Laikina versija
GENERALINIO ADVOKATO
MANUEL CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA IŠVADA,
pateikta 2023 m. lapkričio 23 d.(1)
Byla C-634/22
OT,
PG,
CR,
VT,
MD,
dalyvaujant:
Sofiyska gradska prokuratura
(Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto teismas, Bulgarija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Sąjungos vertybės ir tikslai – Teisinė valstybė – ESS 19 straipsnis – Sprendimas 2006/929/EB – Nepriklausomas ir nešališkas teismas – Specializuoto baudžiamojo teismo panaikinimas – Panaikinimas, siejamas su tariamu nepriklausomumo trūkumu“
1. 2022 m. priimtu įstatymu(2) Bulgarijos teisės aktų leidėjas, be kitų teisingumo vykdymo institucijų, panaikino Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas; toliau – SNS) ir numatė, kaip iki naujojo įstatymo įsigaliojimo šiame teisme dirbę teisėjai turi būti perkelti į kitus teismus.
2. ZIDZZSV taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos baudžiamosios bylos, kuriose teismo posėdis buvo surengtas SNS (kaip nagrinėjamoje byloje), perduodamos Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto teismas, Bulgarija; toliau – SGS)(3), nors jas ir toliau nagrinėja teismo posėdį surengusi teisėjų kolegija.
3. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismui pateikė SNS (dabar – SGS) teisėjų kolegijos, surengusios teismo posėdį konkrečioje baudžiamojoje byloje, nariai. Ši teisėjų kolegija abejoja, ar pagal teisės aktą 2022 m. atlikta reforma, kurią vykdant panaikintas SNS, atitinka Sąjungos teisę.
I. Teisinis pagrindas
A. Sąjungos teisė. Sprendimas 2006/929/EB(4)
4. 1 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyta:
„Kiekvienais metais iki kovo 31 d., o pirmą kartą – ne vėliau kaip 2007 m. kovo 31 d., Bulgarija pateiks Komisijai ataskaitą apie padarytą pažangą siekiant priede nurodytų orientacinių tikslų.“
5. Priede nustatyti orientaciniai tikslai, kuriuos Bulgarija turi įvykdyti:
„1) Priimti Konstitucijos pakeitimus, kurie pašalintų visus aiškumo dėl teismų nepriklausomumo ir teisminės sistemos atskaitomybės trūkumus.
2) Užtikrinti skaidresnį ir veiksmingesnį teisminį procesą priimant ir įgyvendinant naują teisminės sistemos aktą ir naująjį Civilinio proceso kodeksą. Teikti ataskaitas apie šių naujų įstatymų, Baudžiamojo ir Administracinio proceso kodeksų poveikį, ypač ikiteisminio tyrimo etape.
3) Tęsti teisminės sistemos reformą, kad būtų didinamas profesionalumas, atskaitomybė ir veiksmingumas. Įvertinti šios reformos poveikį ir kasmet skelbti rezultatus.
4) Profesionaliai atlikti nešališkus tyrimus dėl aukštų pareigūnų kaltinimų korupcija ir apie juos pranešti. Teikti ataskaitas apie vidinius viešųjų institucijų patikrinimus ir informacijos apie aukštų pareigūnų turto viešą skelbimą.
5) Imtis tolesnių priemonių užkirsti kelią korupcijai ir kovoti su ja, ypač prie sienų ir vietos valdžios institucijose.
6) Įgyvendinti kovos su organizuotu nusikalstamumu strategiją, sutelkiant dėmesį į sunkius nusikaltimus, pinigų plovimą, taip pat nuolatinį nusikaltėlių turto konfiskavimą. Pranešti apie naujus ir vykstančius tyrimus, oficialiųjų kaltinimų skelbimą ir apkaltinamuosius nuosprendžius šiose srityse.“
B. Nacionalinė teisė
1. Zakon za sadebtana vlast(5)
6. 194 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„<...> Panaikinus teismus, prokuratūras ar tyrimų institucijas arba sumažinus jose pareigybių skaičių, kompetentinga Aukščiausiosios teismų tarybos kolegija atitinkamas pareigybes įsteigia kitoje tos pačios pakopos teisminės valdžios institucijoje, jeigu įmanoma, priklausančioje tai pačiai apeliacinei apygardai, ir be konkurso paskiria į tas pareigybes teisėjus, prokurorus ir ikiteisminio tyrimo teisėjus.“
2. ZIDZZSV
7. 43 pereinamojo laikotarpio nuostatoje nurodyta:
„Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos panaikinami SNS, Apelativen spetsializiran nakazatelen sad [(Specializuotas baudžiamasis apeliacinis teismas)], Spetsializirana prokuratura [(Specializuota prokuratūra)] ir Apelativna spetsializirana prokuratura [(Specializuota apeliacinė prokuratūra)]“.
8. 44 pereinamojo laikotarpio nuostatoje nustatyta:
„1. SNS teisėjai <...> į naujas pareigas perkeliami 194 straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis ir tvarka.
2. Per 14 dienų nuo šio įstatymo priėmimo 1 dalyje nurodyti asmenys gali pateikti Aukščiausiosios teismų tarybos teisėjų kolegijai raštą, kuriame nurodo, kad nori būti grąžinti į teisėjo pareigas, kurias jie užėmė iki paskyrimo į SNS <...>.
