PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (antroji kolegija)
NUTARTIS
2008 m. gegužės 14 d.(*)
„Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Viešieji paslaugų pirkimai – Bendrijos viešųjų pirkimų procedūra – Pasiūlymo atmetimas – Sprendimas panaikinti viešojo pirkimo procedūrą – Akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys – Nereikalingumas priimti sprendimą“
Bylose T‑383/06 ir T‑71/07
Icuna.Com SCRL, įsteigta Bren le Šato (Belgija), atstovaujama advokatų J. Windey ir P. De Bandt,
ieškovė,
prieš
Europos Parlamentą, atstovaujamą O. Caisou-Rousseau ir M. Ecker,
atsakovą,
dėl (byla T‑383/06) prašymo panaikinti 2006 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, pateiktas dėl su Europos Parlamento internetinės televizijos kanalo sukūrimu ir jo eksploatacijos pradžia susijusio viešojo pirkimo EP/DGINFO/WEBTV/2006/2003) dalies Nr. 2 (programų turinys), ir prašymo priteisti tariamai dėl 2006 m. gruodžio 1 d. Sprendimo priėmimo ieškovės patirtos žalos atlyginimą, o byloje T‑71/07 – dėl prašymo panaikinti 2007 m. sausio 31 d. Europos Parlamento sprendimą, kuriuo panaikinta su Europos Parlamento internetinės televizijos kanalo sukūrimu ir jo eksploatacijos pradžia susijusio viešojo pirkimo EP/DGINFO/WEBTV/2006/0003 dalies Nr. 2 (programų turinys) procedūra, ir prašymo priteisti tariamai dėl 2007 m. sausio 31 d. Sprendimo priėmimo ieškovės patirtos žalos atlyginimą,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová (pranešėja), teisėjos K. Jürimäe ir S. Soldevila Fragoso,
kancleris E. Coulon,
priima šią
Nutartį
Teisinis pagrindas
1 Pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1, toliau – Finansinis reglamentas) 100 straipsnį:
„1. Leidimus duodantis pareigūnas nustato pirkimo laimėtoją laikydamasis atrankos ir laimėtojo nustatymo kriterijų, nustatytų iš anksto konkurso skelbimo dokumentuose ir sutarčių sudarymo taisyklėse.
2. Perkančioji organizacija visiems kandidatams arba dalyviams, kurių paraiškos arba pasiūlymai buvo atmesti, praneša motyvus, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas, ir visiems dalyviams, kurių pasiūlymai yra priimtini ir kurie raštu prašo tokios informacijos, praneša apie laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus bei laimėtojo pavadinimą.
<…>“ (Pataisytas vertimas)
2 Finansinio reglamento 101 straipsnyje numatyta:
„Kol sutartis dar nepasirašyta, perkančioji organizacija gali arba atsisakyti sutarties, arba panaikinti sutarties sudarymo procedūrą, o kandidatams arba dalyviams nesuteikiama teisė reikalauti kokios nors žalos atlyginimo.
Šis sprendimas turi būti motyvuotas ir apie jį turi būti pranešta kandidatams arba dalyviams.“ (Pataisytas vertimas)
3 Pagal 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (OL L 357, p. 1, toliau – Įgyvendinimo reglamentas), iš dalies pakeisto 2005 m. liepos 20 d. Komisijos reglamentu (EB, Euratomas) (OL L 201, p. 3), 149 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta:
„1. Perkančiosios organizacijos nedelsdamos praneša kandidatams ir dalyviams apie priimtus sprendimus dėl pirkimo laimėtojo nustatymo <...>, įskaitant motyvus, dėl kurių jos nusprendė nesudaryti sutarties <...>, kuriai sudaryti vyko konkursas, arba dėl kurių jos nusprendė pradėti procedūrą iš naujo.
<…>
3. Visoms Bendrijos institucijoms savo sąskaita sudarant sutartis pagal finansinio reglamento 105 straipsnį perkančiosios organizacijos nedelsdamos <...> kiekvienam nelaimėjusiam dalyviui ar kandidatui <...> praneša <...>, kad jų pasiūlymas ar paraiška atmesti, kiekvienu konkrečiu atveju nurodydamos pasiūlymo ar paraiškos atmetimo motyvus.
Perkančiosios organizacijos, nelaimėjusiems kandidatams ar dalyviams siųsdamos pranešimus apie prašymų dalyvauti ar pasiūlymų atmetimą, kartu siunčia sprendimą dėl laimėtojo pasirinkimo, nurodydamos, kad pateikiamas sprendimas neįpareigoja atitinkamos perkančiosios organizacijos.
<...>“ (Pataisytas vertimas)
Faktinės pagrindinės bylos aplinkybės
4 2006 m. gegužės 6 d. Europos Parlamentas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priede (OL S 87) publikavo skelbimą apie pirkimą, susijusį su Europos Parlamento internetinės televizijos kanalu. Šis viešasis pirkimas, kurio identifikacinis numeris EP/DGINFO/WEBTV/2006/0003, buvo sudarytas iš dviejų dalių, skirtų atitinkamai bendrai struktūrai ir grafinei koncepcijai (dalis Nr. 1) bei programų turiniui (dalis Nr. 2).
5 2006 m. liepos 14 d. laišku ieškovė Icuna.Com SCRL kartu su bendrove Parallèles productions, su kuria ketino sudaryti konsorciumą, pareiškė norą dalyvauti viešojo pirkimo dalyje Nr. 2 „programų turinys“.
6 2006 m. rugpjūčio 7 d. Parlamentas informavo ieškovę, kad ji pripažinta pirkimo laimėtoja (toliau – 2006 m. rugpjūčio 7 d. Sprendimas). 2006 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje už šią viešojo pirkimo bylą atsakingas asmuo Parlamente ir ieškovė susisiekė siekdami paskirti sutarties pasirašymo datą. Iš pradžių numatyta 2006 m. rugsėjo 1 d., vėliau ši data keletą kartų buvo atidėta.
7 2006 m. rugpjūčio 14 ir 18 d. du nelaimėję dalyviai pateikė Parlamentui pretenzijas. 2006 m. rugsėjo 8 d. elektroniniu laišku už viešojo pirkimo bylą atsakingas asmuo Parlamente informavo ieškovę apie šias pretenzijas ir apie tai, kad dėl to ši viešojo pirkimo byla turės būti dar kartą peržiūrėta.
