Laikina versija
TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. balandžio 18 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Europos Sąjungos vertybės ir tikslai – ESS 2 straipsnis – Teisinė valstybė – ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa – Nepriklausomas ir nešališkas teismas – Teismų jurisdikcijos reorganizavimas valstybėje narėje – Specializuoto baudžiamojo teismo panaikinimas – Prašymo priimti prejudicinį sprendimą nepriimtinumas“
Byloje C‑634/22
dėl Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto teismas, Bulgarija) 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2022 m. spalio 10 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje
OT,
PG,
CR,
VT,
MD,
dalyvaujant
Sofiyska gradska prokuratura,
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. Lycourgos (pranešėjas), teisėjai O. Spineanu‑Matei, J.‑C. Bonichot, S. Rodin ir L. S. Rossi,
generalinis advokatas M. Campos Sánchez‑Bordona,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna ir S. Żyrek,
– Europos Komisijos, atstovaujamos K. Herrmann, E. Rousseva ir P. J. O. Van Nuffel,
susipažinęs su 2023 m. lapkričio 23 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl ESS 2 straipsnio, 6 straipsnio 1 ir 3 dalių ir 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, siejamų su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsniu, ir Sąjungos teisės viršenybės principu, išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant baudžiamąją bylą, iškeltą penkiems asmenims dėl veikų, laikomų organizuotu nusikalstamumu.
Teisinis pagrindas
3 Zakon za izmenenie i dopalnanie na Zakona za sadebnata vlast (Teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas) (DV, Nr. 32, 2022 m. balandžio 26 d., toliau – ZIDZSV) pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų 43 straipsnyje nustatyta:
„Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos panaikinami Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas, Bulgarija) Apelativen spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis apeliacinis teismas), Spetsializirana prokuratura (Specializuota prokuratūra) ir Apelativna spetsializirana prokuratura (Specializuota apeliacinė prokuratūra).“
4 Šių pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų 44 straipsnyje nustatyta:
„1 Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas) ir Apelativen spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis apeliacinis teismas) teisėjai į naujas pareigas perkeliami 194 straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis ir tvarka.
2. Per 14 dienų nuo šio įstatymo priėmimo 1 dalyje nurodyti asmenys gali pateikti Aukščiausiosios teismų tarybos teisėjų kolegijai raštą ir jame nurodyti, kad nori būti grąžinti į teisėjo pareigas, kurias užėmė iki paskyrimo į Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas) ar į Apelativen spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis apeliacinis teismas).
3. Per 30 dienų nuo 2 dalyje nurodyto termino pabaigos Aukščiausiosios teismų tarybos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atitinkamo teismo darbo krūvį, priima sprendimą dėl teisėjų etatų, atitinkančių Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas) ir Apelativen spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis apeliacinis teismas) panaikintus etatus, steigimo teismuose. Ne daugiau kaip ketvirtadalis panaikinto Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas) teisėjų ir ne daugiau kaip trečdalis panaikinto Apelativen spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis apeliacinis teismas) teisėjų perkeliami į pareigas tame pačiame teisme.
4. Pasibaigus 3 dalyje numatytam terminui, Aukščiausiosios teismų tarybos teisėjų kolegija perkelia teisėjus į kitą teismą nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
5. 4 dalyje nurodyti Aukščiausiosios teismų tarybos teisėjų kolegijos sprendimai vykdomi nedelsiant.“
5 Pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų 49 straipsnyje numatyta:
„Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas) nagrinėtos pirmosios instancijos baudžiamosios bylos, kuriose iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo surengtas parengiamasis teismo posėdis, perduodamos nagrinėti kompetentingiems teismams per septynias dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo.“
6 Šių pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų 50 straipsnis suformuluotas taip:
„1. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas) nagrinėtos pirmosios instancijos baudžiamosios bylos, kuriose buvo surengtas parengiamasis teismo posėdis, priklauso Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto teismas) kompetencijai ir jas toliau nagrinėja tą teismo posėdį surengusi teisėjų kolegija.
2. Teisėjų kolegijoms priklausę teisėjai, kurie nebuvo perkelti į Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto teismas), įgaliojami dalyvauti nagrinėjant bylas, kol procesas bus baigtas.