3. Per 30 dienų nuo 2 dalyje nurodyto termino pabaigos Aukščiausiosios teismų tarybos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atitinkamo teismo darbo krūvį, priima sprendimą dėl teisėjų etatų, atitinkančių SNS panaikintus etatus <...>, steigimo teismuose[(6)].
4. Pasibaigus 3 dalyje numatytam terminui, Aukščiausiosios teismų tarybos teisėjų kolegija perkelia teisėjus į kitą teismą nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
5. 4 dalyje nurodyti Aukščiausiosios teismų tarybos teisėjų kolegijos sprendimai vykdomi nedelsiant.“
9. 49 pereinamojo laikotarpio nuostatoje numatyta:
„SNS nagrinėtos pirmosios instancijos baudžiamosios bylos, kuriose iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo surengtas parengiamasis teismo posėdis, perduodamos nagrinėti kompetentingiems teismams per septynias dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo.“
10. 50 pereinamojo laikotarpio nuostatoje nurodyta:
„1. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos [SNS] nagrinėtos pirmosios instancijos baudžiamosios bylos, kuriose buvo surengtas parengiamasis teismo posėdis, priklauso [SGS] kompetencijai ir jas toliau nagrinėja teismo posėdį surengusi teisėjų kolegija.
2. Teisėjų kolegijoms priklausę teisėjai, kurie nebuvo perkelti į [SGS], įgaliojami dalyvauti nagrinėjant bylas, kol procesas bus baigtas.
3. Teisėjų kolegijoms priklausę teisėjai, nagrinėję pirmosios instancijos baudžiamąsias bylas, kuriose priimtas sprendimas, įgaliojami pateikti to sprendimo motyvus, jeigu nebuvo perkelti į [SGS].
<…>“
11. Pereinamojo laikotarpio 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„[SGS] yra [SNS] turto, įsipareigojimų, teisių ir pareigų perėmėjas.“
12. 67 pereinamojo laikotarpio nuostatoje nurodyta:
„Įstatymas įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo jo paskelbimo [Oficialiajame leidinyje], išskyrus 1, 2, 5, 6, 18, 28, 32, 34, 44, 45, 57 ir 58 dalis, kurios įsigalioja paskelbimo dieną.“
3. Nakazatelno protsesualen kodeks(7)
13. 30 straipsnio 2 dalyje numatyta:
„Teisėjai ar prisiekusieji, kurie dėl kitų aplinkybių gali būti laikomi šališkais arba tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotais bylos baigtimi, negali dalyvauti teisėjų kolegijos veikloje.“
14. 31 straipsnyje nustatyta:
„1. 29 ir 30 straipsniuose numatytais atvejais teisėjai, prisiekusieji ir teismo posėdžių sekretorius turi nusišalinti.
2. Šalys prašymą nušalinti gali pateikti iki proceso pradžios, išskyrus atvejus, kai nušalinimo pagrindai paaiškėjo arba tapo žinomi vėliau.
3. Prašymai nušalinti turi būti motyvuoti.
4. Teismas dėl nušalinimo ir prašymų nušalinti pagrįstumo nedelsdamas nusprendžia slaptu sprendimu, dalyvaujant visiems teisėjų kolegijos nariams.“
II. Faktinės aplinkybės, byla ir prejudiciniai klausimai
15. 2018 m. SNS buvo iškelta baudžiamoji byla keliems asmenims, kaltinamiems dalyvavimu nusikalstamame susivienijime siekiant vykdyti su turto prievartavimu susijusias nusikalstamas veikas.
16. Pradėjus kaltinamųjų bylos žodinį nagrinėjimą, surengta dvylika viešų teismo posėdžių, o kiti posėdžiai dėl įvairių procesinių priežasčių buvo atidėti 2020, 2021 ir 2022 m.(8).
17. Nė viename baudžiamojo proceso etape šalys neprašė nušalinti bylą nagrinėjusios SNS teisėjų kolegijos narių (t. y. kolegijos pirmininko ir prisiekusiojo).
18. Dar vykstant šiam procesui prasidėjo viešos diskusijos dėl ZIDZZSV projekto, kuriame buvo numatyta panaikinti SNS.
19. Vykstant šioms diskusijoms, 2022 m. vasario 25 d. buvo sušauktas Grazhdanski savet kam Vissh ia sadeben savet (Piliečių taryba prie Aukščiausiosios teismų tarybos) posėdis, jame visų pirma dalyvavo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios teismo kolegijos pirmininkas ir vieną iš kaltinamųjų ginantis advokatas (kaip nevyriausybinės organizacijos atstovas).
20. Šiame posėdyje:
– advokatas pritarė SNS panaikinimui ir pareiškė, kad sutinka su įstatymo projekto aiškinamuoju raštu,
– SNS kolegijos pirmininkas prieštaravo šio teismo panaikinimui. Kaip pats pirmininkas nurodo nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, jis ne kartą viešai išreiškė nuomonę, kad „[SNS] panaikinimas tokiu būdu ir remiantis tokiais motyvais prieštarauja teisinės valstybės principui, pažeidžia šios teisminės institucijos nepriklausomumą ir valdžių padalijimo principą ir yra būdas daryti spaudimą kitoms dviem valdžioms“(9).
