Language of document : ECLI:EU:T:2010:303

BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija)

SPRENDIMAS

2010 m. liepos 10 d.(*)

„Bendrijos prekių ženklas – Žodinio Bendrijos prekių ženklo Vektor‑Lycopin paraiška – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Skiriamųjų požymių nebuvimas – Apibūdinamasis pobūdis – Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai (dabar – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai)“

Byloje T‑85/08

Exalation Ltd, įsteigta Ilforde, Eseksas (Jungtinė Karalystė), atstovaujama advokato K. Zingsheim,

ieškovė,

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą S. Schäffner,

atsakovę,

dėl ieškinio, pareikšto dėl 2007 m. gruodžio 17 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1037/2007‑4), susijusio su prašymu įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklą žodinį žymenį Vektor‑Lycopin,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas J. Azizi, teisėjai E. Cremona ir S. Frimodt Nielsen (pranešėjas),

posėdžio sekretorė K. Andová, administratorė,

susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Teismo kanceliarijai 2008 m. vasario 19 d.,

susipažinęs su atsakymu į ieškinį, pateiktu Teismo kanceliarijai 2008 m. liepos 15 d.,

įvykus 2010 m. kovo 2 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2006 m. sausio 6 d. ieškovė Exalation Ltd pagal 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (EB) Nr. 40/94 (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) su pakeitimais (šį reglamentą pakeitė 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1)) pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką dėl Bendrijos prekių ženklo įregistravimo.

2        Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis žymuo Vektor‑Lycopin.

3        Prekės, kurias buvo prašoma registruoti, priklauso peržiūrėtos ir pataisytos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 5, 29 ir 30 klasėms ir kiekvienos iš šių klasių atžvilgiu atitinka tokį aprašymą:

–        5 klasė: „Farmaciniai ir veterinariniai preparatai medicinos reikmėms; higienos preparatai medicinos reikmėms; dietinės medžiagos medicinos reikmėms; kūdikių maistas“,

–        29 klasė: „Mėsa, žuvis, paukštiena ir žvėriena; mėsos ekstraktai; konservuoti, džiovinti, virti ir kepti vaisiai ir daržovės; drebučiai, uogienės, kompotai; kiaušiniai, pienas ir pieno produktai; maistiniai aliejai ir riebalai“,

–        30 klasė: „Kava, arbata, kakava, cukrus, ryžiai, tapijoka, sago kruopos, kavos pakaitalai; miltai ir grūdų produktai, duona, pyragas ir konditerijos gaminiai, ledai; medus, melasos sirupas; mielės, kepimo milteliai; druska, garstyčios; actas, padažai; prieskoniai; ledas“.

4        2007 m. gegužės 4 d. sprendimu ekspertas, remdamasis Reglamento Nr. 40/94 38 straipsniu (dabar Reglamento Nr. 207/2009 37 straipsnis), atmetė prekių ženklo paraišką, visų šio sprendimo 3 punkte nurodytų prekių atžvilgiu nurodydamas, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas yra apibūdinamasis, neturi skiriamojo požymio ir pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktus bei 2 dalį (dabar Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai bei 2 dalis) negali būti registruojamas.

5        2007 m. liepos 3 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsniais (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniai), pateikė apeliaciją dėl eksperto sprendimo.

6        2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT ketvirtoji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją ir patvirtino eksperto sprendimą.

7        Ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba nusprendė, kad angliškai ir vokiškai kalbančiose Bendrijos dalyse reikia taikyti Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytus absoliučius atmetimo pagrindus. Todėl šios nuostatos kartu su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 2 dalimi neleidžia registruoti prekių ženklo Vektor‑Lycopin.

