BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS

2018 m. liepos 12 d.(*)(i)

„Konkurencija – Karteliai – Elektros kabelių Europos rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio pažeidimas – Vienas ir tęstinis pažeidimas – Sprendimo atlikti patikrinimą neteisėtumas – Protingas terminas – Gero administravimo principas – Asmeninės atsakomybės principas – Solidari atsakomybė už baudos sumokėjimą – Pakankami pažeidimo įrodymai – Pažeidimo trukmė – Baudos – Proporcingumas – Vienodas požiūris – Neribota jurisdikcija“

Byloje T‑449/14

Nexans France SAS, įsteigta Kurbevua (Prancūzija),

Nexans SA, įsteigta Kurbevua,

atstovaujamos advokato G. Forwood ir solisitorių M. Powell, A. Rogers ir A. Oh,

ieškovės,

prieš

Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą C. Giolito, H. van Vliet ir A. Biolan, vėliau Giolito ir van Vliet padedamų baristerio B. Doherty,

atsakovę,

dėl pagal SESV 263 straipsnį pateikto prašymo, pirma, panaikinti 2014 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimą C(2014) 2139 final dėl procedūros pagal [SESV] 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla AT.39610 – Elektros kabeliai), kiek jis susijęs su ieškovėmis, ir, antra – sumažinti joms skirtą baudą

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)

kurį sudaro pirmininkas A. M. Collins, teisėjai M. Kancheva (pranešėja) ir R. Barents,

posėdžio sekretorė C. Heeren, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2017 m. kovo 21 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

I.      Ginčo aplinkybės

A.      Ieškovės ir susijęs sektorius

1        Ieškovės Nexans France SAS ir jos patronuojančioji bendrovė Nexans SA yra Prancūzijos bendrovės, veikiančios požeminių ir povandeninių elektros kabelių gamybos ir tiekimo sektoriuje.

2        Povandeniniai ir požeminiai elektros kabeliai naudojami atitinkamai po vandeniu ir po žeme perduodant ir skirstant elektros energiją. Yra trys jų kategorijos: žemos įtampos, vidutinės įtampos, taip pat aukštos ir labai aukštos įtampos. Aukštos ir labai aukštos įtampos elektros kabeliai dažniausiai parduodami įgyvendinant tam tikrą projektą. Šiuos projektus sudaro elektros kabelio, įrangos, įrenginių ir papildomų reikiamų paslaugų derinys. Aukštos ir labai aukštos įtampos elektros kabeliai visame pasaulyje parduodami dideliems nacionalinių tinklų eksploatuotojams ir kitoms elektros įmonėms, daugiausiai surengiant viešuosius pirkimus.

B.      Administracinė procedūra

3        2008 m. spalio 17 d. raštu Švedijos bendrovė ABB AB pateikė Europos Bendrijų Komisijai tam tikrus pareiškimus ir dokumentus, susijusius su ribojamaisiais komerciniais veiksmais požeminių ir povandeninių elektros kabelių gamybos ir tiekimo sektoriuje. Šie pareiškimai ir dokumentai buvo pateikti gavus prašymą atleisti nuo baudos, kaip jis suprantamas pagal Komisijos pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose (OL C 298, 2006, p. 17, toliau – Pranešimas dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo).

4        Gavusi ABB pareiškimus, nuo 2009 m. sausio 28 iki vasario 3 d. Komisija atliko patikrinimus Prysmian SpA ir Prysmian Cavi e Sistemi Srl, taip pat ieškovių patalpose.

5        2009 m. vasario 2 d. Japonijos bendrovės Sumitomo Electric Industries Ltd, Hitachi Cable Ltd ir J–Power Systems Corp. pateikė bendrą prašymą atleisti nuo baudų pagal Pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 14 punktą arba subsidiariai – sumažinti baudas pagal to pranešimo 27 punktą. Paskui jos Komisijai pateikė kitus žodinius pareiškimus ir dokumentus.

6        Vykdydama tyrimą Komisija pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101 ir 102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 18 straipsnį ir Pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 12 punktą išsiuntė kelis prašymus suteikti informacijos požeminių ir povandeninių elektros kabelių gamybos ir tiekimo sektoriuje veikiančioms įmonėms.

7        2011 m. birželio 30 d. Komisija pradėjo procedūrą ir priėmė pranešimą apie kaltinimus šiems teisės subjektams: Pirelli & C. SpA, Prysmian Cavi e Sistemi Energia, Prysmian, The Goldman Sachs Group Inc., Sumitomo Electric Industries, Hitachi Cable, J–Power Systems, Furukawa Electric Co. Ltd, Fujikura Ltd, Viscas Corp., SWCC Showa Holdings Co. Ltd, Mitsubishi Cable Industries Ltd, Exsym Corp., ABB, ABB Ltd, Brugg KabelAG, Kabelwerke Brugg AG Holding, nkt cables GmbH, NKT Holding A / S, Silec Cable, SAS, Grupo General Cable Sistemas SA, Safran SA, General Cable Corp., LS Cable & System Ltd, Taihan Electric Wire Co. Ltd ir ieškovėms.

8        2012 m. birželio 11–18 d. visos pranešimo apie kaltinimus adresatės, išskyrus Furukawa Electric, dalyvavo Komisijos surengtame administracinės bylos posėdyje.

9        2012 m. lapkričio 14 d. Sprendimu Nexans France ir Nexans / Komisija (T‑135/09, EU:T:2012:596) ir 2012 m. lapkričio 14 d. Sprendimu Prysmian ir Prysmian Cavi e Sistemi Energia / Komisija (T‑140/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:597) Bendrasis Teismas iš dalies panaikino sprendimus atlikti patikrinimą, skirtus, pirma, ieškovėms ir, antra, Prysmian ir Prysmian Cavi e Sistemi Energia, kiek jie susiję su kitais elektros kabeliais nei aukštos įtampos povandeniniai ir požeminiai elektros kabeliai ir įranga, susijusia su šiais kitais kabeliais, ir atmetė likusią ieškinių dalį. 2013 m. sausio 24 d. ieškovės pateikė apeliacinį skundą dėl pirmojo iš šių sprendimų. 2014 m. birželio 25 d. Sprendimu Nexans ir Nexans France / Komisija (C‑37/13 P, EU:C:2014:2030) Teisingumo Teismas atmetė šį apeliacinį skundą.

10      2014 m. balandžio 2 d. Komisija priėmė Sprendimą C (2014) 2139 final dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla AT.39610 – Elektros kabeliai) (toliau – ginčijamas sprendimas).

C.      Ginčijamas sprendimas

1.      Nagrinėjamas pažeidimas

11      Ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje nustatyta, kad tam tikros įmonės įvairiais laikotarpiais dalyvavo darant vieną tęstinį SESV 101 straipsnio pažeidimą „(labai) aukštos įtampos požeminių ir (arba) povandeninių elektros kabelių sektoriuje“. Komisija iš esmės konstatavo, kad nuo 1999 m. vasario mėn. iki 2009 m. sausio mėn. pabaigos pagrindiniai Europos, Japonijos ir Pietų Korėjos povandeninių ir požeminių elektros kabelių gamintojai dalyvavo daugiašaliuose ir dvišaliuose susitikimuose ir palaikė ryšius, siekdami apriboti konkurenciją dėl (labai) aukštos įtampos požeminių ir povandeninių elektros kabelių projektų tam tikrose teritorijose, pasidalydami rinkas ir klientus ir taip iškraipydami normalią konkurenciją (minėto sprendimo 10–13 ir 66 konstatuojamosios dalys).

12      Ginčijamame sprendime Komisija padarė išvadą, kad kartelis pasireiškė dviem pagrindiniais lygiais, kurie sudarė sudėtinę visumą. Konkrečiau kalbant, anot jos, kartelį sudarė dvi dalys:

–        „kartelio lygmuo A/R“, apimantis Europos įmones, bendrai vadinamas „narėmis R“, Japonijos įmones, vadinamas „narėmis A“, ir galiausiai Pietų Korėjos įmones, vadinamas „narėmis K“. Šis lygmuo leido pasiekti tikslą priskirti Europos, Japonijos ir Pietų Korėjos gamintojų teritorijas ir klientus. Šis priskyrimas buvo vykdomas laikantis susitarimo dėl „nacionalinės teritorijos“, pagal kurį Japonijos ir Pietų Korėjos gamintojos įsipareigojo nekonkuruoti dėl projektų, vykdomų Europos gamintojų „nacionalinėje teritorijoje“, o pastarosios įsipareigojo likti už Japonijos ir Pietų Korėjos rinkų ribų. Taip pat buvo priskirti projektai, susiję su „eksporto teritorijomis“, t. y. likusia pasaulio dalimi, išskyrus, be kita ko, JAV; tam tikrą laikotarpį turi būti laikomasi „kvotos 60/40“, reiškiančios, kad 60 % projektų buvo skirti Europos gamintojams, o likę 40 % – Azijos gamintojams; ir

–        „europinis kartelio lygmuo“, apimantis teritorijų ir klientų priskyrimą Europos gamintojams dėl projektų, vykdytinų Europos „nacionalinėje teritorijoje“ arba priskirtų Europos gamintojams (žr. ginčijamo sprendimo 3.3 punktą ir ypač to sprendimo 73 ir 74 konstatuojamąsias dalis).

13      Komisija konstatavo, jog kartelio dalyvės įsipareigojo perduoti duomenis, kad būtų galima kontroliuoti susitarimų dėl pasidalijimo laikymąsi (ginčijamo sprendimo 94–106 ir 111–115 konstatuojamosios dalys).

14      Atsižvelgdama į įvairių kartelio dalyvių atliktą vaidmenį jį įgyvendinant, Komisija juos suskirstė į tris grupes. Iš pradžių ji apibrėžė kartelio branduolį, kuriam priklausė, pirma, Europos įmonės: Nexans France ir subjektas, sukurtas Pirelli & C. SpA ir Prysmian Cavi e Sistemi Energia; ir, antra, Japonijos įmonės: Furukawa Electric, Fujikura ir jų bendroji įmonė Viscas, taip pat Sumitomo Electric Industries, Hitachi Cable ir jų bendroji įmonė J–Power Systems (ginčijamo sprendimo 545–561 konstatuojamosios dalys). Toliau ji išskyrė grupę įmonių, kurios nepriklausė pačiam branduoliui, bet jų vis dėlto negalima laikyti epizodinėmis kartelio dalyvėmis, ir šiai grupei priskyrė ABB, Exsym, Brugg Kabel ir subjektą, kurį sudaro Sagem SA, Safran ir Silec Cable (minėto sprendimo 562–575 konstatuojamosios dalys). Galiausiai ji padarė išvadą, kad Mitsubishi Cable Industries, SWCC Showa Holdings, LS Cable & System, Taihan Electric Wire ir nkt cables buvo epizodinės kartelio dalyvės (to sprendimo 576–594 konstatuojamosios dalys).

2.      Ieškovių atsakomybė

15      Nexans France atsakomybė buvo nustatyta už jos tiesioginį dalyvavimą kartelyje nuo 2000 m. lapkričio 13 d. iki 2009 m. sausio 28 d. Nexans, kaip Nexans France patronuojančioji bendrovė, buvo pripažinta atsakinga už pažeidimą nuo 2001 m. birželio 12 d. iki 2009 m. sausio 28 d. (ginčijamo sprendimo 712 ir 714 konstatuojamosios dalys).

3.      Skirtos baudos

16      Ginčijamo sprendimo 2 straipsnio c ir d punktuose buvo skirta, pirma, 4 903 000 EUR bauda Nexans France (už 2000 m. lapkričio 13 d.–2001 m. birželio 11 d. laikotarpį) ir, antra, 65 767 000 EUR bauda Nexans France „solidariai“ su Nexans (už 2001 m. birželio 12 d.–2009 m. sausio 28 d. laikotarpį).

17      Apskaičiuodama baudą Komisija taikė Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą ir pagal tą straipsnį skiriamų baudų apskaičiavimo gairėse (OL C 210, 2006 p. 2, toliau – 2006 m. baudų apskaičiavimo gairės) išdėstytą metodą.

18      Pirma, kiek tai susiję su baziniu baudų dydžiu, nustačiusi atitinkamą pardavimų vertę pagal 2006 m. baudų apskaičiavimo gairių 18 punktą (ginčijamo sprendimo 963–994 konstatuojamosios dalys) Komisija pagal tų gairių 22 ir 23 punktus nustatė šios pardavimų vertės procentinę dalį, atspindinčią pažeidimo sunkumą. Šiuo aspektu ji laikėsi nuomonės, kad pažeidimas dėl savo pobūdžio yra vienas iš didžiausių konkurencijos apribojimų, o tai pateisina dėl sunkumo taikytiną 15 % normą. Taip pat visų adresačių baudą ji padidino, pritaikydama 2 % sunkumo koeficientą dėl bendros rinkos dalies ir dėl beveik pasaulinės kartelio geografinės aprėpties, o tai sudarė, be kita ko, visą Europos ekonominės erdvės (EEE) teritoriją. Be to, ji konstatavo, kad Europos įmonių elgesys padarė didesnę žalą konkurencijai nei kitų įmonių elgesys, nes Europos įmonės ne tik dalyvavo A/R lygmens kartelyje, bet ir tarpusavyje dalijosi elektros kabelių projektus pagal europinį kartelio lygmenį. Dėl šios priežasties ji nustatė tokias pardavimų vertės procentines dalis, į kurias reikia atsižvelgti dėl pažeidimo sunkumo: 19 % – Europos įmonėms ir 17 % – kitoms įmonėms (ginčijamo sprendimo 997–1010 konstatuojamosios dalys).

19      Kalbant apie dauginimo koeficientą, susijusį su pažeidimo trukme, pažymėtina, kad Komisija bendrovei Nexans France nustatė 8,16 koeficientą už laikotarpį nuo 2000 m. lapkričio 13 d. iki 2009 m. sausio 28 d., o Nexans – 7,58 koeficientą už laikotarpį nuo 2001 m. birželio 12 d. iki 2009 m. sausio 28 d. Be to, į bendrovės Nexans France bazinį baudos dydį ji įtraukė papildomą sumą (prisijungimo mokestį), lygią 19 % pardavimų vertės. Taip nustatytas bazinis baudos dydis sudarė 70 670 000 EUR (ginčijamo sprendimo 1011–1016 konstatuojamosios dalys).

