GENERALINIO ADVOKATO
GIOVANNI PITRUZZELLA IŠVADA,
pateikta 2020 m. rugsėjo 3 d.(1)
Byla C-563/19 P
Recylex SA,
Fonderie et Manufacture de Métaux SA,
Harz-Metall GmbH
prieš
Europos Komisiją
„Apeliacinis skundas – Karteliai – Rūgštinių švino akumuliatorių atliekų pirkimo kainos – 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalis – Atleidimas nuo dalies baudos – Taikomas kriterijus – Klasifikavimas siekiant sumažinti baudą – Chronologinė tvarka“
1. Apeliaciniame skunde, dėl kurio teikiama ši išvada, Recylex SA, Fonderie et Manufacture de Métaux SA ir Harz-Metall GmbH (toliau kartu – Recylex arba apeliantės) prašo panaikinti 2019 m. gegužės 23 d. Sprendimą Recylex ir kt. /Komisija(2), kuriuo Bendrasis Teismas atmetė jų ieškinį dėl 2017 m. vasario 8 d. Europos Komisijos sprendimo dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį(3) (toliau – ginčijamas sprendimas).
2. Teisingumo Teismo visų pirma prašoma, nagrinėjant šį apeliacinį skundą, išaiškinti Komisijos pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose(4) (toliau – 2006 m. pranešimas dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo) 26 dalies trečią pastraipą, kurioje numatyta galimybė, atsižvelgiant į tam tikrus pažeidimo elementus, atleisti nuo dalies baudos tam tikras sąlygas atitinkančias įmones. Visų pirma Teisingumo Teismas turės paaiškinti, kiek šioje nuostatoje įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis įmones galima atleisti nuo dalies baudos, buvo pakeisti, palyginti su ankstesne pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo redakcija(5) (toliau – 2002 m. pranešimas dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo“), nes Komisija juos suformulavo kitaip nei ankstesnio pranešimo 23 dalies trečioje pastraipoje.
I. Teisinis pagrindas
3. 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo III skirsnyje reglamentuojamas baudų sumažinimas. Jo A dalį „Būtinos baudos sumažinimo sąlygos“ sudaro 23–26 dalys. Pagal 23 dalį „[į]monės, kurios atskleidžia savo dalyvavimą įtariamame kartelyje, kuris daro poveikį Bendrijai, bet neatitinka II skirsnyje [kuriame reglamentuojamas atleidimas nuo baudų] numatytų sąlygų, gali atitikti sąlygas, kurioms esant gali būti sumažinta bauda, kuri kitaip joms būtų paskirta“. Kaip nurodyta paskesnėje 24 dalyje, „kad įmonei būtų sumažinta bauda, įmonė privalo Komisijai pateikti įrodymų, kurie turėtų žymią papildomą vertę Komisijos jau turimų įrodymų apie įtariamą pažeidimą atžvilgiu“. 25 dalyje apibrėžiama sąvoka „papildoma vertė“. Paskutiniame šios dalies sakinyje patikslinama, kad „<…> tas mastas, kiek yra reikalinga, jog pateikti įrodymai būtų patvirtinti įrodymais iš kitų šaltinių tam, kad pateiktuosius įrodymus būtų galima panaudoti prieš kitas įmones, susijusias su byla, įtakoja pateiktojo įrodymo vertę, taigi įrodymai[,] nereikalaujantys patvirtinimo[,] yra vertingesni nei, pavyzdžiui, pareiškimai, kuriuos užginčijimo atveju reikia patvirtinti“.
4. 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies pirma pastraipa suformuluota taip:
„Galutiniame sprendime, kurį Komisija priims pasibaigus administracinei procedūrai, Komisija nustatys baudos sumažinimo dydį, kurio ribose įmonei bus sumažinta bauda lyginant su ta bauda, kuri kitu atveju įmonei būtų paskirta:
– pirmajai įmonei, kuri suteikia žymios papildomos vertės: 30–50 % sumažinimas,
– antrajai įmonei, kuri suteikia žymios papildomos vertės: 20–30 % sumažinimas,
– paskesnėms įmonėms, kurios suteikia žymios papildomos vertės: iki 20 % sumažinimas.“
5. 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečią pastraipa suformuluota taip: „Jei pareiškėjas, kuris kreipėsi dėl baudos sumažinimo, pirmasis pateikia nereikalaujantį patvirtinimo įrodymą 25 dalies prasme, kurį Komisija panaudoja nustatyti papildomiems faktams, dėl kurių padidėja pažeidimo sunkumas arba pailgėja trukmė, Komisija, nustatydama baudos dydį tokį įrodymą pateikusiai įmonei, į šiuos faktus neatsižvelgia.“(6)
6. 2002 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 23 dalies trečioje pastraipoje išdėstyta: „<…> jeigu įmonė pateikia įrodymus apie Komisijai iki tol nežinomus faktus, kurie tiesiogiai susiję su įtariamo kartelio veiklos pavojingumu ar trukme, Komisija neatsižvelgia į šiuos elementus nustatydama baudos dydį įmonei, pateikusiai šiuos įrodymus“.
II. Ginčo aplinkybės
7. Šioje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybės aprašytos skundžiamo sprendimo 1–11 ir 67–72 punktuose.
8. Ieškovės yra atitinkamai Belgijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje įsteigtos bendrovės, gaminančios perdirbtą šviną ir kitus gaminius (polipropileną, cinką ir specialiuosius metalus).
9. Ginčijamame sprendime Komisija nustatė, kad Recylex ir kitos trys įmonės – Campine NV ir Campine Recycling NV (toliau kartu – Campine), Eco-Bat Technologies Ltd, Berzelius Metall GmbH ir Société de traitement chimique des métaux SAS (toliau kartu – Eco-Bat) bei Johnson Controls, Inc., Johnson Controls Tolling GmbH & Co. KG ir Johnson Controls Recycling GmbH (toliau kartu – JCI) – pažeisdamos SESV 101 straipsnį, laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 23 d. iki 2012 m. rugsėjo 26 d. dalyvavo darant vieną tęstinį pažeidimą: rūgštinių švino automobilių akumuliatorių atliekų, naudojamų perdirbtam švinui gaminti, pirkimo sektoriuje sudarė susitarimus ir (arba) atliko suderintus veiksmus, susijusius su kainų koordinavimu (žr. ginčijamo sprendimo 1 straipsnį).
10. Tyrimas buvo pradėtas 2012 m. birželio 22 d., JCI pateikus prašymą atleisti nuo baudos pagal 2006 m. pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo. 2012 m. rugsėjo 13 d. Komisija sąlyginai atleido šią įmonę nuo baudos mokėjimo pagal to pranešimo 18 dalį (ginčijamo sprendimo 29 konstatuojamoji dalis).
11. 2012 m. rugsėjo 26–28 d. Komisija atliko patikrinimus Belgijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje esančiose JCI, Recylex, Eco-Bat ir Campine patalpose (ginčijamo sprendimo 30 konstatuojamoji dalis).
12. 2012 m. rugsėjo 27 d. Eco-Bat, o vėliau, 2012 m. spalio 23 d., Recylex pateikė prašymą neskirti baudos arba, nepatenkinus šio prašymo, prašymą sumažinti baudą pagal 2006 m. pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo. 2012 m. gruodžio 4 d. Campine taip pat pateikė prašymą sumažinti baudą pagal tą patį pranešimą (ginčijamo sprendimo 31 konstatuojamoji dalis).
13. 2015 m. birželio 24 d. Komisija pradėjo administracinę procedūrą dėl JCI, Recylex, Eco-Bat ir Campine ir joms išsiuntė pranešimą apie kaltinimus. Tos pačios dienos raštu Komisija informavo Eco-Bat ir Recylex apie savo preliminarią išvadą, kad jų pateikti įrodymai turi žymią papildomą vertę, kaip tai suprantama pagal 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 24 ir 25 dalis, taigi ir apie savo ketinimą sumažinti joms skirtiną baudą. Komisija taip pat informavo Campine apie savo ketinimą nesumažinti jai skirtos baudos (ginčijamo sprendimo 33 konstatuojamoji dalis).
14. Ginčijamame sprendime Komisija apeliantėms solidariai skyrė 26 739 000 EUR baudą už jų dalyvavimą nuo 2009 m. rugsėjo 23 d. iki 2012 m. rugsėjo 26 d. darant nustatytą pažeidimą (žr. 1 straipsnio 1 dalies d punktą ir 2 straipsnio 1 dalies d punktą).