8        Nagrinėdama Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto absoliutaus atmetimo pagrindo taikymą Apeliacinė taryba patvirtino eksperto vertinimus, jog, pirma, vokiškas žodis „Vektor“ (vektorius) yra vartojamas genų inžinerijoje pavadinti deoksiribonukleorūgšties (DNR) molekules, naudojamas perkelti svetimą DNR į ląstelę šeimininkę, antra, žodis „vektorius“ medicinoje ir fitosanitarijos srityje nurodo organizmus, kurie perduoda ligas (ginčijamo sprendimo 18 punktas).

9        Be to, Apeliacinė taryba pritarė eksperto teiginiams, kad vokiškas žodis „Lycopin“ (likopenas) reiškia antioksidacinių savybių turintį karotinoidą (ginčijamo sprendimo 18 punktas).

10      Taip pat Apeliacinė taryba pažymėjo, kad elementus „vektor“ ir „lycopin“ jungia brūkšnelis, kaip to reikalauja vokiečių ir anglų kalbų normos (ginčijamo sprendimo 18 punktas).

11      Galiausiai Apeliacinė taryba pritarė eksperto išvadoms, kad prašomas įregistruoti žymuo, vertinamas bendrai, turi konkrečią registravimo paraiškoje nurodytų prekių apibūdinamąją reikšmę. Tai yra maisto papildas, kurio veiklioji medžiaga gali įeiti į farmacinių produktų, dietinių produktų medicinos reikmėms arba kūdikių maisto bei visų šio sprendimo 3 punkte nurodytų 29 ir 30 klasei priklausančių maisto produktų sudėtį (ginčijamo sprendimo 19–21 punktai).

12      Be to, Apeliacinės tarybos nuomone, nustatant atitinkamą visuomenę reikėtų į ją įtraukti ne tik vartotojus, bet ir registravimo paraiškoje nurodytų prekių gamintojus ir platintojus (ginčijamo sprendimo 22 punktas).

 Šalių reikalavimai

13      Ieškinyje ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        panaikinti eksperto sprendimą,

–        nurodyti VRDT įregistruoti prekių ženklą Vektor‑Lycopin,

–        priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

14      VRDT Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

15      Per teismo posėdį ieškovė pareiškė atsisakanti savo antrojo ir trečiojo reikalavimo, ir tai buvo pažymėta teismo posėdžio protokole.

 Dėl teisės

16      Grįsdama savo prašymą panaikinti ginčijamą sprendimą, ieškovė remiasi dviem pagrindais, kurių pirmasis susijęs su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu, o antrasis – su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu. Pirmiausia reikia išnagrinėti pirmąjį ieškinio pagrindą.

 Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu

 Šalių argumentai

17      Pirma, ieškovė tvirtina, kad žymenį Vektor‑Lycopin sudaro du elementai, kurių derinys yra neįprastas ir nežinomas. Žymens Vektor‑Lycopin nėra nei žodynuose, nei šnekamojoje ar rašytinėje kalbose. Jis nėra žinomas ar vartojamas nei medicinoje, nei biologijoje, nei fizikoje ar matematikoje. Taigi žymuo Vektor‑Lycopin yra naujadaras, atitinkantis teismų praktikoje suformuluotą kriterijų, pagal kurį dviejų apibūdinamųjų žodžių junginys nėra apibūdinamasis, jei dėl neįprasto derinio pobūdžio žymuo sukuria įspūdį, taip besiskiriantį nuo jį sudarančių žodžių reikšmių sukurto įspūdžio, kad šis žymuo, vertinamas bendrai, reiškia daugiau nei jo sudėtinių dalių suma. Kadangi žymuo Vektor‑Lycopin yra visiškai naujas, jis nežinomas medicinos, biologijos, farmacijos ar fizikos specialistams bei galutiniam vartotojui.

