BENDROJO TEISMO (devintoji kolegija) NUTARTIS
2015 m. spalio 23 d.(*)
„Ieškinys dėl panaikinimo – Finansų rinkų veikimas – Reglamentas (ES) Nr. 537/2014 – Pagal teisėkūros procedūrą priimtas aktas – Konkrečios sąsajos nebuvimas – Nepriimtinumas“
Byloje T‑640/14
Carsten René Beul, gyvenantis Noivyde (Vokietija), iš pradžių atstovaujamas advokato K.‑G. Stümper, vėliau advokatų H.‑M. Pott ir T. Eckhold,
ieškovas,
prieš
Europos Parlamentą, atstovaujamą P. Schonard ir D. Warin,
ir
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą R. Wiemann ir N. Rouam,
atsakovus,
dėl prašymo panaikinti 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (OL L 158, p. 77),
BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas G. Berardis, teisėjai O. Czúcz (pranešėjas) ir A. Popescu,
kancleris E. Coulon,
priima šią
Nutartį
Faktinės aplinkybės, procesas ir šalių reikalavimai
1 Ieškovas Carsten René Beul yra atestuotasis apskaitininkas, patvirtintas pagal Gesetz über eine Berufsordnung der Wirtschaftsprüfer (Wirtschaftsprüferordnung, Vokietijos įstatymas dėl atestuotųjų apskaitininkų). Todėl pagal Vokietijos teisę jam suteikti įgaliojimai vykdyti teisės aktų nustatytą įmonių, įskaitant viešojo intereso įmones, auditą.
2 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (OL L 158, p. 77; toliau – skundžiamas reglamentas).
3 Pagal skundžiamo reglamento 1 straipsnį, kuriame apibrėžtas jo dalykas, šiame reglamente nustatyti viešojo intereso įmonių metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų teisės aktų nustatyto audito atlikimo reikalavimai, viešojo intereso įmonėms taikomos teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių organizacinės struktūros ir atrankos taisyklės, siekiant skatinti jų nepriklausomumą ir užtikrinti, kad nekiltų interesų konfliktų, taip pat priežiūros, kaip teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės laikosi šių reikalavimų, taisyklės.
4 Ieškovas pareiškė šį ieškinį; jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2014 m. rugpjūčio 20 d.
5 Atskirais dokumentais, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atitinkamai 2014 m. lapkričio 27 ir 28 d., Parlamentas ir Taryba pareiškė nepriimtinumu grindžiamus prieštaravimus pagal 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalį. 2015 m. sausio 12 d. ieškovas pateikė savo pastabas dėl minėtų prieštaravimų.
6 2014 m. gruodžio 18 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautu dokumentu Europos Komisija paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti Parlamento ir Tarybos reikalavimų.
7 2014 m. gruodžio 22 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautu dokumentu Parlamentas nurodė neprieštaraujantis Komisijos prašymui įstoti į bylą. Ieškovas ir Taryba dėl minėto prašymo pastabų nepateikė.
8 Ieškovas Bendrojo Teismo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą.
9 Parlamentas Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,
– nepatenkinus šio reikalavimo, jeigu Bendrasis Teismas atmestų prieštaravimą arba nutartų priimtinumo klausimą išspręsti sprendime dėl bylos esmės, – nustatyti naują terminą pastaboms pateikti, įskaitant pastabas dėl ieškinio pagrįstumo,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
10 Taryba Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
11 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalį, jeigu atsakovas to prašo, Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl nepriimtinumo arba kompetencijos nebuvimo nepradėjęs bylos nagrinėti iš esmės. Šioje byloje Bendrasis Teismas, manydamas, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, nusprendė priimti sprendimą motyvuota nutartimi ir netęsti proceso.
12 Šioje byloje Parlamentas ir Taryba teigia, kad skundžiamas reglamentas yra pagal teisėkūros procedūrą priimtas aktas, todėl jis nėra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą. Be to, jie laikosi pozicijos, kad skundžiamas reglamentas nei tiesiogiai, nei konkrečiai nesusijęs su ieškovu. Taigi pagal SESV 263 straipsnį ieškinys negali būti pripažintas priimtinu.
