Laikina versija
GENERALINIO ADVOKATO
JEAN RICHARD DE LA TOUR IŠVADA,
pateikta 2024 m. gegužės 16 d.(1)
Sujungtos bylos C‑289/23 [Corván] ir C‑305/23 [Bacigán](i)
Agencia Estatal de la Administración Tributaria
prieš
A.
(Juzgado de lo Mercantil no 1 de Alicante (Alikantės komercinis teismas Nr. 1, Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
ir
S.E.I.
prieš
Agencia Estatal de la Administración Tributaria
(Juzgado de lo Mercantil no 10 de Barcelona (Barselonos komercinis teismas Nr. 10, Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva (ES) 2019/1023 – Restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūros – Prašymas panaikinti skolas – Nemokiu tapęs fizinis asmuo – Galimybės taikyti skolų panaikinimą sąlygos – Valstybės skoliniai reikalavimai – Skolų panaikinimo viršutinė riba“
I. Įvadas
1. Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir dėl priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132 (Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyvos)(2), 23 straipsnio 2 ir 4 dalių išaiškinimo.
2. Šie prašymai pateikti nagrinėjant ginčus tarp nemokiais tapusių fizinių asmenų (toliau – skolininkai) ir Agencia Estatal de Administración Tributaria (Valstybinė mokesčių administravimo agentūra, Ispanija; toliau – AEAT) dėl šių skolininkų vykstant su jais susijusiai nemokumo procedūrai pateikto prašymo panaikinti skolas. AEAT nesutiko su prašymais panaikinti skolas dėl skolininko piktnaudžiavimo (byla C‑289/23) arba dėl skolininko nesąžiningumo (C‑305/23) ir priminė, kad skolų panaikinimas netaikomas valstybės skoliniams reikalavimams.
3. Ši byla suteikia Teisingumo Teismui galimybę paaiškinti valstybių narių diskreciją perkeliant į nacionalinę teisę Direktyvos 2019/1023 23 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, kuriose numatyta, kad valstybės narės atitinkamai turi numatyti nuostatas, pagal kurias atsisakoma suteikti galimybę pasinaudoti skolų panaikinimo procedūra arba ji apribojama, jeigu skolininkas yra nesąžiningas arba piktnaudžiauja, atsižvelgdamos į tam tikrą skolininko elgesį, ir gali netaikyti visiško skolų panaikinimo mechanizmo specialių kategorijų skoliniams reikalavimams.
4. Teisingumo Teismo prašymu savo analizę sutelksiu į 2 klausimo d punktą byloje C‑289/23, kuris iš esmės susijęs su valstybių narių diskrecija perkeliant Direktyvą 2019/1023 į nacionalinę teisę ir, be kita ko, su galimybe apriboti skolų, susijusių su valstybės skoliniais reikalavimais, panaikinimą nesiejant su faktine skolos suma.
5. Šioje išvadoje, atlikęs analizę, siūlysiu Juzgado de lo Mercantil no 1 de Alicante (Alikantės komercinis teismas Nr. 1, Ispanija), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui šioje byloje, atsakyti, kad valstybės narės gali numatyti specialių kategorijų skolų panaikinimo apribojimą, nustatydamos viršutinę ribą, kurią viršijus skolų panaikinimas netaikomas, su sąlyga, kad šis apribojimas yra tinkamai pagrįstas.
II. Teisinis pagrindas
A. Sąjungos teisė
6. Direktyvos 2019/1023 23 straipsnis „Nukrypti leidžiančios nuostatos“ suformuluotas taip:
„1. Nukrypdamos nuo 20–22 straipsnių, valstybės narės gali toliau taikyti arba priimti nuostatas, kuriomis atsisakoma suteikti galimybę pasinaudoti skolų panaikinimo procedūra ar ji apribojama, atšaukiama tokiu skolų panaikinimu suteikiama nauda arba kuriomis numatomi ilgesni visiško skolų panaikinimo laikotarpiai arba ilgesni draudimo verstis veikla laikotarpiai tais atvejais, kai nemokus verslininkas įsiskolindamas, nemokumo procedūros metu arba grąžindamas skolą, vertinant pagal nacionalinę teisę, veikė kreditorių arba kitų suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu nesąžiningai arba piktnaudžiaudamas, nedarant poveikio nacionalinėms taisyklėms dėl įrodinėjimo pareigos.