3. Teisėjų kolegijoms priklausę teisėjai, nagrinėję pirmosios instancijos baudžiamąsias bylas, kuriose priimtas sprendimas, deleguojami pateikti to sprendimo motyvus, jeigu nebuvo perkelti į Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto teismas).
<...>“
7 ZIDZSV pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų 59 straipsnyje nustatyta:
„1. Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto teismas) yra Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas) turto, įsipareigojimų, teisių ir pareigų perėmėjas.
2. Apelativen sad Sofia (Sofijos apeliacinis teismas) yra Apelativen spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis apeliacinis teismas) turto, įsipareigojimų, teisių ir pareigų perėmėjas.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
8 Nuo 2019 m. liepos 12 d. Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas), o po jo panaikinimo – Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto teismas) nagrinėjama OT, PG, CR, VT ir MD baudžiamoji byla dėl dalyvavimo organizuotoje nusikalstamoje grupuotėje, kuri vykdė suderintą turto prievartavimo veiklą.
9 Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas) ir Apelativen spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis apeliacinis teismas) (toliau kartu – specializuoti baudžiamieji teismai) 2011 m. įsteigė Bulgarijos teisės aktų leidėjas. Iš pradžių šie specializuoti baudžiamieji teismai turėjo jurisdikciją nagrinėti tik organizuotų nusikalstamų grupuočių padarytas nusikalstamas veikas. Vėliau jų jurisdikcija buvo išplėsta apimant „nusikalstamas veikas, nukreiptas prieš [Bulgarijos] Respubliką“, ir nusikalstamas veikas, susijusias su asmenų, einančių aukšto lygio viešąsias pareigas, korupcija.
10 Pagal ZIDZSV specializuoti baudžiamieji teismai buvo panaikinti nuo 2022 m. liepos 28 d.
11 ZIDZSV numatyta, kad nuo tos dienos Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto teismas) ir Apelativen sad Sofia (Sofijos apeliacinis teismas) perima atitinkamai Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas) ir Apelativen spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis apeliacinis teismas) teises.
12 Iš ZIDZSV aiškinamojo rašto matyti, kad tokiais struktūriniais ir organizaciniais pakeitimais siekiama užtikrinti konstitucinį teismų nepriklausomumo principą ir piliečių konstitucinių teisių apsaugą, nes per dešimt savo veiklos metų specializuoti baudžiamieji teismai nepasiekė jiems pradžioje keltų tikslų, o dalykinės ir asmeninės specializacijos kriterijų, apibrėžiančių šių teismų jurisdikciją, sujungimas kėlė klausimų dėl šių teismų nepriklausomumo.
13 Pagal ZIDZSV pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų 50 punktą tokios bylos, kaip pagrindinė byla, kuriose parengiamasis teismo posėdis buvo surengtas iki ZIDZSV įsigaliojimo, turi būti užbaigtos šį posėdį surengusios teismo kolegijos, nepaisant to, kad specializuoti baudžiamieji teismai buvo panaikinti. Šiuo tikslu Bulgarijos teisės aktų leidėjas numatė perduoti šias bylas Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto teismas) ir Apelativen sad Sofia (Sofijos apeliacinis teismas), pakeisti jose dalyvaujančių prisiekusiųjų įgaliojimus, kad jie būtų laikomi tų teismų prisiekusiaisiais, ir į juos deleguoti specializuotų baudžiamųjų bylų teismų teisėjus, kurie nebuvo į juos perkelti.
14 Šiuo atveju Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto teismas) kolegija, kuri dabar turi jurisdikciją nagrinėti pagrindinę bylą, yra tokios pat sudėties kaip Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas) kolegija, kuri prieš panaikinant šį teismą turėjo jurisdikciją nagrinėti šią bylą.
15 Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, pirma, kad 2022 m. vasario 25 d., vykstant viešoms konsultacijoms dėl įstatymo projekto, kurio pagrindu priimtas ZIDZSV, OT advokatė, kaip nevyriausybinės organizacijos atstovė, viešai pasisakė už Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas) panaikinimą, motyvuodama tuo, kad šis specializuotas baudžiamasis teismas neleido užtikrinti teisingo bylos nagrinėjimo.
16 Tačiau net ir priėmus ZIDZSV, OT nepateikė jokio prašymo dėl nušalinimo. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat nemato priežasčių nusišalinti, nes mano, kad jis nėra subjektyviai šališkas pagrindinės bylos ar jos šalių atžvilgiu.
