BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija)
SPRENDIMAS
2010 m. liepos 8 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos panaikinimas pirmojoje instancijoje – 2005 m. vertinimas – Taikytini teisės aktai – Poskyris „Sugebėjimai“ – Vertinimo procedūra – Atestacijos procedūra“
Byloje T‑160/08 P
dėl apeliacinio skundo, pateikto dėl 2008 m. vasario 21 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimo Putterie‑De‑Beukelaer prieš Komisiją (F‑31/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000) panaikinimo,
Europos Komisija, atstovaujama C. Berardis‑Kayser ir K. Hermann,
ieškovė,
dalyvaujant kitai proceso šaliai
Françoise Putterie‑De‑Beukelaer, Europos Komisijos pareigūnei, gyvenančiai Briuselyje (Belgija), atstovaujamai advokato É. Boigelot,
ieškovei pirmojoje instancijoje,
BENDRASIS TEISMAS (apeliacinių skundų kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. Jaeger, teisėjai A. W. H. Meij, M. Vilaras, N. J. Forwood ir E. Martins Ribeiro (pranešėja),
posėdžio sekretorė C. Kristensen, administratorė,
priima šį
Sprendimą
1 Savo apeliaciniu skundu, pateiktu remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 9 straipsniu, Europos Bendrijų Komisija prašo panaikinti 2008 m. vasario 21 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimą Putterie‑De‑Beukelaer prieš Komisiją (F‑31/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas panaikino 2005 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. F. Putterie‑De‑Beukelaer tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitą (toliau – 2005 m. TVVA), kurioje pripažįstama, kad ji neturi sugebėjimų eiti B* kategorijai priskiriamas pareigas (toliau – ginčijamas sprendimas).
Teisinis pagrindas
2 Pagal Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 43 straipsnį:
„Kiekvieno pareigūno sugebėjimai, naudingumas ir elgesys tarnyboje aprašomi periodinėje ataskaitoje, rengiamoje ne rečiau kaip kartą per dvejus metus, kaip pagal 110 straipsnį numatė kiekviena institucija. Kiekviena institucija nustato nuostatas, suteikiančias teisę ataskaitos rengimo tvarka pateikti apeliaciją, kuri turi būti pateikta prieš teikiant skundą, numatytą 90 straipsnio 2 dalyje.
Pradedant 4 lygiu, ataskaitoje apie AST pareigų grupės pareigūnus gali būti pateikiama nuomonė apie tai, ar, atsižvelgiant į pareigūno darbo rezultatus, jis galėtų vykdyti administracines pareigas.
Ataskaitos turinys pranešamas pareigūnui. Jis turi teisę pareikšti pastabų, kurios, jo nuomone, yra svarbios.“
3 2004 m. gruodžio 23 d. Komisijos priimtų Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio bendrųjų įgyvendinimo nuostatų (toliau – 43 BĮN) 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta:
„1. Pagal <...> Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnį tarnybinė veikla vertinama kiekvienų metų pradžioje. Referencinis vertinimo laikotarpis apima laikotarpį nuo ankstesnių metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 dienos. Šiuo tikslu kiekvienam pareigūnui <...> Pareigūnų tarnybos nuostatų [1] straipsnio prasme, kuris per referencinį laikotarpį nepertraukiamai ne mažiau kaip vieną mėnesį faktiškai dirbo arba tarnybos interesais buvo deleguotas, parengiama kasmetinė ataskaita, vadinamoji tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita <...>
2. Tarnybinės veiklos vertinimu visų pirma siekiama įvertinti pareigūno darbo našumą, sugebėjimus arba elgesį tarnyboje. Pirmenybės balai skiriami remiantis vertinimais pagal kiekvieną minėtą skiltį, kaip tai nustatyta II priede pateiktos ataskaitos pavyzdyje.“
4 43 BĮN 2 straipsnyje nurodyta:
„1. Pareigas eina pareigūnas <...>, kaip apibrėžta [1] straipsnyje, kurio veikla yra vertinama.
2. Vertintojas turi atlikti vertinimą. Po pokalbio, vykusio pagal 8 straipsnio 5 dalį, vertintojas parengia ataskaitos projektą. Jis pasirašo jo kompetencijai priklausančias ataskaitas.
3. Ataskaitos tvirtintojas prižiūri, kad taikant 8 straipsnio 3 dalį nustatytos vertinimo taisyklės būtų nuosekliai taikomos visoms tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitoms, kurios priklauso jos kompetencijai. Prieš pasirašydamas jo kompetencijai priklausančias tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitas jis turi palyginti nuopelnus ir <...> suderinti vertintojų siūlomus nuopelnų balus. Jei kyla nesutarimų su vertintojo nuomone, ataskaitos tvirtintojui tenka galutinė atsakomybė už ataskaitą.
4. Apeliacinis vertintojas sprendžia dėl veiksmų, kurių reikia imtis atsižvelgiant į Jungtinio vertinimo komiteto nuomonę <...>“
5 43 BĮN 8 straipsnyje numatyta:
„1. Kasmetinis vertinimas pradedamas vėliausiai sausio 15 dieną.
<…>
4. Pareigūnas per aštuonias darbo dienas nuo vertintojo prašymo parengia savęs įvertinimo dokumentą, kuris įtraukiamas į tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitą.
5. Ne vėliau kaip po dešimties darbo dienų nuo pareigūno savęs įvertinimo dokumento perdavimo vertintojas ir šis pareigūnas susitinka oficialiam pokalbiui <…>
6. Iškart po oficialaus pokalbio vertintojas parengia tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos projektą. Šiame projekte, be kita ko, pateikiamas našumo, sugebėjimų ir elgesio tarnyboje vertinimas ir pasiūlymas dėl nuopelnų balų, kuris atitinka per oficialų pokalbį pateiktą informaciją.
7. Kai parengiama bent du trečdaliai tam tikro lygio pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos projektų, priklausančių ataskaitos tvirtintojo kompetencijai, jis kartu su vertintojais patikrina, ar taikant 8 straipsnio 3 dalį numatytos vertinimo taisyklės taikomos nuosekliai, ir atlieka nuopelnų palyginimą bei suderina siūlomus nuopelnų balus, remdamasis per oficialų pokalbį vertintojų pateikta informacija.
Prieš parengdamas galutines ataskaitas, generalinis direktorius tariasi su ataskaitos tvirtintojais. Šiuo pasitarimu siekiama užtikrinti, kad kiekvieno lygio atitinkamų pareigūnų nuopelnų įvertinimas generalinio direktorato mastu būtų nuoseklus.
8. Po šio 7 dalyje minėto pasitarimo vertintojas ir ataskaitos tvirtintojas parengia galutinę tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitą ir ją perduoda pareigūnui.
<…>
9. Pareigūnas per penkias darbo dienas gali sutikti su ataskaita be pastabų, sutikti su ataskaita pateikdamas pastabas tam skirtoje skiltyje arba nesutikti su ataskaita tam skirtoje skiltyje pateikdamas motyvuotą prašymą ją persvarstyti.
<…>
10. Kai pareigūnas nesutinka su ataskaita, per dešimt darbo dienų ataskaitos tvirtintojas susitinka su pareigūnu pokalbiui. Jei to prašo pareigūnas, vertintojas arba ataskaitos tvirtintojas, vertintojas taip pat dalyvauja pokalbyje.
<…>
Vėliausiai per penkias darbo dienas po pokalbio ataskaitos tvirtintojas patvirtina ataskaitą arba ją pakeičia. Jis perduoda ataskaitą pareigūnui.
Pareigūnas per dešimt darbo dienų gali sutikti su ataskaita be pastabų, sutikti su ataskaita pateikdamas pastabas tam skirtoje skiltyje arba nesutikti su ataskaita tam skirtoje skiltyje pateikdamas motyvuotą prašymą ją persvarstyti. Jei pareigūnas sutinka su ataskaita, tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos parengimo procedūra užbaigiama. Jei pareigūnas nereaguoja per numatytą terminą, manoma, kad jis sutinka su ataskaita.
11. Jei pareigūnas motyvuotai nesutinka su ataskaita, kreipiamasi į 9 straipsnyje numatytą Jungtinį vertinimo komitetą.
12. Ataskaitos tvirtintojas tinkamai informuoja vertintoją apie įvairias procedūros stadijas ir priimamus sprendimus.
<…>
15. Pareigūnas informuojamas elektroniniu paštu arba kitu būdu, nurodant, kad pagal šį straipsnį arba 9 straipsnio 7 dalį buvo priimtas sprendimas, po kurio ataskaita tampa galutine, ir kad su šiuo sprendimu galima susipažinti informacinėje sistemoje. Šis pranešimas prilygsta pranešimui apie sprendimą Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio prasme.“
6 43 BĮN 9 straipsnyje numatyta:
„1. Kiekviename generaliniame direktorate sudaromas <...> Jungtinis vertinimo komitetas <…>
4. Komitetas negali pakeisti nei vertintojo, nei ataskaitos tvirtintojo pareigūno veiklos vertinimo. Jis įsitikina, kad ataskaitos buvo parengtos teisingai, objektyviai, t. y. kuo daugiau atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir laikantis šių bendrųjų įgyvendinimo nuostatų ir vertinimo vadovo. Be kita ko, jis tikrina, ar laikomasi 8 straipsnyje nustatytos tvarkos. Dėl to jis atlieka būtinas konsultacijas ir turi jo darbui būtinų dokumentų.
<…>
5. Kai į [Jungtinį vertinimo komitetą] kreipiamasi pagal 8 straipsnio 11 dalį, jis savo nuomonę pateikia per dešimt darbo dienų nuo kreipimosi.
[…]
7. [Jungtinio vertinimo komiteto] nuomonė siunčiama pareigūnui, vertintojui, ataskaitos tvirtintojui ir apeliaciniam vertintojui. Kai [Jungtinio vertinimo komiteto] nuomonė buvo priimta balsuojant, nuomonėje pateikiamos išdėstytos daugumos ir mažumos pozicijos. Jei [Jungtinis vertinimo komitetas] negali pateikti nuomonės, apie tai pranešama pareigūnui, vertintojui, ataskaitos tvirtintojui ir apeliaciniam vertintojui.