2. Nukrypdamos nuo 20–22 straipsnių, valstybės narės gali toliau taikyti arba priimti nuostatas, kuriomis atsisakoma suteikti galimybę pasinaudoti skolų panaikinimo procedūra ar ji apribojama, atšaukiama skolų panaikinimu suteikiama nauda arba kuriomis numatomi ilgesni visiško skolų panaikinimo laikotarpiai arba ilgesni draudimo verstis veikla laikotarpiai tam tikromis aiškiai apibrėžtomis aplinkybėmis ir kai tokios nukrypti leidžiančios nuostatos yra tinkamai pagrįstos, pavyzdžiui, kai:
a) nemokus verslininkas iš esmės nesilaikė prievolių pagal skolų grąžinimo planą arba bet kurios kitos teisinės prievolės, kuria siekiama apsaugoti kreditorių interesus, įskaitant prievolę užtikrinti didžiausią įmanomą skolų susigrąžinimą kreditoriams;
b) nemokus verslininkas nevykdo informavimo arba bendradarbiavimo pareigų pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę;
c) prašymai dėl skolų panaikinimo procedūros teikiami piktnaudžiaujant;
d) paskesnis prašymas dėl skolų panaikinimo pateikiamas per tam tikrą laikotarpį nuo to laiko, kai nemokiam verslininkui buvo suteikta galimybė pasinaudoti visišku skolų panaikinimu, arba jo prašymas visiškai panaikinti skolas buvo atmestas dėl sunkaus informavimo ar bendradarbiavimo pareigų pažeidimo;
e) nepadengiamos skolų panaikinimo procedūros išlaidos; arba
f) nukrypti leidžianti nuostata yra būtina siekiant užtikrinti skolininko teisių ir kreditoriaus ar kelių kreditorių teisių pusiausvyrą.
<...>
4. Valstybės narės gali nustatyti, kad tam tikrų kategorijų skolos negali būti panaikintos, arba gali apriboti galimybę pasinaudoti skolų panaikinimo procedūra, arba nustatyti ilgesnį skolos panaikinimo laikotarpį, jei toks netaikymas, apribojimai arba ilgesni laikotarpiai yra tinkamai pagrįsti, kaip, pavyzdžiui, šiais atvejais:
a) užtikrintų skolų;
b) skolų, susidarančių dėl baudžiamųjų sankcijų, arba su jomis susijusių skolų;
c) skolų, susidarančių dėl deliktinės atsakomybės;
d) skolų dėl iš šeimos santykių, giminystės, santuokos arba svainystės kylančių išlaikymo prievolių;
e) skolų, susidariusių po to, kai buvo pateiktas prašymas dėl skolų panaikinimo procedūros, arba po to, kai tokia procedūra buvo pradėta, ir
f) skolų, kylančių iš prievolės sumokėti skolų panaikinimo procedūros išlaidas.
<...>“
B. Ispanijos teisė
7. Ginčams pagrindinėse bylose rationae temporis taikomas 2020 m. gegužės 5 d. Real Decreto Legislativo 1/2020 por el que se aprueba el texto refundido de la Ley Concursal (Karaliaus dekretas įstatymas Nr. 1/2020, kuriuo patvirtinamas suvestinės redakcijos Nemokumo įstatymo tekstas)(3), iš dalies pakeistas 2022 m. rugsėjo 5 d. Ley 16/2022 de reforma del texto refundido de la Ley Concursal aprobado por el Real Decreto Legislativo 1/2020, de 5 de mayo, para la transposición de la [Directiva 2019/1023] (Įstatymas Nr. 16/2022, kuriuo iš dalies keičiamas naujos redakcijos Nemokumo įstatymas, patvirtintas 2020 m. gegužės 5 d. Karaliaus dekretu įstatymu Nr. 1/2020 (toliau – TRLC), siekiant perkelti [Direktyvą 2019/1023] į nacionalinę teisę(4)).
8. Šio įstatymo preambulėje nurodyta:
„<...>
Kai nemokus skolininkas yra fizinis asmuo, nemokumo procedūros tikslas – nustatyti sąžiningus skolininkus ir suteikti jiems galimybę taikyti dalinį skolų panaikinimą, taip leidžiant jiems pasinaudoti antra galimybe ir užkertant jiems kelią patekti į šešėlinę ekonomiką ar neleidžiant skursti.