8 2006 m. rugsėjo 14 d. Parlamento žiniasklaidos reikalų direktorius, kuris yra leidimus duodantis pareigūnas nagrinėjamoje viešojo pirkimo procedūroje, informavo ieškovę, kad dar kartą peržiūrėjus bylą buvo nustatyta vertinimo komiteto akivaizdi vertinimo klaida ir kad dėl to buvo nuspręsta panaikinti 2006 m. rugpjūčio 7 d. Sprendimą vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento „149 straipsnio 3 dalies esme“. Be to, leidimus duodantis pareigūnas nusprendė sudaryti naują vertinimo komitetą tam, kad būtų iš naujo išnagrinėti gauti pasiūlymai. Ieškovė į šį raštą atsakė 2006 m. rugsėjo 19 d. laišku.
9 2006 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu laišku Parlamentas paprašė ieškovės pateikti pažymą apie teistumą, pastaruoju metu jos įvykdytų projektų sąrašą kartu su juos patvirtinančiais dokumentais ir techninės įrangos, kuri bus naudojama teikiant perkamas paslaugas, aprašymą. Ieškovė šį prašymą įvykdė 2006 m. spalio 2 d. laišku pateikdama prašomus dokumentus.
10 2006 m. spalio 26 d. naujasis vertinimo komitetas padarė išvadą, kad bendrovės Mostra pasiūlymas buvo ekonomiškai naudingiausias ir pasiūlė šią bendrovę pripažinti pirkimo laimėtoja.
11 2006 m. lapkričio 21 d. ieškovė nusiuntė leidimus duodančiam pareigūnui laišką, kuriame ji, atsižvelgdama į vertinimo komiteto priimsimą naują sprendimą, iš esmės pasiūlė patikslinti savo pasiūlymą ir prireikus tai padaryti susitikus su juo.
12 2006 m. gruodžio 1 d. Sprendimu (toliau – 2006 m. gruodžio 1 d. Sprendimas) Parlamentas atmetė ieškovės pateiktą pasiūlymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamo viešojo pirkimo laimėtoja buvo pripažinta bendrovė Mostra.
Procesas Pirmosios instancijos teisme
13 Dokumentu, Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje užregistruotu 2006 m. gruodžio 19 d. (byla T‑383/06), ieškovė pareiškė pirmąjį ieškinį, prašydama panaikinti 2006 m. gruodžio 1 d. Sprendimą ir priteisti dėl šio sprendimo priėmimo patirtos žalos atlyginimą.
14 Atskiru dokumentu, kanceliarijoje užregistruotu tą pačią dieną (byla T‑383/06 R), ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekdama, jog būtų sustabdytas 2006 m. gruodžio 1 d. Sprendimo bei sutarties, kurią Parlamentas turėjo sudaryti su bendrove Mostra, vykdymas ir išreikalauti tam tikri dokumentai.
15 2006 m. gruodžio 21 d. rytą Parlamentas ir bendrovė Mostra pasirašė sutartį dėl dalies Nr. 2.
16 2006 m. gruodžio 21 d. po pietų Pirmosios instancijos teismo pirmininkas priėmė nutartį, kuria, remiantis Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 105 straipsnio 2 dalimi, sustabdomas 2006 m. gruodžio 1 d. Sprendimo vykdymas. Be to, jis įpareigojo Parlamentą, nes jis jau buvo sudaręs sutartį su bendrove Mostra, sustabdyti jos vykdymą, kol bus priimta galutinė teismo nutartis (2006 m. gruodžio 21 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartis Icuna.Com prieš Parlamentą, T‑383/06 R, Rink. p. II‑0000, toliau – 2006 m. gruodžio 21 d. Nutartis).
17 Teismo posėdis dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje T‑383/06 R įvyko 2007 m. vasario 22 dieną. Iš šio teismo posėdžio protokolo matyti, kad Pirmosios instancijos pirmininkas pasiūlė Parlamentui „apsvarstyti galimybę panaikinti viešojo pirkimo procedūrą, dėl kurios, remiantis (Finansinio) reglamento 101 straipsniu, pateiktas <...> prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir pradėti naują viešojo pirkimo procedūrą“.
18 Po kancleriui adresuoto 2007 m. sausio 26 d. ieškovės laiško, Parlamentas 2007 m. sausio 31 d. laišku pateikė su bendrove Mostra 2007 m. sausio 30 d. pasirašyto sutarties priedo kopiją; pagal šį priedą 2006 m. gruodžio 21 d. pasirašyta sutartis dėl ginčijamos viešojo pirkimo dalies Nr. 2 panaikinama nuo tos datos ir valandos, kai bendrovė Mostra sužinojo apie nutartį, sustabdančią 2006 m. gruodžio 1 d. Sprendimo vykdymą, t. y. 2006 m. gruodžio 21 d. 17 val. 14 minučių. Šiame laiške Parlamentas taip pat paminėjo savo ketinimą „atšaukti sprendimą dėl pirkimo laimėtojo nustatymo“.
19 2007 m. sausio 31 d. Sprendimu leidimus duodantis pareigūnas nusprendė panaikinti procedūrą, pagal kurią bendrovė Mostra buvo pripažinta sutarties dėl dalies Nr. 2 laimėtoja (toliau – 2007 m. sausio 31 d. Sprendimas). Jis taip pat rekomendavo nedelsiant pradėti naują viešojo pirkimo procedūrą.
20 2007 m. vasario 7 d. ieškovė nurodė, kad ji neketina atsiimti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2006 m. gruodžio 1 d. Sprendimo atžvilgiu byloje T‑383/06 R, nes Parlamentas neturi teisės panaikinti viešojo pirkimo procedūros.
21 2007 m. vasario 26 d. Nutartimi Icuna.Com prieš Parlamentą (T‑383/06 R, Rink. p. II‑0000) Pirmosios instancijos teismo pirmininkas nusprendė, kad nebereikia priimti sprendimo dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje T‑383/06 R, nes Parlamento ir bendrovės Mostra pasirašyta sutartis panaikinta jųdviejų bendru sutarimu, o Parlamentas aiškiai nurodė, kad jis nebeketina vykdyti 2006 m. gruodžio 1 d. Sprendimo.
22 Dokumentu, užregistruotu kanceliarijoje 2007 m. kovo 9 d. (byla T‑71/07), ieškovė pareiškė ieškinį prašydama panaikinti 2007 m. sausio 31 d. Sprendimą ir priteisti dėl šio sprendimo priėmimo patirtos žalos atlyginimą.
23 Atskiru dokumentu, užregistruotu kanceliarijoje tą pačią dieną, ieškovė, remdamasi Procedūros reglamento 76a straipsniu, paprašė Pirmosios instancijos teismo taikyti pagreitintą tvarką.
