Byla T‑25/04

González y Díez, SA

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Valstybės pagalba – Pagalba, skirta padengti išimtines restruktūrizavimo sąnaudas – Ankstesnio sprendimo atšaukimas – EAPB sutarties galiojimo pabaiga – Komisijos kompetencija – Bendrijos teisinės sistemos tęstinumas – Esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimo nebuvimas – Teisėtų lūkesčių apsauga – Akivaizdi vertinimo klaida“

Sprendimo santrauka

1.      Valstybių teikiama pagalba – Pagalba, kuriai „ratione materiae“ ir „ratione temporis“ taikoma EAPB sutarties teisinė sistema – EAPB sutarties galiojimo pabaiga – Komisijos, veikiančios pagal EB 88 straipsnio 2 dalį, kontrolės išlaikymas

(EB 88 straipsnio 2 dalis)

2.      Institucijų aktai – Galiojimas laiko atžvilgiu – Procedūrinės normos – Materialinės normos – Atskyrimas – Materialinės normos taikymas atgaline data – Sąlygos

(Tarybos reglamentas Nr. 1407/2002; Komisijos pranešimas 2002/C 152/03)

3.      Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių pasekmių – Komisijos sprendimas užbaigti formalią valstybės pagalbos tyrimo procedūrą, numatytą EB 88 straipsnio 2 dalyje

(EB 88 straipsnio 2 dalis ir EB 230 straipsnis)

4.      Institucijų aktai – Panaikinimas – Neteisėti aktai – Komisijos sprendimas valstybės pagalbos srityje – Sąlygos

(Tarybos reglamento Nr. 659/1999 9 straipsnis)

5.      Valstybių teikiama pagalba – Komisijos leista valstybės pagalba – Pagalbos gavėjo netinkamas pagalbos naudojimas – Sprendimas, konstatuojantis dalies leistos pagalbos neteisėtą suteikimą – Panaikinimas – Naujos formalios tyrimo procedūros pradėjimas

(EB 88 straipsnio 2 dalis)

6.      Valstybių teikiama pagalba – Komisijos sprendimas pradėti formalią valstybės pagalbos tyrimo procedūrą – Suinteresuotųjų asmenų teisėtų lūkesčių apsauga Komisijos kaltinimų, susijusių su nagrinėjamomis pagalbos priemonėmis, atžvilgiu

(EB 88 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 6 straipsnis)

1.      Nors EAPB sutarties teisinio reglamentavimo srities perėmimas EB sutartimi nuo 2002 m. liepos 24 d. lėmė teisinių pagrindų, procedūrų ir taikytinų materialinių normų pasikeitimus, vis dėlto EAPB sutartis turi reikšmės Bendrijos teisinės sistemos ir jos tikslų vientisumui bei tęstinumui. Šiuo atžvilgiu laisvos konkurencijos sistemos, kurioje yra užtikrinamos normalios konkurencijos sąlygos ir kurios pagrindas yra normos valstybės pagalbos srityje, sukūrimas ir išlaikymas yra vienas iš pagrindinių tiek EB sutarties, tiek EAPB sutarties tikslų. Todėl, net jei EAPB sutarties ir EB sutarties normos, reglamentuojančios valstybės pagalbą, šiek tiek skiriasi, pagalbos, suteiktos pagal EAPB sutartį, sąvoka atitinka pagalbos sąvoką EB 87 ir EB 88 straipsnių prasme. Taigi neiškraipytos konkurencijos tikslo siekimas pirmiausia bendrosios rinkos anglies ir plieno sektoriuose nenutrūko pasibaigus EAPB sutarties galiojimui, nes to paties tikslo siekia ir EB sutartis.

Bendrijos teisinės sistemos ir tikslų, kurie yra esminiai, kad ji veiktų, tęstinumas reikalauja, kad Europos Bendrija, kaip Europos anglies ir plieno bendrijos teisių perėmėja, situacijų, susiklosčiusių galiojant EAPB sutarčiai, atžvilgiu savo procedūrose užtikrintų ir valstybių narių, ir asmenų teisių bei pareigų, eo tempore kilusių iš EAPB sutarties ir ją taikant priimtų normų, laikymąsi. Šis reikalavimas visų pirma taikomas, kai dėl taisyklių valstybės pagalbos srityje nesilaikymo iškraipyta konkurencija gali daryti poveikį pasibaigus EAPB sutarties galiojimui ir jau galiojant EB sutarčiai.