<...>
Vienas iš radikaliausių naujojo reglamentavimo pakeitimų yra tas, kad, užuot susiejus skolų panaikinimą su tam tikros rūšies skolų padengimu (kaip numatyta [TRLC iki šių dalinių pakeitimų] 487 straipsnio 2 dalyje), turi būti taikoma skolų panaikinimo pagal nuopelnus tvarka, pagal kurią bet kuris skolininkas, nesvarbu, ar jis yra verslininkas, ar ne, jeigu jis atitinka sąžiningumo reikalavimą, kuriuo grindžiamas šis institutas, gali pasinaudoti visų savo skolų panaikinimo procedūra, išskyrus tas, kurios išimties tvarka ir dėl savo ypatingo pobūdžio laikomos tokiomis, kurių negalima teisėtai panaikinti. Išlieka Ispanijos teisės aktų leidėjo dar 2015 m. pripažinta galimybė taikyti skolų panaikinimą bet kuriam sąžiningam skolininkui fiziniam asmeniui, nesvarbu, ar jis yra verslininkas, ar ne.
<...>
Skolininko sąžiningumas išlieka kertinis skolų panaikinimo aspektas. Remiantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, nustatomi norminiai sąžiningumo apribojimai, atsižvelgiant į tam tikrą išsamiai išvardytą objektyvų elgesį (baigtinis sąrašas), nesiremiant neaiškiais ar nepakankamai apibrėžtais elgesio modeliais, arba kai dėl įrodymų skolininkui tenka neįmanoma našta <...>
<...>
Vykstant nemokumo procedūrai ir esant pateiktiems reikalavimams turtui skolų panaikinimas taikomas visiems skoliniams reikalavimams. Tam tikrais atvejais išimtys grindžiamos ypatinga reikalavimų patenkinimo svarba teisingai ir solidariai visuomenei, grindžiamai teisinės valstybės principu (kaip antai išlaikymo skoloms, skoloms, kylančioms iš valstybės reikalavimų, skoloms, kylančioms iš nusikalstamų veikų, arba skoloms, kylančioms iš deliktinės atsakomybės). Taigi skolų, susijusių su valstybės skoliniais reikalavimais, panaikinimui taikomi tam tikri apribojimai ir jis galimas tik pirmą kartą panaikinant skolas, bet ne kitoms skoloms <...>
<...>“
9. TRLC 486 straipsnyje numatyta:
„Skolininkas fizinis asmuo, nesvarbu, ar jis yra verslininkas, ar ne, gali prašyti taikyti jam nesumokėtų skolų panaikinimo procedūrą, laikydamasis šiame įstatyme nustatytų sąlygų ir reikalavimų, jeigu jis yra sąžiningas skolininkas:
1) sutikdamas, kad jam būtų taikomas mokėjimo planas, prieš tai nelikvidavus turto pagal 3 skirsnio 1 poskirsnyje numatytą skolų panaikinimo tvarką; arba
2) likviduojant turtą – tokiu atveju skolų panaikinimui bus taikoma 3 skirsnio 2 poskirsnyje numatyta tvarka, jeigu nemokumo procedūros užbaigimo priežastis yra turto likvidavimo etapo pabaiga arba jo nepakankamumas skoliniams reikalavimams patenkinti iš turto.“
10. TRLC 489 straipsnis suformuluotas taip:
„1. Skolų panaikinimas taikomas visoms negrąžintoms skoloms, išskyrus toliau nurodytas skolas:
<...>
5) skolas, kylančias iš valstybės skolinių reikalavimų. Vis dėlto skolos, kurių išieškojimo administravimas priskirtas [AEAT] kompetencijai, gali būti panaikintos iki maksimalios 10 000 EUR sumos vienam skolininkui; 5 000 eurų neviršijančios skolos panaikinamos visiškai, o viršijus šią sumą panaikinama 50 % skolos, neviršijant nurodytos maksimalios sumos. Be to, tokiomis pat sąlygomis gali būti panaikinta ir tokia pati skolų socialinės apsaugos institucijoms suma. Panaikinama suma, neviršijanti minėtos maksimalios sumos, nustatoma taikant tvarką, atvirkštinę šiame įstatyme nustatytajai pirmumo tvarkai, o kiekvienoje kategorijoje – atsižvelgiant į jos susidarymo laiką;
<...>
3. Valstybės skoliniam reikalavimui skolų panaikinimas gali būti taikomas iki 1 dalies 5 punkto antrame sakinyje nustatyto dydžio, tačiau tik tada, kai skolų panaikinimas taikomas pirmą kartą, ir skolų panaikinimas negali būti taikomas jokiai sumai, kai paeiliui naikinamos to paties skolininko, kuriam gali būti taikomas šis skolų panaikinimas, skolos.“
III. Ginčų pagrindinėse bylose faktinės aplinkybės ir prejudiciniai klausimai
A. Byla C‑289/23
11. 2022 m. liepos 7 d. A. pateikė prašymą pripažinti jį nemokiu ir deklaravo 537 787,69 EUR skolų. Kadangi 2022 m. liepos 26 d. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pripažino šį skolininką nemokiu ir dėl nepakankamo turto nutraukė bylą, šis skolininkas 2022 m. rugsėjo 28 d. paprašė panaikinti jam visas skolas. 2022 m. spalio 19 d. tas teismas AEAT pateiktą prieštaravimą dėl skolų panaikinimo dėl įvairių viešosios teisės reglamentuojamų skolinių reikalavimų buvimo pripažino priimtinu.
12. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme AEAT teigia, pirma, jog atsisakymas taikyti skolų panaikinimą buvo motyvuotas tuo, kad galutinis sprendimas perkelti bendrovės, kuriai vadovavo skolininkas, atsakomybę už iš viso 114 408,09 EUR mokesčių skolų ir baudų buvo priimtas mažiau nei prieš dešimt metų, todėl šis skolininkas nebuvo sąžiningas. Antra, AEAT priduria, kad kai kurie skoliniai reikalavimai yra valstybės, todėl jiems netaikomas skolų panaikinimas.
13. Minėtam teismui kyla abejonių dėl to, kaip Ispanijos teisės aktų leidėjas perkėlė Direktyvą 2019/1023 į nacionalinę teisę, pirma, dėl sąvokos „gera valia“, kuri lemia galimybę taikyti skolų panaikinimą ir kuri yra apibrėžta objektyviai (be kita ko, kad dešimt metų iki prašymo panaikinti skolas pateikimo dienos nebuvo taikytas atsakomybės perkėlimas), ir, antra, dėl netaikymo valstybės skoliniams reikalavimams.
14. Dėl pastarojo aspekto minėtas teismas nurodo, jog Ispanijos teisėje numatyta, kad valstybės skoliniai reikalavimai, kurių išieškojimas priklauso AEAT ir Tesoreria General de la Seguridad Social (Bendrasis socialinio draudimo fondas, Ispanija) kompetencijai, gali būti panaikinti iš dalies. Dėl šių skolinių reikalavimų pažymėtina, kad skolų panaikinimas apribojamas iki 10 000 EUR vienam skolininkui, patikslinant, kad pirmiesiems 5 000 EUR taikomas visiškas skolų panaikinimas ir kad, viršijus šią sumą, gali būti panaikinta 50 % skolinio reikalavimo sumos, neviršijant maksimalios 10 000 EUR sumos. Skolos panaikinimas taikomas atvirkštine tvarka teisės aktuose nustatytai pirmumo tvarkai, o atskirų kategorijų skolos naikinamos atsižvelgiant į jų pradelstumą.
15. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui visų pirma kyla klausimas dėl pagal teisės aktus leidžiamo skolų panaikinimo neproporcingumo visai įsipareigojimų sumai, o dėl to skolų panaikinimas gali netekti realaus poveikio.
16. Šiomis aplinkybėmis Juzgado de lo Mercantil no 1 de Alicante (Alikantės komercinis teismas Nr. 1) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. a) Ar [Direktyvos 2019/2013] 23 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos nacionalinės teisės normos, kuriose nustatytas draudimas naudotis skolų panaikinimo galimybe, kaip tai suprantama pagal [TRLC] 487 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes apribojimas naudotis šia galimybe nebuvo numatytas prieš perkeliant [šią] direktyvą į nacionalinę teisę priimtose teisės normose, kuriose pripažinta teisė į panaikinimą ir kurias teisės aktų leidėjas įtvirtino ex novo? Visų pirma, ar nacionalinės teisės aktų leidėjas, perkeldamas [minėtą] direktyvą į nacionalinę teisę, gali nustatyti didesnius panaikinimo galimybės apribojimus nei tie, kurie buvo numatyti ankstesniuose teisės aktuose, ypač kai šis apribojimas neatitinka nė vienos iš [tos] direktyvos 23 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių?
