Laikina versija
GENERALINIO ADVOKATO
MANUEL CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA IŠVADA,
pateikta 2024 m. gegužės 16 d.(1)
Sujungtos bylos C‑512/22 P ir C‑513/22 P
Finanziaria d’investimento Fininvest S.p.A. (Fininvest)
prieš
Silvio Berlusconi,
Europos Centrinį Banką (ECB) (C-512/22 P)
ir
Marina Elvira Berlusconi, Pier Silvio Berlusconi, Barbara Berlusconi, Eleonora Berlusconi ir Luigi Berlusconi, kaip Silvio Berlusconi teisių perėmėjai,
Silvio Berlusconi
prieš
Finanziaria d’investimento Fininvest S.p.A. (Fininvest),
Europos Centrinį Banką (ECB) (C-513/22 P)
„Apeliacinis skundas – Direktyva 2013/36/ES – Kredito įstaigų rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra – Kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimo vertinimas – Reglamentas (ES) Nr. 1024/2013 – Bendras priežiūros mechanizmas – Europos Centrinio Banko įgaliojimai – Ankstesnė kvalifikuotoji akcijų paketo dalis – Prieštaravimas finansų bendrovės Fininvest vykdomam Banca Mediolanum kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimui“
1. 2018 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo sprendime Berlusconi ir Fininvest(2) išaiškinta, kaip turi būti vykdoma Europos Centrinio Banko (toliau – ECB) sprendimų, priimtų per administracines procedūras, pradėtas siekiant įvertinti pranešimus apie kredito įstaigų kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimą ir pardavimą, teisminė kontrolė.
2. Priėmus šį sprendimą, Bendrasis Teismas 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu(3) atmetė ieškinį, pareikštą dėl 2016 m. spalio 25 d. ECB sprendimo(4), kuriuo nepritarta Silvio Berlusconi ir Finanziaria d’investimento Fininvest SpA (Fininvest) siekiamam Banca Mediolanum SpA kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimui.
3. Pagal du sujungtus apeliacinius skundus Teisingumo Teismas turės išnagrinėti:
– sąvoką „kredito įstaigos kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimas arba padidinimas“,
– leidimo išdavimo procedūros taikymą kvalifikuotosioms akcijų paketo dalims, įsigytoms iki Bendro priežiūros mechanizmo (toliau – BPM) įsigaliojimo.
I. Teisinis pagrindas
A. Sąjungos teisė
4. Šioje byloje taikomos Sąjungos teisės normos iš esmės sutampa su pateiktosiomis mano išvadoje byloje C-219/17(5). Taigi remsiuosi šiomis teisės normomis (jų dar kartą kartoti nereikia).
5. Toje išvadoje buvo pateiktos tokių teisės aktų nuostatos:
– Direktyvos 2013/36/ES(6),
– Reglamento (ES) Nr. 1024/2013(7),
– Reglamento (ES) Nr. 468/2014(8).
B. Nacionalinė teisė
6. Be to, remsiuosi Bankininkystės teisės aktų sąvado(9) straipsniais ir kitomis Italijos teisės nuostatomis, kurias pateikiau savo išvadoje byloje C-219/17.
II. Faktinės aplinkybės, procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
7. Bylos faktinės aplinkybės išsamiai išdėstytos skundžiamo sprendimo 1–13 punktuose:
„Finanziaria d’investimento Fininvest SpA (Fininvest) yra pagal Italijos teisę įsteigta kontroliuojančioji bendrovė, kurios 61,21 % akcijų netiesiogiai, per keturias pagal Italijos teisę įsteigtas bendroves, priklaus[ė] Silvio Berlusconi.
Mediolanum buvo mišrią veiklą vykdžiusi biržinė finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuriai iki 2015 m. gruodžio 30 d. priklausė 100 % Banca Mediolanum SpA kapitalo.
30,1 % Mediolanum įstatinio kapitalo priklausė Fininvest, o 26,5 % – Fin. Prog. Italia.
Įsigaliojus [Įstatyminiam dekretui Nr. 53/2014(10)], Banca d’Italia (Italijos bankas) pradėjo ieškovų Fininvest ir S. Berlusconi, kaip akcininkų, turinčių mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, vertinimo procedūrą.
2014 m. spalio 7 d. sprendime Italijos bankas konstatavo, kad S. Berlusconi nebeatitinka reputacijos reikalavimo, nustatyto <...> [Ministro dekrete Nr. 144/1998] <...>, nes 2013 m. rugpjūčio 1 d. Corte suprema di cassazione (Kasacinis Teismas, Italija) galutiniu Sprendimu Nr. 35729/13 jis buvo nuteistas – jam skirta laisvės atėmimo bausmė už mokesčių sukčiavimą (toliau – 2014 m. spalio 7 d. sprendimas).
Dėl šios priežasties Italijos bankas, pirma, nurodė sustabdyti ieškovų balsavimo teises ir perleisti jiems priklausančias Mediolanum akcijas, viršijančias 9,99 %, ir, antra, atmetė jų prašymą leisti turėti kvalifikuotąją akcijų paketo dalį.
Ieškovai 2014 m. spalio 7 d. sprendimą apskundė Tribunale amministrativo regionale per il Lazio (Lacijaus regiono administracinis teismas, Italija); jis 2015 m. birželio 5 d. sprendimu skundą atmetė.
2015 m. gruodžio 30 d. pagal atvirkštinio jungimosi sandorį Mediolanum buvo prijungta prie jos patronuojamosios bendrovės Banca Mediolanum.
2016 m. kovo 3 d. Consiglio di Stato (Valstybės Taryba, Italija) patenkino ieškovų apeliacinį skundą dėl Tribunale amministrativo regionale per il Lazio (Lacijaus regiono administracinis teismas) sprendimo ir panaikino 2014 m. spalio 7 d. sprendimą.
Įvykus <...> nurodytam susijungimui ir priėmus <...> 2016 m. kovo 3 d. Consiglio di Stato (Valstybės Taryba) sprendimą, Italijos bankas ir Europos Centrinis Bankas <...> nusprendė, kad reikia pateikti naują prašymą išduoti leidimą dėl šios kvalifikuotosios akcijų paketo dalies, kaip numatyta <...> [Direktyvos 2013/36] <...> 22 ir paskesniuose straipsniuose, taip pat [TUB] 19 ir paskesniuose straipsniuose.
2016 m. liepos 14 d. raštu Italijos bankas pasiūlė Fininvest per 15 dienų pateikti prašymą dėl leidimo įsigyti kvalifikuotąją akcijų paketo dalį. Kadangi <...> nebuvo pateikta jokio prašymo, 2016 m. rugpjūčio 3 d. Italijos bankas nusprendė ex officio pradėti administracinę procedūrą dėl Fininvest; jai pasibaigus Italijos bankas, taikydamas <...> [Reglamento Nr. 1024/2013] <...> 15 straipsnio 2 dalį, pateikė ECB 2016 m. rugsėjo 23 d. pasiūlymą dėl sprendimo su nepalankia nuomone dėl pirkėjų, ketinančių įsigyti aptariamą Banca Mediolanum akcijų dalį, reputacijos, ir paprašė ECB nepritarti įsigijimui.