24 Atskiru dokumentu, užregistruotu kanceliarijoje tą pačią dieną (byla T‑71/07 R), ieškovė dar pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdama, kad Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Procedūros reglamento 105 straipsnio 2 dalimi, priimtų sprendimą dėl šio prašymo Parlamentui dar nepateikus savo pastabų ir sustabdytų 2007 m. sausio 31 d. Sprendimo vykdymą.
25 2007 m. kovo 16 d. Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priede (OL S 53) buvo paskelbtas ginčijamai sutarčiai skirtas naujas viešasis pirkimas.
26 2007 m. kovo 22 d. Parlamentas, vadovaudamasis Procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalimi, atskiru dokumentu pareiškė prieštaravimą dėl priimtinumo byloje T‑71/07.
27 2007 m. balandžio 2 d. Pirmosios instancijos teismo antroji kolegija nusprendė atmesti ieškovės prašymą taikyti byloje T‑71/07 pagreitintą tvarką.
28 2007 m. gegužės 4 d. Nutartimi Icuna.Com prieš Parlamentą (T‑71/07 R, Rink. p. II‑0000), Pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje T‑71/07 R ir atidėjo klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.
29 Pirmosios instancijos teismui paprašius, Parlamentas ir ieškovė pateikė savo pastabas dėl galimo 2007 m. gruodžio 20 d. ir 2008 m. sausio 7 d. iškeltų bylų T‑383/06 ir T‑71/07 sujungimo.
30 Antrosios kolegijos pirmininkas, remdamasis Procedūros reglamento 50 straipsnio 1 dalimi, nusprendė perduoti klausimo dėl šių bylų nagrinėjimą dabartinės sudėties teismui. Kadangi ieškiniai bylose T‑383/06 ir T‑71/07 yra susiję, Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad jas reikia sujungti šios nutarties tikslais.
Šalių reikalavimai
31 Byloje T‑383/06 ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:
– panaikinti 2006 m. gruodžio 1 d. Sprendimą,
– pripažinti deliktinę Bendrijos atsakomybę, priteisti iš Parlamento atlyginti ieškovei 58 700 eurų dydžio žalą dėl viešajame pirkime patirtų išlaidų, neturtinę žalą dėl grėsmės jos reputacijai ir paskirti ekspertą šiai žalai įvertinti,
– priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas.
32 Byloje T‑383/06 Parlamentas Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti prašymą dėl panaikinimo,
– atmesti prašymą dėl žalos atlyginimo ir eksperto paskyrimo,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
33 Byloje T‑71/07 ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti prieštaravimą dėl priimtinumo kaip akivaizdžiai nepagrįstą,
– subsidiariai prieštaravimą dėl priimtinumo spręsti nagrinėjant ieškinį iš esmės,
– bet kuriuo atveju priteisti iš Parlamento su prieštaravimu dėl priimtinumo susijusias papildomas bylinėjimosi išlaidas,
– panaikinti 2007 m. sausio 31 d. Sprendimą,
– pripažinti Bendrijos deliktinę atsakomybę, priteisti iš Parlamento atlyginti visą dėl 2007 m. sausio 31 d. Sprendimo patirtą žalą ir paskirti ekspertą šiai žalai įvertinti,
– priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas.
34 Byloje T‑71/07 pateiktu prieštaravimu dėl priimtinumo Parlamentas Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
35 Pagal Procedūros reglamento 111 straipsnį, jeigu ieškinys yra akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas, Pirmosios instancijos teismas gali motyvuota nutartimi ir nesiimdamas jokių kitų veiksmų nagrinėjamoje byloje priimti sprendimą dėl šio ieškinio.
36 Be to, pagal Procedūros reglamento 113 straipsnį Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva bet kuriuo metu gali, išklausęs šalis, konstatuoti, kad išnyko ieškinio dalykas ir nėra reikalo priimti sprendimą.
1. Dėl ieškinio byloje T‑71/07
37 Remiantis Procedūros reglamento 114 straipsnio 4 dalies pirmąja pastraipa byloje T‑71/07 Parlamento nurodytas prieštaravimas dėl priimtinumo bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės.
Dėl priimtinumo
Šalių argumentai
38 Prieštaravime dėl priimtinumo Parlamentas tvirtina, jog 2007 m. sausio 31 d. Sprendimas nei tiesiogiai, nei konkrečiai nėra susijęs su ieškove ir jog ši neturi jokio suinteresuotumo, kad būtų panaikintas sprendimas, kuris nėra priimtas jos nenaudai.
39 Parlamentas priduria, kad viešojo pirkimo procedūra yra neskaidoma, o bendrovės Mostra pripažinimas pirkimo laimėtoja užbaigia šią procedūrą. Jis tvirtina, kad buvo neįmanoma neatmesti ieškovės pasiūlymo bei nepripažinti bendrovės Mostra pirkimo laimėtoja. Parlamento teigimu, bet kuriuo atveju buvo neįmanoma pirkimo laimėtoja pripažinti įmonę, kuri neatitinka atrankos kriterijų. Parlamentas negalėjo apsiriboti 2006 m. gruodžio 1 d. Sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, panaikinimu ir palikti galioti ieškovei palankią vertinimo procedūros dalį.
40 Ieškovė nesutinka su Parlamento argumentais. Ji tvirtina, kad 2007 m. sausio 31 d. Sprendimas ją veikia tiesiogiai, nes, pirma, juo panaikinamas 2006 m. rugpjūčio 7 d. Sprendimas, kuriuo ji pripažinta pirkimo laimėtoja, antra, dėl jo ji patyrė dalyvavimo naujoje viešojo pirkimo procedūroje ir savo interesų gynimo teisme išlaidų ir, trečia, šis sprendimas užkerta jai kelią prisiteisti dėl 2006 m. gruodžio 1 d. Sprendimo priėmimo patirtos žalos atlyginimą byloje T‑383/06.
41 Ieškovė taip pat mano, kad 2007 m. sausio 31 d. Sprendimas yra konkrečiai su ja susijęs, nes priimtas dėl jos, t. y. po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros jos pradėtoje byloje T‑383/06 R. Be to, jos situacija skiriasi nuo kitų viešojo pirkimo dalyvių, nes ji buvo vienintelė, kuri buvo pripažinta nagrinėjamo pirkimo laimėtoja. Galiausiai 2007 m. sausio 31 d. Sprendimas neigiamai paveiktų jos prašymo dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo rezultatą byloje T‑383/06.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
42 Pagal EB 230 straipsnio ketvirtąją pastraipą kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pateikti ieškinį dėl jam skirto sprendimo arba sprendimo, kuris, nors ir būtų kitam asmeniui skirto reglamento ar sprendimo formos, yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs.