b) Jeigu Teisingumo Teismas į pirmesnį klausimą atsakytų neigiamai, ar Direktyvos 2019/1023 23 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos nacionalinės teisės normos, kuriose nustatytas draudimas naudotis skolų panaikinimo galimybe, „jeigu per dešimt metų iki prašymo panaikinti skolas pateikimo [skolininkas] galutiniu administraciniu sprendimu buvo nubaustas už labai sunkius mokesčių pažeidimus arba socialinio draudimo ar socialinės tvarkos pažeidimus arba jeigu per tą patį laikotarpį buvo priimtas galutinis susitarimas dėl atsakomybės perkėlimo, išskyrus atvejus, kai prašymo panaikinti skolas pateikimo dieną skolininkas yra visiškai įvykdęs įsipareigojimus“ (TRLC 487 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jei dėl šios priežasties pasikeičia reikalavimų nemokumo byloje klasifikavimo sistema?
c) Jeigu Teisingumo Teismas į pirmesnį klausimą atsakytų neigiamai, ar [Direktyvos 2019/1023] 23 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos nacionalinės teisės normos, kuriose nustatytas draudimas naudotis skolų panaikinimo galimybe, kaip tai suprantama pagal TRLC 487 straipsnio 1 dalies 2 punktą, „jeigu <...> buvo priimtas galutinis susitarimas dėl atsakomybės perkėlimo, išskyrus atvejus, kai prašymo panaikinti skolas pateikimo dieną skolininkas yra visiškai įvykdęs įsipareigojimus“, jei dėl šios aplinkybės negalima nustatyti skolininko piktnaudžiavimo? Ar šiuo tikslu turi reikšmės tai, kad nemokumas buvo tyčinis?
d) Jei Teisingumo Teismas į pirmesnį klausimą atsakytų neigiamai, ar Direktyvos [2019/1023] 23 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos nacionalinės teisės normos, kuriose nustatytas draudimas naudotis skolų panaikinimo galimybe, kaip tai suprantama pagal TRLC 487 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes padaryta pažeidimų ar per dešimt metų iki prašymo panaikinti skolas pateikimo priimti arba patvirtinti susitarimai dėl atsakomybės perkėlimo, neatsižvelgiant į įvykio, dėl kurio atsirado atsakomybė, datą ir galimą vėlavimą priimti susitarimą dėl atsakomybės perkėlimo?
e) Jeigu Teisingumo Teismas į pirmesnius klausimus atsakytų neigiamai, ar Direktyvos [2019/1023] 23 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos nacionalinės teisės normos, kuriose nustatytas draudimas naudotis skolų panaikinimo galimybe, kaip tai suprantama pagal TRLC 487 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu nacionalinės teisės aktų leidėjas tinkamai nepagrindė tokio apribojimo?
2. a) Ar [Direktyvos 2019/1023] 23 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos teisės normos, kaip antai numatytos TRLC 487 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriose įtvirtinti 23 straipsnio 4 dalyje pateiktame sąraše nenustatyti pagrindai, neleidžiantys pasinaudoti skolų panaikinimo galimybe? Visų pirma, ar 23 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad joje pateiktas pagrindų sąrašas yra baigtinis, ar, priešingai, nebaigtinis?
b) Jeigu sąrašas yra nebaigtinis ir nacionalinės teisės aktų leidėjas gali nustatyti daugiau išimčių, nei numatyta [Direktyvoje 2019/1023], ar pagal [šios] direktyvos 23 straipsnio 4 dalį yra draudžiamos nacionalinės teisės normos, kuriose įtvirtinta bendroji taisyklė, kad skolos valstybei nėra panaikinamos, išskyrus atvejus, kai susidariusios labai aiškiai apibrėžtos aplinkybės, o sumos yra labai nedidelės, neatsižvelgiant į konkrečių skolų valstybei pobūdį ir aplinkybes? Visų pirma, ar nagrinėjamu atveju yra svarbi aplinkybė, kad pagal ankstesnes teisės normas, remiantis Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) jurisprudencijoje pateiktu jų aiškinimu, buvo galima panaikinti tam tikras skolas valstybei ir kad teisės aktu, kuriuo direktyva perkelta į nacionalinę teisę, buvo pasinaudota siekiant apriboti panaikinimo apimtį?