2016 m. spalio 25 d. [s]prendimu <...> ECB nepritarė tam, kad ieškovai įsigytų Banca Mediolanum kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, nes jie neatitiko reputacijos reikalavimo ir kilo didelių abejonių dėl jų pajėgumo ateityje užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį šios finansų įstaigos valdymą <...>.
Konkrečiai taikydamas TUB 19 ir 25 straipsnius ir Direktyvą 2013/36 perkeliančio Ministro dekreto Nr. 144 1 straipsnį ECB nusprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad S. Berlusconi (didžiausias Fininvest akcininkas ir faktinis jos savininkas) buvo netiesiogiai Banca Mediolanum akcijų paketą įsigyjantis asmuo, ir į tai, kad galutiniu sprendimu jis nuteistas – jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė už mokesčių sukčiavimą, nebuvo įvykdytas į nacionalinę teisę perkeltas kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių turėtojams nustatytas reputacijos reikalavimas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2013/36 23 straipsnio 1 dalies a punktą. Be to, ECB rėmėsi tuo, kad S. Berlusconi padarė kitų pažeidimų ir dėl jo, kaip ir dėl kitų Fininvest valdymo organų narių, buvo priimta kitų apkaltinamųjų nuosprendžių.“
8. Šį aprašymą galima papildyti tam tikromis faktinėmis aplinkybėmis, kurias nurodžiau savo išvadoje byloje C-219/17:
– abiejų bendrovių valdybos susitarė, kad vykdant „atvirkštinį susijungimą“ bendrovė Mediolanum bus prijungta prie Banca Mediolanum(11). 2015 m. gegužės 26 d. apie šį susijungimo projektą buvo pranešta Italijos bankui, siekiant gauti jo leidimą pagal TUB 57 straipsnį,
– 2015 m. liepos 21 d. Sprendimu Nr. 7969932/21 Italijos bankas leido vykdyti pasiūlytą susijungimą. 2015 m. liepos 23 d. pranešime apie šį sprendimą Italijos bankas patvirtino 2014 m. spalio 7 d. sprendimą ir patikslino, kad jame nustatyta pareiga perleisti akcijas reiškia, jog turi būti perleistos „Banca Mediolanum akcijos, kurios bendrovėms susijungus bus perduotos [Fininvest], iškeičiant jas į [bendrovės] Mediolanum akcijas“.
9. 2016 m. gruodžio 23 d. Fininvest ir S. Berlusconi Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl 2016 m. spalio 25 d. ECB sprendimo panaikinimo.
10. Bendrasis Teismas (antroji išplėstinė kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas proceso organizavimo priemones, paprašė šalių pateikti pastabas dėl 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Berlusconi ir Fininvest pasekmių šiai bylai.
11. 2019 m. sausio 21 d., atsižvelgdami į tą Teisingumo Teismo sprendimą, ieškovai pateikė naujus panaikinimo pagrindus pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 84 straipsnį; dėl jų ECB ir Europos Komisija pateikė pastabas.
12. Ieškovai prašė Bendrojo Teismo panaikinti ginčijamą sprendimą ir priteisti iš ECB bylinėjimosi išlaidas, o ECB ir Komisija tam prieštaravo.
13. Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė visą ieškinį dėl panaikinimo ir nurodė Fininvest ir S. Berlusconi padengti savo ir ECB bylinėjimosi išlaidas, o Komisijai – savo bylinėjimosi išlaidas.
III. Šalių reikalavimai ir procesas Teisingumo Teisme
14. 2022 m. liepos 22 d. Fininvest ir S. Berlusconi(12) pateikė atitinkamus panašaus turinio apeliacinius skundus dėl skundžiamo sprendimo.
15. Savo apeliaciniuose skunduose Fininvest ir S. Berlusconi prašo:
– panaikinti skundžiamą sprendimą,
– taigi panaikinti ir 2016 m. spalio 25 d. ECB sprendimą,
– nepatenkinus šių reikalavimų, grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo,
– priteisti iš ECB bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje.
16. ECB ir Komisija prašo Teisingumo Teismo atmesti apeliacinius skundus kaip iš dalies nepriimtinus arba nereikšmingus ir bet kuriuo atveju kaip nepagrįstus ir prireikus pakeisti tam tikrus skundžiamo sprendimo motyvus. Jeigu šie reikalavimai nebūtų patenkinti, Komisija prašo atmesti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo. Be to, ECB ir Komisija prašo priteisti iš S. Berlusconi ir Fininvest bylinėjimosi išlaidas.
17. Abu apeliaciniai skundai buvo sujungti, kad būtų bendrai vykdomos rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimtas sprendimas.
18. Teisingumo Teismas nusprendė, kad nebūtina rengti teismo posėdžio, bet reikia pateikti išvadą dėl apeliacinio skundo pirmojo, antrojo ir devintojo pagrindų.
IV. Apeliacinių skundų priimtinumas
19. ECB prieštarauja tam, kad S. Berlusconi gali prašyti iš naujo įvertinti savo reputaciją, dėl kurios nebuvimo priimtas ginčijamas sprendimas, nes, kaip teigiama, S. Berlusconi buvo reabilituotas – dėl jo reabilitavimo nuspręsta 2018 m. gegužės 11 d.(13). Atsižvelgdamas į tai ECB teigia, kad apeliantai nėra suinteresuoti reikalauti panaikinti ginčijamą sprendimą ir skundžiamą sprendimą.
20. Prieštaravimas turi būti atmestas, nes ir S. Berlusconi (dabar jo teisių perėmėjai), ir Fininvest yra suinteresuoti, kad būtų panaikintas ginčijamas sprendimas ir jį patvirtinantis sprendimas, kuris, jų nuomone, pažeidžia jų interesus.
V. Pirminės pastabos: sąvoka „kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimas arba padidinimas“
21. Prieš analizuodamas apeliacinio skundo pagrindus norėčiau priminti, kad leidimo įsigyti kvalifikuotąją akcijų paketo dalį išdavimo procedūra siekiama užtikrinti, kad į bankų sektorių patektų tik tie fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie nekelia pavojaus tinkamam jo veikimui.
22. Visų pirma atliekant vertinimą norima patikrinti, ar siūlomas įsigyjantis asmuo turi gerą reputaciją ir yra finansiškai mokus (tai būtina), kad įstaiga, kurios akcijų paketą jis įsigis, toliau laikytųsi savo rizikos ribojimo reikalavimų. Vertinimas taip pat padeda užtikrinti, kad sandoris nebūtų finansuojamas iš neteisėtos veikos gautomis lėšomis(14).
