BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija)
SPRENDIMAS
2010 m. spalio 26 d.(*)
„Konkurencija – Administracinė procedūra – Sprendimas, kuriuo nurodoma atlikti patikrinimą – Reglamento (EB) Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalis – Adresato teisinio subjektiškumo nebuvimas – Pareiga motyvuoti – Įmonės ir įmonių asociacijos sąvokos“
Byloje T‑23/09
Conseil national de l’Ordre des pharmaciens (CNOP),
Conseil central de la section G de l’Ordre national des pharmaciens (CCG),
įsteigtos Paryžiuje (Prancūzija), iš pradžių atstovaujamos advokatų Y.‑R. Guillou, H. Speyart van Woerden, T. Verstraeten ir C. van Sasse van Ysselt, vėliau – Y.‑R. Guillou, L. Defalque ir C. Robert,
ieškovės,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą A. Bouquet ir É. Gippini Fournier,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti 2008 m. spalio 29 d. Komisijos sprendimą C (2008) 6494 byloje COMP/39510, kuriuo nurodyta atlikti Ordre national des pharmaciens (ONP), CNOP ir CCG patikrinimą pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [EB] 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 20 straipsnio 4 dalį,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį per pasitarimą sudarė pirmininkas O. Czúcz (pranešėjas), teisėjai I. Labucka ir K. O’Higgins,
posėdžio sekretorė T. Weiler, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. vasario 23 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Teisinis pagrindas
1 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [EB] 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 20 straipsnyje nurodyta:
„1. Komisija, atlikdama šiuo reglamentu jai skirtas pareigas, gali atlikti visus reikiamus įmonių ir įmonių asociacijų patikrinimus.
<...>
4. Įmonės ir įmonių asociacijos turi leisti atlikti patikrinimus, nurodytus Komisijos sprendimu. Sprendime nurodomas patikrinimo objektas ir tikslas, paskiriama patikrinimo pradžios data ir nurodomos nuobaudos, numatytos 23 ir 24 straipsniuose, bei teisė į sprendimo peržiūrėjimą Teisingumo Teisme. <...> “
Ginčo aplinkybės
2 Ieškovėms Farmacininkų asociacijos nacionalinei tarybai (Conseil national de l’Ordre des pharmaciens) (CNOP) ir Nacionalinės farmacininkų asociacijos G skyriaus centrinei tarybai (Conseil central de la section G de l’Ordre national des pharmaciens) (CCG) kartu su Nacionaline farmacininkų asociacija (Ordre national des pharmaciens) (ONP) skirtas 2008 m. spalio 29 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimas C (2008) 6494, kuriuo nurodyta jose atlikti patikrinimą pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalį byloje COMP/39510 (toliau – ginčijamas sprendimas). Kitu tos pačios dienos sprendimu Komisija nurodė atlikti Laboratoire Champagnat Desmoulins Philippakis patikrinimą toje pačioje byloje. Dėl šio sprendimo pareikštas ieškinys susijusioje byloje T‑24/09.
Dėl ONP ir jos tarybų
3 ONP ir jos tarybų veiklą reglamentuoja Prancūzijos visuomenės sveikatos kodeksas (Code de la santé publique français, toliau – CSP).
4 CSP L 4231‑1 straipsnyje nustatyta:
„[ONP] tikslas:
1) užtikrinti, kad būtų vykdomos profesinės pareigos;
2) užtikrinti, kad būtų ginami profesijos garbė ir nepriklausomumas;
3) užtikrinti farmacininkų kompetenciją;
4) dalyvauti gerinant visuomenės sveikatą ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, ypač profesinių veiksmų saugumą.
[ONP] vienija Prancūzijoje dirbančius farmacininkus.“
5 CSP L 4232‑1 straipsnyje nurodyta, kad ONP sudaro septyni skyriai, kurių kiekvienas, išskyrus remiantis geografiniu kriterijumi suformuotą E skyrių, atitinka specifinę farmacijos veiklos sritį (vaistinės, pramonė, didmenininis platinimas, liberalioji ir ligoninės biomedicina, ligoninės farmacija). G skyrius susijęs su biofarmacininkais, dirbančiais viešose ir privačiose biomedicininių tyrimų laboratorijose. Kiekvieną skyrių valdo centrinė taryba.
6 ONP veikla organizuojama per CNOP, t. y. centrines tarybas, tarp jų ir CCG, bei regionines tarybas. CSP L 4233‑1 straipsnyje nustatyta, kad atskiros ONP tarybos turi teisinį subjektiškumą.
Dėl ginčijamo sprendimo
7 Pirmosiose keturiose ginčijamo sprendimo konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„Komisija turi informacijos, kad [ONP] vienijamų Prancūzijos farmacininkų susitarimais ir (arba) suderintais veiksmais(,) ir (arba) [ONP](,) ir (arba) [CNOP](,) ir (arba) [CCG...] sprendimais siekiama sukliudyti konkurencijai vidaus rinkoje, o būtent – biomedicininių tyrimų paslaugų rinkoje, ją apriboti ar iškraipyti ir (arba) daromas toks poveikis bent jau nuo 2003 metų. Konkrečiai šiuos veiksmus sudarė priimti sprendimai, kuriais siekiama sukliudyti farmacininkams ir (arba) juridiniams asmenims patekti į biomedicininių tyrimų paslaugų rinką, apriboti jų veiklą šioje rinkoje arba juos pašalinti iš šios rinkos.
[ONP] yra profesinė asociacija, kuriai Prancūzijos valstybė pavedė, be kita ko, užduotis užtikrinti farmacininkų profesinių pareigų vykdymą, profesijos garbės ir nepriklausomumo gynimą, farmacininkų kompetenciją bei dalyvauti gerinant visuomenės sveikatą ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, ypač profesinių veiksmų saugumą. [ONP] sudaro nacionalinė taryba ir septyni skyriai, kuriems priskiriami farmacininkai: pavyzdžiui, G skyriui priskiriami biofarmacininkai, dirbantys viešose ir privačiose biomedicininių tyrimų laboratorijose. [ONP] ir visos jos tarybos turi teisinį subjektiškumą.
[ONP] ir jos tarybos turi įgaliojimus kontroliuoti profesijos įgijimą, profesijos vykdymą, taikyti drausminę atsakomybę farmacininkams ir su farmacininko profesija susijusia veikla besiverčiantiems juridiniams asmenims, pavyzdžiui, biofarmacininkams, kurie profesine veikla verčiasi viešose ir privačiose biomedicininių tyrimų laboratorijose. Profesijos įgijimas kontroliuojamas tvarkant įrašymą į kiekvieno skyriaus sąrašą. Įrašymas į farmacininkų ir su farmacininko profesija susijusia veikla besiverčiančių juridinių asmenų sąrašą yra išankstinė teisės akte nustatyta sąlyga, keliama bet kokiai su farmacininko profesija susijusiai veiklai. Sąrašą tvarko skyriaus centrinė taryba. [ONP] ir jos tarybos gali skirti nuobaudas, kaip antai laikinus ar galutinius draudimus verstis bet kokia su farmacininko profesija susijusia veikla, o pagal šiuos sprendimus farmacininkas ir (arba) juridinis asmuo laikinai ar visam laikui išbraukiamas iš sąrašo.