20      Antra, kiek tai susiję su bazinio baudos dydžio koregavimu, Komisija nenustatė sunkinančių aplinkybių, kurios galėtų turėti poveikį baziniam baudos dydžiui, nustatytam kiekvienai kartelio dalyvei, išskyrus ABB. Kita vertus, kiek tai susiję su lengvinančiomis aplinkybėmis, ji nusprendė, kad baudų dydis turi atspindėti įvairių įmonių dalyvavimo įgyvendinant kartelį vaidmenį Taigi, ji 10 % sumažino bazinį baudos dydį epizodinėms kartelio dalyvėms ir 5 % – įmonėms, kurių dalyvavimas kartelyje nebuvo svarbiausias. Be to, įmonėms Mitsubishi Cable Industries ir SWCC Showa Holdings už laikotarpį iki įsteigiant Exsym, taip pat įmonėms LS Cable & System ir Taihan Electric Wire ji papildomai sumažino baudas 1 % dėl to, kad jos nežinojo apie tam tikrus vieno tęstinio pažeidimo aspektus ir nebuvo už juos atsakingos. Kita vertus, bazinis baudos dydis nebuvo sumažintas kartelio branduoliui priklausančioms įmonėms, įskaitant ieškoves (ginčijamo sprendimo 1017–1020 ir 1033 konstatuojamosios dalys). Taip pat taikydama 2006 m. baudų apskaičiavimo gaires Komisija papildomai 3 % sumažino Mitsubishi Cable Industries baudą dėl veiksmingo jos bendradarbiavimo ne pagal Pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo (minėto sprendimo 1041 konstatuojamoji dalis).

II.    Procesas ir šalių reikalavimai

21      2014 m. birželio 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai ieškovės pateikė šį ieškinį.

22      Taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones Bendrasis Teismas (aštuntoji kolegija) pateikė šalims klausimus, į kuriuos jos turėtų atsakyti raštu, o Komisijos paprašė pateikti tam tikrus dokumentus.

23      Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, taikant Bendrojo Teismo procedūros reglamento 27 straipsnio 5 dalį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į šio teismo aštuntąją kolegiją (nauja sudėtis), todėl byla paskirta šiai kolegijai.

24      Šalys atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus per nustatytą terminą. Komisija pateikė vieną iš prašomų dokumentų ir paprašė imtis tyrimo priemonės tam, kad galėtų pateikti kitus Bendrojo Teismo prašytus dokumentus, t. y. žodinių pareiškimų, kuriuos pateikė J–Power Systems bendrame su Hitachi Cable ir Sumitomo Electric Industries prašyme atleisti nuo baudų, transkripcijas. 2017 m. sausio 17 d. nutartimi Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininkas ėmėsi tyrimo priemonės tam, kad iš Komisijos galėtų gauti atitinkamas transkripcijas. Komisija šią tyrimo priemonę įvykdė 2017 m. sausio 24 d.

25      Atsižvelgdamas į teisėjo pranešėjo siūlymą Bendrasis Teismas nusprendė pradėti žodinę proceso dalį. Per 2017 m. kovo 21 d. posėdį išklausytos šalių nuomonės žodžiu ir atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.

26      Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis grindžiamas neteisėtai iš Nexans France gautais dokumentais,

–        panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo nustatyta, kad Nexans France dalyvavo darant pažeidimą iki 2001 m. vasario 22 d.,

–        sumažinti ieškovėms skirtas baudas įvertinus trumpesnę pažeidimo trukmę ir sumažėjusį sunkumo koeficientą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

27      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

III. Dėl teisės

28      Ieškinyje ieškovės pateikia tiek reikalavimus panaikinti ginčijamą sprendimą, tiek reikalavimus sumažinti joms skirtų baudų dydį.

29      Pirma, dėl reikalavimų panaikinti pažymėtina, kad jais siekiama ginčijamą sprendimą panaikinti visiškai ar iš dalies, nes jis grindžiamas neteisėtai iš Nexans France gautais dokumentais ir jame nurodyta, jog Nexans France dalyvavo darant pažeidimą dar iki 2001 m. vasario 22 d.

30      Grįsdamos savo reikalavimus dėl panaikinimo ieškovės nurodo du pagrindus. Pirmasis susijęs su Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2–4 dalių, 2009 m. sausio 9 d. Komisijos sprendimo (toliau – sprendimas atlikti patikrinimą), teisės į gynybą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnio pažeidimu, o antrasis – su vertinimo klaida nustatant Nexans France dalyvavimo kartelyje pradžios datą.

31      Antra, dėl reikalavimų sumažinti joms skirtų baudų dydžius ieškovės prašo, kad Bendrasis Teismas pakeistų Komisijos vertinimą savuoju, kad būtų įvertintos minėtos institucijos padarytos klaidos, susijusios su informacija, į kurią reikia atsižvelgti apskaičiuojant minėtas baudas, t. y. Nexans France dalyvavimo darant pažeidimą trukmė ir sunkumo koeficientas.

32      Grįsdamos savo reikalavimus sumažinti joms skirtų baudų dydžius ieškovės, be Komisijos klaidos, susijusios su pažeidimo trukme, kuri ginčijama nurodant antrąjį ieškinio pagrindą, taip pat nurodo specialų pagrindą, grindžiamą akivaizdžia vertinimo klaida ir pareigos motyvuoti nesilaikymu bei vienodo požiūrio principo pažeidimu nustatant sunkumo koeficientą, taikytą apskaičiuojant baudų dydžius.

A.      Dėl reikalavimų panaikinti

1.      Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su teisinio pagrindo nebuvimu, sprendimo atlikti tyrimą, teisės į gynybą, Reglamento 1/2003 20 straipsnio 2–4 dalių ir Chartijos 7 straipsnio pažeidimu

33      Ieškovės tvirtina, kad tam tikros priemonės, kurių Komisija ėmėsi atlikdama patikrinimą be įspėjimo ir kurias jos turėjo įvykdyti 2009 m. sausio 28–30 d. ir vasario 3 d. remiantis 2009 m. sausio 9 d. sprendimu (toliau – sprendimas atlikti patikrinimą), yra neteisėtos, o taip Komisijos gauta informacija neturėjo būti vertinama per administracinę procedūrą ir į ją neturėjo būti atsižvelgta priimant ginčijamą sprendimą.

34      Ieškovės prieštarauja dėl Komisijos inspektorių padarytų įvairių J. ir R. kompiuteriuose rastų el. laiškų kopijų ir viso J. kompiuterio standžiojo disko kopijos, taip pat dėl to, kad jie šias kopijas išsinešė vėlesniam tyrimui Komisijos patalpose Briuselyje (Belgija) (toliau – ginčijamos priemonės).

35      Pirma, ieškovės tvirtina, kad taip elgdamiesi Komisijos pareigūnai viršijo savo įgaliojimus, jiems suteiktus pagal Reglamento 1/2003 20 straipsnio 2 dalį. Konkrečiai kalbant, jos tvirtina, kad pagal minėto reglamento 20 straipsnio 2 dalies c punktą šie pareigūnai negali paimti dokumentų arba daryti jų kopijų, prieš tai jų neištyrę. Priešingu atveju Komisija galėtų paprasčiausiai pasidaryti bendrovės visos informacinės sistemos kopiją, įskaitant daugelį dokumentų, kurie neturi visiškai jokios reikšmės tyrimui, tam, kad patogiai ištirtų tai savo patalpose Briuselyje.

36      Antra, ieškovės mano, kad Komisijos padaryta šių duomenų kopija, kad vėliau būtų galima juos ištirti savo patalpose Briuselyje, peržengė sprendimo atlikti patikrinimą sąlygas, pagal kurias patikrinimų geografinė vieta turi būti tik Nexans patalpos.

37      Trečia, ieškovės tvirtina, kad ginčijamos priemonės pažeidė jų teisę į gynybą, nes apribojo jų galimybę ginti savo interesus. Jos mano, kad patikrinimo pratęsimas pusantro mėnesio iš tikrųjų apsunkino jų galimybę rimtai svarstyti pateikti prašymą atleisti nuo baudų, nes per šį laiką nebuvo galima įvertinti, kokią „didelę papildomą vertę“ buvo galima suteikti Komisijos jau surinktų įrodymų atžvilgiu.

38      Ketvirta, ieškovės tvirtina: kadangi šiuo atveju patikrinimas prasidėjo Prancūzijoje ir tęsėsi Belgijoje, Komisija turėjo įspėti Belgijos konkurencijos priežiūros instituciją (Belgija) apie patikrinimo tęsimą šioje šalyje, kaip tai reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 20 straipsnio 3 ir 4 dalis.

39      Penkta, ieškovės pabrėžia: kadangi duomenų, kurių Komisija iš anksto nepatikrino, „masinio“ kopijavimo neapima Komisijos kompetencija pagal Reglamentą Nr. 1/2003, toks paėmimas yra savavališkas ir neproporcingas kišimasis į jų privačią veiklą, saugomą Chartijos 7 straipsnio.

40      Komisija ginčija ieškovių argumentus.

41      Prieš atsakant į šalių argumentus reikia trumpai aptarti patikrinimo, kurį ieškovių patalpose atliko Komisijos pareigūnai, eigą.

a)      Dėl patikrinimo eigos

42      Kaip matyti iš 2012 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Nexans France ir Nexans / Komisija (T‑135/09, EU:T:2012:596), 2009 m. sausio 28 d. Komisijos inspektoriai kartu su Prancūzijos konkurencijos priežiūros institucijos atstovais atvyko į Nexans France patalpas Kliši (Prancūzija) atlikti patikrinimo pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalį. Jie įteikė įmonei sprendimą atlikti patikrinimą, skirtą „Nexans <…> ir viso[ms] įmonė[m]s, kurias ji (jos) tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja, įskaitant Nexans France“, ir aiškinamąjį raštą dėl patikrinimų.

43      Inspektoriai pageidavo patikrinti Nexans France dokumentus ir tam tikrų darbuotojų, t. y. R. (generalinio direktoriaus pavaduotojas ir rinkodaros direktorius – „Aukštos įtampos“ skyrius), B. (generalinis direktorius – „Aukštos įtampos“ skyrius) ir J. (pardavimo ir rinkodaros direktorius – „Požeminės aukštos įtampos“ komercijos skyrius), kompiuterius. Inspektoriai buvo informuoti, kad J. išvykęs ir pasiėmęs savo kompiuterį ir kad grįš tik 2009 m. sausio 30 d., penktadienį.

44      Pirmiausia inspektoriai patikrino R., B. ir J. Kabinetuose, taip pat jų bendros sekretorės kabinete esančius popierinius dokumentus. Tada jie perkėlė R., B. ir D. (projektų direktorius – „Aukštos įtampos“ skyrius) kompiuterius į jiems suteiktą susirinkimų salę. Pasinaudodami skaitmeninio tyrimo technologija (toliau – FIT) jie padarė veidrodines šių kompiuterių standžiųjų diskų kopijas ir paruošė jas indeksuoti; tai turėjo būti užbaigta kitą dieną. Pirmosios patikrinimo dienos pabaigoje J. kabinetas ir inspektoriams suteikta susirinkimų salė buvo užplombuoti. Antrąją patikrinimo dieną buvo tęsiama informacijos minėtose veidrodinėse kopijose paieška. Dienos pabaigoje jiems suteikta susirinkimų salė taip pat buvo užplombuota.

45      Trečiąją dieną inspektoriai galėjo patikrinti J., kuris grįžo į darbą, nešiojamąjį kompiuterį. Iš pradžių nebuvo padaryta minėto kompiuterio turinio kopija, tačiau FIT leido peržiūrėti failus, dokumentus ir el. laiškus, kurie buvo ištrinti iš šio kompiuterio standžiojo disko, ir buvo konstatuota, kad šie dokumentai yra reikšmingi tyrimui. Inspektoriai nusprendė padaryti šio kietojo disko veidrodinę kopiją. Vis dėlto šio tyrimo metu jie nebeturėjo pakankamai laiko padaryti tokią kopiją. Todėl jie nusprendė padaryti pasirinktų duomenų kopiją ir juos įrašyti į duomenų įrašymo kompiuterines laikmenas (toliau – kompiuterinės laikmenos), kurias ketino pasiimti į Briuselį. Į kompiuterines laikmenas JABR 12 ir JABR 13 buvo įrašyti du elektroninių laiškų, rastų J. nešiojamame kompiuteryje, rinkiniai. Į kompiuterines laikmenas JABR 14 ir JABR 15 jie taip pat nukopijavo visus R. kompiuteryje rastus el. laiškus. Šios keturios kompiuterinės laikmenos buvo įdėtos į vokus, šie užantspauduoti ir paskui ieškovių atstovo pasirašyti. Šie užantspauduoti vokai buvo nugabenti į Komisijos patalpas Briuselyje. J. kompiuteris ir jo kabinete rasta kompiuterinė laikmena, kurioje buvo slaptažodžiu apsaugoti dokumentai, padėti į spintą, kurią inspektoriai užplombavo. Komisijos tyrimui naudotų kompiuterių standžiuosiuose diskuose buvusi informacija vėliau pašalinta ir po šios operacijos minėtuose kompiuteriuose nebeliko jokių dokumentų, kurie buvo įrašyti per patikrinimą. Inspektoriai ieškovėms pranešė, kad jas informuos apie datą, kai patikrinimas bus tęsiamas. Ieškovės pažymėjo, jog pageidautų, kad galimas J. kompiuterio standžiojo disko patikrinimas vyktų Nexans France, o ne Komisijos patalpose.

46      2009 m. vasario 3 d., antradienį, inspektoriai grįžo į Nexans France patalpas. Jie atidarė užplombuotą spintą, kurioje buvo J. kabinete rasta kompiuterinė laikmena ir jo kompiuteris. Vietoje patikrino kompiuterinę laikmeną, atsispausdino ir pasiliko du dokumentus, rastus šioje kompiuterinėje laikmenoje, o pačią laikmeną grąžino ieškovių atstovams. Paskui jie padarė J. kompiuterio standžiojo disko tris veidrodines kopijas, jas įrašė į tris kompiuterines laikmenas. Inspektoriai ieškovių atstovams paliko vieną iš trijų kompiuterinių laikmenų, o dvi likusias įdėjo į du vokus, juos užantspaudavo ir išsivežė į Briuselį, prieš tai pažymėję, kad ieškovės ginčijo šios procedūros teisėtumą. Inspektoriai nurodė, kad užantspauduoti vokai bus atplėšti tik Komisijos patalpose, dalyvaujant ieškovių atstovams.

47      Vokai su Komisijos parsivežtomis kompiuterinėmis laikmenomis buvo atplėšti 2009 m. kovo 2 d. Komisijos patalpose Briuselyje, dalyvaujant ieškovių advokatams. Į šias kompiuterines laikmenas įrašyti dokumentai buvo patikrinti, o ant popieriaus inspektoriai atsispausdino tuos dokumentus, kurie, kaip jie manė, buvo reikšmingi tyrimui. Antroji šių dokumentų popierinė kopija ir jų sąrašas buvo įteikti ieškovių advokatams. Visų į aptariamas kompiuterines laikmenas įrašytų duomenų tyrimas truko aštuonias darbo dienas ir buvo užbaigtas 2009 m. kovo 11 d. Kabinetas, kuriame buvo nagrinėjami dokumentai ir kompiuterinės laikmenos, būdavo užplombuojamas kiekvienos darbo dienos pabaigoje, dalyvaujant ieškovių advokatams, o kitą dieną atidaromas visada jiems dalyvaujant. Po šio tyrimo kompiuterių standieji diskai, su kuriais dirbo Komisijos inspektoriai, buvo ištrinti.

b)      Dėl tariamo ginčijamų priemonių teisinio pagrindo nebuvimo

48      Ieškovės iš esmės tvirtina, kad padarydami J. kompiuterio standžiojo disko ir visų minėtame kompiuteryje bei R. kompiuteryje rastų el. laiškų kopijas, kad vėliau Komisijos patalpose Briuselyje galėtų ieškoti tyrimui reikšmingų dokumentų, Komisijos pareigūnai viršijo įgaliojimus, kurie Komisijai suteikti pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalį.