23. BPM reglamento 2 straipsnio 8 punkte daroma nuoroda į sąvokos „kvalifikuotoji akcijų paketo dalis“ apibrėžtį, pateiktą Reglamento (ES) Nr. 575/2013(15) 4 straipsnio 1 dalies 36 punkte. Kvalifikuotoji akcijų paketo dalis – tai „tiesiogiai arba netiesiogiai turima įmonės kapitalo dalis, kuri sudaro 10 % ar daugiau kapitalo ar balsavimo teisių, arba tokia dalis, kuri suteikia galimybę daryti reikšmingą įtaką tos įmonės valdymui“.
24. Direktyvos 2013/36 22 straipsnio 1 dalyje pareiga pranešti nustatyta „<...> kiekviena[m] fizini[am] ar juridini[am] asm[eniui] arba kartu veikiant[iems] tokie[ms] asmen[ims] (siūloma[m] įsigyjan[čiam] asm[eniui]), nusprend[usiems] tiesiogiai arba netiesiogiai įsigyti kredito įstaigos kvalifikuotąją akcijų paketo dalį arba tiesiogiai ar netiesiogiai labiau padidinti tokią kredito įstaigos kvalifikuotąją akcijų paketo dalį tiek, kad turimų balsavimo teisių arba kapitalo dalis pasiektų arba viršytų 20 %, 30 % arba 50 %, arba kad ta kredito įstaiga taptų jų patronuojamąja įmone <...>“(16).
25. Iš bendro šių nuostatų aiškinimo matyti, kad „kvalifikuotoji akcijų paketo dalis“ yra tiesiogiai arba netiesiogiai valdoma kredito įstaigos akcijų paketo dalis, kuri:
– sudaro 10 % ar daugiau įmonės kapitalo arba balsavimo teisių; arba
– leidžia daryti didelę įtaką įmonės valdymui; arba
– lemia, kad kredito įstaiga tampa siūlomo pirkėjo patronuojamąja bendrove.
26. Apie tokių kredito įstaigos akcijų paketo dalių įsigijimą privaloma pranešti pagal Direktyvos 2013/36 22 straipsnio 1 dalį, o jų įsigijimu laikomas tiesioginis ar netiesioginis akcijų paketo dalies padidinimas, kai turima balsavimo teisių ar kapitalo dalis yra lygi arba viršija 20 %, 30 % ar 50 %.
27. Reikalavimai, taikomi siekiant įvertinti kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimą ir padidinimą, nustatyti Direktyvos 2013/36 22–27 straipsniuose. Nacionalinės teisės aktuose negalima numatyti griežtesnių reikalavimų(17).
28. Direktyvos 2013/36 23 straipsnyje yra suderinti esminiai kriterijai, pagal kuriuos vertinamas kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimas ar padidinimas(18). Siekdamos suvienodinti valstybių narių praktiką Europos priežiūros institucijos 2016 m. priėmė bendras gaires(19).
29. Tos rūšies leidimų išdavimo procedūra reglamentuojama BPM reglamento 4 straipsnio 1 dalies c punkte, 6 straipsnio 4 dalyje ir 15 straipsnyje, kuriuos papildo BPM pagrindų reglamento 85–87 straipsniai. Šią procedūrą išsamiai išnagrinėjo Teisingumo Teismas 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendime Berlusconi ir Fininvest.
30. ECB turi išimtinę kompetenciją vertinti visų finansų įstaigų, kurioms taikomas Bendras priežiūros mechanizmas(20), kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimą ir padidinimą ir priimti sprendimą dėl tokio įsigijimo ir padidinimo, nesvarbu, ar tos įstaigos yra reikšmingos ir ar jas tiesiogiai prižiūri ECB arba nacionalinės institucijos.
VI. Apeliacinio skundo pirmasis pagrindas
A. Šalių argumentai
31. Apeliantai ginčija Bendrojo Teismo argumentus, kuriais remdamasis jis atmetė pirmąjį jam pateiktą panaikinimo pagrindą. Jie savo pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą grindžia šešiais prieštaravimais, pažymėtais raidėmis A, B, C, D, E ir F ir susijusiais su šiais klausimais:
– bendra apeliantų vykdoma Banca Mediolanum kontrolė. Klaidingas tokio valdymo pasekmių vertinimas,
– Fininvest, kaip Banca Mediolanum kvalifikuotosios akcijų paketo dalies turėtojos, statusas. Faktinių aplinkybių iškraipymas ir akivaizdi teisės klaida,
– sprendimą priėmusio subjekto motyvų pakeitimas Bendrojo Teismo motyvais. SESV 263 ir 264 straipsnių pažeidimas,
– nauja Europos sąvoka „kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimas“. Nacionalinės teisės netaikymas,
– Bendrojo Teismo sukurta Sąjungos teisėje nenumatyta situacija,
– netiesiogiai valdomos kvalifikuotosios akcijų paketo dalies atskyrimas nuo tiesiogiai valdomos kvalifikuotosios akcijų paketo dalies: Direktyvos 2013/36 22 straipsnio ir TUB 22 straipsnio pažeidimas.