Komisija turi informacijos, kad [ONP] vienijamų Prancūzijos farmacininkų susitarimus ir (arba) suderintus veiksmus, susijusius su farmacininkais ir (arba) juridiniais asmenimis, norinčiais teikti biomedicininių tyrimų paslaugas, sudarė priimti sprendimai neįrašyti jų į G skyriaus sąrašą, neatnaujinti jų įrašymo į sąrašą ir (arba) jiems uždrausti verstis veikla, siekiant apriboti konkurenciją biomedicininių tyrimų paslaugų rinkoje ir (arba) darant tokį poveikį.“
8 Ginčijamo sprendimo ketvirtoje ir devintoje konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
“Kad šis patikrinimas būtų veiksmingas <...> jį būtina vykdyti apie tai iš anksto neinformavus įmonių asociacijų, įtariamų dalyvavus vykdant preziumuojamus pažeidimus.
Todėl reikia priimti sprendimą, kuriuo nurodoma atlikti įmonių asociacijų patikrinimą pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalį.“
9 Ginčijamo sprendimo 1 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyta:
„[ONP], [CNOP] ir [CCG] privalo leisti atlikti patikrinimą, susijusį su [ONP] vienijamų Prancūzijos farmacininkų dalyvavimu sudarant susitarimus ir (arba) atliekant suderintus veiksmus(,) ir (arba) galimu jų įgyvendinimu bei tuo, kad šie susitarimai ir (arba) suderinti veiksmai buvo sprendimai, prieštaraujantys [EB] 81 straipsniui ir (arba) [EB] 82 straipsniui, būtent biomedicininių tyrimų paslaugų rinkoje. Konkrečiai tai buvo veiksmai priimant sprendimus, kuriais siekta farmacininkams ir (arba) juridiniams asmenims sukliudyti patekti į biomedicininių tyrimų paslaugų rinką, apriboti jų veiklą šioje rinkoje arba juos pašalinti iš šios rinkos.“
10 Ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje nurodyta, kad patikrinimas gali būti pradėtas 2008 m. lapkričio 12 d., o tai yra data, kai iš tikrųjų ieškovių buveinėse jis ir buvo vykdomas.
11 Ginčijamo sprendimo 3 straipsnyje nustatyta:
„Šis sprendimas skirtas [ONP], [CNOP] ir [CCG].
Apie šį sprendimą įmonių asociacijoms, kurioms jis skirtas, pranešta prieš pat patikrinimą <...>“
Procesas ir šalių reikalavimai
12 Ši byla pradėta ieškiniu, pateiktu Pirmosios instancijos teismo (dabar – Bendrasis Teismas) kanceliarijai 2009 m. sausio 21 dieną.
13 Ieškinyje ieškovės prašė šią bylą sujungti su byla T‑24/09. Pirmosios instancijos teismo ketvirtosios kolegijos pirmininkas šio prašymo nepatenkino.
14 Tą pačią dieną pateiktu atskiru dokumentu ieškovės pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76a straipsnį pateikė prašymą nagrinėti bylą taikant pagreitintą procedūrą. Šis prašymas buvo atmestas Pirmosios instancijos teismo ketvirtosios kolegijos 2009 m. vasario 19 d. sprendimu.
15 Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas proceso organizavimo priemones pagal Procedūros reglamento 64 straipsnį, ieškovėms pateikė klausimus raštu. Ieškovės į juos atsakė.
16 Per 2010 m. vasario 23 d. posėdį buvo išklausytos šalių žodinės pastabos ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.
17 Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
18 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
19 Grįsdamos savo ieškinį ieškovės nurodo tris ieškinio pagrindus. Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su principo, pagal kurį institucijų sprendimai turi būti skirti teisinį subjektiškumą turintiems subjektams, pažeidimu. Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su pareigos motyvuoti pažeidimu. Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalies pažeidimu.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su principo, pagal kurį institucijų sprendimai turi būti skirti teisinį subjektiškumą turintiems subjektams, pažeidimu
Šalių argumentai
20 Dėl šio ieškinio pagrindo priimtinumo ieškovės teigia, jog neginčijama, kad jos yra suinteresuotos pareikšti ieškinį dėl tretiesiems asmenims skirtų sprendimų, galinčių joms turėti neigiamų pasekmių, ypač konkurencijos srityje. Šioje byloje ieškovės ne tik akivaizdžiai suinteresuotos reikalauti panaikinti ginčijamą sprendimą, nes jame tiesiogiai minimos, bet ir turi teisę remtis ieškinio pagrindu, susijusiu su tuo, kad ONP neturi teisinio subjektiškumo, nes jos yra ONP atstovaujantys organai. Taigi aplinkybė, kad ginčijamame sprendime konkrečiai nurodyta ONP, joms tiesiogiai sukelia neigiamų pasekmių ir jos tiesiogiai suinteresuotos netgi ginčijamo sprendimo panaikinimu iš dalies. Beje, ieškovės pareiškė ieškinį ONP vardu naudodamosi jai atstovaujančio organo statusu.
21 Dėl esmės ieškovės teigia, kad ONP neturi teisinio subjektiškumo, priešingai nei jos įvairios tarybos. Anot jų, sprendimo dėl patikrinimo adresatas būtinai turi būti teisinį subjektiškumą turintis subjektas.
22 Komisija tvirtina, kad šis ieškinio pagrindas nepriimtinas ir bet kuriuo atveju nepagrįstas.
Bendrojo Teismo vertinimas
23 Dėl ieškinio pagrindo priimtinumo reikia konstatuoti, kad jis susijęs su ginčijamo sprendimo rezoliucine dalimi, skirta kitam subjektui, o ne ieškovėms.
24 Šiuo atžvilgiu neginčijama, kad ieškovės turi teisinį subjektiškumą. Šiomis aplinkybėmis, neatsižvelgiant į jų, ONP atstovaujančio organo, statusą, net jeigu Bendrasis Teismas turėtų nagrinėti ieškinio pagrindą iš esmės ir padarytų išvadą, kad sprendimai dėl patikrinimo negali būti skirti teisinio subjektiškumo neturintiems subjektams ir kad ONP jo neturi, tokia išvada neturėtų jokios įtakos ginčijamo sprendimo galiojimui tiek, kiek jis skirtas ieškovėms.
25 Be to, pažymėtina, kad atsakydamos į Bendrojo Teismo raštu pateiktą klausimą ieškovės nurodė, jog tai, kad ginčijamas sprendimas buvo skirtas ir ONP, neturėjo įtakos ginčijamo sprendimo pagrindu Komisijos atlikto patikrinimo apimčiai, nes patikrinimas vyko tik ieškovių patalpose, atsižvelgiant į tai, kad ONP teisiškai visai neegzistuoja ir jai atstovauja tik tarybos. Šiomis aplinkybėmis ginčijamo sprendimo, kiek jis skirtas ONP, panaikinimas neturėtų jokių pasekmių ieškovių patikrinimo apimčiai ir rezultatams.