13 Ieškovas tvirtina, kad skundžiamas reglamentas su juo tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, nes juo keičiama subjekto, kurio kompetencijai priklauso jo profesinės veiklos priežiūra, struktūra.
14 Pirmiausia pažymėtina, kad pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą „[k]iekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pirmoje ir antroje pastraipose numatytomis sąlygomis pateikti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktų, tiesiogiai su juo susijusių ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinančių priemonių“.
15 Pabrėžtina, kad skundžiamas reglamentas nėra skirtas ieškovui. Todėl jis neturi teisės pareikšti ieškinio pagal SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytą pirmąjį atvejį.
16 Be to, iš skundžiamo reglamento konstatuojamųjų dalių matyti, kad jo teisinis pagrindas yra SESV 114 straipsnis dėl teisės aktų nuostatų suderinimo ir kad jį bendrai priėmė Parlamentas ir Taryba pagal įprastą teisėkūros procedūrą.
17 Šiuo klausimu iš SESV 289 straipsnio 1 ir 3 dalių matyti, kad teisės aktai, priimti pagal SESV 294 straipsnyje apibrėžtą procedūrą, vadinamą „įprasta teisėkūros procedūra“, yra pagal teisėkūros procedūrą priimti aktai.
18 Tuo remiantis darytina išvada, kad skundžiamas reglamentas yra pagal teisėkūros procedūrą priimtas aktas.
19 Tačiau pagal teismo praktiką SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje vartojamas žodžių junginys „reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktai“ neapima pagal teisėkūros procedūrą priimtų aktų (2013 m. spalio 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, C‑583/11 P, Rink., EU:C:2013:625, 61 punktas ir 2011 m. spalio 25 d. Sprendimo Microban International ir Microban (Europe) / Komisija, T‑262/10, Rink., EU:T:2011:623, 21 punktas).
20 Darytina išvada, kad ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinio ir pagal SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytą trečiąjį atvejį.
21 Taigi šis ieškinys gali būti pripažintas priimtinu, tik jeigu skundžiamas reglamentas yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su ieškovu, pagal SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytą antrąjį atvejį.
22 Bendrasis Teismas mano, kad šio ieškinio priimtinumą reikia pradėti nagrinėti nuo klausimo dėl konkrečios sąsajos su ieškovu.
Dėl konkrečios ieškovo sąsajos su skundžiamu reglamentu
23 Primintina, kad skundžiamame reglamente įtvirtintos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti institucijų, kompetentingų prižiūrėti auditorių ir audito įmonių, atliekančių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą, nepriklausomumą. Minėto reglamento 21 straipsnyje nustatyta:
„Kompetentingos institucijos turi būti nepriklausomos nuo teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių.
<…>
Asmuo negali būti valdymo organo nariu arba būti atsakingas už tų institucijų sprendimų priėmimą, jeigu jo dalyvavimo metu arba ankstesnius trejus metus tas asmuo:
a) atliko teisės aktų nustatytą auditą;
b) turėjo balsavimo teisių audito įmonėje;
c) buvo audito įmonės administracinio, valdymo arba priežiūros organo narys;
d) buvo audito įmonės partneris, darbuotojas arba kitaip jos pasamdytas asmuo.
<…>“
24 Nepriimtinumu grindžiamuose prieštaravimuose Parlamentas ir Taryba teigia, kad skundžiamas reglamentas nėra konkrečiai susijęs su ieškovu. Jie laikosi nuomonės, kad ieškovas nepriklauso apibrėžtai ūkio subjektų grupei ir nenurodė jokios konkrečios aplinkybės, kuri pagal teismo praktikoje nustatytas taisykles galėtų būti laikoma jį individualizuojančia.