15. Ginčijamo sprendimo 384–411 konstatuojamosiose dalyse Komisija išreiškė savo nuomonę dėl 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taikymo už pažeidimą atsakingoms įmonėms.
16. Pirma, ji, nustačiusi, kad šios įmonės bendradarbiavimas atitinka minėto pranešimo 12 dalyje nustatytas sąlygas, nusprendė, kad JCI atleidžiama nuo baudos pagal šio pranešimo 8 dalies a punktą (ginčijamo sprendimo 384–386 konstatuojamosios dalys).
17. Antra, Komisija nusprendė, kad Eco-Bat buvo pirmoji įmonė, pateikusi didelės papildomos vertės įrodymų, ir pritaikė jai maksimalų 50 % baudos sumažinimą, kaip numatyta 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies pirmos pastraipos pirmoje įtraukoje (ginčijamo sprendimo 387–393 konstatuojamosios dalys).
18. Trečia, Komisija 30 % sumažino Recylex baudą pagal 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies pirmos pastraipos antrą įtrauką, nes Recylex buvo antroji įmonė, pateikusi didelės papildomos vertės įrodymų, susijusių, be kita ko, su: i) kartelio ištakomis; ii) įvairiais antikonkurenciniais ryšiais, apie kuriuos kitos įmonės nepranešė; iii) 2009 m. rugsėjo 23 d. įvykusiu Vindhageno daugiašaliu susitikimu, kuris tapo pažeidimo pradžia, iv) įvairiais Recylex ir jos konkurentų kontaktais telefonu ir korespondencija (ginčijamo sprendimo 394–399 konstatuojamosios dalys). Komisija atmetė Recylex argumentus dėl baudos sumažinimo nuo 30 % iki 50 %. Visų pirma, nors pripažino, jog Recylex pirmoji pateikė paaiškinimus dėl Vindhageno susitikimo, Komisija pažymėjo, kad šie duomenys buvo susiję su „organizaciniais klausimais“ ir kad ji, atlikdama Campine patikrinimą, jau buvo gavusi „nereikalaujančių patvirtinimo įrodymų“, susijusių su šio susitikimo darbotvarke ir turiniu (ginčijamo sprendimo 401 konstatuojamoji dalis, kurioje daroma nuoroda į 68 ir 69 konstatuojamąsias dalis). Komisija taip pat atmetė Recylex argumentą, kad ši įmonė pirmoji pateikė įrodymų, susijusių su kartelio veikla Prancūzijoje. Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad „jau turėjo informacijos apie kartelio geografinę apimtį, įskaitant susijusią su Prancūzija“ (ginčijamo sprendimo 402 konstatuojamoji dalis).
19. Galiausiai Komisija atmetė Campine prašymą sumažinti baudą (ginčijamo sprendimo 404–411 konstatuojamosios dalys).
III. Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
20. 2017 m. balandžio 18 d. Recylex dėl ginčijamo sprendimo pareiškė SESV 263 straipsniu grindžiamą ieškinį, siekdama, kad būtų sumažintas jai skirtos baudos dydis. Grįsdama savo ieškinį Recylex nurodė šešis pagrindus. Pirmaisiais dviem pagrindais ji teigė, kad buvo padaryta klaida taikant 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečią pastraipą. Iš esmės ji teigė, kad turėjo būti atleista nuo dalies baudos, kaip numatyta šioje nuostatoje, nes pirmoji pateikė nereikalaujančių patvirtinimo įrodymų, kuriais Komisija rėmėsi nustatydama, pirma, pažeidimo pradžios datą (pirmasis pagrindas) ir, antra, pažeidimo išplėtimą Prancūzijos rinkai (antrasis pagrindas). Trečiuoju pagrindu Recylex užginčijo jai skirtos baudos padidinimą 10 % vadovaujantis Baudų apskaičiavimo gairių 37 punktu(7). Ketvirtajame pagrinde ji teigė, kad Komisija, vadovaudamasi 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies pirmos pastraipos antra įtrauka, nepagrįstai sumažino jai skirtą baudą 30 %, o ne 50 % pagal pirmą įtrauką, nors ji pirmoji pateikė nereikalaujančių patvirtinimo įrodymų dėl pažeidimo trukmės ir geografinės apimties. Penktasis pagrindas susijęs su proporcingumo, nediskriminavimo ir bausmių individualizavimo principų pažeidimu. Galiausiai šeštajame pagrinde Recylex Bendrojo Teismo prašė pasinaudoti neribota jurisdikcija, kad joms būtų nustatyti tam tikri terminai likusioms baudos dalims sumokėti.
21. Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė visą ieškinį ir priteisė iš Recylex bylinėjimosi išlaidas.
IV. Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai
22. 2019 m. liepos 23 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo Recylex apeliacinį skundą, dėl kurio teikiama ši išvada.
23. Apeliaciniame skunde Recylex Teisingumo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek juo patvirtinta bauda, kurią Komisija jai skyrė ginčijamu sprendimu, ir tiek, kiek ji buvo įpareigota padengti bylinėjimosi išlaidas,
– panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo Komisija jai skyrė 26 739 000 EUR baudą,
– sumažinti jai skirtos baudos dydį(8) ir
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas per procesą Bendrajame Teisme.
24. Komisija Teisingumo Teismo prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš Recylex bylinėjimosi išlaidas.
V. Analizė
A. Pirminės pastabos
25. Atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo programomis siekiama užtikrinti, kad slaptame kartelyje dalyvaujančios įmonės, kurias dėl jų pobūdžio sunku identifikuoti ir ištirti, būtų skatinamos pranešti apie jį ir bendradarbiauti su konkurencijos institucija, kad būtų galima greitai nutraukti pažeidimą. Remiantis šiomis programomis, tikslas atskleisti kartelius ir už juos nubausti ginant rinkų, vartotojų ir nuo tokių neteisėtų veiksmų nukentėjusių asmenų interesus yra svarbesnis nei tikslas nubausti įmones, kurios nusprendžia bendradarbiauti(9).
26. 2006 m. pranešime dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo išdėstytos gairės, kurių, siekdama skaidrumo ir žinodama norinčioms bendradarbiauti įmonėms kylančius lūkesčius(10), Komisija laikosi nagrinėdama prašymus neskirti baudos arba ją sumažinti. Taigi tai yra elgesio taisyklės, kuriomis siekiama sukelti išorinį poveikį ir nurodyti praktiką, kuria reikia vadovautis, ir nuo kurių tam tikru konkrečiu atveju Komisija negali nukrypti nenurodžiusi su vienodo požiūrio principu suderinamų priežasčių(11).
27. Taip pat reikia pažymėti, kad atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taisyklės yra Sąjungos teisės nuostatų, kuriomis draudžiami antikonkurenciniai karteliai, išimtys, todėl turi būti aiškinamos siaurai(12).
28. Grįsdama savo apeliacinį skundą Recylex nurodo tris pagrindus.
29. Pirmuoju ir antruoju pagrindais siekiama užginčyti Bendrojo Teismo pateiktą 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečios pastraipos išaiškinimą ir šios taisyklės taikymą apeliančių situacijai. Taigi abu šiuos apeliacinio skundo pagrindus nagrinėsiu kartu.
30. Trečiajame pagrinde Recylex kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis klaidingai nusprendė, jog Komisija nepadarė klaidos, nes nepritaikė jai baudos sumažinimo 30–50 % pagal 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies pirmos pastraipos pirmą įtrauką.
B. Dėl pirmojo ir antrojo apeliacinio skundo pagrindų
31. Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su skundžiamo sprendimo 79–99 punktais, jį sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje Recylex teigia, kad Bendrojo Teismo argumentams trūksta nuoseklumo ir aiškumo, kiek tai susiję su teisiniais kriterijais, kuriais grindžiamas atleidimas nuo dalies baudos pagal 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečią pastraipą. Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antroje ir trečioje dalyse Recylex atitinkamai teigia, kad buvo iškraipyti įrodymai ir pažeistos taisyklės, susijusios su įrodinėjimo pareiga, nes Bendrasis Teismas nusprendė, jog, remiantis Campine rankraštiniais užrašais, Komisijai pavyko įrodyti, kad 2009 m. rugsėjo 23 d. Vindhagene įvyko daugiašalis antikonkurencinis susitikimas.
