Language of document : ECLI:EU:T:2009:485

BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2009 m. gruodžio 9 d.

Byla T‑377/08 P

Europos Komisija

prieš

Gerhard Birkhoff

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Socialinė apsauga – Sveikatos draudimas – Gydymo išlaidų atlyginimas – Sprendimo atsisakyti duoti išankstinį leidimą atlyginti neįgaliojo vežimėlio įsigijimo išlaidas panaikinimas pirmojoje instancijoje – Įrodymo iškraipymas“

Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2008 m. liepos 8 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimo Birkhoff prieš Komisiją (F‑76/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000), kuriuo siekiama panaikinti šį sprendimą.

Sprendimas: Panaikinti 2008 m. liepos 8 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimą Birkhoff prieš Komisiją (F‑76/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000). Panaikinti 2006 m. lapkričio 8 d. Išmokų biuro sprendimą. Gerhard Birkhoff ir Europos Komisija padengia šioje instancijoje patirtas savo bylinėjimosi išlaidas. Priteisti iš Komisijos visas pirmojoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Sveikatos draudimas – Išlaidos dėl ligos – Atlyginimas – Atsisakymas – Skundas – Sprendimas atmesti – Pareiga motyvuoti

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis)

2.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Sveikatos draudimas – Išlaidos dėl ligos – Atlyginimas – Atsisakymas – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Administracijos rūpestingumo pareiga – Atsižvelgimas į pareigūno interesus

(Sveikatos draudimo taisyklių 35 straipsnio 2 dalis)

1.      Preziumuojama, kad sprendimo atmesti skundą motyvai sutampa su sprendimo, dėl kurio šis skundas patektas, motyvais.

Taigi, jeigu Išmokų biuras, remdamasis neigiama Medicinos tarnybos gydytojo išvada, atsisako atlyginti tam tikras medicinines išlaidas pagal Bendrųjų taisyklių 20 straipsnį, o suinteresuotasis asmuo pateikia skundą nurodydamas, kad šis atsisakymas grindžiamas per daug bendro pobūdžio arba per daug glaustais motyvais, atsakydama į šį skundą administracija gali pateikti aiškesnius motyvus vykstant ikiteisminei procedūrai. Preziumuojama, kad tokie specifiniai su konkrečiu atveju susiję motyvai, pateikti iki ieškinio teisme pareiškimo, sutampa su sprendimo atsisakyti motyvais, todėl turi būti laikomi svarbia informacija vertinant šio sprendimo teisėtumą.

(žr. 55 ir 56 punktus)

Nuoroda: 1993 m. gruodžio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Parlamentas prieš Volger, C‑115/92 P, Rink. p. I‑6549, 22 punktas; 2004 m. rugsėjo 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Hectors prieš Parlamentą, C‑150/03 P, Rink. p. I‑8691, 47–49 punktai; 1995 m. kovo 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Kotzonis prieš ESRK, T‑586/93, Rink. p. II‑665, 105 punktas; 1999 m. kovo 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Gaspari prieš Parlamentą, T‑66/98, Rink. VT p. I‑A‑55 ir II‑287, 30–33 punktai; 2000 m. gegužės 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Pipeaux prieš Parlamentą, T‑34/99, Rink. VT p. I‑A‑79 ir II‑337, 18 ir 19 punktai; 2004 m. liepos 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Huygens prieš Komisiją, T‑281/01, Rink. VT p. I‑A‑203 ir II‑903, 107 punktas.

2.      Nevykdoma medicininių vertinimų, kurie laikytini galutiniais, jei jie buvo atlikti pagal reikalavimus, teisminė priežiūra.

Nuomonė, kurią Medicinos tarnybos gydytojas arba Medicinos komitetas pateikia atsakydami į visiškai techninį klausimą, t. y. ar sugedęs neįgaliojo vežimėlis, atsižvelgiant į jo gamybai panaudotas medžiagas ir kėdės lūžimo priežastį, gali būti pagrįstai laikomas remontuotinu arba ar pateisinama, atsižvelgiant į su saugumu susijusias priežastis, finansuoti naujo neįgaliojo vežimėlio įsigijimą, nėra medicininis vertinimas. Todėl nagrinėjamu atveju netaikytina teismų praktika dėl ribotos medicininių vertinimų teisminės priežiūros.

(žr. 68–70 punktus)

Nuoroda: 1988 m. sausio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo Biedermann prieš Audito Rūmus, 2/87, Rink. p. 143, 8 punktas; 1993 m. kovo 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Blackman prieš Parlamentą, T‑33/89 ir T‑74/89, Rink. p. II‑249, 44 punktas; 2004 m. gegužės 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Hecq prieš Komisiją, T‑191/01, Rink. VT p. I‑A‑147 ir II‑659, 62 punktas.

3.      Administracijai tenkanti rūpestingumo pareiga, kuri atspindi abipusių teisių ir pareigų, kurios Pareigūnų tarnybos nuostatuose buvo nustatytos reguliuojant viešosios valdžios institucijų ir viešosios tarnybos tarnautojų santykius, pusiausvyrą, visų pirma reiškia, kad, spręsdama dėl pareigūno situacijos, institucija atsižvelgia ne tik į tarnybos, bet ir į atitinkamo pareigūno interesus.

Paskyrimų tarnyba pažeidžia rūpestingumo pareigą, jei ji neatsižvelgia į ieškovo, į pensiją išėjusio pareigūno, situaciją, kai šis prašo atlyginti sugedusio jo dukters neįgaliojo vežimėlio pakeitimo išlaidas, nors minėtai tarnybai žinoma, kad ieškovas ir jo dukra gyvena skirtingose valstybėse narėse ir kad neįgaliojo vežimėlis buvo pirktas vienoje, o remontuotas kitoje valstybėje narėje. Šioje situacijoje pareigūnui ypač sunku nurodyti neįgaliojo vežimėlio gedimo priežastį ir įrodyti, kad jo dukrai dėl paraplegijos reikalingas naujas neįgaliojo vežimėlis, kad ji galėtų gyventi deramą asmeninį ir profesinį gyvenimą.

Šiomis aplinkybėmis Paskyrimų tarnyba turi imtis daugiau iniciatyvos tirdama bylą, pavyzdžiui, pagal analogiją taikyti Europos Bendrijų pareigūnų bendrųjų sveikatos draudimo taisyklių 35 straipsnio 2 dalį, pagal kurią, prieš priimdama sprendimą dėl skundo, administracija gali, jeigu ginčas yra medicininio pobūdžio, prašyti medicinos eksperto nuomonės, o „ekspertizės išlaid[os] padengia[mos] pagal bendrąją sveikatos draudimo sistemą“. Kadangi šis ginčas yra techninio pobūdžio, minėta tarnyba turi išsiaiškinti, kas yra finansiškai palankiau: padėti ieškovui ieškant techninio eksperto ir išlaidas padengti pagal bendrąją sveikatos draudimo sistemą, ar atlyginti, atsižvelgiant į nustatytas ribas, naujo neįgaliojo vežimėlio įsigijimo išlaidas.

(žr. 87–89 punktus)

Nuoroda: 1980 m. gegužės 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kuhner prieš Komisiją, 33/79 ir 75/79, Rink. p. 1677, 22 punktas; 1994 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Klinke prieš Teisingumo Teismą, C‑298/93 P, Rink. p. I‑3009, 38 punktas; 2006 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Lantzoni prieš Teisingumo Teismą, T‑156/05, Rink. VT p. I‑A‑2‑189 ir II‑A‑2‑969, 88 punktas.