c) Jeigu Teisingumo Teismas į pirmesnį klausimą atsakytų neigiamai, ar turi būti laikoma, kad pagal Direktyvos [2019/1023] 23 straipsnio 4 dalį draudžiamos nacionalinės teisės normos, kaip antai numatytos [TRLC] 489 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kuriose įtvirtinta bendroji taisyklė, kad skolos valstybei nėra naikinamos (su tam tikromis paskesniame prejudiciniame klausime nurodytomis išimtimis), nes pagal šias normas sudaromos palankesnės sąlygos viešiesiems kreditoriams, palyginti su kitais kreditoriais?
d) Visų pirma, atsižvelgiant į pirmesnį klausimą, ar yra svarbi aplinkybė, kad teisės normose numatyta panaikinti skolas valstybei, tačiau tik tam tikrų skolų atveju ir tik taikant konkrečius apribojimus, nesusijusius su faktine skolos suma?
e) Galiausiai, ar Direktyvos 2019/1023 23 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama tokia teisės norma, kaip numatyta TRLC 489 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nes skolų panaikinimas grindžiamas tuo, kad jis „itin svarbus siekiant teisingos ir solidarios visuomenės, pagrįstos teisinės valstybės principu“, taip pat apskritai yra susijęs su skolos valstybei panaikinimu, neatsižvelgiant į konkretų skolos pobūdį? Visų pirma, ar šiuo tikslu yra svarbi aplinkybė, kad bendras pagrindimas taikomas ir [šios] direktyvos 23 straipsnio 4 dalyje išvardytoms skoloms, ir joje nenurodytoms aplinkybėms arba skoloms?“
B. Byla C‑305/23 (priminimas)
17. Vykstant likvidavimo teismo tvarka procedūrai, per kurią, be kita ko, buvo parduotas jo būstas, fizinis asmuo S. E. I. paprašė taikyti jam skolų panaikinimą ir pasiūlė skolų, kurių, jo manymu, negalima panaikinti, padengimo planą. AEAT nesutiko su šiuo prašymu, motyvuodama tuo, kad per dešimt metų iki prašymo panaikinti skolas pateikimo S. E. I. buvo nubaustas galutiniu administraciniu sprendimu (504,99 EUR bauda) už labai sunkius mokesčių teisės pažeidimus ir kad prašymo panaikinti skolas pateikimo metu bauda dar nebuvo sumokėta.
18. Šiomis aplinkybėmis Juzgado de lo Mercantil no 10 de Barcelona (Barselonos komercinis teismas Nr. 10, Ispanija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui kelis prejudicinius klausimus, kurie nėra svarbūs šiai išvadai.
19. 2023 m. birželio 21 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu bylos C‑289/23 ir C‑305/23 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdomos rašytinė ir žodinė proceso dalys ir bendrai priimtas sprendimas.
20. Rašytines pastabas pateikė S. E. I., Ispanijos vyriausybė ir Europos Komisija.
IV. Analizė
21. Teisingumo Teismo prašymu savo analizėje daugiausia dėmesio skirsiu bylos C‑289/23 antrojo klausimo d punktui, kuriuo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar valstybių narių diskrecija perkeliant Direktyvą 2019/1023 į nacionalinę teisę leidžia apriboti valstybės skolinių reikalavimų panaikinimą laikantis ribų, nesusijusių su faktine skolos suma.
22. Šioje byloje, be Teisingumo Teismo neseniai išspręsto klausimo dėl skolinių reikalavimų, kuriems gali būti netaikomas skolų panaikinimas, rūšies(5), kyla problemų, susijusių su šio skolų panaikinimo netaikymo kiekybine apimtimi.
23. Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimo matyti, kad jam kyla klausimas dėl dvejopos 5 000 ir 10 000 EUR ribos metodo, kurį Ispanijos teisės aktų leidėjas nustatė mokestinio arba socialinio pobūdžio skolų panaikinimui, neatsižvelgdamas į bendrą aptariamos mokestinės ar socialinės skolos sumą.
24. Savo pastabose Komisija šiuo klausimu nurodo, kad, nors nustačius tokį apribojimą einama tinkama kryptimi, nėra aišku, ar jo pakanka, kad būtų laikomasi Direktyvos 2019/1023 23 straipsnio 4 dalies. Ji pritaria prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo argumentui, kad įgyvendinant skolų panaikinimo netaikymą buvo laikomasi proporcingumo principo atsižvelgiant į visą skolos sumą.
