Language of document : ECLI:EU:T:2010:294

Bendrojo Teismo (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. liepos 8 d.

Byla T‑160/08 P

Europos Komisija

prieš

Françoise Putterie‑De‑Beukelaer

„Apeliacinis skundas — Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Karjeros raidos ataskaitos panaikinimas pirmojoje instancijoje — 2005 m. vertinimo procedūra — Taikytini teisės aktai — Skyrius „Sugebėjimai“ — Vertinimo procedūra — Atestacijos procedūra“

Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2008 m. vasario 21 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimo Putterie‑De‑Beukelaer prieš Komisiją (F‑31/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑53 ir II‑A‑1‑261), kuriuo prašoma šį sprendimą panaikinti.

Sprendimas: Panaikinti 2008 m. vasario 21 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimą Putterie‑De‑Beukelaer prieš Komisiją (F‑31/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑53 ir II‑A‑1‑261). Grąžinti bylą Europos Sąjungos tarnautojų teismui. Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

Santrauka

1.      Pareigūnai — Ieškinys — Pagrindas, susijęs su akto autoriaus kompetencijos neturėjimu ir procedūros taisyklių nesilaikymu — Konstatavimas „ex officio“

2.      Procedūra — Teismo pareiga laikytis šalių apibrėžto bylos pagrindo

3.      Pareigūnai — Vertinimas — Karjeros raidos ataskaita — Pareigūno sugebėjimų vertinimas, skirtas atestacijos procedūrai Komisijoje

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

1.      Pagrindas, susijęs su asmens nenaudai priimto akto autoriaus kompetencijos neturėjimu, yra viešosios tvarkos išlyga pagrįstas pagrindas, kurį Sąjungos teismas prireikus turi nagrinėti ex officio.

Procedūrinių taisyklių, taikomų priimant aktą asmens nenaudai, nesilaikymas yra esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas, kurį teismas gali nagrinėti netgi ex officio. Atsisakymas nagrinėti skundą, numatytą procedūrinėse taisyklėse, taikomose priimant aktą asmens nenaudai, akivaizdžiai yra esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas ir todėl Tarnautojų teismas jį gali iškelti ex officio.

(žr. 61 ir 63 punktus)

Nuoroda: 1959 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Société des fonderies de Pont‑à‑Mousson prieš Vyriausiąją Valdybą, 14/59, Rink. p. 445, 473 ; 2000 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Salzgitter prieš Komisiją, C‑210/98 P, Rink. p. I‑5843, 56 punktas; 1996 m. rugsėjo 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Marx Esser ir Del Amo Martinez prieš Parlamentą, T‑182/94, Rink. VT p. I‑A‑411 ir II‑1197, 42 ir 44 punktai; 2006 m. liepos 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Vounakis prieš Komisiją, T‑165/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑155 ir II‑A‑2‑735, 30 punktas; 2007 m. gruodžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Angelidis prieš Parlamentą, T‑113/05, Rink. VT p. I‑A‑2‑237 ir II‑A‑2‑1555, 62 punktas ir nurodyta teismų praktika; 2009 m. spalio 2 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Kipras prieš Komisiją, T‑300/05 ir T‑316/05, nepaskelbto Rinkinyje, 206 punktas.

2.      Teismas, turėdamas nuspręsti tik dėl šalių, kurios turi apibrėžti ginčo dalyką, prašymo, neturi apsiriboti tik jų nurodytais argumentais savo reikalavimams pagrįsti, antraip teismui kartais galėtų prireikti grįsti savo sprendimą klaidingais teisiniais vertinimais.

(žr. 65 punktą)

Nuoroda: 2004 m. rugsėjo 27 d. Teisingumo Teismo nutarties ETS prieš M6 ir kt., C‑470/02 P, neskelbiamos Rinkinyje, 69 punktas; 2006 m. birželio 13 d. Teisingumo Teismo nutarties Mancini prieš Komisiją, C‑172/05 P, neskelbiamos Rinkinyje, 41 punktas.

3.      Iš 2004 m. gruodžio 23 d. Komisijos priimtų Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio bendrųjų įgyvendinimo nuostatų ir Administracinių pranešimų Nr. 1‑2006 matyti, kad pareigūno, pageidaujančio eiti aukštesnės kategorijos pareigas, ataskaitoje apie karjeros raidą esančiame skyriuje „Sugebėjimai“ iš esmės siekiama pateikti aukštesnės kategorijos užduočių, kurias kasdien pareigūnas faktiškai vykdė ataskaitoje apie karjeros raidą nurodytu laikotarpiu, vertinimą būtent tam, kad jis galėtų būti atestuotas.

Atsižvelgiant į pareigūno sugebėjimų vertinimo dalyką, būtent jo veiklos dalį ir aukštesnės kategorijos užduočių, kurias jis faktiškai vykdė ataskaitoje apie karjeros raidą nurodytu laikotarpiu, atlikimo kokybę, šis vertinimas yra sudedamoji vertinimo, kuriuo siekiama įvertinti pareigūno profesinę patirtį ir nuopelnus, kurie būtinai atsispindi bent jau jo kompetencijos tuo pačiu laikotarpiu vertinime, dalis.

Taigi reikia konstatuoti, kad vykstant vertinimo procedūrai pareigūnai, įgalioti įvertinti pareigūnų nuopelnus vadovaujantis įvairiais ataskaitoje apie karjeros raidą minimais skyriais, būtent vertintojas ir ataskaitos tvirtintojas, turint omenyje galimą apeliacinio vertintojo dalyvavimą, yra tie, kurie taip pat turi vertinti pareigūnų, kurie pateikė prašymą, kad vertintojas užpildytų joje esantį atitinkamą skyrių, „sugebėjimus“.

Net jei Paskyrimų tarnyba atsižvelgia į pareigūnų sugebėjimus eiti aukštesnės kategorijos pareigas, ji pati neatlieka šių sugebėjimų vertinimo, o remiasi informacija, pateikta atitinkamame ankstesnių metų ataskaitos apie karjeros raidą skyriuje.

Skyrius „Sugebėjimai“, nors ir turi įtakos atestacijos procedūrai, yra pareigūnų vertinimo dalis. Kadangi nėra nuostatos, kurioje aiškiai numatyta, kad šis skyrius susijęs su vertinimu, kuris turi būti atliktas vykstant atestacijos procedūrai, jis neturėtų būti atskirtas nuo vertinimo procedūros ir laikomas priskirtu išimtinai Paskyrimų tarnybos kompetencijai per atestacijos procedūrą.

(žr. 78–80, 87 ir 90 punktus)