eiti jo pareigybę atitinkančių pareigų, pripažinimas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 78 straipsnį grindžiamas vien per invalidumo procedūrą medicinos ekspertų nurodytomis medicininėmis išvadomis. Pripažįstant nuolatinį invalidumą pateikiamas objektyvus ir neutralus suinteresuotojo asmens sveikatos būklės aprašymas, kuris, visų nuomone, visiškai nepriklauso nuo jo valios ar ketinimų. Taigi pačiame tokiame aprašyme nėra, išskyrus išimtines aplinkybes, neigiamo suinteresuotojo asmens vertinimo.

Taigi ginčijamame sprendime pateiktame pripažinime nėra neigiamo pareigūno gebėjimų vertinimo, todėl šio sprendimo panaikinimas pats savaime yra tinkamas ir pakankamas visos neturtinės žalos, sukeltos šio akto, atlyginimas.

(žr. 73, 75 ir 76 punktus)

Nuoroda: 2002 m. rugsėjo 18 d. Pirmosios instancijos sprendimo Puente Martín prieš Komisiją, T‑29/01, Rink. VT p. I‑A‑157 ir II‑833, 65 punktas; 2006 m. birželio 6 d. Pirmosios instancijos sprendimo Girardot prieš Komisiją, T‑10/02, Rink. VT p. I‑A‑2‑129 ir II‑A‑2‑609, 131 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

5.      Tik bylą pirmąja instancija nagrinėjantis teismas turi jurisdikciją, viena vertus, nustatyti faktines aplinkybes, išskyrus atvejus, kai jo išvados iš esmės neatitinka jam pateiktų bylos dokumentų, ir, kita vertus, įvertinti šias faktines aplinkybes. Taigi bylą pirmąja instancija nagrinėjančio teismo atliktas faktinių aplinkybių įvertinimas, išskyrus teismui pateiktų įrodymų iškraipymo atvejus, nėra teisės klausimas, kurio kontrolę vykdo Bendrasis Teismas. Toks iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos medžiagos, neatliekant naujo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo.

(žr. 81 ir 82 punktus)

Nuoroda: 1998 m. gegužės 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo New Holland Ford prieš Komisiją, C‑8/95 P, Rink. p. I‑3175, 72 punktas; 2006 m. balandžio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo General Motors prieš Komisiją, C‑551/03 P, Rink. p. I‑3173, 54 punktas; 2006 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo JCB Service prieš Komisiją, C‑167/04 P, Rink. p. I‑8935, 108 punktas; 2008 m. rugsėjo 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Perstens prieš Komisiją, T‑222/07 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑37 ir II‑B‑1‑267, 60 ir 61 punktai bei juose nurodyta teismų praktika ir 62 punktas.