BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) NUTARTIS

2010 m. rugsėjo 24 d.

Byla T‑498/09 P

Petrus Kerstens

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas — Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Pareigų paaukštinimas — 2005 m. pareigų paaukštinimo procedūra — Pirmenybės balų skyrimas — Įrodinėjimo pareiga — Teisė į gynybą — Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas“

Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2009 m. rugsėjo 29 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimo Kerstens prieš Komisiją (F‑102/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑359 ir II‑A‑1‑1881) panaikinimo.

Sprendimas: Atmesti apeliacinį skundą. Petrus Kerstens padengia savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas.

Santrauka

1.      Apeliacinis skundas — Pagrindai — Priimtinumas — Teisės klausimai

(Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalis)

2.      Pareigūnai — Pareigų paaukštinimas — Nuopelnų palyginimas — Tvarka

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalis)

3.      Procesas — Rašytinė proceso dalis

1.      Pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnį apeliacinis skundas Bendrajam Teismui paduodamas tik teisės klausimais. Tik Tarnautojų teismas gali nustatyti faktines aplinkybes, išskyrus atvejus, kai jo išvados iš esmės neatitiktų jam pateiktų bylos dokumentų, ir įvertinti šias faktines aplinkybes.

Todėl Bendrajame Teisme paduotas apeliacinis skundas, kuriame suinteresuotasis asmuo nurodo teisės klaidą, padarytą aiškinant nuostatas, taikomas pareigūnų vertinimo srityje, yra priimtinas.

(žr. 25 ir 26 punktus)

Nuoroda: 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimo Bianchi prieš Europos mokymo fondą (ETF), T‑338/07 P, 61 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

2.      Nors visos tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos yra esminis pagrindas preliminariai įvertinti kiekvienam generaliniam direktoratui suteiktų pirmenybės balų skyrimo galimybes ir dėl to turi būti tam tikras nuoseklumas tarp pareigūnams suteiktų nuopelnų ir pirmenybės balų, iš to negalima daryti išvados, kad yra griežtas aritmetinis ryšys tarp nuopelnų ir pirmenybės balų. Pirmenybės balų įvedimas leidžia generaliniam direktoratui atsilyginti pareigūnams, kurie, kaip jis mano, įrodė turintys ypatingų nuopelnų, kurių vien nuopelnų balai neatspindi, kurių rezultatai viršija asmeninius tikslus arba kurių pastangos ir rezultatai buvo puikūs. Tokiu atveju generaliniai direktoratai turi naudotis diskrecija, kurios neteko nustačius ryšį tarp pirmenybės ir nuopelnų balų.

(žr. 29 punktą)

Nuoroda: 2006 m. lapkričio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Lavagnoli prieš Komisiją, T‑422/04, neskelbiamo Rinkinyje, 61 ir 62 punktai; 2009 m. balandžio 1 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Valero Jordana prieš Komisiją, T‑385/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑1 ir II‑A‑2‑1, 138 ir 153 punktai.

3.      Žodinė, kaip ir rašytinė, proceso dalis yra pagrindinė ir privaloma teismo proceso dalis, išskyrus tam tikrus numatytus atvejus, kuri leidžia šalims naudingai pateikti argumentus ir pasisakyti dėl argumentų ar įrodymų, dėl kurių negalėjo pareikšti nuomonės per rašytinę proceso dalį. Todėl aplinkybė, kad, Tarnautojų teismui nusprendus leisti pateikti dubliką tik kiek tai susiję su priimtinumo klausimu, suinteresuotasis asmuo negalėjo raštu pateikti kai kurių pastabų dėl bylos esmės, neturėtų būti vertinama kaip teisės į gynybą pažeidimas.

(žr. 38 punktą)

Nuoroda: 1982 m. balandžio 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Holdijk ir kt., 141/81–143/81, Rink. p. 1299, 7 punktas; 1994 m. spalio 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mancini prieš Komisiją, T‑508/93, Rink. VT p. I‑A‑239 ir II‑761, 33 ir 34 punktai.