TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2023 m. lapkričio 9 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Direktyva 2012/13/ES – Teisė į informaciją baudžiamajame procese – 6 straipsnis – Teisė būti informuotam apie pareikštus kaltinimus – 6 straipsnio 4 dalis – Pasikeitusi pateikta informacija – Pakeistas nusikalstamos veikos kvalifikavimas – Pareiga laiku informuoti kaltinamąjį ir suteikti jam galimybę pateikti argumentus dėl naujo kvalifikavimo – Veiksmingas naudojimasis teise į gynybą – Sąžiningas procesas – Direktyva (ES) 2016/343 – Tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimas – 3 straipsnis – Nekaltumo prezumpcija – 7 straipsnio 2 dalis – Teisė neduoti parodymų prieš save – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa – Baudžiamųjų bylų teismo nešališkumo reikalavimas – Nusikalstamos veikos perkvalifikavimas baudžiamųjų bylų teismo iniciatyva arba kaltinamajam pasiūlius“
Byloje C‑175/22
dėl Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamųjų bylų teismas, Bulgarija) 2022 m. kovo 8 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo tą pačią dieną, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje, iškeltoje
BK,
dalyvaujant
Spetsializirana Prokuratura,
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. Lycourgos (pranešėjas), teisėjai O. Spineanu-Matei, J.‑C. Bonichot, S. Rodin ir L. S. Rossi,
generalinė advokatė T. Ćapeta,
posėdžio sekretorė R. Stefanova-Kamisheva, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2023 m. kovo 2 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek ir J. Vláčil,
– Europos Komisijos, atstovaujamos E. Rousseva ir M. Wasmeier,
susipažinęs su 2023 m. gegužės 25 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese (OL L 142, 2012, p. 1) 6 straipsnio 3 ir 4 dalių ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnio antros pastraipos išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant baudžiamąją bylą, iškeltą BK dėl veikų, kurios prokuratūros kaltinamajame akte iš pradžių kvalifikuotos kaip korupcija, tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ketina jas kvalifikuoti kaip sukčiavimą arba kaip prekybą poveikiu.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Direktyva 2012/13
3 Direktyvos 2012/13 3, 9, 14 ir 27–29 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:
„(3) kad būtų galima įgyvendinti sprendimų baudžiamosiose bylose abipusio pripažinimo principą, valstybės narės turi pasitikėti viena kitos baudžiamojo teisingumo sistemomis. Abipusio pripažinimo principo taikymo laipsnis labai priklauso nuo keleto kriterijų, be kita ko, įtariamųjų arba kaltinamųjų teisių apsaugos mechanizmų ir bendrų būtiniausių standartų, reikalingų siekiant sudaryti palankesnes abipusio pripažinimo principo taikymo sąlygas;
<…>
(9) [SESV] 82 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė nustatyti tokias valstybėse narėse taikytinas minimalias taisykles, kokių reikia nuosprendžių ir teismo sprendimų abipusiam pripažinimui bei policijos ir teisminiam bendradarbiavimui tarpvalstybinio pobūdžio baudžiamosiose bylose palengvinti. Tame straipsnyje kalbama apie „asmenų teises baudžiamajame procese“ kaip apie vieną iš sričių, kurioje gali būti nustatytos minimalios taisyklės;
<…>
(14) <…> Šia direktyva] nustatomi bendri minimalūs standartai, taikytini informacijai apie teises ir kaltinimus, kuri turi būti pateikta asmenims, įtariamiems arba kaltinamiems įvykdžius nusikalstamą veiką, kad būtų galima stiprinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą. Ši direktyva grindžiama Chartijoje, ypač jos 6, 47 ir 48 straipsniuose, nustatytomis teisėmis, remiantis [1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK)] 5 ir 6 straipsniais, kaip juos išaiškino Europos Žmogaus Teisių Teismas. <…>
<…>
(27) asmeniui, įtariamam arba kaltinamam įvykdžius nusikalstamą veiką, turėtų būti suteikiama visa informacija apie kaltinimus, kuri jam reikalinga pasiruošti gynybai ir kuri užtikrina teisingą teismo procesą;
(28) informacija, kuri suteikiama įtariamajam arba kaltinamajam apie nusikalstamą veiką, kurios įvykdymu jis yra įtariamas arba kaltinamas, turėtų būti suteikiama nedelsiant ir ne vėliau kaip prieš pirmąją oficialią įtariamojo arba kaltinamojo apklausą policijoje arba kitoje kompetentingoje valdžios institucijoje ir nedarant įtakos vykstančių tyrimų eigai. Su nusikalstama veika susijusių faktų aprašymas, įskaitant, kai tai yra žinoma, nusikalstamos veikos įvykdymo laiką ir vietą, taip pat galimą inkriminuojamos nusikalstamos veikos teisinį kvalifikavimą, turėtų būti suteiktas kuo išsamiau ir susietas su tuo baudžiamojo proceso etapu, kuriuo šis aprašymas teikiamas, kad būtų užtikrintas teisingas bylos nagrinėjimas ir veiksmingai pasinaudota teise į gynybą;
