2011 m. lapkričio 17 d. pareikštas ieškinys byloje Oppenheim prieš Komisiją

(Byla T-586/11)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Sal. Oppenheim jr. & Cie. AG & Co. KGaA (Kelnas, Vokietija), atstovaujama advokatų W. Deselaers, J. Brückner ir M. Haisch

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

panaikinti 2011 m. sausio 26 d. Komisijos sprendimą C(2011)275 galutinis byloje "Valstybės pagalba C 7/2010 - Körperschaftsteuergesetz (Pelno mokesčio įstatymas), Sanavimo išlyga", pataisytą 2011 m. balandžio 15 d. Sprendimu C(2011) 2608;

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi penkiais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas: selektyvumo stoka prima facie ir netinkamas referencinės sistemos nustatymas

Ieškovė teigia, kad prima facie Vokietijos priemonė nėra selektyvi, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Ji pažymi, kad Komisija neteisingai nustatė referencinę sistemą ir kad reikšminga referencinė sistema, t. y. nepanaudotų nuostolių išlikimas įmonėje nepaisant jos kapitalo dalies įgijimo, yra pagrindinė nacionalinės mokesčių teisės taisyklė. Taip pat tvirtinama, kad sanavimo išlyga yra šios išimties išimtis, lemianti referencinės sistemos taikymą, ir todėl ji pati atitinka sistemą.

Antrasis ieškinio pagrindas: sanavimo išlyga kaip bendro pobūdžio priemonė

Ieškovė tvirtina, kad sanavimo išlyga yra bendro pobūdžio priemonė ir todėl nėra pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Ji teigia, kad sanavimo išlyga gali pasinaudoti visos Vokietijoje pelno mokestį mokančios įmonės ir kad ši išlyga nei atvirai, nei paslėptai nėra siejama su teritoriniais, įmonės dydžio ar gamybos sektoriaus požymiais.

Trečiasis ieškinio pagrindas: pateisinimas mokesčių sistemos pobūdžiu ir vidine struktūra

Pateikdama trečiąjį ieškinio pagrindą, ieškovė tvirtina, kad sanavimo išlyga pateisinama Vokietijos mokesčių sistemos pobūdžiu ir vidine struktūra, nes kaip sistemą atitinkanti išimtis iš Vokietijos Körperschaftsteuergesetz (Pelno mokesčio įstatymas) 8c straipsnio 1 dalyje numatytos galimybės nurašyti nuostolius išimties ji lemia grįžimą prie referencinės sistemos.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas: naštos viešiesiems biudžetams stoka

Ieškovė teigia, kad sanavimo išlyga negali turėti valstybės pagalbos teisės aktų požiūriu reikšmingo neigiamo poveikio viešiesiems biudžetams ir jau vien dėl to nėra pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Ji pažymi, kad sanavimo reikalingos bendrovės atveju be atitinkamos bendrovės nemokumo egzistuoja tik vienintelė alternatyva išvengti nemokumo imantis sanavimo ir kad dėl sanavimo išlygos, leidžiančios išgelbėti bendrovę, išsaugoma galimybė gauti iš atitinkamos bendrovės mokestinių pajamų ateityje.

Penktasis ieškinio pagrindas: Sąjungos teisėje galiojančio teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas

Pateikdama penktąjį ieškinio pagrindą, ieškovė tvirtina, kad savo elgesiu ir tuo, jog neginčijo iki Körperschaftsteuergesetz 8c straipsnio galiojančios nuostatos bei panašių kitų valstybių narių nuostatų, Komisija sukėlė ieškovei teisėtų lūkesčių, jog dėl privalomo informavimo ir dėl to, kad nebuvo įmanoma numatyti reikšmingumą valstybės pagalbos požiūriu, sanavimo išlyga taip pat buvo saugotina.

____________