Byla T-164/12 R
Alstom
prieš
Europos Komisiją
„Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Konkurencija – Komisijos sprendimas perduoti dokumentus nacionaliniam teismui – Konfidencialumas – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – Fumus boni juris – Skuba – Interesų palyginimas“
Santrauka – 2012 m. lapkričio 29 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis
1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Taikymo sąlygos – „Fumus boni juris“ – Skuba – Rimta ir nepataisoma žala – Kumuliacinis pobūdis – Visų nagrinėjamų interesų palyginimas – Nagrinėjimo eiliškumas ir tikrinimo būdas – Laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo diskrecija
(SESV 256 straipsnio 1 dalis, SESV 278 ir 279 straipsniai; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalis)
2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Taikymo sąlygos – Visų nagrinėjamų interesų palyginimas – Komisijos sprendimas perduoti nacionaliniam teismui konfidencialius dokumentus
(SESV 278 straipsnis)
3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Taikymo sąlygos – Skuba – Rimta ir nepataisoma žala – Komisijos sprendimas perduoti nacionaliniam teismui konfidencialius dokumentus – Pavojus, kad bus pažeista teisė į veiksmingą teisminę gynybą
(SESV 278 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis)
4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Taikymo sąlygos – „Fumus boni juris“ – Pagrindinio ieškinio pagrindų „prima facie“ nagrinėjimas – Ieškinys dėl Komisijos sprendimo perduoti nacionaliniam teismui konfidencialius dokumentus – Pagrindas, susijęs su nacionalinio teismo suteikiamų garantijų tinkamumu – Pagrindas, kuris iš pirmo žvilgsnio neatrodo nepagrįstas
(SESV 278 ir 339 straipsniai)
1. Žr. nutarties tekstą.
(žr. 24–27 punktus)
2. Visų turimų skirtingų interesų palyginimas reiškia, kad laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi nuspręsti, ar laikinąsias apsaugos priemones taikyti prašančios šalies interesas, kad tokios priemonės būtų taikomos, yra svarbesnis už interesą nedelsiant taikyti ginčijamą aktą, ir konkrečiai išnagrinėti, ar bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui panaikinus tokį aktą pasikeistų padėtis, kuri susidarė dėl neatidėliotino jo taikymo, ir, atvirkščiai, ar to akto vykdymo sustabdymas galėtų sudaryti kliūčių jo veikimui, jei pagrindinis ieškinys būtų atmestas. Šiomis aplinkybėmis laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas gali nuspręsti, kad reikia atsižvelgti ir į trečiųjų asmenų interesus.
Procedūros dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti visišką būsimo sprendimo dėl esmės veiksmingumą. Vadinasi, ši procedūra yra tik papildoma pagrindinės procedūros, kurios dalis ji yra, atžvilgiu, todėl laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo priimtas sprendimas turi būti laikinas ta prasme, kad jis negali lemti būsimo sprendimo dėl esmės turinio nei, panaikindamas jo veiksmingumą, padaryti jo beprasmio. Neišvengiamai darytina išvada, kad neturi būti saugomas procedūros dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šalies ginamas interesas, jei šalis laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo prašo priimti sprendimą, kuris, užuot buvęs laikinojo pobūdžio, lemia būsimo sprendimo dėl esmės turinį ir, panaikindamas jo veiksmingumą, padaro jį beprasmį.
Tas pats pasakytina apie laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo nagrinėjamą ginčą dėl institucijos dokumentų, kuriuose yra profesinių paslapčių, kurias ši institucija sužinojo nagrinėdama konkurencijos bylą, perdavimo nacionaliniam teismui, kai perduoti tokius dokumentus prašyta vykstant bylos nagrinėjimui. Tačiau jei prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų atmestas ir todėl dokumentai būtų perduoti nacionaliniam teismui, pastarasis teismas galėtų priimti sprendimą anksčiau nei tai padarytų Sąjungos teismas pagrindinėje byloje. Taigi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimas lemtų būsimą sprendimą dėl esmės, t. y. ieškinys dėl panaikinimo būtų atmestas.