18      Antra, ieškovė teigia, kad elementas „vektor“ nėra vienareikšmis. Apeliacinė taryba atsižvelgė į šio žodžio reikšmę tik genų inžinerijos srityje, tačiau šis žodis turi daugybę kitų reikšmių įvairiose srityse, pavyzdžiui, fizikoje. Apeliacinės tarybos atliktas semantinis apribojimas yra kritikuotinas, nes jis yra napagrįstai nepalankus ieškovei. Be to, genų inžinerijoje vartojamo vokiško žodžio „Vektor“ reikšmės nežino specialių žinių turinti visuomenė, kurią sudaro biologai, fizikai, medikai, farmacininkai ar kiti specialistai, nei juo labiau paprastas registravimo paraiškoje nurodytų produktų galutinis vartotojas. Todėl remdamasi žymeniu Vektor‑Lycopin atitinkama visuomenė negali padaryti išvados, kad jis apibūdina saldymedžio ir pomidorų ekstraktų mišinį. Savo teiginiams pagrįsti ieškovė siūlo Bendrajam Teismui pateikti keletą visuomenės nuomonių tyrimų rezultatų.

19      Trečia, ieškovė tvirtina, kad jei elementas „vektor“ būtų apibūdinamasis, kaip tvirtina Apeliacinė taryba, nebūtų galima registruoti nė vieno prekių ženklo, kuriame yra šis žodis. Tačiau egzistuoja daugybė Bendrijos, nacionalinių ar tarptautinių prekių ženklų, kuriuose yra žodis „vektor“. Todėl, pasak ieškovės, vadovaujantis tokiu Apeliacinės tarybos požiūriu pagal Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 1 dalies a punktą (dabar – Reglamento Nr. 207/2008 52 straipsnio 1 dalies a punktas) reikėtų paskelbti negaliojančiomis visų Bendrijos prekių ženklų, kuriuose yra žodis „vektor“, registracijas.

20      Galiausiai ieškovė tvirtina, kad argumentacija, kuria ji rėmėsi tiek savo prekių ženklo paraiškai pagrįsti, tiek per procedūrą Apeliacinėje taryboje, lieka nepakitusi ir yra sudedamoji šio ieškinio dalis.

21      VRDT ginčija visus ieškovės argumentus.

 Bendrojo Teismo vertinimas

22      Pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktą neregistruojami prekių ženklai, sudaryti tiktai iš žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikui, ar kitoms prekių ar paslaugų savybėms. Be to, šio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad 1 dalies nuostatos taikomos, net jeigu prekių ženklo neregistravimo pagrindai galioja tiktai dalyje Bendrijos.

23      Žymenys ir nuorodos, kurie gali būti naudojami prekyboje žymėti prekių ir paslaugų, kurioms prašoma registracijos, savybėms, pagal Reglamentą Nr. 40/94 iš esmės negali atlikti prekių ženklo kilmės nuorodos funkcijos, nepažeidžiant Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 3 dalyje numatytos galimybės įgyti skiriamąjį požymį dėl naudojimo (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalis) (2003 m. spalio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Wrigley, C‑191/01 P, Rink. p. I‑12447, 30 punktas).

24      Pagal nusistovėjusią teismų praktiką Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktu siekiama bendrojo intereso tikslo, reikalaujančio, kad visi galėtų laisvai naudoti prekes ir paslaugas, kurioms prašoma registracijos, apibūdinančius žymenis ir nuorodas (23 punkte minėto Sprendimo VRDT prieš Wrigley 31 punktas ir 2005 m. birželio 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Münchener Rückversicherungs-Gesellschaft prieš VRDT (MunichFinancialServices), T‑316/03, Rink. p. II‑1951, 25 punktas).

25      Atsisakant registruoti pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktą, nebūtina, kad prekių ženklą sudarantys žymenys ir nuorodos paraiškos įregistruoti pateikimo metu iš tikrųjų būtų naudojami tokioms prekėms ir paslaugoms, kurioms yra paduodama paraiška įregistruoti, arba šių prekių ar paslaugų savybėms apibūdinti. Kaip matyti iš pačio šios nuostatos teksto, pakanka, kad šie žymenys ir nuorodos galėtų būti naudojami tokiam tikslui. Turėtų būti atsisakoma registruoti žodinį žymenį, jei bent viena iš jo potencialių reikšmių apibūdina atitinkamų prekių ar paslaugų savybę (23 punkte minėto Sprendimo VRDT prieš Wrigley 32 punktas).