Per penkias darbo dienas apeliacinis vertintojas patvirtina ataskaitą arba ją pakeičia. Jei vertintojas nesilaiko [Jungtinio vertinimo komiteto] nuomonėje pateikiamų rekomendacijų, jis turi pagrįsti savo sprendimą.
Kai į [Jungtinį vertinimo komitetą] kreipiasi pareigūnas, kurio lygis yra toks pat kaip ir jo vertintojo, ir komiteto nuomonė nėra vieninga arba jis jos negali pateikti, apeliacinis vertintojas šiam skundui turi skirti ypatingą dėmesį ir per penkias darbo dienas surengti pokalbį su šiuo pareigūnu. Per penkias darbo dienas po šio pokalbio apeliacinis vertintojas patvirtina ataskaitą arba ją pakeičia pagal ankstesnėje pastraipoje numatytą tvarką.
Ataskaitos parengimo procedūra užbaigiama ir ji perduodama pareigūnui, vertintojui, ataskaitos tvirtintojui ir [Jungtiniam vertinimo komitetui].“
7 Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos pavyzdyje, pridėtame prie 43 BĮN, yra poskyris 6.5 „Sugebėjimai“, vadinamasis „Informacija, į kurią reikia atsižvelgti vykdant Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalyje numatytą atestacijos procedūrą“, kuriame nurodyta:
„Pareigūnas atliko B* kategorijai priskiriamas užduotis (arba nuo 2006 m. gegužės 1 d., jei kalbama apie iki 2004 m. gegužės 1 d. buvusius C ar D kategorijų pareigūnus, atliko AST 7 aukštesniems lygiams priskiriamas užduotis):
– užduočių pobūdis:
(pildo vertintojas)
– pareigūno darbo dalis skiriama šioms užduotims atlikti:
(pildo vertintojas)
– pareigūno vykdant šias užduotis atlikto darbo kokybė:
(pildo vertintojas).“
8 2006 m. sausio 12 d. Informations administratives (Administraciniai pranešimai) Nr. 1‑2006 dėl 2006 m. vertinimo (už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d.) poskyryje „Sugebėjimai“ nurodyta:
„Šis skyrius turi būti pildomas atestacijos ir sertifikavimo procedūrų atvejais. Vertintojas jį pildo tik tada, kai pateikdamas savęs vertinimo dokumentą (pažymėdamas tam skirtą langelį) to aiškiai prašo pareigūnas.
Sugebėjimams skirtas skyrius buvo iš dalies pakeistas. Nuo šiol vertintojas turi A* arba B* kategorijos pareigų sąrašą. Jis pažymi aukštesnei kategorijai priskiriamas užduotis ir įvertina, kokia pareigūno darbo dalis skirta šioms užduotims atlikti bei pareigūno vykdant šias užduotis atlikto darbo kokybę.“
9 Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnyje numatyta:
„1. Iki 2004 m. gegužės 1 d. buvę C ar D kategorijų pareigūnai nuo 2006 m. gegužės 1 d. paskiriami į karjeros srautus, kuriuose galimi tokie paaukštinimai:
a) ankstesnėje C kategorijoje – iki AST 7 lygio;
b) ankstesnėje D kategorijoje – iki AST 5 lygio;
<…>
3. Pareigūnas, kuriam taikoma 1 dalis, gali be jokių suvaržymų tapti asistentų pareigų grupės nariu laimėjęs atvirą konkursą arba atestacijos tvarka. Atestacija atliekama atsižvelgiant į pareigūnų darbo stažą, patirtį, nuopelnus, pasirengimo lygį ir neužimtas AST pareigų grupės darbo vietas. Jungtinis komitetas apsvarsto atestuoti siūlomų pareigūnų kandidatūras. Institucijos patvirtina šios tvarkos įgyvendinimo taisykles iki 2004 m. gegužės 1 d. Kai reikia, institucijos priima specifines nuostatas, kuriomis atsižvelgiama į pokyčius, dėl kurių kinta taikomi paaukštinimo koeficientai.“
10 Pagal 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos sprendimo dėl atestacijos procedūros įgyvendinimo tvarkos, kuris 2004 m. birželio 22 d. paskelbtas Administraciniuose pranešimuose Nr. 70‑2004, 1 straipsnį:
„1. Atestacijos procedūra skirta iki 2004 m. gegužės 1 d. C ar D kategorijos pareigas ėjusiems pareigūnams, kurie be jokių suvaržymų gali eiti asistentų pareigas, atrinkti.
<…>“
11 2004 m. balandžio 7 d. sprendime nustatyta:
„Iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. [Paskyrimų tarnyba] nustato asistentų pareigų grupei priskiriamų darbo vietų, kurias kitais metais galės užimti pagal 8 straipsnį atestuoti pareigūnai, skaičių.
Priėmusi šį sprendimą, [Paskyrimų tarnyba] skelbia kvietimą teikti paraiškas.“
12 2004 m. balandžio 7 d. sprendimo 5 straipsnyje nurodyta:
„1. 1 straipsnyje nurodyti paraiškas pateikę pareigūnai atestuojami, jeigu jie atitinka šiuos du kriterijus:
– turi bent tokį pasirengimo lygį, kokio pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnio 3 dalies a [punktą] reikalaujama norint užimti pareigūno darbo vietą asistentų pareigų grupėje,
– turi ne mažesnį kaip 5 metų C ar D kategorijos darbo stažą. <…>
2. Atlikdama atestaciją [Paskyrimų tarnyba] sudaro ir paskelbia paraiškas pateikusių pareigūnų, kurie bus atestuojami, sąrašą.
3. Kandidatūrą pateikę pareigūnai, kurie mano atitinkantys 1 dalyje minėtus du kriterijus ir kurių nėra 2 dalyje minėtame sąraše, per dešimt darbo dienų po šio sąrašo paskelbimo gali kreiptis į 9 straipsnyje numatytą komitetą.
<…>“
13 2004 m. balandžio 7 d. sprendimo 6 straipsnyje numatyta:
„1. Atlikdama atestaciją [Paskyrimų tarnyba] nustato tinkamų pareigūnų sąrašą eiliškumo tvarka, kuri sudaroma pagal šiuos kriterijus: pasirengimo lygį, C ar D kategorijos darbo stažą, patirtį ir nuopelnus, vertinamus remiantis turimomis tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitomis.
2. Iki 2004 m. gruodžio 31 d. [Paskyrimų tarnyba], gavusi 9 straipsnyje nurodyto komiteto nuomonę, sprendžia dėl šių kriterijų reikšmės ir lyginamojo svorio. Kiekvienais metais [Paskyrimų tarnybos] sprendimu, priimtu remiantis 9 straipsnyje nurodyto komiteto rekomendacija, šie kriterijai gali būti pakeisti.
3. Kiekvienas tinkamas kandidatas informuojamas apie jo vietą [Paskyrimų tarnybos] parengtame sąraše ir gautus balus, apskaičiuotus atsižvelgiant į 1 ir 2 dalyse numatytus kriterijus, jų reikšmę ir lyginamąjį svorį.
4. Gavę šią informaciją, per dešimt darbo dienų tinkamais pripažinti pareigūnai gali kreiptis į 9 straipsnyje nurodytą komitetą ir ginčyti gautų balų skaičių. Jie turi motyvuoti savo skundą ir pateikti 9 straipsnyje nurodytam komitetui visus būtinus oficialius dokumentus.
Per dešimt darbo dienų 9 straipsnyje nurodytas komitetas pateikia nuomonę, kurią perduoda [Paskyrimų tarnybai], kad ši ja remdamasi priimtų sprendimą.“
14 Pagal 2004 m. balandžio 7 d. sprendimo 7 straipsnį:
„1. Pirmieji 6 straipsnyje minimame sąraše nurodyti pareigūnai, neviršijant dvigubo pagal 4 straipsnį nustatytų darbo vietų skaičiaus, iki kitų metų gruodžio 31 d. gali pateikti prašymus užimti laisvas asistentų pareigų grupės darbo vietas.
2. 1 dalyje minimą pareigūnų sąrašą skelbia [Paskyrimų tarnyba].
3. Apie laisvas darbo vietas, kurias gali užimti 1 dalyje numatyti pareigūnai, skelbiama pranešimuose dėl laisvų darbo vietų.“
15 2004 m. balandžio 7 d. sprendimo 8 straipsnyje nurodyta:
„1. Manoma, kad 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai, paskirti į 7 straipsnio 3 dalyje minimas laisvas darbo vietas, yra atestuoti. Jie eina asistentų grupės pareigas be jokių karjeros suvaržymų.
2. Iki kiekvienų metų kovo 31 d. [Paskyrimų tarnyba] skelbia per paskutinę atestaciją atestuotų pareigūnų sąrašą.“
16 2004 m. balandžio 7 d. sprendimo 9 straipsnyje numatyta įsteigti Jungtinį atestacijos komitetą ir nustatoma jo sudėtis bei veiklos tvarka. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad kiekvienų metų pradžioje šis komitetas pateikia nuomonę dėl paskutinės atestacijos rezultatų ir gali prie šios nuomonės pateikti rekomendacijas, įskaitant dėl reikšmės ir lyginamojo svorio.
17 2004 m. balandžio 7 d. sprendimas buvo panaikintas ir pakeistas 2006 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimu dėl atestacijos procedūros įgyvendinimo tvarkos.
18 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„7 straipsnyje numatytam komitetui pateikus nuomonę, 1 straipsnyje nurodyti paraiškas pateikę pareigūnai yra atestuojami, jeigu jie atitinka šiuos keturis kriterijus:
– turi bent tokį pasirengimo lygį, kokio pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnio 3 dalies a punktą reikalaujama norint užimti pareigūno darbo vietą asistentų pareigų grupėje,
– turi ne mažesnį kaip 5 metų C ar D kategorijos darbo stažą <...>,
– yra pripažinti sugebančiais atlikti „administratoriaus padėjėjo“ pareigas,
– turi reikiamą ir pakankamą kompetenciją.“
19 Paskyrimų tarnybos sprendimo dėl 2006 m. atestacijos procedūros tinkamumo kriterijų taikymo, paskelbto 2006 m. gruodžio 21 d. Administraciniuose pranešimuose Nr. 59‑2006, 3 punkte „Sugebėjimai“ nustatyta:
„Sugebėjimai eiti „administratoriaus asistento“ pareigas turi būti teigiamai įvertinti per 2005 m. vertinimą.“
Faktinės bylos aplinkybės
20 Faktinės bylos aplinkybės yra išdėstytos skundžiamo sprendimo 16–24 punktuose:
„16. Nuo 1985 m. [F. Putterie‑De‑Beukelaer], turinti pareigūnės statusą, dirba Komisijos generaliniame sekretoriate. Iki 1996 m. ji buvo skyriaus sekretorė, o vėliau pakeitė profesinę kvalifikaciją ir tapo informacinių mokymų specialiste. Ji buvo oficialiai pripažinta atsakinga už 2000 m. informacinius mokymus.