43 Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad 2007 m. sausio 31 d. Sprendimas nėra skirtas ieškovei.
44 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką tam, kad priimtas Bendrijos aktas būtų tiesiogiai susijęs su privačiu asmeniu EB 230 straipsnio ketvirtosios pastraipos prasme, jis turi turėti tiesioginių padarinių suinteresuotojo asmens teisinei padėčiai, o jo įgyvendinimas – būti visiškai automatiškas bei kylantis iš pačios Bendrijos teisės be kitų tarpinių taisyklių taikymo (žr. 1998 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Dreifus prieš Komisiją, C‑386/96 P, Rink. p. I‑2309, 43 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
45 Be to, iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad kiti subjektai nei tie, kuriems skiriamas sprendimas, galėtų manyti, jog šis sprendimas yra su jais konkrečiai susijęs tik tokiu atveju, jeigu jis būtų jiems taikomas dėl tam tikrų jiems būdingų savybių arba dėl tam tikros faktinės situacijos, kuri juos išskiria iš kitų asmenų, ir todėl juos individualizuoja taip pat, kaip ir sprendimo adresatą (1963 m. liepos 15 d. Sprendimas Plaumann prieš Komisiją, 25/62, Rink. p. 197, p. 223; 1985 m. sausio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Piraiki-Patraiki ir kt. prieš Komisiją, 11/82, Rink. p. 207, 11 punktas ir 1995 m. balandžio 27 m. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ASPEC ir kt. prieš Komisiją, T‑435/93, Rink. p. II‑1281, 62 punktas).
46 Galiausiai fizinio ar juridinio asmens pareikštas ieškinys dėl panaikinimo yra priimtinas tik tuo atveju, jei ieškovas yra suinteresuotas, kad ginčijamas aktas būtų panaikintas. Šis suinteresuotumas turi būti atsiradęs ir aktualus bei vertinamas ieškinio pareiškimo dieną (žr. 2005 m. balandžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sniace prieš Komisiją, T‑141/03, Rink. p. II‑1197, 25 punktą bei jame nurodytą teismo praktiką ir 2007 m. rugsėjo 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Salvat père & fils ir kt. prieš Komisiją T‑136/05, Rink. p. II‑0000, 34 punktą).
47 Nagrinėjamoje byloje 2007 m. sausio 31 d. Sprendimas turi tiesioginių padarinių ieškovės teisinei padėčiai. Panaikindamas visą viešojo pirkimo procedūrą 2007 m. sausio 31 d. Sprendimas panaikina: 2006 m. gruodžio 1 d. Sprendimą atmesti jos pasiūlymą, 2006 m. rugsėjo 14 d. Sprendimą, kuriuo panaikintas sprendimas pripažinti ieškovę pirkimo laimėtoja, ir 2006 m. rugpjūčio 7 d. Sprendimą pripažinti ją pirkimo laimėtoja. Taigi 2007 m. sausio 31 d. Sprendimas yra tiesiogiai susijęs su ieškove. Dėl tos pačios priežasties 2007 m. sausio 31 d. Sprendimas yra nepalankus ieškovei, kuri dėl to yra suinteresuota, kad jis būtų panaikintas.
48 2007 m. sausio 31 d. Sprendimas su ieškove yra susijęs ir konkrečiai, nes ji buvo vienintelė dalyvė, pagal panaikintąją viešojo pirkimo procedūrą pripažinta pirkimo laimėtoja. Ši aplinkybė ją individualizuoja kitų nelaimėjusių dalyvių atžvilgiu.
49 Taigi reikia atmesti Parlamento pateiktą prieštaravimą dėl byloje T‑71/07 ieškovės pareikšto ieškinio priimtinumo.
Dėl prašymo panaikinti
Ieškovės argumentai
50 Pagrįsdama ieškinį dėl panaikinimo byloje T‑71/07 ieškovė nurodo du pagrindus. Pirmasis susijęs su aktą priėmusio asmens įgaliojimų trūkumu ir Finansinio reglamento 101 straipsnio pažeidimu. Antrasis susijęs su nepakankamu motyvavimu. Parlamentas nepateikė atsiliepimo į ieškinį byloje T‑71/07, taigi – nepateikė savo nuomonės dėl ieškinio pagrindų, nurodytų pagrindžiant prašymą dėl panaikinimo.
– Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su aktą priėmusio asmens įgaliojimų trūkumu ir Finansinio reglamento 101 straipsnio pažeidimu
51 Ieškovė nurodo, kad nė viena Bendrijos teisės nuostata nesuteikia perkančiajai organizacijai teisės panaikinti pripažinimo pirkimo laimėtoju po sutarties su laimėtoju pasirašymo. Konkrečiai tariant, nei 2006 m. gruodžio 21 d. Nutartis, nei 2007 m. sausio 22 d. posėdyje dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones Pirmosios instancijos teismo pirmininko pateiktas pasiūlymas negali būti 2007 m. sausio 31 d. Sprendimo teisinis pagrindas.
52 Darant prielaidą, kad 2007 m. sausio 31 d. Sprendimas pagrįstas Finansinio reglamento 101 straipsniu, reikia nurodyti, kad neįvykdytos šios nuostatos taikymo šioje byloje sąlygos. Finansinio reglamento 101 straipsnis iš tikrųjų apriboja perkančiosios organizacijos teisę panaikinti viešojo pirkimo procedūrą ir ši turi teisę priimti tokį sprendimą tik iki sutarties su laimėtoju pasirašymo. Tačiau Parlamentas pasirašė su bendrove Mostra sutartį 2006 m. gruodžio 21 d., t. y. daugiau nei mėnuo iki 2007 m. sausio 31 d. Sprendimo priėmimo.
53 Ieškovės manymu, viešojo pirkimo procedūra negalėjo būti panaikinta, nes 2006 m. rugpjūčio 7 d. Sprendimu ieškovė jau buvo teisėtai pripažinta pirkimo laimėtoja.
54 Be to, sutarties su bendrove Mostra nutraukimas nereiškia, kad sutartis nebuvo pasirašyta. Sutartas nutraukimas irgi apėmė ne visus sutarties padarinius, nes panaikinimas įsigaliojo tik nuo tos datos ir valandos, kurią bendrovė Mostra sužinojo apie sutarties vykdymo sustabdymą. Taigi, ieškovės nuomone, visi iki šio momento atsiradę padariniai yra galiojantys.