32. ECB ir Komisija nesutinka su apeliantų argumentais ir prašo atmesti šį pagrindą.
B. Vertinimas
1. Pirmasis ir antrasis prieštaravimai
33. Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo A ir B prieštaravimai grindžiami šiais argumentais:
– Bendrasis Teismas pripažino (skundžiamo sprendimo 81 punktas), kad S. Berlusconi ir Fininvest priklausė kvalifikuotoji Banca Mediolanum akcijų paketo dalis, kuri leido jiems bendrai kontroliuoti Mediolanum ir Banca Mediolanum iki atvirkštinio susijungimo,
– remdamasis šia prielaida (t. y. pripažinęs, kad Fininvest kontroliavo Banca Mediolanum iki susijungimo), Bendrasis Teismas suklydo vertindamas savo paties pripažintos faktinės aplinkybės pasekmes: jeigu kontrolė buvo vykdoma iki susijungimo, ECB neturėjo pradėti leidimo įsigyti kvalifikuotąją akcijų paketo dalį išdavimo procedūros. Tokia kvalifikuotoji akcijų paketo dalis egzistavo ir iki BPM taisyklių įsigaliojimo,
– Bendrasis Teismas konstatavo (skundžiamo sprendimo 70 punktas), kad Fininvest ir S. Berlusconi per Fininvest turėjo 30,16 % Mediolanum akcijų, o šiai priklausė 100 % Banca Mediolanum akcijų. Jis taip pat nusprendė (skundžiamo sprendimo 71 punktas): kadangi balsavimo teisių, kuriomis Fininvest galėjo netiesiogiai naudotis per Mediolanum, dalis viršijo 20 % ribą, Fininvest, taigi ir S. Berlusconi, netiesiogiai priklausė Banca Mediolanum kvalifikuotoji akcijų paketo dalis,
– tai konstatavęs Bendrasis Teismas turėjo padaryti išvadą, kad įvykus susijungimui ir priėmus 2016 m. kovo 3 d. Consiglio di Stato (Valstybės Taryba) sprendimą akcijų nebuvo įsigyta, nes Fininvest ir S. Berlusconi jau turėjo kvalifikuotąją Banca Mediolanum akcijų paketo dalį. Taigi ECB leidimas buvo beprasmis,
– Bendrasis Teismas, atlikęs faktinių aplinkybių vertinimą ir nepateikęs logiškų išvadų, padarė keletą teisės klaidų,
– skundžiamo sprendimo 72 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad, priėmus 2014 m. spalio 7 d. sprendimą (juo Italijos bankas sustabdė ieškovų balsavimo teises, atsisakė išduoti jiems leidimą turėti Mediolanum kvalifikuotąją akcijų paketo dalį ir nurodė perleisti jų turimas Mediolanum akcijas, viršijančias 9,99 %), ieškovų netiesioginis akcijų valdymas nebebuvo kvalifikuotosios akcijų paketo dalies valdymas,
– ši išvada klaidinga, nes visa kvalifikuotoji akcijų paketo dalis išlaikoma tol, kol akcijos neperleistos. Kalbant apie balsavimo teises, pažymėtina, kad techniniu požiūriu 2014 m. spalio 7 d. sprendimas nereiškia šių teisių sustabdymo, atsižvelgiant į TUB 24 straipsnį,
– skundžiamo sprendimo 73 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad, 2015 m. gruodžio 30 d. Mediolanum prijungus prie Banca Mediolanum, Fininvest tapo tiesiogine 9,99 % Banca Mediolanum akcijų savininke,
– apeliantai teigia, kad ir ši išvada klaidinga, nes Fininvest turima Mediolanum kvalifikuotoji akcijų paketo dalis buvo ir visą laiką išliko tokia pati, t. y. 30,16 % įstatinio kapitalo,
– skundžiamo sprendimo 76 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad, 2016 m. kovo 3 d. Consiglio di Stato (Valstybės Taryba) sprendimu panaikinus 2014 m. spalio 7 d. sprendimą, Fininvest tapo tiesiogine 30,16 % Banca Mediolanum akcijų savininke,
– apeliantai mano, kad šis vertinimas, kuris kyla iš dviejų pirmųjų klaidingų išvadų, taip pat yra klaidingas. Kadangi 2014 m. spalio 7 d. sprendimas buvo panaikintas 2016 m. kovo 3 d. teismo sprendimu, pradinė akcijų paketų padėtis niekaip nepasikeitė. Taigi Fininvest dėl šio teismo sprendimo neatgavo savo 30,16 % Banca Mediolanum akcijų paketo, nes jo niekada nebuvo praradusi. Šis sprendimas yra neutralus, kalbant apie akcijų paketo dydį,
– vadinasi, Fininvest 30,16 % akcijų paketas niekada nebuvo sumažintas iki 9,99 % (Italijos banko sprendimu) ir niekada vėl netapo kvalifikuotąja akcijų paketo dalimi (priėmus Consiglio di Stato (Valstybės Taryba) sprendimą). Jį visada sudarė 30,16 % kvalifikuotoji akcijų paketo dalis.
34. Šį prieštaravimą laikau pagrįstu, nes pagal Bendrojo Teismo pateiktą faktinių aplinkybių aprašymą Bendrasis Teismas turėjo pripažinti, kad ECB negalėjo pradėti leidimo įsigyti kvalifikuotąją akcijų paketo dalį išdavimo procedūros.
35. Mano pozicija pagrįsta BPM reglamento 15 straipsniu ir Direktyvos 2013/36 22 straipsniu. Abiejuose straipsniuose numatyta, kad ECB kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių įsigijimą ar padidinimą kontroliuoja nuo BPM įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2014 m. lapkričio 4 d.
36. Vis dėlto ši kontrolė neapima kvalifikuotosios akcijų paketo dalies, kuri gali būti vadinama „ankstesne“, t. y. iki šios datos egzistavusia, dalimi. Jeigu ankstesnė kvalifikuotoji akcijų paketo dalis finansų įstaigoje išlaikoma, bet nepadidėja, ECB kontrolė jai netaikoma.
37. Būtent toks yra pagrindinis argumentas, kuriuo remiasi apeliantai, teisingai teigiantys, kad Bendrasis Teismas padarė netinkamas išvadas nusprendęs, jog S. Berlusconi ir Fininvest turimas Mediolanum (o per Mediolanum – ir Banca Mediolanum) akcijų paketas iki BPM įsigaliojimo buvo ankstesnė kvalifikuotoji akcijų paketo dalis, kuri išliko nepakitusi.
38. Bendrasis Teismas mano, kad ankstesniam akcijų paketui įtakos turėjo trys įvykiai, būtent: a) 2014 m. spalio 7 d. sprendimas, kuriuo nurodyta perleisti S. Berlusconi ir Fininvest turėtus Mediolanum akcijų paketus, viršijančius 9,99 %; b) 2015 m. gruodžio 30 d. Mediolanum prijungimas prie Banca Mediolanum, dėl kurio Fininvest tapo tiesiogine 9,99 % Banca Mediolanum akcijų savininke; c) 2014 m. spalio 7 d. sprendimo panaikinimas 2016 m. kovo 3 d. Consiglio di Stato (Valstybės Taryba) sprendimu, pagal kurį Fininvest ir S. Berlusconi vėl galėjo visiškai disponuoti savo turimomis Banca Mediolanum akcijomis.
39. Dėl susijungimo Bendrasis Teismas pripažino, kad S. Berlusconi visada turėjo Banca Mediolanum akcijų: „iš pradžių per Fininvest, o vėliau – per Mediolanum“(21). Vis dėlto jis pridūrė, kad dėl atvirkštinio prijungimo pasikeitė šių akcijų teisinė struktūra ir tokį pasikeitimą ECB galėjo kvalifikuoti kaip įsigijimą, „net jei ieškovams priklausančios kvalifikuotosios akcijų paketo dalies dydis nepakito, palyginti su prieš tai jiems per Mediolanum priklaususios kvalifikuotosios akcijų paketo dalies dydžiu“(22).
40. Kaip nurodysiu nagrinėdamas šio pagrindo penktąjį prieštaravimą, tokią skundžiamame sprendime pateiktą poziciją, pagrįstą akcijų paketo teisinės struktūros pasikeitimo sąvoka, laikau neteisinga.
41. Manau, kad taip pat neteisingi yra Bendrojo Teismo argumentai dėl pasekmių, kurias jis sieja su 2014 m. spalio 7 d. sprendimu, būtent argumentai dėl Fininvest ir S. Berlusconi turimo Banca Mediolanum kvalifikuotosios akcijų paketo dalies sumažėjimo iki 9,99 %.