21. Priėmus ZIDZZSV, SNS teismo posėdį surengusi teisėjų kolegija, kuri šiuo metu yra SGS dalis, pateikė Teisingumo Teismui šiuos klausimus:
„1. Ar ESS 2 straipsnis, 6 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejami su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos [(toliau – Chartija)] 47 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad tuo atveju, kai teismas yra panaikintas pagal priimtą [ZZSV] pakeitimą (<...> įsigaliojusį 2022 m. liepos 27 d.), o teisėjai turi toliau nagrinėti iki šios datos ir vėliau jiems paskirtas bylas, kuriose jau įvyko parengiamieji posėdžiai, yra pažeidžiamas šio teismo nepriklausomumas, jei teismo panaikinimas pateisinamas tuo, kad taip užtikrinamas konstitucinis teismų nepriklausomumo ir piliečių konstitucinių teisių apsaugos principas, tačiau tinkamai nėra nurodyta, kokios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šie principai buvo pažeisti?
2. Ar nurodytos Sąjungos teisės nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiamos nacionalinės nuostatos, pavyzdžiui, [ZZSV] pakeitimo ir papildymo įstatymo (<...>) nuostatos, pagal kurias dėl nurodytų priežasčių Bulgarijoje visiškai panaikinama nepriklausoma teisminė institucija [SNS] ir šio teismo teisėjai (įskaitant kolegijos, nagrinėjančios konkrečią baudžiamąją bylą, teisėją) perkeliami į kitus teismus, tačiau įpareigojami toliau nagrinėti panaikintame teisme jų jau pradėtas ir dar nebaigtas nagrinėti bylas?
3. Jei atsakymas būtų teigiamas, kokių procesinių veiksmų – atsižvelgiant ir į Sąjungos teisės viršenybę – turėtų imtis ką tik panaikinto teismo teisėjai, spręsdami ką tik panaikinto teismo bylas (kurias jie privalo išspręsti pagal įstatymą), taip pat atsižvelgiant į jų pareigą bylą išnagrinėti atidžiai, ar jie turėtų nusišalinti nuo šių bylų nagrinėjimo? Kokių pasekmių tai turėtų ką tik panaikinto teismo procesiniams sprendimams bylose, kurias reikia išspręsti, ir galutiniams sprendimams šiose bylose?“
III. Procesas Teisingumo Teisme
22. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teisme gautas 2022 m. spalio 10 d.
23. Rašytines pastabas pateikė Lenkijos vyriausybė ir Komisija.
24. Buvo nuspręsta, kad viešo teismo posėdžio rengti nebūtina.
IV. Analizė
A. Pirminės pastabos
25. Šiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą yra minimos tam tikros aplinkybės, į kurias verta atkreipti dėmesį:
– prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikė teisėjų kolegija, kuri oficialiai yra SGS dalis ir kuri turės priimti sprendimą baudžiamojoje byloje, iki šiol nagrinėtoje kitame teisme (SNS). Kaip minėta, 2022 m. balandžio 26 d. įsigaliojus naujajam įstatymui, SNS buvo pakeistas SGS(10),
– prejudicinius klausimus pateikė kompetenciją turinti (SGS) teisėjų kolegija, kurios nariai buvo surengę teismo posėdį, kai priklausė SNS. Taigi konkrečiai šią bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos sudėtis nepasikeitė(11),
– išaiškinimas, kurio prašoma Teisingumo Teismo, visiškai nesusijęs su baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika ar pačiu konkrečios teisėjų kolegijos, kuriai pavesta priimti sprendimą dėl kaltinamųjų, nepriklausomumu arba nešališkumu. Pateikiant prašymą priimti prejudicinį sprendimą nedalyvavo nei kaltinamieji, nei Bulgarijos prokuratūra ir, kaip matyti iš pateiktos informacijos, niekam nekilo abejonių dėl konkrečiai šios teisėjų kolegijos nepriklausomumo ar nešališkumo,
– priešingai, prašyme priimti prejudicinį sprendimą tik klausiama, ar SNS panaikinimas neatitinka Sąjungos teisės, nes pažeidžiamas paties SNS nepriklausomumas.
26. Iš tiesų nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą daugiausia dėmesio skirta teismų sistemos reformos, kurią 2022 m. atliko Bulgarijos teisės aktų leidėjas, priėmęs ZIDZZSV, kritikai. Nutartyje teigiama, kad nurodytos SNS panaikinimo priežastys yra nepagrįstos faktinėmis aplinkybėmis, pateisinančiomis poreikį panaikinti šį teismą.
27. Pirmaisiais dviem prejudiciniais klausimais tiesiogiai siekiama išsiaiškinti, ar SNS panaikinimas ir vėlesnis jo narių perkėlimas į kitus teismus atitinka Sąjungos teisę. Trečiuoju klausimu Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti, kokių procesinių veiksmų turėtų imtis panaikinto teismo teisėjai, jeigu į pirmuosius du klausimus būtų atsakyta teigiamai.
28. Šiomis aplinkybėmis nenuostabu, kad ir Komisija, ir Lenkijos vyriausybė – vienintelės Teisingumo Teisme nagrinėjamos bylos šalys – pareiškė prieštaravimus dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo. Šiuos prieštaravimus nagrinėsiu toliau.