25. Primintina, jog šia direktyva valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad nemokūs verslininkai galėtų pasinaudoti bent viena procedūra, pagal kurią būtų visiškai panaikintos jų skolos(6). Šiame straipsnyje valstybės narės neįpareigojamos užtikrinti visišką nemokių verslininkų skolų panaikinimą.
26. Be to, Direktyvos 2019/1023 23 straipsnyje nurodytos tam tikros situacijos, dėl kurių gali būti atsisakyta taikyti skolų panaikinimo galimybę arba ši galimybė apribota, numatyti ilgesni skolų panaikinimo ar veiklos draudimo laikotarpiai dėl skolininko nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo (1 dalis), kitokio skolininko elgesio (2 dalis), atitinkamo skolinio reikalavimo pobūdžio (4 dalis) arba dėl verslininko profesinės veiklos (5 dalis).
27. Vis dėlto Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog Direktyvos 2019/1023 23 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad joje pateiktas konkrečių reikalavimų kategorijų sąrašas nėra baigtinis ir kad valstybės narės tinkamai pagrįstais atvejais gali netaikyti skolų panaikinimo kitoms specialioms, nei šioje nuostatoje išvardytoms, reikalavimų kategorijoms(7).
28. Vadinasi, valstybės narės gali prie šio 23 straipsnio 4 dalyje nurodytų šešių kategorijų pridėti specialias reikalavimų kategorijas.
29. Tuos pačius motyvus galima taikyti ir pagal Direktyvos 2019/1023 23 straipsnio 2 dalį, kurioje numatytas šešių veiksmų, galinčių, be kita ko, turėti įtakos skolų panaikinimui, sąrašas. Valstybės narės taip pat gali papildyti šį sąrašą.
30. Taigi nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo skolų panaikinimo, gali būti daug, nes valstybės narės šioje srityje turi plačią diskreciją, kad atsižvelgtų į savo teisinę sistemą, turint omenyje poveikį, kurį gali turėti tokios taisyklės.
31. Teisingumo Teismas patikslino, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai susiejo Direktyvos 2019/1023 23 straipsnio 4 dalyje suteiktos teisės įgyvendinimą su sąlyga, kad tokios išimtys būtų „tinkamai pagrįstos“. Jis pridūrė, kad, kai nacionalinės teisės aktų leidėjas priima tokias nukrypti leidžiančias nuostatas, jų priežastys turi būti kildinamos iš nacionalinės teisės arba iš procedūros, per kurią jos buvo priimtos, ir kad šiomis priežastimis turi būti siekiama teisėto viešojo intereso(8).
32. Vadinasi, plati valstybių narių diskrecija nustatyti specialias skolinių reikalavimų kategorijas yra apribota šiais dviem reikalavimais, t. y. pateisinimo nacionalinėje teisėje buvimu ir teisėto viešojo intereso siekimu.
33. Be to, Direktyvos 2019/1023 23 straipsnio 4 dalies formuluotėje nurodyta, kad, kiek tai susiję su šiomis konkrečiomis skolinių reikalavimų kategorijomis, valstybės narės gali numatyti, kad tam tikrų kategorijų skolos negali būti panaikintos, arba apriboti galimybę pasinaudoti skolų panaikinimo procedūra, arba nustatyti ilgesnį skolos panaikinimo laikotarpį, jei toks netaikymas, apribojimai ar ilgesni laikotarpiai yra tinkamai pagrįsti.
34. Taigi Sąjungos teisės aktų leidėjas ne tik leidžia visiškai netaikyti skolų panaikinimo, bet ir nenurodo, kaip konkrečiai riboti skolų panaikinimo galimybę (ribos, proporcija, viršutinės ribos su skirtingomis proporcijomis), kai išimtis yra tik dalinė, o tai dar kartą patvirtina valstybėms narėms suteiktą plačią diskreciją ir tai, kad ši sritis nėra suderinta.
35. Bet kuriuo atveju būtų paradoksalu valstybių narių diskreciją labiau apriboti apribojimų nei netaikymo srityje.
36. Vadinasi, nors skolų panaikinimą galima apriboti proporcingai visai skolų sumai, niekas netrukdo taikyti skolų panaikinimo viršutinės ribos, jeigu tiek vienas, tiek kitas metodas yra tinkamai pagrįsti. Skolų panaikinimo ribos nustatymas gali turėti skatinamąjį poveikį, kad verslininkas greičiau reaguotų į didėjančią skolų sumą. Šis verslininkas žinos, kad, jeigu viršijus šią ribą jis niekaip nereaguos, jo skolos nebus panaikintos.