32. Antrajame apeliacinio skundo pagrinde, pateiktame dėl skundžiamo sprendimo 100–108 punktų, Recylex nurodo, kad buvo padaryta klaida aiškinant ir taikant atleidimo nuo dalies baudos sąlygas pagal 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečią pastraipą, nes Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija pagrįstai atsisakė taikyti šią taisyklę apeliantėms, remdamasis vien išvada, kad ši institucija jau žinojo, jog antikonkurencinis kartelis apėmė ir Prancūziją.
1. Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmos dalies ir antrojo pagrindo: motyvų nenuoseklumas ir klaida aiškinant teisinį kriterijų, susijusį su atleidimu nuo dalies baudos
a) Skundžiamas sprendimas
33. Skundžiamo sprendimo 79–99 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo pirmąjį ieškinio pagrindą, kuriame Recylex ginčijo Komisijos sprendimą neatleisti jos nuo dalies baudos atsižvelgiant į šios įmonės pateiktus įrodymus, susijusius su 2009 m. rugsėjo 23 d. Vindhageno susitikimu.
34. Skundžiamo sprendimo 84 ir 85 punktuose Bendrasis Teismas pirmiausia priminė 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečios pastraipos prasmę, o paskui, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta 2016 m. vasario 29 d. Sprendime Deutsche Bahn ir kt. / Komisija (toliau – Sprendimas Deutsche Bahn)(13), patikslino, kad dėl frazės „pirmasis pateikia nereikalaujantį patvirtinimo įrodymą“ vartojimo leidžiama tą nuostatą aiškinti griežtai ir ją taikyti tik tais atvejais, kai kartelyje dalyvavusi įmonė pateikia Komisijai „naujos informacijos“. Skundžiamo sprendimo 86 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad atleidimo nuo dalies baudos logika, kaip ji išaiškinta jurisprudencijoje dėl 2002 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 23 dalies trečios pastraipos, visų pirma 2015 m. balandžio 23 d. Sprendime LG Display ir LG Display Taiwan / Komisija(14) (toliau – Sprendimas LG Display), nebuvo pakeista 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečios pastraipos formuluote ir kad šios nuostatos taikymo kriterijus vis dar yra naujų įrodymų, susijusių su „nauju faktu“, galinčiu padidinti pažeidimo sunkumą ar trukmę, pateikimas, atmetant atvejus, kai įmonė pateikė tik informaciją, kuria galima sustiprinti pažeidimo buvimo įrodymus. Primindamas Sprendimo LG Display 81 punktą, Bendrasis Teismas taip pat pažymėjo, kad tuo atveju, kai įmonės pateiktą informaciją „Komisija jau žinojo“, pagal 2006 m. pranešimo dėl [atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo] 26 dalies trečią pastraipą prašymas atleisti nuo dalies baudos turi būti atmestas ir nebūtina šios informacijos įrodomosios galios lyginti su kitos įmonės anksčiau pateiktos informacijos įrodomąja galia (skundžiamo sprendimo 88 punktas). Bendrojo Teismo nuomone, prašymą atleisti nuo dalies baudos pateikusio asmens pateiktų įrodymų įrodomosios galios vertinimas reikalingas tik tuo atveju, kai ši informacija susijusi su nauju faktu, kuris padidina pažeidimo sunkumą ar trukmę (skundžiamo sprendimo 89 punktas).
35. Remdamasis išdėstytais principais Bendrasis Teismas atmetė visus Recylex pirmajame ieškinio pagrinde išdėstytus argumentus.
36. 100–108 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo antrąjį ieškinio pagrindą, kuriuo Recylex ginčijo Komisijos sprendimą neatleisti jos nuo dalies baudos, atsižvelgiant į jos pateiktus įrodymus, susijusius su pažeidimu Prancūzijoje. Skundžiamo sprendimo 104 punkte Bendrasis Teismas priminė to paties sprendimo 82–89 punktuose išdėstytus principus, o paskesniuose 105–107 punktuose pritaikė šiuos principus, kai nusprendė atmesti antrąjį ieškinio pagrindą.
b) Šalių argumentai
37. Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmoje dalyje Recylex kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jo sprendime nurodyti motyvai yra nenuoseklūs ir neaiškūs, kiek tai susiję su teisiniu kriterijumi, taikomu atleidimo nuo dalies baudos atveju, numatytu 2006 m. pranešimo dėl baudų netaikymo arba sumažinimo 26 dalies trečioje pastraipoje. Kai kuriuose skundžiamo sprendimo punktuose Bendrasis Teismas rėmėsi kriterijumi, grindžiamu tuo, kad Komisija nežinojo apie įmonės pateiktuose įrodymuose nurodytas faktines aplinkybes (88, 91 ir 96 punktai), o kituose – kriterijumi, grindžiamu Komisijos gebėjimu nustatyti tokias faktines aplinkybes remiantis įmonės pateiktais įrodymais (93 ir 95 punktai).
38. Antrajame apeliacinio skundo pagrinde Recylex kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad savo argumentus jis grindė Komisijos „žinojimu“ apie faktines aplinkybes, su kuriomis susiję įmonės, prašančios atleisti nuo dalies baudos, pateikti įrodymai. Tačiau, nors šis kriterijus iš tikrųjų buvo nustatytas 2002 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 23 dalies trečioje pastraipoje, jis visiškai nepagrįstas 2006 m. pranešimu dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo.
39. Recylex teigimu, pagal šio pranešimo 26 dalies trečią pastraipą taikytinas kriterijus yra patikrinimas, ar įmonė pirmoji pateikė nereikalaujančių patvirtinimo įrodymų, padedančių Komisijai teisės požiūriu tinkamai įrodyti papildomas faktines aplinkybes, galinčias padidinti pažeidimo sunkumą ar trukmę. Taigi pagal šią nuostatą reikšminga ne tai, kad prašymo atleisti nuo dalies baudos pateikimo momentu Komisija jau turėjo informacijos apie faktines aplinkybes, su kuriomis susiję šį prašymą pagrindžiantys įrodymai, o tai, ar Komisija jau turėjo galimybę, nesiremdama šiais įrodymais, tinkamai įrodyti šių faktinių aplinkybių tikrumą.
40. Priešingai, nei teigia Bendrasis Teismas, Recylex nuomone, tam, kad būtų taikoma 2006 m. pranešimo dėl baudų netaikymo arba sumažinimo 26 dalies trečia pastraipa, reikia iš tikrųjų palyginti įmonės, prašančios atleisti nuo dalies baudos, pateiktos informacijos įrodomąją galią su Komisijos jau turimos informacijos įrodomąja galia. Grįsdama savo teiginį Recylex remiasi Sprendimo Deutsche Bahn 405 ir 406 punktais, taip pat 2016 m. vasario 29 d. Sprendimu Schenker / Komisija(15) ir 2013 m. gegužės 17 d. Sprendimu MRI / Komisija(16).
41. Galiausiai Recylex teigia, kad skundžiamo sprendimo 88 ir 89 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai rėmėsi jurisprudencija, susijusia su 2002 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 23 dalies trečia pastraipa, nes ši nuostata ir 2006 m. pranešimo 26 dalies trečia pastraipa yra grindžiamos skirtingais atleidimo nuo dalies baudos kriterijais.
42. Komisija pažymi, kad atleidimo nuo dalies baudos, kaip taisyklės, pagal kurią įmonė turi būti baudžiama už jos padarytus konkurencijos taisyklių pažeidimus, išimties, tikslas – paskatinti įmones greičiau pradėti bendradarbiauti, sukuriant netikrumo klimatą, kai ne taip greitai pradėjusiems bendradarbiauti asmenims taikomi mažesni baudos sumažinimai.
43. Siekiant šio tikslo, pasak Komisijos, atleidžiant nuo dalies baudos pagal 2006 m. pranešimo 26 dalies trečią pastraipą turi būti tenkinamos dvi sąlygos: i) prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pateikusi įmonė turi pirmoji įrodyti faktines aplinkybes, apie kurias Komisija iki tol nežinojo, ir ii) šios aplinkybės turi padėti Komisijai padaryti naujas išvadas dėl pažeidimo sunkumo ir trukmės. Taigi pagal 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečią pastraipą lemiamą reikšmę turi tik įmonės pateikti nereikalaujantys patvirtinimo įrodymai, o ne Komisijos jau turimi įrodymai.
