Byla T‑304/02

Hoek Loos NV

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Konkurencija − Karteliai − Nyderlandų pramoninių ir medicininių dujų rinka − Kainų nustatymas − Baudų dydžio apskaičiavimas − Baudų nustatymo metodo gairės − Proporcingumo ir vienodo požiūrio principai“

Sprendimo santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai

(EB 81 ir 253 straipsniai)

2.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis ir 17 straipsnis)

3.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)

4.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Apyvarta, į kurią turi būti atsižvelgta

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)

5.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Baudos dydžio sumažinimas dėl kaltinamos įmonės bendradarbiavimo su Komisija

(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 96/C 207/04)

1.      Komisijos sprendimas įvairioms neteisėtame kartelyje dalyvavusioms įmonėms paskirti baudą, nors parengtas kaip vienas sprendimas, yra kelių individualių sprendimų junginys, kuriame kiekvienos įmonės, kuriai jis skirtas, atžvilgiu konstatuojamas teisės pažeidimo ar pažeidimų padarymas ir paskiriama bauda.

Todėl jei vienas iš jo adresatų ginčydamas jam paskirtą baudą pateikia ieškinį dėl panaikinimo, Bendrijos teismas turi nagrinėti tik tas sprendimo dalis, kurios yra su juo susijusios. Su kitais adresatais susijusios sprendimo dalys, kurios nėra ginčijamos, bylos dalykas yra tik tuo atveju, kai Bendrijos teismo paprašyta juos išnagrinėti.

Dėl to šis adresatas negali remtis motyvavimo stoka ar nepakankamu motyvavimu dėl pažeidimo, kuriuo kaltinamos kitos įmonės, kurioms skirtas šis sprendimas, tačiau kurios nepateikė dėl jo ieškinio ir nėra ieškovo patronuojančios bendrovės, kurioms nebuvo paskirta bauda, ir jų situacija skiriasi nuo tos, kurią turi nagrinėti teismas.

(žr. 59–62 punktus)

2.      Nustatydama atskiros baudos už Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimą dydį Komisija naudojasi diskrecija ir tai darydama neprivalo taikyti tikslios matematinės formulės. Tačiau Komisija turi atlikti vertinimą laikydamasi Bendrijos teisės, kuri apima ne tik Sutarties nuostatas, bet ir bendruosius teisės principus.

Vertinant paskirtos baudos proporcingumą sunkumo ir trukmės, t. y. Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų, atžvilgiu taikoma to paties reglamento 17 straipsnyje įtvirtinta Pirmosios instancijos teismo visiška jurisdikcija dėl peržiūrėjimo.

Dėl atsižvelgimo į įmonės svarbą atitinkamoje rinkoje Komisija, nustatydama baudos dydį pagal nagrinėjamo pažeidimo sunkumo laipsnį ir trukmę, tuo atveju, kai skiriama bauda kelioms tą patį pažeidimą padariusioms įmonėms, neprivalo užtikrinti, kad galutinės šioms įmonėms skirtos baudos atspindėtų visus su jų bendra apyvarta arba apyvarta atitinkamoje produkto rinkoje susijusius skirtumus.

Galutinis baudos dydis nėra a priori tinkamas veiksnys nustatyti galimą baudos neproporcingumą kartelio dalyvių svarbos atžvilgiu. Iš tikrųjų galutinio baudos dydžio nustatymas, be kita ko, priklauso nuo įvairių aplinkybių, susijusių su individualiu atitinkamos įmonės elgesiu, o ne su jos rinkos dalimi ar apyvarta, pavyzdžiui, nuo pažeidimo trukmės, sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių ir atitinkamos įmonės bendradarbiavimo laipsnio. Tačiau pradinis baudos dydis gali būti tinkamas veiksnys, siekiant įvertinti galimą baudos neproporcingumą kartelio dalyvių svarbos atžvilgiu.

Todėl aplinkybė, kad vienai įmonei paskirta galutinė bauda sudaro beveik 50 % bendros Komisijos paskirtų baudų visoms kartelyje dalyvavusioms įmonėms sumos, neleidžia daryti išvados, jog minėta bauda yra neproporcinga, nes pradinis jos baudos dydis pateisinamas Komisijos pasirinktais kriterijais, skirtais vertinti kiekvienos įmonės svarbą atitinkamoje rinkoje.

(žr. 68–69, 84–86, 93 punktus)

3.      Jei Komisija taikydama Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gaires, nepadarė klaidos dėl apyvartos, į kurią reikia atsižvelgti, įmonė negali priekaištauti buvusi diskriminuojama dėl to, kad nors jos situacija pažeidimo sunkumo ir jo trukmės atžvilgiu buvo tokia pati kaip ir kitų padarant pažeidimą dalyvavusių įmonių, jai, nepaisant vienodos pradinės baudos, galiausiai buvo paskirta žymiai didesnė bauda, nes šis skirtumas, be to, kad jis atsirado dėl skirtingo bendradarbiavimo lygio, o tai nebuvo ginčyta, iš esmės yra pagrįstas minėtoje 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta 10 % nuo apyvartos riba, kurią keisti Komisija neturi jokios diskrecijos.

(žr. 100–112 punktus)

4.      Bausmių ir sankcijų individualizavimo principas, pagal kurį įmonė gali būti baudžiama tik už tai, kuo ji individualiai kaltinama, yra taikomas bet kokioje administracinėje procedūroje, galinčioje baigtis sankcijų skyrimu pagal Bendrijos konkurencijos taisykles. Todėl dėl dukterinės įmonės veiksmų apkaltinti patronuojančią įmonę galima, tik jeigu dukterinė įmonė ne savarankiškai nustato savo elgesį, o iš esmės vykdo patronuojančios įmonės nurodymus.

Kai taip nėra, t. y. kai pati dukterinė įmonė pažeidžia konkurencijos taisykles, nustatant baudą reikia atsižvelgti į jos apyvartą, nekreipiant dėmesio į tai, jog kadangi dukterinė bendrovė priimant sprendimą skirti baudą buvo likviduota, minėtas sprendimas yra skiriamas patronuojančiai bendrovei, kuri prisiėmė atsakomybę už savo buvusios dukterinės įmonės veiksmus, t. y. ir sankciją už jos veiksmus.

(žr. 117–118, 120–122 punktus)

5.      Pozicija, kurios laikosi Komisija nustatydama baudas konkurencijos srityje, pagal kurią į bendradarbiavimo faktorių, į kurį atsižvelgiama pritaikius Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalyje numatytą 10 % ribą nuo atitinkamos įmonės apyvartos ir kuris turi tiesioginę įtaką baudos dydžiui, užtikrina, jog pranešimas dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais galėtų būti praktiškai veiksmingas. Iš tikrųjų, jei pagrindinė bauda prieš pritaikant šį pranešimą labai viršytų 10 % ribą ir jeigu ši riba nebūtų taikoma nedelsiant, atitinkamos įmonės suinteresuotumas bendradarbiauti su Komisija būtų daug mažesnis, nes galutinė bauda bet kuriuo atveju būtų sumažinta iki 10 %, nepriklausomai nuo bendradarbiavimo.

(žr. 123 punktą)