49      Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1/2003 4 straipsnį „siekiant, kad būtų taikomi Sutarties [101 ir 102] straipsniai, Komisija turi įgaliojimus, nustatytus šiuo reglamentu“.

50      Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Komisija, atlikdama šiuo reglamentu jai skirtas pareigas, gali atlikti visus reikiamus įmonių ir įmonių asociacijų patikrinimus.

51      Kiek tai susiję su Komisijos turimais įgaliojimais atlikti patikrinimus, Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta:

„Pareigūnai ir kiti lydintieji asmenys, Komisijos įgalioti atlikti patikrinimus, turi teisę:

<...>

b) tikrinti knygas ir kitus veiklos dokumentus, kokioje laikmenoje jie bebūtų saugomi;

c) paimti ar gauti tokių knygų ar dokumentų kopijas ar išrašus bet kokia forma;

d) užplombuoti bet kurias verslo patalpas ir knygas bei dokumentus tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui atlikti;

<...>“

52      Šiuo atveju reikia pažymėti, kad praktika pasidaryti kompiuterio standžiojo disko ar skaitmeninių duomenų laikmenoje išsaugotų duomenų kopiją naudojama taikant FIT, kurią Komisijos inspektoriai taiko per patikrinimus. Kaip savo rašytinėse pastabose aprašo Komisija, ir to neginčija ieškovės, naudojant šią technologiją kompiuterio standžiajame diske arba bet kokioje kitoje skaitmeninių duomenų laikmenoje taikant specialią programą ieškoma tyrimui reikšmingos informacijos pagal raktinius žodžius. Prieš šią paiešką turi būti vykdomas etapas, vadinamas „indeksavimu“, per kurį programa į katalogą sudeda visas raides ir žodžius, esančius tikrinamame kompiuterio standžiajame diske ar bet kokioje kitoje skaitmeninių duomenų laikmenoje. Šio indeksavimo trukmė priklauso nuo atitinkamos skaitmeninės laikmenos dydžio, bet paprastai tai užtrunka ilgai. Tokiomis aplinkybėmis Komisijos pareigūnai paprastai pasidaro duomenų, esančių tikrinamos įmonės skaitmeninių duomenų laikmenoje, kopiją tam, kad atliktų joje saugomų duomenų indeksavimą. Kompiuterio standžiojo disko atveju daroma jo veidrodinė kopija. Ši veidrodinė kopija leidžia tiksliai nukopijuoti visus tikrinamame standžiajame diske konkrečiu kopijos darymo momentu esančius duomenis, įskaitant galimai ištrintus failus.

53      Šiuo aspektu, pirma, reikia konstatuoti: kadangi, viena vertus, kaip paaiškinta šio sprendimo 52 punkte, tikrinamos įmonės skaitmeninių duomenų laikmenoje išsaugotų duomenų kopija padaryta siekiant indeksuoti, ir, kita vertus, šiuo indeksavimu siekiama sudaryti galimybę vėliau atlikti tyrimui reikšmingų dokumentų paiešką, Komisija turi įgaliojimus padaryti tokią kopiją pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b ir c punktus.

54      Priešingai, nei teigia ieškovės, iš Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b ir c punktų nematyti, kad Komisijos įgaliojimai pasidaryti ar gauti tikrinamos įmonės komercinių knygų ar dokumentų kopijas ar išrašus apima tik komercines knygas ar dokumentus, kurie jau buvo patikrinti.

55      Be to, reikia pažymėti, kad toks aiškinimas galėtų panaikinti minėto reglamento 20 straipsnio 2 dalies b punkto poveikį, nes tam tikromis aplinkybėmis atliekant tikrinamos įmonės komercinių knygų ir dokumentų tikrinimą gali prireikti iš anksto pasidaryti šių knygų ar dokumentų kopijas arba, kaip šiuo atveju, toks tikrinimas gali būti taip supaprastintas.

56      Taigi reikia konstatuoti: kadangi J. kompiuterio standžiojo disko ir visų minėtame kompiuteryje bei R. kompiuteryje rastų el. laiškų kopijos buvo padarytos Komisijos pareigūnams taikant FIT, kuria siekiama surasti tyrimui reikšmingos informacijos, šių kopijų padarymą apėmė įgaliojimai, numatyti Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose.

57      Antra, dėl to, kiek ieškovių argumentus reikia suprasti taip, kad jos priekaištauja Komisijos pareigūnams dėl to, kad jie prie tyrimo bylos pridėjo visų R. kompiuteryje ir J. kompiuteryje rastų el. laiškų kopijas ir pastarojo kompiuterio standžiojo disko veidrodinę kopiją, prieš tai nepatikrinę, ar visi šiose kopijose esantys dokumentai yra reikšmingi tyrimui, šiems argumentams negalima pritarti.

58      Kaip matyti iš šio sprendimo 42–47 punktų, tik po to, kai per R. kompiuteryje ir J. kompiuteryje rastų visų el. laiškų kopijose ir pastarojo kompiuterio standžiojo disko veidrodinėje kopijoje esančių dokumentų tyrimą, vykdytą Komisijos patalpose Briuselyje dalyvaujant ieškovių atstovams, Komisijos pareigūnai konstatavo, kad tam tikri iš šių dokumentų iš pirmo žvilgsnio yra reikšmingi tyrimui, jie galiausiai prie tyrimo bylos pridėjo popierinę atitinkamų dokumentų versiją.

59      Taigi konstatuotina, kad, priešingai, nei tvirtina ieškovės, Komisijos pareigūnai tiesiogiai prie tyrimo bylos nepridėjo dokumentų, esančių R. kompiuteryje ir J. kompiuteryje rastų visų el. laiškų kopijose ir pastarojo kompiuterio standžiojo disko veidrodinėje kopijoje, iš anksto nepatikrinę jų reikšmingumo tyrimui.

60      Trečia, dėl ieškovių argumento, kad Komisijos pareigūnai neturėjo įgaliojimų Komisijos patalpose atlikti tyrimui reikšmingos informacijos paiešką J. kompiuterio standžiojo disko veidrodinėje kopijoje ir visų minėtame kompiuteryje bei R. kompiuteryje rastų el. laiškų kopijose, reikia pažymėti, jog Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies b punkte nenustatyta, kad, kaip teigia ieškovės, tikrinamų įmonių komercinių knygų ir dokumentų tyrimas turi būti vykdomas jų patalpose, jei, kaip šiuo atveju, šio patikrinimo nebuvo galima užbaigti per iš pradžių numatytą laiko tarpą. Juo Komisija tik įpareigojama atliekant dokumentų tyrimą savo patalpose suteikti tikrinamoms įmonėms tokias pačias garantijas, kokios turi būti užtikrintos atliekant patikrinimą vietoje.

61      Reikia pažymėti, kad per posėdį atsakydamos į Bendrojo Teismo klausimą ieškovės pripažino, jog netvirtina, kad Komisija, savo patalpose Briuselyje tikrindama J. kompiuterio standžiojo disko veidrodinę kopiją ir visus minėtame kompiuteryje bei R. kompiuteryje rastus el. laiškus, elgėsi kitaip, nei būtų tai dariusi, jei šis patikrinimas būtų atliekamas ieškovių patalpose. Ieškovės tik nurodo, jog dėl to, kad toks patikrinimas buvo atliekamas Komisijos patalpose, jos neteko kompetentingų darbuotojų, kurie galėjo pateikti Komisijai paaiškinimų dėl tikrinamų dokumentų, pagalbos.

62      Šiuo klausimu pakanka pažymėti, jog ieškovės netvirtina, kad Komisija nesuteikė jų atstovams galimybės tiriant kopijas Komisijos patalpose pasikviesti tam tikrus darbuotojus.

63      Bet kuriuo atveju reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 46 ir 47 punktuose išdėstytų faktinių aplinkybių, aptariamos kopijos buvo nuvežtos į Briuselį užantspauduotuose vokuose, vokų su šiomis kopijomis atplėšimas ir jų nagrinėjimas įvyko su ieškovėmis sutartą dieną, dalyvaujant jų atstovams, Komisijos patalpos, kuriose buvo vykdomas šis nagrinėjimas, buvo tinkamai saugomos užplombuojant, dokumentai su šiais duomenimis, kuriuos Komisija nusprendė pridėti prie tyrimo bylos, buvo atspausdinti ir padarytas jų sąrašas, jų kopija perduota ieškovėms, o pabaigus nagrinėjimą J. kompiuterio standžiojo disko veidrodinė kopija ir šiame kompiuteryje bei R. kompiuteryje rastų visų elektroninių laiškų kopijos galutinai ištrintos.

64      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą, kad atlikdama patikrinimą Komisija neviršijo įgaliojimų, jai pripažįstamų pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalį. Taigi ieškovių kaltinimą šiuo aspektu reikia atmesti.

c)      Dėl sprendimo atlikti patikrinimą tariamo pažeidimo

65      Kiek tai susiję su ieškovių argumentu, kad iš esmės ieškodama tyrimui reikšmingos informacijos J. kompiuterio standžiojo disko veidrodinėje kopijoje ir šiame kompiuteryje bei R. kompiuteryje rastų visų el. laiškų kopijose savo patalpose Briuselyje Komisijos pareigūnai pažeidė sprendimo atlikti patikrinimą apimtį, reikia priminti, kad, remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija, minėto sprendimo motyvai riboja Komisijos pareigūnų įgaliojimų, suteiktų pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalį, sritį (2015 m. birželio 18 d. Sprendimo Deutsche Bahn ir kt. / Komisija, C‑583/13 P, EU:C:2015:404, 60 punktas).

66      Šiuo atveju, kalbant apie, pirma, sprendimo atlikti patikrinimą geografinę apimtį, reikia konstatuoti, kad to sprendimo 1 straipsnio antroje pastraipoje nurodyta:

„Patikrinimas gali būti atliktas visose įmonės kontroliuojamose patalpose, visų pirma esančiose šiuo adresu: 4-10 Rue Mozart, 92110 Kliši, Prancūzija“.

67      Taigi iš sprendimo atlikti patikrinimą matyti, kad nors patikrinimas „[galėjo būti]“ atliekamas „visose“ ieškovių „kontroliuojamose patalpose“, visų pirma jų biuruose Kliši, jis neturėjo būti, kaip tvirtina ieškovės, atliekamas tik jų patalpose, atmetant Komisijos galimybę tęsti patikrinimą daryti Briuselyje.

68      Kalbant apie, antra, sprendimo atlikti patikrinimą apimtį laiko atžvilgiu, reikia pažymėti, kad šio sprendimo 2 straipsnyje yra nustatyta data, nuo kurios galėjo būti tikrinama, tačiau nepatikslinta, kada tikrinimas turi būti užbaigtas.

69      Žinoma, tikrinimo pabaigos tikslios datos nenurodymas nereiškia, kad jis galėjo tęstis neribotai, nes Komisija šiuo aspektu turėjo laikytis protingo termino pagal Chartijos 41 straipsnio 1 dalį.

70      Vis dėlto šiuo atveju konstatuotina, kad pateikdamos šį pagrindą ieškovės neteigia, kad mėnesio laikotarpis nuo ieškovių patalpose atlikto patikrinimo iki tikrinimo tęsimo Briuselyje buvo neprotingas.

71      Vadinasi, priešingai, nei tvirtina ieškovės, sprendimas atlikti patikrinimą neužkerta kelio Komisijos pareigūnams šios institucijos patalpose Briuselyje tęsti tyrimui reikšmingos informacijos paiešką tam tikrų Nexans France darbuotojų kompiuterių standžiųjų diskų kopijose.

72      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą, kad Komisija nepažeidė ir sprendimo atlikti patikrinimą apimties, priimdama ginčijamas priemones per tyrimą. Todėl reikia atmesti ieškovių kaltinimus šiuo aspektu.

d)      Dėl tariamo teisės į gynybą pažeidimo

73      Ieškovės tvirtina, kad dėl tyrimui reikšmingų dokumentų atrankos operacijų sustabdymo nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2009 m. kovo 2 d., t. y. tos dienos, kada buvo atplėšti užantspauduoti vokai su kompiuterinėmis laikmenomis, kuriose buvo nukopijuoti visi tam tikrų Nexans France darbuotojų el. laiškai ir J. kompiuterio standžiojo disko veidrodinė kopija, jos neteko galimybės rimtai svarstyti pateikti prašymą atleisti nuo baudų, nes per šį laikotarpį negalėjo įvertinti kitos turimos informacijos papildomos vertės. Taip Komisija pažeidė jų teisę į gynybą.

74      Šiuo aspektu reikia priminti, kad, remiantis Pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 10 punktu, nuo baudų neatleidžiama, „jei [informacijos ir įrodymų] pateikimo metu Komisija jau turėjo pakankamai įrodymų priimti sprendimą atlikti patikrinimą dėl įtariamo kartelio arba jau buvo atlikusi tokį patikrinimą“.

75      Šiuo atveju, kaip tai patvirtino Bendrasis Teismas 2012 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Nexans France ir Nexans / Komisija (T‑135/09, EU:T:2012:596) 93 punkte, Komisija turėjo pakankamų įrodymų dėl aukštos įtampos povandeninių ir požeminių elektros kabelių, kad galėtų nurodyti atlikti patikrinimą, kuris ir buvo atliktas Nexans patalpose. Vadinasi, ieškovės negalėjo būti atleistos nuo baudų pagal Pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo.

76      Žinoma, remiantis Pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 23 punktu, įmonėms, kurios atskleidžia savo dalyvavimą įtariamame kartelyje, darančiame poveikį Europos Sąjungai, bet neatitinkančioms sąlygų, kurios turi būti tenkinamos tam, kad būtų atleista nuo baudų, vis dėlto gali būti sumažintos baudos, kurios kitaip joms būtų paskirtos. Pagal minėto pranešimo 24 punktą, kad įmonei būtų sumažinta bauda, ji privalo Komisijai pateikti įtariamo pažeidimo įrodymų, kurie turėtų didelės papildomos vertės, palyginti su Komisijos jau turėtais įrodymais.

77      Vis dėlto reikia pažymėti, kad ieškovės turėjo duomenis, kurių kopiją pasidarė Komisijos pareigūnai. Taigi jos neabejotinai galėjo nustatyti informaciją, kurios nebuvo šiose skaitmeninėse kopijose ir kuri atsižvelgiant į tyrimo dalyką galėjo turėti didelės papildomos vertės, palyginti su Komisijos jau turėtais įrodymais.