42. 2014 m. spalio 7 d. sprendimu Italijos bankas iš tiesų nurodė perleisti Fininvest priklausančias Mediolanum akcijas, viršijančias 9,99 %. Jos turėjo būti perleistos per 30 mėnesių nuo patikėjimo fondo, atsakingo už jų pardavimą, įsteigimo. Vis dėlto akcijos nebuvo perleistos, nes Consiglio di Stato (Valstybės Taryba) iš pradžių nurodė sustabdyti Italijos banko sprendimo vykdymą, o vėliau 2016 m. kovo 3 d. sprendimu jį panaikino ex tunc.
43. Iš šios veiksmų sekos matyti, kad akcijos, sudarančios Fininvest turimą Banca Mediolanum akcijų paketą, visada priklausė Fininvest ir nebuvo perleistos jokiam pirkėjui.
44. Taigi, priešingai, nei konstatavo Bendrasis Teismas (skundžiamo sprendimo 72 punktas), Fininvest ir S. Berlusconi turima kvalifikuotoji Banca Mediolanum akcijų paketo dalis ne sumažėjo iki 9,99 %, o liko nepakitusi, kai pradėjo veikti BPM ir ECB įgijo kompetenciją išduoti leidimą įsigyti ir padidinti kvalifikuotąją akcijų paketo dalį. Vienintelis dalykas, kuris buvo trumpam apribotas, – tai balsavimo teisės, susijusios su akcijomis (jas įpareigota perleisti).
45. Dėl tokios pirmosios klaidos Bendrasis Teismas padarė ir kitą klaidą (skundžiamo sprendimo 73 punktas), nes nurodė, kad, Mediolanum prijungus prie Banca Mediolanum, Fininvest tapo tiesiogine 9,99 % šio banko akcijų savininke.
46. Vis dėlto, kadangi Fininvest jau turėjo 30,16 % Mediolanum akcijų, po prijungimo ji ir toliau tiesiogiai valdė tą pačią 30,16 % Banca Mediolanum kvalifikuotąją akcijų paketo dalį (221 828 000 akcijų), o ne 9,99 %, kaip nusprendė Bendrasis Teismas.
47. Dėl abiejų šių klaidų Bendrasis Teismas padarė dar vieną klaidą (skundžiamo sprendimo 76 punktas), nes nusprendė, kad 2016 m. kovo 3 d. Consiglio di Stato (Valstybės Taryba) sprendimu panaikinus 2014 m. spalio 7 d. sprendimą Fininvest tapo tiesiogine 30,16 % Banca Mediolanum akcijų savininke.
48. Priešingai, nei teigia Bendrasis Teismas, dėl šio Consiglio di Stato (Valstybės Taryba) sprendimo Fininvest turima Banca Mediolanum akcijų dalis nepadidėjo nuo 9,99 % iki 30,16 %: kartoju, pagal 2014 m. spalio 7 d. sprendimą ta dalis nebuvo sumažinta.
49. Dėl šių trijų Bendrojo Teismo klaidų skundžiamo sprendimo 77 punkte padaryta išvada(23) tampa negaliojanti.
50. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Fininvest ir S. Berlusconi turimą Banca Mediolanum akcijų paketą visada sudarė 30,16 % kvalifikuotoji akcijų paketo dalis. Kadangi įsigaliojus BPM šis akcijų paketas nebuvo padidintas, ECB leidimo nereikėjo, nes tai buvo „ankstesnė“ kvalifikuotoji akcijų paketo dalis.
51. Taigi apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmasis ir antrasis prieštaravimai (A ir B punktai) turi būti patenkinti, nes juose nurodyta skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida, susijusi su sąlygomis, pagal kurias ECB gali nustatyti reikalavimą dėl leidimo įsigyti arba padidinti kredito įstaigų kvalifikuotąją akcijų paketo dalį.
2. Trečiasis prieštaravimas (C punktas)
52. Apeliantai tvirtina, kad Bendrasis Teismas rėmėsi argumentais, kurių nėra ECB sprendime, ir taip pažeidė SESV 263 ir 264 straipsnius.
53. Prieštaravime pateiktas tik šis teiginys ir nurodyta, kad jis bus išplėtotas paskesniuose prieštaravimuose. Taigi jis nėra atskiras prieštaravimas ir turi būti atmestas.
3. Ketvirtasis prieštaravimas (D punktas)
54. Apeliantai teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nusprendė, kad BPM reglamento 4 straipsnio 3 dalyje nėra aiškios nuorodos į nacionalinę teisę, pagal kurią būtų galima apibrėžti sąvoką „kvalifikuotosios banko akcijų paketo dalies įsigijimas“.
55. Manau, kad Bendrasis Teismas nepažeidė BPM reglamento 4 straipsnio 3 dalies(24). Iš tiesų šioje nuostatoje yra numatyta teisė, kurią ECB turi taikyti vykdydamas priežiūros uždavinius pagal BPM. Vis dėlto joje nenurodyta nacionalinė teisė, pagal kurią būtų galima išaiškinti Sąjungos teisės normoje įtvirtintą sąvoką, kaip antai sąvoką „kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimas“(25).
56. Kalbant apie šią sąvoką, pažymėtina, kad nei BPM reglamento 15 straipsnyje, nei Direktyvos 2013/36 22 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į valstybių narių teisę.
57. Kaip teisingai nusprendė Bendrasis Teismas(26), kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimo ar padidinimo sąvoka yra autonominė Sąjungos teisės sąvoka, kurią visose valstybėse narėse reikia aiškinti vienodai. Ji nebūtų aiškinama vienodai, jeigu kiekviena valstybė narė galėtų ją apibrėžti savo nuožiūra.
58. Tokia išvada yra pagrįsta Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija: tiek iš vienodo Sąjungos teisės taikymo, tiek iš lygybės principo reikalavimų matyti, kad Sąjungos teisės nuostatoje, kurioje nėra aiškios nuorodos į valstybių narių teisę dėl jos prasmės ar apimties, vartojamos sąvokos paprastai visoje Sąjungoje turi būti aiškinamos autonomiškai ir vienodai(27).
59. Taigi ketvirtasis prieštaravimas turi būti atmestas.
4. Penktasis prieštaravimas (E punktas)
60. Apeliantai teigia, kad Bendrasis Teismas sąvoką „kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimas“ prilygino sąvokai „akcijų paketo teisinės struktūros pasikeitimas“. Jie mano, kad pastaroji sąvoka, kurią Bendrasis Teismas vartoja skundžiamame sprendime(28), yra nesusijusi su Sąjungos teise ir negali būti vartojama tokiais atvejais, kaip šis.
61. Apeliantai pagrįstai kritikuoja šią skundžiamo sprendimo dalį. Akcijų paketo teisinės struktūros pasikeitimas – tai sąvoka, kuri nepateikta nei Direktyvoje 2013/36, nei BPM reglamente, siekiant įvertinti, ar kvalifikuotoji akcijų paketo dalis buvo įsigyta arba padidinta. Jų nuostatose nenurodyta, kad teisinės struktūros pasikeitimas gali būti suprantamas kaip akcijų paketo įsigijimas.