26 Todėl reikia konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo, kiek jis skirtas ONP, panaikinimas ieškovėms nesuteiktų jokios satisfakcijos. Taigi pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su pareigos motyvuoti neįvykdymu
Šalių argumentai
27 Ieškovės teigia, kad reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir visų pirma į nagrinėjamo akto turinį, juo labiau kad pareiga motyvuoti yra esminė, remiantis 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsniu. Anot ieškovių, šis atvejis skiriasi nuo patikrinimo, per kurį Komisija atlieka subjekto tyrimą, kai tai, kad jis turi įmonės statusą, nekelia jokių abejonių. Šioje byloje ginčijamas sprendimas skirtas ONP, CNOP ir CCG, bet jame nenurodytas subjektas, kuris gali būti įmonė ar įmonių asociacija Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalies prasme. Ieškovės tvirtina nežinančios, kuriuos subjektus galima pripažinti įmonėmis ar įmonių asociacijomis, kad Komisija galėtų taikyti minėtą nuostatą, ir kokie jos argumentai šiuo klausimu. Todėl ieškovės teigia, kad tuo metu, kai gavo ginčijamą sprendimą, jos negalėjo žinoti jų atžvilgiu priimtos priemonės pagrindimo, o tai pažeidžia teisę į būsto neliečiamybę EŽTK 8 straipsnio prasme, kuri turi būti tinkamai užtikrinta. Todėl dėl ginčijamo sprendimo motyvavimo Bendrasis Teismas negali vykdyti jam priskirtos kontrolės.
28 Anot ieškovių, Komisija teigia, jog juridinio asmens būstui taikoma mažesnė apsauga nei fizinių asmenų būstui, ir todėl mano, kad galima glausčiau motyvuoti, kai kalbama apie sprendimą atlikti juridinio asmens patalpų patikrinimą. Jos nepritaria tokiems argumentams dėl to, kad pagal EŽTK 8 straipsnį įmonių patalpoms taikoma apsauga prilygsta tai, kuri taikoma fizinių asmenų patalpoms, ir bet kuriuo atveju nėra siauresnė. Šiuo klausimu jos remiasi, be kita ko, generalinio advokato J. Mischo išvada, pateikta 2002 m. spalio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimui Roquette Frères (C‑94/00, Rink. p. I‑9011, I‑9015).
29 Be to, dublike ieškovės tvirtina, kad pareiga motyvuoti yra susijusių įmonių teisės į gynybą pagrindinė garantija. Todėl jos apimtis negali būti siaurinama atsižvelgiant į argumentus, susijusius su tyrimo veiksmingumu. Anot ieškovių, nors Komisija neturi nei pateikti sprendimo, kuriuo nurodoma atlikti patikrinimą, adresatui visos jos turimos su preziumuojamais pažeidimais susijusios informacijos, nei griežtai teisiškai kvalifikuoti šių pažeidimų, tačiau ji turi aiškiai nurodyti prielaidas, kurias ketina patikrinti. Todėl sprendime, kuriuo nurodoma atlikti patikrinimą, Komisija turi išsamiai nurodyti, kad ji turi informacijos ir svarių faktinių įrodymų, dėl kurių su patikrinimu susijusi įmonė įtariama padariusi pažeidimą, kad būtų įrodyta, jog patikrinimas pagrįstas. Teisės į gynybą turi būti paisoma nuo administracinės procedūros, su kuria susijęs ginčijamas sprendimas, etapo.
30 Tačiau ieškovės mano, kad ginčijamame sprendime aiškiai nenurodyta, ar Komisijos įtariamais veiksmais, kuriais grindžiamas patikrinimas, kaltinama tik ONP, tik CNOP, tik CCG, ar visi šie subjektai kartu, todėl neįmanoma nustatyti, kokias prielaidas Komisija ketino tirti per patikrinimą. Taip pat ieškovės teigia, kad ONP ir (arba) ieškovių veiksmai, kuriais grindžiamas ginčijamas sprendimas, neapibrėžti.
31 Be to, dublike ir per posėdį ieškovės tvirtino, kad pažeista jų teisė į gynybą. Iš tikrųjų ginčijamame sprendime vartojami bendri terminai Komisijai leido paimti daugelį dokumentų, susijusių su įvairiausiomis temomis. Šiuo klausimu jos sudarė paimtų dokumentų rūšių sąrašą. Per posėdį ieškovės pridūrė, kad jų teisės į gynybą pažeidimą patvirtina tai, kad pranešime apie kaltinimus, kurį jos gavo tik po to, kai buvo pareikštas ieškinys, nurodytas kitoks antrasis ieškinio pagrindas nei tas, kuris susijęs su ginčijamame sprendime minėtuoju dėl profesijos įgijimo sąlygų.
32 Komisija tvirtina, kad ginčijamas sprendimas pakankamai motyvuotas.
Bendrojo Teismo vertinimas
33 Kalbant apie Komisijos sprendimus, kuriais nurodoma atlikti patikrinimą, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalyje apibrėžti pagrindiniai elementai, kurie juose turi būti nurodyti, ir Komisija įpareigojama juos motyvuoti nurodydama patikrinimo objektą ir tikslą, patikrinimo pradžios datą, minėto reglamento 23 ir 24 straipsniuose numatytas nuobaudas bei teisę pareikšti ieškinį dėl tokių sprendimų Sąjungos teisme. Teismų praktikoje nustatyta pareigos motyvuoti sprendimus, kuriais nurodoma atlikti patikrinimą, apimtis atsižvelgiant į šios nuostatos turinį (žr. 2007 m. kovo 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo France Télécom prieš Komisiją, T‑340/04, Rink. p. II‑573, 50–53 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką).
34 Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad iš ginčijamo sprendimo ieškovės gali suprasti minėtoje nuostatoje numatytus esminius elementus, o pirmiausia – patikrinimo objektą ir tikslą. Iš tikrųjų tas objektas nurodytas ginčijamo sprendimo pirmoje konstatuojamojoje dalyje ir 1 straipsnyje kaip susijęs su ONP vienijamų Prancūzijos farmacininkų susitarimais ir (arba) suderintais veiksmais(,) ir (arba) ONP ir (arba) ieškovių sprendimais, kuriais siekiama sukliudyti konkurencijai biomedicininių tyrimų paslaugų rinkoje, ją apriboti ar iškraipyti ir (arba) daromas toks poveikis bent jau nuo 2003 metų. Be to, ketvirtoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Komisija turi informacijos, jog šiuos susitarimus ir (arba) suderintus veiksmus sudarė sprendimai neįrašyti aptariamų asmenų į G skyriaus sąrašą, neatnaujinti jų įrašymo į sąrašą ir (arba) uždrausti jiems verstis veikla ir taip pateikiama tiksli informacija apie prielaidas, kurias Komisija ketina tikrinti. Patikrinimo tikslas aprašytas šeštoje ir septintoje konstatuojamosiose dalyse, kuriose nurodyta, kad per patikrinimą Komisijai reikia išsiaiškinti visas faktines aplinkybes, susijusias su galimais susitarimais ir (arba) veiksmais, jų kontekstu bei atitinkamų įmonių ar įmonių asociacijų tapatybe, konkrečiai nurodant, jog ji turi priežasčių manyti, kad apie susitarimų ir (arba) suderintų veiksmų ir (arba) aptariamų sprendimų egzistavimą bei veikimą ONP ir jos tarybose žino tik ribotas asmenų ratas.