78      Be to, net jeigu, kaip iš esmės teigia ieškovės, Komisija jau turėjo kompiuterių standžiuosius diskus su informacija, kuri galėjo būti pateikta jų prašyme atleisti nuo baudų, dar kartą reikia priminti, kad tai, jog Komisija padarė tam tikrų Nexans France darbuotojų visų el. laiškų kopijas ir J. kompiuterio standžiojo disko veidrodinę kopiją, nereiškia, kad ji jas ištyrė ir jau buvo susipažinusi su jose esančia informacija. Iš tiesų toks tyrimas buvo atliktas tik po to, kai aptariamos kopijos Briuselyje buvo išimtos iš užantspauduotų vokų. Tokiomis aplinkybėmis ieškovės dar turėjo galimybę išnagrinėti minėto standžiojo disko ir minėtų el. laiškų turinį ir pranešti Komisijai apie juose esančius dokumentus ar įrodymus, turinčius papildomos vertės, palyginti su kitais Komisijos per tyrimą jau surinktais įrodymais.

79      Vadinasi, priešingai, nei tvirtina ieškovės, Komisija neužkirto ieškovėms kelio įvertinti galimybę pateikti prašymą atleisti nuo baudų.

80      Dėl ieškovių tvirtinimo, kad buvo pažeista jų teisė į gynybą, reikia priminti, jog per išankstinio tyrimo etapą Komisijos priimtos tyrimo priemonės, būtent tikrinimo priemonės ir prašymai pateikti informacijos, dėl savo pobūdžio reiškia, kad Komisija įtaria, jog buvo padarytas pažeidimas, ir tai gali labai paveikti įtariamų įmonių padėtį. Dėl to svarbu vengti, kad per šį administracinės procedūros etapą būtų negrįžtamai pažeista teisė į gynybą, nes priimtos tyrimo priemonės gali turėti lemiamą reikšmę renkant įrodymus apie įmonių veiksmų, už kuriuos joms gali kilti atsakomybė, neteisėtumą (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Orange / Komisija, T‑402/13, EU:T:2014:991, 79 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

81      Vis dėlto šiuo atveju tai, kad aptariami elektroniniai duomenys buvo nagrinėjami ne Nexans France patalpose Kliši, o Komisijos patalpose Briuselyje, neturi reikšmės ieškovių teisės į gynybą užtikrinimui, nes buvo nustatyta, kad kompiuterinės laikmenos su įrašytais aptariamais elektroniniais duomenimis buvo pervežtos į Briuselį užantspauduotuose vokuose, kad Komisija perdavė ieškovėms šių duomenų kopiją, kad vokų su kompiuterinėmis laikmenomis su šiais duomenimis atplėšimas ir jų papildomas nagrinėjimas įvyko su ieškovėmis sutartą dieną dalyvaujant jų atstovams, kad Komisijos patalpos, kuriose vykdytas šis nagrinėjimas, buvo tinkamai apsaugotos užplombuojant, kad dokumentai su šiais duomenimis, kuriuos Komisija nusprendė pridėti prie tyrimo bylos, buvo atspausdinti ir padarytas jų sąrašas, kad jų kopija perduota ieškovėms ir kad pabaigus nagrinėjimą visų kompiuterinių laikmenų ir kompiuterių, kurie naudoti atliekant šį tyrimą, turinys buvo galutinai ištrintas.

82      Taigi ieškovių kaltinimą, susijusį su jų teisės į gynybą pažeidimu, reikia atmesti kaip nepagrįstą.

e)      Dėl Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 3 ir 4 dalių tariamo pažeidimo

83      Ieškovės kaltina Komisiją, kad ši tyrė tam tikrų Nexans France darbuotojų visų el. laiškų kopijas ir J. kompiuterio standžiojo disko veidrodinę kopiją savo patalpose Briuselyje, prieš tai neinformavusi apie tai Belgijos konkurencijos priežiūros institucijos.

84      Šiuo klausimu reikia priminti, kad, pirma, pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalį „Komisija priima [sprendimus atlikti patikrinimą] pasitarusi su valstybės narės, kurios teritorijoje bus atliekamas patikrinimas, konkurencijos institucija“, ir, antra, pagal to paties reglamento 20 straipsnio 3 dalį „Komisija pakankamai iš anksto informuoja apie patikrinimą valstybės narės, kurios teritorijoje jis bus atliekamas, konkurencijos instituciją“.

85      Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 3 ir 4 dalių ratio legis, nurodyta minėto reglamento 24 konstatuojamojoje dalyje, leidžia valstybių narių konkurencijos priežiūros institucijoms aktyviai bendradarbiauti su Komisija, kai ji įgyvendina savo kompetenciją tyrimo srityje pagal šio reglamento 20 straipsnio 1 dalį.

86      Šiuo klausimu Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad „valstybės narės, kurios teritorijoje bus atliekamas patikrinimas, konkurencijos institucijos pareigūnai ir jos įgalioti ar paskirti pareigūnai šios institucijos ar Komisijos prašymu aktyviai padeda Komisijos įgaliotiems pareigūnams ir kitiems lydintiesiems asmenims“ ir kad „tuo tikslu jie naudojasi šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytais įgaliojimais“.

87      Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad Komisija prieš priimdama sprendimą atlikti patikrinimą pasitarė su Autorité de la concurrence (Konkurencijos priežiūros institucija) (Prancūzija). Taip pat neginčijama, kad Komisija pakankamai iš anksto pranešė minėtai institucijai apie planuojamą patikrinimą Nexans France patalpose. Neginčijama ir tai, kad Komisijos inspektoriai patikrinimą Nexans France patalpose atliko kartu su minėtos institucijos atstovais.

88      Taigi reikia konstatuoti, kad Komisija šiuo atveju laikėsi Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų nurodymų.

89      Ieškovių argumentai negali paneigti šios išvados.

90      Iš tikrųjų, priešingai, nei tvirtina ieškovės, iš Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 3 ir 4 dalių negalima daryti išvados, kad Komisija šiuo atveju turėjo „pasitarti“ ar „pakankamai iš anksto informuoti“ Belgijos konkurencijos priežiūros instituciją, kai ji dokumentų tyrimą, pradėtą atliekant patikrinimą kitos valstybės narės teritorijoje pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnį, dėl praktinių priežasčių ketino tęsti savo patalpose Briuselyje; šis reikalavimas taikomas tik kai ji ketina atlikti patikrinimą Belgijoje įsikūrusios įmonės patalpose.

91      Iš to išplaukia, kad ieškovės kaltinimas dėl Komisijos padaryto Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 3 ir 4 dalių pažeidimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

f)      Dėl Chartijos 7 straipsnio tariamo pažeidimo

92      Ieškovės iš esmės tvirtina: kadangi ginčijamos priemonės viršijo Komisijos įgaliojimus, suteiktus pagal Reglamentą Nr. 1/2003, jos taip pat neatitiko reikalavimo apsaugoti nuo savavališko ar neproporcingo valdžios institucijų kišimosi į bet kurio – tiek fizinio, tiek juridinio – asmens privačios veiklos sritį.

93      Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip buvo konstatuota šio sprendimo 64 punkte, ginčijamos priemonės neviršijo Komisijos įgaliojimų pagal Reglamentą Nr. 1/2003. Ieškovių kaltinimas, susijęs su Chartijos 7 straipsnio pažeidimu, kiek jis siejamas su pirmine išvada dėl Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies pažeidimo, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

94      Dėl to, kad kaltinimas, susijęs su Chartijos 7 straipsnio pažeidimu, turi būti aiškinamas kaip savarankiškas kaltinimas, reikia pažymėti, kad ieškovių argumentai šiuo klausimu grindžiami tokia pačia prielaida, kuria buvo grindžiami argumentai dėl Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 2 dalies pažeidimo, t. y. kad Komisijos pareigūnai pasidarė R. kompiuteryje ir J. kompiuteryje rastų visų el. laiškų kopijas ir J. kompiuterio standžiojo disko veidrodinę kopiją ir tiesiogiai pridėjo šias kopijas prie tyrimo bylos, iš anksto nepatikrinę, ar jose esantys dokumentai reikšmingi tyrimui.

95      Kaip jau buvo konstatuota šio sprendimo 48–72 punktuose, tokia prielaida yra klaidinga, nes ieškovių argumentai dėl Chartijos 7 straipsnio pažeidimo neturi pagrindo.

96      Taigi reikia atmesti ieškovių argumentus, kad per Komisijos patikrinimą jų patalpose paimti dokumentai negalėjo būti naudojami grindžiant ginčijamą sprendimą, nes buvo gauti neteisėtai.

97      Be to, taip pat reikia atmesti ieškovių argumentus, kad ginčijamas sprendimas negalėjo būti grindžiamas per Komisijos patikrinimą Prysmian patalpose paimtais dokumentais, nes Komisija, rinkdama šiuos dokumentus, naudojo tą patį metodą kaip ir per patikrinimą jų patalpose. Iš tikrųjų, net pripažinus, kad, kaip nurodo ieškovės, prie bylos po patikrinimo Prysmian patalpose dokumentai buvo pridėti naudojant tą patį metodą, koks nagrinėjamas šioje byloje, pakanka pažymėti, kad ieškovių argumentus, susijusius su minėto metodo neteisėtumu, Bendrasis Teismas atmetė kaip nepagrįstus.

98      Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad aptariamos elektroninių duomenų kopijos nebuvo gautos neteisėtai, todėl, priešingai, nei teigia ieškovės, Komisija teisėtai galėjo naudoti šiuos duomenis pagrįsti išvadoms, susijusioms su ginčijamame sprendime konstatuoto pažeidimo buvimu.

99      Taigi iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

2.      Dėl antrojo pagrindo, siejamo su vertinimo klaida nustatant ieškovių dalyvavimo darant pažeidimą pradžios datą

100    Ieškovės tvirtina, kad Komisija nepagrįstai nustatė 2000 m. lapkričio 13 d. kaip Nexans France dalyvavimo darant pažeidimą pradžią. Dalyvavimas prasidėjo tik 2001 m. vasario 22 d., kai tam tikri Nexans darbuotojai, t. y. R. ir J., sudalyvavo Londone (Jungtinė Karalystė) organizuotame susitikime A/R dėl povandeninių ir požeminių elektros kabelių projektų skyrimo.

101    Šiuo klausimu, pirma, ieškovės tvirtina, kad bendrai vertinami byloje esantys įrodymai pakankamai neįrodo Nexans France darbuotojų dalyvavimo 2000 m. lapkričio 29 d. susitikime A/R Kvala Lampūre (Malaizija).

102    Antra, ieškovės nurodo, kad nors Komisija teisingai nelaiko jų atsakingomis už pažeidimą iki 2000 m. lapkričio 13 d., jų dalyvavimą darant pažeidimą po šios datos ji grindžia aplinkybe, kad pažeidimas jau buvo daromas nuo 1999 m. vasario 18 d. Tačiau šio pažeidimo egzistavimas bent nuo pastarosios datos pakankamai neįrodytas, priešingai, nei ji tvirtina ginčijamo sprendimo 1064 konstatuojamojoje dalyje.

103    Pirmiausia ieškovės mano, kad šiuo klausimu Komisija rėmėsi tik tam tikrų prašymus sumažinti baudą pateikusių pareiškėjų, konkrečiai Sumitomo Electric Industries, Hitachi Cable ir J-Power Systems, pateiktais įrodymais, kurie yra paprasčiausios nuogirdos ir jų patikimumu abejojo pati Komisija. ABB pareiškimai, išdėstyti pateikiant prašymą atleisti nuo baudos, kuriuos mini Komisija, taip pat nėra patikimi.

104    Priešingai iš ginčijamo sprendimo išplaukiančiai išvadai, Komisijos turimi prašymai sumažinti baudas patvirtina, kad 1999 m. ir iki 2001 m. pradžios kartelis dar neegzistavo. Pirma, byloje esantys įrodymai, kuriuos pateikė Sumitomo Electric Industries, Hitachi Cable ir J–Power Systems, rodo tik tai, kad tam tikri elektros kabelių gamintojai susitikdavo, tačiau jiems nepavykdavo sudaryti susitarimo. Antra, ABB pateikti įrodymai tik rodo bandymus teisėtai bendradarbiauti konkurencijai neprieštaraujančiu būdu, sukuriant teisėtą konsorciumą.

105    Galiausiai ieškovės ginčija ginčijamame sprendime grindžiant pažeidimo egzistavimą nuo 1999 m. vasario 18 d. nurodytų tiesioginių įrodymų įrodomąją galią. Dauguma šių įrodymų yra bendro pobūdžio sunkiai suprantami užrašai darbotvarkėse, kurie nesuteikia informacijos nei apie galimų susitikimų turinį, nei apie jų dalyvius.

106    Komisija ginčija ieškovių argumentus.

107    Dėl Komisijos pasirinktos Nexans France dalyvavimo darant pažeidimą pradžios datos reikia pažymėti, kad Nexans France ir Nexans atsirado iš elektros kabelių srityje veikiančios grupės, sudarytos iš [konfidencialu](1) ir jos dukterinių bendrovių.

108    2000 m. lapkričio 13 d. [konfidencialu] dukterinė bendrovė [konfidencialu] didžiąją dalį savo veiklų požeminių elektros kabelių srityje perleido vienai iš savo dukterinių bendrovių Vivalec, kuri buvo pervadinta Nexans France. Šis perleidimas taip pat apėmė tam tikrų darbuotojų, konkrečiai B., R. ir J., perėjimą. Per kelis kitus mėnesius likusi [konfidencialu] dukterinių bendrovių veikla elektros kabelių srityje buvo perleista pastarajai visiškai priklausančiai bendrovei [konfidencialu]. Vėliau, tačiau iki 2001 m. birželio 12 d., Nexans France ir [konfidencialu] buvo parduotos [konfidencialu] naujai sukurtai dukterinei bendrovei Nexans. 2001 m. birželio 12 d. kai Nexans akcijos buvo pradėtos kotiruoti biržoje [konfidencialu], perleido apie 80 % jos akcijų, todėl Nexans tapo nepriklausoma nuo [konfidencialu] grupės. [konfidencialu] vėliau perleido visas Nexans, kuri tapo pagrindine grupės Nexans bendrove, akcijas (ginčijamo sprendimo 709 ir 711 konstatuojamosios dalys).