17. Iki 2004 m. gegužės 1 d. [F. Putterie‑De‑Beukelaer] buvo C 2 lygio pareigūnė. Nuo minėtos dienos pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 2 straipsnio 1 dalį jai buvo suteiktas C*5, o nuo 2006 m. gegužės 1 d. pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 8 straipsnio 1 dalį – AST 5 lygis.
18. Per laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., kuris aptariamas TVVA, <...> [F. Putterie‑De‑Beukelaer] ėjo tas pačias pareigas. Kai buvo rengiama 2005 m. TVVA, kaip ir ankstesnės TVVA atveju, ji paprašė, kad, kaip numatyta 2006 m. sausio 12 d. Administraciniuose pranešimuose Nr. 1‑2006, vertintojas užpildytų 6.5 poskyrį „Sugebėjimai“ tam, kad ji galėtų dalyvauti 2006 m. atestacijos procedūroje.
19. 2005 m. TVVA 6.5 poskyryje, esančiame skyriuje, iš kurio aišku, kad į šį poskyrį turi būti atsižvelgta per atestacijos procedūrą, vertintojas nusprendė, kad per aptariamą laikotarpį [F. Putterie‑De‑Beukelaer] atliktos užduotys net iš dalies neatitinka B* kategorijos pareigūnui priskiriamų užduočių. Todėl, kaip ir ankstesnėje TVVA, vertintojas nurodė, kad suinteresuotoji pareigūnė neįrodė turinti sugebėjimų eiti šiai kategorijai priskiriamas pareigas. Ataskaitos tvirtintojui tam pritarus, 2006 m. birželio 6 d. [F. Putterie‑De‑Beukelaer] pateikė BĮN 43 8 straipsnio 11 dalyje nurodytą motyvuotą apeliaciją ir kreipėsi į [Jungtinį vertinimo komitetą].
20. Savo nuomonėje [Jungtinis vertinimo komitetas] nenustatė, kad būtų pastabų ir [F. Putterie‑De‑Beukelaer] skirtų balų neatitikimas ar kad pripažinus, jog ji neturi sugebėjimų eiti B* kategorijai priskiriamas pareigas, būtų padaryta akivaizdi vertinimo klaida.
21. 2006 m. sausio 26 d. sprendimu apeliacinis vertintojas paliko galioti 2005 m. TVVA.
22. 2006 m. rugsėjo 26 d. [F. Putterie‑De‑Beukelaer] „pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį (pateikė) skundą“ dėl „[jos] vadovybės sprendimo, susijusio su 2005 m. TVVA, nesuteikti [jai] galimybės dalyvauti atestacijoje neįvertinus [jos] darbo <...> ir suklydus įvardijant pareigas“ <...>
23. 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Paskyrimų tarnyba atmetė [F. Putterie‑De‑Beukelaer] skundą, nuspręsdama, kad tvirtintojas, kuris „remdamasis vertintojo pateikta informacija turi <...> nuspręsti, ar vertinamas asmuo iš tikrųjų įrodė turįs sugebėjimų atlikti aukštesnei kategorijai priskiriamas užduotis“, nepadarė „jokios akivaizdžios vertinimo klaidos“. Tą pačią dieną buvo pradėta 2006 m. atestacijos procedūra ir Administraciniuose pranešimuose Nr. 60‑2006 paskelbtas kvietimas teikti paraiškas.
24. Iš [F. Putterie‑De‑Beukelaer] Sysper 2 elektroninės bylos išrašo, kurį ji pateikė vykstant teismo posėdžiui, matyti, kad 2007 m. sausio 25 d. jos pateikta paraiška 2007 m. vasario 1 d. buvo atmesta remiantis tuo, kad nebuvo pripažinta, jog ji turi sugebėjimų. Dėl šio sprendimo 2007 m. balandžio 24 d. [F. Putterie‑De‑Beukelaer] pateiktą apeliaciją, kurią išnagrinėjo Jungtinis atestacijos komitetas, 2007 m. gegužės 25 d. Paskyrimų tarnyba atmetė. Nuomonėje, kuriai pritarė Paskyrimų tarnyba, šis komitetas nurodė, kad negali būti atliekama [F. Putterie‑De‑Beukelaer] atestacija, nes jos sugebėjimus eiti B* kategorijos pareigas 2005 m. TVVA paneigė ataskaitos tvirtintojas.“
21 2007 m. balandžio 2 d Tarnautojų teismo kanceliarija gavo F. Putterie‑De‑Beukelaer ieškinį, kuris buvo užregistruotas numeriu F‑31/07.
22 F. Putterie‑De‑Beukelaer prašė pirmojoje instancijoje, jog Tarnautojų teismas panaikintų 2005 m. TVVA tiek, kiek joje nepripažįstama, kad ji turi sugebėjimų eiti B* kategorijai priskiriamas pareigas, ir priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
23 Komisija prašė pirmojoje instancijoje, kad Tarnautojų teismas atmestų ieškinį kaip nepriimtiną ir bet kuriuo atveju kaip nepagrįstą, ir priimtų tinkamą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.
Dėl skundžiamo sprendimo
24 Dėl bylos esmės ir nenagrinėdamas F. Putterie‑De‑Beukelaer prašymo panaikinti ginčijamą sprendimą grindžiančių ieškinio pagrindų, Tarnautojų teismas, skundžiamo sprendimo 50 punkte priminęs, kad 1994 m. liepos 15 d. Sprendime Browet ir kt. prieš Komisiją (T‑576/93‑582/93, Rink. p. II‑677) Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ieškinio pagrindas dėl įstatymo taikymo srities yra susijęs su viešosios tvarkos išlyga, todėl teismas jį turi nagrinėti ex officio, skundžiamo sprendimo 52 punkte konstatavo, kad reikia ex officio iškelti išnagrinėti viešosios tvarkos išlyga grindžiamą ieškinio pagrindą, susijusį su tuo, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiamos Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio ir šių nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalies atitinkamos taikymo sritys.
25 Nurodęs šalims pateikti savo pastabas dėl to, kad jis ketina ex officio iškelti viešosios tvarkos išlyga grindžiamą pagrindą, susijusį su tuo, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiamos Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio ir šių nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalies atitinkamos taikymo sritys, Tarnautojų teismas nusprendė:
„54. Atsakydama [F. Putterie‑De‑Beukelaer] nurodė, kad ex officio iškeltas pagrindas, jos manymu, yra pagrįstas.
55. Atvirkščiai, savo rašytinėse pastabose dėl Tarnautojų teismo nurodyto pagrindo Komisija neigė, kad Tarnautojų teismas gali ex officio nagrinėti pagrindus dėl akto turinio teisėtumo. Visų pirma Bendrijos teismas galėtų šiuos pagrindus nagrinėti tik tuo atveju, jeigu juos nurodytų ieškovai arba jeigu jie bent jau būtų tiesiogiai susiję su šalių argumentais. Be to, jeigu teismas galėtų ex officio nagrinėti klausimus dėl ginčijamo akto turinio teisėtumo, Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalis, pagal kurią vykstant procesui šalims draudžiama pateikti naujus pagrindus ir taisyklė, pagal kurią ieškinys turi atitikti skundą, prarastų veiksmingumą. Galiausiai ex officio nagrinėjamas pagrindas dėl akto turinio teisėtumo, taip iš dalies pakeičiant rungimosi principu grindžiamą procesą, gali pažeisti teises į gynybą.
56. Pirmiausia reikia atsakyti į šiuos pagrindinius prieštaravimus.
57. Visų pirma jau buvo nuspręsta, kad, priešingai nei teigia Komisija, Bendrijos teismas gali ir prireikus privalo ex officio nagrinėti tam tikrus su akto turinio teisėtumu susijusius pagrindus. Kaip buvo nurodyta šio sprendimo 50 punkte, tai taikoma ir tuo atveju, kai pažeidžiama teisės aktų taikymo sritis. Be to, absoliuti res judicata galia yra viešosios tvarkos išlyga grindžiamas pagrindas dėl akto turinio teisėtumo, kurį teismas turi nagrinėti ex officio [2006 m. birželio 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo P & O European Ferries (Vizcaya) ir Diputación Foral de Vizcaya prieš Komisiją, C‑442/03 P ir C‑471/03 P, Rink. p. I‑4845, 45 punktas]. Galiausiai tam tikrais atvejais Bendrijos teismų praktikoje nacionaliniam teismui, turinčiam pagal kompetencijos ribas taikyti Bendrijos teisės nuostatas, numatyta pareiga ex officio nagrinėti pagrindus dėl akto turinio teisėtumo, būtent susijusius su vartotojų ir įmonių sudarytų sutarčių nesąžiningomis sąlygomis (2002 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Cofidis, C‑473/00, Rink. p. I‑10875, 36 ir 38 punktai ir 2006 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Mostaza Claro, C‑168/05, Rink. p. I‑10421, 39 punktas).
58. Komisijos argumentas, kad teismas galėtų ex officio iškelti pagrindą dėl akto turinio teisėtumo tik tuo atveju, jeigu šį pagrindą iškeltų šalys arba jis būtų tiesiogiai susijęs su jų argumentais, prieštarauja pačiam teisinių pagrindų nagrinėjimo ex officio tikslui ir prilygsta tam, kad Tarnautojų teismui nesuteikiama galimybė ex officio nagrinėti pagrindą dėl akto turinio teisėtumo, nors teismų praktika šią galimybę numato.
59. Antra, priešingai Komisijos pateiktiems argumentams, ieškovams viešosios tarnybos srityje taikomas draudimas ieškinyje iškelti pagrindus, nesusijusius su anksčiau pateiktame skunde nurodytais argumentais, ir Procedūros reglamento 43 straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas pateikti naujus pagrindus po to, kai pirmą kartą pasikeista pareiškimais, taikomas šalims, o ne Tarnautojų teismui.