44. Nors 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečios pastraipos formuluotė nėra tapati 2002 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 23 dalies trečios pastraipos formuluotei, naujuoju 2006 m. pranešimu, Komisijos nuomone, nebuvo siekiama paneigti nei kriterijų, kuriuo ši nuostata buvo grindžiama, nei jos aiškinimo ar tikslo.
45. Galiausiai Komisija pažymi, kad kriterijus, kurį Recylex laiko reikšmingu, neatitinka 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo tikslų. Pirma, jį būtų sunku pritaikyti praktikoje, nes tam reikia palyginti įmonės pateiktos informacijos ir Komisijos jau turimos informacijos įrodomąją galią tos pačios faktinės aplinkybės atžvilgiu, siekiant patikrinti, ar ši informacija yra nereikalaujanti patvirtinimo, kaip tai suprantama pagal 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 25 dalį, t. y. kad jos nereikia patvirtinti kitais įrodymais. Antra, jeigu šis kriterijus pagal analogiją būtų taikomas prašymams visiškai atleisti nuo baudos, jis galėtų lemti situaciją, kai dvi įmonės tuo pačiu metu gali būti visiškai atleistos nuo baudos(17), nors pranešimu dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo siekiama užtikrinti, kad visiškai nuo baudos būtų atleista tiktai viena įmonė.
c) Vertinimas
46. Pirmiausia reikia atmesti Recylex kritiką dėl skundžiamo sprendimo, kiek ji susijusi su Bendrojo Teismo argumentų nuoseklumu ir aiškumu. Mano požiūriu, kritikuojamos skundžiamo sprendimo 84–89 punktų nuostatos visiškai nedviprasmiškos. Iš tikrųjų iš jame išdėstytų motyvų aiškiai matyti, kad Bendrasis Teismas 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečią pastraipą aiškino taip, kad ji taikoma tik tuo atveju, kai kartelyje dalyvavusi įmonė pateikia Komisijai „naujos informacijos“ (85 punktas), t. y. pateikia įrodymus, patvirtinančius „naujas faktines aplinkybes“ (86 punktas), „apie kurias Komisija iki tol nežinojo“ (84 punktas). Iš šių punktų, kuriuose pateikti motyvai, taip pat aiškiai matyti, kad, Bendrojo Teismo nuomone, jeigu ši sąlyga neįvykdoma, t. y. kai įmonės pateikti įrodymai nėra susiję su Komisijai iki tol nežinomomis faktinėmis aplinkybėmis, prašymas atleisti nuo dalies baudos turi būti atmestas, neatsižvelgiant į tai, kaip buvo įvertinta šių įrodymų įrodomoji galia (88 punktas), ir kad į tokį vertinimą atsižvelgiama tik tuo atveju, kai įmonė pateikė įrodymų, susijusių su „nauja faktine aplinkybe“ (89 punktas).
47. Skundžiamo sprendimo 90–115 punktuose Bendrojo Teismo atliktoje analizėje, susijusioje su pirmuoju ieškinio pagrindu, ir 105–108 punktuose atliktoje antrojo ieškinio pagrindo analizėje griežtai laikytasi skundžiamo sprendimo 84–89 punktuose išdėstytų principų ir šiuose punktuose pateikto 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečios pastraipos išaiškinimo. Remdamasis šiuo išaiškinimu Bendrasis Teismas iš tikrųjų tik įvertino, ar tuo metu, kai Recylex pateikė prašymą atleisti nuo dalies baudos, Komisija „jau žinojo“ apie, pirma, antikonkurencinį Vindhageno susitikimą bei apie tai, kad pažeidimas prasidėjo 2009 m. rudenį (pirmasis ieškinio pagrindas), ir, antra, apie tai, kad kartelis buvo susijęs ir su Prancūzijos teritorija(18) (antrasis ieškinio pagrindas).
48. Tai, kad dviejose skirtingose skundžiamo sprendimo dalyse, remdamasis Campine rankraštiniais užrašais, Bendrasis Teismas vartojo skirtingą terminologiją, konstatuodamas, pirma, kad šiuose užrašuose „buvo įvairios informacijos, įrodančios, kad tai buvo konkurentų susitikimo ataskaita“ („they contain information that established that this was a record of anticompetitive direcord“) (93 punktas), ir, antra, kad „iš šių užrašų turinio bei prasmės aiškėja, kad buvo galima įrodyti, jog įvairios minėtos įmonės ir jų atstovai 2009 m. rugsėjo 23 d. dalyvavo antikonkurenciniame susirinkime“ („it was possible to establish from the content and meaning of the handwritten notes that the various undertakings referred to and their representatives had participated, on 23 September 2009, in an anticompetitive meeting“) (95 punktas)(19), nėra pagrindas suabejoti pirmiau išdėstytu teiginiu.
49. Iš tikrųjų, neatsižvelgdamas į tai, kad veiksmažodžio „to establish“ vartojimą skundžiamo sprendimo 95 punkte netikslus vertimas iš prancūzų kalbos, kuri, nors ir nėra autentiška, yra to sprendimo rengimo kalba(20), Bendrasis Teismas to sprendimo 97 punkte aiškiai nurodė, kad jo analizė neapima įrodymų, kuriuos Komisija turėjo prieš Recylex pateikiant prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, įrodomosios galios įvertinimo. Kitaip tariant, Bendrasis Teismas neiškėlė klausimo, ar šie įrodymai yra „nereikalaujantys patvirtinimo“ ir ar vien jų būtų pakakę, kad Komisija tinkamai įrodytų faktines aplinkybes, su kuriomis susiję Recylex pateikti įrodymai, ir juo labiau nepareiškė nuomonės šiuo klausimu, priešingai, nei, atrodo, mano Recylex. Prie šio klausimo dar grįšiu nagrinėdamas apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antrą ir trečią dalis.
50. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmą dalį tiek, kiek joje skundžiamo sprendimo 79–99 punktuose Bendrojo Teismo pateikti argumentai kvalifikuojami kaip nenuoseklūs ir neaiškūs, reikia atmesti kaip nepagrįstą.
51. Kai kurie šioje dalyje ir antrajame apeliacinio skundo pagrinde išdėstyti argumentai yra susiję su Bendrojo Teismo padaryta klaida aiškinant 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečią pastraipą.
52. Manau, kad, siekiant išnagrinėti šį kaltinimą, iš pradžių reikėtų nekreipti dėmesio į klausimą – nors tai yra pagrindinis priešinguose šalių argumentuose aptariamas klausimas, – kokią reikšmę reikėtų priskirti atleidimo nuo dalies baudos tvarkos pakeitimams, padarytiems 2006 m. pranešime dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo. Manau, kad bent jau iš pradžių, užuot sutelkus dėmesį į dviejose viena po kitos priimtose pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo redakcijose esančių formuluočių skirtingumą, vertėtų pradėti nuo 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečios pastraipos pažodinės, sisteminės ir teleologinės analizės.
53. Nagrinėjant pirmuoju atžvilgiu, šio punkto tekste galima išskirti keturias sąlygas, kurias turi atitikti įmonės pateiktas prašymas iš dalies atleisti nuo baudos.
54. Pirmoji sąlyga yra laiko sąlyga: įmonė turi pirmoji pateikti Komisijai įrodymus, kuriais remiantis būtų galima atleisti ją nuo dalies baudos. Ta pati sąlyga nustatyta ir 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 8 dalyje, kiek ji susijusi su visišku atleidimu nuo baudos. Laiko sąlygos buvimas turi esminę reikšmę atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programos veiksmingumui, nes skatina įmones bendradarbiauti su konkurencijos institucija ir pradėti tai daryti kuo anksčiau. Jeigu šios sąlygos nebūtų, įmonės turėtų teikti pirmenybę laukimo strategijai – visų pirma atsižvelgdamos į neigiamas pasekmes, kurių susilauktų pranešusios apie kartelį, – ir tikėtis, kad kiti kartelio dalyviai taip pat nuspręs nebendradarbiauti. Tačiau tokia strategija tampa nepalanki, kai kiekviena įmonė žino, kad nuo baudos gali būti atleista tik tuo atveju, jeigu apie kartelį praneš anksčiau už kitus jo dalyvius(21). Be to, nustačius laiko sąlygą, galima sukelti tam tikrą kartelio dalyvių savitarpio nepasitikėjimą, o tai gali paskatinti jį anksčiau išardyti arba apie jį pranešti. Tai galima pasakyti tiek apie visišką atleidimą nuo baudos, tiek – su tam tikrais skirtumais – tuo atveju, kai į bendradarbiavimą atsižvelgiama tik atleidžiant nuo dalies baudos arba ją sumažinant. Ši sąlyga reiškia, kad tik viena įmonė – pirmoji laiko atžvilgiu pateikusi informaciją, kaip tai suprantama pagal pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies 3 dalį, – gali būti atleista nuo dalies baudos ta pačia tvarka, pagal kurią, kaip teisingai pažymėjo Komisija, tik viena įmonė gali būti visiškai atleista nuo baudos.