Iš to matyti, kad EB 88 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama kaip leidžianti Komisijai po 2002 m. liepos 24 d. kontroliuoti valstybės pagalbos, suteiktos EAPB sutarties taikymo srityje, suderinamumą su bendrąja rinka ratione materiae ir ratione temporis bei tai, kaip valstybės narės taiko pagal EAPB sutartį priimtus sprendimus leisti valstybės pagalbą situacijoms, susiklosčiusioms prieš pasibaigiant šios sutarties galiojimui.

(žr. 55–57 punktus)

2.      Nors procesinės normos iš esmės yra taikomos visiems jų įsigaliojimo metu nagrinėjamiems ginčams, taip nėra materialinių normų atveju. Iš tikrųjų siekiant užtikrinti teisinio saugumo principo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo laikymąsi, materialinės normos turi būti aiškinamos taip, kad jos taikomos iki jų įsigaliojimo susiklosčiusioms situacijoms, tik jeigu iš šių normų turinio, tikslų ar struktūros aiškiai matyti, kad joms turi būti pripažintas toks poveikis.

Todėl Bendrijos teisinės sistemos tęstinumas ir su teisinio saugumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principais susiję reikalavimai numato pagal EAPB sutartį priimtų materialinių nuostatų taikymą faktinėms aplinkybėms, patenkančioms į šios sutarties taikymo sritį ratione materiae ir ratione temporis. Aplinkybė, kad pasibaigus EAPB sutarties galiojimui nagrinėjami teisės aktai nebegalioja nuo to momento, kai buvo įvertinta faktinė situacija, nepakeičia šio teiginio, nes šis vertinimas susijęs su teisiniu faktu, galutinai įvykusiu tada, kai buvo taikomos pagal EAPB sutartį priimtos materialinės nuostatos.

Šioje situacijoje Reglamentas Nr. 1407/2002 dėl valstybės paramos anglies pramonei negali būti taikomas juridiniams faktams, galutinai įvykusiems iki EAPB sutarties galiojimo termino pabaigos. Iš tikrųjų iš minėto reglamento 14 straipsnio teksto aiškiai matyti, kad šis reglamentas taikomas situacijoms, susiklosčiusioms anksčiausiai nuo 2002 m. liepos 24 dienos. Taigi Komisija Pranešimo dėl tam tikrų su konkurencija susijusių aspektų pasibaigus EAPB sutarties galiojimui 47 punkte nepagrįstai nurodė, kad iki 2002 m. liepos 23 d. be jos išankstinio leidimo suteiktai valstybės pagalbai taikomos Reglamento Nr. 1407/2002 nuostatos.

(žr. 58–59, 67–68 punktus)

3.      Komisijos priimtas galutinis sprendimas užbaigiant formalią tyrimo procedūrą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį pagal EB 230 straipsnį. Toks sprendimas iš tikrųjų turi privalomų teisinių pasekmių, galinčių paveikti suinteresuotųjų šalių interesus, nes juo užbaigiama nagrinėjama procedūra ir galutinai nusprendžiama dėl nagrinėtų priemonių atitikties taisyklėms, taikomoms valstybės pagalbai. Taigi suinteresuotosios šalys visada gali pareikšti ieškinį dėl galutinio sprendimo, kuriuo užbaigiama formali tyrimo procedūra ir, pareikšdamos ieškinį, turi turėti galimybę ginčyti įvairias aplinkybes, kuriomis grindžiama galutinė Komisijos užimta pozicija.

Ši galimybė nepriklauso nuo to, ar sprendimas pradėti formalią tyrimo procedūrą turi teisinių pasekmių, dėl kurių galima būtų pareikšti ieškinį dėl panaikinimo. Iš tikrųjų galimybė ginčyti sprendimą pradėti formalią tyrimo procedūrą negali susiaurinti suinteresuotųjų šalių procesinių teisių neleidžiant joms ginčyti galutinio sprendimo ir savo ieškinyje remtis trūkumais, susijusiais su visais procedūros, kurioje buvo priimtas šis sprendimas, etapais.

