Language of document : ECLI:EU:C:2009:626

Byla C‑101/08

Audiolux SA ir kt.

prieš

Groupe Bruxelles Lambert SA (GBL) ir kt.

ir

Bertelsmann AG ir kt.

(Cour de cassation (Liuksemburgas) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Direktyvos 77/91/EEB, 79/279/EEB ir 2004/25/EB – Bendrasis Bendrijos teisės smulkiųjų akcininkų apsaugos principas – Nebuvimas – Bendrovių teisė – Kontrolės teisės įgijimas – Privalomas pasiūlymas – Rekomendacija 77/534/EEB – Elgesio kodeksas“

Sprendimo santrauka

Bendrijos teisė – Principai – Smulkiųjų akcininkų apsauga

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/25 8 konstatuojamoji dalis ir 3 straipsnio 1 dalies a punktas; Tarybos direktyvos 77/91 20 ir 42 straipsniai ir Tarybos direktyvos 79/279 priedas; Komisijos rekomendacijos 77/534 priedas)

Bendrijos teisėje nėra bendrojo teisės principo, pagal kurį smulkieji akcininkai saugomi nustatant dominuojančiam akcininkui, įgyjančiam ar vykdančiam bendrovės kontrolę, pareigą siūlyti pirkti iš jų akcijas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos, dėl kurių susitarta įgyjant akcijų, kurios suteikia ar sustiprina dominuojančio akcininko kontrolę.

Vien aplinkybės, kad antrinėje Bendrijos teisėje numatytos tam tikros nuostatos, susijusios su smulkiųjų akcininkų apsauga, nepakanka savaime nustatyti bendrojo Bendrijos teisės principo, jeigu jų taikymo sritis yra apribota tik nustatytomis ir konkrečiomis teisėmis. Norint įrodyti tokį principą, reikia patikrinti, ar tokios nuostatos įtikinamai parodo, kad nagrinėjamas principas egzistuoja, nes šios nuostatos turi nominaliąją reikšmę, tik jeigu jos suformuluotos kaip įpareigojančios.

Pirma, Direktyvos 77/91 dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų akcinių bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo 20 ir 42 straipsniai bei Direktyvos 79/279 dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą sąlygų derinimo priede esančio C aprašo 2 punkto a papunktis taikytini apibrėžtoms ir aiškiai skirtingoms situacijoms nei dominuojančio akcininko, įsigijusio akcijų dalį, suteikiančių ar sustiprinančių jo kontrolę bendrovėje esant tam tikroms aplinkybėms, situacija ir iš esmės jais tik reglamentuojami konkretūs bendrovių teisės atvejai, nustatant tam tikras pareigas bendrovei saugoti visus akcininkus. Todėl šios nuostatos nėra bendro pobūdžio, kuris pagal prigimtį būdingas bendriesiems teisės principams.

Antra, kalbant apie trečiąjį bendrąjį principą ir Elgesio kodekso, pridėto prie Rekomendacijos 77/534, papildomą septynioliktąją nuostatą bei Direktyvą 2004/25 dėl įmonių perėmimo pasiūlymų, pažymėtina, kad nei šis kodeksas, nei ši direktyva aiškiai neįrodo bendrojo Bendrijos teisės principo, susijusio su smulkiųjų akcininkų apsauga, egzistavimo. Kalbant apie elgesio kodeksą, viena vertus, gero elgesio, kuris jame rekomenduojamas, principai, kaip teisės šaltiniai, yra tokios pačios galios kaip ir tie, kurie naudojami rinkoje, o tai, panašu, yra nesuderinama su prielaida, pagal kurią trečiasis bendrasis principas ir minėto kodekso septyniolikta papildoma nuostata yra grindžiami bendruoju Bendrijos teisės principu. Kita vertus, nė vienoje iš šių elgesio kodekso nuostatų neišreiškiama vienodo akcininkų vertinimo pareiga absoliučiais ir įpareigojančiais terminais. Kalbant apie Direktyvą 2004/25, jos 1 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 15 ir 16 straipsniai taikytini konkrečioms situacijoms, todėl iš jų negalima kildinti bendrojo apibrėžto turiniu principo. Šios nuostatos taip pat nėra bendro pobūdžio, kuris iš prigimties būdingas bendriesiems teisės principams. Be to, nors šios direktyvos 8 konstatuojamoje dalyje užsimenama apie bendruosius Bendrijos teisės principus, ji apima tik procesines garantijas ir nėra susijusi su vienodo akcininkų vertinimo principu. Iš to, kad šios direktyvos 3 straipsnyje vartojamos sąvokos „bendrieji principai“, taip pat negalima daryti išvados, jog Bendrijos teisės aktų leidėjas tuo siekė šiame straipsnyje skelbiamus principus prilyginti bendriesiems Bendrijos teisės principams. Kaip matyti iš teiginio „šios direktyvos taikymo tikslais“, tai yra tik minėtos direktyvos taikymo gairės valstybėms narėms.

Be to, vertinimas, kuriuo siekiama dominuojančiam akcininkui nustatyti pareigą derėtis su visais smulkiaisiais akcininkais tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos, dėl kurių buvo sutarta įsigyjant akcijų, suteikiančių ar sustiprinančių kontrolę, kuris lemia teisę visiems akcininkams parduoti savo akcijas dominuojančiam akcininkui, negali būti suvokiamas kaip speciali bendrojo vienodo požiūrio principo išraiška bendrovių teisėje. Šis principas pats savaime neturėtų lemti atskiros pareigos dominuojančiam akcininkui kitų akcininkų atžvilgiu nustatymo ir neturėtų apibrėžti konkrečios situacijos, kuriai esant tokia pareiga atsiranda. Jis taip pat neturėtų lemti pasirinkimo tarp skirtingų smulkiųjų akcininkų apsaugos priemonių, kurios rekomenduojamos prie Rekomendacijos 77/534 pridėto elgesio kodekso ir šios rekomendacijos. Toks principas reiškia, kad turi būti priimami teisės aktai, grindžiami nagrinėjamų interesų pusiausvyra, ir kad reikia iš anksto priimti tikslias bei konkrečias taisykles; jis negali būti kildinamas iš bendrojo vienodo požiūrio principo. Iš tiesų bendrieji Bendrijos teisės principai turi konstitucinį statusą, o šiam principui būdingas konkretumas, kuris reikalauja priimti teisės aktus Bendrijos lygmeniu antrinės teisės forma. Todėl šis principas neturėtų būti laikomas atskiru bendruoju Bendrijos teisės principu

(žr. 34, 42–45, 50–51, 55, 57, 61–64 punktus ir rezoliucinę dalį)