55. 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečioje pastraipoje nustatyta antroji sąlyga yra susijusi su prašymą atleisti nuo dalies baudos pateikusios įmonės pateiktų įrodymų verte: tai turi būti „patvirtinimo nereikalaujantys įrodymai“. Iš šio pranešimo 25 dalies matyti, kad „patvirtinimo nereikalaujančiais“ laikomi įrodymai, kurių nebūtina pagrįsti užginčijimo atveju. Kitaip tariant, tam, kad būtų atleista nuo dalies baudos, įmonė turi pateikti įrodymus, kurie vieni leistų Komisijai pakankamai teisiškai įrodyti įmonės nurodytas faktines aplinkybes(22).
56. Remiantis trečiąja sąlyga, įmonė, kuri prašo atleisti nuo dalies baudos, privalo pateikti Komisijai su „papildomais faktais“ (redakcijoje italų kalba vartojamas žodžių junginys „altri fatti“ – „kiti faktai“) susijusius įrodymus. Kaip akivaizdžiau matyti iš pranešimo versijų kitomis kalbomis, kaip antai prancūzų kalba („éléments de fait supplémentaires“), anglų kalba („additional facts“) ar ispanų kalba („hechos adicionales“), šis žodžių junginys reiškia papildomas faktines aplinkybes, kuriomis Komisija gali papildyti jai jau žinomas faktines aplinkybes(23). Dera pabrėžti, kad, remiantis šia sąlyga, tai, ką reikia „papildyti“, yra faktinis pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija vertina pažeidimą, o ne įrodymų visuma(24).
57. Ketvirtoji sąlyga susijusi su faktinių aplinkybių, su kuriomis susiję įmonės pateikti įrodymai, tinkamumu pažeidimo sunkumui padidinti ar trukmei pailginti. Reikalaujama, kad bendradarbiavimas būtų naudingas esamam faktiniam pagrindui papildyti tiek, kad Komisija galėtų padaryti naujas išvadas(25) dėl pažeidimo nei tos, kurias ji iki tol padarė remdamasi kitų įmonių pateikta informacija arba savo tyrimo duomenimis.
58. Pirmiau nurodytos sąlygos yra kumuliacinės.
59. Jeigu nuo pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečios pastraipos teksto pereisime prie jo vietos dokumento struktūroje, iš karto atkreipsime dėmesį į tai, kad atleidimo nuo dalies baudos tvarka yra įtraukta į dalį, kurioje apibrėžiamos šio pranešimo 24 dalimi reglamentuojamo bendradarbiavimo pasekmės, susijusios su baudos sumažinimu. Visgi dėl priežasčių, kurias nurodysiu toliau, nemanau, kad ši sisteminė aplinkybė turi lemiamą įtaką atleidimo nuo dalies baudos taisyklių aiškinimui visų pirma dėl to, kad atsižvelgiant į ją bendradarbiavimas, už kurį atleidžiama nuo dalies baudos, priskiriamas šio pranešimo 24 punkte numatytam bendradarbiavimui.
60. Iš tikrųjų 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečioje pastraipoje laikomasi kitokios logikos nei šio pranešimo 24 dalyje, ir taip yra ne tik dėl pirmiau nurodytų priimtinumo sąlygų(26), bet ir dėl atlyginimo už įmonės bendradarbiavimą būdo. Nors pagal 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies pirmą pastraipą, vadovaujantis šio pranešimo 24 dalimi, bauda sumažinama taikant procentines nuolaidas, nustatomas atsižvelgiant į faktinę kiekvienos įmonės pagalbą – t. y. jos kokybę ir suteikimo laiką, – minėto pranešimo 26 dalies trečioje pastraipoje numatyta, kad Komisija, nustatydama įmonei galimos skirti baudos dydį, neatsižvelgia į faktines aplinkybes, kuriomis remiantis pateiktas prašymas atleisti nuo dalies baudos, taigi, iš esmės, į tam tikrą atitinkamos įmonės neteisėtų veiksmų dalį. Šiuo atžvilgiu atleidimas nuo dalies baudos panašus į visišką įmonės, kurios suteikta informacija yra „lemiamas indėlis tyrimui pradėti ar pažeidimui nustatyti“(27), atleidimą nuo baudos.
61. Kriterijų, nuo kurių priklauso atleidimas nuo dalies baudos, taikant 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 24 dalyje ir 26 dalies pirmoje pastraipoje numatytą baudos sumažinimą, įvairovė, kaip ir numatyti skirtingi atlyginimo būdai, atspindi įmonės bendradarbiavimo kokybinį skirtumą. Tam, kad įmonė galėtų pasinaudoti atleidimu nuo dalies baudos, nepakanka pateikti „įrodymų, kurie turėtų žymią papildomą vertę Komisijos jau turimų įrodymų apie įtariamą pažeidimą atžvilgiu“ ir „[sustiprintų] Komisijos gebėjimą įrodyti įtariamą kartelį“(28), net jeigu jie yra nereikalaujantys patvirtinimo, kaip tai suprantama pagal minėto pranešimo 25 punkto paskutinį sakinį: reikia quid pluris. Įmonės pateikti įrodymai turi atskleisti Komisijai kitokį pažeidimo mastą trukmės ar sunkumo atžvilgiu.
62. Jei būtų kitaip, 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečia pastraipa reglamentuojama situacija ir šio pranešimo 24 ir 25 dalyse apibūdinta situacija – juose numatytas atvejis, kai įmonė pateikia „patvirtinimo nereikalaujančius įrodymus“, – skirtųsi nebent faktinių aplinkybių, su kuriomis susiję šie įrodymai, pobūdžiu. Tačiau, greta to, kas išdėstyta iki šiol, tokiam prilyginimui prieštarauja ir tai, kad 26 dalies trečioje pastraipoje nėra jokios aiškios nuorodos į įrodymų visumą, kuria Komisija disponuoja prašymo atleisti nuo dalies baudos pateikimo momentu, o 24 dalyje, atvirkščiai, aiškiai nurodyta, kad įmonės turi pateikti didelę papildomą vertę turinčių įrodymų „Komisijos jau turimų įrodymų atžvilgiu“.
63. Galiausiai, kalbant apie 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečios pastraipos tikslus, pažymėtina, kad jais siekiama, pirma, leisti Komisijai atlyginti įmonei, kuri pateikia naujos informacijos, galinčios atskleisti ilgesnę kartelio, apie kurį ji jau žinojo ir dėl kurio kita dalyvaujanti įmonė jau buvo visiškai atleista nuo baudos, trukmę arba pažeidimo sunkumą, ir, antra, užtikrinti įmonei, kuri nebegali atitikti atleidimo nuo baudos reikalavimų, kad tuo atveju, jeigu ji bendradarbiaus pateikdama naujų tyrimui reikalingų duomenų, jos indėlis nenulems baudos, kuri jai būtų skirta, jei ji nebūtų atskleidusi tokių duomenų, padidinimo(29). Atsižvelgiant į šiuos tikslus, įmonė, kuri tik pagerino Komisijos turimą informaciją apie tam tikrą pažeidimo laikotarpį ar konkretų aspektą, negali būti laikoma atitinkančia atleidimo nuo dalies baudos reikalavimus, ir taip yra nepaisant pateiktų dokumentų svarbos ir naudingumo Komisijos turimai įrodymų visumai, susijusiai su jai jau žinomais kartelio pobūdžio, masto ar mechanizmų aspektais, pagrįsti(30).
64. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, manau, kad, remiantis pažodiniu, sisteminiu ir teleologiniu 2006 m. pranešimo 26 dalies trečios pastraipos išaiškinimais, ši nuostata turi būti aiškinama taip, kad tam, kad įmonė galėtų būti iš dalies atleista nuo baudos, nepakanka, kad ji pateiktų patvirtinimo nereikalaujančius įrodymus, leidžiančius Komisijai nustatyti faktines aplinkybes, dėl kurių padidėtų pažeidimo sunkumas ar trukmė, nes taip pat būtina, kad, pateikiant prašymą, tos faktinės aplinkybės nebūtų jau žinomos Komisijai, kaip bus paaiškinta toliau.