B. Priimtinumas
1. Apibendrinti Lenkijos vyriausybės ir Komisijos prieštaravimai
29. Lenkijos vyriausybė teigia, kad:
– siekiant priimti sprendimą pagrindinėje byloje, kurioje Sąjungos teisė netaikoma, atsakyti į pateiktus klausimus nereikia. Ši byla visiškai nesusijusi su Sąjungos teise, todėl Chartija netaikytina,
– nacionalinių teismų panaikinimas yra vien vidaus klausimas, nepriklausantis Sąjungos kompetencijai.
30. Komisija mano, kad:
– prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tik klausia, ar laikomasi objektyvaus nešališkumo principo. Vis dėlto, kadangi šis teismas neranda subjektyvių priežasčių nusišalinti, o proceso šalys bylą nagrinėjančiame teisme nekvestionavo jo nepriklausomumo ir nesuabejojo jo nešališkumu – nepateikė prašymo nušalinti jo narių, teismo pateikti klausimai yra vien hipotetiniai,
– priežastys, paskatinusios Bulgarijos teisės aktų leidėją priimti ZIDZZSV, susijusios su būtinybe atlikti struktūrinius pokyčius specializuotose baudžiamosios justicijos institucijose, o prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas (SGS) nepriskiriamas prie tų institucijų. Taigi pateikti klausimai yra nesvarbūs siekiant priimti sprendimą byloje.
2. Analizė
31. Atsižvelgiant į pateiktus prieštaravimus, iš karto galima atmesti Lenkijos vyriausybės prieštaravimą, susijusį su Teisingumo Teismo (arba apskritai Europos Sąjungos) kompetencijos priimti sprendimus dėl valstybių narių teismų sistemų struktūros nebuvimu.
32. Teisingumo Teismas ne kartą yra pateikęs atsakymą dėl šio argumento, kurį Lenkijos vyriausybė kartojo bylose, daugiau ar mažiau panašiose į nagrinėjamą bylą. Vienas po kito priimtuose sprendimuose Teisingumo Teismas pabrėžė, kad nors teisingumo sistemos organizavimas valstybėse narėse priklauso jų kompetencijai, naudodamosi šia kompetencija jos turi laikytis pareigų, tenkančių joms pagal Sąjungos teisę(12). Reikalaudama, kad valstybės narės laikytųsi šių įsipareigojimų (nagrinėjamu atveju – gerbtų savo teismų nepriklausomumą), Sąjunga netvirtina, kad pati įgyvendina šią kompetenciją(13).
33. Tos jurisprudencijos tęstinumas yra gerai žinomas. Galima paminėti tik vieną neseniai priimtą Teisingumo Teismo sprendimą(14), kuriame nurodyta, kad nors teismų kompetencijos paskirstymui ar reorganizavimui valstybėje narėje iš esmės taikoma ESS 4 straipsnio 2 dalyje garantuojama valstybių narių laisvė, taip yra tik visų pirma su sąlyga, kad tokiu paskirstymu ar reorganizavimu nepažeidžiama teisinės valstybės vertybė, įtvirtinta ESS 2 straipsnyje, ir šios srities reikalavimai, kylantys iš ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, įskaitant reikalavimus, susijusius su teismų nepriklausomumu ir nešališkumu.
34. Nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas, pateiktas remiantis tuo, kad pagrindinė byla nepakankamai susijusi su Sąjungos teisės nuostatomis, kurias prašo išaiškinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, yra svaresnis. Tokios nuostatos – tai ESS 2 straipsnis, ESS 6 straipsnio 1 ir 3 dalys ir ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu.
35. Vis dėlto manau, kad, siekiant pateikti atsakymą dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, iš šių nuostatų gali būti aktuali tik ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, nes:
– kaip pabrėžė Komisija, ESS 2 straipsnis taikytinas netiesiogiai, atsižvelgiant į tai, kad šioje nuostatoje įtvirtinta teisinės valstybės vertybė yra patikslinta ESS 19 straipsnyje(15). Taigi nagrinėjamoje byloje poveikį gali turėti būtent 19, o ne 2 straipsnis,
– ESS 6 straipsnis ir Chartijos 47 straipsnis iš esmės nėra aktualūs, nes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Sąjungos teisė netaikoma, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį(16).
36. Kadangi diskutuojama tik dėl ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos aiškinimo byloje, kurios tam tikri ypatumai sutampa su nagrinėjamos bylos ypatumais, sprendimas gali būti priimtas remiantis siauresniu požiūriu arba atsižvelgiant į platesnį šios nuostatos aiškinimą.
37. Siauresnio požiūrio Teisingumo Teismas laikėsi pripažindamas nepriimtinais du prašymus priimti prejudicinį sprendimą, kuriuos su dabar nagrinėjamu prašymu sieja tam tikri bendri dalykai(17). Motyvuojant, kodėl prašymai pripažinti nepriimtinais, sprendime konstatuota, kad reikalavimas apginti teismų nepriklausomumą teikiant prašymą priimti prejudicinį sprendimą nereiškia, jog galima neatsižvelgti į ryšį su Sąjungos teise(18).
38. Apibendrinant šią jurisprudenciją galima teigti, kad Teisingumo Teismas ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos (nuostatos, jog nepriklausomumas yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti veiksmingą teisinę gynybą Sąjungos teisei priklausančiose srityse) negali aiškinti taip, kad SESV 267 straipsnyje numatytas mechanizmas taptų tam tikra priemone pareikšti ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo(19).
