Byla T‑552/13
Oil Turbo Compressor Co. (Private Joint Stock)
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Ieškinys dėl panaikinimo – Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Lėšų įšaldymas – Ieškinio pareiškimo terminas – Vėlavimas – Nepriimtinumas – Reikalavimas atlyginti žalą – Nepriimtinumas“
Santrauka – 2015 m. spalio 23 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Terminai – Eigos pradžia – Aktas, kuriuo remiantis imamasi ribojamųjų priemonių asmens ar subjekto atžvilgiu – Paskelbtas aktas, apie kurį pranešta adresatams – Pranešimo apie aktą data – Pranešimas suinteresuotajam asmeniui paskelbiant Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje – Priimtinumas – Bendra pareiga informuoti adresatus apie teisių gynimo priemones ir terminus – Nebuvimas
(SESV 263 straipsnio ketvirta ir šešta pastraipos ir 275 straipsnio antra pastraipa; 1991 m. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 102 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 267/2012 46 straipsnio 3 dalis)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Terminai – Eigos pradžia – Aktas, kuriuo remiantis imamasi ribojamųjų priemonių asmens ar subjekto atžvilgiu – Paskelbtas aktas, apie kurį pranešta adresatams – Pranešimo apie aktą data – Pranešimas suinteresuotajam asmeniui paskelbiant Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje – Priimtinumas – Sąlygos – Tarybos negalėjimas pranešti – Tarybos rūpestingumas – Apimtis
(SESV 263 straipsnio šešta pastraipa ir 275 straipsnio antra pastraipa; 1991 m. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 102 straipsnis; Tarybos reglamentai Nr. 1245/2011 ir Nr. 267/2012)
3. Ieškinys dėl panaikinimo – Terminai – Eigos pradžia – Pranešimas – Sąvoka – Pranešimas ieškovo atstovui – Sąlyga
(SESV 263 straipsnio šešta pastraipa)
4. Ieškinys dėl panaikinimo – Terminai – Eigos pradžia – Aktas, kuriuo remiantis imamasi ribojamųjų priemonių asmens ar subjekto atžvilgiu – Nepaskelbtas aktas, apie kurį nepranešta ieškovui – Sužinojimo apie aktą data
(SESV 263 straipsnio šešta pastraipa ir 275 straipsnio antra pastraipa; 1991 m. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 102 straipsnis; Tarybos reglamentai Nr. 1245/2011 ir Nr. 267/2012)
5. Ieškinys dėl panaikinimo – Sprendimas dėl panaikinimo – Vykdymo priemonės – Atsisakymas priimti priemones, kurios būtų platesnės nei panaikinto akto pakeitimas – Pareigos įvykdyti apimties ginčijimas – Procesinė priemonė – Ieškinys dėl neveikimo
(SESV 263, 265 ir 266 straipsniai)
6. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Ginčo dalyko nustatymas – Reikalavimas atlyginti žalą, pirmą kartą suformuluotas dublike – Nepriimtinumas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas ir 48 straipsnio 2 dalis)
1. Dėl ribojamųjų priemonių Iranui pažymėtina, kad Taryba nėra laisva savavališkai pasirinkti pranešimo apie savo sprendimus suinteresuotiesiems asmenims būdo. Tik jeigu neįmanoma tiesiogiai suinteresuotajam asmeniui pranešti apie aktą, kuriuo jam nustatytos arba toliau taikomos ribojamosios priemonės, ieškinio pareiškimo terminas pradedamas skaičiuoti paskelbus pranešimą Oficialiajame leidinyje.
Šiuo klausimu pažymėtina, kad tai, jog tokiame pranešime visiškai neminima galimybė asmenims ir subjektams, kuriems nustatytos ribojamosios priemonės, pareikšti ieškinį Bendrajame Teisme pagal SESV 275 straipsnio antrą pastraipą ir SESV 263 straipsnio ketvirtą ir šeštą pastraipas, nepaneigia išvados, jog paskelbus minėtą pranešimą suinteresuotajam asmeniui buvo suteikta galimybė susipažinti su savo įtraukimo į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos Iranui nustatytos ribojamosios priemonės, sąrašą motyvų turiniu.
Iš tiesų, jeigu nėra aiškios Sąjungos teisės nuostatos, negalima pripažinti, kad Sąjungos institucijos turi bendrą pareigą informuoti asmenis apie galimas teisinės gynybos priemones ir sąlygas, kuriomis jie gali jomis pasinaudoti.
Taigi Reglamente Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 961/2010, nėra nuostatos, pagal kurią Tarybai būtų nustatyta pareiga skelbiant pranešimą Oficialiajame leidinyje nurodyti galimas teisinės gynybos priemones ir sąlygas, kuriomis jomis galima pasinaudoti. Konkrečiau kalbant, šio reglamento 46 straipsnio 3 dalyje, kurioje kalbama apie pranešimą atitinkamiems asmenims ir subjektams apie ribojamųjų priemonių taikymo motyvus, tokia pareiga nenustatyta.
(žr. 43, 67–69 punktus)
2. Dėl ribojamųjų priemonių Iranui pasakytina, kad Taryba gali laikyti, jog neįmanoma tiesiogiai fiziniam arba juridiniam asmeniui arba subjektui pranešti apie aktą, kuriuo nustatomos su juo susijusios ribojamosios priemonės, jeigu šio asmens arba subjekto adresas nėra viešai žinomas ar nebuvo jai pateiktas arba jeigu Tarybai, nepaisant taip rūpestingai, kaip reikalaujama, įdėtų jos pastangų nusiųsti pranešimą, nepavyksta tokio pranešimo nusiųsti jai žinomu adresu.
Taryba neturi galimybės pranešti individualiai, o ši situacija analogiška tai, kai Tarybai nežinomas ieškovės adresas, jeigu ji išsiuntė atitinkamam subjektui raštą su gavimo patvirtinimu, siekdama jį informuoti apie įtraukimą į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos Iranui nustatytos ribojamosios priemonės, sąrašą, ir šis raštas jai buvo grąžintas su Irano pašto paslaugų tarnybų pastaba „Išsikraustė“. Ši išvada darytina neatsižvelgiant į tai, ar adresas buvo teisingas.
Iš tiesų šis įprastas pašto siuntimo būdas yra žinomas Irano tarnyboms, atsakingoms už pašto siuntų pristatymą. Be to, tai yra tinkamas būdas pranešti individualiai, nes pranešimas registruotu laišku su pasirašytinu gavimo patvirtinimu leidžia patikimai nustatyti dieną, nuo kurios turi būti skaičiuojamas ieškinio pareiškimo terminas.
Taigi Taryba, kuri Irane turi tik ribotas galimybes ieškoti visų asmenų ir subjektų, kuriems taikoma ribojamųjų priemonių sistema, asmeninių adresų, įrodė elgusis taip rūpestingai, kaip reikalaujama, vykdydama savo pareigą pranešti atitinkamam subjektui apie jam nustatytas ribojamąsias priemones.
Darytina išvada, kad Taryba pagrįstai galėjo kliautis Irano pašto paslaugų tarnybų pateikta informacija, kad atitinkamas subjektas išsikraustė, ir jai nereikėjo pakartotinai bandyti pranešti paštu ar kitomis priemonėmis.
(žr. 44, 47–51 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 62 punktą)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 72–76 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 81 punktą)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 86, 91, 92 punktus)