35 Vis dėlto ieškovės iš esmės tvirtina, kad šiuo atveju Komisijai tenkanti pareiga motyvuoti turi būti vertinama atsižvelgiant į teisę į privataus gyvenimo apsaugą, kokia numatyta EŽTK 8 straipsnyje ir kaip ji išaiškinta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir šio sprendimo 28 punkte minėtoje generalinio advokato J. Mischo išvadoje, pateiktoje Sprendimui Roquette Frères. Remiantis šia teise, Komisija turi pareigą motyvuoti sprendimą, kuriame nurodoma atlikti patikrinimą įmonėse ir įmonių asociacijose, atitinkančią pareigą, kurią ji turi tikrindama privačius asmenis.
36 Kadangi ieškovės remiasi ginčijamo sprendimo adresačių pripažinimu įmonėmis ar įmonių asociacijomis, reikia patikslinti, jog to sprendimo 3 straipsnio (žr. šio sprendimo 11 punktą) pirmoje pastraipoje nurodytos trys adresatės, t. y. ONP, CNOP ir CCG. Iš 3 straipsnio antros pastraipos matyti, kad šiomis adresatėmis laikomos įmonių asociacijos, o ne įmonės. Nepaisant to, kad tam tikrose ginčijamo sprendimo konstatuojamosiose dalyse daroma nuoroda į „atitinkamas įmones ar įmonių asociacijas“, to sprendimo 3 straipsnis nekelia painiavos. Be to, iš kitų ginčijamo sprendimo nuorodų, pavyzdžiui, aštuntos ir devintos konstatuojamųjų dalių (žr. šio sprendimo 8 punktą) bei baigiamosios dalies, susijusios su vienkartinėmis ir reguliariai mokamomis baudomis, aiškiai matyti, kad šio sprendimo adresatėmis laikomos įmonių asociacijos. Priešingai nei tvirtina ieškovės, ginčijamas sprendimas nėra nepakankamai aiškus, kiek tai susiję su klausimu, kas yra jo adresatai ir ar jie laikomi įmonėmis ar įmonių asociacijomis Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalies prasme. Šį argumentą reikia atmesti.
37 Kadangi taip ieškovės tvirtina, jog ginčijamame sprendime Komisija turėjo išsamiai motyvuoti, kodėl jas laikė įmonių asociacijomis, pirmiausia reikia pažymėti, jog ginčijamo sprendimo antroje ir trečioje konstatuojamosiose dalyse (žr. šio sprendimo 7 punktą) nurodyta, kad ONP yra profesinė asociacija, kuriai Prancūzijos valstybė pavedė, be kita ko, užduotis užtikrinti farmacininkų profesinių pareigų vykdymą, profesijos garbės ir nepriklausomumo gynimą, farmacininkų kompetenciją bei dalyvauti gerinant visuomenės sveikatą ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, ypač profesinių veiksmų saugumą. Ji taip pat nurodo, kad ONP sudaro nacionalinė taryba ir septyni skyriai, kuriems priskiriami farmacininkai, o G skyriui priskiriami biofarmacininkai, dirbantys viešose ir privačiose biomedicinos tyrimų laboratorijose. Taip pat Komisija nurodo aptariamų subjektų įgaliojimus kontroliuoti farmacininko ir biofarmacininko profesijos įgijimą.
38 Reikia pripažinti, kad toks motyvavimas leidžia suprasti, jog Komisija mano, kad ONP yra farmacininkų ir biofarmacininkų profesinė sąjunga, kuriai Prancūzijos valstybė suteikė tam tikrus įgaliojimus. Taip pat iš to matyti, jog Komisija nurodo, kad ONP vienija CNOP ir CCG. Šios detalės suteikia tam tikros informacijos, leidžiančios suprasti, kodėl Komisija nusprendė, kad ONP ir ieškovės yra įmonių asociacijos. Tačiau reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime nėra konkrečių argumentų, susijusių su priežastimis, dėl kurių tokia profesinė asociacija, kokia nagrinėjama šioje byloje, ir jos organai šiuo atveju laikomi įmonių asociacija Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalies prasme.
39 Vis dėlto primintina, kad pareiga motyvuoti individualų sprendimą siekiama suteikti teismui galimybę vykdyti sprendimo teisėtumo kontrolę ir suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar sprendimas yra pagrįstas arba galbūt jis turi trūkumų, dėl kurių jo teisėtumas gali būti ginčijamas, patikslinant, kad šios pareigos apimtis priklauso nuo nagrinėjamo akto pobūdžio ir nuo jo priėmimo aplinkybių, taip pat nuo visų atitinkamą sritį reglamentuojančių teisės nuostatų (1984 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Interfacultair Instituut Electronenmicroscopie der Rijksuniversiteit te Groningen, 185/83, Rink. p. 3623, 38 punktas; 2005 m. birželio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Corsica Ferries France prieš Komisiją, T‑349/03, Rink. p. II‑2197, 62 ir 63 punktai ir šio sprendimo 33 punkte minėto Sprendimo France Télécom prieš Komisiją 48 punktas).
40 Šiuo klausimu, kiek tai susiję su ginčijamo sprendimo pobūdžiu ir jo priėmimo aplinkybėmis, nors ieškovės ir teisingai tvirtina, kad pagal teismų praktiką turi būti paisoma EŽTK 8 straipsnyje įtvirtintos privataus gyvenimo apsaugos, o būsto apsauga taikoma ir bendrovių komercinėms patalpoms (šiuo klausimu žr. 2002 m. balandžio 16 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo Colas Est ir kt. prieš Prancūziją § 41; taip pat žr., kiek tai susiję su 1962 m. vasario 6 d. Tarybos reglamentu Nr. 17, Pirmuoju reglamentu, įgyvendinančiu Sutarties [81] ir [82] straipsnius (OL L 13, 1962, p. 204; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 3), šio sprendimo 28 punkte minėto Sprendimo Roquette Frères 27 punktą ir 2005 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo nutarties Minoan Lines prieš Komisiją, C‑121/04 P, 31 punktą), Teisingumo Teismas yra pabrėžęs ir tai, kad svarbu apsaugoti patikrinimų, kurie yra būtina priemonė Komisijai vykdyti Sutarties saugotojos funkciją konkurencijos srityje, veiksmingumą. Taigi tam, kad būtų apsaugotas Komisijos teisės patekti į įmonės komercines patalpas, kurią ji turi per procedūrą pagal EB 81 ir 82 straipsnius, veiksmingumas, ši teisė reiškia galimybę ieškoti tam tikros informacijos, kuri dar nėra žinoma ar ne visai išaiškinta (kiek tai susiję su Reglamentu Nr. 17, žr. 1989 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Hoechst prieš Komisiją, 46/87 ir 227/88, Rink. p. I‑2859, 27 punktą ir minėtos Nutarties Minoan Lines prieš Komisiją 36 punktą).