55 Ieškovė taip pat tvirtina, kad 2007 m. sausio 31 d. Sprendimas pažeidžia Finansinio reglamento 101 straipsnį, nes viešojo pirkimo procedūros panaikinimas apima tik dalį Nr. 2. Ši nuostata neleidžia panaikinti dalies viešojo pirkimo procedūros. Ieškovė mano, kad akivaizdu, jog kadangi dalys Nr. 1 ir Nr. 2 priklauso tam pačiam viešajam pirkimui, galimas panaikinimas turėjo apimti visą procedūrą, t. y. ir procedūrą, susijusią su dalimi Nr. 1.
– Dėl antrojo pagrindo, susijusio su motyvavimo pareigos pažeidimu
56 Ieškovė tvirtina, kad 2007 m. sausio 31 d. Sprendimu pažeidžiama motyvavimo pareiga, kuri yra bendrasis principas ir yra numatytas Finansinio reglamento 101 straipsnyje bei Įgyvendinimo reglamento 149 straipsnio 1 dalyje.
57 2007 m. sausio 31 d. Sprendimas neleidžia suprasti motyvų, kuriais vadovaudamasis Parlamentas priėmė nagrinėjamą priemonę. Nuorodos į Pirmosios instancijos teismo pirmininko „pasiūlymą“ nepakanka 2007 m. sausio 31 d. Sprendimui pagrįsti. Be to, ši nuoroda prieštarauja likusiai 2007 m. sausio 31 d. Sprendimo daliai, nes Parlamentas nurodė, jog 2007 m. sausio 31 d. Sprendimas „jokiu būdu nereiškia, kad 2006 m. rugsėjo 14 d. Sprendimas, kuriuo panaikintas pradinis sprendimas paskelbti laimėtoją ir paskirtas naujas vertinimo komitetas, buvo netinkama veiksmų forma“.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
– Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su aktą priėmusio asmens įgaliojimų trūkumu ir Finansinio reglamento 101 straipsnio pažeidimu
58 Reikia nurodyti, kad Parlamentas turėjo teisę priimti 2007 m. sausio 31 d. Sprendimą. Priešingą nuomonę ieškovė grindžia klaidingu Finansinio reglamento 101 straipsnio pirmosios pastraipos aiškinimu. Šia nuostata siekiama išspręsti konfliktą, atsirandantį perkančiajai organizacijai atsisakius sutarties arba panaikinus viešojo pirkimo procedūrą, tarp viešojo pirkimo dalyvių bei laimėtojų privačių interesų ir bendrojo intereso, kurį turi ginti perkančioji organizacija. Iš tiesų reikia skirti dvi šios nuostatos taikymo stadijas.
59 Pirmojoje stadijoje, iki sutarties su pasirinktu dalyviu pasirašymo, perkančioji organizacija dar nėra įsipareigojusi, todėl vykdydama jai pavestą bendrojo intereso užduotį ji gali laisvai atsisakyti sutarties arba panaikinti viešojo pirkimo procedūrą. Tokiu atveju Finansinio reglamento 101 straipsnis nesuteikia kandidatams ir dalyviams teisės reikalauti kokios nors žalos atlyginimo dėl tokio atsisakymo arba panaikinimo.
60 Antrojoje stadijoje, po sutarties pasirašymo, perkančioji organizacija sutartimi yra prisiėmusi įsipareigojimus pasirinkto dalyvio atžvilgiu. Taigi, ji nebegali vienašališkai atsisakyti sutarties arba panaikinti viešojo pirkimo procedūros. Kitaip gali būti tik ypatingomis aplinkybėmis, kaip antai nagrinėjamoje byloje, kurioms susiklosčius susitariančiosios šalys bendru sutarimu nusprendė atsisakyti sutarties.
61 Kalbant apie ieškovės pasiūlytą kitokį Finansinio reglamento 101 straipsnio pirmosios pastraipos aiškinimą, pagal kurį po sutarties su laimėtoju pasirašymo perkančioji organizacija nebeturi teisės panaikinti pirkimo procedūros, net jei laimėtojas atsisakė sutartinių teisių ir pareigų, reikia pažymėti, kad dėl jo tokiu kaip nagrinėjamu atveju, t. y. po sutarties pasirašymo perkančiajai organizacijai nustačius galimus laimėtojo nustatymo procedūros pažeidimus, šios procedūros šalys atsidurtų aklavietėje. Viena vertus, tokiomis aplinkybėmis vykdant sutartį kyla pavojus, kad jos vykdymas bus sustabdytas, o tai, beje, laikinai padaryti ir buvo nurodyta nagrinėjamoje byloje, arba kad sprendimas dėl laimėtojo pasirinkimo bus panaikintas nelaimėjusiam dalyviui pareiškus ieškinį Pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, perkančioji organizacija negalėtų panaikinti procedūros arba atsisakyti sutarties, net jei laimėtojas būtų pasiruošęs atsisakyti sutarties, kaip tai yra nagrinėjamu atveju. Taigi, Finansinio reglamento 101 straipsnis negali būti aiškinamas kaip draudžiantis sutarties šalių bendra valia panaikinti šią sutartį nepradedant jos vykdyti. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi turėti teisę panaikinti viešojo pirkimo procedūrą.
62 Todėl Finansinio reglamento 101 straipsnio ratio legis ir teisinis saugumas reikalauja nurodyti, jog nagrinėjamomis aplinkybėmis Parlamentas turėjo teisę panaikinti viešojo pirkimo procedūrą.
63 Dar reikia nurodyti tai, kad Parlamentas nepažeidė Finansinio reglamento 101 straipsnio išskirdamas dvi dalis. Nors šios dvi dalys viena su kita susijusios tuo, kad priklauso tam pačiam viešajam pirkimui, jos yra atskiros. Iš tikrųjų, viena vertus, šių dviejų dalių objektai yra skirtingi, t. y. struktūra bei grafinė koncepcija (dalis Nr. 1) ir programų turinys (dalis Nr. 2). Kita vertus, dalies Nr. 1 procedūra buvo vykdoma visiškai atskirai nuo dalies Nr. 2 procedūros ir laimėtojais jose galėjo būti pripažinti skirtingi bei tarpusavyje nesusiję dalyviai.
– Dėl antrojo pagrindo, susijusio su motyvavimo pareigos pažeidimu
64 Reikia priminti, kad Finansinio reglamento 101 straipsnio antroji pastraipa numato, jog sprendimas panaikinti viešojo pirkimo procedūrą turi būti motyvuotas ir apie jį turi būti pranešta kandidatams bei dalyviams.
65 Įgyvendinimo reglamento 149 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančiosios organizacijos nedelsdamos praneša kandidatams ir dalyviams apie priimtus sprendimus dėl pripažinimo pirkimo laimėtoju ir nurodo motyvus, dėl kurių jos nusprendė nesudaryti sutarties.