65. Mano nuomone, šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad į 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečią pastraipą nebuvo perkelta aiškesnė formuluotė, vartota 2002 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 23 dalies trečioje pastraipoje.
66. Neabejotina, kad žodžių junginiu „faktinės aplinkybės, apie kurias Komisija iki tol nežinojo“ nedviprasmiškai reiškiamas reikalavimas, kad prašyme atleisti nuo dalies baudos Komisijai būtų pateikta „naujos informacijos“(31). Vis dėlto, mano nuomone, būtų neteisinga, remiantis vien faktu, kad tas žodžių junginys nebuvo pakartotas 2006 m. pranešime, daryti išvadą, kad Komisija ketino pašalinti šį reikalavimą iš atleidimo nuo dalies baudos taikymo sąlygų.
67. Pirma, kaip matėme, nors 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečios pastraipos formuluotė yra ne tokia aiški, nes joje vartojamas žodžių junginys „papildomi faktai“, vis dėlto ją galima aiškinti taip, kad prašyme atleisti nuo dalies baudos Komisijai turi būti nurodytos papildomos faktinės aplinkybės, kurios iki tol jai nebuvo žinomos.
68. Antra, iš Komisijos pareiškimų, pateiktų priėmus 2006 m. pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo, matyti, kad atleidimo nuo dalies baudos kriterijus buvo ne iš dalies pakeistas, o tik patikslintas, visų pirma kiek tai susiję su įmonių pateikiamų įrodymų įrodomąja galia(32).
69. Taigi, priešingai, nei teigia apeliantės, įvairių 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečios pastraipos ir 2002 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 23 dalies trečios pastraipos formuluočių palyginimui negalima teikti lemiamos reikšmės.
70. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, manau, kad Bendrasis Teismas teisingai išaiškino 2006 m. pranešimo 26 dalies trečią pastraipą, kai nusprendė, kad viena iš jos taikymo sąlygų yra tai, kad įmonės pateikti įrodymai būtų susiję su faktinėmis aplinkybėmis, kurių Komisija anksčiau nežinojo.
71. Vis dėlto reikia paaiškinti, kad, siekiant neatleisti nuo dalies baudos, nepakanka, kad Komisija, remdamasi vien spėlionėmis, galėtų preziumuoti faktines aplinkybes, su kuriomis susijusi įmonės pateikta informacija, ir būtina, kad ji jau turėtų, nors ir netiesioginių, įrodymų, leidžiančių jai daryti išvadą, kad šių faktinių aplinkybių iš tikrųjų būta, net jeigu ji dar negali jų tinkamai įrodyti. Iš tikrųjų tokiais atvejais įmonės pateikti duomenys ne leidžia „suformuoti“ naujus įrodymus, o tik padidina Komisijos galimybę įrodyti faktines aplinkybes, su kuriomis susiję šie įrodymai, ir dėl to jais galima remtis tik sumažinant baudą(33).
72. Galiausiai tam, kad įmonė atitiktų atleidimo nuo dalies baudos reikalavimus, ji turi pirmoji pranešti Komisijai apie faktines aplinkybes, galinčias padidinti pažeidimo trukmę ar sunkumą, ir pateikti įrodymų, leidžiančių šiai institucijai jas nustatyti. Jeigu Komisija jau žinojo apie šias faktines aplinkybes, kaip nurodyta ankstesniame punkte, arba jeigu pateikti duomenys neturi tokio lygio įrodomosios galios, įmonei galbūt gali būti sumažinta bauda vadovaujantis pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies pirma pastraipa.
73. Taigi manau, jog Recylex teiginį, kad pagal 2006 m. pranešimo 26 dalies trečią pastraipą nebūtina, kad Komisija nežinotų faktinių aplinkybių, dėl kurių pateiktas prašymas atleisti nuo dalies baudos, reikia atmesti(34). Darytina išvada, kad, priešingai, nei savo antrajame ieškinio pagrinde teigė Recylex, kaip Bendrasis Teismas teisingai pažymėjo skundžiamo sprendimo 88 punkte, įrodymų, kuriais ji grindė savo prašymą atleisti nuo dalies baudos ar ją sumažinti, ir įrodymų, kuriuos Komisija jau turėjo šio prašymo pateikimo dieną, įrodomosios galios palyginimas vis dėlto neturi reikšmės tuo atveju, kai šie įrodymai susiję su faktinėmis aplinkybėmis, kurias Komisija jau „žinojo“, kaip nurodyta pirmiau. Iš tikrųjų šiuo atveju 2006 m. pranešimo 26 dalies trečia pastraipa netaikytina.
74. Be to, pažymiu, kad, net jeigu Recylex pateiktam šios nuostatos išaiškinimui būtų pritarta, manau, kad jis yra klaidingas. Apeliantė iš esmės tvirtina, kad įmonė gali pasinaudoti atleidimu nuo dalies baudos kiekvieną kartą, kai prašymo pateikimo momentu Komisija dar negali pakankamai teisiškai įrodyti faktinių aplinkybių, su kuriomis siejami pagrindžiant šį prašymą pateikti įrodymai. Tačiau toks aiškinimas, pagal kurį atsisakymas atleisti nuo dalies baudos iš esmės priklauso nuo to, ar Komisija jau turi šias faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų, ne tik nėra patvirtintas 2006 m. pranešimo 26 dalies trečioje pastraipoje, bet ir nėra nurodytas kaip viena iš sąlygų, nuo kurių priklauso 24 dalies taikymas. Iš tikrųjų pagal šią dalį reikalaujama, kad įmonės pateikti įrodymai Komisijai turėtų žymią papildomą vertę, kuri sustiprintų jos gebėjimą įrodyti įtariamą kartelį, bet nereikalaujama automatiškai patenkinti prašymo sumažinti baudą visais atvejais, kai Komisija dar negali įrodyti faktinių aplinkybių, su kuriomis susiję minėti įrodymai. Nors akivaizdu, kad tuo atveju, kai Komisija jau turi pakankamai įrodymų, prašymas sumažinti baudą gali būti atmestas, visais kitais atvejais įmonės pateiktų įrodymų tinkamumas baudai sumažinti priklauso nuo jų įrodomosios galios, kurią kiekvieną kartą reikia įvertinti atskirai.
d) Išvada dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmos dalies ir apeliacinio skundo antrojo pagrindo
75. Atsižvelgdamas į visus pirmiau išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui atmesti apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmą dalį.
76. Antrajame apeliacinio skundo pagrinde Recylex kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis, pirma, klaidingai išaiškino teisinį kriterijų, kuriuo grindžiamas 2006 m. pranešimo 26 dalies trečios pastraipos taikymas, ir, antra, remdamasis kitu kriterijumi, kurį Recylex laiko reikšmingu, neišnagrinėjo, ar remdamasi informacija, kurią turėjo prieš Recylex pateikiant prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, Komisija būtų galėjusi pakankamai teisiškai įrodyti su Prancūzija susijusį pažeidimą. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, reikia atmesti abu šiuos kaltinimus, taigi ir visą antrąjį apeliacinio skundo pagrindą.
2. Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antros ir trečios dalių: įrodymų iškraipymo ir įrodinėjimo pareigos taisyklių pažeidimo
a) Skundžiamas sprendimas
77. Skundžiamo sprendimo 91–96 punktuose, dėl kurių pateiktos apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antra ir trečia dalys, Bendrasis Teismas nustatė, kad, remdamasi vieno Campine darbuotojo rankraštiniais užrašais, gautais per jos patalpose 2012 m. rugsėjo 26 ir 28 d. atliktą patikrinimą ir aiškinamais atsižvelgiant į bendrą informaciją apie kartelį, kurią JCI pateikė prašyme atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, jau buvo galima daryti išvadą, kad apytikriai 2009 m. rugsėjo 23 d. įvyko daugiašalis antikonkurencinis susitikimas. Nors šiuose užrašuose aiškiai nenurodyta šio susitikimo vieta ir minima 2009 m. rugsėjo 24 d., o ne 2009 m. rugsėjo 23 d. data, Bendrojo Teismo nuomone, juose yra įvairios informacijos, leidžiančios daryti išvadą, kad tai yra susitikimo, per kurį buvo aptarta akumuliatorių atliekų pirkimo kaina, ataskaita, o ne, kaip teigia Campine, derybų dėl JCI ir Campine sudarytos apdorojimo sutarties pratęsimo ataskaita. Skundžiamo sprendimo 94 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad, nustatant kartelio pradžios datą, nebūtina turėti informacijos apie pirmojo antikonkurencinio susitikimo vietą. Remdamasis šia informacija Bendrasis Teismas nusprendė, kad apie tai, jog antikonkurencinis susitikimas įvyko 2009 m. rugsėjo 23 d., Komisija „žinojo“ dar prieš gaudama Recylex su prašymu atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pateiktą informaciją, kuri veikiau tik sustiprino Komisijos gebėjimą įrodyti šią aplinkybę (žr. skundžiamo sprendimo 96 punktą).
b) Šalių argumentai
78. Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antroje dalyje Recylex kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis akivaizdžiai iškraipė Campine rankraštinius užrašus ir JCI pateiktą informaciją, kai nusprendė, kad šie įrodymai padėjo Komisijai įrodyti, kad 2009 m. rugsėjo 23 d. įvyko daugiašalis antikonkurencinis susitikimas, ir nustatyti, kad ši data yra pažeidimo pradžios data. Pirma, Recylex teigia, kad 2012 m. birželio 28 d. JCI pateiktoje informacijoje nėra jokios nuorodos į kokį nors 2009 m. rugsėjo mėn. įvykusį susitikimą ar antikonkurencinius kontaktus ir kad ji visiškai nerodo, jog tą datą galima laikyti kartelio pradžios data. Antra, Recylex pažymi, kad Campine rankraštiniuose užrašuose buvo nurodyta kita data nei 2009 m. rugsėjo 23 d. (2009 m. rugsėjo 24 d.), kad juose nepateikti duomenys nei apie susitikimo dalyvius, nei apie jo antikonkurencinį pobūdį ir, galiausiai, kad Campine per visą administracinę procedūrą neigė, jog šie rankraštiniai užrašai susiję su antikonkurenciniais kontaktais, nors ji, kaip prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pateikusi įmonė, privalėjo lojaliai bendradarbiauti su Komisija.
79. Savo apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečioje dalyje Recylex tvirtina, kad Komisija turi įrodyti pažeidimą sudarančias faktines aplinkybes. Campine rankraštiniai užrašai, net ir siejami su 2012 m. birželio 28 d. JCI pateikta informacija, nėra tikslūs ir nuoseklūs pažeidimo, įvykdyto 2009 m. rugsėjo 23 d. Vindhagene rengiant antikonkurencinį susitikimą, įrodymai. Nuspręsdamas, kad, remiantis šiais užrašais, Komisijai pavyko įrodyti, kad toks susitikimas įvyko, Bendrasis Teismas pažeidė įrodinėjimo pareigai taikomas taisykles.
80. Komisijos teigimu, Recylex pateikti argumentai dėl šių kaltinimų yra nepriimtini, nes jais Teisingumo Teismo iš esmės prašoma iš naujo išnagrinėti įrodymus. Ji taip pat ginčija šiuos argumentus dėl esmės.
c) Vertinimas
81. Abu Recylex pateikti kaltinimai, mano nuomone, yra grindžiami klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu. Priešingai, nei teigia Recylex, skundžiamo sprendimo 93–97 punktuose Bendrasis Teismas visiškai nenustatė, kad duomenys, kuriuos Komisija turėjo prieš Recylex pateikiant prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, t. y. Campine rankraštiniai užrašai ir 2012 m. birželio 28 d. JCI pateikta informacija, yra pakankamas įrodymas, kad 2009 m. rugsėjo 23 d. Vindhagene įvyko kartelio dalyvių antikonkurencinis susitikimas(35).
82. Tačiau, kaip jau pažymėjau šios išvados 49 punkte, Bendrasis Teismas tik nustatė, kad minėti dokumentai, vertinami kartu, leido Komisijai sužinoti, kad 2009 m. rugsėjo 23 d. įvyko antikonkurencinis susitikimas. Tai aiškiai matyti tiek iš skundžiamo sprendimo 85–89 punktuose pateiktų Bendrojo Teismo argumentų, susijusių su 2006 m. pranešimo 26 dalies trečios pastraipos, kurios nuostatos įgyvendinamos 91–97 punktais(36), aiškinimo, tiek, be kita ko, iš minėto sprendimo 96 ir 97 punktų.
83. Pirmajame iš šių punktų Bendrasis Teismas, išnagrinėjęs Campine rankraštinius užrašus ir atsižvelgdamas į JCI pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad „Komisija jau žinojo apie tai, kad antikonkurencinis susitikimas įvyko 2009 m. rugsėjo 23 d., dar prieš gaudama Recylex pateiktą informaciją“(37). Tiesa, tame pačiame punkte Bendrasis Teismas patikslino, kad Recylex pateikta informacija „padėjo <…> sustiprinti Komisijos gebėjimą tai įrodyti“. Vis dėlto, mano nuomone, iš šio sakinio, visų pirma siejamo su visais atitinkamais motyvais, negalima daryti išvados, kad Bendrasis Teismas ketino teigti, jog šių rankraštinių užrašų ir dokumentų savaime pakako, kad būtų pakankamai įrodyta, jog minėtas susitikimas įvyko.
84. Skundžiamo sprendimo 97 punkte Bendrasis Teismas pripažino Recylex pateiktus argumentus nereikšmingais, remdamasis jos pateiktų dokumentų ir Komisijos jau turimų dokumentų įrodomosios galios palyginimu. Papildydamas skundžiamo sprendimo 85–89 punktuose pateiktą 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečios pastraipos išaiškinimą, Bendrasis Teismas nemanė, kad būtina atlikti tokį palyginimą. Taigi, priešingai, nei klaidingai mano Recylex, jis negalėjo padaryti išvados, kad Komisijos turimų įrodymų savaime pakanka pažeidimo pradžiai įrodyti, neatsižvelgiant į Recylex kartu su prašymu atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pateiktą informaciją.
d) Išvada dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antros ir trečios dalių ir dėl viso šio pagrindo
85. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad Recylex apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antrą ir trečią dalis taip pat reikia atmesti ir nereikia nagrinėti, ar, kaip teigia Recylex, Bendrasis Teismas iškraipė nagrinėtus įrodymus. Šiuo klausimu pažymiu, kad šio pagrindo antroje dalyje Recylex ginčijo ne tai, jog šie įrodymai leido Komisijai sužinoti, kad, kaip nustatė Bendrasis Teismas, 2009 m. rugsėjo 23 d. įvyko kartelio dalyvių antikonkurencinis susitikimas, o tik tai, kad Komisija galėjo tinkamai įrodyti tokią aplinkybę prieš gaudama Recylex pateiktą informaciją.
86. Atsižvelgdamas į visus pirmiau išdėstytus argumentus, manau, kad reikia atmesti visą apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą.
C. Dėl apeliacinio skundo trečiojo pagrindo: klaida taikant 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies pirmą pastraipą
1. Skundžiamas sprendimas
87. Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas pateiktas dėl skundžiamo sprendimo 136–154 punktų, kuriuose Bendrasis Teismas atmetė Recylex ketvirtąjį ieškinio pagrindą. Pateikdama šį pagrindą Recylex tvirtino, kad Eco-Bat, kurią Komisija laikė pirmąja įmone, pateikusia žymios papildomos vertės įrodymų, neįvykdė savo pareigos bendradarbiauti su Komisija, nes pateikė neišsamią ir klaidinančią informaciją apie teritorijas, kuriose buvo padarytas pažeidimas, todėl jai neturėjo būti taikomas 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies pirmoje pastraipoje numatytas baudos sumažinimas. Recylex teigė, kad po Eco-Bat prašymo atmetimo ji turėjo pakeisti pastarąją ir pasinaudoti maksimaliu 50 % baudos sumažinimu pagal 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies pirmos pastraipos pirmą įtrauką.
88. Neišnagrinėjęs Recylex argumentų, susijusių su Eco-Bat bendradarbiavimu, Bendrasis Teismas neigiamai atsakė į klausimą, ar tuo atveju, kai dvi įmonės yra pateikusios žymios papildomos vertės įrodymų, įmonė, kuri šiuos įrodymus pateikė antroji, galėtų užimti pirmosios vietą, jeigu paaiškėtų, kad pirmosios įmonės bendradarbiavimas neatitiko 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 12 dalies reikalavimų(38). Remdamasis griežtu atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taisyklių aiškinimu, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 147–150 punktuose nusprendė, kad iš šio pranešimo teksto ir juo labiau iš jo logikos nematyti, jog pareigos bendradarbiauti nevykdymas turi įtakos prašymų atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pateikimo chronologinei tvarkai.