109    Ginčijamame sprendime Komisija nurodė, jog įrodymai patvirtina, kad [konfidencialu] darbuotojai, kurie 2000 m. lapkričio 13 d. perėjo į Vivalec, tapusią Nexans France, tiesiogiai dalyvavo darant pažeidimą nuo 1999 m. vasario 18 d. iki 2009 m. sausio 28 d. Ji nusprendė nesiųsti pranešimo apie kaltinimus grupės, sudarytos iš [konfidencialu] ir jos dukterinių bendrovių, bendrovėms. Ji taip pat nenagrinėjo klausimo, ar Nexans France yra atsakinga už dalyvavimą kartelyje iki 2000 m. lapkričio 13 d. kaip [konfidencialu] veiklos tesėja. Tačiau ji nusprendė pasirinkti šią datą kaip Nexans France dalyvavimo darant pažeidimą pradžios datą. Kalbant apie Nexans, ji, kaip patronuojančioji bendrovė, pripažinta atsakinga už Nexans France elgesį tik nuo 2001 m. birželio 12 d. (ginčijamo sprendimo 710, 711 ir 912 konstatuojamosios dalys).

110    Iš to, kad išdėstyta, matyti, kad 2000 m. lapkričio 13 d., Komisijos pasirinkta kaip Nexans France dalyvavimo darant pažeidimą pradžios data, iš tikrųjų tėra [konfidencialu] veiklos, susijusios su, Komisijos nuomone, jau pradėtu daryti pažeidimu, perleidimo Vivalec, tapusiai Nexans France, apėmusio ir pagrindinių šių bendrovių darbuotojų, dalyvavusių antikonkurencinėje veikloje, t. y. B., R. ir J., perėjimą į pastarąją bendrovę, data.

111    Iš to matyti, kad šio pagrindo pagrįstumo vertinimas pirmiausia turi būti siejamas su klausimu, ar 2000 m. lapkričio 13 d. jau egzistavo ginčijamame sprendime nurodytas pažeidimas, kurį Komisija pripažino vienu ir tęstiniu, ir ar atitinkami [konfidencialu] darbuotojai, perėję į Vivalec, tapusią Nexans France, iki minėtos datos jau dalyvavo jį įgyvendinant, todėl jų dalyvavimą 2001 m. vasario 22 d. susitikime A/R Londone galima laikyti tik jų ankstesnės antikonkurencinės veiklos tęsimu. Šiuo atžvilgiu nereikia tikrinti, ar Komisija teisingai nustatė, kad ginčijamame sprendime nurodytas pažeidimas prasidėjo 1999 m. vasario 18 d. Šiuo atveju svarbu ne tai, ar šis pažeidimas prasidėjo 1999 m. vasario 18 d., o tai, ar jis jau egzistavo 2000 m. lapkričio 13 d. ir ar atitinkami darbuotojai prisidėjo prie šio pažeidimo iki minėto susitikimo.

112    Pirmiausia dėl pažeidimo egzistavimo iki 2000 m. lapkričio 13 d., iš ginčijamo sprendimo 137 –157 konstatuojamųjų dalių, kuriose daroma nuoroda į Sumitomo Electric Industries, Hitachi Cable ir J–Power Systems pareiškimus pateikiant bendrą prašymą atleisti nuo baudų, ir į faktinių aplinkybių susiklostymo metu parengtus dokumentus, kuriuos minėtos bendrovės pateikė kartu su prašymu atleisti nuo baudų, matyti, kad nuo 1999 m. vasario 18 d. iki 2001 m. vasario 22 d. [konfidencialu] atstovai, konkrečiai – J. ir R., dalyvavo įvairiuose susitikimuose, kurių tikslas buvo parengti povandeninių ir požeminių elektros kabelių projektų, esančių įvairiose pasaulio dalyse, paskirstymo taisykles arba paskirstyti šiuos projektus kartelio dalyviams. Kalbama apie susitikimus A/R, organizuotus 1999 m. vasario 18 d. Ciuriche (Šveicarija), 1999 m. kovo 24 d. Kvala Lampūre, 1999 m. birželio 3 ir 4 d. Tokijuje (Japonija), 1999 m. liepos 26 d. Londone ir 1999 m. spalio 19 d. Kvala Lampūre. Dėl 2000 m. Komisija nurodė, kad buvo organizuoti mažiausiai keturi susitikimai: kovo 1 ir 2 d., gegužės 11 d., liepos mėn. ir lapkričio 29 d. (ginčijamo sprendimo 146 konstatuojamoji dalis ir I priedas). Ji taip pat konstatavo, kad, remiantis Sumitomo Electric Industries, Hitachi Cable ir J–Power Systems pateiktoje darbotvarkėje esančiais užrašais, R. ir J. dalyvavo šiuose susitikimuose [konfidencialu] vardu (ginčijamo sprendimo 146 konstatuojamoji dalis).

113    Dėl šių susitikimų turinio pažymėtina, kad Komisijos ginčijamame sprendime nurodyti įrodymai, konkrečiai ginčijamame sprendime pateikti susitikimų užrašai, patvirtina diskusijas dėl rinkų pasidalijimo susitarimų, t. y. susitarimo dėl „nacionalinės teritorijos“ ir susitarimo dėl „eksporto teritorijų“ pasidalijimo pagal iš anksto nustatytas kvotas, rengimo. Komisija taip pat pateikia įrodymų, patvirtinančių, kad projektai jau buvo skirstomi nuo 1999 m. Šiuo klausimu ji minėtame sprendime pateikia atskiros nuomonės pavyzdį, dokumentą, leidusį pažymėti ir kontroliuoti elektros kabelių projektų paskyrimą atskiriems kartelio dalyviams. Ji nurodo, kad per minėtus susitikimus vyko diskusijos ir dėl galimybės į šiuos susitarimus įtraukti Europos įmonės ABB, Brugg Kabel ir Sagem, taip pat dėl poreikio paskirti japoną koordinatorių, kad būtų užtikrinta komunikacija tarp dviejų kartelio pusių.

114    Be to, Komisija konstatuoja, kad kartu su bendru Sumitomo Electric Industries, Hitachi Cable ir J–Power Systems prašymu atleisti nuo baudų pateiktus įrodymus, kuriais ji rėmėsi grįsdama kartelio egzistavimą iki 2000 m. lapkričio 13 d., patvirtina ABB pareiškimai, išdėstyti jos prašyme atleisti nuo baudos, ir jos kartu su minėtu prašymu pateikti to laikotarpio dokumentai. Ginčijamo sprendimo 149 ir 150 konstatuojamosiose dalyse ji daro nuorodą į ABB pareiškimus dėl 2000 m. balandžio mėn. įvykusio jos ir [konfidencialu] darbuotojų susitikimo ir dėl represijų, kurias 2000 m. ABB patyrė iš Pirelli dėl laimėto projekto Italijoje, t. y. pastarajai įmonei paskirtoje teritorijoje. Minėto sprendimo 151 konstatuojamojoje dalyje ji taip pat pateikia el. laiško ir vidaus dokumentų turinį, patvirtinantį, kad 2000 m. balandžio mėn. ABB jau dalyvavo „susitarime dėl nacionalinės teritorijos“ ir dalijosi Europos projektus su kitais kartelio R nariais.

115    Komisijos nurodyti įrodymai taip pat patvirtina, kad [konfidencialu] darbuotojai vaidino svarbų vaidmenį rengiant ginčijame sprendime konstatuotą pažeidimą sudarančius susitarimus ir juos įgyvendinant. Jie ne tik buvo aktyvūs kartelio nariai nuo 1999 m. vasario 18 d. susitikimo Ciuriche, tačiau, kaip matyti iš minėto sprendimo 141 konstatuojamojoje dalyje nurodytų 1999 m. liepos 26 d. susitikimo Londone užrašų, jie stengėsi į kartelį įtraukti kitas Europos įmones. Be to, kaip ginčijamo skundžiamo 154 konstatuojamojoje dalyje nurodė Komisija, Sumitomo Electric Industries, Hitachi Cable ir J–Power Systems žodiniai pareiškimai leido patvirtinti, kad [konfidencialu] darbuotojas J. buvo ginčijamame sprendime Komisijos nurodytos 2000 m. rugsėjo mėnesį parengtos pirmosios atskiros nuomonės autorius.

116    Reikia pažymėti, jog dėl to, kad 2000 m. lapkričio mėn. [konfidencialu] veiklą perėmė Vivalec, tapusi Nexans France, kartelio veikimo būdas nepasikeitė. Iš tikrųjų tie patys asmenys ir toliau atstovavo įmonei kartelio susitikimuose, vaidindami tą pati vaidmenį darant pažeidimą. Konkrečiai po 2000 m. lapkričio mėn. J. ir toliau buvo atsakingas už atskirų nuomonių parengimą ir atnaujinimą, taip pat buvo „grupės R“ sekretorius, atsakingas už ryšius su kartelio „A puse“ (žr., be kita ko, ginčijamo sprendimo 94, 96, 99 ir 211 konstatuojamąsias dalis).

117    Galiausiai reikia pažymėti, kad buvo daromas vienas ir tęstinis pažeidimas, o Komisijos surinkti įrodymai nerodo, kad kartelis laikinai neveikė nuo 1999 m. pradžios iki 2001 m. pradžios. Iš ginčijamo sprendimo taip pat matyti, kad [konfidencialu] atstovai R. ir J. dalyvavo kartelio susitikimuose tiek 1999 m., tiek 2000 m., nors, kaip ginčijamo sprendimo 146 konstatuojamojoje dalyje pažymi Komisija, tikėtina, kad jie dalyvavo ne visuose 2000 m. organizuotuose susitikimuose.

118    Tikimybė, kad tam tikri [konfidencialu] personalo nariai nedalyvavo viename iš 2000 m. organizuotų susitikimų, neleidžia abejoti atitinkamos įmonės dalyvavimo kartelyje tęstinumu, ypač atsižvelgiant į 2001 m. vasario 22 d. susitikimo A/R Londone, kuris, kaip nurodo ieškovės, yra Nexans France dalyvavimo kartelyje pradžia, užrašų turinį. Šiuose užrašuose pateikiamas dalyvių sąrašas, kuriame prie Nexans France darbuotojų J. ir R. pažymėta „[konfidencialu]“, o tai rodo buvusius [konfidencialu] darbuotojus. Be to, minėtuose užrašuose užsimenama apie Nexans France veiklos pradžią, nurodoma, kad Nexans kotiravimas biržoje buvo atidėtas, tačiau patvirtintas ir kad [konfidencialu] nuo šiol bus telekomunikacijų įmonė. Taigi, priešingai, nei teigia ieškovės, minėto susitikimo užrašai patvirtina, kad Nexans France dalyvavimas šiame susitikime tebuvo ankstesnės slaptos [J.] ir [R.] veiklos tęstinumas po elektros kabelių gamybos veiklos restruktūrizacijos iš [konfidencialu] ir jos dukterinių bendrovių sudarytos grupės viduje.

119    Iš šios informacijos matyti, kad, pirma, vėliausiai 2000 m. viduryje jau buvo sukurtas Komisijos ginčijamame sprendime konstatuotas kartelis ir kad [konfidencialu], atstovaujama R. ir J., buvo viena iš šio kartelio steigėjų. Antra, iš to matyti, jog Komisija teisingai pripažino, kad Nexans France dalyvavimas kartelyje buvo [konfidencialu] darbuotojų veiklos, pradėtos 1999 m. pradžioje, tąsa. Taigi Komisija nepadarydama klaidos galėjo konstatuoti, kad Nexans France dalyvavimas kartelyje prasidėjo 2000 m. lapkričio 13 d., t. y. tą dieną, kai Vivalec, tapusi Nexan France, perėmė [konfidencialu] veiklą požeminių elektros kabelių srityje ir į ją perėjo tiesiogiai su karteliu susiję asmenys.

120    Ieškovių pateikti argumentai negali paneigti šios išvados.

121    Pirma, reikia konstatuoti, kad ieškovės, izoliuotai pateikdamos ir analizuodamos Komisijos surinktus įrodymus, siekia paneigti jų įrodomąją galią. Jos atskirai analizuoja prašymus atleisti nuo baudų ar jas sumažinti pateikusių įmonių pareiškimus ir to laikotarpio įrodymus, kuriuos šios įmonės pateikė kartu su savo prašymais.

122    Šiuo klausimu reikia priminti, kad nors Komisija, norėdama įrodyti SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą, turi pateikti tikslių ir nuoseklių įrodymų, nebūtinai kiekvienas jos pateiktas įrodymas turi atitikti šiuos kriterijus dėl kiekvienos pažeidimo dalies. Pakanka, kad šį reikalavimą atitiktų bendrai vertinama institucijos pateiktų įrodymų visuma. Ginčijamame sprendime Komisijos nurodyti požymiai įmonės padarytam šios nuostatos pažeidimui įrodyti turi būti vertinami ne kiekvienas atskirai, o kaip visuma (žr. 2013 m. gegužės 17 d. Sprendimo Trelleborg Industrie ir Trelleborg / Komisija, T‑147/09 ir T‑148/09, EU:T:2013:259, 51 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2014 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Repsol Lubricantes y Especialidades ir kt. / Komisija, T‑562/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:1078, 152 ir 153 punktus ir nurodytą jurisprudenciją). Be to, daugeliu atvejų apie antikonkurencinius veiksmus ar susitarimą galima spręsti iš tam tikrų sutapimų ir požymių, kurie, nagrinėjami kartu, gali įrodyti konkurencijos taisyklių pažeidimą, jeigu nėra kito logiško paaiškinimo (2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Total Marketing Services / Komisija, C‑634/13 P, EU:C:2015:614, 26 punktas).

123    Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta šio sprendimo 112–115 punktuose, Komisijos ginčijamame sprendime nurodyti įrodymai patvirtina neteisėtus ryšius tarp Europos ir Japonijos povandeninių ir požeminių elektros kabelių gamintojų, sudėtinio susitarimo dėl rinkų pasidalijimo tarpusavyje rengimą ir šio susitarimo įgyvendinimą nuo 1999 m. pradžios. Šie įrodymai taip pat patvirtina, kad [konfidencialu], tapusios Vivalec, o vėliau Nexans France, darbuotojai vaidino esminį vaidmenį mezgant šiuos ryšius.

124    Antra, priešingai, nei tvirtina ieškovės, Komisijos išvados dėl pažeidimo egzistavimo nuo 1999 m. pradžios iki 2001 m. pradžios pagrįstos ne tik Sumitomo Electric Industries, Hitachi Cable ir J–Power Systems kartu su bendru prašymu atleisti nuo baudų pateiktais įrodymais. Nors šie įrodymai dažniausiai nurodomi grindžiant Komisijos pastabas, ši institucija taip pat remiasi ABB pateiktais įrodymais, kuriuose aiškiai kalbama apie [konfidencialu] dalyvavimą darant pažeidimą.