66 Vadovaujantis šiomis nuostatomis ir, apskritai paėmus, iš EB 253 straipsnio išplaukiančia bendrąja motyvavimo pareiga, Parlamentas privalėjo kartu su sprendimu dėl viešojo pirkimo procedūros panaikinimo pateikti ir šio sprendimo motyvus (šiuo klausimu žr. 2007 m. gegužės 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Citymo prieš Komisiją, T‑271/04, Rink. p II‑1375, 100 punktą).
67 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką motyvavimo pareigos apimtis priklauso nuo nagrinėjamo akto pobūdžio ir jo priėmimo konteksto. Motyvai turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti institucijos argumentus taip, kad, viena vertus, leistų suinteresuotiesiems asmenims žinoti priimtos priemonės pateisinimą tam, kad galėtų apginti savo teises bei patikrinti, ar sprendimas yra pagrįstas, ir, kita vertus, leistų Bendrijos teismui vykdyti jos teisėtumo kontrolę (1998 m. balandžio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija priešSytraval ir Brink’s France, C‑367/95 p, Rink. p. I–1719, 63 punktas; 2004 m. sausio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Fleuren Compost prieš Komisiją, T‑109/01, Rink. p. II‑127, 119 punktas ir 2005 m. rugsėjo 20 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Deloitte Business Advisory prieš Komisiją, T‑195/05 R, Rink. p. II‑3485, 108 punktas).
68 Galiausiai dėl teisės akto priėmimo pagrindo nurodymo iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad konkrečios nuostatos nenurodymas gali nebūti esminis pažeidimas, jei akto teisinį pagrindą galima nustatyti remiantis kita informacija, nes aiški nuoroda yra būtina, tik jei jos nesant suinteresuotiesiems asmenims ir Bendrijos teismui liktų abejonių dėl konkretaus teisinio pagrindo (1987 m. kovo 26 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Tarybą, 45/86, Rink. p. 1493, 9 punktas).
69 Nagrinėjamu atveju pirmiausia reikia pažymėti, kad vykstant prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje T‑71/07 R nagrinėjimo procedūrai ieškovė gavo 2007 m. sausio 31 d. Parlamento pastabų dėl 2007 m. sausio 22 d. teismo posėdžio, kuriame nagrinėtas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, protokolo kopiją, įskaitant sprendimo panaikinti procedūrą projekto kopiją bei 2007 m. sausio 31 d. Sprendimo panaikinti viešojo pirkimo procedūrą kopiją.
70 Kaip ieškovė pripažįsta byloje T‑71/07 pareikštame ieškinyje, 2007 m. sausio 31 d. pastabose Parlamentas nurodė, kad 2007 m. sausio 31 d. Sprendimą jis ketino pagrįsti Finansinio reglamento 101 straipsniu. Be to, šio sprendimo konstatuojamosiose dalyse buvo nurodyta, be kita ko, kad 2006 m. gruodžio 21 d. Nutartimi Parlamentui uždrausta vykdyti sutartį iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas, kad teismo posėdyje dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones Pirmosios instancijos teismo pirmininkas Parlamentui pasiūlė išnagrinėti galimybę panaikinti viešojo pirkimo procedūrą ir pradėti naują procedūrą ir kad Parlamentas ir bendrovė Mostra sutarė pripažinti, jog dėl 2006 m. gruodžio 21 d. Nutarties įvykdyti sutartį per protingą terminą tapo neįmanoma ir todėl šios sutarties atsisakė.
71 Taigi, iš 2007 m. sausio 31 d. Sprendimo priėmimo aplinkybių bei iš jo motyvų darytina išvada, kad Parlamentas manė, jog tam, kad išvengtų internetinės televizijos projekto didelio vėlavimo, jis neturėjo kitos alternatyvos viešojo pirkimo procedūros panaikinimui pagal Finansinio reglamento 101 straipsnį. Todėl reikia konstatuoti, kad 2007 m. sausio 31 d. Sprendime Parlamento pateikti motyvai aiškiai atskleidžia argumentus, kuriais jis vadovavosi.
72 Toks motyvavimas leidžia ieškovei apginti savo teises, o Pirmosios instancijos teismui – vykdyti kontrolę.
73 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, du ieškovės nurodytus pagrindus bei prašymą dėl panaikinimo byloje T‑71/07 reikia atmesti kaip akivaizdžiai teisiškai nepagrįstus.
Dėl prašymo atlyginti žalą
Ieškovės argumentai
74 Ieškovė nurodo Bendrijos deliktinę atsakomybę EB 288 straipsnio antrosios pastraipos prasme. Ji mano, jog iš visų motyvų, kuriuos nurodė pagrįsdama prašymą dėl panaikinimo, akivaizdu, kad procedūroje, kurioje priimtas 2007 m. sausio 31 d. Sprendimas, Parlamentas padarė įvairių pažeidimų. Šie pažeidimai, vertinami tiek atskirai, tiek kartu, yra akivaizdus Bendrijos teisės pažeidimas.
75 Pirma, ieškovė tvirtina patyrusi žalos, kurią sudaro 2006 m. rugpjūčio 7 d. Sprendimo nauda, negauta dėl to, kad Parlamentas pradėjo neteisėtą procedūrą, pagal kurią pirkimo laimėtoju pripažino kitą viešojo pirkimo dalyvį, ir priėmė 2007 m. sausio 31 d. Sprendimą. Šią žalą sunku įvertinti, tačiau ją sudaro naujo dalyvavimo viešajame pirkime neišvengiamos ir numatytinos išlaidos. Antra, ieškovė tvirtina patyrusi neturtinės žalos. Neigiamas vertinimas, kuriuo 2006 m. gruodžio 1 d. Sprendime remtasi pagrindžiant jos pasiūlymo atmetimą, buvo pakartotas 2007 m. sausio 31 d. Sprendime, o tai kelia grėsmę jos reputacijai. Ši neturtinė žala yra maždaug 10 % viešojo pirkimo vertės, kurią galėtų tiksliai apskaičiuoti Pirmosios instancijos teismo paskirtas ekspertas.
76 Parlamentas nepateikė atsiliepimo į ieškinį byloje T‑71/07, taigi nepateikė savo nuomonės dėl pagrindų, pateiktų pagrindžiant prašymą dėl žalos atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
77 Iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad Bendrijos deliktinė atsakomybė EB 288 straipsnio antrosios pastraipos siejama šių sąlygų įvykdymu: veiksmai, kuriais kaltinamos institucijos, yra neteisėti, žala yra reali ir tarp tariamų veiksmų ir nurodytos žalos yra priežastinis ryšys (1974 m. liepos 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Holtz & Willemsen prieš Tarybą ir Komisiją, 153/73, Rink. p. 675, 7 punktas ir 2005 m. vasario 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Chiquita Brands ir kt. prieš Komisiją, T‑19/01, Rink. p. II‑315, 76 punktas).