26      Todėl pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktą VRDT turi nustatyti, ar prašomas įregistruoti prekių ženklas atitinkamos visuomenės požiūriu apibūdina atitinkamų prekių ar paslaugų savybes ir ar pagrįsta manyti, kad taip gali atsitikti ateityje. Jei tai išnagrinėjusi Apeliacinė taryba padaro išvadą, kad yra taip, remdamasi šia nuostata ji turi atsisakyti įregistruoti prekių ženklą (pagal analogiją žr. 2004 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Koninklijke KPN Nederland, C‑363/99, Rink. p. I‑1619, 56 punktą).

–       Dėl ieškovės pasiūlymo pateikti įrodymų

27      Grįsdama savo argumentus, kuriais siekiama paneigti, kad atitinkama visuomenė žino Apeliacinės tarybos nurodytą vokiško žodžio „Vektor“ ir žodžių „Vektor-Lycopin“ reikšmę, ieškovė siūlo Bendrajam Teismui pateikti keletą visuomenės nuomonių tyrimų.

28      Reikia priminti, kad Bendrijos teisės akto teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į teisines ir faktines aplinkybes, buvusias priimant teisės aktą. Todėl Apeliacinės tarybos sprendimo teisėtumas gali būti užginčytas pateikiant naujų faktų, Teismui tik įrodžius, kad Apeliacinė taryba turėjo savo iniciatyva atsižvelgti į šiuos faktus per administracinę procedūrą prieš priimdama bet kokį sprendimą byloje. Iš tikrųjų pagal Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalį (dabar Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalis) VRDT gali neatsižvelgti į faktus, kurių šalys nenurodė, arba į įrodymus, kurių jos nepateikė laiku. Todėl nagrinėdamas ieškinį dėl panaikinimo Bendrasis Teismas negali atsižvelgti į faktines aplinkybes, kurių VRDT neturėjo galimybės sužinoti vykstant administracinei procedūrai (šiuo klausimu žr. 2003 m. lapkričio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo HERON Robotunits prieš VRDT (ROBOTUNITS), T‑222/02, Rink. p. II‑4995, 50 ir 51 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką).

29      Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad visuomenės nuomonių tyrimai, kuriuos ieškovė siūlo pateikti Bendrajam Teismui, nebuvo pateikti per administracinę procedūrą nei ekspertui, nei Apeliacinei tarybai. Beje, ieškovė neteigia, kad šie tyrimai egzistavo priimat ginčijamą sprendimą. Tačiau net darant prielaidą, kad tų tyrimų rezultatai tuo metu egzistavo, jie nėra plačiai pripažinti faktai, t. y. faktai, kuriuos bet kuris asmuo žino arba gali sužinoti iš viešai prieinamų šaltinių, į kuriuos savo iniciatyva privalo atsižvelgti VRDT (2004 m. birželio 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ruiz‑Picasso ir kt. prieš VRDT – DaimlerChrysler (PICARO), T‑185/02, Rink. p. II‑1739, 29 punktas ir 2005 m. balandžio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Atomic Austria prieš VRDT – Fabricas Agrupadas de Muñecas de Onil (ATOMIC BLITZ), T‑318/03, Rink. p. II‑1319, 35 punktas). Vadinasi, nepaisant jų įrodomosios vertės, ieškovė negali ginčyti ginčijamo sprendimo teisėtumo remdamasi įrodymais, kuriuos ji pirmą kartą siūlo pateikti Bendrajam Teismui.

30      Todėl reikia atmesti ieškovės pasiūlymą pateikti įrodymus.

–       Dėl ieškovės nuorodos į prekių ženklo paraiškoje ir per procedūrą Apeliacinėje taryboje pateiktus argumentus

31      Ieškovė ieškinyje pažymi, kad argumentai, kuriais ji rėmėsi pateikdama registracijos paraišką ir per procedūrą Apeliacinėje taryboje, lieka nepakitę ir yra sudedamoji šio ieškinio dalis.