(žr. 91–92 punktus)

4.      Iš Reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias (EB 88) straipsnio taikymo taisykles, 9 straipsnio turinio matyti, kad šioje nuostatoje numatyta procedūra taikoma tik teigiamų sprendimų valstybės pagalbos srityje, priimtų pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 ar 3 dalis arba 7 straipsnio 2, 3 ar 4 dalis, remiantis procedūros metu pateikta klaidinga informacija, panaikinimui. Ji nėra taikoma neigiamiems sprendimams, konstatuojantiems neteisėtą leistos pagalbos suteikimą arba pagalbos nesuderinamumą su bendrąja rinka.

Todėl Komisijos galimybė atšaukti sprendimą dėl valstybės pagalbos nėra apribota tik Reglamento Nr. 659/1999 9 straipsnyje numatyta situacija. Iš tikrųjų ši nuostata yra tik speciali bendrojo teisės principo, pagal kurį leidžiama atgaline data atšaukti neteisėtą administracinį aktą, sukūrusį subjektyvias teises, jeigu nagrinėjamas administracinis aktas buvo priimtas remiantis suinteresuotojo asmens pateikta klaidinga ar neišsamia informacija, išraiška. Galimybė atgaline data atšaukti neteisėtą administracinį aktą, sukūrusį subjektyvias teises, nėra apribota tik šia viena situacija, nes taip atšaukti galima visada, jei aktą išleidusi institucija laikosi sąlygų, susijusių su protingo termino laikymusi, ir nepažeidžia akto adresato, kuris galėjo tikėti akto teisėtumu, teisėtų lūkesčių.

(žr. 96–97 punktus)

5.      Kai Komisijos sprendimas konstatuoja dalies leistos pagalbos neteisėtą suteikimą, likusiai nagrinėjamos pagalbos daliai, kuri nebuvo pripažinta suteikta neteisėtai, yra taikomas sprendimas leisti šią pagalbą, o taip pat ir teisėto jos suteikimo prezumpcija.

Tačiau Komisijos tyrimas per naują formalią procedūrą, pradėtą norint atšaukti savo ankstesnį sprendimą, konstatuojantį neteisėtą dalies pagalbos suteikimą ir priimti naują sprendimą šiuo klausimu, turi būti atliekamas dėl visų pagalbos sumų, dėl kurių buvo atliekamas pirmasis tyrimas procedūroje, pasibaigusioje šio ankstesnio sprendimo priėmimu.

Todėl ieškovas negali remtis teisėtais lūkesčiais dėl to, kad pagalbos sumos, kurios ankstesniame sprendime nebuvo laikomos suteiktomis neteisėtai, negalėjo būti Komisijos nagrinėjamos per naują formalią procedūrą.

(žr. 119–121 punktus)

6.      Pagal Reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias (EB 88) straipsnio taikymo taisykles, 6 straipsnį sprendimas pradėti formalią valstybės pagalbos tyrimo procedūrą turi sudaryti sąlygas suinteresuotosioms šalims dalyvauti formalioje procedūroje, per kurią jos galėtų pateikti savo argumentus. Dėl to pakanka, kad šalys žinotų argumentus, leidusius Komisijai preliminariai nuspręsti, kad nagrinėjama priemonė yra su bendrąja rinka nesuderinama pagalba.

Iš tikrųjų Komisija valstybės pagalbos tyrimo procedūroje turi atsižvelgti į teisėtus lūkesčius, kuriuos galėjo sukelti sprendime pradėti tyrimo procedūrą esanti informacija, ir teisėtus lūkesčius dėl to, kad ji negrįs galutinio sprendimo aplinkybių, kurių suinteresuotosios šalys, atsižvelgdamos į šią informaciją, negalėjo manyti privalančios jai pateikti, nenurodymu.

(žr. 124–125 punktus)