41 Iš to išplaukia, jog atsižvelgiant į tai, kad sprendimai dėl patikrinimo priimami administracinės procedūros etape, Komisija dar neturi konkrečios informacijos, leidžiančios nagrinėti, ar nurodyti veiksmai ar aktai gali būti pripažįstami įmonių ar įmonių asociacijų sprendimais EB 81 straipsnio prasme. Būtent atsižvelgiant į specifinį sprendimų dėl patikrinimo pobūdį teismų praktikoje motyvavimo klausimu išskiriamos informacijos, kuri turi būti nurodyta sprendime dėl patikrinimo, rūšys, kad adresatai galėtų įgyvendinti savo teisę į gynybą šiame administracinės procedūros etape. Šiuo klausimu Komisijai nustačius griežtesnę pareigą motyvuoti, nebūtų tinkamai atsižvelgta į patikrinimo preliminarų pobūdį, kuriuo būtent siekiama suteikti Komisijai galimybę vėlesniame tyrimo etape prireikus įrodyti, kad sprendimo dėl patikrinimo adresatai arba tretieji asmenys padarė Bendrijos konkurencijos teisės pažeidimų. Kaip tai matyti iš paties ginčijamo sprendimo teksto, nagrinėjami susitarimai ar suderinti veiksmai nelaikomi įrodytais, o tik įtariamais (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 1989 m. spalio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Dow Chemical Ibérica ir kt. prieš Komisiją, 97/87–99/87, Rink. p. 3165, 55 punktą).
42 Maža to, kiek tai susiję su atitinkamą sritį reguliuojančiomis taisyklėmis, aptariamomis trečiajame ieškinio pagrinde, kuris bus nagrinėjamas vėliau, pažymėtina, jog anksčiau, būtent 2002 m. vasario 19 d. Sprendime Wouters ir kt. (C‑309/99, Rink. p. I‑1577), kuriuo remiasi ieškovės, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad laisvosios profesijos nariams atstovaujanti profesinė asociacija nėra a priori už EB 81 straipsnio taikymo srities ribų.
43 Šiomis aplinkybėmis visų pirma atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo pobūdį, kaip jis pirmiau apibrėžtas, ir į šią sritį reglamentuojančias teisės normas darytina išvada, kad ginčijamame sprendime Komisija neprivalėjo pateikti konkretesnės teisinės analizės, kuria remdamasi ji adresatus kvalifikavo kaip įmonių asociacijas, nei paaiškinimai šiuo klausimu, kuriuos ji pateikė ginčijamo sprendimo antroje ir trečioje konstatuojamosiose dalyse (žr. šio sprendimo 7, 37 ir 38 punktus).
44 Be to, kalbant apie argumentą, susijusį su teisės į gynybą pažeidimu, pirmą kartą nurodytu dublike ir pakartotu per posėdį, būtent dėl Komisijos paimtų dokumentų rūšies, reikia konstatuoti, kad ieškinyje, pirmiausia priminus teismų praktiką dėl pareigos motyvuoti, tik nurodyta ginčijamo sprendimo motyvavimo stoka, kiek tai susiję su adresatų statusu (įmonės ir (arba) įmonių asociacijos), tačiau nepateikta kaltinimų dėl ieškovių teisės į gynybą pažeidimo šioje byloje.
45 Aplinkybė, kad sprendimuose dėl patikrinimo pareiga motyvuoti yra konkrečiai susijusi su adresatų teisės į gynybą apsauga, nekliudo tam, kad teisės į gynybą pažeidimas, kuris savo esme yra subjektyvus, nebūtų priskiriamas prie esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimo ir todėl neturėtų būti nagrinėjamas Bendrojo Teismo iniciatyva (2004 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo JFE Engineering ir kt. prieš Komisiją, T‑67/00, T‑68/00, T‑71/00 ir T‑78/00, Rink. p. II‑2501, 425 punktas ir šio sprendimo 39 punkte minėto Sprendimo Corsica Ferries France prieš Komisiją 77 punktas). Vadinasi, pirmą kartą dublike pateiktas kaltinimas, susijęs su teisės į gynybą pažeidimu, turi būti atmestas kaip nepriimtinas pagal Procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalį.
46 Galiausiai kalbant apie kaltinimus, pateiktus dėl pranešimo apie kaltinimus turinio, pakanka konstatuoti, kad tai už ginčijamą sprendimą vėlesnė aplinkybė, kuri negali turėti įtakos jo teisėtumui, nes ginčijamas sprendimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jo priėmimo metu egzistavusias faktines ir teisines aplinkybes (žr. 2006 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Roquette Frères prieš Komisiją, T‑322/01, Rink. p. II‑3137, 325 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
47 Iš to darytina išvada, kad antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalies pažeidimu
48 Šį ieškinio pagrindą sudaro dvi dalys. Pirma dalis susijusi su tariamai klaidingu ONP ir ieškovių pripažinimu įmonėmis, antra dalis – su tariamai klaidingu jų pripažinimu įmonių asociacijomis.
Dėl pirmos dalies, susijusios su klaidingu ONP ir ieškovių pripažinimu įmonėmis
– Šalių argumentai
49 Ieškovės ginčija, kad ONP ir jos pačios yra įmonės. Jos nevykdo jokios prekybos ar ekonominės veiklos. Jų veikla susijusi su viešųjų įgaliojimų sritimi. Anot jų, neigiamų pasekmių turintis dviprasmiškumas kyla iš ginčijamo sprendimo teksto, nes jame aiškiai neapibrėžta, ar adresatai laikytini įmonėmis, ar įmonių asociacijomis.
50 Komisija ginčija ieškovių argumentus.
– Bendrojo Teismo vertinimas
51 Kaip pažymėta šio sprendimo 36 punkte, iš ginčijamo sprendimo aiškiai matyti, kad adresatai laikomi įmonių asociacijomis, o ne įmonėmis. Todėl trečiojo ieškinio pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.
Dėl antros dalies, susijusios su ONP ir ieškovių pripažinimu įmonių asociacijomis
– Šalių argumentai
52 Ieškovės ginčija, kad ONP ir jos pačios yra įmonių asociacijos. Iš esmės jos remiasi šio sprendimo 42 punkte minėtu Sprendimu Wouters ir kt., pagal kurį reikia nagrinėti dviem etapais, kad būtų išsiaiškinta, ar profesinė asociacija gali būti pripažinta įmonių asociacija. Pirmiausia reikia nustatyti, ar minėtos asociacijos nariai yra įmonės pagal Bendrijos konkurencijos teisę, o paskui – ar jų veikla dėl paties savo pobūdžio arba remiantis Teisingumo Teismo nustatytais kriterijais nepatenka į ekonominės veiklos sritį.
53 Visų pirma, ieškovės pažymi, kad ne visi ONP nariai yra įmonės EB 81 straipsnio prasme, nes kai kurie iš jų yra valstybės tarnautojai. Kalbama būtent apie ligoninių sektoriuje dirbančius farmacininkus, įrašytus į ONP G ir H skyrių sąrašus. Be to, kitos kategorijos nariai, t. y. universitetuose farmacijos mokslą dėstantys dėstytojai, taip pat turi valstybės tarnautojų statusą. Maža to, didelę dalį į ONP sąrašą įrašytų narių sudarantys pagal darbo sutartis dirbantys farmacininkai taip pat negali būti laikomi įmonėmis. Šiuo klausimu ieškovės ginčija 2006 m. gruodžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo FNCBV ir kt. prieš Komisiją (T‑217/03 ir T‑245/03, Rink. p. II‑4987) svarbą.