78 Kadangi šios trys atsakomybės atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės, vienos iš jų nebuvimo pakanka ieškiniui dėl žalos atlyginimo atmesti (1999 m. rugsėjo 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lucaccioni prieš Komisiją, C‑257/98 P, Rink. p. I‑5251, 14 punktas ir 2001 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Emesa Sugar prieš Tarybą, T‑43/98, Rink. p. II‑3519, 59 punktas).
79 Kalbant apie pirmąją iš šių sąlygų reikia nurodyti, kad neteisėti veiksmai, kuriais kaltinama Bendrijos institucija, turi būti pakankamai akivaizdus teisės akto, kuriuo siekiama suteikti privatiems asmenims teises, pažeidimas (2000 m. liepos 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bergaderm ir Goupil prieš Komisiją, C‑352/98 P, Rink. p. I‑5291, 42 punktas).
80 Nagrinėjamu atveju ieškovė remiasi iš esmės tais pačiais pagrindais, kuriais grindė prašymą dėl panaikinimo, tvirtindama, jog pažeidimai yra pakankamai akivaizdūs Bendrijos teisės pažeidimai.
81 Tačiau pirmiau jau minėta, kad ieškovės pateiktas prašymas dėl panaikinimo yra visiškai teisiškai nepagrįstas, nes Parlamento veiksmai nebuvo neteisėti. Kadangi šioje byloje pateiktas prašymas dėl žalos atlyginimo grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir prašymas dėl panaikinimo, reikia pripažinti, kad jis taip pat yra visiškai teisiškai nepagrįstas, nes nėra pakankamai akivaizdaus teisės akto, kuriuo siekiama suteikti privatiems asmenims teises, pažeidimo.
82 Todėl prašymą dėl žalos atlyginimo byloje T‑71/07 reikia atmesti kaip akivaizdžiai teisiškai nepagrįstą.
2. Dėl ieškinio byloje T‑383/06
Dėl prašymo panaikinti
83 Pirmosios instancijos teismui pasiūlius, bylos šalys antrą kartą pateikė atsiliepimus byloje T‑383/06 išsakydamos savo nuomonę dėl 2007 m. sausio 31 d. Sprendimo, kuriuo panaikinta ginčijama sutarties sudarymo procedūra, pasekmių nagrinėjamai bylai.
Šalių argumentai
84 Ieškovė mano, kad 2007 m. sausio 31 d. Sprendimą priėmė tai padaryti teisės neturintis asmuo ir todėl šis sprendimas negali pašalinti 2006 m. gruodžio 1 d. Sprendimo padarinių. Jos nuomone, viešasis pirkimas ir su juo susiję dokumentai vis dar veikia. Todėl ieškinys dėl panaikinimo byloje T‑383/06 turi savo objektą.
85 Pagrįsdama šį teiginį ieškovė nurodo tris argumentus, kurie yra iš esmės identiški tiems, kuriuos ji jau pateikė kaip reikalavimo dėl panaikinimo byloje T‑71/07 pirmąjį pagrindą (žr. pirmesnius 51–55 punktus).
86 Parlamentas prieštarauja ieškovės argumentams teigdamas, kad visos viešojo pirkimo procedūros panaikinimas 2007 m. sausio 31 d. Sprendimu ipso facto reiškė ir 2006 m. gruodžio 1 d. Sprendimo atšaukimą bei kad jis turėjo teisę priimti pirmąjį sprendimą.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
87 Reikia priminti, kad ieškovė prašo panaikinti 2006 m. gruodžio 1 d. Sprendimą, kuris buvo panaikintas 2007 m. sausio 31 d. Sprendimu. Tačiau 2007 m. sausio 31 d. Sprendimo panaikinti viešojo pirkimo procedūrą teisėtumas yra ieškinio dėl panaikinimo byloje T‑71/07, kuris pirmesniame 73 punkte atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas, objektas.
88 Taigi 2007 m. sausio 31 d. Sprendimas vis dar veikia. Tokiomis aplinkybėmis Pirmosios instancijos teismas mano, kad 2006 m. gruodžio 1 d. Sprendimo panaikinimo 2007 m. sausio 31 d. Sprendimu rezultatas yra tai, ko ieškovė siekė pateikdama prašymą dėl panaikinimo byloje T‑383/06, t. y. 2006 m. gruodžio 1 d. Sprendimo išnykimas (šiuo klausimu žr. 1997 m. rugsėjo 17 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Antillean Rice Mills prieš Komisiją, T‑26/97, Rink. p. II‑1347, 15 punktą).
89 Iš to išplaukia, kad prašymas dėl panaikinimo byloje T‑383/065 liko be objekto ir todėl, vadovaujantis Procedūros reglamento 113 straipsniu, dėl jo nėra reikalo priimti sprendimo.
Dėl prašymo atlyginti žalą
Šalių argumentai
90 Ieškovė remiasi Bendrijos deliktine atsakomybe EB 288 straipsnio antrosios pastraipos prasme. Ji mano, kad iš visų pagrindžiant prašymą dėl panaikinimo nurodytų motyvų akivaizdu, kad procedūroje, kurioje priimtas 2006 m. gruodžio 1 d. Sprendimas, Parlamentas padarė įvairių pažeidimų.
91 Byloje T‑383/06 pateiktame prašyme dėl panaikinimo ieškovė nurodė, pirma, akivaizdų procedūros, kurioje priimtas 2006 m. gruodžio 1 d. Sprendimas, pažeidimą dėl Parlamento teisės priimti šį sprendimą neturėjimo ir Finansinio reglamento 101 straipsnio bei Įgyvendinimo reglamento 149 straipsnio pažeidimų. Antra, ji rėmėsi nustatytų viešojo pirkimo kriterijų, vienodo požiūrio bei skaidrumo principų ir motyvavimo pareigos pažeidimu.
92 Ieškovės teigimu, šie pažeidimai, vertinami tiek atskirai, tiek kartu, yra akivaizdus Bendrijos teisės pažeidimas.
93 Ieškovė teigia, kad jos patirtą žalą yra sunku įvertinti. Ją sudaro 58 700 EUR dydžio dalyvavimo viešajame pirkime išlaidos ir neišvengiama bei numatytina neturtinė žala dėl galimos grėsmės ieškovės reputacijai. Ši neturtinė žala yra maždaug 10 % viešojo pirkimo vertės, kurią galėtų tiksliai apskaičiuoti Pirmosios instancijos teismo paskirtinas ekspertas.