125    Ieškovės klysta dėl ginčijamo sprendimo 1064 konstatuojamosios dalies, kai tvirtina, kad Komisija pati patvirtino, jog konstatuodama pažeidimo egzistavimą dėl pirminio laikotarpio ji remiasi tik Sumitomo Electric Industries, Hitachi Cable ir J–Power Systems pareiškimais. Šioje konstatuojamojoje dalyje, kuri yra ginčijamo sprendimo dalyje, skirtoje įvertinti bendram Sumitomo Electric Industries, Hitachi Cable ir J–Power Systems, kaip antro prašymą atleisti nuo baudų ar jas sumažinti pateikusio asmens, bendradarbiavimui baudos nustatymo tikslu, Komisija tik konstatavo, kad šių pareiškėjų pateikta informacija yra panaši į lemiamus įrodymus, kaip tai suprantama pagal Pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 punktą, t. y. didelę įrodomąją galią turinčius įrodymus. Ji taip pat nurodė, kad pažeidimo egzistavimą nuo 1999 m. vasario 18 d. iki 2001 m. kovo 1 d. ji galėjo įrodyti remdamasi tik šia informacija, tačiau tai nereiškia, kad ji neturėjo kitų su šiuo laikotarpiu susijusių įrodymų, konkrečiai ABB, kuri pirmoji susisiekė su Komisija ir pradėjo bendradarbiauti pagal minėtą pranešimą, pateiktų įrodymų.

126    Trečia, priešingai, nei tvirtina ieškovės, nėra priežasties abejoti Sumitomo Electric Industries, Hitachi Cable, J–Power Systems ir ABB pareiškimų nuoširdumu ir patikimumu.

127    Iš esmės pagal jurisprudenciją jokia Sąjungos teisės nuostata ar bendrasis principas nedraudžia Komisijai įmonės atžvilgiu remtis kitų kaltinamų įmonių pareiškimais. Priešingu atveju Komisijai tenkanti SESV 101 straipsnio pažeidimų įrodinėjimo pareiga būtų nepakeliama ir nesuderinama su SESV jai skirta užduotimi prižiūrėti tinkamą šių nuostatų taikymą (žr. 2005 m. spalio 25 d. Sprendimo Groupe Danone / Komisija, T‑38/02, EU:T:2005:367, 285 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

128    Nors iš esmės gali būti tam tikras nepasitikėjimas pagrindinių neteisėto kartelio dalyvių savanoriškais pareiškimais, atsižvelgiant į tai, kad šie dalyviai gali stengtis pateikti daugumą kaltinimus patvirtinančių įrodymų, susijusių su jų konkurentų veikla, vis dėlto prašymas taikyti pranešimą dėl bendradarbiavimo, siekiant atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo, nebūtinai skatina pateikti iškreiptus įrodymus apie kitų kartelio dalyvių dalyvavimą. Iš tikrųjų bet koks mėginimas suklaidinti Komisiją gali turėti įtakos vertinant pareiškėjo nuoširdumą ir bendradarbiavimo besąlygiškumą, o tai savo ruožtu gali turėti įtakos jo galimybei visapusiškai pasinaudoti pranešimu dėl bendradarbiavimo (2011 m. liepos 12 d. Sprendimo Toshiba / Komisija, T‑113/07, EU:T:2011:343, 94 punktas).

129    Nagrinėjamu atveju Komisija iš tikrųjų abejojo Sumitomo Electric Industries, Hitachi Cable ir J–Power Systems pareiškimų, pateiktų kartu su bendru prašymu atleisti nuo baudų, patikimumu, todėl šioms įmonėms pritaikė ne 50 %, o 45 % baudos sumažinimą. Vis dėlto Komisijos abejonės buvo susijusios ne su pažeidimo pradžia, o su J–Power Systems pasitraukimo iš kartelio data, nes prašymą atleisti nuo baudų ar jas sumažinti pateikusios įmonės nurodė skirtingas šio pasitraukimo datas. Dėl pradinio kartelio laikotarpio pažymėtina, kad Komisija ginčijamo sprendimo 1064 konstatuojamojoje dalyje nurodė, jog Sumitomo Electric Industries, Hitachi Cable ir J–Power Systems pateikti įrodymai yra lemiami.

130    Be to, priešingai, nei tvirtina ieškovės, Sumitomo Electric Industries, Hitachi Cable ir J–Power Systems pateikti pareiškimai negali būti laikomi paprasčiausiai „nuogirdomis“ grindžiamais įrodymais. Iš tikrųjų tai teisėtų šių įmonių atstovų pareiškimai, pagrįsti to laikotarpio įrodymais, pavyzdžiui, darbotvarkių ištraukomis ir susitikimų užrašais. Be to, Sumitomo Electric Industries, Hitachi Cable ir J–Power Systems pateiktus įrodymus patvirtina su ABB prašymu atleisti nuo baudos pateikti įrodymai (žr. šio sprendimo 114 punktą).

131    Ieškovių tvirtinimas, kad pateikdama ieškinį dėl ginčijamo sprendimo, užregistruotą numeriu T‑445/14, ABB ginčija Komisijos pasirinktą jos dalyvavo kartelyje pradžios datą, turi būti atmestas kaip nereikšmingas, nes jis neturi jokios reikšmės šios įmonės kartu su prašymų atleisti nuo baudos pateiktų įrodymų, kuriais patvirtinimas kartelio egzistavimas nuo 2000 m. vidurio, vertei.

132    Ketvirta, dėl ieškovių argumento, kad iš prašymus atleisti nuo baudų ar jas sumažinti pateikusių įmonių pareiškimų matyti, jog 1999 m. ir 2000 m. kartelio dar nebuvo, pakanka priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją tam, kad būtų susitarimas, kaip jis suprantamas pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, pakanka, kad atitinkamos įmonės būtų išreiškusios savo bendrą valią elgtis rinkoje tam tikru būdu. Galima manyti, kad susitarimas, kaip jis suprantamas pagal minėtą nuostatą, sudarytas, jeigu yra suderinta valia dėl paties konkurencijos ribojimo principo, net jeigu dėl konkrečių siekiamo apribojimo elementų dar vyksta derybos (žr. 2011 m. birželio 16 d. Sprendimo Solvay / Komisija, T‑186/06, EU:T:2011:276, 85 ir 86 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

133    Be to, iš jurisprudencijos matyti, kad pagal Sutarties konkurencijos nuostatoms būdingą koncepciją visi ūkio subjektai turi savarankiškai pasirinkti rinkoje įgyvendinamą politiką. Nors šis savarankiškumo reikalavimas neatima iš ūkio subjektų teisės protingai prisiderinti prie konstatuoto ar numanomo konkurentų elgesio, jis griežtai prieštarauja bet kokiam tiesioginiam ar netiesioginiam tokių ūkio subjektų kontaktui, kuris gali turėti įtakos esamam ar potencialiam konkurento elgesiui rinkoje arba atskleisti tokiam konkurentui elgesį, kurio nuspręsta ar numatoma imtis šioje rinkoje, jei šių kontaktų tikslas ir poveikis – sukurti konkurencines sąlygas, kurios, atsižvelgiant į tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų pobūdį, įmonių dydį bei skaičių ir šios rinkos apimtį, neatitinka normalių sąlygų nagrinėjamoje rinkoje (šiuo klausimu žr. 1999 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija / Anic Partecipazioni, C‑49/92 P, EU:C:1999:356, 116–118 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

134    Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš šio sprendimo 111–134 punktų, nustatyta, kad 1999 m. ir 2000 m. pagrindinių povandeninių ir požeminių elektros kabelių Japonijos ir Europos gamintojų, įskaitant Nexans France, atstovai susitikdavo norėdami parengti povandeninių ir požeminių elektros kabelių projektų įvairiose pasaulio dalyse skyrimo taisykles arba paskirstyti šiuos projektus kartelio dalyviams. Nors minėtų taisyklių parengimas užtruko, nėra jokių abejonių, kad šiuose susitikimuose dalyvavusių įmonių atstovai turėjo bendrą siekį pasidalyti povandeninių ir požeminių elektros kabelių projektus, taigi jie sudarė antikonkurencinį susitarimą, kaip jis suprantamas pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį.

135    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia atmesti antrąjį pagrindą.

136    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, jog ieškovės neįrodė Komisijos neteisėto elgesio ar klaidos, leidžiančių visiškai ar iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą.

137    Taigi reikalavimai dėl panaikinimo turi būti atmesti.

B.      Dėl reikalavimų, susijusių su skirtų baudų sumažinimu

138    Prieš nagrinėjant įvairius ieškovių prašymus sumažinti baudas, kurios joms buvo skirtos, reikia priminti, kad teisėtumo kontrolę papildo neribota jurisdikcija, kuri Sąjungos teismui suteikta pagal Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį, remiantis SESV 261 straipsniu. Ši jurisdikcija, be paprastos sankcijos teisėtumo kontrolės, teismui suteikia teisę pakeisti Komisijos vertinimą savuoju, todėl panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtą vienkartinę arba periodinę baudą. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad neribotos jurisdikcijos įgyvendinimas neprilygsta patikrinimui savo iniciatyva, ir priminti, kad Sąjungos teismuose vyksta rungimosi procesas. Išskyrus su viešąja tvarka susijusius pagrindus, kuriuos teismas iškelia savo iniciatyva, kaip antai ginčijamo sprendimo nemotyvavimą, būtent ieškovas turi nurodyti su ginčijamu sprendimu susijusius ieškinio pagrindus ir pateikti įrodymų jiems pagrįsti (2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimo KME Germany ir kt. / Komisija, C‑389/10 P, EU:C:2011:816, 130 ir 131 punktai).

139    Ieškovės prašo sumažinti joms skirtų baudų dydžius, kad būtų įvertintos, pirma, Komisijos klaidos dėl Nexans France dalyvavimo darant pažeidimą trukmės, ir, antra, Komisijos klaidos, susijusios su joms pritaikytu sunkumo koeficientu.

1.      Dėl Komisijos klaidos, susijusios su „Nexans France“ dalyvavimo darant pažeidimą trukme

140    Reikia pažymėti, kad Nexans France dalyvavimo kartelyje trukmė yra vienas iš Komisijos ginčijamame sprendime konstatuoto pažeidimo elementų ir Sąjungos teismas negali jo vertinti remdamasis Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsniu (2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Galp Energía España ir kt. / Komisija, C‑603/13 P, EU:C:2016:38, 77 punktas). Be to, kadangi ieškovių prašymas šiuo klausimu turi būti suprantamas kaip prašymas, kad Bendrasis Teismas Komisijos vertinimą dėl dauginimo koeficiento, susijusio su Komisijos apskaičiuojant ieškovėms skirtos baudos dydį naudota trukme, pakeistų savuoju, reikia pažymėti, kad šis prašymas grindžiamas vieninteliu argumentu, kad Komisija padarė klaidą, kai nustatė, kad Nexans France pradėjo dalyvauti darant pažeidimą nuo 2000 m. lapkričio 13 d. Pirma, reikia pažymėti, kad toks argumentas nereikšmingas, kalbant apie ginčijamo sprendimo 2 straipsnio d punkte ieškovėms skirtą baudą, nes aptariama bauda ieškovėms buvo skirta už įmonės, kurią jos sudarė pagal SESV 101 straipsnį, dalyvavimą darant pažeidimą nuo 2001 m. birželio 12 d. iki 2009 m. sausio 28 d. Antra, taip pat reikia pažymėti, kad nagrinėjant antrąjį ieškinio pagrindą, kuriuo grindžiamas reikalavimas dėl panaikinimo, buvo nustatyta, kad Komisija nepadarė klaidos, kai 2000 m. lapkričio 13 d. pasirinko kaip Nexans France dalyvavimo pradžią. Kadangi ieškovės nepateikė papildomų įrodymų, kurie pagrįstų Komisijos apskaičiuojant joms ginčijamu sprendimu skirtų baudų bazinį dydį taikytų dauginimo koeficientų pakeitimą, reikia atmesti jų prašymą sumažinti minėtas baudas, kiek jis grindžiamas Komisijos tariamai padaryta klaida dėl Nexans France dalyvavimo darant pažeidimą trukmės.

2.      Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su akivaizdžia vertinimo klaida ir pareigos motyvuoti nesilaikymu, taip pat vienodo požiūrio principo pažeidimu nustatant sunkumo koeficientą apskaičiuojant baudas

141    Šį pagrindą sudaro trys dalys. Nurodydamos pirmą dalį ieškovės tvirtina, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir nesilaikė savo pareigos motyvuoti, kai nesumažino sunkumo koeficiento, nes neatsižvelgė į įrodymus, kad kartelis veikė ribotai ir buvo labai neveiksmingas. Antroje dalyje ieškovės tvirtina, kad Komisija nepagrįstai padidino minėtą koeficientą, norėdama įvertinti bendrą šalių rinkos dalį. Trečioje dalyje jos tvirtina, kad pritaikiusi joms tokį koeficientą Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą.

142    Prieš pradedant nagrinėti tris šio pagrindo dalis reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalis įmonėms, tyčia ar dėl neatsargumo pažeidusioms SESV 101 straipsnio 1 dalies nuostatas, Komisija sprendimu gali skirti baudas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant tiek į pažeidimo sunkumą, tiek į jo trukmę.

143    Remiantis 2006 m. baudų apskaičiavimo gairių 19–22 punktais, vienas iš dviejų veiksnių, kuriais grindžiamas bazinis baudos dydis, yra atitinkamų pardavimų vertės procentinė dalis, nustatoma atsižvelgiant į pažeidimo sunkumo laipsnį. Pažeidimo sunkumas yra vertinamas atskirai kiekvienu konkrečiu pažeidimo atveju, atsižvelgiant į visas su juo susijusias aplinkybes. Siekdama nustatyti pardavimų vertės procentinę dalį, į kurią turi būti atsižvelgta tam tikru atveju, Komisija atsižvelgia į tam tikrus veiksnius, pavyzdžiui, pažeidimo pobūdį, visų susijusių šalių bendrą rinkos dalį, pažeidimo geografinę aprėptį ir patį pažeidimą.

144    Nustatydama baudų dydį Komisija turi diskreciją, kad skatintų įmones laikytis konkurencijos taisyklių (žr. 2012 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Novácke chemické závody / Komisija, T‑352/09, EU:T:2012:673, 43 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2013 m. kovo 14 d. Sprendimo Dole Food ir Dole Germany / Komisija, T‑588/08, EU:T:2013:130, 662 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). Vis dėlto atlikdamas baudos dydžio kontrolę teismas negali remtis šia diskrecija, nei kiek tai susiję su pasirinktais elementais, į kuriuos atsižvelgta taikant 2006 m. baudų apskaičiavimo gairėse nurodytus kriterijus, nei kiek tai susiję su šių elementų vertinimu, kad atsisakytų vykdyti išsamią tiek teisinę, tiek faktinę baudos dydžio kontrolę (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimo KME Germany ir kt. / Komisija, C‑272/09 P, EU:C:2011:810, 102 punktą). Be to, kiekvieną kartą nusprendusi skirti baudas pagal konkurencijos teisę Komisija privalo laikytis bendrųjų teisės principų, įskaitant vienodo požiūrio ir proporcingumo principus, kaip juos aiškina Sąjungos teismai (2012 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Novácke chemické závody / Komisija, T‑352/09, EU:T:2012:673, 44 punktas).

