Language of document : ECLI:EU:T:2016:29

BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2016 m. sausio 27 d.

Byla T‑782/14 P

DF

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Darbo užmokestis – Delegavimas tarnybos interesais – Ekspatriacijos išmoka – Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta sąlyga – Nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimas“

Dalykas:      Apeliacinis skundas dėl 2014 m. spalio 1 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (trečioji kolegija) sprendimo DF / Komisija (F‑91/13, Rink. VT, EU:F:2014:228) panaikinimo.

Sprendimas:      Atmesti apeliacinį skundą. DF padengia savo ir Europos Komisijos šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimas – Sąlygos – Akivaizdus mokėjimo nepagrįstumas – Kriterijai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Darbo užmokestis – Ekspatriacijos išmoka – Skyrimo sąlygos – Nuolatinės gyvenamosios vietos nebuvimas arba pagrindinės profesinės veiklos nevykdymas paskyrimo vietoje iki tarnybos pradžios

(Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies b punktas)

3.      Pareigūnų ieškiniai – Prašymas, kaip jis suprantamas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį – Kreipimasis į nepavaldžią administraciją be nagrinėjamo sprendimo priėmimo teisinio pagrindo

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalis)

4.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisinis saugumas – Sąjungos teisės normos – Aiškumo ir tikslumo reikalavimai

5.      Pareigūnai – Nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimas – Pasekmės tretiesiems asmenims, kurie galėjo gauti naudos iš neteisėtai sumokėtų sumų – Privatinės teisės klausimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnis)

6.      Europos Sąjungos privilegijos ir imunitetai – Sąjungos pareigūnai ir tarnautojai – Nacionalinės teisės taikymas privataus gyvenimo teisiniams santykiams

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 23 straipsnio pirma pastraipa)

1.      Kalbant apie nepagrįstai sumokėtų sumų sugrąžinimo sąlygas, nagrinėjant klausimą, ar mokėjimo, kaip jis suprantamas pagal Pareigūnų tarnautojų nuostatų 85 straipsnio pirmą pastraipą, neteisėtumas yra toks akivaizdus, kad pareigūnas negalėjo to nežinoti, reikia atsižvelgti į du dalykus, t. y. pirma, į taikytinų nuostatų aiškumą ir, antra, pareigūno patirtį.

Šiuo klausimu sąvoka „tiek akivaizdus“ reiškia ne tai, kad nepagrįstai sumas gavęs pareigūnas visai neprivalo dėti pastangų aiškintis ar tikrinti situacijos, o tai, jog šis susigrąžinimas privalomas dėl to, kad kalbama apie klaidą, kurios įprastai rūpestingas pareigūnas, kuris laikomas žinančiu jo atlyginimą reglamentuojančias nuostatas, negalėjo nepastebėti.

Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti Sąjungos teismas, siekdamas įvertinti atitinkamo pareigūno gebėjimą atlikti reikalingus patikrinimus, yra susiję su šio atsakomybės lygiu, pareigų lygiu ir tarnybos stažu, nagrinėjamos išmokos skyrimo sąlygas nustatančių nuostatų aiškumo laipsniu ir svarbiais jo asmeninės arba šeiminės situacijos pasikeitimais, jeigu ginčijamos sumos sumokėjimas yra siejamas su administracijos atliekamu tokios situacijos vertinimu.

Be to, nebūtina, kad suinteresuotasis pareigūnas, vykdydamas jam taikomą rūpestingumo pareigą, galėtų tiksliai nustatyti administracijos padarytos klaidos apimtį. Šiuo atžvilgiu pakanka to, jog jis abejoja dėl atitinkamų mokėjimų pagrįstumo, kad privalėtų kreiptis į administraciją, o ši atliktų reikalingus patikrinimus.

(žr. 25–28 punktus)

Nuoroda:

Bendrojo Teismo praktika: 2005 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Thommes / Komisija, T‑195/03, Rink. VT, EU:T:2005:344, 123 ir 124 punktai ir juose nurodyta teismo praktika; 2007 m. gegužės 16 d. Sprendimo F / Komisija, T‑324/04, Rink. VT, EU:T:2007:140, 145 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

2.      Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies b punkto formuluotė leidžia įprastai rūpestingam pareigūnui suprasti jos esmę ir padaryti išvadą, kad šioje nuostatoje nurodytas dešimties metų laikotarpis baigiasi įsidarbinimo institucijoje, kurioje jis dabar dirba, pradžios dieną, juo labiau kad šią nuostatą jau seniai nuosekliai ir vienodai išaiškino Sąjungos teismas.