62. Kaip paaiškinsiu toliau, norint įvertinti akcijų paketo įsigijimą ar padidinimą svarbu yra tai, kiek akcijų sudaro įsigytą (ar padidintą) akcijų paketą(29), bet ne akcijų paketo teisinė struktūra – sąvoka, kuri, be kita ko, yra neaiški ir dėl to kyla tam tikras nesaugumas ją taikant.
63. Bet kuriuo atveju, kaip minėjau, jeigu būtų pripažinta, kad akcijų paketo teisinės struktūros pasikeitimai yra svarbūs, tokie būtų tik tie pasikeitimai, kurie įvyko pradėjus taikyti BPM, bet ne ankstesni.
64. Akcijų paketams, įsigytiems prieš pradedant taikyti BPM, ECB leidimas reikalingas tik tuo atveju, jeigu dėl įsigijimo padidėjo pirkėjo vykdomos finansų įstaigos kontrolės lygis. Akcijų paketo teisinės struktūros pasikeitimui (pripažinus, kad ši nauja sąvoka yra reikšminga, quod non) ECB leidimas nereikalingas, jeigu kvalifikuotoji akcijų paketo dalis išlieka nepakitusi ir nepadidėja.
65. Būtent taip buvo nagrinėjamoje byloje. Fininvest visą laiką priklausė tam tikra Mediolanum ir galiausiai Banca Mediolanum kvalifikuotoji akcijų paketo dalis. Mediolanum atvirkštinis prijungimas prie Banca Mediolanum buvo vidinis verslo grupės teisinės struktūros pertvarkymas, tačiau dėl jo nepasikeitė Fininvest(30) (ir netiesiogiai S. Berlusconi) vykdomos šios finansų įstaigos kontrolės lygis ar intensyvumas.
66. Tokie sandoriai, kaip nagrinėjamasis, kuriuos sudarius tų pačių asmenų ir subjektų vykdomos kredito įstaigos kontrolės ir įtakos šiai įstaigai lygis išlieka toks pat, nereiškia, kad yra įgyta arba padidėjo kvalifikuotoji akcijų paketo dalis. Tokiu atveju ECB neturi pradėti administracinės leidimo išdavimo procedūros.
67. Taigi penktasis prieštaravimas turi būti patenkintas.
5. Šeštasis prieštaravimas (F punktas)
68. Apeliantai tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, jog siekiant nustatyti, ar buvo įsigyta kvalifikuotoji akcijų paketo dalis, svarbus veiksnys yra aplinkybė, ar akcijų paketas valdomas tiesiogiai, ar netiesiogiai.
69. Jie teigia, kad Direktyvos 2013/36 22 straipsnyje ir TUB 22 straipsnyje minimas tik kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimas (nesvarbu, ar ši dalis valdoma tiesiogiai, ar netiesiogiai). Be to, S. Berlusconi (kurio geros reputacijos nebuvimu pagrįstas ECB sprendimas) iki ir po susijungimo, taip pat prieš priimant ir priėmus 2016 m. kovo 3 d. Consiglio di Stato (Valstybės Taryba) sprendimą, kredito įstaigos akcijų paketą visada valdė netiesiogiai.
70. Šis prieštaravimas taip pat turi būti patenkintas. Iš BPM reglamento 2 straipsnio 8 punkto, Reglamento Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 36 punkto ir Direktyvos 2013/36 22 straipsnio matyti, kad svarbiausias kriterijus, pagal kurį nustatoma, ar kvalifikuotoji akcijų paketo dalis įsigyta arba padidinta tiesiogiai, ar netiesiogiai(31), yra kiekybinis.
71. Iš tiesų turi būti įsigyta 10 % ar daugiau įmonės kapitalo arba balsavimo teisių(32), o dėl padidinimo kapitalas ar balsavimo teisės turi pasiekti arba viršyti 20 %, 30 % ar 50 %. Kiti du kriterijai (reikšminga pirkėjo įtaka įmonės valdymui ir kredito įstaiga, tapusi pirkėjo patronuojamąja įmone) šiuo atveju netaikomi.
72. Konkrečiai kalbant, pagal Direktyvos 2013/36 22 straipsnį kvalifikuotąją kredito įstaigos akcijų paketo dalį galima įsigyti ar padidinti tiesiogiai arba netiesiogiai; tai, koks įsigijimo būdas taikomas (tiesioginis ar netiesioginis), neturi įtakos rezultatui.
73. Taigi svarbiausia ne tai, ar kvalifikuotoji akcijų paketo dalis įsigyta tiesiogiai, ar netiesiogiai, bet tai, kad ji įsigyta (nesvarbu, kuriuo iš šių būdų) ir kad ją įsigijus pasiektas tam tikras kredito įstaigos kontrolės ar įtakos šiai įstaigai lygis.
74. Remiantis šia prielaida, Bendrasis Teismas klaidingai išaiškino Direktyvos 2013/36 22 straipsnio 1 dalį, nes laikė svarbia aplinkybę, kad netiesiogiai Fininvest valdytas Banca Mediolanum akcijų paketas po atvirkštinio prijungimo pasikeitė į tiesiogiai valdomą akcijų paketą(33).
75. Dėl Direktyvos 2013/36 22 straipsnio 1 dalies Bendrasis Teismas nusprendė, kad, „<...> kai netiesioginis akcijų valdymas per dvi bendroves tampa netiesioginiu valdymu per vieną bendrovę <...>, pakinta pati kvalifikuotosios akcijų paketo dalies valdymo teisinė struktūra, todėl toks sandoris turi būti laikomas kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimu, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą“(34).
76. Negalima pritarti šiam argumentui, kuris vėlgi grindžiamas akcijų paketo teisinės struktūros pasikeitimo sąvoka (ją jau įvertinau kaip netinkamą šiomis aplinkybėmis). Ta sąvoka faktinėms aplinkybėms, kurias Bendrasis Teismas laiko įrodytomis, taikoma dėl to, kad padaryta pradinė vertinimo klaida.
77. Minėjau, kad Bendrasis Teismas pripažįsta, jog po susijungimo „<...> ieškovams priklausančios kvalifikuotosios akcijų paketo dalies dydis nepakito, palyginti su prieš tai jiems per Mediolanum priklaususios kvalifikuotosios akcijų paketo dalies dydžiu“(35). Kitaip tariant, netiesiogiai valdomam akcijų paketui pasikeitus į valdomą tiesiogiai, Fininvest padėtis, susijusi su jos vykdoma Banca Mediolanum kontrole, nepasikeitė, nes Fininvest visada valdė 30,16 % akcijų.
78. Tas pats argumentas a fortiori taikytinas ir S. Berlusconi akcijų paketui, kurį visada sudarė netiesiogiai valdoma kvalifikuotoji Banca Mediolanum akcijų paketo dalis(36).