17 Vis dėlto toks viešas OT advokatės pareiškimas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, kelia teisėtą susirūpinimą dėl jo nepriklausomumo ir nešališkumo. Tas pats pasakytina apie motyvus, kuriuos Bulgarijos teisės aktų leidėjas nurodė siekdamas pateisinti specializuotų baudžiamųjų teismų panaikinimą, nes šiais motyvais kvestionuojamas ne tik kolegijos, kuri nagrinėjo OT baudžiamąją bylą, bet ir viso Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas) nepriklausomumas.
18 Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja dėl šių motyvų suderinamumo su Sąjungos teise.
19 Jis pažymi, kad iki ZIDZSV priėmimo buvo aišku, jog Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas) atitinka ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, SESV 267 straipsnio trečios pastraipos ir Chartijos 47 straipsnio antros pastraipos reikalavimus.
20 Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, Bulgarijos teisės aktų leidėjo motyvai, kuriais grindžiama išvada, kad specializuoti baudžiamieji teismai nėra nepriklausomi ir neapsaugo piliečių konstitucinių teisių, niekada nebuvo pagrįsti konkrečiais įrodymais, nors tokie motyvai turėjo būti tinkamai pagrįsti.
21 Galiausiai, trečia, šiam teismui kyla klausimas, ar, atsižvelgiant į Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas) panaikinimą pateisinusius motyvus, jis gali toliau nagrinėti tas bylas, o jeigu jis nenusišalina, kokių pasekmių tai turėtų jo priimtiems sprendimams.
22 Tokiomis aplinkybėmis Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar ESS 2 straipsnis, 6 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejami su [Chartijos] 47 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad tuo atveju, kai teismas yra panaikintas pagal [ZIDZSV], o teisėjai turi toliau nagrinėti [iki šio teismo panaikinimo] jiems paskirtas bylas, taip pat po šio panaikinimo toliau nagrinėti [šio teismo] bylas, kuriose jau įvyko parengiamieji posėdžiai, yra pažeidžiamas teismo nepriklausomumas, jei teismo panaikinimas pateisinamas tuo, kad taip užtikrinamas konstitucinis teismų nepriklausomumo ir piliečių konstitucinių teisių apsaugos principas, tačiau tinkamai nėra nurodyta, kokios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad [šis principas buvo pažeistas]?
2. Ar nurodytos Sąjungos teisės nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiamos nacionalinės nuostatos, pavyzdžiui, [ZIDZSV] nuostatos, pagal kurias dėl nurodytų priežasčių Bulgarijoje visiškai panaikinama nepriklausoma teisminė institucija Spetsializiran nakazatelen sad [Specializuotas baudžiamasis teismas] ir šio teismo teisėjai (įskaitant jo kolegijos, nagrinėjančios konkrečią baudžiamąją bylą, teisėją) perkeliami į kitus teismus, tačiau įpareigojami toliau nagrinėti panaikintame teisme jų jau pradėtas ir dar nebaigtas nagrinėti bylas?
3. Jei atsakymas būtų teigiamas, kokių procesinių veiksmų – atsižvelgiant ir į Sąjungos teisės viršenybę – turėtų imtis ką tik panaikinto teismo teisėjai, spręsdami ką tik panaikinto teismo bylas (kurias jie privalo baigti nagrinėti pagal įstatymą), taip pat atsižvelgiant į jų pareigą bylą išnagrinėti atidžiai, ar jie turėtų nusišalinti nuo šių bylų nagrinėjimo? Kokių pasekmių tai turėtų panaikinto teismo procesiniams sprendimams bylose, kurias reikia baigti nagrinėti, ir galutiniams sprendimams šiose bylose?“
Dėl Teisingumo Teismo kompetencijos
23 Lenkijos vyriausybė iš esmės teigia, kad valstybių narių teismų sistemos organizavimo problematika, kaip antai nurodyta pateiktuose klausimuose, priklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai ir nepatenka į materialinę Sąjungos teisės taikymo sritį.