39. Taigi, jeigu nacionalinis teismas kreipiasi į Teisingumo Teismą prašydamas išaiškinti ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą turi būti įrodyta, kad yra šio ESS straipsnio ir pagrindinės bylos ryšys. Siekiant taikyti ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą toks ryšys reikalingas, kad nacionaliniame teisme nagrinėjama situacija patektų į Sąjungos teisės taikymo sritį(20).
40. Norėčiau pažymėti, kad net ir pagal tokį siauresnį požiūrį ryšys gali atsirasti, jeigu, nors nacionaliniame teisme iš esmės nagrinėjamai bylai materialinės Sąjungos teisės normos netaikomos, šiam teismui turi būti pateiktas kitų Sąjungos teisės nuostatų aiškinimas, kuris „leistų jiems išspręsti nacionalinės teisės procesinius klausimus, paskui išnagrinėti jiems pateiktas bylas iš esmės“(21).
41. Vis dėlto akivaizdu, kad įvyko tam tikrų Teisingumo Teismo jurisprudencijos pokyčių, dėl kurių priimtinais gali būti pripažinti prašymai priimti prejudicinį sprendimą dėl ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos išaiškinimo, pateikti pagrindinėje byloje (nagrinėjamoje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo), kurioje netaikoma jokia kita konkreti Sąjungos teisės norma, ir susiję su nacionaliniame teisme nagrinėjama teisine situacija, kai nėra materialinių ar procesinių nuostatų, dėl kurių ši situacija būtų siejama su Sąjungos teise.
42. Tokie pokyčiai leido Teisingumo Teismui pateikti atsakymus dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą, kai šiuose prašymuose juos pateikę teismai, remdamiesi ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, nukrypo nuo konkrečios bylos, kurioje turėjo priimti sprendimą, ir pateikė klausimus apie bendrąsias nacionalinių teismų sistemų organizavimo nuostatas, jų pačių pripažintas pažeidžiančiomis teismų nepriklausomumą(22).
43. Pagal šią jurisprudenciją Teisingumo Teismas yra pripažinęs priimtinais Lenkijos teismo prašymus priimti prejudicinį sprendimą (pateiktus vykstant įvairiems baudžiamiesiems procesams), kuriais siekta, kad būtų pateiktas ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos išaiškinimas, susijęs su tuose procesuose turėjusio dalyvauti teismo sudėtimi(23).
44. Nemanau, kad dabar reikia spręsti šioje jurisprudencijoje iškeltas keblias problemas, nes nagrinėjama byla susijusi su konkrečia aplinkybe, dėl kurios Bulgarijos teismų sistemos reforma turi atitikti tam tikrus reikalavimus, aiškiai išdėstytus sprendime, sudarančiame dalį Sąjungos teisės.
45. Iš tiesų ši reforma (jos sudedamoji dalis yra ZIDZZSV, dėl kurio pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą) gali ir turi būti vertinama atsižvelgiant į jos atitiktį teismų nepriklausomumo standartui, nurodytam Sprendimo 2006/929, nustatančio bendradarbiavimo su Bulgarija ir jos pažangos teismų reformos srityje patikrinimo mechanizmą, priede pateiktuose „orientaciniuose tiksluose“(24).
46. Bulgarijos teismas taip pat turi teisę pateikti Teisingumo Teismui savo klausimus dėl to, ar nacionalinis įstatymas (reglamentuojantis šio teismo padėtį valstybės narės teismų struktūroje) atitinka iš Sąjungos teisės kylančias pareigas, įskaitant pareigas, susijusias su baudžiamojo teismo, kuris turi priimti sprendimą pagrindinėje byloje, nepriklausomumu.
47. Taigi negalima teigti, kad šis Teisingumo Teismui pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra nepakankamai susijęs su Sąjungos teise(25).
48. Vis dėlto reikia priminti, kad atsakydamas į prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas turi ne pats tiesiogiai konstatuoti, jog nacionalinės teisės norma neatitinka Sąjungos teisės, o pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui šios teisės išaiškinimą, kurį laiko tinkamu(26).
49. Likusius prieštaravimus, grindžiamus prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumu, galima paneigti atsižvelgiant į tai, kad jie veikiau susiję su pateiktų klausimų esme:
– tai, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teisėjai nenusišalino nagrinėjant bylą teisme ir kad bylos šalys neprašė jų nušalinti, gali būti lemiamas veiksnys vertinant jų nepriklausomumą ir nešališkumą šioje byloje, kai bus iš esmės nagrinėjamas prašymas priimti prejudicinį sprendimą,
– be to, motyvai, dėl kurių Bulgarijos teisės aktų leidėjas patvirtino specializuotų baudžiamųjų teismų reformą, taip pat SNS panaikinimo poveikis SNS narių tinkamumui toliau nagrinėti baudžiamąsias bylas vykdant pareigas SGS, turi būti išanalizuoti iš esmės nagrinėjant prašymą priimti prejudicinį sprendimą, o ne sprendžiant dėl šio prašymo priimtinumo.
50. Taigi manau, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.
C. Pirmasis prejudicinis klausimas
51. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori išsiaiškinti, ar ZIDZZSV padarytas pakeitimas, susijęs su konkretaus teismo (SNS) panaikinimu, „pažeidžia šios teisminės institucijos nepriklausomumą“. Siekdamas išsklaidyti savo abejones jis prašo Teisingumo Teismo nurodyti, ar ši reforma atitinka ESS 2 straipsnį, ESS 6 straipsnio 1 ir 3 dalis ir ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Chartijos 47 straipsniu.
