Byla T‑84/08

Intesa Sanpaolo SpA

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinio Bendrijos prekių ženklo COMIT paraiška – Ankstesnis vaizdinis nacionalinis prekių ženklas „Comet“ – Santykinis atmetimo pagrindas – Galimybė supainioti – Žymenų panašumas – Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas) – Reglamento Nr. 216/96 8 straipsnio 3 dalis“

Sprendimo santrauka

1.      Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Apeliacija apeliacinėse tarybose – Skundžiamo sprendimo užginčijimas atsakovės atsiliepime

(Komisijos reglamento Nr. 216/96 8 straipsnio 3 dalis)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

3.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas – Galimybė supainioti su ankstesniu prekių ženklu

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

1.      Remiantis Komisijos reglamento Nr. 216/96, nustatančio Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklai ir dizainas) apeliacinių tarybų darbo tvarką, su pakeitimais, 8 straipsnio 3 dalimi galima daryti išvadą, kad per procesą Apeliacinėje taryboje atsakovė gali pateikdama atsiliepimą pasinaudoti teise užginčyti skundžiamą sprendimą. Vien atsakovės statusas jai suteikia galimybę ginčyti Protestų skyriaus sprendimo galiojimą. Be to, Reglamento Nr. 216/96 8 straipsnio 3 dalimi ši teisė neribojama pagrindais, kurie nurodyti apeliacijoje. Minėtoje dalyje iš tiesų nustatyta, kad panaikinimo gali būti prašoma apeliacijoje nenurodytu pagrindu. Be to, toje nuostatoje nėra jokios užuominos apie tai, kad atsakovė pati galėtų pateikti apeliaciją dėl skundžiamo sprendimo. Abu keliai galimi norint užginčyti sprendimą patenkinti protestą ir atmesti paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.

(žr. 23 punktą)

2.      Nagrinėjant ankstesnio prekių ženklo savininko pagal Reglamento Nr. 40/96 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punktą pateiktą protestą, niekas nedraudžia tikrinti vizualaus žodinio ir vaizdinio prekių ženklų panašumo, nes šios dvi prekių ženklų rūšys išreikštos grafiškai, o tai gali daryti vizualų įspūdį.

(žr. 37 punktą)

3.      Kyla pavojus, kad vidutinis vartotojas vokietis gali supainioti žodinį prekių ženklą COMIT, kurį prašoma įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklą paslaugoms, priskiriamoms prie 35, 36, 41 ir 42 klasių pagal Nicos susitarimą, su anksčiau Vokietijoje toms pačioms paslaugoms įregistruotu vaizdiniu prekių ženklu „Comet“.

Iš tikrųjų dėl didelio nagrinėjamų žymenų panašumo, ypač vizualių ir fonetinių panašumų, ir konstatuoto atitinkamų paslaugų tapatumo tikėtina, kad visuomenė painios nagrinėjamus prekių ženklus atsižvelgiant į tai, kad vartotojas tik retai turi galimybę tiesiogiai palyginti skirtingus prekių ženklus ir privalo remtis netiksliu jų vaizdu iš atminties. Taigi, nepaisant tam tikro koncepcijos skirtumo ir vidutinio vartotojo vokiečio pastabumo lygio, yra galimybė, kad ši visuomenė gali manyti, kad nagrinėjamas paslaugas teikia ta pati įmonė arba ekonomiškai susijusios įmonės.

(žr. 33–34, 45–47 punktus)