79. Jeigu taip yra(37), vieno akcijų paketo valdymo būdo (tiesioginio valdymo) pakeitimas kitu būdu (netiesioginiu valdymu) yra nereikšmingas ir dėl to tokiu atveju, kaip nagrinėjamas šioje byloje, kvalifikuotoji akcijų paketo dalis nėra (naujai) įsigyta ar padidinta. Tokiomis aplinkybėmis ECB neturėjo įsikišti.
80. Taigi šeštasis (ir paskutinis) apeliacinio skundo pirmojo pagrindo prieštaravimas turi būti patenkintas.
VII. Antrasis apeliacinio skundo pagrindas
A. Šalių argumentai
81. Apeliantai nesutinka su tuo, kad Bendrasis Teismas atmetė jų antrąjį panaikinimo pagrindą, kuriame nurodyta, kad Direktyvos 2013/36 22 ir 23 straipsnius taikant akcijų paketams, įsigytiems anksčiau nei prieš 20 metų, pažeistas negaliojimo atgaline data principas.
82. Jie teigia, kad nors Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog Direktyva 2013/36 nebuvo taikoma iki jos įsigaliojimo įsigytoms kvalifikuotosioms akcijų paketo dalims, jis faktiškai patvirtino, kad ji nagrinėjamoje byloje taikoma atgaline data. Pirmajame apeliacinio skundo pagrinde nurodyta klaida lemia ir antrajame jo pagrinde minimą klaidą.
83. ECB ir Komisija nesutinka su šiuo argumentu.
B. Vertinimas
84. Bendrasis Teismas teisingai patvirtino, kad į Direktyvos 2013/36 22 ir 23 straipsnių taikymo sritį nepatenka kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių įsigijimas iki šios direktyvos įsigaliojimo, taigi, ir jau turimos tokios akcijų dalys, o patenka tik sprendimai dėl siūlomo kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių įsigijimo po šios direktyvos įsigaliojimo(38).
85. Vis dėlto, kaip teigia apeliantai, šis principinis teiginys tampa nereikšmingas, jeigu, kaip matyti iš apeliacinio skundo pirmojo pagrindo analizės, tos Direktyvos 2013/36 nuostatos taikomos kvalifikuotajai akcijų paketo daliai, kaip antai Fininvest valdomai Banca Mediolanum akcijų paketo daliai, kuri iki ir po šios direktyvos įsigaliojimo faktiškai nepasikeitė (kalbant apie kredito įstaigos kontrolės ir įtakos šiai įstaigai lygį).
86. Taigi antrasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti patenkintas.
VIII. Devintasis apeliacinio skundo pagrindas
A. Šalių argumentai
87. Apeliantai tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes pripažino nepriimtinais du naujus jam pateiktus panaikinimo pagrindus, grindžiamus Italijos banko priimtų parengiamųjų aktų neteisėtumu(39).
88. Teisės klaida, padaryta taikant Bendrojo Teismo procedūros reglamento 84 straipsnį, yra susijusi su naujais pagrindais, pateiktais priėmus 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimą Berlusconi ir Fininvest.
89. Tai akivaizdi vertinimo klaida, susijusi su „naujos teisinės aplinkybės“ buvimu; taip pat yra pateiktas nepakankamas ir akivaizdžiai nelogiškas pagrindimas, be to, nemotyvuota, kodėl nauji ieškinio pagrindai nebuvo nagrinėjami ex officio. Apeliantai nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, buvo pažeistas veiksmingos teisinės gynybos principas ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnis.
90. Plėtodami šį apeliacinio skundo pagrindą apeliantai pateikė tokius argumentus:
– naujus panaikinimo pagrindus ir anksčiau nurodytus pagrindus siejo glaudus materialinis ryšys,
– 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendime Berlusconi ir Fininvest yra pateiktas labai novatoriškas aiškinimas, apimantis platesnius aspektus nei vien tariamą ankstesnės jurisprudencijos patvirtinimą. Šiame sprendime pirmą kartą erga omnes išaiškinti ECB įgaliojimai atitinkamoje srityje ir išspręsti visiškai nauji bei sudėtingi klausimai,
– pripažinus naujus pagrindus nepriimtinais, pažeista apeliantų teisė į veiksmingą ir visapusišką teisinę gynybą. Užtikrindamas šią gynybą Bendrasis Teismas pagal savo Procedūros reglamento 84 straipsnį galėjo išnagrinėti šiuos pagrindus net ex officio.
91. ECB ir Komisija prieštarauja šiems argumentams.
B. Vertinimas
92. 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendime Berlusconi ir Fininvest Teisingumo Teismas konstatavo:
– pagal SESV 263 straipsnį nacionaliniams teismams draudžiama vykdyti nacionalinių kompetentingų institucijų priimtų neprivalomų aktų pradėti procedūrą, imtis tyrimo priemonių ir pateikti pasiūlymus, įgyvendinant leidimo įsigyti arba padidinti kvalifikuotąsias akcijų paketo dalis procedūrą, teisėtumo priežiūrą(40),
– Sąjungos teismas, remdamasis savo išimtine jurisdikcija atlikti Sąjungos aktų teisėtumo priežiūrą pagal SESV 263 straipsnį, turi nuspręsti dėl ECB priimto galutinio sprendimo teisėtumo ir, siekdamas užtikrinti veiksmingą suinteresuotųjų asmenų teisinę gynybą, išnagrinėti galimus nacionalinių institucijų parengiamųjų aktų ar pasiūlymų trūkumus, kurie gali turėti įtakos šio galutinio sprendimo galiojimui(41).
93. Paskelbus šį sprendimą ir Bendrajam Teismui paprašius pateikti pastabas dėl jo pasekmių bylai(42), ieškovai pateikė du naujus panaikinimo pagrindus, siekdami užginčyti Italijos banko priimtų parengiamųjų aktų (konkrečiai kalbant, sprendimo pradėti procedūrą ir ECB pateikto pasiūlymo dėl sprendimo) teisėtumą.
94. Bendrasis Teismas abu naujus pagrindus pripažino nepriimtinais, motyvuodamas tuo, kad: a) jie nėra glaudžiai susiję su ieškinyje nurodytais panaikinimo pagrindais; b) Teisingumo Teismo sprendimas negali būti laikomas teisine aplinkybe, kuri tapo žinoma vykstant procesui, kaip tai suprantama pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalį(43).
95. Apeliantų argumentai man atrodo pagrįsti.
96. Dėl naujų panaikinimo pagrindų ir iš pradžių ieškinyje nurodytų pagrindų glaudaus ryšio nebuvimo manau, kad skundžiamame sprendime turėjo būti konstatuota, jog toks ryšys yra.
97. Tiesa, pradiniame ieškinyje Italijos banko parengiamųjų aktų neteisėtumas nebuvo ginčijamas. Vis dėlto, kaip 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendime Berlusconi ir Fininvest nurodė Teisingumo Teismas, leidimas įsigyti arba padidinti kvalifikuotąsias kredito įstaigų akcijų paketų dalis yra sudėtinės administracinės procedūros, kurioje dalyvauja nacionalinės institucijos ir ECB, dalis. ECB turi teisę priimti galutinį sprendimą, o tai reiškia, kad išimtinė kompetencija vertinti per tokias procedūras priimtų aktų teisėtumą priklauso Bendrajam Teismui ir Teisingumo Teismui.