25 Ieškovas teigia, kad skundžiamas reglamentas yra konkrečiai su juo susijęs ir kad jį priėmus ieškovui daromas poveikis, nes juo keičiama subjekto, kurio kompetencijai priklauso jo profesinės veiklos priežiūra, struktūra.
26 Remdamasis skundžiamo reglamento 21 straipsniu ieškovas teigia, kad juo keičiama jo teisinė padėtis. Iš tiesų, ieškovo teigimu, prieš įsigaliojant skundžiamam reglamentui subjektas, kurio kompetencijai priklauso jo veiklos priežiūra ir kontrolė, įskaitant veiklą, susijusią su viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų tvirtinimu, buvo Wirtschaftsprüferkammer (Atestuotųjų apskaitininkų rūmai, toliau – WPK). Tačiau, ieškovo teigimu, WPK administracija buvo visiškai savarankiška ir šie rūmai buvo sudaryti iš demokratiškai išrinktų narių, kurių profesija – atestuotieji apskaitininkai.
27 Skundžiamo reglamento 21 straipsnyje, atvirkščiai, aiškiai numatyta, kad atestuotųjų apskaitininkų profesine veikla besiverčiantys asmenys negali vykdyti jokių viešojo intereso įmonių teisės aktuose nustatyto audito priežiūros funkcijų.
28 Taigi, ieškovo teigimu, dėl to, kad skundžiamu reglamentu privalomai keičiama institucijos, kompetentingos prižiūrėti teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių veiklą, struktūra, juo keičiama teisinė sistema, pagal kurią jis vykdo minėtą veiklą. Dėl šio pakeitimo apribojama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnyje įtvirtinta jo pagrindinė teisė laisvai pasirinkti profesiją, nes jis daro įtaką profesinės priežiūros sistemos autonomijai.
29 Ieškovas priduria, jog tam, kad galėtų vykdyti savo veiklą, jis privalo kiekvienos bendrovės ir kitų tikrinamų įmonių kompetentingų vidaus valdymo organų prašyti leisti atlikti auditą. Atsižvelgiant į skundžiamą reglamentą, minėti organai gali jam pavesti atlikti auditą tik tuo atveju, jeigu jis patvirtina, kad yra prižiūrimas kompetentingos institucijos, kurios sudėtis įsigaliojus skundžiamam reglamentui bus pakeista. Taigi pagal skundžiamą reglamentą jam būtų privaloma naujosios kompetentingos institucijos priežiūra. Jeigu įsteigus šią naująją instituciją ieškovui vykdant savo profesinę veiklą kiltų klausimų, susijusių su viešojo intereso įmonių auditu, jis turėtų kreiptis į šią naująją instituciją, ir WPK negalėtų pateikti jam jokių atsakymų. Tik naujoji institucija būtų kompetentinga vykdyti bendrąją priežiūrą, bausti už pažeidimus ir oficialiai konsultuoti asmenis, besiverčiančius atestuotųjų apskaitininkų profesine veikla.
30 Ieškovas nurodo, kad skundžiamas reglamentas yra su juo konkrečiai susijęs, nes juo paneigta jo teisė vykdyti profesinę veiklą prižiūrimam administraciniu požiūriu nepriklausomo subjekto. Šiuo klausimu jis nurodo 1994 m. gegužės 18 d. Sprendimą Codorniu / Taryba (C‑309/89, Rink., EU:C:1994:197, 21 ir 22 punktai) ir juo remdamasis teigia, kad, kiek tai susiję su konkrečia sąsaja, pakanka, kad skundžiamu teisės aktu būtų pažeidžiama šalies, prašančios panaikinti šį aktą, nusistovėjusi padėtis.