60. Trečia, Komisijos argumentui, susijusiam su tuo, kad Tarnautojų teismui ex officio nagrinėjant pagrindą dėl akto turinio teisėtumo gali būti pažeistas rungimosi principu grindžiamas procesas ir teisės į gynybą paisymo principas, taip pat negalima pritarti. Procedūros reglamento 77 straipsnyje numatyta, jog Tarnautojų teismas gali ex officio nagrinėti nepriimtinumo, grindžiamo viešosios tvarkos išlyga, pagrindą su sąlyga, kad prieš tai išklausomos šalys. Jeigu šia sąlyga tinkamai užtikrinami rungimosi ir teisės į gynybą principai tuo atveju, kai teismas ex officio nagrinėja nepriimtinumo, grindžiamo viešosios tvarkos išlyga, pagrindą, nėra jokio pagrindo manyti, kad taip nėra tada, kai teismas ex officio nagrinėja viešosios tvarkos išlyga grindžiamą pagrindą, nepaisant to, ar jis pateiktas dėl akto turinio, ar dėl jo formos teisėtumo. Todėl reikia pripažinti, kad pranešdamas šalims apie viešosios tvarkos išlyga grindžiamą pagrindą, kurį numato nagrinėti, gavęs šalių pastabas raštu ir leisdamas joms šiuo atžvilgiu pateikti savo nuomonę vykstant posėdžiui, Tarnautojų teismas įvykdė iš Komisijos nurodytų principų kylančius reikalavimus.
61. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisijos argumentai dėl ex officio nagrinėjamo pagrindo, susijusio su akto turinio teisėtumu, turi būti atmesti.“
26 Šiomis aplinkybėmis skundžiamo sprendimo 62 punkte Tarnautojų teismas ex officio nagrinėjo, ar ginčijamu sprendimu nepažeidžiamos atitinkamos Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio ir šių nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalies taikymo sritys, ir skundžiamo sprendimo 74 punkte nusprendė, kad ginčijamas sprendimas priimtas laikantis vertinimo procedūrą reglamentuojančių kompetencijos paskirstymo, proceso ir materialinių normų, o ne atestacijos procedūrą reglamentuojančių ir šiuo atveju vienintelių taikytinų normų. Taigi nurodydamas, jog F. Putterie‑De‑Beukelaer negalėjo būti atestuojama, nes ji neįrodė, kad turi reikiamų sugebėjimų atestacijai vykdyti, nors pačiose taikytinose nuostatose nenumatyta, jog atestacijai vykdyti turi būti įvykdytas šis reikalavimas, o tik darbo stažo, patirties, nuopelnų ir mokymo ir lavinimo lygio reikalavimai, nusprendė, kad administracija pažeidė atitinkamas minėtų nuostatų taikymo sritis, ir todėl jis panaikino ginčijamą sprendimą.
Dėl apeliacinio skundo
Procesas ir šalių reikalavimai
27 Komisija pareiškė šį apeliacinį skundą, kurį Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2008 m. gegužės 5 d.
28 2009 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje buvo išklausyti šalių žodiniai pranešimai.
29 Komisija Pirmosios instancijos teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą sprendimą,
– grąžinti bylą Tarnautojų teismui,
– atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.
30 F. Putterie‑De‑Beukelaer Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti apeliacinį skundą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas.
Šalių argumentai
31 Komisija, grįsdama savo apeliacinį skundą, pateikia vienintelį pagrindą, konkrečiai susijusį su skundžiamo sprendimo 50–62 punktais. Šį pagrindą sudaro dvi dalys, pirma susijusi su teismo ex officio vykdomos kontrolės nagrinėjant tiesioginius ieškinius apimties pažeidimu, kai ex officio nagrinėjamas pagrindas dėl ginčijamo akto materialinio teisėtumo, ir antra susijusi su dispozityvumo principo ir draudimo priimti sprendimą ultra petita pažeidimu.
Dėl pirmos dalies, susijusios su teismo ex officio vykdomos kontrolės nagrinėjant tiesioginius ieškinius apimties pažeidimu, kai ex officio nagrinėjamas pagrindas dėl ginčijamo akto materialinio teisėtumo
32 Komisijos manymu, skundžiamo sprendimo 50–62 punktuose pateikti Tarnautojų teismo argumentai yra klaidingi teisės požiūriu, nes juose neatsižvelgiama į aiškiai Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo nusistovėjusioje praktikoje nustatytą skirtumą tarp, pirma, akto formos teisėtumo bei ieškinio, grindžiamo viešosios tvarkos išlyga, priimtinumo sąlygų ir, antra, šio akto materialinio teisėtumo (turinio teisėtumo).
33 Pagrindas dėl atitinkamų Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio ir šių nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalies taikymo sričių pažeidimo susijęs su teisės akto turinio teisėtumu, kaip tai, atrodo, pripažino Tarnautojų teismas skundžiamo sprendimo 61 punkte, ir jo teismas negali iškelti ex officio, priešingai nei pagrindus dėl formos teisėtumo ir nepriimtinumo, grindžiamo viešosios tvarkos išlyga.
34 Komisija mano, pirma, kad jokia Teisingumo Teismo statuto ar Pirmosios instancijos teismo ir Tarnautojų teismo procedūros reglamentų nuostata Bendrijos teismui nesuteikiama galimybė bet kada nagrinėti pagrindą, susijusį su ginčijamo akto turinio teisėtumu, priešingai nei nurodyta Tarnautojų teismo procedūros reglamento 77 straipsnyje, kiek tai susiję su nepriimtinumu, grindžiamu viešosios tvarkos išlyga.
35 Antra, tokia galimybė atmetama tiek 1998 m. balandžio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimu Komisija prieš Sytraval ir Brink’s France (C‑367/95 P, Rink. p. I‑1719), pagal kurį pagrindas dėl materialinio teisėtumo susijęs su teisės normos dėl Sutarties taikymo pažeidimu, ir Bendrijos teismas jį gali nagrinėti tik tada, jei jį nurodė ieškovas, tiek 2004 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimu Mannesmannröhren-Werke prieš Komisiją (T‑44/00, Rink. p. II‑2223, 126 ir 192 punktai), pagal kurį pagrindų dėl materialinio teisėtumo, skirtingai nei pagrįstų nepakankama motyvacija, Bendrijos teismas negali iškelti ex officio.
36 Trečia, teismų praktikos pavyzdžiai, kuriuos nurodė Tarnautojų teismas grįsdamas, jo manymu, akto turinio teisėtumo nagrinėjimą ex officio, prieštarauja jo argumentams.
37 Pirma, absoliuti res judicata galia, priešingai nei Tarnautojų teismas nusprendė skundžiamo sprendimo 57 punkte, nėra akto turinio teisėtumo pagrindas, bet ieškinio ar teisinio pagrindo nepriimtinumo motyvas. Komisija teigia, jog Teisingumo Teismas 2006 m. birželio 1 d. Sprendimo P & O European Ferries (Vizcaya) ir Diputación Foral de Vizcaya prieš Komisiją (C‑442/03 P ir C‑471/03 P, Rink. p. I‑4845) 45 punkte nusprendė, kad absoliuti res judicata galia yra viešosios tvarkos išlyga grindžiamas pagrindas, kurį teismas gali iškelti ex officio, nes remiantis ja draudžiama Pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti pagrindus, jau nagrinėtus galutiniu tapusiame teismo sprendime, taip pažeidžiant res judicata.
38 Antra, pavyzdžiai, grindžiami Teisingumo Teismo sprendimais dėl 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288) aiškinimo, kurie prieštarauja tam, kad teismui būtų draudžiama ex officio iškelti sutarties sąlygos nesąžiningumą, yra visiškai nesusiję su ex officio vykdomos Bendrijos teismo kontrolės nagrinėjant tiesioginius administracinius ieškinius pagal EB 236 straipsnį apimtimi. Bet kuriuo atveju 2007 m. birželio 7 d. Sprendime van der Weerd ir kt. (C‑222/05–C‑225/05, Rink. p. I‑4233) Teisingumo Teismas apribojo 2002 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Cofidis (C‑473/00, Rink. p. I‑10875) ir 2006 m. spalio 26 d. Sprendimo Mostaza Claro (C‑168/05, Rink. p. I‑10421) taikymo sritį, nuspręsdamas, kad veiksmingumo principas nenustato nacionaliniams teismams pareigos ex officio iškelti teisės pagrindą, grindžiamą Bendrijos nuostata, neatsižvelgiant į jos svarbą Bendrijos teisės sistemai, kai bylos šalys pačios turi realią galimybę remtis Bendrijos teise grindžiamu pagrindu nacionaliniuose teismuose.
39 Ketvirta, nors teisės aktų taikymo sritimi pagrįsto pagrindo nagrinėjimas ex officio Prancūzijos administracinėje teisėje yra bent jau žinomas, taip nėra Bendrijos teisinėje sistemoje. Pirmosios instancijos teismo tariamas rėmimasis šiuo pagrindu šio sprendimo 24 punkte minėtame sprendime Browet ir kt. prieš Komisiją (35 punktas) yra vienintelis atvejis ir jis yra tik obiter dictum Pirmosios instancijos teismo argumentuose, nes sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į nurodytus teisinius pagrindus.
40 F. Putterie-De-Beukelaer visų pirma teigia, kad pagal taikytiną teismų praktiką Bendrijos teismas turi ex officio nagrinėti viešosios tvarkos išlyga grindžiamus ieškinio pagrindus, nors nėra lengva juos apibrėžti. Kaip Pirmosios instancijos teismas nusprendė šio sprendimo 24 punkte minėtame sprendime Browet ir kt. prieš Komisiją, teisinis pagrindas dėl teisės akto taikymo srities yra būtent toks pagrindas ir, priešingai nei tvirtina Komisija, ne vien todėl, kad jis tiesiogiai susijęs su kitos bylos šalies argumentais. Toks apribojimas prieštarautų galimybei ex officio iškelti teisinį pagrindą.
