2014 m. balandžio 7 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija / Graikijos Respublika
(Byla C-167/14)
Proceso kalba: graikų
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama G. Zavvos ir E. Manhaeve
Atsakovė: Graikijos Respublika
Ieškovės reikalavimai
Pripažinti, kad nesiėmusi visų būtinų priemonių 2007 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimui byloje C-440/06 Komisija / Graikijos Respublika įvykdyti, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 260 straipsnio 1 dalį;
nurodyti Graikijos Respublikai sumokėti Komisijai baudą, kurios dydis 47 462,40 EUR už kiekvieną vėlavimo įvykdyti sprendimą byloje C–440/06 dieną skaičiuojant nuo sprendimo šioje byloje paskelbimo dienos iki sprendimo byloje C–440/06 įvykdymo dienos;
nurodyti Graikijos Respublikai sumokėti Komisijai 5 191,20 EUR sumą per dieną, skaičiuojant nuo sprendimo byloje C–440/06 paskelbimo dienos iki sprendimo šioje byloje paskelbimo dienos arba iki sprendimo byloje C–440/06 įvykdymo dienos, jei ta diena būtų ankstesnė;
priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Dėl baudos nustatymo tvarkos Komisija primena [šią informaciją]:
A – Norminių nuostatų, kurios buvo pažeistos, svarba: tai yra 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo1 , kuri susijusi su miesto nuotėkų surinkimu, valymu bei išleidimu ir nuotėkų iš tam tikrų pramonės sektorių valymu bei išleidimu, 3 ir 4 straipsniai. Šios direktyvos tikslas — apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų minėtųjų nuotėkų žalingo poveikio.
Komisija teigia, kad neišvalytų atliekų (tai yra atliekos, kurios buvo visiškai nevalomos neturint integruotos nuotėkų surinkimo sistemos ir (arba) filtravimo įrenginio) išleidimas į paviršinius vandenis sukelia taršą, kuriai būdingas deguonies pusiausvyros sutrikdymas, o papildomos maistinės medžiagos (ypač azoto ir fosforo junginiai) daro didelį poveikį tokio vandens ir su juo susijusių ekosistemų kokybei (taip keliant grėsmę, pavyzdžiui, žuvų populiacijoms).
Be to, kalbant apie miesto nuotėkas, kurios buvo nepakankamai išvalytos (valymo įrenginiai neatliko antrinio valymo arba atliko reikalavimų neatitinkantį antrinį valymą), vien pirminio valymo nepakanka, kad būtų išvengta bet kokios taršos rizikos ir vandens bei gretimų ekosistemų kokybės blogėjimo. Iš tiesų per didelis maistinių medžiagų (azoto ir fosforo junginių) išleidimas į paviršinius vandenis yra esminis eutrafikacijos reiškinio (dumblių bei aukštesniųjų augmenijos formų augimas) paplitimo veiksnys, kuris didina deguonies pusiausvyros vandenyje sutrikdymo riziką, žuvų populiacijų ir kitų vandenyje esančių organizmų nykimą ir žalą gretimoms žemės ekosistemoms. Būtent dėl šios priežasties Direktyvos 91/271/EEB 4 straipsnyje numatyta, kad iš aglomeracijų, turinčių daugiau kaip 15000 g.e. (gyventojų ekvivalentas), visoms išleidžiamoms nuotėkoms prieš jas išleidžiant, turi būti taikomas antrinis arba jam prilygstantis valymas.Komisijos nuomone, visų nuotėkų iš Graikijos aglomeracijų, turinčių daugiau kaip 15000 g.e., surinkimas ir valymas yra gyvybiškai svarbus siekiant išsaugoti ir pagerinti paviršinio vandens, vandens ekosistemų ir žemės ekosistemų, kurios tiesiogiai priklauso nuo atitinkamo vandens, kokybę, bet taip pat užtikrinti visišką ir teisingą kitų Europos Sąjungos direktyvų taikymą.Tačiau, nepaisant Graikijos valdžios institucijų pastangų ir priemonių, kurių buvo imtasi pastaraisiais metais, aišku, kad iki šiol iš 23 aglomeracijų, dėl kurių buvo priimtas 2007 m. spalio 25 d. Sprendimas, šešiose aglomeracijose, turinčiose daugiau nei 15 000 g.e. (penkios jų yra Rytų Atikos regione, kuris vienas iš Graikijos regionų, su didžiausiu gyventojų tankumu), nesilaikoma Direktyvos 91/271/EEB 3 ir 4 straipsnių nuostatų. Šių šešių aglomeracijų gyventojų ekvivalentas siekia 124 000 (16 000 Lefkimyje, 25 000 Nea Makrėje, 17 000 Markopule, 20 000 Koropyje, 18 000 Rafinoje ir 28 000 Artemidoje).B – Pažeidimo pasekmės bendriems ir atskiriems interesams: Nevisiškas Teisingu
mo Teismo sprendimo byloje C–440/06 įvykdymas kelia didelės aplinkos taršos riziką ir daro poveikį žmonių sveikatai. Komisijos nuomone, nevisiškas Teisingumo Teismo sprendimo byloje C–440/06 įvykdymas lemia paviršinių vandenų eutrofikaciją, kuri galėtų sukelti riziką gerai ekologinei ir cheminei situacijai bei vandens ir žemės ekosistemos išsaugojimui. Todėl Komisija teigi
a, kad nevisiškas sprendimo įvykdymas gali turėti įtakos kitų Europos Sąjungos direktyvų, kaip antai 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus , 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/7/EB dėl maudyklų vandens kokybės valdymo ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos , įgyvendinimui.Be to, Komisija tvirtina, kad nevisiškas Teisingumo Teismo įvykdymas daro neigiamą poveikį piliečių galimybei naudotis pakanka
mai švariais paviršiniais vandenimis pramoginei veiklai (žvejybos, maudynių, buriavimo, ekskursijų ir kt.). Be to, gali būti, kad nevisiškas sprendimo įvykdymas turės įtakos tiek vandens, skirto žmonėms vartoti, kokybei, tiek žmonių sveikatai.