Bet kuriuo atveju ši nuostata yra aiški ir tiksli, be to, leidžia lengvai suprasti, kad numatant nagrinėjamą dešimties metų referencinį laikotarpį siekiama tik nustatyti, kokiomis sąlygomis, kai tarnybą pradeda pareigūnas, valstybės, kurios teritorijoje yra jo darbo vieta, pilietis, jam gali būti skiriama ekspatriacijos išmoka.

To, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnyje nereglamentuojama specifinė situacija, kaip antai susijusi su pareigūno teise į ekspatriacijos išmoką delegavimo į šalį, kurios pilietis jis yra, atveju, negalima laikyti teisinio saugumo principo pažeidimu, nes šioje nuostatoje bendrai ir abstrakčiai nustatyti kriterijai, kuriais remiantis ši išmoka gali būti skiriama kiekvienu atskiru atveju.

(žr. 30, 47 ir 48 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2005 m. liepos 14 d. Nutarties Gouvras / Komisija, C‑420/04 P, Rink., EU:C:2005:482, 57 ir 60 punktai.

Bendrojo Teismo praktika: 1993 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Magdalena Fernández / Komisija, T‑90/92, Rink., EU:T:1993:78, 32 punktas.

3.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalyje be apribojimų nustatyta, kad bet kuris Pareigūnų tarnybos nuostatuose nurodytas asmuo gali paduoti prašymą paskyrimų tarnybai, kad ši priimtų dėl jo sprendimą. Šiai teisei įgyvendinti nenustatyta sąlyga, kad būtų teisinis pagrindas, kuris leistų administracijai priimti prašomą sprendimą, ir nekliudo tai, kad administracija neturi diskrecijos jį priimti.

(žr. 41 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1980 m. spalio 16 d. Sprendimo Hochstrass / Teisingumo Teismas, 147/79, Rink, EU:C:1980:238, 2–4 punktai.

4.      Teisinio saugumo principas yra vienas pagrindinių Sąjungos teisės principų, kuriuo pirmiausia reikalaujama, kad teisės aktai būtų aiškūs ir tikslūs, kad teisės subjektai galėtų aiškiai žinoti savo teises ir pareigas ir atitinkamai jomis remtis.

(žr. 45 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2005 m. balandžio 14 d. Sprendimo Belgija / Komisija, C‑110/03, Rink, EU:C:2005:223, 30 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

5.      Jeigu įvykdomos Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnio pirmoje pastraipoje numatytos nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimo sąlygos, institucija, kurioje dirbama, turi pareigą susigrąžinti iš Sąjungos nepagrįstai gautas sumas, nes šioje nuostatoje nenumatytos jokios išimtys šiuo klausimu.

Be to, iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnio formuluotės aiškiai matyti, kad jis susijęs tik su pareigūno, gavusio neteisėtus mokėjimus, ir jo darbo institucijos finansiniais santykiais. Taip pat šioje nuostatoje neatsižvelgiama į galimas susigrąžinimo pasekmes pareigūnui kitų asmenų, galėjusių tiesiogiai arba netiesiogiai gauti naudos iš neteisėtai sumokėtų sumų, kurias susigrąžino institucija, kur dirbama, atžvilgiu, nes šie klausimai priskiriami prie privatinės teisės.

(žr. 53 ir 54 punktus)

6.      Išlaikymo išmokos mokėjimas priskiriamas prie buvusių sutuoktinių privačių teisinių santykių. Dėl šios rūšies santykių, visų pirma dėl privačių įsipareigojimų laikymosi, pažymėtina, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 23 straipsnio pirmą pastraipą Sąjungos pareigūnams, kaip bet kuriems fiziniams asmenims, taikoma nacionalinė teisė.

(žr. 55 punktą)

Nuoroda:

Bendrojo Teismo praktika: 2006 m. gegužės 17 d. Sprendimo Kallianos /Komisija, T‑93/04, Rink. VT, EU:T:2006:130, 49 punktas.