41 Be to, galimybė ex officio iškelti teisinį pagrindą neturi priklausyti nuo teorinio turinio ir formos teisėtumo suskirstymo, kurio Teisingumo Teismas nepatvirtino. Taip formaliai ir neaiškiai skiriant būtų pernelyg schematizuojama. Jei teisinis pagrindas pagrįstas viešosios tvarkos išlyga, jis turi būti nagrinėjamas ex officio nepaisant to, ar pateiktas dėl turinio ar formos teisėtumo. Taigi reikia išnagrinėti, ar teisės aktų taikymo srities pažeidimu pagrįstas teisinis pagrindas susijęs su viešosios tvarkos išlyga. Šiuo atžvilgiu būtų nepriimtina, jei atitinkamų procedūrinių taisyklių pažeidimus reikėtų nagrinėti ex officio, o panašiu turinio neteisėtumo atveju to daryti nereikėtų.
42 Galiausiai nereikia pervertinti Komisijos nurodytos teismo praktikos reikšmės, nes skirtumas tarp pagrindų dėl formos teisėtumo ir susijusių su turinio teisėtumu buvo daromas situacijoje, kai jis neturėjo jokių padarinių ginčo sprendimui. Be to, ši teismų praktika susijusi tik su pagrindais, atitinkamai pagrįstais pareiga motyvuoti ir akivaizdžia vertinimo klaida, o pastarasis pagrindas yra tipinis pagrindas dėl materialinio teisėtumo. Be to, nagrinėjamose bylose Teisingumo Teismas laikėsi kitokio požiūrio, ex officio iškeldamas teisinius pagrindus, neatsižvelgdamas į jų suskirstymą. Pavyzdžiui, pagal nusistovėjusią teismo praktiką su Komisijos kompetencija susijęs argumentas turi būti nagrinėjamas ex officio.
43 Be to, F. Putterie‑De‑Beukelaer manymu, reikia konstatuoti, kad sutarčių, kuriose yra nesąžiningų sąlygų, atveju Teisingumo Teismas suteikė didelę reikšmę tam, kad nacionalinis teismas ex officio galėtų nagrinėti sąlygos nesąžiningumą, todėl būtų nelogiška, jei Pirmosios instancijos teismas turėtų nesinaudoti šia galimybe „procedūrose dėl panaikinimo“.
44 Bet kuriuo atveju teisės aktų taikymo srities pažeidimas šioje byloje yra akivaizdus ir pakankamai didelis. Iš tiesų dėl to, kad buvo taikomos vertinimo procedūros taisyklės, kai buvo priimamas sprendimas atestacijos procedūroje, buvo padaryti esminiai tiek kompetencijos, tiek formos pažeidimai; procedūriniai pažeidimai visų pirma susiję su ginčijamo sprendimo rengimo tvarka ir buvo pažeista atsakovės apeliaciniame procese teisė į gynybą. Atitinkamas Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio ir šių nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslas nustatytas atsižvelgiant apskritai į pareigūnų interesą, o ne į tiesiogiai susijusių asmenų interesą.
Dėl antros dalies, susijusios su dispozityvumo principo ir draudimo priimti sprendimą ultra petita pažeidimu
45 Komisija mano, kad panaikindamas ginčijamą sprendimą remiantis tik ex officio iškeltu pagrindu, grindžiamu Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio ir šių nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalies atitinkamų taikymo sričių pažeidimu, Tarnautojų teismas pažeidė dispozityvumo principą ir priėmė sprendimą ultra petita. Bendrijos teismas saistomas ginčo, kuris apibrėžtas ieškinyje, dalyko. Išskyrus nepriimtinumo pagrindus ir viešosios tvarkos išlyga grindžiamus pagrindus dėl akto formos teisėtumo, Bendrijos teismo kontrolė turi būti vykdoma laikantis proceso dispozityvumo principo, pagal kurį draudžiama vienašališkai išplėsti ginčo ribas. Tiesioginiame ieškinyje bylos šalys turi apibrėžti ginčo dalyką ir pasirinkti materialinio teisėtumo pagrindus, kuriais ginčijamas aktas.
46 Komisija mano, kad šio sprendimo 24 punkte minėtame sprendime Browet ir kt. prieš Komisiją Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pagrindas, grindžiamas teisės akto taikymo srities pažeidimu, glaudžiai susijęs su šalių argumentais, nes tam, kad galėtų priimti sprendimą dėl ieškovų pateikto pagrindo, jis bet kuriuo atveju turėjo išnagrinėti teisės akto taikymo sritį.
47 Teisingumo Teismas nenukrypo nuo šio požiūrio nuspręsdamas, kad nors teismo sprendimas turi būti priimtas tik dėl šalių, kurios turi apibrėžti ginčo dalyką, pateikto prašymo, teismas negali apsiriboti tik jų nurodytais argumentais savo reikalavimams pagrįsti, kitaip teismas kartais būtų priverstas grįsti savo sprendimą klaidingais teisiniais vertinimais, tai yra vertinimu, kuris susijęs tik su argumentais, pateiktais ginčijant teisinius pagrindus, kurį teismas bet kada galėtų pakeisti. To, kad Tarnautojų teismas šioje byloje suteikė galimybę šalims pareikšti nuomonę dėl aptariamo pagrindo, nepakanka pripažinti, kad šis pagrindas patenka į ginčo dalyką.
48 Komisija mano, kad poskyrio „Sugebėjimai“ buvimas procedūros lygmeniu neturėjo neigiamų pasekmių F. Putterie‑De‑Beukelaer, atvirkščiai, turėjo teigiamų pasekmių, nes ji galėjo pateikti prašymą, kad jos ataskaitos tvirtintojas atliktų naują vertinimą ir Jungtinis vertinimo komitetas iš naujo išnagrinėtų atvejį, bei pateikti skundą prieš pradedant atestacijos procedūrą. Užuot tik išnagrinėjęs, ar F. Putterie‑De‑Beukelaer sugebėjimų nepripažinimas buvo nepagrįstas, Tarnautojų teismas atliko abstrakčią analizę, nenagrinėdamas iškeltų ginčijamų klausimų.
49 Iš tiesų, nors teismas negalėjo priimti neteisėto sprendimo, todėl nebuvo saistomas teisės požiūriu klaidingais F. Putterie‑De‑Beukelaer argumentais, jis turėjo laikytis pastarosios nurodytų pagrindų dėl turinio teisėtumo. Komisija mano, kad teismas turi laikytis F. Putterie‑De‑Beukelaer nurodytų pagrindų dėl turinio teisėtumo, kad išvengtų nenumanomų padarinių, kaip šioje byloje, kai Tarnautojų teismas panaikino ginčijamą sprendimą, bet šis panaikinimas neturėjo įtakos asmens padėčiai.
50 Netgi darant prielaidą, kad teisėtumą nagrinėjantis teismas gali priimti sprendimą tik remdamasis galiojančiais teisės aktais, ir todėl jis ex officio turi nagrinėti teisės aktų, kuriais grindžiami F. Putterie‑De‑Beukelaer reikalavimai, taikymo sritį, Tarnautojų teismas ne visada gali pagrįstai iškelti šį pagrindą ex officio nagrinėjamoje byloje. Be kita ko, jis nepaaiškino, kodėl nagrinėjant nurodytus pagrindus būtų pažeista jo kompetencija nagrinėti teisės aktų teisėtumą.
51 Papildomai, net jei skundžiamo sprendimo 75 ir 76 punktus būtų galima atskirti nuo pagrindo, grindžiamo Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio ir šių nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalies atitinkamų taikymo sričių pažeidimu, ir pripažinti atskiru su ginčijamo sprendimo autoriaus kompetencijos neturėjimu susijusiu pagrindu, sprendimas panaikinti 2005 m. TVVA, nes joje pripažįstama, kad F. Putterie‑De‑Beukelaer neturi sugebėjimų eiti B* kategorijai priskiriamas pareigas, buvo priimtas pažeidžiant teisę į gynybą, priešingai nei reikalaujama Tarnautojų teismo procedūros reglamento 77 straipsnyje.
52 Be to, šiam pagrindui pritarta remiantis klaidinga prielaida, kad 2005 m. TVVA poskyris „Sugebėjimai“ yra atskiras sprendimas šios TVVA atžvilgiu, kurį gali priimti kiti asmenys, nei dalyvaujantys vertinimo procedūroje. Iš tiesų tai tik poskyris, neatskiriamas nuo daugelio kitų 2005 m. TVVA, kuri yra ginčijamas sprendimas, sudarančių dalių.
53 Taip pat, priešingai nei tvirtina Tarnautojų teismas skundžiamo sprendimo 76 punkte, Paskyrimų tarnyba turėjo priimti sprendimą leisti dalyvauti atestacijos procedūroje, dalyvavimo kurioje išankstinė sąlyga buvo 2005 m. TVVA poskyris „Sugebėjimai“. 2006 m. atestacijos procedūrą reglamentuojančiose nuostatose nenumatyta, kad sugebėjimų buvimą kaip leidimo dalyvauti kriterijų turėjo patvirtinti Paskyrimų tarnyba, kompetentinga priimti sprendimą leisti dalyvauti atestacijos procedūroje.
54 F. Putterie‑De‑Beukelaer visų prima tvirtina, kad viešosios tvarkos išlyga grindžiamo pagrindo, tokio kaip teisės aktų taikymo srities pažeidimas, buvimas yra dispozityvumo principo išimtis ir kad nesuteikiant teismui galimybės ex officio iškelti viešosios tvarkos išlyga grindžiamo pagrindo, kuris tiesiogiai nesusijęs su šalių argumentais, prieštaraujama pačiam iškėlimo ex officio tikslui.
55 Atsakydama į Komisijos argumentą, jog poskyrio „Sugebėjimai“ egzistavimas nepadarė jokios žalos F. Putterie‑De‑Beukelaer, pastaroji teigia, kad norėdama užginčyti sprendimą atmesti paraišką leisti dalyvauti atestacijos procedūroje ji negalėjo tinkamai pasinaudoti apskundimo procedūra, taikoma atestacijos atveju. Bet kuriuo atveju, kaip nusprendė Tarnautojų teismas, jis pažeistų savo pareigą, jei net nesant skundo šiuo klausimu, būtų išsprendęs bylą remdamasis norma, kurios negalima taikyti šioje byloje. Leisdamas bylos šalims pateikti savo nuomonę, Tarnautojų teismas laikėsi rungimosi ir teisės į gynybą principų.
