Byla C‑214/16

Conley King

prieš

The Sash Window Workshop Ltd ir Richard Dollar

(Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Darbuotojų sauga ir sveikatos apsauga – Direktyva 2003/88/EB – Darbo laiko organizavimas – 7 straipsnis – Kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, mokama baigiantis darbo santykiams – Nacionalinės teisės normos, pagal kurias darbuotojas įpareigojamas imti metinių atostogų, nors užmokestis už jas nenumatytas“

Santrauka – 2017 m. lapkričio 29 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

1.        Socialinė politika – Darbuotojų sauga ir sveikatos apsauga – Darbo laiko organizavimas – Teisė į mokamas kasmetines atostogas – Tikslas – Nacionalinės teisės normos, kuriose numatyta pareiga imti tokias atostogas dar nežinant savo teisės į užmokestį už jas – Neleistinumas

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88 7 straipsnis)

2.        Socialinė politika – Darbuotojų sauga ir sveikatos apsauga – Darbo laiko organizavimas – Teisė į mokamas kasmetines atostogas – Nacionalinės teisės normos, pagal kurias darbuotojui trukdoma perkelti ir tam tikrais atvejais kaupti iki to laiko, kol baigiasi jo darbo santykiai, mokamas kasmetines atostogas už kelis vienas po kito einančius referencinius laikotarpius, nepanaudotas dėl to, kad darbdavys atsisakė sumokėti už šias atostogas – Neleistinumas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88 7 straipsnis)

1.      2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 7 straipsnis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje užtikrinama teisė į veiksmingą teisinę gynybą turi būti aiškinami taip, kad kilus darbuotojo ir jo darbdavio ginčui dėl to, ar darbuotojas turi teisę į mokamas kasmetines atostogas pagal pirmąją iš nurodytųjų nuostatų, pagal juos draudžiama tai, kad darbuotojas pirma turi eiti atostogų ir tik tada gali sužinoti, ar turi teisę į tai, kad už jas būtų sumokėta.

Iš tikrųjų teise į mokamas kasmetines atostogas darbuotojui siekiama sudaryti galimybių pailsėti, turėti laiko atsipalaiduoti ir laisvalaikiui (žr., be kita ko, 2009 m. sausio 20 d. Sprendimo Schultz-Hoff ir kt., C‑350/06 ir C‑520/06, EU:C:2009:18, 25 punktą ir 2016 m. birželio 30 d. Sprendimo Sobczyszyn, C‑178/15, EU:C:2016:502, 25 punktą).

Dėl teisminių teisių gynimo priemonių, kuriomis darbuotojas kilus jo ginčui su darbdaviu turi galėti pasinaudoti, kad apgintų savo pagal Direktyvą 2003/88 suteiktą teisę į mokamas kasmetines atostogas, pažymėtina, kad joje tuo klausimu nieko nenumatyta. Vis dėlto neginčijama, kad šiuo klausimu valstybės narės turi užtikrinti, kad bus paisoma Chartijos 47 straipsnyje numatytos teisės į veiksmingą teisinę gynybą (pagal analogiją žr. 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Star Storage ir kt., C‑439/14 ir C‑488/14, EU:C:2016:688, 46 punktą).

(žr. 37, 41, 47 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.      Direktyvos 2003/88 7 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos ar praktika, kai darbuotojui trukdoma perkelti ir tam tikrais atvejais kaupti iki to laiko, kol baigiasi jo darbo santykiai, mokamas kasmetines atostogas už kelis vienas po kito einančius referencinius laikotarpius, nepanaudotas dėl to, kad darbdavys atsisakė sumokėti už šias atostogas.

Iš tikrųjų, jeigu tokiomis sąlygomis būtų pripažinta, kad darbdavys gali panaikinti darbuotojo teisę į sukauptas mokamas metines atostogas, tai prilygtų pripažinimui teisėtu elgesio, dėl kurio darbdavys neteisėtai praturtėja, pažeidžiant patį minėtos direktyvos tikslą – paisyti darbuotojo sveikatos.

(žr. 64, 65 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)