32      Pagal Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnį ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą, taikomą intelektinės nuosavybės srityje remiantis šio reglamento 130 straipsnio 1 dalimi ir 132 straipsnio 1 dalimi, ieškinyje turi būti pateikiama pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka.

33      Pagrindai turi būti nurodyti pakankamai aiškiai ir tiksliai, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – priimti sprendimą dėl ieškinio, jei reikia, be papildomos informacijos (2005 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P – C‑208/02 P ir C‑213/02 P, Rink. p. I‑5425, 94 ir 100 punktai ir 2006 m. liepos 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Rossi prieš VRDT, C‑214/05 P, Rink. p. I‑7057, 37 punktas).

34      Be to, Bendrasis Teismas nusprendė, kad nors ieškinį galima paremti nurodant pridedamų dokumentų ištraukas, bendra nuoroda į kitus dokumentus, net ir pridedamus prie ieškinio, negali kompensuoti esminių elementų trūkumo (žr. 2005 m. kovo 1 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sergio Rossi prieš VRDT – Sissi Rossi (SISSI ROSSI), T‑169/03, Rink. p. II‑685, 30 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

35      Todėl ieškinys, duodantis nurodą į dokumentus, kuriuos ieškovė pateikė VRDT, yra nepriimtinas tiek, kiek jame esanti bendra nuoroda nesusijusi su išdėstytais pagrindais ir argumentais (šiuo klausimu žr. 34 punkte minėto Sprendimo SISSI ROSSI 31 punktą).

–       Dėl atitinkamos visuomenės apibrėžimo

36      Ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba manė, kad atitinkamą visuomenę sudaro visi farmacinių, veterinarinių ir dietinių preparatų, kūdikių maisto ir kitų šio sprendimo 3 punkte nurodytų maisto produktų gamintojai ir vartotojai, t. y. kai kurie specialistai ir plačioji visuomenė. Tokiam apibrėžimui, kurio neginčija nei ieškovė, nei VRDT, reikėtų pritarti.

37      Taigi reikia išnagrinėti, ar ieškovė savo argumentais gali įrodyti, kad žymuo Vektor‑Lycopin 36 punkte apibrėžtos atitinkamos visuomenės atžvilgiu neapibūdina atitinkamų prekių savybių ir ar pagrįsta manyti, kad taip negali atsitikti ateityje (žr. šio sprendimo 25 ir 26 punktus).

–       Dėl ieškovės ginčijamo žodžio „lycopin“ apibūdinamojo pobūdžio

38      Ginčijamo sprendimo 18 punkte Apeliacinė taryba pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokio pagrįsto įrodymo, paneigiančio eksperto teiginius, kad „Lycopin“ (likopenas) reiškia antioksidacinių savybių turintį karotinoidą.

39      Šį Apeliacinės tarybos vertinimą, jog žodis „lycopin“ yra apibūdinamojo pobūdžio, ieškovė pirmą kartą ginčijo per posėdį. Nesant reikalo nagrinėti, ar galima pateikti tokį argumentą šioje proceso stadijoje, reikia pažymėti, kad savo tvirtinimų ieškovė nepatikslino. Pavyzdžiui, ji nepateikė jokio argumento, paneigiančio Apeliacinės tarybos nurodytą žodžio „lycopin“ reikšmę. Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad ieškovei nepavyko paneigti eksperto ir Apeliacinės tarybos elementui „lycopin“ priskirtos reikšmės.

40      Pirma, šis techninis terminas reiškia maisto papildą, kurį tikrai žino dalis atitinkamos visuomenės, pavyzdžiui, dietinių, farmacinių ir veterinarinių preparatų specialistai.