Todėl tokiu atveju reikia sustabdyti sprendimo perduoti minėtus dokumentus vykdymą ir palyginti Sąjungos konkurencijos taisyklių veiksmingą taikymą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros pagalbinį pobūdį.
(žr. 29–31, 36, 37, 39, 42 punktus)
3. Prašymą pateikusios šalies interesą reikia apsaugoti skubiai, jei atmetus jos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ji patirtų rimtą ir nepataisomą žalą. Tas pats pasakytina apie laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo nagrinėjamą ginčą dėl institucijos dokumentų, kuriuose yra profesinių paslapčių, kurias ši institucija sužinojo nagrinėdama konkurencijos bylą, perdavimo nacionaliniam teismui, kai perduoti tokius dokumentus prašyta vykstant bylos nagrinėjimui.
Iš tikrųjų jei, pirma, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų atmestas ir dokumentai būtų perduoti ir, antra, nacionalinis teismas priimtų sprendimą anksčiau nei Sąjungos teismas priims sprendimą dėl ieškinio pagrindinėje byloje dėl galimo neteisėto informacijos perdavimo, suinteresuotosios šalies turima teisė į veiksmingą teisminę gynybą netektų prasmės.
Todėl kadangi pagrindinė teisė į veiksmingą teisminę gynybą, įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje, gali būti rimtai ir nepataisomai pažeista, išnagrinėjus, ar yra tenkinama fumus boni juris sąlyga, būtina skubiai taikyti prašomą vykdymo sustabdymą.
(žr. 37, 45, 47, 49 punktus)
4. Per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrą sąlyga dėl fumus boni juris yra įvykdyta, kai bent vienas iš šalies, prašančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytų pagrindų pagrindiniam ieškiniui pagrįsti iš pirmo žvilgsnio atrodo reikšmingas ir bet kuriuo atveju neatrodo nepagrįstas dėl to, kad susijęs su kilusiais sudėtingais teisės klausimais, kurių išspręsti iš karto neįmanoma ir kuriuos reikia išsamiai ištirti, tačiau to negali padaryti laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas ir jie turi būti išnagrinėti per procesą pagrindinėje byloje, arba kai iš šalių diskusijų matyti, kad egzistuoja didelis teisinis prieštaravimas, kurio negalima iš karto išspręsti.
Nagrinėjant prašymą sustabdyti Komisijos sprendimo perduoti nacionaliniam teismui dokumentus, kuriuose yra profesinių paslapčių, vykdymą iš pirmo žvilgsnio egzistuoja fumus boni juris, kiek tai susiję su argumentais, kuriais keliami nauji teisės klausimai, susiję su nacionalinio teismo apsaugant perduodamos informacijos konfidencialumą suteiktų garantijų lygiu, kurių negalima laikyti nereikšmingais ir kuriuos reikia išsamiai išnagrinėti per pagrindinį procesą.
Negalima atmesti galimybės, kad pagrindinę bylą iš esmės nagrinėsiančiam teismui teks priimti sprendimą dėl kontrolės, kurią Komisija turi vykdyti, kad įsitikintų, jog konfidenciali informacija perduodama tik tada, kai nacionalinis teismas suteikia konkrečių garantijų, kad gali ir nori apsaugoti šios informacijos konfidencialumą, apimties. Kitaip tariant, bylą iš esmės nagrinėsiančiam teismui gali tekti kelti klausimą, ar atsargumo priemonės, kurių šiuo atveju Komisija ėmėsi, kad įvykdytų savo pareigą pagal SESV 339 straipsnį, pakankamos, ar ji turėjo atlikti nacionalinio teismo pasiūlyto mechanizmo išsamesnį tyrimą tam, kad apsaugotų prašomos informacijos konfidencialumą. Be to, net jei šios atsargumo priemonės būtų pripažintos iš esmės tinkamos šiai pareigai įvykdyti, gali būti, kad net jei Komisija imsis visų būtinų atsargumo priemonių, tam tikrais atvejais trečiųjų asmenų apsauga nebus visiškai užtikrinta. Tokiais išimtiniais atvejais Komisija gali atsisakyti išsiųsti dokumentus nacionalinėms teisminėms institucijoms.
(žr. 50, 58, 59, 61 punktus)