56 Galiausiai atsižvelgiant į tai, kad tą pačią dieną Tarnautojų teismas 2008 m. vasario 21 d. Sprendime Semeraro prieš Komisiją (F‑19/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000) nusprendė, kad su sugebėjimais susijusios informacijos įtraukimas į 2004 m. tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitą buvo neteisėtas, skundžiamas sprendimas atitiko darnumo reikalavimą, nes abiem byloms buvo taikomas toks pat teisinis pagrindas ir tos pačios taisyklės.
57 Dėl papildomų Komisijos pastabų F. Putterie‑De‑Beukelaer jai pritardama tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 75 ir 76 punktai neturi būti laikomi atskiru pagrindu, pagrįstu ginčijamo sprendimo autoriaus kompetencijos neturėjimu. Bet kuriuo atveju šiuo atžvilgiu taip pat buvo laikomasi rungimosi ir teisės į gynybą paisymo principų.
Bendrojo Teismo vertinimas
58 Savo ieškiniu F. Putterie‑De‑Beukelaer prašė panaikinti 2005 M. TVVA tiek, kiek šios ataskaitos poskyryje „Sugebėjimai“, skirtame atestacijos procedūrai, pripažįstama, kad ieškovė neturi sugebėjimų eiti B* kategorijai priskiriamų pareigų.
59 Reikia priminti, kad Tarnautojų teismas, nenagrinėdamas F. Putterie‑De‑Beukelaer pateikto ieškinio iš esmės, iškėlė teisės aktų taikymo srities pažeidimu pagrįstą teisinį pagrindą ir skundžiamo sprendimo 74 punkte iš esmės nusprendė, kad ginčijamas sprendimas priimtas laikantis kompetencijos paskirstymo, procedūrinių ir materialinių normų, kuriomis reglamentuojama vertinimo procedūra, o ne normų, kuriomis reglamentuojama atestacijos procedūra ir kurios vienintelės turi būti taikytinos šiuo atveju.
60 Pirma, Tarnautojų teismas skundžiamo sprendimo 75 ir 76 punktuose nusprendė, kad ginčijamas sprendimas nebuvo priimtas kompetentingos institucijos, būtent Paskyrimų tarnybos, kuri turi spręsti dėl pareigūnų kandidatūrų, pateiktų atestacijai, bet ataskaitos tvirtintojo, kuris turi priimti tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitą.
61 Be to, reikia priminti, kad pagrindas, susijęs su asmens nenaudai aktą priėmusio subjekto kompetencijos neturėjimu, yra viešosios tvarkos išlyga pagrįstas pagrindas (šiuo klausimu žr. 1959 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Société des fonderies de Pont-à-Mousson prieš Vyriausiąją valdybą, 14/59, Rink. p. 445, 473 ir 1996 m. rugsėjo 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Marx Esser ir Del Amo Martinez prieš Parlamentą, T‑182/94, Rink. VT p. I‑A‑411 ir II‑1197, 42 ir 44 punktus), kurį Sąjungos teismas prireikus turi nagrinėti ex officio (2000 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Salzgitter prieš Komisiją, C‑210/98 P, Rink. p. I‑5843, 56 punktas ir 2006 m. liepos 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Vounakis prieš Komisiją, T‑165/04, Rink. VT p. I‑A‑2-155 ir II‑A‑2‑735, 30 punktas).
62 Antra, Tarnautojų teismas skundžiamo sprendimo 77–79 punktuose nusprendė, kad F. Putterie‑De‑Beukelaer, norėdama užginčyti sprendimą atmesti paraišką leisti dalyvauti atestacijos procedūroje, negalėjo tinkamai pasinaudoti apskundimo procedūra, taikoma atestacijos atveju, nes Jungtinis atestacijos komitetas, į kurį pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalį kreipiamasi, kai pareigūnas ginčija sprendimą, kuriuo atmetama jo kandidatūra atestacijai, paneigė turįs kompetenciją nagrinėti ieškovės apeliaciją.
63 Pagal teismo praktiką procedūrinių taisyklių, taikomų priimant aktą asmens nenaudai, nesilaikymas yra esminių formalių reikalavimų pažeidimas, kurį teismas gali nagrinėti netgi ex officio (2007 m. gruodžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Angelidis prieš Parlamentą, T‑113/05, Rink. p. II‑0000, 62 punktas ir jame nurodyta teismo praktika ir 2009 m. spalio 2 d. Sprendimo Kipras prieš Komisiją, T‑300/05 ir T‑316/05, Rink. p. II‑0000, 206 punktas). Atsisakymas nagrinėti apeliaciją, numatytą procedūrinėse taisyklėse, taikomose priimant aktą asmens nenaudai, yra akivaizdus esminių formalių reikalavimų pažeidimas šios teismo praktikos prasme ir todėl Tarnautojų teismas jį gali iškelti ex officio.
64 Trečia, Tarnautojų teismas skundžiamo sprendimo 80–86 punktuose nusprendė, kad tarp atestacijos procedūrai taikytinose nuostatose numatytų kriterijų nėra susijusio su sugebėjimais.
65 Reikia pripažinti, kad reikšmingų teisės aktų išaiškinimas, siekiant nustatyti, ar administracija turėjo ar ne ginčijamame sprendime nuspręsti dėl F. Putterie-De-Beukelaer sugebėjimų, buvo būtinas prieš nagrinėjant jos pateiktame ieškinyje nurodytą vertinimo klaida grindžiamą pagrindą. Iš tiesų iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad teismas turėdamas nuspręsti tik dėl šalių, kurios turi apibrėžti ginčo dalyką, prašymo neturi apsiriboti tik tais argumentais, kuriuos jos nurodė savo reikalavimams pagrįsti, antraip teismas kartais turėtų grįsti savo sprendimą klaidingais teisiniais vertinimais (2004 m. rugsėjo 27 d. Teisingumo Teismo nutarties UER prieš M6 ir kt., C‑470/02 P, neskelbiamos Rinkinyje, 69 punktas ir 2006 m. birželio 13 d. Nutarties Mancini prieš Komisiją, C‑172/05 P, neskelbiamos Rinkinyje, 41 punktas).
66 Iš to išplaukia, kad šios bylos aplinkybėmis Tarnautojų teismas nepadarydamas teisės klaidos išnagrinėjo tariamą F. Putterie‑De‑Beukelaer 2005 m. TVVA padarytą reikšmingų teisės aktų pažeidimą tiek, kiek tai buvo būtina, pirma, išanalizuoti pagrindus, grindžiamus ginčijamo akto autoriaus kompetencijos neturėjimu ir esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu, kuriuos Tarnautojų teismas galėjo iškelti ex officio, ir, antra, siekiant atsakyti į išankstinį klausimą, kurio išsprendimas buvo būtinas atsižvelgiant į F. Putterie‑De‑Beukelaer pateiktus argumentus.
67 Todėl reikia atmesti pagrindinį Komisijos pateiktą kaltinimą dėl skundžiamo sprendimo, pagrįstą teisės klaida, susijusia su Tarnautojų teismo trijų aukščiau nurodytų klausimų nagrinėjimu, ir nėra būtina nagrinėti klausimo dėl Sąjungos teismo galimybės nagrinėti ex officio pagrindą, grindžiamą teisės aktų taikymo srities pažeidimu.
68 Be to, reikia konstatuoti, kad papildomose pastabose Komisija iš esmės ginčija Tarnautojų teismo analizę dėl taikytinų teisės aktų šios bylos aplinkybėms. Pirma, Komisija mano, kad Tarnautojų teismas remiasi klaidinga prielaida, jog poskyris „Sugebėjimai“ yra atskiras sprendimas šios TVVA atžvilgiu, kurį gali priimti kita institucija nei kompetentingos vykdyti vertinimo procedūrą. Antra, Komisija mano, kad nuostatose, kuriomis reglamentuojama 2006 m. atestacijos procedūrą, nenumatyta, jog sugebėjimų buvimo kaip leidimo dalyvauti atestacijos procedūroje kriterijų turi patvirtinti ne vertintojas, bet Paskyrimų tarnyba, kompetentinga leisti dalyvauti atestacijos procedūroje.
69 Posėdyje Komisija, atsakydama į Pirmosios instancijos teismo pateiktą klausimą, patikslino, kad vertintojas ir ataskaitos tvirtintojas buvo kompetentingi asmenys vertinti F. Putterie‑De‑Beukelaer sugebėjimus, todėl Tarnautojų teismas, nuspręsdamas, kad tokį vertinimą turi atlikti Paskyrimų tarnyba, kuri kompetentinga suteikti leidimą dalyvauti atestacijos procedūroje, padarė klaidą nuspręsdama, kad Komisija pažeidė Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio ir šių nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalies normų atitinkamas taikymo sritis.
70 Šiuo atžvilgiu visų pirma reikia nurodyti, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką aiškinant Bendrijos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą bei teisės aktais, kurių dalis ji yra, siekiamus tikslus (1996 m. liepos 30 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bosphorus, C‑84/95, Rink. p. I‑3953, 11 punktas ir 2009 m. spalio 22 d. Sprendimo Bogiatzi, C‑301/08, Rink. p. I‑0000, 39 punktas; 2008 m. birželio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Alferink ir kt. prieš Komisiją, T‑94/98, Rink. p. II‑1125, 68 punktas).
71 Reikia priminti, jog Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio pirmoje pastraipoje reikalaujama, kad kiekvieno pareigūno sugebėjimai, naudingumas ir elgesys tarnyboje būtų aprašomi TVVA, rengiamoje ne rečiau kaip kartą per dvejus metus, pagal nustatytas kiekvienos institucijos taisykles.
72 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką TVVA, kaip vidaus dokumentu, visų pirma siekiama užtikrinti, jog administracija gautų periodinę informaciją apie pareigūnų tarnybos užduočių vykdymą. Ji yra labai svarbi pareigūno karjeros raidai, ypač kiek tai susiję su jo perkėlimu ir pareigų paaukštinimu (žr. 2007 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Combescot prieš Komisiją, T‑249/04, Rink. p. II‑0000, 37 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
73 Pirma, dėl AST pareigų grupės pareigūnų pradedant 4 lygiu Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio antroje pastraipoje numatyta, kad TVVA taip pat gali būti pateikiama nuomonė apie tai, ar, atsižvelgiant į pareigūno darbo rezultatus, jis galėtų eiti administratoriaus pareigas.