145    Nagrinėjamu atveju reikia priminti, kad ginčijamame sprendime, visų pirma jo 997–1010 konstatuojamosiose dalyse, Komisija laikėsi nuomonės, kad, kiek tai susiję su baziniu baudos dydžiu ir sunkumo nustatymu, pažeidimas dėl savo pobūdžio reiškė vieną iš didžiausių konkurencijos apribojimų, o tai, kaip ji manė, pateisino 15 % normos taikymą. Taip pat šią visų adresačių normą ji padidino 2 % dėl bendros rinkos dalies ir dėl beveik pasaulinės kartelio geografinės aprėpties, nes jis apėmė, be kita ko, visą EEE teritoriją. Be to, ji konstatavo, kad Europos įmonių, įskaitant ieškoves, elgesys padarė didesnę žalą konkurencijai nei kitų įmonių elgesys, nes Europos įmonės ne tik dalyvavo A/R lygmens kartelyje, bet ir tarpusavyje dalijosi elektros kabelių projektus pagal europinį šio kartelio lygmenį. Dėl šios priežasties ji nustatė tokias pardavimų vertės procentines dalis, į kurias reikia atsižvelgti dėl pažeidimo sunkumo: 19 % – Europos įmonėms ir 17 % – kitoms įmonėms.

146    Atsižvelgiant į šiuos argumentus reikia nagrinėti ieškovių nurodytas tris pagrindo dalis.

a)      Dėl trečiojo pagrindo pirmos dalies

147    Ieškovės nurodo, kad per administracinę procedūrą jos pateikė argumentų, įrodančių, jog didžioji dalis elektros kabelių pardavimų nebuvo susijusi su ginčijamame sprendime konstatuotu pažeidimu. Jos tvirtina, kad atsisakydama sumažinti pardavimo vertės dalį, kad būtų įvertintas šis ribotas pažeidimo veikimas ir neveiksmingumas, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir nepakankamai motyvavo ginčijamą sprendimą, kiek tai susiję su jų prašymu sumažinti sunkumo koeficientą.

148    Šiuo klausimu ieškovės pažymi, kad, pirma, susitarimas dėl „nacionalinės teritorijos“ negalėjo turėti įtakos Europos rinkai, nes dėl technologinių ir logistinių priežasčių Japonijos įmonės nekėlė realios grėsmės Europos gamintojams šioje rinkoje. Net nesant susitarimo, ginčijamame sprendime minėtų Europos viešųjų pirkimų rezultatas būtų buvęs toks pats.

149    Antra, ieškovės tvirtina, kad kartelis apėmė tik labai mažą elektros kabelių pirkimų dalį Europoje. Jos nurodo, kad atitinkamu laikotarpiu atliko daugiau nei 4 000 su pažeidimu susijusių elektros kabelių pardavimų Europoje. Tačiau pranešime apie kaltinimus nurodyta tik mažiau nei 100 manipuliavimo viešųjų pirkimų konkursais atvejų. Jos nurodo, kad nėra vienos Europos požeminių ir povandeninių elektros kabelių rinkos, kurioje visi pardavimai vyktų vienodai ir tokiomis pačiomis konkurencinėmis sąlygomis. Todėl Komisija negalėjo pasinaudodama ekstrapoliacijos metodu atrinkti mažos dalies projektų, susijusių su elektros kabeliais, konkrečiai projektų, skirtų perdavimo tinklo operatoriams, kad nustatytų, jog pažeidimas apėmė didelę rinkos dalį. Ieškovės taip pat tvirtina, kad Komisija neįrodė pažeidimo poveikio klientams taikytoms kainoms ar vartotojų mokėtoms kainoms.

150    Trečia, ieškovės mano, kad, kalbant apie didesnę dalį elektros kabelių pardavimų, patenkančių į ginčijamo sprendimo taikymo sritį, nebuvo SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimo įrodymų.

151    Ketvirta, ieškovės tvirtina, kad net jei ir yra susitarimo tarp konkurentų, susijusio su elektros kabelių pardavimais, įrodymų, daugeliu atvejų šio susitarimo nebuvo laikomasi. Tarp priežasčių, kurios trukdė laikytis susitarimo, jos, pavyzdžiui, nurodo atvejį, kai projektas nebuvo įgyvendintas, nes dėl jo organizuoti viešieji pirkimai buvo panaikinti, teisėto bendradarbiavimo tarp elektros kabelių gamintojų atvejį, atvejį, kai klientui nereikėjo konkurencingų pasiūlymų, nes jis buvo suinteresuotas konkretaus gamintojo užpatentuota technologija, ir atvejį, kai projektas buvo paskirtas įmonei, kuri nedalyvavo kartelyje, nors dėl šio projekto kartelio nariai ir diskutavo. Jos taip pat nurodo, kad jų vidaus struktūra trukdė laikytis susitarimo, nes darbuotojai, kurie dalyvavo kartelio susitikimuose, dažnai neturėjo kontaktų su pasiūlymus rengiančiomis grupėmis. Taip pat labai ilgas elektros kabelių projektų valdymo laikotarpis ir klientų bei pasiūlymų specifikacijų pakeitimai lėmė pirminių konkurentų tarpusavio kontaktų neveiksmingumą.

152    Komisija ginčija ieškovių argumentus.

1)      Dėl tariamos vertinimo klaidos

153    Pirma, reikia konstatuoti, kad savo argumentais ieškovės iš esmės kaltina Komisiją, kad ši nustatydama baudas neatsižvelgė į realaus poveikio atitinkamai rinkai ribotumą ar netgi visišką tokio poveikio nebuvimą. Ieškovės tvirtina, be kita ko, kad pažeidimas „nepadarė įtakos“ daugumai elektros kabelių pardavimų, apie kuriuos kalbama pranešime apie kaltinimus, arba kad susitarimas „negalėjo turėti poveikio klientams“, visų pirma jiems taikomoms kainoms. Galiausiai jos tvirtina, kad su karteliu nesusijusios faktinės aplinkybės susilpnino jo poveikį.

154    Antra, tam tikri ieškovių argumentai taip pat susiję su susitarimo buvimo įrodymų nepakankamumu. Komisijos atsakymas į ieškovių argumentus taip pat prisideda prie SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimo įrodymo; konkrečiai keliamas klausimas, ar reikia įrodyti pažeidimo, kuris, kaip susijęs su rinkos pasidalijimu, gali būti kvalifikuojamas kaip pažeidimas dėl tikslo, poveikį. Komisija iš esmės tvirtina: kadangi ginčijamame sprendime konstatuotas pažeidimas yra pažeidimas dėl tikslo, kaip tai suprantama pagal suformuotą jurisprudenciją (žr. 2012 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Expedia, C‑226/11, EU:C:2012:795, 35 punktą ir nurodytą jurisprudenciją), ji neturėjo įrodyti jo poveikio. Ji taip pat remiasi jurisprudencija, pagal kurią antikonkurencinį tikslą turinčio susitarimo įgyvendinimo, netgi dalinio, pakanka tam, kad būtų atmesta galimybė daryti išvadą, jog šis susitarimas neturėjo poveikio rinkai (2005 m. spalio 25 d. Sprendimo Groupe Danone / Komisija, T‑38/02, EU:T:2005:367, 148 punktas).

155    Dublike ieškovės paaiškino savo pareiškimus, nurodydamos, kad jų argumentai dėl pažeidimo riboto veikimo ir jo poveikio kainoms nebuvimo buvo pateikti kalbant apie pažeidimo sunkumą, o ne apie išvadą dėl jo buvimo. Ieškovės tvirtina, kad antikonkurencinis susitarimas, kuris buvo nevisiškai įgyvendintas ir kuris bet kuriuo atveju neturėjo jokio poveikio klientų mokamoms kainoms, turi būti laikomas ne tokiu sunkiu kaip susitarimas, kuris buvo visiškai įgyvendintas ir padarė žalos klientams dėl padidintų kainų.

156    Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad daugelis ieškovių argumentų, apibendrintų šio sprendimo 153–155 punktuose, susiję su pažeidimo „įgyvendinimo“ sąvokos, nurodytos 2006 m. baudų apskaičiavimo gairių 22 punkte, ir sąvokos „konkreti įtaka rinkai“, į kurią, kai ją galima įvertinti, Komisija gali atsižvelgti nustatydama baudą pagal Baudų nustatymo remiantis Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalimi ir [AP] sutarties 65 straipsnio 5 dalimi metodo gaires (OL C 9, 1998, p. 3, toliau – 1998 m. baudų apskaičiavimo gairės), painiojimu. Pagal šioje byloje taikytinų 2006 m. baudų apskaičiavimo gairių 22 punktą Komisija, vertindama pažeidimo sunkumą tam, kad apskaičiuotų baudą, nebūtinai turi atsižvelgti į konkrečią įtaką rinkai ar jos nebuvimą kaip į sunkinančią ar lengvinančią aplinkybę. Pakanka, kaip šiuo atveju, kad Komisijos nustatytą pardavimų vertės procentinės dalies, į kurią turi būti atsižvelgta, dydį pateisintų kiti veiksniai, galintys turėti įtakos sunkumo nustatymui pagal minėtą nuostatą, kaip antai pats pažeidimo pobūdis, bendra visų susijusių asmenų rinkos dalis ir jo geografinė aprėptis.

157    Taigi, kiek ieškovės savo argumentais siekia įrodyti, kad dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kartelio dalyvių valios, jis negalėjo daryti poveikio ar duoti rezultatų, kurių buvo tikimasi, šiuos argumentus reikia atmesti.

158    Tiek, kiek ieškovių argumentus reikia suprasti taip, kad jos mano, jog Komisija neįrodė pažeidimo įgyvendinimo, su jais taip pat negalima sutikti.

159    Iš tikrųjų reikia pažymėti, kad vienintelis ieškovių nurodytas argumentas, kuris gali būti vertinamas kaip susijęs su pažeidimo įgyvendinimu, yra argumentas, kad Nexans France negalėjo laikytis susitarimų dėl savo vidaus struktūros, nes darbuotojai, kurie dalyvavo kartelio susitikimuose, neturėjo kontaktų su pasiūlymus rengiančiomis grupėmis. Tačiau šiam argumentui negalima pritarti, nes nurodyto negalėjimo laikytis susitarimų nepakanka paneigti Komisijos ginčijamame sprendime nurodytais įrodymais pagrįstą ir ieškovių neginčytą išvadą, kad Nexans France, kaip ir kiti kartelio nariai, iš esmės laikėsi susitarimo dėl „nacionalinės teritorijos“ ir dalyvavo Azijos ir Europos gamintojams dalijantis elektros kabelių projektus, įgyvendintinus „eksporto teritorijose“, taip pat Europos gamintojams dalijantis jiems priskirtus elektros kabelių projektus, įgyvendintinus „eksporto teritorijose“, ir elektros kabelių projektus, įgyvendintinus Europos gamintojų „nacionalinėje teritorijoje“.

2)      Dėl tariamo pareigos motyvuoti nesilaikymo

160    Dėl kaltinimo, susijusio su nepakankamu motyvavimu, reikia priminti, kad motyvavimas, reikalaujamas pagal SESV 296 straipsnį, turi atitikti nagrinėjamo teisės akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai parodyti institucijos, priėmusios šį aktą, argumentus taip, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtos priemonės motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti kontrolę (žr. 2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, C‑521/09 P, EU:C:2011:620, 147 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

161    Šiuo atveju reikia pažymėti, jog, priešingai, nei nurodo ieškovės, Komisija ginčijamo sprendimo 1007 konstatuojamojoje dalyje išdėstė priežastis, dėl kurių atsakydama į ieškovių per administracinę procedūrą pateiktus argumentus nurodė, kad vienas ir tęstinis pažeidimas nagrinėjamu atveju buvo visiškai įgyvendintas. Iš tikrųjų Komisija priminė, kad Sąjungos teismai patvirtino, jog „tai, kad susitarimas buvo nevisiškai įgyvendintas, nereiškia, kad nebuvo laikomasi slapto susitarimo“, ir jog tai, kad „[ji] neturi įrodymų, patvirtinančių slaptą susitarimą kiekvienoje valstybėje narėje ir susitariančioje šalyje, kurioje veikė kartelis, nereiškia, kad šis pažeidimas nebuvo įgyvendinamas“.

162    Be to, ginčijamo sprendimo 1006 konstatuojamojoje dalyje Komisija į ieškovių per administracinę procedūrą pateiktą argumentą, kad pažeidimas neturėjo įtakos konkurencijai EEE, atsakė nurodydama: kadangi susitarimai, už kuriuos nubausta ginčijamame sprendime, yra SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimas, apskaičiuojant baudą nereikėjo įrodyti šių susitarimų įtakos rinkai ar konkurencijai arba į ją atsižvelgti.

163    Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog aplinkybė, kad Komisijos ginčijamo sprendimo 1413 išnašoje grindžiant to sprendimo 1006 konstatuojamojoje dalyje pateiktą paaiškinimą nurodyta jurisprudencija yra nereikšminga, o minėtas paaiškinimas – netinkamas atsisakymo atsižvelgti į tariamą pažeidimo įtakos EEE nebuvimą vertinant pažeidimo sunkumą (žr. šios sprendimo 156 punktą) pagrindimas, kiek ja grindžiamas šis kaltinimas, neturi reikšmės.

164    Iš tikrųjų pagal suformuotą jurisprudenciją pareiga motyvuoti yra esminis formos reikalavimas, kurį reikia skirti nuo klausimo dėl motyvavimo pagrįstumo, susijusio su pačiu ginčijamo akto teisėtumu. Todėl kaltinimai ir argumentai, kuriais siekiama užginčyti minėto akto pagrįstumą, nagrinėjant pagrindą, susijusį su motyvavimo nebuvimu ar stoka, yra netinkami (šiuo klausimu žr. 2001 m. kovo 22 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C‑17/99, EU:C:2001:178, 35–38 punktus ir 2005 m. birželio 15 d. Sprendimo Corsica Ferries France / Komisija, T‑349/03, EU:T:2005:221, 52 ir 59 punktus).

165    Taigi reikia atmesti trečiojo pagrindo pirmą dalį.

b)      Dėl trečiojo pagrindo antros dalies

166    Ieškovės pažymi, kad iš ginčijamo sprendimo 998–1010 konstatuojamųjų dalių matyti, jog Komisija pardavimų vertės dalį 2 % padidino visoms įmonėms dėl, pirma, visų įmonių bendros rinkų dalies dydžio ir, antra, geografinės pažeidimo apimties. Jos teigia, kad padidinimas dėl bendros rinkų dalies dydžio nepagrįstas, nes tam tikri dalyviai pažeidimo laikotarpiu pasikeitė, o kai kurios įmonės pradėjo daryti pažeidimą po 1999 m. vasario 18 d. ir nustojo jame dalyvauti dar iki galutinės datos, t. y. 2009 m. sausio 28 d.