24 Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad nors valstybių narių teisingumo sistemos organizavimas iš tiesų priklauso jų kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją valstybės narės privalo laikytis iš Sąjungos teisės joms kylančių įpareigojimų (2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimas A. K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas), C‑585/18, C‑624/18 ir C‑625/18, EU:C:2019:982, 75 punktas ir 2024 m. sausio 9 d. Sprendimo G. ir kt. (Lenkijos bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimas), C‑181/21 ir C‑269/21, EU:C:2024:1, 57 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
25 Be to, iš prejudicinių klausimų formuluotės aiškiai matyti, kad jie susiję ne su Bulgarijos, o su Sąjungos teisės nuostatų aiškinimu.
26 Vadinasi, Teisingumo Teismas turi jurisdikciją spręsti dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą.
Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo
27 Lenkijos vyriausybė mano, kad pagrindinė byla visiškai nesusijusi su Sąjungos teise, todėl prejudicinius klausimus reikia pripažinti nepriimtinais.
28 Europos Komisija taip pat mano, kad šie klausimai yra nepriimtini, nes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo abejonės yra hipotetinės, kadangi jis nenurodo jokios subjektyvios nusišalinimo priežasties, o pagrindinės bylos šalys neginčija jo objektyvaus nešališkumo. Be to, minėti klausimai neturi reikšmės priimant sprendimą pagrindinėje byloje, nes ZIDSZV atlikti struktūriniai ir organizaciniai pokyčiai susiję tik su Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas), o ne su prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiu teismu.
29 Remiantis suformuota jurisprudencija, tik pagrindinę bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, turintis prisiimti atsakomybę dėl būsimo teismo sprendimo, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, privalo įvertinti tiek prejudicinio sprendimo reikalingumą, kad būtų galima priimti sprendimą, tiek Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Darytina išvada kad nacionalinių teismų pateiktiems klausimams taikoma svarbos prezumpcija ir kad Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl šių klausimų, tik jeigu akivaizdu, kad prašomas išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinas tam, kad naudingai atsakytų į tuos klausimus (žr., be kita ko, 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 64 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
30 Kaip matyti iš pačios SESV 267 straipsnio formuluotės, prašymas priimti prejudicinį sprendimą turi būti „reikalingas“, kad jį pateikęs teismas galėtų „priimti sprendimą“ savo nagrinėjamoje byloje (2020 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Openbaar Ministerie (Dokumentų klastojimas), C‑510/19, EU:C:2020:953, 27 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
31 Teisingumo Teismas yra minėjęs, kad iš SESV 267 straipsnio formuluotės ir jo struktūros matyti, jog prejudicinio sprendimo priėmimo procedūra, be kita ko, grindžiama prielaida, kad nacionaliniuose teismuose iš tiesų nagrinėjama byla, kurioje jie turi priimti sprendimą, galimai atsižvelgdami į prejudicinį sprendimą. Taigi pagal šią procedūrą tos bylos ir Sąjungos teisės nuostatų, kurias prašoma išaiškinti, ryšys turi būti toks, kad šis išaiškinimas atitiktų objektyvų sprendimo, kurį turi priimti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, priėmimo poreikį (2024 m. sausio 9 d. Sprendimo G ir kt. (Lenkijos bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimas), C‑181/21 ir C‑269/21, EU:C:2024:1, 64 ir 65 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).
32 Šiuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar ESS 2 straipsnis, 6 straipsnio 1 bei 3 dalys ir 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejami su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama teismo, kurį valstybė narė panaikino siekdama išsaugoti konstitucinį teismų nepriklausomumo ir piliečių konstitucinių teisių apsaugos principą, nariams kaip teismo, kuris pakeitė panaikintą teismą, nariams toliau nagrinėti tam tikras bylas, kurias jie nagrinėjo kaip to panaikinto teismo nariai.
33 Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvų matyti, kad prejudiciniai klausimai konkrečiau susiję su teisėjų nepriklausomumo principo, įtvirtinto pirmesniame punkte minėtose Sąjungos teisės nuostatose, išaiškinimu.
34 Reikia priminti, kad nors jurisdikcijos paskirstymui ar reorganizavimui valstybėje narėje iš esmės taikoma ESS 4 straipsnio 2 dalyje garantuojama valstybių narių laisvė, taip yra visų pirma tik su sąlyga, kad tokiu paskirstymu ar reorganizavimu nepažeidžiama teisinės valstybės vertybė, įtvirtinta ESS 2 straipsnyje, ir šios srities reikalavimai, kylantys iš ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, įskaitant reikalavimus, susijusius su teismų, kuriems pavesta aiškinti ir taikyti Sąjungos teisę, nepriklausomumu, nešališkumu ir įsteigimu pagal įstatymą (2023 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija / Lenkija (Teisėjų nepriklausomumas ir privatus gyvenimas), C‑204/21, EU:C:2023:442, 263 punktas).