52. Kaip minėjau, iš šių ESS ir Chartijos nuostatų nagrinėjamu atveju svarbi yra tik ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, nes iš jos kyla nacionalinių teismų nepriklausomumo reikalavimas.
53. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją šį reikalavimą sudaro du aspektai:
– „[p]agal pirmąjį, išorinį, aspektą reikalaujama, kad atitinkama institucija savo funkcijas vykdytų visiškai autonomiškai, jos nesaistytų jokie hierarchijos ar pavaldumo ryšiai, ji negautų jokių nurodymų ar įpareigojimų, taigi būtų apsaugota nuo išorinio poveikio ar spaudimo, kurie gali kelti grėsmę jos narių nepriklausomam sprendimų priėmimui ir turėti įtakos jų sprendimams“(27),
– „[a]ntrasis, vidinis, aspektas susijęs su nešališkumo sąvoka ir reikalauja vienodai atsiriboti nuo bylos šalių ir jų atitinkamų interesų, susijusių su nagrinėjamos bylos dalyku. Pagal pastarąjį aspektą reikalaujama objektyvumo ir kad nebūtų jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, išskyrus siekį, kad ginčas būtų išspręstas griežtai laikantis teisės normų“(28).
54. Taigi nei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas (SGS), nei baudžiamosios bylos šalys nepaneigė, kad šis teismas „savo funkcijas vykd[o] visiškai autonomiškai, j[o] nesaist[o] jokie hierarchijos ar pavaldumo ryšiai, ji[s] negau[na] jokių nurodymų ar įpareigojimų“.
55. Pagrindinėje byloje taip pat nekilo abejonių dėl subjektyvaus asmenų, kurie šiuo metu dirba SGS, o anksčiau buvo SNS nariai, nešališkumo. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teisėjai nerado pagrindo nusišalinti, taip pat nėra jokių duomenų, kad kaltinamieji ar prokuratūra anksčiau būtų siekę ar šiuo metu siektų nušalinti SNS teisėjus, kurie po reformos savo pareigas vykdo SGS.
56. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad nėra pagrindo abejoti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teisėjų nepriklausomumu ir nešališkumu.
57. Vis dėlto gali kilti klausimas, ar neatsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija (subjektyviai) nemano, jog jų nepriklausomumas yra pažeistas, ir konkrečioje byloje faktiškai nebuvo pateiktas prašymas nušalinti teisėjus arba teisėjai nenusišalino, teisinis pagrindas, pagal kurį jie turi priimti sprendimą, apima nuostatas, leidžiančias (objektyviai) daryti išvadą apie tokio pažeidimo buvimą(29).
58. Šiuo klausimu visų pirma pažymėtina, kad valstybės narės teismų sistemos reforma logiškai gali lemti iki tol egzistavusių teismų išnykimą arba jų kompetencijos perskirstymą, tačiau šios priemonės savaime nereiškia, kad pažeistas teismų nepriklausomumas.
59. Be to, pagal valdžių padalijimo principą (nurodytą nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą) teisės aktų leidėjui nedraudžiama laikantis Konstitucijos nuostatų priimti teisės normas dėl teismų sistemos, kurias jis vienu ar kitu metu laiko tinkamiausiomis. Teismai, kurių buvimas tam tikru momentu buvo pagrįstas, gali būti panaikinti kitu momentu, tačiau, kartoju, tai nereiškia, kad pažeistas teismų nepriklausomumas(30).
60. Dabar jau galima daryti išvadą, kad pirmasis prejudicinis klausimas iš tiesų yra susijęs ne su konkrečių teisėjų (ir prisiekusiųjų), kurie turi priimti sprendimą baudžiamojoje byloje, nepriklausomumu ar pačiu SGS nepriklausomumo lygiu, o tik su galimybe, kad panaikinus SNS gali būti pažeistas „šio teismo [SNS] nepriklausomumas“(31), atsižvelgiant į pagal teisės aktą atliktą reformą lėmusias priežastis.
61. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodo motyvus, kuriais Bulgarijos teisės aktų leidėjas rėmėsi pritardamas tokiam panaikinimui, įskaitant motyvą, susijusį su teismų nepriklausomumu(32). Jis mano, kad šie motyvai yra nepagrįsti, nes dėl pačios nagrinėjamos reformos ne tik neužtikrintas teismų nepriklausomumas, bet ir pažeistas nepriklausomumo principas(33).
62. Šis požiūris negali būti analizuojamas neatsižvelgiant visų pirma į Teisingumo Teismo pareigas pagal SESV 267 straipsnį:
– pirma, jau minėjau, kad tokio pobūdžio bylose Teisingumo Teismas turi ne pats tiesiogiai konstatuoti, jog nacionalinės teisės norma neatitinka Sąjungos teisės, o prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateikti šios teisės aiškinimą, kurį laiko tinkamu,
– antra, iš to matyti, kad Teisingumo Teismo negali būti prašoma priimti sprendimą dėl pagal teisės aktą atliktos nagrinėjamos reformos in toto, nes jo pareiga yra tik pateikti Sąjungos teisės poveikio vertinimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, atsižvelgiant į tai, kokį poveikį ta reforma konkrečiai gali turėti teismo, kuris turi priimti sprendimą baudžiamojoje byloje, statusui.