167    Komisija ginčija ieškovių argumentus.

168    Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad nors, kaip tvirtina ieškovės, ne visos su karteliu susijusios įmonės jame dalyvavo visą atitinkamą laikotarpį, vis dėlto, viena vertus, didžiąją šio laikotarpio dalį kartelyje dalyvavo pagrindiniai aukštos ir labai aukštos įtampos povandeninių ir požeminių elektros kabelių gamintojai iš Europos ir Japonijos. Be to, nuo 2001 m. pabaigos iki 2006 m. kartelį stiprino mažesnio dydžio Europos tiekėjai, kaip antai Brugg Kabel, nkt cables, Safran ir Silec Cable, o nuo 2002 m. pabaigos iki 2005 m. vidurio – Pietų Korėjos tiekėjai. Kita vertus, kaip pažymi Komisija ir ieškovės tam neprieštarauja, atitinkamos rinkos dalyvių, kurie nėra ginčijamo sprendimo adresatai, skaičius yra labai nedidelis. Tokiomis aplinkybėmis, atlikus išsamią kontrolę, reikia daryti išvadą, kad Komisija, nepadarydama klaidos, galėjo konstatuoti, jog visos ginčijamo sprendimo adresatės apėmė beveik visas įmones EEE aukštos ir labai aukštos įtampos povandeninių ir požeminių elektros kabelių rinkoje. Komisija taip pat galėjo padaryti teisingą išvadą, kad ši aplinkybė, kaip ir tai, kad kartelio geografinė aprėptis buvo beveik pasaulinė (ieškovės to neginčija), sunkino pažeidimą, todėl pardavimų vertės dalis, į kurią reikia atsižvelgti, buvo padidinta 2 %.

169    Taigi reikia atmesti trečiojo pagrindo antrą dalį.

c)      Dėl trečiojo pagrindo trečios dalies

170    Ieškovės teigia, kad Komisijos atliktas Europos įmonių ir Japonijos įmonių diferencijavimas, kiek tai susiję su pardavimų vertės procentine dalimi, nustatyta siekiant atsižvelgti į pažeidimo sunkumą, prieštarauja vienodo požiūrio principui.

171    Ieškovės primena, kad pardavimų vertės dalis, kurią Komisija taikė Europos įmonėms, yra 2 % didesnė už taikytą kitoms įmonėms. Motyvuodama šį skirtumą Komisija ginčijamo sprendimo 999 konstatuojamojoje dalyje pažymėjo, kad ne tik egzistavo priskyrimo mechanizmai pagal „kartelio lygmenį A/R“, bet ir „tam tikrų projektų dėl EEE tikslas buvo atlikti papildomą pasidalijimą tarp Europos gamintojų pagal kartelio europinį lygmenį“. Jos pabrėžia, kad, anot Komisijos, „šie kiti veiksmai, kurių ėmėsi tik Europos gamintojai, padidino žalą konkurencijai, kuri jau buvo padaryta susitarimu dėl rinkų pasidalijimo tarp Europos, Japonijos ir Pietų Korėjos gamintojų, taigi pažeidimo sunkumo laipsnį“, ir kad „europiniu kartelio lygmeniu padarytas papildomas iškraipymas pateisina sunkumo laipsnio padidinimą 2 % įmonėms, dalyvavusioms įgyvendinant šį kartelio aspektą“.

172    Ieškovės ginčija šį diferencijavimą, pirma, tvirtindamos, kad „europinį kartelio lygmenį“ įgyvendino ne tik Europos įmonės. Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Japonijos ir Pietų Korėjos įmonės dalyvavo diskusijose dėl tam tikrų projektų, susijusių su Europos klientais. Antra, jos mano, kad Komisija neįrodė, kaip minėtas lygmuo „padidino žalą konkurencijai, kuri jau buvo padaryta“, ar to, koks buvo „papildomas iškraipymas“, kurį lėmė šis lygmuo.

173    Komisija ginčija ieškovių argumentus.

174    Reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją kiekvieną kartą nusprendusi skirti baudas pagal konkurencijos teisę Komisija privalo laikytis pagrindinių teisės principų, įskaitant vienodo požiūrio principą, kaip jį aiškina Sąjungos teismai. Pagal šį principą reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, nebent toks vertinimas objektyviai pateisinamas (žr. 2012 m. birželio 27 d. Sprendimo Bolloré / Komisija, T‑372/10, EU:T:2012:325, 85 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2016 m. sausio 19 d. Sprendimo Mitsubishi Electric / Komisija, T‑409/12, EU:T:2016:17, 108 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

175    Kiek tai susiję su Europos įmonių veiksmų sunkumo vertinimu, palyginti su Azijos, konkrečiai – su Japonijos įmonių veiksmais, reikia priminti, kad ginčijamame sprendime konstatuotą pažeidimą Komisija kvalifikavo kaip vieną ir tęstinį pažeidimą, kurį sudaro du lygmenys, t. y. kartelio „lygmuo A/R“ ir šio kartelio „europinis lygmuo“. Pirmą iš šių lygmenų sudarė, pirma, susitarimas dėl „nacionalinės teritorijos“, pagal kurį Japonijos ir Pietų Korėjos įmonės įsipareigojo palikti Europos „nacionalinę teritoriją“, skirtą tik kartelio dalyviams R, o šie savo ruožtu įsipareigojo palikti Japonijos ir Pietų Korėjos „nacionalinę teritoriją“; ir, antra, projektų, vykdomų didžiojoje likusio pasaulio dalyje, vadinamoje „eksporto teritorijomis“, pasidalijimas. Kaip matyti iš šio sprendimo 12 punkto, pagal antrą iš šių lygmenų Europos įmonės dalijosi projektais, vykdomais Europos „nacionalinėje teritorijoje“, ir projektais, Europos įmonėms priskirtais „eksporto teritorijose“.

176    Priežastys, dėl kurių Komisija manė, kad abu kartelio lygmenys sudarė vieną pažeidimą, išdėstytos ginčijamo sprendimo 527–619 konstatuojamosiose dalyse. Šiomis aplinkybėmis, kiek tai susiję su to paties bendro tikslo, siejančio minėtus kartelio lygmenis, egzistavimo sąlyga, to sprendimo 534 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo:

„Dėl europinio kartelio lygmens (taip pat paskirstymo tarp Azijos įmonių) buvo sudarytas bendras susitarimas, dėl kurio jis buvo įgyvendinamas. Per šiuos europinius susitikimus R Europos koordinatorius tęsė diskusijas, kurios vyko per susitikimus A/R <...> Todėl šalys dažnai rengdavo susitikimus R iš karto po susitikimų A/R <...>. Be to, per susitikimus R šalys išreiškė suinteresuotumą projektais eksporto teritorijose, kurie turėjo būti aptarti per susitikimus A/R. Taip pat susitikimuose A/R dalyvavusios šalys buvo informuojamos apie pagrindines diskusijas dėl kartelio europinio lygmens <...>. Taigi kartelio europinis lygmuo buvo bendro plano dalis.“

177    Komisija daugumą Japonijos ir Pietų Korėjos įmonių laikė atsakingomis už dalyvavimą visame kartelyje, įskaitant jo europinį lygmenį. Konkrečiai kalbant, už visą šį kartelį ji pripažino atsakingomis Japonijos įmones, priklausiusias pačiam kartelio branduoliui, t. y. – Sumitomo Electric Industries, Hitachi Cable ir jų bendrąją įmonę J–Power Systems, taip pat Furukawa Electric, Fujikura ir jų bendrąją įmonę Viscas.

178    Vis dėlto ginčijamo sprendimo 537 konstatuojamojoje dalyje Komisija patikslino įvairių įmonių dalyvavimo kartelyje apimtį. Šiuo aspektu ji nurodė:

„Pats kartelio branduolys (Nexans, Pirelli / Prysmian, Furukawa[Electric], Fujikura ir Viscas, Sumitomo [Electric Industries], Hitachi[Cable] ir [J–Power Systems]) buvo toks pats [požeminiams ir povandeniniams elektros] kabeliams ir taikė tiek nacionalinės teritorijos principą, tiek susitarimą dėl projektų priskyrimo eksporto teritorijose. Nors dėl objektyvių priežasčių Japonijos ir [Pietų Korėjos] įmonės nedalyvavo europinio lygmens kartelyje, Nexans ir Pirelli / Prysmian veikė abiejuose.“

179    Remdamasi būtent šia išvada Komisija ginčijamo sprendimo 999 konstatuojamojoje dalyje, su kuria susiję ieškovių argumentai, konstatavo, kad Europos įmonių padarytą pažeidimą reikia laikyti sunkesniu už tą, kurį padarė Japonijos įmonės, taigi dėl Europos įmonių dalyvavimo „europinio lygmens kartelyje“ jų pardavimų vertės dalis, į kurią atsižvelgiama apskaičiuojant bazinį baudos dydį, turi būti padidinta 2 %.

180    Šiuo aspektu reikia konstatuoti, jog tai, kad, kaip teigia ieškovės, Japonijos įmonių dalyvavimas buvo panašus į Europos įmonių, kiek tai susiję su „europiniu kartelio lygmeniu“, net jeigu būtų įrodyta, negali paneigti Komisijos išvados, kad projektų pasidalijimas EEE buvo papildomas veiksnys, dėl kurio baudą vertėjo padidinti papildoma procentine dalimi, remiantis pažeidimo sunkumu.

181    Iš tiesų, pirma, reikia pažymėti, kad ne tik egzistavo „kartelio lygmuo A/R“, pagal kurį Europos ir Azijos įmonės susitarė, be kita ko, nesiskverbti į jų „nacionalines teritorijas“, bet ir Europos gamintojai, įskaitant ieškoves, dalijosi įvairius elektros kabelių projektus, priskirtus minėto kartelio dalyviams R. Konkrečiai kalbant, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 73 konstatuojamosios dalies, toks dalijimasis buvo susijęs tiek su „eksporto teritorijose“ vykdomų projektų priskyrimu pagal minėtą lygmenį, tiek su projektų, kurie dalyviams R priklausė pagal susitarimą dėl „nacionalinės teritorijos“, t. y. projektų, vykdomų Europos gamintojų „nacionalinėje teritorijoje“, priskyrimu. Antra, reikia pažymėti, kad net jeigu projektų dalijimasis pagal šį lygmenį ir projektų dalijimasis pagal europinį lygmenį buvo glaudžiai susiję, kaip Komisija paaiškina ginčijamo sprendimo 534 konstatuojamojoje dalyje, pastaruoju lygmeniu šiuo atveju buvo laikomasi papildomo įsipareigojimo pasidalyti projektais, viršijančio priskyrimo taisykles, kurios taikomos „A/R lygmens kartelyje“.

182    Be to, priešingai, nei tvirtina ieškovės, nėra jokių abejonių, kad aukštos įtampos požeminių ir povandeninių elektros kabelių projektų dalijimasis pagal „europinį kartelio lygmenį“ padidino žalą konkurencijai, kurią EEE darė šio kartelio „lygmuo A/R“.

183    Taigi, kaip teigia Komisija, „europinio lygmens kartelyje“ dalyvaujančių gamintojų, ypač Europos gamintojų, veiksmų pavojingumo vertinimas pagrįstai turėjo atspindėti konkurencijai EEE padarytą papildomą žalą.

184    Vadinasi, ieškovių argumentas, kad iš esmės Komisija padarė vertinimo klaidą, kai nusprendė, jog Japonijos įmonių dalyvavimo „europinio lygmens kartelyje“ intensyvumas nebuvo toks pats kaip Europos įmonių, neturi įtakos vertinant, ar ieškovių atžvilgiu buvo pažeistas vienodo požiūrio principas.

185    Iš tiesų toks argumentas, darant prielaidą, kad jis pagrįstas, galėtų pateisinti pardavimų vertės procentinės dalies, taikomos Japonijos įmonėms, padidinimą.

186    Kita vertus, ši aplinkybė neturi reikšmės, kalbant apie pardavimų vertės procentinę dalį, kuri ieškovėms pritaikyta siekiant atsižvelgti į jų veiksmų pavojingumą, nes vienodo požiūrio principu negali būti pagrįsta teisė į nediskriminacinį neteisėto vertinimo taikymą (2002 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Pfizer Animal Health / Taryba, T‑13/99, EU:T:2002:209, 479 punktas).

187    Remiantis tuo, kas išdėstyta, reikia atmesti trečiojo pagrindo trečią dalį, o dėl tos priežasties – ir visą šį pagrindą.

188    Kadangi ieškovių grindžiant savo reikalavimus pakeisti sprendimą nurodyti pagrindai ir argumentai buvo atmesti ir nebuvo pateikta įrodymų, kurie šiuo atveju galėtų pateisinti baudų sumažinimą, reikia atmesti reikalavimus sumažinti joms skirtinas baudas.

189    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad visas ieškinys turi būti atmestas.

IV.    Dėl bylinėjimosi išlaidų

190    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, jos turi padengti Komisijos bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Nexans France SAS ir Nexans SA bylinėjimosi išlaidas.

Collins Kancheva Barents

Paskelbta 2018 m. liepos 12 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

I. Ginčo aplinkybės

A. Ieškovės ir susijęs sektorius

B. Administracinė procedūra

C. Ginčijamas sprendimas

1. Nagrinėjamas pažeidimas

2. Ieškovių atsakomybė

3. Skirtos baudos

II. Procesas ir šalių reikalavimai

III. Dėl teisės

A. Dėl reikalavimų panaikinti

1. Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su teisinio pagrindo nebuvimu, sprendimo atlikti tyrimą, teisės į gynybą, Reglamento 1/2003 20 straipsnio 2–4 dalių ir Chartijos 7 straipsnio pažeidimu

a) Dėl patikrinimo eigos

b) Dėl tariamo ginčijamų priemonių teisinio pagrindo nebuvimo

c) Dėl sprendimo atlikti patikrinimą tariamo pažeidimo

d) Dėl tariamo teisės į gynybą pažeidimo

e) Dėl Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 3 ir 4 dalių tariamo pažeidimo

f) Dėl Chartijos 7 straipsnio tariamo pažeidimo

2. Dėl antrojo pagrindo, siejamo su vertinimo klaida nustatant ieškovių dalyvavimo darant pažeidimą pradžios datą

B. Dėl reikalavimų, susijusių su skirtų baudų sumažinimu

1. Dėl Komisijos klaidos, susijusios su „Nexans France“ dalyvavimo darant pažeidimą trukme

2. Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su akivaizdžia vertinimo klaida ir pareigos motyvuoti nesilaikymu, taip pat vienodo požiūrio principo pažeidimu nustatant sunkumo koeficientą apskaičiuojant baudas

a) Dėl trečiojo pagrindo pirmos dalies

1) Dėl tariamos vertinimo klaidos

2) Dėl tariamo pareigos motyvuoti nesilaikymo

b) Dėl trečiojo pagrindo antros dalies

c) Dėl trečiojo pagrindo trečios dalies

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų

*      Proceso kalba: anglų.

i      20 punkte kalbinio pobūdžio pataisymas padarytas paskelbus šį tekstą pirmą kartą Rinkinyje.

1 Konfidencialūs duomenys neskelbiami.