54 Be to, ieškovės ginčija 1997 m. kovo 18 d Prancūzijos Conseil de la concurrence (Prancūzijos konkurencijos tarybos) sprendimo ir 2000 m. gegužės 16 d. Prancūzijos Cour de cassation sprendimo, patvirtinančio pirmesnį sprendimą, kuriame nuspręsta, jog vaistų pristatymo į namus sektoriuje pažeista konkurencijos teisė, svarbą. Ieškovės tvirtina, kad šiuose, konkrečiai su ONP A skyriumi susijusiuose, sprendimuose nekonstatuota, jog ONP yra įmonių asociacija, ir juose remtasi išvada, jog minėtas A skyrius pažeidė savo su viešąja paslauga susijusią funkciją, o CCG niekada neviršijo savo teisėtų įgaliojimų.
55 Antra, ieškovės mano, kad jų ir ONP veikla nesusijusi su prekybos sfera, nes jos taip pat atlieka solidarumo principu grindžiamą socialinę funkciją ir naudojasi viešuosius įgaliojimus turintiems subjektams įprastai priskiriamomis prerogatyvomis.
56 Kalbėdamos apie socialinę funkciją ieškovės daro nuorodą į CSP L 4231‑2 straipsnio 6 dalį, pagal kurią CNOP, kurią sudaro visų centrinių tarybų, įskaitant CCG, atstovai, „nacionaliniu lygiu gali spręsti visus tarpusavio pagalbos ir profesinio solidarumo klausimus ir, be kita ko, nelaimingų atsitikimų ir pensijų klausimus“. Taip apibrėžta socialinė funkcija grindžiama solidarumu, kurio esmė yra ta, kad dalis narių įmokų gali būti skiriamos sunkumus patiriantiems arba pensijoje esantiems farmacininkams.
57 Kad įrodytų, jog naudojasi viešuosius įgaliojimus turintiems subjektams įprastai priskiriamomis prerogatyvomis, ieškovės išvardija savo veiklos rūšis remdamosi Prancūzijos teisės nuostatomis. Be kita ko, jos atlieka teismines ir administracines funkcijas.
58 Kiek tai susiję su teisminėmis funkcijomis, ieškovės pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad jos yra profesinės asociacijos, pagal Prancūzijos teisę jos prilyginamos administraciniams teismams ir jų nagrinėjamų drausmės bylų komisijoms pirmininkauja administracinio teismo teisėjas. Be to, ieškovės atitinka kriterijus, kurie nustatyti vertinant, ar institucija turi teismui būdingus požymius EB 234 straipsnio prasme, t. y. jų teisminės funkcijos teisinis pagrindas, šios funkcijos nuolatinis pobūdis, privalomumas, rungimasis vykstant procesui, teisės nuostatų taikymas ir jų nepriklausomumas.
59 Kaip administracinio pobūdžio veiksmus ieškovės nurodo nuolatinio farmacininkų profesinio mokymo organizavimą, teisę sustabdyti farmacininko, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę profesijos vykdymui, veiklą ir tai, kad ONP tarybos užtikrina profesinės etikos taisyklių laikymąsi. Be to, ONP veiklai reikalingų įmokų rinkimas ir jos funkcijų vykdymas taip pat yra viešosios valdžios subjektui priskiriama prerogatyva. Galiausiai jos priduria, kad įstatyme CNOP pavesta organizuoti farmacinės bylos, t. y. pirmosios nacionalinės elektroninės sveikatos bylos, įvedimą.
60 Trečia, ieškovės nurodo tris papildomus kriterijus, kurie visi įrodo, kad jos nėra nei įmonės, nei įmonių asociacijos pagal Bendrijos konkurencijos teisę, ir į kuriuos buvo atsižvelgta šio sprendimo 42 punkte minėtame Sprendime Wouters ir kt. Pirma, kalbama apie profesinės organizacijos valdymo organų narius, kurie skiriami nacionalinių valdžios institucijų, antra, apie nagrinėjamos profesinės organizacijos pareigą paisyti tam tikrų viešojo intereso kriterijų ir, trečia, apie tai, kad nagrinėjama profesinė organizacija nedaro įtakos savo nariams.
61 Pirmiausia, kiek tai susiję su ONP valdymo organų sudėtimi, ieškovės pažymi, kad juos sudaro ne tik kolegų išrinkti farmacininkai, kurie savo profesija verčiasi kaip laisvąja profesija, bet ir valstybės tarnautojai, valstybės atstovai ir farmacijos mokslo atstovai, paskirti valstybės valdžios institucijų ir jų kontroliuojami.
62 Maža to, įstatymų leidėjas patikėjo užduotį gerinti visuomenės sveikatą ir sveikatos priežiūros kokybę, o tai yra visoje jų veikloje įgyvendinamas viešojo intereso kriterijus visų pirma įrašant į sąrašą. Šiuo klausimu ieškovės tvirtina, jog iš neseniai priimtos Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad saugodama tokius pagrindinius principus, kaip antai visuomenės sveikata, valstybė gali reglamentuoti, kokiomis sąlygomis organizacija įrašo į profesijos narių sąrašą, o pati ši profesija yra reglamentuojama (2009 m. gegužės 19 d. Teisingumo Teismo sprendimai Apothekerkammer des Saarlandes ir kt., C‑171/07 ir C‑172/07, Rink. p. I‑4171, ir Komisija prieš Italiją, C‑531/06, Rink. p. I‑4103).
63 Be to, ieškovės teigia, kad jos negali daryti įtakos savo narių elgesiui, o tai irgi paneigia jų pripažinimą įmonių asociacija. Iš tikrųjų, viena vertus, CNOP tiesiogiai nedalyvauja įrašant farmacininkus į sąrašą, nes šie prašymus teikia vienoje iš šioje srityje kompetentingų centrinių ar regioninių tarybų, ir pateikia savo nuomonę tik jei atsisakyta įrašyti. Kita vertus, biomedicinos srityje CCG dalyvavimas įrašant į sąrašą ar jame pakeičiant įrašus tiesiogiai priklauso nuo sutikimo ar leidimų, duodamų kompetentingo prefekto, t. y. valstybės atstovo atitinkamame departamente. CCG vaidmuo – tik pateikti neprivalomą nuomonę. Dėl įrašymo į sąrašą ir išbraukimo iš jo CNOP ir CCG turi tik įstatyme griežtai nustatytus įgaliojimus. Tai – susijusi kompetencija, nes jos negali atsisakyti įrašyti į sąrašą visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančio specialisto. Beje, vertinant realią šių sprendimų įtaką profesijos nariams, turėtų būti atsižvelgta į galimybę skųsti atsisakymą įrašyti į sąrašą ir išbraukimą iš jo.