74 Antra, iki 2004 m. gegužės 1 d. buvę C ar D kategorijų pareigūnai, numatyti Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 1 dalyje, kurie gali būti paaukštinami atitinkamai iki AST 7 ir AST 5 lygio, taip pat gali eiti aukštesnių lygių AST pareigas. Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šie pareigūnai be konkurso gali be jokių suvaržymų tapti AST pareigų grupės nariais atestacijos tvarka. Atestacija atliekama atsižvelgiant į pareigūnų darbo stažą, patirtį, nuopelnus, pasirengimo lygį ir neužimtas AST pareigų grupės darbo vietas. 2004 m. balandžio 7 d. sprendimu, taikytinu 2005 m. pirmajai atestacijos procedūrai, ir 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimu, taikytinu 2006 m. atestacijos procedūrai, kuri pradėta vykdyti 2006 m. gruodžio 21 d., Komisija priėmė šios procedūros įgyvendinimo tvarką.
75 Dėl vertinimo procedūros, pirma, reikia nurodyti, jog 43 BĮN 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tarnybinės veiklos vertinimu visų pirma siekiama įvertinti pareigūno darbo našumą, sugebėjimus arba elgesį tarnyboje. Šioje nuostatoje priduriama, kad nuopelnų balai skiriami remiantis vertinimais pagal kiekvieną iš trijų skilčių, kaip tai nustatyta šių BĮN II priede pateiktos ataskaitos pavyzdyje. Šiame TVVA pavyzdyje (dėl 2005 m. vertinimo žr. šio sprendimo 56 punkte minėtą Sprendimą Semeraro prieš Komisiją), be kita ko, yra poskyris „Sugebėjimai“, vadinamasis „Informacija, į kurią reikia atsižvelgti vykdant Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 3 dalyje numatytą atestacijos procedūrą“, kuriame turi būti nurodytas aptariamų užduočių pobūdis, kokia pareigūno veiklos dalis skirta šioms užduotims atlikti ir šių užduočių atlikimo kokybė.
76 Taip yra F. Putterie‑De‑Beukelaer TVVA atveju, kiek tai susiję su 2005 m. ir 2006 m. vertinimais.
77 Antra, 2006 m. sausio 12 d. Administracinių pranešimų Nr. 1‑2006 dėl 2006 m. vertinimo, kuris aptariamas šioje byloje, poskyryje „Sugebėjimai“ nurodyta:
„Šis poskyris turi būti pildomas atestacijos ir sertifikavimo procedūrų atvejais. Vertintojas jį pildo tik tada, kai pateikdamas savęs vertinimo dokumentą (pažymėdamas tam skirtą langelį) to aiškiai prašo pareigūnas.
Sugebėjimams skirtas poskyris buvo iš dalies pakeistas. Nuo šiol vertintojas turi A* arba B* kategorijos pareigų sąrašą. Jis pažymi aukštesnei kategorijai priskiriamas užduotis ir įvertina, kokia pareigūno darbo dalis skirta šioms užduotims atlikti bei pareigūno vykdant šias užduotis atlikto darbo kokybę.“
<…>
Nuo šiol ataskaitos tvirtintojas nurodo, ar pareigūnas įrodė turįs sugebėjimų eiti aukštesnei kategorijai priskiriamas pareigas.
NB: Prašoma atkreipti B*, C* ar D* kategorijų pareigūnų dėmesį į tai, kad ankstesnių metų vertinimo ataskaitoje, kurios galiojimas pratęsiamas, nėra poskyrio „Sugebėjimai“, kuris buvo įtrauktas dėl atestacijos ir sertifikavimo procedūrų. Sutikdami pratęsti ataskaitos galiojimą, Jūs prarandate galimybę, kad Jūsų sugebėjimai būtų įvertinti už 2005 metų veiklą.“
78 Iš 43 BĮN ir Administracinių pranešimų Nr. 1‑2006 matyti, kad pareigūno, pageidaujančio eiti aukštesnės kategorijos pareigas, TVVA esantis poskyris „Sugebėjimai“ iš esmės skirtas pateikti aukštesnės kategorijos užduočių, kurias kasdien pareigūnas faktiškai vykdė TVVA nurodytu laikotarpiu, vertinimą, būtent tam, kad jis galėtų būti atestuotas.
79 Atsižvelgiant į pareigūno sugebėjimų vertinimo dalyką, būtent jo veiklos dalį ir aukštesnės kategorijos užduočių, kurias jis faktiškai vykdė TVVA nurodytu laikotarpiu, atlikimo kokybę, atrodo, kad šis vertinimas yra sudėtinė vertinimo, kuriuo siekiama įvertinti pareigūno profesinę patirtį ir nuopelnus, kurie būtinai atsispindi bent jau jo kompetencijos tuo pačiu laikotarpiu vertinime, dalis.
80 Taigi reikia konstatuoti, kad vykstant vertinimo procedūrai institucijos, įgaliotos įvertinti pareigūnų nuopelnus vadovaujantis įvairiais TVVA minimais poskyriais, būtent, vertintojas ir ataskaitos tvirtintojas, turint omenyje galimą apeliacinio vertintojo dalyvavimą, yra tos, kurios taip pat turi vertinti pareigūnų, kurie pateikė prašymą, kad vertintojas užpildytų joje esantį atitinkamą poskyrį, „sugebėjimus“.
81 Dėl atestacijos procedūros reikia priminti, kad 2004 m. balandžio 7 d. sprendimo, susijusio su 2005 m. atestacijos procedūra, kuris, kaip nusprendė Tarnautojų teismas, taikytinas šios bylos aplinkybėms, 4–8 straipsniuose numatyti keturi etapai.
82 Iš šio sprendimo nuostatų matyti, kad Paskyrimų tarnyba, pirmajame etape nustačiusi darbo vietų, kurias kitais metais galės užimti atestuoti pareigūnai, skaičių (4 straipsnis), antrajame etape nustačiusi ir paskelbusi kandidatūras pateikusių pareigūnų, kurie bus atestuojami ir kurie atitiko pasirengimo lygio ir darbo stažo kriterijus, sąrašą (5 straipsnis), trečiajame etape turi parengti kitą kandidatų sąrašą, kuriame jie paskirstyti pagal tam tikrus kriterijus (6 straipsnis), o ketvirtajame etape rengia pareigūnų, kuriems leista užimti laisvas AST pareigų grupės darbo vietas, sąrašą (7 straipsnis).
83 Pagal 2004 m. balandžio 7 d. sprendimo 6 straipsnio 1 dalį paskirstymo kriterijai yra, pirma, pasirengimo lygis ir darbo stažas C ar D kategorijoje – į kuriuos jau atsižvelgta sprendžiant dėl galimybės dalyvauti procedūroje – ir, antra, patirtis ir nuopelnai, įvertinti remiantis turimomis TVVA.
84 Kriterijų reikšmė ir lyginamasis svoris, dėl kurių pagal 2004 m. balandžio 7 d. sprendimo 6 straipsnio 2 dalį sprendimą turėjo priimti Paskyrimų tarnyba iki 2004 m. gruodžio 31 d., numatyti Paskyrimų tarnybos 2005 m. gegužės 11 d. sprendime, susijusiame su paskirstymo kriterijais, taikomais 2005 m. atestacijoje (Administraciniai pranešimai Nr. 33‑2005, 2005 m. gegužės 20 d.), priimtame gavus 2004 m. balandžio 7 d. sprendimo 9 straipsnyje nurodyto komiteto vieningą nuomonę.
85 Pirma, dėl šių paskirstymo kriterijų reikšmės Paskyrimų tarnyba savo 2005 m. gegužės 11 d. sprendime nurodė, kad į pareigūno, kuriam leidžiama dalyvauti atestacijos procedūroje, sugebėjimus eiti B* kategorijai priskiriamas pareigas reikia atsižvelgti vertinant su darbo patirtimi susijusį kriterijų, patikslindama, kad šie sugebėjimai turėjo būti pripažinti 2004 m. pareigūno TVVA.
86 Antra, dėl kriterijų lyginamojo svorio Paskyrimų tarnyba tame pačiame sprendime nurodė, kad ji tai atliks dviem etapais. Visų pirma ji nustatys du preliminarius pirmenybės sąrašus, vieną – pagrįstą darbo stažo ir nuopelnų kriterijais, kitą – pasirengimo lygio ir nuopelnų kriterijais. Siekdama kiekviename iš šių sąrašų atlikti tinkamą paskirstymą, Paskyrimų tarnyba nurodė, kad atsižvelgs į lygį, vienodas galimybes ir galiausiai TVVA informaciją, susijusią su pareigūno sugebėjimais eiti B* kategorijai priskiriamas pareigas. Antra, Paskyrimų tarnyba parengs pareigūnų, kuriems leidžiama užimti laisvas darbo vietas, numatytas pagal atestacijos procedūrą, sąrašą.
87 Iš kartu skaitomų 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos sprendimo ir 2005 m. gegužės 11 d. Paskyrimų tarnybos sprendimo nuostatų matyti, kad vykdant atestacijos procedūrą Paskyrimų tarnyba neturėjo kompetencijos vertinti pareigūnų, kuriems leidžiama dalyvauti atestacijos procedūroje, sugebėjimų. Be to, kad sugebėjimai nėra leidimo dalyvauti procedūroje sąlyga, reikia nurodyti, kad tik ketvirtajame procedūros etape, kuriame Paskyrimų tarnyba parengia pareigūnų, kurie gali užimti laisvas AST pareigų grupės darbo vietas, sąrašą, siekdama atlikti tinkamą paskirstymą abiejuose preliminariuose sąrašuose, parengtuose remiantis darbo stažu, nuopelnais ir pasirengimo lygiu, Paskyrimų tarnyba atsižvelgia į kiekvieno pareigūno sugebėjimus. Taigi, net jei Paskyrimų tarnyba atsižvelgia į pareigūnų sugebėjimus eiti aukštesnės kategorijos pareigas, ji pati neatlieka šių sugebėjimų vertinimo, o remiasi informacija, pateikta ankstesnių metų TVVA atitinkamame poskyryje.
88 Jokioje šių dviejų sprendimų nuostatoje neminima, kad Paskyrimų tarnyba priima sprendimą dėl pareigūnų, pateikusių kandidatūras atestacijos procedūrai, sugebėjimų vertinimo, kuris būtų atskirtas ir priimtas anksčiau nei Paskyrimų tarnyba būtų atsižvelgusi į informaciją, pateiktą pareigūnų TVVA poskyryje „Sugebėjimai“, siekdama nustatyti pareigūnų, kurie gali užimti laisvas AST pareigų grupės darbo vietas, sąrašą pagal 2004 m. balandžio 7 d sprendimo 7 straipsnį.
