2007 m. vasario 21 d. Coop de France Bétail et Viande, anksčiau - Fédération nationale de la coopération bétail et viande (FNCBV) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2006 m. gruodžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-217/03 ir T-245/03 FNCBV ir kt. prieš Komisiją

(Byla C-101/07 P)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Coop de France Bétail et Viande, anksčiau - Fédération nationale de la coopération bétail et viande (FNCBV), atstovaujama advokato M. Ponsard

Kitos proceso šalys: Fédération nationale des syndicats d'exploitants agricoles (FNSEA), Fédération nationale bovine (FNB), Fédération nationale des producteurs de lait (FNPL), Jaunes agriculteurs (JA), Europos Bendrijų Komisija, Prancūzijos Respublika

Apeliantės reikalavimai

panaikinti 2006 m. gruodžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-217/03;

neskirti apeliantei baudos;

nepatenkinus šių reikalavimų, sumažinti šiuo sprendimu paskirtą baudą;

priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra ir pagrindine byla Pirmosios instancijos teisme bei su procesu Teisingumo Teisme.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo apeliacinį skundą apeliantė grindžia šešiais pagrindais. Penkiais pirmais savo pagrindais, kuriais siekiama panaikinti ginčijamą sprendimą, apeliantė nurodo, pirma, kad Pirmosios instancijos teismas nepripažindamas, jog Komisija pažeidė teisę į gynybą susijusią su tuo, jog kaltinimuose nenurodytas baudų apskaičiavimo metodas, padarė klaidą, antra, Pirmosios instancijos teismas iškraipė įrodymus dėl slapto 2001 m. spalio 24 d. susitarimo pratęsimo, trečia, Pirmosios instancijos teismas, darydamas prielaidą, kad apeliantė prisijungė prie susitarimo remdamasis bendru susitarimu tarp skerdyklų ir augintojų, aiškiai nenustatydamas pastarosios sutikimo prisijungti prie šio susitarimo, padarė teisės klaidą, ketvirta, darant prielaidą, kad toks sutikimas nustatytas, Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog susitarimas pažeidžia konkurenciją, neišnagrinėjęs bendro teisinio ir ekonominio konteksto, kuriame jis buvo priimtas ir galimo jo poveikio, padarė klaidą ir, penkta, pareigos motyvuoti pažeidimą bei ginčijamo sprendimo pagrinduose esantį prieštaravimą dėl atsižvelgimo į apeliantės narių, o ne tik į jos pačios, apyvartą, patikrinant ar neviršyta Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalyje numatyta 10 % apyvartos riba.

Savo šeštu pagrindu, kuriuo, nepatenkinus ankstesnių reikalavimų, siekiama sumažinti jai nustatytą baudą, apeliantė galiausiai tvirtina, kad jeigu Teisingumo Teismas atmestų ankstesnius pagrindus, bet kuriuo atveju galima sumažinti baudą tiek, kiek ji, pažeidžiant pačią Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalies prasmę, sudaro ne 10 %, o 20 % jos apyvartos.

____________