41      Antra, Apeliacinė taryba ginčijamame sprendime įrodė, kad šio techninio termino reikšmė yra lengvai prieinama visų registracijos paraiškoje nurodytų prekių vartotojams. Žodžio „lycopin“ reikšmė yra nurodoma žodynuose ir internete. Todėl yra tikėtina, kad šiuo žodžiu žymimą medžiagą taip pat žino dalis visų šio sprendimo 3 punkte nurodytų prekių vartotojų.

42      Trečia, žodžio „lycopin“ reikšmės nežinantys farmacinių, veterinarinių, dietinių ir higienos produktų medicinos reikmėms vartotojai dažnai yra linkę konsultuotis su specialių žinių turinčia atitinkamos visuomenės dalimi, t. y. medikais, farmacininkais, dietologais ir kitais šių produktų platintojais. Taigi, pasinaudodama šiuos produktus skiriančių asmenų patarimais arba įvairiose žiniasklaidos priemonėse pateikiama informacija, žodžio „lycopin“ reikšmę gali sužinoti ir ne taip gerai informuota atitinkamos visuomenės dalis.

43      Todėl manytina, kad atitinkama visuomenė žino žodžio „lycopin“ reikšmę, arba bent jau pagrįsta manyti, kad sužinos ją ateityje (žr. šio sprendimo 25 ir 26 punktus).

44      Reikia taip pat priminti, kad visų registracijos paraiškoje nurodytų produktų atžvilgiu jokiu būdu neatmestina galimybė, kad likopenas gali būti įdėtas į jų preparatus. Kadangi ieškovė savo registracijos paraiškos neapribojo produktais, kuriuose nėra ir negali būti šios medžiagos, reikia konstatuoti, kad atitinkamos visuomenės suvokimu tarp elemento „lycopin“ ir šio sprendimo 3 punkte nurodytų produktų yra, arba galima manyti, kad bus ateityje, tiesioginis ir konkretus ryšys (šiuo klausimu žr. 2007 m. lapkričio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tegometall International prieš VRDT – Wuppermann (TEK), T‑458/05, Rink. p. II‑4721, 94 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

45      Todėl Apeliacinė taryba nepadarė klaidos nusprendusi, kad į prašomą įregistruoti prekių ženklą įeinantis elementas „lycopin“ yra apibūdinamojo pobūdžio šio sprendimo 3 punkte nurodytų produktų atžvilgiu.

–       Dėl ieškovė argumento, jog elementas „vektor“ yra daugiareikšmis

46      Ginčijamo sprendimo 18 punkte, pasiremdama žodyno, kurį VRDT pridėjo prie atsiliepimo į ieškinį, ištrauka, Apeliacinė taryba pažymėjo, kad genetinės inžinerijos, biologijos, medicinos ir fitosanitarijos srityse elementas „vektor“ (vektorius) turi molekulę, medžiagą arba ligą perduodančio agento reikšmę.

47      Ieškovė neginčija Apeliacinės tarybos nurodytos reikšmės, tačiau tvirtina, kad matematikos ir fizikos srityse vokiškas žodis „Vektor“ turi kitas reikšmes.

48      Tačiau atsisakant registruoti žymenį pakanka, jei bent viena iš jo reikšmių yra apibūdinamojo pobūdžio. Iš tikrųjų turėtų būti atsisakoma registruoti žodinį žymenį, jei bent viena iš jo potencialių reikšmių apibūdina atitinkamų prekių ar paslaugų savybę (23 punkte minėto Sprendimo VRDT prieš Wrigley 32 punktas).

49      Reikia konstatuoti, kad prašomame įregistruoti žymenyje elementas „vektor“ yra sujungtas su elementu „lycopin“, kuris, kaip teisingai nusprendė Apeliacinė taryba, reiškia medžiagą, galinčią įeiti į šio sprendimo 3 punkte nurodytų produktų sudėtį (žr. šio sprendimo 44 punktą). Todėl elementą „vektor“ suprantant taip, kaip siūlo Apeliacinė taryba, jį atitinkama visuomenė sies su registracijos paraiškoje nurodytų produktų savybe – galėjimu perduoti medžiagą arba veikliąją medžiagą, kuri gali įeiti į jų sudėtį.