89 Be to, šis aiškinimas atitinka struktūrą sistemos, kuria naujoje karjeros struktūroje, pagrįstoje dviem pareigų grupėmis, pareigūnams, paskirtiems į pareigas, kuriose galimi paaukštinimai iki tam tikro lygio, siekiama suteikti galimybę be suvaržymų tapti AST pareigų grupės nariu, visų pirma dalyvaujant atestacijos procedūroje, kurioje remiamasi vertinimo procedūroje atliktais vertintojo ir ataskaitos tvirtintojo vertinimais, atsižvelgiant, turint omenyje ir galimą apeliacinio vertintojo dalyvavimą.
90 Iš tiesų poskyris „Sugebėjimai“, nors ir turi įtakos atestacijos procedūrai, yra pareigūnų vertinimo dalis. Kadangi nėra nuostatos, kurioje aiškiai numatyta, kad šis poskyris susijęs su vertinimu, kuris turi būti atliktas vykstant atestacijos procedūrai, jis neturėtų būti atskirtas (kaip tai padarė Tarnautojų teismas skundžiamame sprendime) nuo vertinimo procedūros laikant jį priskirtu išimtinai Paskyrimų tarnybos kompetencijai atestacijos procedūroje.
91 Taip pat iš sistemos matyti, kad sugebėjimai, kurie turi būti iš anksto pripažinti, yra glaudžiai susiję, kaip ir nuopelnai plačiąja prasme, su pareigūno vertinimu ir pagal 2004 m. balandžio 7 d. sprendimo 6 straipsnį gali turėti tokių padarinių, kad pareigūnas, pageidaujantis eiti aukštesnes pareigas nei gali eiti ir kurio sugebėjimai iš anksto nebuvo pripažinti TVVA asmenų, įgaliotų atlikti jo vertinimą, nebus priskirtas tinkamam lygiui.
92 Taigi reikia konstatuoti, kad vertintojas, kaip pareigūno skyriaus vadovas ir kaip administracija, turinti atlikti pareigūno vertinimą, gali tinkamiau įvertinti, kaip konkretus pareigūnas atlieka aukštesnės nei jo kategorijos pareigas. Tas pats pasakytina ataskaitos tvirtintojo ir apeliacijos vertintojo atžvilgiu. Iš tiesų pareigūno sugebėjimai atlikti aukštesnės kategorijos nei ta, kuriai jis priklauso, užduotis būtinai turi būti vertinami konkrečiai atsižvelgiant į faktiškai šio pareigūno vykdomas užduotis ir į tai, kaip jos vykdomos.
93 Šį aiškinimą taip pat patvirtina atitinkamos Jungtinio vertinimo komiteto ir Jungtinio atestacijos komiteto atliekamos kontrolės sričių padalijimas.
94 Jungtinis vertinimo komitetas, įsitikindamas, ar TVVA buvo parengtos teisingai, objektyviai ir vadovaujantis 43 BĮN, turi įvertinti vertintojų ir ataskaitos tvirtintojų atliktus konkrečius vertinimus, pateiktus įvairiuose TVVA poskyriuose, jų nepakeisdamas savuoju vertinimu (žr. konkrečiai 43 BĮN 9 straipsnio 4 dalį).
95 Atvirkščiai, kalbant apie Jungtinį atestacijos komitetą, visų pirma reikia konstatuoti, kad remiantis 2004 m. balandžio 7 d. sprendimo 6 straipsnio 2 dalimi jis teikia nuomonę dėl kriterijų, susijusių su pasirengimo lygiu, darbo stažu C ar D kategorijų pareigose, profesine patirtimi ir nuopelnais, įvertintais remiantis turimomis TVVA, reikšmės ir jų lyginamojo svorio, kuria Paskyrimų tarnyba remiasi priimdama sprendimą. Be kita ko, šio sprendimo 9 straipsnio 7 dalyje pabrėžiama, kad kiekvienų metų pradžioje šis komitetas teikia nuomonę dėl paskutinės atestacijos rezultatų, kurioje gali pateikti savo rekomendacijas, įskaitant dėl reikšmės ir lyginamojo svorio. Be to, antrajame šio sprendimo 82 punkte minėtos procedūros etape pagal 2004 m. balandžio 7 d. sprendimo 5 straipsnio 3 dalį numatyta galimybė kreiptis į šį komitetą pareigūnams, manantiems, kad jie atitinka kriterijus, susijusius su pasirengimo lygiu, darbo stažu atitinkamose pareigose, ir kurie neįtraukti į pareigūnų, pateikusių kandidatūras ir kuriems leista dalyvauti atestacijos procedūroje, sąrašą. Galiausiai, kiek tai susiję su trečiuoju procedūros etapu, 2004 m. balandžio 7 d. sprendimo 6 straipsnio 1–4 dalyse numatyta, kad pareigūnai, kuriems leista dalyvauti, kurie buvo paskirstyti pagal pirmenybę, atsižvelgiant į minėtus kriterijus, jų reikšmę ir lyginamąjį svorį, gali kreiptis į Jungtinį atestacijos komitetą ginčydami gautų balų skaičių.
96 Taigi iš šių nuostatų aišku, pirma, kad Jungtinis vertinimo komitetas turi kompetenciją spręsti dėl šių pareigūnų nuopelnų plačiąja prasme atliktų konkrečių vertinimų.
97 Antra, iš jų taip pat matyti, kad Jungtinis atestacijos komitetas kompetentingas nagrinėti pareigūnų, neįtrauktų į pareigūnų, pateikusių kandidatūras ir kuriems leista dalyvauti atestacijos procedūroje, sąrašą, skundus bei skundus, konkrečiai susijusius su šio sprendimo 95 punkte minėtiems kriterijams suteikta reikšme ir jų lyginamuoju svoriu. Tačiau Jungtinis atestacijos komitetas negali išplėsti savo kompetencijos ir spręsti dėl įvairių vertinimų, išdėstytų skirtinguose TVVA poskyriuose, kurie patenka į išimtinę Jungtinio vertinimo komiteto kontrolę.
98 Galiausiai tai, jog Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnyje tik numatyta, kad AST pareigų grupės pareigūnų pradedant 4 lygiu TVVA gali būti pateikiama nuomonė apie tai, ar, atsižvelgiant į pareigūno darbo rezultatus, jis galėtų eiti administratoriaus pareigas, tačiau aiškiai nenurodyta, kad su sugebėjimais susijęs poskyris C ir D kategorijų pareigūnų atžvilgiu, pageidaujančių be suvaržymų tapti AST pareigų grupės nariu, turi taip pat būti užpildytas, nereiškia, kaip tai nusprendė Tarnautojų teismas, kad Paskyrimų tarnyba, vykdanti atestacijos procedūrą, turi tokią kompetenciją.
99 Iš tiesų šiuo klausimu reikia priminti, jog iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnio 1 dalį priimtose bendrosiose įgyvendinimo nuostatose gali būti nustatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasi administracija įgyvendina savo diskreciją, arba patikslintas neaiškių nuostatų normų turinys (žr. 1990 m. gruodžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Brems prieš Tarybą, T‑75/89, Rink. p. II‑899, 29 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; šiuo klausimu taip pat žr. 1993 m. kovo 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Vardakas prieš Komisiją, T‑4/92, Rink. p. II‑357, 44 punktą).
100 Šioje byloje reikia pripažinti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 3 ir 7 punktuose, 43 BĮN 1 straipsnio 2 dalyje paaiškinamas vertinimo procedūros tikslas ir daroma nuoroda į II priede pateiktą vertinimo ataskaitos pavyzdį, kurioje yra poskyris „Sugebėjimai“. Šiuo priedu, kuris yra sudedamoji 43 BĮN dalis, išreiškiama teisės aktų leidėjo valia, kad C ir D kategorijų pareigūnų, pageidaujančių be suvaržymų tapti AST pareigų grupės nariu, sugebėjimai eiti tokias pareigas būtų jau pripažinti TVVA (pagal analogiją žr. 1973 m. birželio 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Koninklijke Lassiefabrieken, 80/72, Rink. p. 635, 15 punktą).
101 Iš to išplaukia, kad 43 BĮN administracija tik vadovaujasi naudodamasi jai Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsniu suteikta diskrecija nustatyti kai kurių C ir D kategorijų pareigūnų, pageidaujančių be suvaržymų tapti AST pareigų grupės nariu, nuopelnus plačiąja prasme.
102 Iš viso to, kas pasakyta matyti, kad Tarnautojų teismo prielaida, jog 2005 m. TVVA poskyris „Sugebėjimai“ yra atskiras sprendimas šios TVVA atžvilgiu, yra klaidinga, nes jis klaidingai nusprendė, kad šiuo atžvilgiu kompetentingos institucijos buvo tos, kurios kompetentingos vykdyti atestacijos procedūrą. Todėl reikia panaikinti skundžiamą sprendimą.
Dėl bylos grąžinimo Tarnautojų teismui
103 Pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 13 straipsnio 1 dalį, jei apeliacinis skundas yra pagrįstas, Bendrasis Teismas Tarnautojų teismo sprendimą panaikina ir pats sprendžia bylą. Tuo atveju, jei sprendimas negali būti priimtas toje stadijoje, jis grąžina bylą Tarnautojų teismui, kad šis priimtų sprendimą.
104 Kadangi Tarnautojų teismas nepriėmė sprendimo dėl F. Putterie‑De‑Beukelaer pirmojoje instancijoje pateiktų pagrindų, Bendrasis Teismas nusprendžia, kad sprendimas negali būti priimtas šioje stadijoje ir jis grąžina bylą Tarnautojų teismui, kad šis priimtų sprendimą.
105 Kadangi byla grąžinama Tarnautojų teismui, reikia atidėti išlaidų, susijusių su šiuo apeliaciniu procesu, klausimo nagrinėjimą.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (apeliacinių skundų kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2008 m. vasario 21 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimą Putterie‑De‑Beukelaer prieš Komisiją (F‑31/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000).
2. Grąžinti bylą Europos Sąjungos tarnautojų teismui.
3. Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.
Paskelbtas 2010 m. liepos 8 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.