89. Todėl Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija nepadarė jokios klaidos nesumažindama Recylex baudos 30–50 %.
2. Šalių argumentai
90. Recylex tvirtina, kad Bendrasis Teismas klaidingai taikė 2006 m. pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo ir padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad, net jeigu Eco-Bat bendradarbiavimas nebūtų atitikęs šio pranešimo 12 dalyje nustatytų sąlygų, Recylex nebūtų galėjusi užimti Eco-Bat vietos pagal minėto pranešimo 26 dalies pirmoje pastraipoje numatytą baudos mažinimo skalę. Recylex teigimu, iš 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo teksto, struktūros ir tikslų matyti, kad į įmonę, kurios bendradarbiavimas neatitinka šio pranešimo 12 dalyje nustatytų sąlygų, neturi būti atsižvelgiama taikant šio pranešimo 26 dalies pirmoje pastraipoje nustatytą klasifikaciją ir kad nereikia kelti klausimo, kokią vietą ji turėtų užimti pagal šią klasifikaciją. Priešingai, nei teigia Bendrasis Teismas, toks požiūris niekaip nesusilpnintų įmonių skatinimo kuo greičiau bendradarbiauti su Komisija, o veikiau jas dar labiau paskatintų veiksmingai, visiškai ir greitai bendradarbiauti.
91. Komisija mano, kad trečiasis apeliacinio skundo pagrindas yra nepagrįstas. Net jei Eco-Bat būtų pažeidusi savo pareigą bendradarbiauti, dėl to jai tiktai nebūtų sumažinta bauda, nesuteikiant jokios naudos Recylex: ji negalėtų užimti Eco-Bat vietos, nes bet kuriuo atveju neatitinka reikalavimo būti „pirmąja“ įmone, pateikusia žymią papildomą vertę turinčių įrodymų. Komisijos teigimu, Recylex siūlomas išaiškinimas neatitiktų 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo tikslo, nes ne tik labiau neskatintų antikonkurencinio kartelio narių kuo greičiau bendradarbiauti su Komisija, bet net galėtų nulemti hipotetinę situaciją, kai dviem įmonėms bauda būtų sumažinta laikantis to paties intervalo ribų.
3. Vertinimas
92. Kad įmonei būtų sumažinta bauda pagal 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 24 dalį, ji privalo Komisijai pateikti pažeidimo, kuriuo įtariama, įrodymus, kurie turėtų žymią papildomą vertę, palyginti su šios institucijos jau turimais įrodymais.
93. Šio punkto paskutiniame sakinyje nurodyta, kad įmonė taip pat turi atitikti to paties pranešimo 12 dalies a, b ir c punktuose nustatytas kumuliacines sąlygas. Ji turi „nuo [prašymo] pateikimo tikrai, be išlygų, nepertraukiamai ir operatyviai bendradarbiau[ti] su Komisija Komisijos administracinės procedūros metu“ (12 dalies a punktas), „nutrauk[ti] savo dalyvavimą įtariamame kartelyje tuoj pat po [prašymo] pateikimo“ (12 dalies b punktas) ir tuo metu, kai ketina pateikti prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, „nenaikinti, neklastoti arba nenuslėpti įtariamo kartelio įrodymų ir neatskleisti [prašymo] atleisti nuo baudų svarstymo ar rengimo fakto arba bet kokio jos turinio elemento“ (12 dalies c punktas). Pagal 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 30 dalies antrą pastraipą, jeigu Komisija nustato, kad įmonė neįvykdė šio pranešimo 12 dalies sąlygų, ji „nebus palankiai vertinama“.
94. Taigi 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 24 dalyje, pirma, nustatytas esminis reikalavimas, kurį reikia įvykdyti norint pasinaudoti baudos sumažinimo galimybe – Komisijai turi būti pateikti konkrečią įrodomąją vertę turintys įrodymai, – ir, antra, reikalaujama laikytis tam tikrų sąlygų, kurios gali būti kvalifikuojamos kaip nuopelnas, susijusių su įmonės elgesiu tiek iki, tiek po prašymo sumažinti baudą pateikimo. Jeigu neįvykdomas pirmasis reikalavimas, įmonė laikoma neįvykdžiusia baudos sumažinimo sąlygų pagal minėto pranešimo 29 dalį, o jei netenkinama antroji sąlyga, įmonė, nors atitinka sąlygas baudai sumažinti, nėra palankiau vertinama pagal minėtos 30 dalies antrą pastraipą.
95. 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalyje nustatyti baudos dydžio sumažinimo kriterijai, taikytini įmonei, kuri atitinka sumažinimo reikalavimus ir minėtoje 12 dalyje nustatytas tinkamumo sąlygas.
96. Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad pagal šio pranešimo sistemą pirmiausia laiko atžvilgiu apibrėžiamos baudos sumažinimo ribos, kurios gali būti taikomos vienai įmonei, ir tik vėliau, neperžengiant šių ribų, atsižvelgiant į pateiktų įrodymų papildomą vertę, nustatomas konkretus baudos sumažinimas(39).
97. Tokia nuostata sustiprinama laiko sąlyga kaip bendradarbiavimo skatinamasis veiksnys, kurio svarbą atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo programos veiksmingumui jau turėjau progą apžvelgti(40). Įmonės žino, kad tik pradėjusios bendradarbiauti anksčiau už kitas galės maksimaliai atitikti atleidimo nuo baudos sąlygas, nepriklausomai nuo pateiktos informacijos tikrosios papildomos vertės, kuri bus įvertinta tik vėliau, laikantis apibrėžtų ribų nustatant sumažinimo dydį.
98. Iš to darytina išvada, kad 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo sistemoje lemiamą reikšmę turi bendradarbiavimo pobūdis laiko atžvilgiu, taigi ir prašymų sumažinti baudą pateikimo chronologinė tvarka(41).
99. Taigi, jeigu Recylex teiginiui būtų pritarta, ne tik būtų nepaisoma 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies pirmos pastraipos, kurioje, remiantis tik chronologine prašymų pateikimo tvarka, nustatomos baudos sumažinimo ribos, bet ir būtų prieštaraujama pačiai šio pranešimo struktūrai.
100. Kaip teisingai teigia Komisija, net jeigu Eco-Bat nebūtų tenkinusi minėtų tinkamumo sąlygų ir praradusi galimybę pasinaudoti palankesniu vertinimu, Recylex bet kuriuo atveju negalėtų pasinaudoti šio punkto pirmoje įtraukoje numatytais sumažinimo intervalais vien dėl to, kad ji nebuvo pirmoji įmonė, pateikusi žymią papildomą vertę turinčių įrodymų, taigi ji neatitinka 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies pirmos pastraipos pirmoje įtraukoje numatytų sąlygų.
101. Galimybės pasinaudoti baudos sumažinimu praradimas dėl 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 12 dalyje nustatytų sąlygų neįvykdymo neprilygsta sprendimui, kad neįvykdyta šio pranešimo 24 dalyje numatyta esminė sąlyga, todėl negali būti naudingas kitiems Komisijos atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programos dalyviams, kurie prašymus pateikė vėliau, ir tapti pagrindu kvestionuoti prašymų pateikimo chronologinę tvarką, kuria grindžiamas baudos sumažinimo ribų nustatymas, kaip tai suprantama pagal to paties pranešimo 26 dalies pirmą pastraipą(42).
102. Taigi remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais manau, kad Recylex apeliacinio skundo trečiąjį pagrindą taip pat reikia atmesti kaip nepagrįstą.
VI. Tarpinė išvada
103. Atsižvelgdamas į visus išdėstytus argumentus, manau, kad visus Recylex apeliacinio skundo pagrindus ir visą apeliacinį skundą reikia atmesti.
VII. Dėl bylinėjimosi išlaidų
104. Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 137 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
105. Kadangi siūlau Teisingumo Teismui atmesti apeliacinį skundą, o Komisija to reikalavo, manau, kad apeliantėms turi būti nurodyta padengti bylinėjimosi išlaidas.
VIII. Išvada
106. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui:
– atmesti apeliacinį skundą,
– priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas.