Language of document : ECLI:EU:C:2021:428

TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. birželio 3 d.(*)

„Apeliacinis skundas – Konkurencija – Karteliai – Automobilių akumuliatorių perdirbimo rinka – 2006 m. pranešimas dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo – 26 dalis – Atleidimas nuo dalies baudos – Papildomi faktai, dėl kurių padidėja pažeidimo sunkumas arba pailgėja trukmė – Europos Komisijai žinomi duomenys – Baudos sumažinimas – Klasifikavimas siekiant sumažinti baudą – Chronologinė tvarka“

Byloje C‑563/19 P

dėl 2019 m. liepos 23 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo

Recylex SA, įsteigta Paryžiuje (Prancūzija),

Fonderie et Manufacture de Métaux SA, įsteigta Briuselyje (Belgija),

Harz-Metall GmbH, įsteigta Goslare (Vokietija),

atstovaujamos advokato M. Wellinger, Rechtsanwältinnen S. Reinart ir K. Bongs,

apeliantės,

dalyvaujant kitai proceso šaliai

Europos Komisijai, atstovaujamai J. Szczodrowski, I. Rogalski ir F. van Schaik,

atsakovei pirmojoje instancijoje,

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Arabadjiev, antrosios kolegijos teisėjo pareigas einanti Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotoja R. Silva de Lapuerta, teisėjai A. Kumin, T. von Danwitz (pranešėjas) ir P. G. Xuereb,

generalinis advokatas G. Pitruzzella,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

susipažinęs su 2020 m. rugsėjo 3 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Apeliaciniu skundu Recylex SA, Fonderie et Manufacture de Métaux SA ir Harz-Metall GmbH prašo panaikinti 2019 m. gegužės 23 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Recylex ir kt. / Komisija (T‑222/17, toliau – skundžiamas sprendimas, EU:T:2019:356); juo šis teismas atmetė apeliančių ieškinį dėl baudos, kuri joms buvo paskirta 2017 m. vasario 8 d. Komisijos sprendimu C(2017) 900 final dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį (AT.40018 – Automobilių akumuliatorių perdirbimas) (toliau – ginčijamas sprendimas), sumažinimo.

 Teisinis pagrindas

 Reglamentas (EB) Nr. 1/2003

2        2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101 ir 102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 23 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punkte ir 3 dalyje nustatyta:

„2.      Komisija savo sprendimu gali skirti baudas įmonėms ar įmonių asociacijoms, jei jos tyčia ar dėl neatsargumo:

a)      pažeidžia [SESV 101 ar 102] straipsnio nuostatas <…>

<…>

3.      Nustatant baudos dydį atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir trukmę.“

 2002 m. pranešimas dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo

3        Komisijos pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose (OL C 45, 2002, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 155; toliau – 2002 m. pranešimas dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo) 23 dalies b punkto paskutinėje pastraipoje buvo numatyta:

„Be to, jeigu įmonė pateikia įrodym[ų] apie Komisijai iki tol nežinomus faktus, kurie tiesiogiai susiję su įtariamo kartelio veiklos pavojingumu ar trukme, Komisija neatsižvelgia į šiuos elementus nustatydama baudos dydį įmonei, pateikusiai šiuos įrodymus.“

 2006 m. pranešimas dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo

4        Komisijos pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose (OL C 298, 2006, p. 17; toliau – 2006 m. pranešimas dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo) 8, 10 ir 11 dalyse bei 12 dalies a punkte, esančiuose šio pranešimo II antraštinėje dalyje „Atleidimas nuo baudų“, nustatyta:

„(8)      Komisija atleidžia įmonę, pranešusią apie savo dalyvavimą įtariamame kartelyje, kuris daro poveikį [Sąjungai], nuo bet kokios baudos, kuri kitu atveju būtų skirta, jei įmonė pirmoji pateikia informaciją ir įrodymus, kurie Komisijos požiūriu įgalina Komisiją:

a)      atlikti tikslinį patikrinimą, susijusį su įtariamu karteliu <…>; arba

b)      nustatyti [SESV 101 straipsnio] pažeidimą, susijusį su įtariamu karteliu.

<…>

(10)      Pagal 8 dalies a punktą nuo baudos nėra atleidžiama, jei [informacijos] pateikimo metu Komisija jau turėjo pakankamai įrodymų priimti sprendimą atlikti patikrinimą dėl įtariamo kartelio arba jau buvo atlikusi tokį patikrinimą.

(11)      Atleidimas pagal 8 dalies b punktą suteikiamas tik atitinkant visas sąlygas: Komisija informacijos suteikimo metu neturėjo pakankamai įrodymų, leidžiančių nustatyti [SESV 101] straipsnio pažeidimą dėl įtariamo kartelio, ir nė vienai įmonei nebuvo suteiktas sąlyginis atleidimas nuo baudų pagal 8 dalies a punktą dėl įtariamo kartelio. Kad įmonė galėtų būti atleista nuo baudos, ji turi pirmoji pateikti įtariamo kartelio tuomečius kaltinančius įrodymus bei įmonės pareiškimą, kuriame būtų pateikta 9 dalies a punkte nurodyta informacija, kurie įgalintų Komisiją nustatyti [SESV 101] straipsnio pažeidimą.

(12)      Kad būtų galima gauti atleidimą nuo baudos, be sąlygų, nurodytų 8 dalies a punkte, 9 dalyje ir 10 dalyje arba 8 dalies b punkte ir 11 dalyje, bet kuriuo atveju reikia įvykdyti visas toliau išvardytas sąlygas:

a)      nuo paraiškos pateikimo įmonė tikrai <…>, be išlygų, nepertraukiamai ir operatyviai bendradarbiauja su Komisija Komisijos administracinės procedūros metu <…>“

5        2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 23–26 dalyse, esančiose III antraštinėje dalyje „Baudos sumažinimas“, išdėstyta:

„(23)      Įmonės, kurios atskleidžia savo dalyvavimą įtariamame kartelyje, kuris daro poveikį [Sąjungai], bet neatitinka II skirsnyje numatytų sąlygų, gali atitikti sąlygas, kurioms esant gali būti sumažinta bauda, kuri kitaip joms būtų paskirta.

(24)      Kad įmonei būtų sumažinta bauda, įmonė privalo Komisijai pateikti įrodymų, kurie turėtų žymią papildomą vertę Komisijos jau turimų įrodymų apie įtariamą pažeidimą atžvilgiu, ir atitikti visas 12 dalies a–c punktuose nustatytas sąlygas.

(25)      Sąvoka „papildoma vertė“ reiškia mastą, kiek pateikti įrodymai savo pobūdžiu ir (arba) išsamumu sustiprina Komisijos gebėjimą įrodyti įtariamą kartelį. Šiuo požiūriu Komisija paprastai teikia daugiau reikšmės raštiškiems įrodymams, atsiradusiems laikotarpiu, su kuriuo susiję tie faktai, negu vėliau susiformavusiems įrodymams. Kaltinamieji įrodymai, tiesiogiai susiję su tokiais faktais, paprastai laikomi vertingesniais negu netiesioginiai įrodymai. Panašiai, tas mastas, kiek yra reikalinga, jog pateikti įrodymai būtų patvirtinti įrodymais iš kitų šaltinių tam, kad pateiktuosius įrodymus būtų galima panaudoti prieš kitas įmones, susijusias su byla, įtakoja pateiktojo įrodymo vertę, taigi įrodymai nereikalaujantys patvirtinimo yra vertingesni nei, pavyzdžiui, pareiškimai, kuriuos užginčijimo atveju reikia patvirtinti.

(26)      Galutiniame sprendime, kurį Komisija priims pasibaigus administracinei procedūrai, Komisija nustatys baudos sumažinimo dydį, kurio ribose įmonei bus sumažinta bauda lyginant su ta bauda, kuri kitu atveju įmonei būtų paskirta:

–        pirmajai įmonei, kuri suteikia žymios papildomos vertės: 30–50 % sumažinimas,

–        antrajai įmonei, kuri suteikia žymios papildomos vertės: 20–30 % sumažinimas,

–        paskesnėms įmonėms, kurios suteikia žymios papildomos vertės: iki 20 % sumažinimas.

Siekdama nustatyti tikslią sumažinimo apimtį kiekvieno iš šių dydžių ribose, Komisija atsižvelgia į laiką, kada buvo pateikti įrodymai, atitinkantys 24 dalies sąlygas, ir į jų papildomą vertę.

Jei pareiškėjas, kuris kreipėsi dėl baudos sumažinimo, pirmasis pateikia nereikalaujantį patvirtinimo įrodymą 25 dalies prasme, kurį Komisija panaudoja nustatyti papildomiems faktams, dėl kurių padidėja pažeidimo sunkumas arba pailgėja trukmė, Komisija, nustatydama baudos dydį tokį įrodymą pateikusiai įmonei, į šiuos faktus neatsižvelgia.“

 Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas

6        Recylex, Fonderie et Manufacture de Métaux ir Harz-Metall (toliau kartu – Recylex) yra atitinkamai Prancūzijoje, Belgijoje ir Vokietijoje įsteigtos bendrovės, veikiančios perdirbto švino ir kitų produktų gamybos sektoriuje.

7        2012 m. birželio 22 d. Johnson Controls Inc. pateikus paraišką atleisti nuo baudų pagal 2006 m. pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo, Johnson Controls Tolling GmbH & Co. KG ir Johnson Controls Recycling GmbH (toliau kartu – JCI) pradėjo tyrimą dėl Recylex, JCI ir kitų dviejų įmonių grupių, t. y. Campine NV ir Campine Recycling NV (toliau kartu – Campine) bei Eco-Bat Technologies Ltd, Berzelius Metall GmbH ir Société de traitement chimique des métaux SAS (toliau kartu – Eco-Bat), dėl kartelio automobilių akumuliatorių atliekų pirkimo sektoriuje. 2012 m. rugsėjo 13 d. Komisija suteikė JCI sąlyginį atleidimą nuo baudos pagal minėto pranešimo 18 dalį.

8        2012 m. rugsėjo 26–28 d. Komisija atliko iš anksto nenumatytus patikrinimus įvairių atitinkamų įmonių patalpose Belgijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

9        2012 m. rugsėjo 27 d. ir 2012 m. spalio 23 d. atitinkamai Eco-Bat ir Recylex pateikė paraiškas atleisti nuo baudų arba, nepatenkinus šių paraiškų, prašymus sumažinti baudą, kuriuose pateikė įmonės pareiškimus ir dokumentinius įrodymus. 2012 m. gruodžio 4 d. Campine savo ruožtu pateikė prašymą sumažinti baudą.

10      2015 m. birželio 24 d. Komisija pradėjo administracinę procedūrą dėl JCI, Recylex, Eco-Bat ir Campine ir joms išsiuntė su tuo susijusį pranešimą apie prieštaravimus. Tos pačios dienos raštu Komisija informavo Eco-Bat ir Recylex apie savo preliminarią išvadą, kad šių įmonių pateikti įrodymai turi žymią papildomą vertę, kaip tai suprantama pagal 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 24 ir 25 dalis, taigi ir apie savo ketinimą sumažinti joms skirtiną baudą. Komisija taip pat informavo Campine apie savo ketinimą nesumažinti jai skirtos baudos.

11      2017 m. vasario 8 d. priimtu ginčijamu sprendimu Komisija konstatavo, kad Recylex, JCI, Campine ir Eco-Bat, pažeisdamos SESV 101 straipsnį, dalyvavo kartelyje, kuris sudarė vieną ir tęstinį pažeidimą automobilių akumuliatorių atliekų pirkimo sektoriuje ir buvo vykdomas nuo 2009 m. rugsėjo 23 d. iki 2012 m. rugsėjo 26 d. ir kurį sudarė susitarimai ir (arba) suderinti veiksmai, kuriais siekta koordinuoti kainas.

12      Tuo sprendimu Komisija skyrė Recylex solidariai mokėtiną 26 739 000 EUR baudą už dalyvavimą darant nustatytą pažeidimą laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 23 d. iki 2012 m. rugsėjo 26 d., nes šis pažeidimas apėmė kelių valstybių narių, įskaitant Prancūziją, teritorijas.

13      Šiomis aplinkybėmis Komisija priėmė sprendimą dėl 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taikymo už minėtą pažeidimą atsakingoms įmonėms.

14      Pirma, konstatavusi, kad JCI bendradarbiavimas atitiko minėto pranešimo 12 dalyje nustatytas sąlygas, ši institucija atleido šią įmonę nuo baudos pagal šio pranešimo 8 dalies a punktą.

15      Antra, Komisija nusprendė, kad Eco-Bat buvo pirmoji įmonė, pateikusi žymios papildomos vertės įrodymų, ir pritaikė jai maksimalų 50 % baudos sumažinimą, kaip numatyta 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies pirmos pastraipos pirmoje įtraukoje.

16      Trečia, Komisija 30 % sumažino Recylex baudą pagal 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies pirmos pastraipos antrą įtrauką, nusprendusi, kad Recylex buvo antroji įmonė, pateikusi žymios papildomos vertės įrodymų, visų pirma dėl kartelio ištakų, įvairių antikonkurencinių ryšių, apie kuriuos kitos įmonės nepranešė, 2009 m. rugsėjo mėn. įvykusio Vindhageno daugiašalio susitikimo (toliau – Vindhageno susitikimas), kuris buvo pažeidimo pradžia, įvairių Recylex ir jos konkurentų pokalbių telefonu ir korespondencijos.

17      Komisija atmetė Recylex argumentus, kuriais siekta didesnio baudos sumažinimo, t. y. 30–50 %. Visų pirma, nors pripažino, jog Recylex pirmoji pateikė paaiškinimų dėl Vindhageno susitikimo, Komisija pažymėjo, kad tie pateikti duomenys buvo susiję tik su organizaciniais klausimais ir kad atlikdama Campine patalpų patikrinimą ji jau buvo gavusi „nereikalaujančių patvirtinimo įrodymų“, susijusių su šio susitikimo darbotvarke ir turiniu. Komisija taip pat atmetė Recylex argumentą, kad ši įmonė pirmoji pateikė įrodymų, susijusių su teritorine kartelio apimtimi, apimančia Prancūziją. Šiuo klausimu Komisija visų pirma pažymėjo, kad jau turėjo informacijos apie kartelio geografinę apimtį, įskaitant Prancūzijos teritoriją.

18      Galiausiai, ketvirta, Komisija atsisakė patenkinti Campine prašymą sumažinti baudą.

 Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas

19      2017 m. balandžio 18 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo SESV 263 straipsniu grindžiamą Recylex ieškinį dėl ginčijamu sprendimu jai skirtos baudos sumažinimo. Ieškiniui pagrįsti buvo nurodyti šeši pagrindai. Pirmasis ir antrasis pagrindai buvo grindžiami klaida taikant 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečią pastraipą. Šiuo klausimu Recylex iš esmės tvirtino, kad ji turėjo būti atleista nuo dalies baudos, kaip numatyta toje pastraipoje, kiek tai susiję su įrodymais dėl aplinkybės, kad, pirma, pažeidimas prasidėjo per Vindhageno susitikimą (pirmasis pagrindas) ir, antra, pažeidimo teritorinė apimtis apėmė Prancūziją (antrasis pagrindas). Nurodydama ketvirtąjį ieškinio pagrindą Recylex teigė, kad nesumažinusi jai skirtos baudos 50 % Komisija padarė klaidą, nes taikė šio pranešimo 26 dalies pirmą pastraipą. Kiti trys Bendrajam Teismui pateikti ieškinio pagrindai neturi reikšmės nagrinėjant apeliacinį skundą.

20      Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė visą jam pateiktą nagrinėti ieškinį.

 Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai

21      Apeliaciniame skunde Recylex Teisingumo Teismo prašo:

–        panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek juo patvirtinta ginčijamu sprendimu jai skirta bauda, ir tiek, kiek ji buvo įpareigota padengti bylinėjimosi išlaidas,

–        panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek tuo sprendimu jai skirta 26 739 000 EUR bauda,

–        sumažinti jai skirtos baudos dydį, remiantis patenkintais ieškinio pagrindais, ir

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas per procesą Bendrajame Teisme.

22      Komisija Teisingumo Teismo prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš Recylex bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl apeliacinio skundo

 Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies ir antrojo pagrindo

 Šalių argumentai

23      Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmoje dalyje, pateiktoje dėl skundžiamo sprendimo 79–99 punktų ir grindžiamoje teisės klaida, Recylex tvirtina, kad Bendrojo Teismo argumentams trūksta nuoseklumo ir aiškumo, kiek tai susiję su teisiniais kriterijais, taikomais atleidimui nuo dalies baudos pagal 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečią pastraipą.

24      Apeliacinio skundo antrajame pagrinde, pateiktame dėl skundžiamo sprendimo 100–108 punktų, Recylex taip pat teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą aiškindamas ir taikydamas dalinio atleidimo nuo baudos, numatyto minėto pranešimo 26 dalies trečioje pastraipoje, suteikimo kriterijus, kai nusprendė, kad ji negalėjo pasinaudoti tokiu atleidimu nuo baudos, nes Komisija jau žinojo apie faktus, su kuriais buvo susijusi šios įmonės pateikta informacija, t. y. pirma, apie įvykusį Vindhageno susitikimą ir, antra, apie teritorinę kartelio apimtį, apimančią Prancūziją. Recylex mano, kad ji turėjo teisę prašyti šio atleidimo nuo baudos, nes Komisija negalėjo pakankamai teisiškai įrodyti šių faktų, remdamasi jau turėtais įrodymais. Pasak Recylex, klausimas, ar Komisija anksčiau žinojo apie šias faktines aplinkybes, neturi reikšmės.

25      Grįsdama šį argumentą Recylex nurodė, kad 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečios pastraipos formuluotė skiriasi nuo atitinkamos 2002 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo nuostatos, t. y. nuo šio pranešimo 23 dalies b punkto paskutinės pastraipos, kurioje aiškiai nurodyti Komisijai „iki tol nežinomi faktai“. Taigi kriterijus, grindžiamas tuo, kad atitinkami faktai buvo žinomi Komisijai, kuris buvo svarbus atsižvelgiant į 2002 m. pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo, nebetaikomas 2006 m. pranešimui. Šiomis aplinkybėmis reikėtų palyginti nagrinėjamos įmonės pateiktos informacijos įrodomąją galią su Komisijos byloje jau esančios informacijos įrodomąja galia.

26      Komisija mano, kad šį argumentą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Teisingumo Teismo vertinimas

27      Pirmiausia reikia konstatuoti, kad 2006 m. pranešimas dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje 2006 m. gruodžio 8 d. pakeitė 2002 m. pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo. Taigi 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečia pastraipa pakeitė 2002 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 23 dalies b punkto paskutinę pastraipą.

28      Šiuo klausimu reikia priminti, kad 2002 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 23 dalies b punkto paskutinėje pastraipoje buvo numatyta, kad „jeigu įmonė pateik[ė] įrodym[ų] apie Komisijai iki tol nežinomus faktus, kurie [buvo] tiesiogiai susiję su įtariamo kartelio veiklos pavojingumu ar trukme, Komisija neatsižvelgia į šiuos elementus nustatydama baudos dydį įmonei, pateikusiai šiuos įrodymus“. 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečioje pastraipoje numatyta, kad „jei pareiškėjas, kuris kreipėsi dėl baudos sumažinimo, pirmasis pateikia nereikalaujantį patvirtinimo įrodymą <…>, kurį Komisija panaudoja nustatyti papildomiems faktams, dėl kurių padidėja pažeidimo sunkumas arba pailgėja trukmė, Komisija, nustatydama baudos dydį tokį įrodymą pateikusiai įmonei, į šiuos faktus neatsižvelgia.“

29      Taigi, nors 2002 m. pranešime dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo buvo aiškiai nurodyti „Komisijai iki tol nežinomi faktai“, kurie „tiesiogiai susiję su įtariamo kartelio veiklos pavojingumu ar trukme“, 2006 m. pranešime dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo daroma nuoroda į „papildom[us] fakt[us], dėl kurių padidėja pažeidimo sunkumas arba pailgėja trukmė“.

30      Jurisprudencijoje, susijusioje su 2002 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 23 dalies b punkto paskutine pastraipa, Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad šioje nuostatoje numatytas atleidimas nuo dalies baudos taikomas, kai įvykdomos dvi sąlygos: pirma, nagrinėjama įmonė pirmoji pateikia įrodymų apie iki tol Komisijai nežinomus faktus ir, antra, šios faktinės aplinkybės, darančios tiesioginį poveikį įtariamo kartelio sunkumui ar trukmei, suteikia Komisijai galimybę padaryti naujas išvadas dėl pažeidimo (2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Repsol Lubricantes y Especialidades ir kt. / Komisija, C‑617/13 P, EU:C:2016:416, 66 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

31      Teisingumo Teismas pažymėjo, kad sąvoka „Komisijai <…> nežinomi faktai“ yra aiški ir galima pripažinti pagrįstu siaurą 2002 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo 23 dalies b punkto paskutinės pastraipos aiškinimą, pagal kurį ši nuostata taikoma tik tais atvejais, kai kartelyje dalyvavusi bendrovė pateikia Komisijai naujos informacijos apie pažeidimo sunkumą ar trukmę (2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Repsol Lubricantes y Especialidades ir kt. / Komisija, C‑617/13 P, EU:C:2016:416, 67 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

32      Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, jog ši sąvoka turi būti aiškinama taip, kad būtų įgyvendinti minėto pranešimo 23 dalies b punkto paskutine pastraipa siekiami tikslai, visų pirma atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo programos veiksmingumas, kuriuo siekiama, kad pažeidimo vykdytojai suteiktų informacijos apie pažeidimą tam, kad jis būtų skubiai ir visiškai nutrauktas (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Repsol Lubricantes y Especialidades ir kt. / Komisija, C‑617/13 P, EU:C:2016:416, 68 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

33      Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad reikia užtikrinti šios nuostatos veiksmingumą; tuo atveju, kai įmonė, siekdama visiško atleidimo nuo baudos pagal 2002 m. pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo, pirmoji pateikė Komisijai įrodymų, dėl kurių ši gali konstatuoti SESV 101 straipsnio pažeidimą, tačiau neatskleidė informacijos apie tai, kad atitinkamas pažeidimas buvo daromas ilgiau, nei galima spręsti iš šių įrodymų, šia nuostata siekiama skatinti, atleidžiant nuo dalies baudos, visas kitas darant šį pažeidimą dalyvavusias įmones, kad jos pirmos suteiktų tokią informaciją (2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Repsol Lubricantes y Especialidades ir kt. / Komisija, C‑617/13 P, EU:C:2016:416, 69 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

34      Reikia konstatuoti, kad skirtumai tarp 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo 26 dalies trečios pastraipos ir 2002 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo 23 dalies b punkto paskutinės pastraipos formuluočių neleidžia manyti, kad Teisingumo Teismas pateiktas siauras pastarosios nuostatos aiškinimas negali būti taikomas 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo 26 punkto trečiai pastraipai. Konkrečiai kalbant, tai, kad sąvoka „iki tol nežinomi faktai“, nurodyta 2002 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo 23 dalies b punkto paskutinėje pastraipoje, nebuvo aiškiai pakartota 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo 26 punkto trečioje pastraipoje, negali pateisinti kitokio šio 26 punkto trečios pastraipos aiškinimo.

35      Iš tiesų pagal 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo 26 punkto trečią pastraipą tam, kad galėtų pasinaudoti atleidimu nuo dalies baudos, atitinkama įmonė turi pateikti Komisijai įrodymų, susijusių su papildomais faktais, dėl kurių padidėja nagrinėjamo pažeidimo sunkumas arba pailgėja trukmė. Tai yra faktinės aplinkybės, papildančios ar pridedamos prie Komisijai jau žinomų faktų, kurios pakeičia pažeidimo materialinę arba laiko apimtį, kaip ją nustatė Komisija. Atleidimas nuo dalies baudos gali būti taikomas tik atsižvelgiant į tokias faktines aplinkybes, kurios papildo pradinę pažeidimo apimtį.

36      Kaip Bendrasis Teismas teisingai pažymėjo skundžiamo sprendimo 86 punkte, 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečios pastraipos formuluotė nekeičia atleidimo nuo dalies baudos logikos, kaip ji išaiškinta jurisprudencijoje dėl 2002 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 23 dalies b punkto paskutinės pastraipos formuluotės.

37      Šiomis aplinkybėmis 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečią pastraipą reikia aiškinti taip, kad ji susijusi su atvejais, kai kartelyje dalyvavusi bendrovė pateikia Komisijai nereikalaujančius patvirtinimo įrodymus, leidžiančius šiai nustatyti naujus faktus, susijusius su pažeidimo sunkumu ar trukme, atmetant atvejus, kai minėta įmonė pateikė tik informaciją, kuria galima sustiprinti pažeidimo egzistavimo įrodymus.

38      Kaip išvados 59–62 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, tokį aiškinimą patvirtina minėto pranešimo 26 dalies struktūra. Iš tikrųjų, kalbant apie faktines aplinkybes, apie kurias Komisija jau žinojo, reikia pažymėti, kad bauda jau gali būti sumažinta dėl žymią papildomą vertę turinčių įrodymų pateikimo pagal šios 26 dalies pirmą pastraipą, siejamą su 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 24 ir 25 dalimis. Taigi minėtos 26 dalies trečioje pastraipoje numatytą atleidimą nuo dalies baudos reikia taikyti tik įmonei, pateikiančiai informacijos apie naujus faktus, apie kuriuos Komisija iki tol nežinojo.

39      Galiausiai, kaip išvados 63 punkte pažymėjo generalinis advokatas, šis aiškinimas taip pat atitinka 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečioje pastraipoje įtvirtintos atleidimo nuo dalies baudos taisyklės tikslą, tapatų šio sprendimo 32 ir 33 punktuose nurodytam tikslui, kurio anksčiau buvo siekiama 2002 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 23 dalies b punkto paskutine pastraipa. Minėto 26 punkto trečia pastraipa siekiama paskatinti įmones visapusiškai bendradarbiauti su Komisija, net jei joms nebuvo suteiktas sąlyginis atleidimas nuo baudos pagal 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 8 dalį. Iš tiesų, nesant 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečioje pastraipoje numatytos taisyklės, šios įmonės, pateikdamos įrodymus, turinčius įtakos pažeidimo trukmei ar sunkumui, apie kuriuos Komisija iki tol nežinojo, gali baimintis, kad joms gali būti padidintos skirtinos baudos.

40      Šiomis aplinkybėmis, kaip Bendrasis Teismas pabrėžė skundžiamo sprendimo 88 punkte, reikia priminti, kad aiškindamas 2002 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 23 dalies b punkto paskutinę pastraipą Teisingumo Teismas nusprendė: kadangi įmonės pateikta informacija susijusi su faktais, apie kuriuos Komisija iki tol žinojo, tokios įmonės pateikta paraiška atleisti nuo dalies baudos turi būti atmesta, nesant būtinybės palyginti šios informacijos įrodomosios vertės su kitų šalių anksčiau pateiktų duomenų įrodomąja verte (šiuo klausimu žr. 2015 m. balandžio 23 d. Sprendimo LG Display ir LG Display Taiwan / Komisija, C‑227/14 P, EU:C:2015:258, 81 punktą). Ši išvada galioja ir 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečiai pastraipai, kalbant apie įrodymus, nesusijusius su „papildomais faktais“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

41      Todėl reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos aiškindamas ir taikydamas 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies trečioje pastraipoje numatytus reikalavimus, nes Komisija jau žinojo apie įvykusį Vindhageno susitikimą ir kartelio teritorinę apimtį prieš Recylex pateikiant paraišką atleisti nuo dalies baudos.

42      Kalbant apie šio sprendimo 23 punkte pateiktą Recylex prieštaravimą dėl skundžiamo sprendimo 79–99 punktuose Bendrojo Teismo pateiktų motyvų galimo nuoseklumo ir aiškumo trūkumo, pakanka konstatuoti, kaip išvados 46–56 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, kad Bendrasis Teismas minėtuose skundžiamo sprendimo punktuose pakankamai teisiškai išdėstė motyvus, pateisinančius ginčijamo sprendimo patvirtinimą, kiek tai susiję su atsisakymu taikyti atleidimą nuo dalies baudos pagal šio pranešimo 26 dalį.

43      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmą dalį ir antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstus.

 Dėl pirmojo pagrindo antros ir trečios dalių

 Šalių argumentai

44      Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antroje dalyje Recylex tvirtina, kad Bendrasis Teismas akivaizdžiai iškraipė Campine darbuotojo rankraštinius užrašus, paimtus per šios įmonės patalpų patikrinimą, siejamus su informacija, kurią JCI pateikė 2012 m. birželio 22 d. paraiškoje atleisti nuo baudų, nes skundžiamo sprendimo 95 punkte nusprendė, kad šie įrodymai leido Komisijai pakankamai teisiškai įrodyti Vindhageno susitikimo faktą ir nustatyti šio susitikimo datą kaip pažeidimo pradžios datą. Pirma, Recylex tvirtina, kad JCI pateiktoje informacijoje nėra jokios nuorodos į 2009 m. rugsėjo mėn. įvykusį susitikimą ar antikonkurencinius kontaktus, be to, ji taip pat neleidžia manyti, kad kartelis prasidėjo tuo konkrečiu momentu. Antra, Recylex pažymi, kad šiuose rankraštiniuose užrašuose buvo nurodyta kita data nei ta, kurią nurodė Komisija, t. y. ne 2009 m. rugsėjo 23 d., o 2009 m. rugsėjo 24 d., kad šiuose užrašuose beveik nėra informacijos apie šio susitikimo dalyvius ar jo pobūdį ir, galiausiai, kad Campine per visą administracinę procedūrą nuolat neigė, jog šių rankraštinių užrašų turinys yra antikonkurencinis.

45      Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečioje dalyje Recylex tvirtina, kad Bendrasis Teismas nepripažino, jog Komisija turi įrodyti pažeidimą sudarančias faktines aplinkybes. Campine darbuotojo rankraštiniai užrašai, net ir siejami su JCI pateikta informacija, nėra tikslūs ir nuoseklūs pažeidimo, įvykdyto per Vindhageno susitikimą, įrodymai. Nuspręsdamas, kad šie užrašai leido Komisijai pakankamai teisiškai įrodyti, jog šis susitikimas įvyko, Bendrasis Teismas pažeidė įrodinėjimo pareigai taikomas taisykles.

46      Komisijos teigimu, Recylex pateikti argumentai šiame kontekste yra, pirma, nepriimtini tiek, kiek jais prašoma iš naujo išnagrinėti įrodymus, ir, antra, nepagrįsti.

 Teisingumo Teismo vertinimas

47      Nesant reikalo nagrinėti klausimo, ar Recylex argumentai yra prašymas iš naujo išnagrinėti įrodymus, ir šiuo pagrindu priimti sprendimo dėl tokio prašymo priimtinumo, reikia pažymėti, kad Recylex iš esmės remiasi akivaizdžiai klaidingu skundžiamo sprendimo, ypač jo 85–97 punktų, aiškinimu, nes daroma prielaida, kad Bendrasis Teismas nusprendė dėl to, ar per Campine patalpų patikrinimą paimti rankraštiniai užrašai, siejami su anksčiau JCI pateikta informacija, savaime yra pakankami, kad būtų pakankamai teisiškai nustatyta Vindhageno susitikimo, kaip pažeidimo pradžios, data ir turinys.

48      Iš tiesų, kaip generalinis advokatas iš esmės pažymėjo išvados 81–84 punktuose, iš skundžiamo sprendimo 93–97 punktų aiškiai matyti, kad Bendrasis Teismas tik konstatavo, jog šie rankraštiniai užrašai, siejami su JCI pateikta informacija, leido Komisijai sužinoti apie įvykusį Vindhageno susitikimą ir jo antikonkurencinį pobūdį. Priešingai, nei teigia Recylex, Bendrasis Teismas nepriėmė jokio sprendimo dėl klausimo, ar ta informacija pati savaime leidžia pakankamai teisiškai nustatyti šio susitikimo datą ir turinį.

49      Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad Recylex savo apeliaciniame skunde neginčija, jog rankraštiniai užrašai ir JCI pateikta informacija leido Komisijai sužinoti apie įvykusį Vindhageno susitikimą.

50      Nors Recylex tvirtina, kad Bendrasis Teismas turėjo palyginti Komisijos jau turėtą informaciją su Recylex pateikta informacija ir dėl šio palyginimo turėjo nuspręsti, kad duomenys, kuriuos Komisija turėjo Recylex paraiškos atleisti nuo dalies baudos pateikimo dieną, neleido jai pakankamai teisiškai nustatyti šio susitikimo egzistavimo ir turinio, reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 97 punkte nusprendė, jog šiuo atžvilgiu Recylex pateikti argumentai yra nereikšmingi. Ši Bendrojo Teismo išvada yra pagrįsta dėl šio sprendimo 40 punkte nurodytų priežasčių, nes tokio palyginimo nebuvo reikalaujama.

51      Taigi reikia konstatuoti, kad apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antra ir trečia dalys yra akivaizdžiai nepagrįstos, todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 43 punkte, reikia atmesti visą pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą.

 Dėl trečiojo pagrindo

 Šalių argumentai

52      Trečiajame apeliacinio skundo pagrinde, pateiktame dėl skundžiamo sprendimo 136–154 punktų, Recylex tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, taikydamas 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies pirmą pastraipą, kai nusprendė, kad nei šio pranešimo tekstas, nei jo struktūra nepagrindžia aiškinimo, pagal kurį tuo atveju, kai dvi įmonės pateikė žymią papildomą vertę turinčių įrodymų, šiuos įrodymus antroji pateikusi įmonė užima pirmosios vietą, jeigu pastarosios bendradarbiavimas neatitinka minėto pranešimo 12 dalies reikalavimų. Todėl Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, skundžiamo sprendimo 153 punkte nusprendęs, kad Komisija pagrįstai atsisakė sumažinti Recylex baudą 30–50 % pagal to paties pranešimo 26 dalies pirmos pastraipos pirmą įtrauką, nors, Recylex teigimu, Eco-Bat neįvykdė pareigos bendradarbiauti, nes pateikė tik neišsamią ir klaidinančią informaciją apie teritorijas, kuriose buvo nustatytas pažeidimas.

53      Iš 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo teksto, struktūros ir tikslų matyti, kad į įmonę, kurios bendradarbiavimas neatitinka šio pranešimo 12 dalyje nustatytų reikalavimų, neturi būti atsižvelgiama taikant minėto pranešimo 26 dalies pirmoje pastraipoje numatytą klasifikaciją, taigi nereikia kelti klausimo, kokią vietą ji turėtų užimti šioje klasifikacijoje.

54      Komisija teigia, kad trečiasis pagrindas yra nepagrįstas.

 Teisingumo Teismo vertinimas

55      Pagal 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 24 dalį tam, kad įmonei būtų sumažinta bauda, kaip numatyta šio pranešimo 26 dalies pirmoje pastraipoje, įmonė privalo Komisijai pateikti įrodymų, kurie turėtų žymią papildomą vertę Komisijos jau turimų įrodymų apie įtariamą pažeidimą atžvilgiu, ir atitikti visas minėto pranešimo 12 dalyje nustatytas sąlygas, o tai, be kita ko, reiškia vykdyti be išlygų, nepertraukiamą ir operatyvų bendradarbiavimą per visą administracinę procedūrą.

56      Taigi įmonei gali būti atsisakyta sumažinti baudą, jeigu ji nesiima veiksmų, atitinkančių šio pranešimo 12 dalies reikalavimus. Vis dėlto tai, kad tokiai įmonei nebuvo sumažinta bauda, negali lemti to, kad įmonės, kurios vėliau pateikė žymią papildomą vertę turinčių įrodymų, galėtų pakeisti ją chronologine tvarka, kuri apibrėžta minėto pranešimo 26 dalies pirmoje pastraipoje.

57      Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad jokioje 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo nuostatoje nenumatyta perklasifikavimo, kuriuo Recylex remiasi šioje byloje. Šio pranešimo 26 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtintas tik chronologinio pobūdžio kriterijus nustatant baudos sumažinimo ribas, kurios priklauso tik nuo tvarkos, kuria aptariamos įmonės pateikė Komisijai žymią papildomą vertę turinčių įrodymų. Be to, nė viena minėto pranešimo 23, 24, 29 ir 30 dalyse nurodyta aplinkybė nenumato tokio pobūdžio perklasifikavimo. Šiuo klausimu nei šių dalių formuluotės, nei 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo struktūra nesuteikia antrajai įmonei pagal klasifikaciją, t. y. Recylex, teisės pakeisti pirmąją įmonę pagal šią klasifikaciją, t. y. Eco-Bat, motyvuojant tuo, kad ši nesilaikė šio pranešimo 12 dalyje nustatytų sąlygų.

58      Be to, priešingas aiškinimas, kurį pateikia Recylex, negali būti pateisinamas atsižvelgiant į atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo programų tikslą, kuris, kaip skundžiamo sprendimo 148 punkte nurodė Bendrasis Teismas, yra sukurti karteliuose nesaugų klimatą ir taip paskatinti juos išduoti Komisijai (šiuo klausimu žr. 2016 m. sausio 20 d. Sprendimo DHL Express (Italy) ir DHL Global Forwarding (Italy), C‑428/14, EU:C:2016:27, 82 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

59      Iš tikrųjų, norint pasiekti šį tikslą, įmonės turėtų būti skatinamos kuo greičiau ir veiksmingiau bendradarbiauti su Komisija vykdant tyrimą. Jei būtų leidžiama įmonėms, kurios nepradėjo bendradarbiauti greičiausiai, būti perklasifikuotoms dėl to, kad kita įmonė nesilaikė 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 12 dalyje nustatytų reikalavimų, taip būtų pakenkta šiuo pranešimu siekiamam tikslui paspartinti kartelių išardymą.

60      Todėl reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 136–154 punktuose nusprendė, kad Recylex negalėjo reikalauti didžiausio baudos sumažinimo, t. y. 30–50 %, nes, remiantis ginčijamu sprendimu, ji buvo tik antroji įmonė, pateikusi žymią papildomą vertę, kaip tai suprantama pagal 2006 m. pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo 26 dalies pirmos pastraipos antrą įtrauką.

61      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo trečiąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

62      Kadangi negali būti pritarta nė vienam iš trijų Recylex nurodytų apeliacinio skundo pagrindų, reikia atmesti visą apeliacinį skundą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

63      Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

64      Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Recylex pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

1.      Atmesti apeliacinį skundą.

2.      Priteisti iš Recylex SA, Fonderie et Manufacture de Métaux SA ir Harz-Metall GmbH bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.


*      Proceso kalba: anglų.