31 Pirmiausia primintina, kad aktas yra konkrečiai susijęs su fiziniu ar juridiniu asmeniu, kuriam jis nėra skirtas, tik tuo atveju, jeigu minėtas aktas jį paveikia dėl tam tikrų ypatingų savybių ar faktinių aplinkybių, kurios jį išskiria iš kitų asmenų ir taip jį individualizuoja analogiškai asmeniui, kuriam šis aktas skirtas (šiuo klausimu žr. 1963 m. liepos 15 d. Sprendimo Plaumann / Komisija, 25/62, Rink., EU:C:1963:17, p. 197, 223 punktą ir 2002 m. liepos 25 d. Sprendimo Unión de Pequeños Agricultores / Taryba, C‑50/00 P, Rink., EU:C:2002:462, 36 punktą).
32 Pagal teismo praktiką aktas yra taikomas visuotinai, jeigu jis taikomas objektyviai apibrėžtoms situacijoms ir turi teisinį poveikį bendrai ir abstrakčiai numatytų asmenų kategorijoms (2011 m. rugsėjo 6 d. Nutarties Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, T‑18/10, Rink., EU:T:2011:419, 63 punktas).
33 Šioje byloje nagrinėjamas atvejis yra būtent toks. Iš tiesų pagal SESV 288 straipsnio antrą pastraipą reglamentas yra taikomas visuotinai; jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
34 Kalbant apie kriterijus, įtvirtintus šios nutarties 32 punkte nurodytoje teismo praktikoje, konstatuotina, kad skundžiamame reglamente nustatyti visuotinai taikomi konkretūs viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimai, siekiant užtikrinti valstybių narių teisės aktų ir administracinės praktikos šioje srityje suderinimą. Tas pats pasakytina apie minėto reglamento 21 straipsnį, su kuriuo nesutinka ieškovas ir kuriame nustatytos sąlygos, skirtos užtikrinti institucijų, kurių kompetencijai priskirta teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių vykdomos viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito veiklos priežiūra, nepriklausomumui. Visos skundžiamame reglamente nustatytos taisyklės tiesiogiai taikomos visose valstybėse narėse.
35 Be to, situacijos ir asmenys, kuriems taikomas skundžiamas reglamentas, apibrėžtos objektyviai, nes skundžiamo reglamento 2 straipsnyje nustatyta, kad jis taikomas, pirma, viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms ir, antra, viešojo intereso įmonėms. Tas pats pasakytina apie jo 21 straipsnį, kuriame nustatyti priežiūros institucijų struktūros reikalavimai – reikalavimai, kurių valstybės narės privalo laikytis steigdamos šias institucijas.
36 Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad asmenų, kuriems taikomas skundžiamas reglamentas, kategorijos taip pat numatytos bendrai ir abstrakčiai.
37 Todėl skundžiamas reglamentas, ypač jo 21 straipsnis, yra visuotinai taikomi.
38 Tačiau primintina, kad tai, jog ginčijama nuostata dėl savo pobūdžio ir taikymo srities yra visuotinai taikoma, nes taikoma visiems suinteresuotiems ūkio subjektams bendrai, nepaneigia to, kad su kai kuriais iš jų ji gali būti konkrečiai susijusi (2006 m. birželio 22 d. Sprendimo Belgija ir Forum 187 / Komisija, C‑182/03 ir C‑217/03, Rink., EU:C:2006:416, 58 punktas ir 2009 m. balandžio 23 d. Sprendimo Sahlstedt ir kt. / Komisija, C‑362/06 P, Rink., EU:C:2009:243, 29 punktas).
39 Pirma, šiuo klausimu primintina, kad tai, jog skundžiamas aktas taikomas jo nuostatose objektyviai apibrėžtoms situacijoms ir daro teisinį poveikį bendrai ir abstrakčiai numatytų asmenų kategorijoms, įrodo, kad nėra konkrečios sąsajos (šios nutarties 38 punkte minėto Sprendimo Sahlstedt ir kt. / Komisija, EU:C:2009:243, 31 punktas; šiuo klausimu žr. šios nutarties 32 punkte minėtos Nutarties Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, EU:T:2011:419, 89 punktą).