64 Galiausiai atsakydamos į Komisijos argumentą, kad ginčijamo sprendimo adresatų formalus pripažinimas įmonėmis ar įmonių asociacijomis nėra šio sprendimo teisėtumo sąlyga, ieškovės teigia, kad kompetencijos pasidalijimo principas, kaip jis apibrėžtas EB 5, EB 7 ir EB 211 straipsniuose, reiškia, kad Komisija teisėtai gali priimti sprendimą tik remdamasi teisiniu pagrindu ir tik jeigu tenkinamos visos šiame teisiniame pagrinde keliamos sąlygos. Todėl, ieškovių nuomone, įmonių asociacijomis turi būti pripažįstama vykdant patikrinimą. Priešingu atveju ginčijamas sprendimas neturėtų teisinio pagrindo, nes Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyta, kad „įmonėse ir įmonių asociacijose“ Komisija gali atlikti visus reikalingus patikrinimus.
65 Komisija ginčija ieškovių argumentus.
– Bendrojo Teismo vertinimas
66 Visų pirma primintina, jog Reglamento Nr. 1/2003 24 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Komisija turi būti įgaliota atlikti patikrinimus, kurie būtini siekiant nustatyti pagal EB 81 straipsnį draudžiamus susitarimus, sprendimus ir suderintus veiksmus. Šiuo klausimu Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Komisija gali atlikti visus reikiamus įmonių ir įmonių asociacijų patikrinimus. Pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalį įmonės ir įmonių asociacijos turi leisti atlikti patikrinimus, nurodytus Komisijos sprendime.
67 Taip pat reikia pažymėti, jog atsižvelgiant į tai, kad Reglamentu Nr. 1/2003 įgyvendinamos konkurencijos taisyklės, nustatytos EB 81 ir 82 straipsniuose, šio reglamento 20 straipsnyje įtvirtintu sąvokų „įmonės“ ir „įmonių asociacijos“ apibrėžimu iš esmės turi būti remiamasi taikant EB 81 straipsnį.
68 Vis dėlto reikia atsižvelgti į sprendimų dėl patikrinimo specifinį pobūdį (žr. šio sprendimo 40 punktą). Pirmiausia remiantis tuo, kad tokie sprendimai priimami tyrimo pradžioje, šiame etape neturi būti galutinai vertinama, ar subjektų, kurie yra adresatai, arba kitų subjektų veiksmai ar sprendimai gali būti kvalifikuojami kaip įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ar suderinti veiksmai, pažeidžiantys EB 81 straipsnio 1 dalį, arba kaip EB 82 straipsnyje nurodyti veiksmai. Iš tikrųjų, nors Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sprendime dėl patikrinimo Komisija nurodo patikrinimo objektą, šiame etape nevertinami konkretūs veiksmai, o patikrinimo tikslas yra būtent surinkti įrodymus, susijusius su preziumuojamais veiksmais.
69 Be to, reikia atsižvelgti ir į tai, kad Reglamentu Nr. 1/2003 Komisijai suteikiami įgaliojimai, kuriais siekiama leisti jai atlikti Sutartimi paskirtą užduotį užtikrinti konkurencijos taisyklių laikymąsi bendrojoje rinkoje (kiek tai susiję su Reglamentu Nr. 17, žr. 1980 m. birželio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo National Panasonic prieš Komisiją, 136/79, Rink. p. 2033, 20 punktą ir šio sprendimo 40 punkte minėtos Nutarties Minoan Lines prieš Komisiją 34 punktą), o apie tai priminta ir Reglamento Nr. 1/2003 24 konstatuojamojoje dalyje (žr. šio sprendimo 66 punktą). Teismų praktikoje patvirtinta ir tai, kad patikrinimų apimtis gali būti labai plati ir kad teisė patekti į visas įmonių patalpas, teritorijas ir transporto priemones turi ypatingą svarbą, nes ji skirta tam, kad būtų leista Komisijai surinkti įrodymus apie konkurencijos taisyklių pažeidimus ten, kur jų paprastai būna (šiuo klausimu, kiek tai susiję su Reglamentu Nr. 17, žr. šio sprendimo 40 punkte minėto Sprendimo Hoechst prieš Komisiją 26 punktą ir šio sprendimo 40 punkte minėtos Nutarties Minoan Lines prieš Komisiją 35 punktą).
70 Šioje byloje, kiek tai susiję su ONP ir ieškovių pripažinimu įmonių asociacijomis Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalies prasme, primintina, kad konkurencijos teisėje įmonės sąvoka apima bet kurį ekonominę veiklą vykdantį subjektą, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ar finansavimo būdus, o ekonominė veikla yra bet kokia veikla, kai konkrečioje rinkoje siūlomos prekės ar paslaugos (šio sprendimo 42 punkte minėto Sprendimo Wouters ir kt. 46 ir 47 punktus).
71 Reikia konstatuoti, kad farmacininkai, bent jau savarankiškai dirbantys, už atlygį siūlo būtent mažmeninio vaistų platinimo paslaugas ir prisiima šios veiklos finansinę riziką. Todėl darytina išvada, kad šie asmenys verčiasi ekonomine veikla ir todėl yra įmonės EB 81, 82 ir 86 straipsnių prasme (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2000 m. rugsėjo 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Pavlov ir kt., C‑180/98–C‑184/98, Rink. p. I‑6451, 76 ir 77 punktus ir šio sprendimo 42 punkte minėto Sprendimo Wouters ir kt. 48 ir 49 punktus). Beje, ieškovės neginčija, kad tam tikri farmacininkai, kurie yra ONP nariai, gali būti pripažįstami įmonėmis pagal konkurencijos teisę, nes jie savo profesija verčiasi kaip laisvąja profesija ir todėl prisiima finansinę riziką.
72 Be to, įmonės sąvokos kriterijus atitinka ne tik farmacininkai ir jų pavaduotojai, kurie yra vaistinės savininkai, A skyriaus nariai, bet ir G skyriaus nariai, t. y. biomedicinos laboratorijų direktoriai ir jų pavaduotojai. Iš tikrųjų netgi jeigu, kaip tvirtina ieškovės, dauguma G skyriui priskiriamų farmacininkų dirba pagal darbo sutartis privačiose ir viešose biomedicinos tyrimų laboratorijose, bent jau dalis šio skyriaus narių gali būti pripažįstami įmonėmis pagal konkurencijos teisę, o tai, beje, ieškovės patvirtino per posėdį atsakydamos į Bendrojo Teismo pateiktą klausimą.
73 Vis dėlto ieškovės tvirtina, jog tai, kad dalis jų narių negali būti pripažįstami įmonėmis, reiškia, jog aptariami atstovaujantys organai nepatenka į EB 81 straipsnio taikymo sritį.
74 Reikia konstatuoti, kad šį argumentą paneigia teismų praktika. Šio sprendimo 53 punkte minėtame Sprendime FNCBV ir kt. prieš Komisiją Bendrasis Teismas nusprendė, kad ūkininkus vienijančios ir jiems atstovaujančios profesinės sąjungos, t. y. įmonės EB 81 straipsnio prasme, gali būti laikomos įmonių asociacijomis, kai ši nuostata taikoma neatsižvelgiant į tai, kad jos gali vienyti ir ūkininkų sutuoktinius, be kita ko, ir dėl to, kad, Bendrojo Teismo nuomone, vien aplinkybės, kad įmonių asociacija gali jungti ir asmenis arba subjektus, kurių negalima kvalifikuoti kaip įmonių, bet kuriuo atveju nepakanka, kad tokia asociacija prarastų įmonių asociacijos statusą EB 81 straipsnio 1 dalies prasme (šio sprendimo 53 punkte minėto Sprendimo FNCBV ir kt. prieš Komisiją 55 punktas).