94 Parlamentas mano, kad ieškovė neturi pagrindo reikalauti nuostolių, kuriuos sudaro dalyvavimo viešajame pirkime išlaidos, atlyginimo, nes Parlamento viešiesiems pirkimams taikytinų bendrųjų sąlygų 4 straipsnis aiškiai panaikina šią galimybę, ir ieškovė nepateikė jokio įrodymo, leidžiančio nukrypti nuo teismų praktikos suformuoto principo, pagal kurį dalyvavimo viešajame pirkime mokesčiai ir išlaidos nėra žala, kompensuotina priteisiant nuostolių atlyginimą.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
95 Dėl tariamos žalos, kurią sudaro dalyvavimo panaikintoje viešojo pirkimo procedūroje išlaidos, visų pirma reikia konstatuoti, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp elgesio, kuriuo kaltina Parlamentą, t. y. tariamų pažeidimų, padarytų ginčijamos sutarties sudarymo procedūroje, ir žalos, kurią sudaro jos dalyvavimo šioje procedūroje išlaidos. Net darant prielaidą, kad procedūroje, kurioje priimti 2006 m. rugsėjo 14 d. ir gruodžio 1 d. sprendimai, buvo padaryta pažeidimų arba kad patys šie sprendimai yra neteisėti ir ieškovė dar gali turėti naudos iš 2006 m. rugpjūčio 7 d. Sprendimo, kuriuo iš pradžių ji buvo paskelbta pirkimo laimėtoja, padarinių, šis sprendimas visiškai nesuteiktų teisės reikalauti sudaryti sutartį. Atvirkščiai, 2006 m. rugpjūčio 7 d. Sprendime buvo aiškiai nurodyta, kad pagal Įgyvendinimo reglamento 149 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą jis neįpareigoja Parlamento ir kad iki sutarties pasirašymo pastarasis, kaip perkančioji organizacija, gali panaikinti viešojo pirkimo procedūrą, o ieškovė neturi teisės į kokios nors žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju 2007 m. sausio 31 d. Sprendimu buvo įgyvendinta būtent ši galimybė. Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp elgesio, kuriuo kaltinamas Parlamentas, ir ieškovės nurodytos žalos.
96 Antra, dėl ieškovės tvirtinimo patyrus neturtinės žalos reikia nurodyti, kad vis dėlto ji nebuvo įrodyta. Ieškovė teigia, kad jos pasiūlymas 2006 m. gruodžio 1 d. Sprendime atmestas motyvuojant tai ypač neigiamu vertinimu, apie kurį labai greitai gali sužinoti suinteresuotieji asmenys, o tai gali labai pakenkti jos reputacijai.
97 Tačiau reikia pažymėti, jog ieškovė nenurodo konkrečių neigiamų vertinimų, kurie kelia grėsmę jos reputacijai. 2006 m. gruodžio 1 d. Sprendime, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, Parlamentas paaiškina, kad ieškovė neatitiko atrankos kriterijų, susijusių su techniniais ir finansiniais pajėgumais. Akivaizdu, kad tokie paaiškinimai būtinai sukelia neigiamus pasiūlymo arba dalyvio savybių vertinimus. Vis dėlto iš tokių neigiamų vertinimų iš principo negalima daryti išvados, kad jie kelia grėsmę nagrinėjamo dalyvio reputacijai, jeigu suformuluoti be kritikos ir yra pagrįsti faktais.
98 Iš tiesų Parlamentas, priimdamas sprendimą dėl pripažinimo laimėtoju, turėjo patikrinti, ar pateikti pasiūlymai atitinka atrankos kriterijus. Šiuo atžvilgiu 2006 m. gruodžio 1 d. Sprendimui nėra ko prikišti, nes jame tinkamais žodžiais paaiškinama, kad personalas, patirtis, apyvarta bei pastaruoju metu ieškovės vykdomi projektai buvo pripažinti pernelyg menki, kad Parlamentas jai galėtų patikėti tokios apimties projektą, koks yra nagrinėjamas pirkimas. Tokie pasiūlymo atmetimo teiginiai savaime negali būti laikomi keliančiais grėsmę ieškovės reputacijai.
99 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ieškovės prašymą dėl panaikinimo byloje T‑383/06 reikia atmesti kaip visiškai teisiškai nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
100 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
101 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 6 dalį, jeigu byloje nereikia priimti sprendimo, Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia savo nuožiūra. Be to, pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, arba jeigu susiklosto ypatingos aplinkybės, Pirmosios instancijos teismas gali paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas.
102 Parlamentas panaikino byloje T‑383/06 skundžiamą 2006 m. gruodžio 1 d. Sprendimą pagal viešųjų pirkimų srityje numatytą procedūrą priimtu sprendimu po to, kai buvo pateiktas ieškinys. Tačiau negalima atmesti galimybės, atsižvelgiant į šių bylų bei į bylų dėl atitinkamų prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones medžiagą, kad Parlamento elgesys viešojo pirkimo laimėtojo nustatymo procedūroje išprovokavo pateikti ieškinį byloje T‑383/06 ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje T‑383/06 R. Tokiomis aplinkybėmis reikia nuspręsti, kad ieškovė padengia pusę savo patirtų bylinėjimosi išlaidų bylose T‑383/06 ir T‑383/06 R, o Parlamentas padengia savo ir pusę ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
103 Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą T‑71/07, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Parlamento pateiktus reikalavimus, įskaitant išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra byloje T‑71/07 R bei prieštaravimu dėl priimtinumo.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (antroji kolegija)
nutaria:
1. Sujungti bylas T‑383/06 ir T‑71/07 bendrai nutarčiai priimti.
2. Byloje T‑71/07 spręsti prieštaravimą dėl priimtinumo nagrinėjant bylą iš esmės.
3. Byloje T‑71/07 atmesti ieškinį kaip visiškai teisiškai nepagrįstą.
4. Byloje T‑383/06 nereikia priimti sprendimo dėl prašymo panaikinti.
5. Byloje T‑383/06 atmesti prašymą dėl žalos atlyginimo kaip visiškai teisiškai nepagrįstą.
6. Byloje T‑383/06 Parlamentas padengia savo ir pusę Icuna.Com SCRL patirtų bylinėjimosi išlaidų, įskaitant išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra. Icuna.Com padengia pusę savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
7. Byloje T‑71/07, Icuna.Com padengia savo bei Parlamento patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra ir prieštaravimu dėl priimtinumo.
Priimta 2008 m. gegužės 14 d. Liuksemburge.