40 Tačiau nagrinėjamoje byloje skundžiamas reglamentas susijęs su ieškovu tik kaip su auditoriumi, atliekančiu viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą, o ši situacija objektyviai numatyta skundžiamame reglamente ir teisė aktų leidėjas niekaip neatsižvelgė į šios profesijos atstovų individualią padėtį. Be to, tokią veiklą vykdančių auditorių priežiūros institucijų struktūros reikalavimai suformuluoti bendrai ir vienodai taikomi visiems ūkio subjektams ir visoms institucijoms, patenkantiems į skundžiamo reglamento taikymo sritį.
41 Antra, remiantis teismo praktika, jei skundžiamas aktas paveikia grupę asmenų, kurie buvo nustatyti arba kuriuos buvo galima nustatyti priimant šį aktą dėl grupės nariams būdingų kriterijų, šis aktas gali būti konkrečiai susijęs su šiais asmenimis tiek, kiek jie sudaro apibrėžtą ūkio subjektų ratą, ir kad būtent taip gali būti tuomet, kai sprendimu pakeičiamos iki jį priimant asmens įgytos teisės (2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Stichting Woonpunt ir kt. / Komisija, C‑132/12 P, Rink., EU:C:2014:100, 59 punktas).
42 Tačiau nagrinėjamoje byloje asmenys, kuriems turi poveikį skundžiamo reglamento 21 straipsnyje nurodyti reikalavimai, priimant skundžiamą reglamentą nebuvo nei nustatyti, nei juos buvo galima nustatyti.
43 Iš tiesų pagal skundžiamo reglamento 44 straipsnį jis taikomas nuo 2016 m. birželio 17 d. Taigi iki šios dienos valstybės narės turi prireikus pertvarkyti nurodytas kompetentingas institucijas, kad būtų įvykdyti skundžiamo reglamento 21 straipsnyje numatyti reikalavimai.
44 Šiuo klausimu ieškovas pats paaiškino, kad tuo metu, kai pareiškė ieškinį, WPK vis dar buvo kompetentinga prižiūrėti auditorius, atliekančius viešojo intereso įmonių teisės aktų numatytą auditą, ir ši situacija nesikeis, kol WPK perduos priežiūros kompetenciją subjektui, atitinkančiam skundžiamo reglamento 21 straipsnyje apibrėžtus kriterijus. Tada kiekvienas teisės aktų numatytą auditą atliekantis Vokietijos auditorius, kuris bus pradėjęs arba pradės vykdyti veiklą, susijusią su viešojo intereso įmonių auditu, po to, kai buvo priimtas skundžiamas reglamentas, tačiau iki priežiūros kompetencijos perdavimo, atsidurs tokioje pačioje padėtyje kaip ieškovas: jo veiklos priežiūrą WPK, sudaryta iš atestuotojo apskaitininko profesine veikla besiverčiančių asmenų, perduos kitam subjektui, atitinkančiam skundžiamo reglamento 21 straipsnyje apibrėžtus reikalavimus, t. y. subjektui, kurio valdymo organo narys ar sprendimus priimantis darbuotojas konkrečiai negali būti teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius, kuris verčiasi arba ankstesnius trejus metus vertėsi šia profesine veikla.
45 Tad prie asmenų kategorijos, kuriai ieškovas priklausė tuo metu, kai buvo priimtas skundžiamas reglamentas, gali būti priskirtas nežinomas skaičius ūkio subjektų, nes šios kategorijos negalima apibūdinti kaip apibrėžtos grupės. Atvirkščiai, turima omenyje visuma neapibrėžtų ir neįmanomų apibrėžti ūkio subjektų, kurių ratas gali išsiplėsti priėmus skundžiamą reglamentą (šiuo klausimu žr. 1984 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Intermills / Komisija, 323/82, Rink., EU:C:1984:345, 16 punktą ir 2014 m. balandžio 3 d. Nutarties CFE-CGC France Télécom-Orange / Komisija, T–2/13, EU:T:2014:226, 51 punktą).