50      Vadinasi, Apeliacinės tarybos nurodyta vokiško žodžio „Vektor“ reikšmė apibūdina šio sprendimo 3 punkte išvardytus produktus, todėl tokiomis aplinkybėmis ieškovė negali pagrįstai teigti, kad šis žodis gali turėti kitų reikšmių tam tikrose specializuotose srityse, kaip antai matematika ar fizika.

–       Dėl ieškovės argumento, jog žymuo Vektor‑Lycopin sukuria įspūdį, kuris pakankamai skiriasi nuo jį sudarančių elementų sumos sukuriamo įspūdžio

51      Iš to, kas pasakyta, matyti, kad abu elementai „vektor“ ir „lycopin“ apibūdina registracijos paraiškoje nurodytus produktus (žr. šio sprendimo 45 ir 50 punktus).

52      Tačiau ieškovė teigia, kad žymenyje Vektor‑Lycopin žodžių „vektor“ ir „lycopin“ derinys yra neįprastas ir nežinomas, nes šio žymens nėra nei žodynuose, nei šnekamojoje ar rašytinėje kalbose. Pasak ieškovės, žymuo Vektor‑Lycopin sukuria įspūdį, kuris taip skiriasi nuo jį sudarančių elementų sumos sukuriamo įspūdžio, kad šis žymuo, vertinamas bendrai, reiškia daugiau nei jo sudėtinių dalių suma.

53      Iš tikrųjų iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad dviejų apibūdinamųjų žodžių junginys gali būti neapibūdinamasis, jei dėl neįprasto derinio pobūdžio žymuo sukuria įspūdį, taip besiskiriantį nuo jį sudarančių žodžių reikšmių įspūdžio, kad šis žymuo, vertinamas bendrai, reiškia daugiau nei jo sudėtinių dalių suma. Šiuo atžvilgiu yra svarbi ir nagrinėjamo žodžio analizė, atsižvelgiant į atitinkamas leksikos ir gramatikos taisykles (šiuo klausimu žr. 2007 m. birželio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Europig prieš VRDT (EUROPIG), T‑207/06, Rink. p. II‑1961, 29 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką; pagal analogiją taip pat žr. 26 punkte minėto Sprendimo Koninklijke KPN Nederland, 98 ir 100 punktus).

54      Šiuo atveju prašomame įregistruoti žymenyje du žodžius „vektor“ ir „lycopin“ jungia brūkšnelis. Kaip pažymėjo Apeliacinė taryba, neprieštaraujant ieškovei, toks žodžių jungimo būdas yra įprastas vokiečių ir anglų kalbose.

55      Be to, vertinant žymens apibūdinamąjį pobūdį visiškai nesvarbu, ar jis yra žodynuose (žr. 2007 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Borco‑Marken‑Import Matthiesen prieš VRDT (Caipi), T‑405/04, 42 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

56      Todėl manytina, kad atitinkamos visuomenės požiūriu junginys Vektor‑Lycopin, susietas su registracijos paraiškoje nurodytais maisto, dietiniais, higienos, veterinariniais ir farmaciniais produktais, išreikš šių produktų savybę būti likopeno perdavėju. Iš tikrųjų, jei atitinkama visuomenė turėtų susieti prašomą įregistruoti žymenį su registracijos paraiškoje nurodytais produktais, ji manytų, kad šiuose produktuose yra likopeno ir jie leidžia juos vartojantiesiems pasisavinti šią medžiagą.