63. Remdamasis šiomis prielaidomis pritariu Komisijai, kad negalima priešintis teismų sistemos reorganizavimui, atliktam siekiant geriau užtikrinti teismų nepriklausomumą, taip pat nėra priežasties, dėl kurios pats reorganizavimas reikštų, jog pažeistas nacionalinių teismų nepriklausomumas.
64. Tokiomis aplinkybėmis nacionalinės teisės aktų leidėjas gali pasirinkti baudžiamosios justicijos sistemą, pagal kurią kompetenciją vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už visų rūšių nusikalstamas veikas turi bendrosios kompetencijos teismai, lygiai taip pat teisėtai kaip ir kitą sistemą, pagal kurią kompetencija nagrinėti tam tikras labai sunkias nusikalstamas veikas suteikiama konkrečiam specializuotam teismui. Abu modeliai taikomi įvairiose valstybėse narėse, kurios, kartoju, turi diskreciją pripažinti bet kurį iš jų arba juos keisti.
65. Bulgarijos teisės aktų leidėjas 2022 m. reformą pateisino tuo, kad nori pertvarkyti nacionalinę teismų sistemą siekdamas padidinti teismų veiksmingumą(34) ir geriau užtikrinti jų nepriklausomumą. Tokiu atveju galima sutikti, kad reforma atitinka „teisėt[as] priežas[tis], visų pirma susijusi[as] su gerą teisingumo vykdymą leidžiančiu užtikrinti turimų išteklių paskirstymu“(35).
66. Šias priežastis nurodo pati Komisija savo ataskaitoje dėl teisinės valstybės padėties Bulgarijoje 2022 m.(36) ir jų nekvestionuoja.
67. Tiesa, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas (griežtai) neigia, kad pagrindžiant ZIDZZSV remtasi realiai patikrintais faktais. Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą daugiausia dėmesio skiriama pakartotai kritikai, kurią, priimant Teismų reformos įstatymo projektą, dėl naujų priemonių išsakė įvairūs teisėjai, įskaitant prašymą priimti prejudicinį sprendimą pasirašiusį teisėją.
68. Manau, kad Teisingumo Teismas neturėtų veltis į ginčą, kuris šiuo klausimu kilo vykdant teisėkūros procedūrą. Juo labiau jis negalėtų pakartoti nuostatų, pateiktų ketinimų vertinime, kuriame siekta išdėstyti tariamai tikrus teisės aktų leidėjo ketinimus ir paminėta daugiau ketinimų, nei teisės aktų leidėjas aprašė patvirtinto įstatymo aiškinamajame rašte.
69. Pakanka kaip gairę pateikti informaciją, kad remiantis ZIDZZSV (nesvarbu, kokiais argumentais jis pagrįstas(37)) negalima daryti išvados, jog visi panaikinto teismo teisėjai nebuvo nepriklausomi ar nešališki. Priešingu atveju nebūtų galima paaiškinti, kodėl SNS dirbę teisėjai panaikinus šį teismą buvo paskirti į kitus teismus(38) ir, svarbiausia, kodėl jiems buvo leista baigti nagrinėti baudžiamąsias bylas, kurias jie nagrinėjo pačiame SNS.
70. Jeigu tai galima pasakyti apie teisėjų, vykdžiusių savo pareigas SNS, nepriklausomumą, a fortiori tas pats pasakytina ir apie bendrosios kompetencijos teismą (SGS), kuris pakeitė SNS. Kartoju, nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nėra jokios informacijos, kuri suteiktų bent menkiausią pagrindą manyti, kad šiame teisme (SGS) gali būti nepakankamai užtikrinamas jo narių nepriklausomumas ir nešališkumas.
71. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes siūlau į pirmąjį prejudicinį klausimą atsakyti taip, kad pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą nėra draudžiama valstybės narės teismų sistemos reforma, kurią vykdant panaikintas specializuotas baudžiamasis teismas, o jo kompetencija perduota kitam bendrosios kompetencijos teismui, taip pat numatyta, kad panaikintame teisme nagrinėtas baudžiamąsias bylas, kuriose buvo surengtas teismo posėdis, toliau nagrinės iki tol kompetenciją turėjusi teisėjų kolegija.
D. Antrasis prejudicinis klausimas
72. Nekartodamas pirmojo klausimo, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šiuo prejudiciniu klausimu išreiškia abejones dėl to, ar Sąjungos teisę(39) atitinka viena iš tiesioginių Bulgarijos teismų reformos pasekmių: „šio teismo [SNS] teisėjai (įskaitant kolegijos, nagrinėjančios konkrečią baudžiamąją bylą, teisėją) perkeliami į kitus teismus, tačiau įpareigojami toliau nagrinėti panaikintame teisme jų jau pradėtas ir dar nebaigtas nagrinėti bylas“.
73. Teisingumo Teismas teigia, kad teisėjų perkėlimai į kitą teismą be jų sutikimo „gali būti priemonė kontroliuoti teismo sprendimų turinį, nes jie gali turėti ne tik įtakos atitinkamų teisėjų įgaliojimų apimčiai ir jiems priskirtų bylų nagrinėjimui, bet ir reikšmingų pasekmių teisėjų gyvenimui ir karjerai, taigi gali sukelti panašių padarinių kaip drausminė nuobauda“(40).