46 Tačiau tokiai neapibrėžtai kategorijai priklausantys ūkio subjektai neturi konkrečios sąsajos su nagrinėjamu aktu (šiuo klausimu žr. šios nutarties 45 punkte minėtos Nutarties CFE-CGC France Télécom-Orange / Komisija, EU:T:2014:226, 52 punktą).
47 Trečia, pabrėžtina, kad ieškovas nesiremia jokia teismo praktikoje pripažįstama aplinkybe, galinčia jį individualizuoti. Jis nurodo tariamai įgytą teisę būti prižiūrimam nepriklausomos profesinės organizacijos, sudarytos iš savo profesijos atstovų. Net jeigu darytume prielaidą, kad tokia teisė egzistuoja ir į ją gali būti atsižvelgiama vertinant konkrečią sąsają, reikia pabrėžti, kad visi kiti teisės aktų numatytą auditą atliekantys Vokietijos auditoriai taip pat turi tokią teisę ir kad ši teisė, kiek tai susiję su viešojo intereso įmonių audito atlikimu, bus panaikinta visiems minėtiems auditoriams vienodai, perdavus priežiūros kompetenciją kitam subjektui, atitinkančiam skundžiamo reglamento 21 straipsnyje numatytus kriterijus.
48 Todėl šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo bylos, kurioje buvo priimtas šios nutarties 30 punkte minėtas Sprendimas Codorniu / Taryba (EU:C:1994:197), faktinių aplinkybių. Iš tiesų minėtoje byloje ieškovę individualizavo tai, kad jai priklausė prekių ženklas „Grand Crémant de Codorniu“ ir nagrinėtu reglamentu jai buvo trukdoma šiuo prekių ženklu naudotis, nes pagal jį teisė naudoti žodį „crémant“ buvo suteikta tik Prancūzijos ir Liuksemburgo gamintojams. Teisingumo Teismas pabrėžė, kad dėl šios aplinkybės ieškovė buvo individualizuota, palyginti su visais kitais ūkio subjektais (šios nutarties 30 punkte minėto Sprendimo Codorniu / Taryba, EU:C:1994:197, 21 ir 22 punktai). Tačiau šioje byloje nagrinėjamas ne naudojimasis prekių ženklu, kuris dėl savo pobūdžio visada yra individualus, bet tariamas teisės būti prižiūrimam profesinės organizacijos, sudarytos iš asmenų, kurie verčiasi atestuotojo apskaitininko profesine veikla, pažeidimas. Tokia teisė, net jeigu būtų įtvirtinta, niekaip neindividualizuoja ieškovo, palyginti su visais neapibrėžtais ir neįmanomais apibrėžti ūkio subjektais, kurie verčiasi minėta profesine veikla, t. y. atlieka viešojo intereso įmonių auditą.
49 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas neturi konkrečios sąsajos nei su skundžiamu reglamentu apskritai, nei su minėto reglamento 21 straipsniu, kurį ginčija savo ieškinyje.
50 Tad, kadangi tiesioginės ir konkrečios sąsajos kriterijai yra kumuliaciniai priimtinumo kriterijai, kai priimtinumas nagrinėjamas pagal SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytą antrąjį atvejį, nereikia nagrinėti, ar skundžiamas reglamentas tiesiogiai susijęs su ieškovu.
51 Remiantis visu tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinio.
Dėl ieškovo teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę
52 Remdamasis ESS 19 straipsniu ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio pirma pastraipa ieškovas teigia, kad pagal šias nuostatas jo teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę reiškia, kad šis ieškinys yra priimtinas.
53 Pirmiausia primintina, kad, kaip nurodyta ESS 19 straipsnio 1 dalyje, Europos Sąjungos teisės sistemos laikymosi teisminę kontrolę užtikrina Teisingumo Teismas ir valstybių narių teismai (šios nutarties 19 punkte minėto Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, EU:C:2013:625, 90 punktas).