37. Vienintelė nuoroda į proporciją yra Direktyvos 2019/1023 20 straipsnio 2 dalyje, kurioje reglamentuojamas skolų panaikinimo atvejis, kai verslininkas turi grąžinti dalį skolų. Tokiu atveju grąžinimo pareiga turi būti nustatyta atsižvelgiant į individualią verslininko padėtį ir visų pirma turi būti proporcinga jo pajamoms ir turtui, kuriuos jis turėjo skolų panaikinimo laikotarpiu, ir ja turi būti atsižvelgta į pagrįstus kreditorių interesus.
38. Nemanau, kad šios nuorodos į skolininko dalinio skolų grąžinimo ir jo šiuo konkrečiu atveju turimų pajamų bei turto proporcingumą pakanka, kad tai taptų valstybių narių pareiga, kai jos numato skolų panaikinimo apribojimus.
39. Kai valstybės narės, perkeldamos Direktyvą 2019/1023 į nacionalinę teisę, taiko proporcingumo principą, jos neprivalo skolų panaikinimo taikyti proporcingai įsipareigojimams, o ne, pavyzdžiui, nustatant viršutines ribas. Vis dėlto šis principas įpareigoja valstybes nares taikyti proporcingas priemones, kad būtų pasiektas šia direktyva užsibrėžtas rezultatas, t. y. kad egzistuotų procedūra, per kurią būtų galima visiškai panaikinti nemokaus verslininko skolas. Taigi kiekviena valstybė narė, atsižvelgdama į savo nemokumo, užtikrinimo priemonių, sutuoktinių turto teisinio režimo teisę, mokesčių teisę, turi įvertinti, kaip ši procedūra gali būti integruota į bendrą sistemą, turint omenyje tai, kad pačioje direktyvoje atsižvelgiama į skolininko teisių ir vieno ar kelių kreditorių teisių pusiausvyrą(9).
40. Vis dėlto, kadangi Direktyva 2019/1023 nėra suderinamos skolų panaikinimo išimtys ir jų taikymo tvarka, jos turi būti nustatytos kiekvienos valstybės narės teisės sistemoje, tačiau su sąlyga, kad jos nebus mažiau palankios nei taisyklės, reglamentuojančios panašias situacijas, kurioms taikoma nacionalinė teisė (lygiavertiškumo principas), ir kad dėl jų netaptų praktiškai neįmanoma ar pernelyg sudėtinga pasinaudoti Sąjungos teisės suteiktomis teisėmis (veiksmingumo principas)(10).
41. Man atrodo, kad ši direktyva yra minimalaus suderinimo direktyva, kurios tikslas – kiekvienoje valstybėje narėje nustatyti visiško ar dalinio skolų panaikinimo procedūrą, kurios apribojimų taikymo tvarka iš esmės paliekama valstybių narių diskrecijai, jeigu šie apribojimai, laikantis veiksmingumo principo, yra tinkamai pateisinami ir kyla iš nacionalinės teisės arba procedūros, per kurią jie buvo nustatyti.
42. Taigi į antrojo prejudicinio klausimo byloje C‑289/23 d punktą siūlau atsakyti, kad Direktyvos 2019/1023 23 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad riboti skolų panaikinimą tam tikrai skolinių reikalavimų kategorijai, nustatant viršutinę ribą, kurią viršijus skolų panaikinimas netaikomas, galima su sąlyga, kad šis apribojimas yra tinkamai pagrįstas pagal nacionalinę teisę arba procedūrą, per kurią jis buvo priimtas.
V. Išvada
43. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Juzgado de lo Mercantil no 1 de Alicante (Alikantės komercinis teismas Nr. 1, Ispanija) byloje C‑289/23 pateikto antrojo prejudicinio klausimo d punktą:
2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir dėl priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132 (Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyvos), 23 straipsnio 4 dalis
turi būti aiškinama taip:
riboti skolų panaikinimą tam tikrai skolinių reikalavimų kategorijai, nustatant viršutinę ribą, kurią viršijus skolų panaikinimas netaikomas, galima su sąlyga, kad šis apribojimas yra tinkamai pagrįstas pagal nacionalinę teisę arba procedūrą, per kurią jis buvo priimtas.