2006 m. liepos 21 d. pareikštas ieškinys byloje Duyster prieš Komisiją

(Byla F-80/06)

Proceso kalba: olandų

Šalys

Ieškovė: Tineke Duyster (Oetrange, Liuksemburgas), atstovaujama advokato W. H. A. M. van den Muijsenbergh

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

Pripažinti ieškinį priimtinu arba iš dalies priimtinu.

Panaikinti 2005 m. gruodžio 22 d. ir 2006 m. gegužės 11 d. Paskyrimų tarnybos sprendimus arba juos panaikinti iš dalies.

Pripažinti, kad jokia teisės norma nedraudžia ieškovei atšaukti vaiko priežiūros atostogas remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 42a straipsnio bendrųjų įgyvendinimo taisyklių (BĮT) 2 straipsniu.

Pripažinti, kad atsakovė nepateikė jokio reikšmingo argumento ir jokio reikšmingo teisinio pagrindo, kurie paneigtų išvadą, kad ieškovė yra dirbantis asmuo.

Pripažinti, kad atsakovė nepateikė jokio argumento, kuris paneigtų ieškovės teises, susijusias su dirbančio asmens administracine padėtimi.

Papildomai, pripažinti, kad jokia teisės norma nedraudžia atsakovei derinti interesus, taikyti BĮT 2 straipsnio 4 dalį ir šiuo pagrindu priimti sprendimą dėl vaiko priežiūros atostogų atšaukimo.

Papildomai, iš dalies patenkinti vieną ar visus nurodytus reikalavimus.

Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir teisinės pagalbos, susijusios su sprendimu, priimtu po ieškovės 2005 m. gruodžio 6 d. prašymo, išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bylose F-51/05¹ ir F-18/06² ieškovė jau ginčijo tai, kad Komisija iš pradžių jai suteikė vaiko priežiūros atostogas laikotarpiui nuo 2004 m. lapkričio 1 d. iki 2005 m. balandžio 30 d., o 2005 m. lapkričio 17 d. laišku nustatė, kad 2004 m. lapkričio 8 d. yra vaiko priežiūros atostogų pradžia.

2005 m. gruodžio 6 d. ieškovė pateikė prašymą, be kita ko, pagrįstą Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalimi ir BĮT, susijusiomis su vaiko priežiūros atostogomis. Ji prašė panaikinti Paskyrimų tarnybos laiške nurodytas vaiko priežiūros atostogas. 2005 m. gruodžio 22 d. Paskyrimų tarnyba pripažino šį prašymą nepriimtinu. Todėl ieškovė 2006 m. vasario 14 d. pateikė Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalimi pagrįstą skundą dėl 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimo. 2006 m. gegužės 16 d. Paskyrimų tarnyba sprendimu, kurį sudaro vos kelios eilutės, taip pat pripažino skundą nepriimtinu.

Pagrįsdama savo ieškinį dėl sprendimų dėl nepriimtinumo ieškovė būtent nurodo: 1) kad šiuose sprendimuose remiamasi faktinėmis klaidomis; 2) Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 ir 2 dalies turinio ir esmės pažeidimą; 3) prieštaravimus; 4) sprendimų neaiškumą; 5) Pareigūnų tarnybos nuostatų 42a straipsnio turinio ir esmės pažeidimą; 6) BĮT 2 straipsnio turinio ir esmės pažeidimą; 7) Bendrijos teismų praktikos nepaisymą; 8) Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio turinio ir esmės pažeidimą; 9) proporcingumo, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo ir teisinio saugumo principų bei interesų derinimo principo pažeidimą, darbuotojo informavimo pareigos nesilaikymą, gero administravimo principo pažeidimą; 10) Paskyrimų tarnybos tvirtinimo, kad ieškovės suformuluoto prašymo turinys jau sudaro bylos F-51/05 dalį, nepagrindimą.

Ieškovė taip pat nurodo argumentus, dėl kurių, jos nuomone, reikalavimai turėtų būti patenkinti. Ji, be kita ko, nurodo naujas aplinkybes, kurios pateisina naujo ieškinio pateikimą (net ir atgaline data), Pareigūnų tarnybos nuostatų 42a straipsnio turinį ir esmę, BĮT turinį, o tiksliau, jų 2 straipsnio 4 dalį, Pareigūnų tarnybos nuostatų 35, 36, 59 ir 62 straipsnius, o taip pat teisinius principus, nurodytus 10 punkte.

____________

¹ - OL C 217, 2005.9.3 (byla iš pradžių įregistruota Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme numeriu T-249/05, o 2005.12.15 nutartimi perduota Europos Sąjungos Tarnautojų teismui).

² - OL C 154, 2006.7.1.