74. Vis dėlto teisėjų nepašalinamumo principas nėra absoliutus ir „jo išimtys gali būti taikomos <...>[,] kai tai pateisinama teisėtais ir privalomaisiais pagrindais, laikantis proporcingumo principo“(41).
75. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju kolegiją sudarančių teisėjų, kurie SNS jau buvo surengę teismo posėdį, perkėlimas į SGS neturėjo jokios įtakos konkrečios dar neišnagrinėtos baudžiamosios bylos eigai: bylas, kuriose SNS teisėjai surengė teismo posėdį (kaip nagrinėjamu atveju), jie ir toliau nagrinės SGS, kuriame turės priimti sprendimą.
76. Taigi atrodo, kad teisėjų nepašalinamumo nagrinėjant bylą garantijos buvo paisoma, nes ZIDZZSV numatytas tam tikras perpetuatio jurisdictionis(42) principas, taikomas kompetenciją priimti sprendimą baudžiamojoje byloje turintiems subjektams. Vadinasi, teisėjai nebuvo nušalinti uždraudžiant jiems toliau nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje jie jau dalyvavo surengę vieną ar daugiau viešų teismo posėdžių.
77. Dėl šios aplinkybės nereikia abstrakčiai svarstyti, ar Bulgarijos teisėjai, dirbę SNS, o dabar tapę SGS arba kitų teismų darbuotojais, apskritai į kitą teismą buvo perkelti savo noru, ar priverstinai.
78. Bet kuriuo atveju atrodo, kad įsigaliojus ZIDZZSV teisėjų perkėlimo į naują darbo vietą procesui taikomos objektyvumo garantijos(43), tačiau prašymas priimti prejudicinį sprendimą nėra konkrečiai susijęs su šiuo aspektu. Tokį perkėlimą reglamentuojančios taisyklės grindžiamos nuostatomis, kurios apskritai įtvirtintos ankstesniuose teismų sistemai taikytuose teisės aktuose(44), ir nekyla įtarimų, kad jos yra savavališkos. Konkrečiai kalbant, nėra jokių įrodymų, kad panaikinto teismo narių perkėlimas į tos pačios pakopos teismus yra analogiškas drausminei nuobaudai.
79. Taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš pradžių priklausė vienam teismui (SNS), o paskui tapo kito teismo (SGS), kurio nepriklausomumas neginčijamas, dalimi. Be to, ši teisėjų kolegija į antrąjį teismą perkėlė bylą, kurią nagrinėjo pirmajame teisme ir kurioje pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą.
80. Tokiomis aplinkybėmis vėlgi sunku pripažinti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nepriklausomumas kaip nors yra pažeistas dėl to, kad teisėjų kolegija buvo perkelta į SGS, reorganizavus Bulgarijos baudžiamųjų teismų sistemą.
E. Trečiasis prejudicinis klausimas
81. Trečiuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, kokių procesinių veiksmų panaikinto teismo (SNS) teisėjai turėtų imtis bylose, kurias jie nagrinėjo iki teismo panaikinimo, jeigu nagrinėjama reforma būtų pripažinta neatitinkančia Sąjungos teisės.
82. Į šį klausimą nereikėtų atsakyti, jeigu Teisingumo Teismas, spręsdamas dėl dviejų pirmesnių klausimų, pripažintų, kad remiantis prašymu priimti prejudicinį sprendimą nėra pagrindo konstatuoti, jog nacionalinės teisės aktas, kaip antai ZIDZZSV, neatitinka Sąjungos teisės.
83. Bet kuriuo atveju manau, kad trečiasis prejudicinis klausimas yra nepriimtinas. Kaip ne kartą minėjau, pagrindinė byla susijusi su SNS pradėta nagrinėti byla, paskui perduota SGS – prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, ir joje sprendimą priims tie patys teisėjai, kurie buvo surengę teismo posėdį SNS prieš panaikinant šį teismą.
84. Taigi SNS teisėjai negali atlikti jokių procesinių veiksmų kaip SNS teisėjai. Jie gali veikti tik kaip SGS teisėjai, todėl trečiasis prejudicinis klausimas turi būti suprantamas kaip susijęs su veiksmais, kurių SGS turėtų imtis, jeigu į pirmuosius du klausimus būtų atsakyta teigiamai, o taip, mano nuomone, neturėtų būti atsakyta.
V. Išvada
85. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui pateikti Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto teismas, Bulgarija) tokį atsakymą:
ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
turi būti aiškinama taip, kad:
pagal ją nėra draudžiama valstybės narės teismų sistemos reforma, kurią vykdant susitarta panaikinti specializuotą baudžiamąjį teismą, o jo kompetenciją perduoti kitam bendrosios kompetencijos teismui, taip pat numatyta, kad panaikintame teisme nagrinėtas baudžiamąsias bylas, kuriose buvo surengtas teismo posėdis, toliau nagrinės iki tol kompetenciją turėjusi ta pati teisėjų kolegija.
Pagal ją nedraudžiama, vykdant šią teismų sistemos reformą, panaikinto teismo teisėjus perkelti į kitus tos pačios pakopos teismus, remiantis objektyviais kriterijais, dėl kurių negali atsirasti jokių įtarimų savavališkumu.