35 Iš ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos kylantis teismų nepriklausomumo reikalavimas apima du aspektus. Pirmasis, išorinis, aspektas suponuoja, kad atitinkama institucija funkcijas vykdo visiškai nepriklausomai, jos nesaisto jokie hierarchijos ar pavaldumo ryšiai, ji negauna jokių nurodymų ar įpareigojimų, nes taip ji apsaugoma nuo išorės įtakos ar spaudimo, kurie gali kelti grėsmę jos narių sprendimų priėmimo laisvei ir paveikti jų sprendimus. Antrasis, vidinis, aspektas susijęs su nešališkumo sąvoka ir pagal jį reikalaujama vienodai atsiriboti nuo bylos šalių ir jų atitinkamų interesų, susijusių su nagrinėjamos bylos dalyku. Pagal pastarąjį aspektą reikalaujama objektyvumo ir kad nebūtų jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, išskyrus siekį, kad ginčas būtų išspręstas griežtai laikantis teisės normų (2022 m. vasario 22 d. Sprendimo RS (Konstitucinio Teismo sprendimų padariniai), C‑430/21, EU:C:2022:99, 41 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
36 Šis teisėjų nepriklausomumo reikalavimas reiškia, kad teisėjų perkėlimo be jų sutikimo tvarka turi, be kita ko, užtikrinti, kad dėl tiesioginių ar netiesioginių išorės veiksmų nekiltų pavojus jų nepriklausomumui. Taigi svarbu, kad tokių priemonių būtų imamasi tik dėl teisėtų priežasčių, visų pirma susijusių su gerą teisingumo vykdymą leidžiančiu užtikrinti turimų išteklių paskirstymu (šiuo klausimu žr. 2021 m. spalio 6 d. Sprendimą W.Ż. (Aukščiausiojo Teismo Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija – Skyrimas), C‑487/19, EU:C:2021:798, 117 ir 118 punktai).
37 Šiuo atveju Bulgarijos teisės aktų leidėjas nusprendė panaikinti Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas) dėl būtinybės užtikrinti gerą teisingumo vykdymą, tačiau jis neatėmė iš šio teismo narių individualaus nepriklausomumo.
38 Viena vertus, iš ZIDZSV aiškinamojo rašto, nurodyto nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 15 punkte, matyti, kad Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas) buvo sutelktos labai jautrios bylos, ir tai galėjo turėti įtakos jo efektyvumui ir daryti jam nereikalingą spaudimą. Kita vertus, iš reikšmingų Bulgarijos teisės nuostatų matyti, kad tą teismą sudarančius teisėjus Bulgarijos teisės aktų leidėjas laikė pakankamai nepriklausomais ir nešališkais, galinčiais Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto teismas) toliau nagrinėti bylas, kuriose Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas) buvo surengtas parengiamasis posėdis.
39 Be to, kaip pažymėta šio sprendimo 16 punkte, pagrindinės bylos šalys neginčijo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nepriklausomumo ar nešališkumo, o ir pačiam tam teismui nekyla jokių abejonių dėl savo subjektyvaus nešališkumo.
40 Šiomis aplinkybėmis, nors tiesa, kad kiekvienas teismas privalo patikrinti, ar jis yra pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kaip tai suprantama visų pirma pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, kai dėl to kyla didelių abejonių (2024 m. sausio 9 d. Sprendimo G. ir kt. (Lenkijos bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimas), C‑181/21 ir C‑269/21, EU:C:2024:1, 68 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija), vis dėlto iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą negalima suprasti priežasčių, dėl kurių šiuo atveju galėtų kilti tokių abejonių.
41 Taigi, Sąjungos teisės nuostatų, iš kurių kyla reikalavimai, susiję su teismų, turinčių aiškinti ir taikyti Sąjungos teisę, nepriklausomumu ir nešališkumu, aiškinimas neatrodo būtinas siekiant priimti sprendimą pagrindinėje byloje.
42 Vadinasi, prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto teismas, Bulgarija) 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtinas.
Parašai.