75 Ieškovės ginčija minėto sprendimo svarbą pažymėdamos, jog Bendrasis Teismas jame taip pat nurodė tai, kad ūkininkų sutuoktiniai paprastai dalyvauja atliekant šeimos ūkio darbus. Todėl tie sutuoktiniai verčiasi ekonomine veikla, o taip nėra daugumos ONP narių atveju. Todėl nors Bendrasis Teismas šią aplinkybę iš tikrųjų ir nurodė šio sprendimo 53 punkte minėto Sprendimo FNCBV ir kt. prieš Komisiją 55 punkte, ieškovių argumentas netinkamas, nes minėtame punkte aiškiai nurodyta, jog „bet kuriuo atveju“ vien aplinkybės, kad kai kurie nariai nėra įmonės, nepakanka, kad aptariama asociacija nepatektų į EB 81 straipsnio taikymo sritį.
76 Taigi ONP ir ieškovės yra organizacijos, vienijančios tam tikrus specialistus, tarp jų ir vaistinių farmacininkus bei biomedicinos laboratorijų direktorius, ir jiems atstovaujančios, kurios gali būti pripažįstamos įmonėmis 81 straipsnio prasme.
77 Šios išvados pakanka nuspręsti, jog Komisija ONP ir ieškoves galėjo laikyti įmonių asociacijomis Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalies prasme (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. šio sprendimo 53 punkte minėto Sprendimo FNCBV ir kt. prieš Komisiją 53 ir 54 punktus) ir teisėtai galėjo atlikti patikrinimą remdamasi šia nuostata. Visų pirma dėl to, kad yra tikimybė, jog turėdamos šį statusą minėtos organizacijos galėjo priimti EB 81 straipsniui prieštaraujančius sprendimus, naudodamasi savo įgaliojimais Komisija turi teisę patikrinti šią prielaidą būtent remdamasi per patikrinimą surinktais įrodymais.
78 Ieškovių argumentai, susiję su šio sprendimo 42 punkte minėtu Sprendimu Wouters ir kt., šios išvados nepakeičia. Iš tikrųjų tame sprendime buvo atsakyta į klausimą, ar tokią atitinkamą teisės aktą priimančią profesinę asociaciją, kokia yra Nyderlandų advokatų asociacija, reikia laikyti įmonių asociacija, ar, atvirkščiai, viešosios valdžios institucija (šio sprendimo 42 punkte minėto Sprendimo Wouters ir kt. 56 punktas). Tačiau šioje byloje akivaizdžiai per anksti aiškintis, ar konkrečiomis prerogatyvomis besinaudojančios ieškovės nepatenka į EB 81 straipsnio taikymo sritį, ar, atvirkščiai, tam tikri jų teisės aktai laikytini įmonių asociacijų sprendimais šios nuostatos prasme, o prireikus į šį klausimą turės būti atsakyta galutiniame sprendime dėl Komisijos pateiktų kaltinimų. Kiek tai susiję su likusiais klausimais, Sprendime Wouters ir kt. aiškiai patvirtinta, kad profesinės asociacijos nėra a priori už EB 81 straipsnio 1 dalies taikymo srities ribų (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 42 punkte minėto Sprendimo Wouters ir kt. 59 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
79 Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad ginčijamame sprendime nurodytas patikrinimas buvo susijęs ne vien su galimais įmonių asociacijų sprendimais EB 81 straipsnio 1 dalies prasme, kokie nagrinėjami šio sprendimo 42 punkte minėtame Sprendime Wouters ir kt., bet ir su galimu ieškovių dalyvavimu sudarant ONP vienijamų Prancūzijos farmacininkų susitarimus ir (arba) atliekant suderintus veiksmus bei EB 82 straipsnio pažeidimu.
80 Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog egzistuoja keletas Prancūzijos Conseil de la concurrence sprendimų, kuriuose pripažinta, kad ONP ir (arba) jos organai padarė konkurencijos teisės pažeidimų ir kad Prancūzijos Cour de cassation patvirtino bent jau vieną iš šių sprendimų. Priešingai nei tvirtina ieškovės ir neatsižvelgiant į aplinkybę, kad šie sprendimai buvo susiję su ONP A skyriumi, o ne G skyriumi, tai yra papildomas požymis, leidžiantis Komisijai nuspręsti, jog ONP ir ieškovės negalėjo a priori nepatekti į EB 81 straipsnio taikymo sritį, nes A skyriuje ir G skyriuje buvo kai kurių narių, kuriuos galima laikyti įmonėmis, o įstatyme nustatytų viešojo intereso užduočių egzistavimas nereiškia, kad šie skyriai negalėjo priimti tą įstatymą ir EB 81 straipsnį pažeidžiančių teisės aktų.
81 Galiausiai, kiek tai susiję su ieškovių nurodytais šio sprendimo 62 punkte minėtais Sprendimu Apothekerkammer des Saarlandes ir kt. bei Sprendimu Komisija prieš Italiją, iš kurių matyti, jog saugodama pagrindinius principus, kaip antai visuomenės sveikatą, valstybė gali reglamentuoti, kokiomis sąlygomis organizacija įrašo į profesijos narių sąrašą, o pati ši profesija yra reglamentuojama, reikia konstatuoti, kad iš esmės šie sprendimai susiję su EB 43 ir 56 straipsnių, susijusių su įsisteigimo laisve ir laisvu kapitalo judėjimu, taikymu nacionalinės teisės aktams, reglamentuojantiems vertimosi farmacininko profesija reikalavimus. Todėl sprendžiant šį ginčą tie spendimai nesvarbūs, nes iš teismų praktikos matyti, jog aplinkybė, kad taisyklės neriboja judėjimo laisvės, nes jomis pačiomis nereglamentuojama ekonominė veikla, nereiškia nei to, kad nagrinėjama veikla būtinai nepatenka į EB 81 ir 82 straipsnių taikymo sritį, nei to, kad tos taisyklės neatitinka specialių šiems straipsniams taikyti nustatytų sąlygų (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2006 m. liepos 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Meca-Medina ir Majcen prieš Komisiją, C‑519/04 P, Rink. p. I‑6991, 31 punktą).
82 Iš to, kas pasakyta, matyti, kad tame etape, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas, Komisija galėjo nuspręsti, kad ONP ir ieškovės yra įmonių asociacijos Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalies prasme. Taigi nenustatyta, kad Komisija padarė kokį nors šios nuostatos pažeidimą dėl to, kad ginčijamo sprendimo adresates laikė įmonių asociacijomis.
83 Vadinasi, trečiojo ieškinio pagrindo antrą dalį, todėl ir visą trečiąjį ieškinio pagrindą, reikia atmesti.
84 Iš to, kas pasakyta, matyti, kad reikia atmesti visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
85 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, jos turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Conseil national de l’Ordre des pharmaciens (CNOP) ir Conseil central de la section G de l’Ordre national des pharmaciens (CCG) bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2010 m. spalio 26 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.