98. Taigi negalima paneigti, kad nacionalinių institucijų parengiamuosius aktus ir galutinį ECB aktą sieja tiesioginis glaudus ryšys, nes jie yra tos pačios sudėtinės administracinės procedūros elementai. Sprendimą dėl galutinio akto (priimto ECB) galiojimo gali nulemti parengiamųjų aktų (priimtų nacionalinių institucijų), kuriais Bendrajame Teisme ketino remtis apeliantai, esminiai trūkumai.
99. Kalbant apie 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Berlusconi ir Fininvest laikymą nauja teisine aplinkybe, kuri tapo žinoma vykstant procesui ir kuria galima pateisinti naujų panaikinimo pagrindų pateikimą, pažymėtina, kad Bendrojo Teismo argumentai taip pat yra neteisingi.
100. Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas:
– remiasi Teisingumo Teismo jurisprudencija(44), pagal kurią sprendimas, kuriuo patvirtinta ieškovo pareiškiant ieškinį jau žinota teisinė situacija, negali būti laikomas aplinkybe, leidžiančia pateikti naują pagrindą,
– pažymi, kad „<...> sprendimu, kuris buvo priimtas vykstant procesui, negalima remtis kaip nauja aplinkybe, nes tame sprendime iš esmės tik pateikiamas Sąjungos teisės aiškinimas ex tunc <...>“(45),
– teigia, kad prejudiciniuose sprendimuose pateiktas aiškinimas yra aiškinamojo pobūdžio, nesukuria teisės ir galioja ex tunc(46),
– tvirtina, kad „Teisingumo Teismo pateiktas išaiškinimas turi būti laikomas žinomu ieškovams tuo metu, kai jie pareiškia ieškinį“ dėl panaikinimo(47),
– nurodo, kad 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Berlusconi ir Fininvest „negali būti laikomas teisine aplinkybe, kuri tapo žinoma vykstant procesui, kaip tai suprantama pagal [Bendrojo Teismo] [p]rocedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalį“(48).
101. Nesutinku su šiais argumentais ir remiantis jais padaryta Bendrojo Teismo išvada.
102. Pats Bendrasis Teismas kituose sprendimuose yra pripažinęs, kad siekiant pateikti naujus panaikinimo pagrindus Teisingumo Teismo sprendimas, priimtas vykstant procesui, yra reikšmingas, jeigu jame naujai išaiškintos taikomos teisės normos(49).
103. Be abejo, naujų pagrindų pateikimo negalima pateisinti sprendimais, kuriuose tik pakartojama ankstesnė jurisprudencija. Visai kas kita, kai Teisingumo Teismo sprendimuose išplėtota ankstesnė arba įtvirtinta nauja jurisprudencija: tokiais atvejais šiais sprendimais galima remtis siekiant pateikti naujus pagrindus bylose, kuriose nagrinėjami ieškiniai dėl panaikinimo.
104. Tokios pozicijos Teisingumo Teismas laikėsi konkrečiame Direktyvos 2013/32/ES(50) kontekste. Jis konstatavo, kad sprendimas gali patekti į sąvoką „nauja informacija“, kaip ji suprantama pagal šios direktyvos 33 straipsnio 2 dalies d punktą ir 40 straipsnio 2 ir 3 dalis(51). Tai, kad sprendimai, priimti vykstant procesui dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, galioja ex tunc, netrukdo padaryti tokios išvados(52).
105. 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendime Berlusconi ir Fininvest buvo pateikti svarbūs (ir nauji) teiginiai dėl teisminės kontrolės vykdant sudėtines administracines procedūras, nustatytas įgyvendinant bankų sąjungą ir apimančias leidimo įsigyti kvalifikuotąsias akcijų paketo dalis išdavimo procedūrą. Šis sprendimas negali būti laikomas sprendimu, kuriuo tik patvirtinta ankstesnė jurisprudencija.
106. Pareikšdami ieškinius Fininvest ir S. Berlusconi negalėjo iš anksto žinoti, kad Italijos banko parengiamieji aktai, susiję su leidimo įsigyti kvalifikuotąją akcijų paketo dalį išdavimo procedūra, turi būti užginčyti tik Bendrajame Teisme, o ne Italijos teismuose.
107. Vadinasi, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą pripažinęs nepriimtinais abu naujus panaikinimo pagrindus.
108. Tokiomis aplinkybėmis šis pripažinimas reiškia, kad pažeista pagal Chartijos 47 straipsnį saugoma apeliantų teisė į veiksmingą teisinę gynybą, nes jiems užkirstas kelias nurodyti galimus galutinio sprendimo parengiamųjų aktų teisėtumo trūkumus, kad Bendrasis Teismas juos išnagrinėtų.
109. Taigi devintasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti patenkintas, o tai reiškia, kad, kartu patenkinus apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą (dalį jo) ir antrąjį pagrindą, skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.
IX. Sprendimas dėl Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio dėl panaikinimo
110. Pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, jei apeliacinis skundas yra pagrįstas, Teisingumo Teismas Bendrojo Teismo sprendimą panaikina. Tokiu atveju Teisingumo Teismas gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti.
111. Nagrinėjamoje byloje Teisingumo Teismas turi informacijos, reikalingos siekiant priimti galutinį sprendimą dėl ieškinio dėl 2016 m. spalio 25 d. ECB sprendimo panaikinimo.
112. Dėl pirmesniuose punktuose išdėstytų priežasčių pirmasis apeliantų nurodytas panaikinimo pagrindas turi būti patenkintas ir 2016 m. spalio 25 d. ECB sprendimas turi būti panaikintas visas.
X. Bylinėjimosi išlaidos
113. Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teismas priima galutinį sprendimą byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teismas.
114. Pagal to paties reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
115. Apeliantai reikalavo priteisti iš ECB bylinėjimosi išlaidas. Jeigu, kaip siūlau, jų apeliaciniai skundai būtų patenkinti, iš ECB turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, o Komisija turėtų padengti savo bylinėjimosi išlaidas.
XI. Išvada
116. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Teisingumo Teismui siūlau:
– patenkinti apeliacinius skundus ir panaikinti 2022 m. gegužės 11 d. Bendrojo Teismo sprendimą Fininvest ir Berlusconi / ECB (T-913/16, EU:T:2022:279),
– panaikinti 2016 m. spalio 25 d. Europos Centrinio Banko sprendimą ECB/SSM/2016 – 7LVZJ6XRIE7VNZ4UBX81/4,
– priteisti iš Europos Centrinio Banko bylinėjimosi išlaidas ir nurodyti Europos Komisijai padengti savo bylinėjimosi išlaidas.