54 Remiantis teismo praktika, SESV 263 ir 277 straipsniais, viena vertus, ir jos 267 straipsniu, kita vertus, nustatyta išsami teisių gynimo priemonių ir procedūrų sistema, skirta užtikrinti Sąjungos aktų teisėtumo kontrolei, kuri patikėta Sąjungos teismui (šios nutarties 31 punkte minėto Sprendimo Unión de Pequeños Agricultores / Taryba, EU:C:2002:462, 40 punktas ir 19 punkte minėto Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, EU:C:2013:625, 92 punktas).
55 Taigi fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie dėl SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytų priimtinumo reikalavimų negali tiesiogiai ginčyti visuotinio taikymo Sąjungos aktų, yra apsaugoti nuo tokių aktų taikymo jiems. Kai tokius aktus turi įgyvendinti Sąjungos institucijos, tie asmenys, laikydamiesi SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatytų reikalavimų, gali pareikšti tiesioginį ieškinį Sąjungos teisme dėl įgyvendinimo aktų ir pagal SESV 277 straipsnį tokiam ieškiniui pagrįsti remtis nagrinėjamo bendrojo akto neteisėtumu. Kai tai įgyvendinti turi valstybės narės, jos gali nacionaliniuose teismuose remtis atitinkamo Sąjungos teisės akto negaliojimu ir taip paskatinti juos remiantis SESV 267 straipsniu pateikti Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą (šios nutarties 19 punkte minėto Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, EU:C:2013:625, 93 punktas).
56 Šiuo aspektu pažymėtina, kad nacionaliniame procese teisės subjektai turi teisę teisme užginčyti bet kokio sprendimo ar bet kurio kito nacionalinės teisės akto dėl visuotinai taikomo Sąjungos akto jų atžvilgiu teisėtumą remdamiesi šio negaliojimu (šios nutarties 19 punkte minėto Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, EU:C:2013:625, 94 punktas).
57 Darytina išvada, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl akto galiojimo, kaip ir ieškinys dėl panaikinimo, yra Sąjungos aktų teisėtumo kontrolės būdas (šios nutarties 19 punkte minėto Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, EU:C:2013:625, 95 punktas).
58 Ir atvirkščiai, dėl Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu suteiktos apsaugos reikia pažymėti, kad tuo straipsniu nesiekiama pakeisti Sutartyse nustatytos teisminės kontrolės sistemos, ypač taisyklių dėl tiesiogiai Sąjungos teismui pareikštų ieškinių priimtinumo (šios nutarties 19 punkte minėto Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, EU:C:2013:625, 97 punktas).
59 Iš to matyti, jog ieškovas negali pagrįstai teigti, kad šis ieškinys dėl panaikinimo turi būti pripažintas priimtinu remiantis Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, nes pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą jis neturi teisės pareikšti ieškinio.
60 Todėl reikia atmesti šį kaltinimą.
61 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia pritarti Parlamento ir Tarybos pareikštam nepriimtinumu grindžiamam prieštaravimui ir atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.
62 Taip pat nereikia priimti sprendimo dėl Komisijos pateikto prašymo įstoti į bylą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
63 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
64 Kadangi ieškovas pralaimėjo bylą, jis turi padengti savo ir Parlamento bei Tarybos bylinėjimosi išlaidas pagal pastarųjų reikalavimus.
65 Be to, pagal Procedūros reglamento 144 straipsnio 10 dalį Komisija ir Parlamentas padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su prašymu įstoti į bylą. Kaip matyti iš šios nutarties 7 punkto, ieškovas ir Taryba dėl to išlaidų nepatyrė.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija)
nutaria:
1. Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.
2. Nereikia priimti sprendimo dėl Europos Komisijos prašymo įstoti į bylą.
3. Carsten René Beul padengia savo ir Europos Parlamento bei Europos Sąjungos Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Komisija ir Parlamentas padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su prašymu įstoti į bylą
Priimta 2015 m. spalio 23 d. Liuksemburge.