57      Todėl nesant reikalo priimti sprendimo dėl kontroversiško klausimo, ar atitinkama visuomenė gali suprasti, kad žymuo Vektor‑Lycopin žymi ieškovės pomidorų ir saldymedžio ekstraktų pagrindu gaminamą maisto papildą, reikia konstatuoti, kad žymenyje Vektor‑Lycopin esantis žodžių „vektor“ ir „lycopin“ derinys atitinkamos visuomenės požiūriu nurodys šio sprendimo 3 punkte išvardytų produktų savybes.

58      Vadinasi, Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad prekių ženklas Vektor‑Lycopin yra sudarytas tik iš žodžių, kurie prekyboje gali žymėti šio sprendimo 3 punkte nurodytų produktų savybes, ir todėl pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktą jo negalima registruoti.

–       Dėl ieškovės argumento, susijusio su prekių ženklų, kuriuose yra žodžiai „vektor“ ar „vector“, registracijų

59      Nepateikusi jokių įrodymų savo tvirtinimams pagrįsti, ieškovė bando remtis tuo, kad yra įregistruota daug Bendrijos, nacionalinių ar tarptautinių prekių ženklų, kuriuose yra žodis „vektor“. Per posėdį ieškovė taip rėmėsi žymens Vector‑Lycopin įregistravimu kaip Bendrijos prekių ženklo.

60      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad galimybė registruoti Bendrijos prekių ženklą turi būti vertinama remiantis tik atitinkama Bendrijos teise, kaip ją aiškina Sąjungos teismas. Todėl į aplinkybę, kad netgi teisinėse sistemose, kuriose egzistuoja analogiškos normos, buvo įregistruoti prašomam įregistruoti prekių ženklui tapatūs ar į jį panašūs prekių ženklai, geriausiu atveju galima atsižvelgti tik kaip į tam tikrą informaciją, tačiau ji neįpareigoja VRDT ar Sąjungos teismo (šiuo klausimu žr. 2001 m. sausio 31 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sunrider prieš VRDT (VITALITE), T‑24/00, Rink. p. II‑449, 33 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką ir 2003 m. gruodžio 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Audi prieš VRDT (TDI), T‑16/02, Rink. p. II‑5167, 40 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

61      Todėl net darant prielaidą, kad ieškovės argumentas dėl Bendrijos, nacionalinių ir tarptautinių prekių ženklų, kuriuose yra žodis „vektor“ ir prekių ženklas Vector-Lycopin, registracijų egzistavimo yra teisingas, jis yra netinkamas ir turi būti atmestas.

62      Be to, apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į atitinkamus teisės aktus, o ne į jų sprendimų praktiką (2002 m. vasario 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Streamserve prieš VRDT (STREAMSERVE), T‑106/00, Rink. p. II‑723, 66 punktas).

63      Todėl ieškovė bet kuriuo atveju negali pagrįstai tvirtinti, kad Bendrajam Teismui patvirtinus šioje byloje Apeliacinės tarybos priimtą sprendimą dėl prekių ženklo Vektor‑Lycopin, reikėtų paskelbti negaliojančiomis tariamai ankstesnių Bendrijos prekių ženklų registracijas.

64      Atsižvelgiant į visa tai, kas pasakyta, manytina, kad Apeliacinė taryba nepadarė klaidos patvirtinusi eksperto atsisakymą pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktą registruoti aptariamą prekių ženklą.

 Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu

65      Iš Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies teksto matyti, jog pakanka taikyti tik vieną iš absoliučių atmetimo pagrindų, nurodytų šioje nuostatoje, kad aptariamas žymuo nebūtų registruojamas kaip Bendrijos prekių ženklas (2002 m. rugsėjo 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo DKV prieš VRDT, C‑104/00 P, Rink. p. I‑7561, 29 punktas).

66      Todėl reikia atmesti visą ieškinį, nesant reikalo priimti sprendimo dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

67      Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Exalation Ltd bylinėjimosi išlaidas.

Azizi

Cremona

Frimodt Nielsen

Paskelbta 2010 m. liepos 9 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


* Proceso kalba: vokiečių.