(29) kai baudžiamojo procesu metu kaltinimo aplinkybės pasikeičia taip, kad pradeda daryti reikšmingą įtaką įtariamojo arba kaltinamojo padėčiai, jis turėtų būti informuotas apie tuos pokyčius, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą ir suteikti galimybę tinkamu laiku veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą.“
4 Direktyvos 2012/13 1 straipsnis „Dalykas“ suformuluotas taip:
„Šia direktyva nustatomos taisyklės, susijusios su įtariamųjų ar kaltinamųjų teise į informaciją apie jų teises baudžiamajame procese ir apie jiems pareikštus kaltinimus. Ja taip pat nustatomos taisyklės, susijusios su asmenų, kuriems taikomas Europos arešto orderis, teise į informaciją apie jų teises.“
5 Šios direktyvos 3 straipsnio „Teisė į informaciją apie teises“ 1 dalyje numatyta:
„Valstybės narės užtikrina, kad įtariamiesiems arba kaltinamiesiems nedelsiant būtų pateikta informacija bent apie šias pagal nacionalinę teisę taikomas procesines teises, kad tomis teisėmis būtų galima veiksmingai pasinaudoti:
a) teisę turėti advokatą;
b) teisę gauti nemokamas teisines konsultacijas ir tokių konsultacijų gavimo sąlygas;
c) teisę būti informuotam apie kaltinimus pagal 6 straipsnį;
d) teisę į vertimą žodžiu ir raštu;
e) teisę tylėti.“
6 Šios direktyvos 6 straipsnyje „Teisė į informaciją apie kaltinimus“ nustatyta:
1. Valstybės narės užtikrina, kad įtariamiesiems arba kaltinamiesiems būtų pateikta informacija apie nusikalstamą veiką, kurios įvykdymu jie yra įtariami arba kaltinami. Ta informacija suteikiama nedelsiant ir yra tiek išsami, kiek tai yra būtina užtikrinti teisingą procesą ir veiksmingą naudojimąsi teise į gynybą.
<…>
3. Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip iki kaltinimų esmės perdavimo teismui būtų suteikta išsami informacija apie kaltinimą, įskaitant nusikalstamos veikos pobūdį ir teisinį kvalifikavimą bei kaltinamųjų dalyvavimo vykdant tą nusikalstamą veiką pobūdį.
4. Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji arba kaltinamieji būtų nedelsiant informuoti apie bet kokius informacijos, pateiktos pagal šį straipsnį, pasikeitimus, kai tai yra būtina užtikrinti teisingą procesą.“
Direktyva (ES) 2016/343
7 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo (OL L 65, 2016, p. 1) 1 straipsnio a punkte nurodyta, kad joje nustatomos „bendros būtiniausios taisyklės“ dėl „tam tikrų nekaltumo prezumpcijos baudžiamajame procese aspektų“.
8 Šios direktyvos 3 straipsnyje „Nekaltumo prezumpcija“ nustatyta:
„Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji ir kaltinamieji būtų laikomi nekaltais, kol jų kaltė neįrodyta įstatymų nustatyta tvarka.“
9 Šios direktyvos 7 straipsnio „Teisė tylėti ir teisė neduoti parodymų prieš save“ 2 dalyje numatyta:
„Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji ir kaltinamieji turėtų teisę neduoti parodymų prieš save.“
Bulgarijos teisė
10 Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Nakazatelno-protsesualen kodeks (Baudžiamojo proceso kodeksas, toliau – NPK) 287 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Prokuratūra pareiškia naują kaltinimą, jeigu teisminio tyrimo metu nustato pagrindus iš esmės pakeisti kaltinamojo akto faktinę dalį arba taikyti griežtesnį baudžiamąjį įstatymą.“
11 Pagal NPK 301 straipsnio 1 dalies 2 punktą priimdamas nuosprendį kompetentingas teismas nagrinėja ir sprendžia klausimą, ar veika yra nusikalstama ir kaip ji turi būti teisiškai kvalifikuojama.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
12 2021 m. vasario 26 d. Spetsializirana prokuratura (Specializuota prokuratūra, Bulgarija) kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, pareikšdama kaltinimus BK dėl veikų, kvalifikuojamų kaip korupcija, padarytų jam einant tyrėjo pareigas.
13 Remiantis kaltinamajame akte pateiktais teiginiais, BK iš dviejų įtariamųjų reikalavo tam tikros pinigų sumos, kad vykdydamas pareigas atliktų toliau nurodytus veiksmus. Pirma, BK pasiūlė pateikti palankią nuomonę dėl įtariamųjų prašymų grąžinti jiems transporto priemones, kurios galimai buvo naudojamos kaip nusikaltimo įrankis, ir, gavus prokuratūros leidimą, grąžinti šias transporto priemones. Antra, BK taip pat pasiūlė dviem įtariamiesiems nepatraukti jų atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kurią jie įtariami padarę.
14 Spetsializirana prokuratura (specializuota prokuratūra) šiuos veiksmus kvalifikavo kaip korupciją, tyrėjo įvykdytą piktnaudžiaujant įgaliojimais. Už šią nusikalstamą veiką baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų, iki 25000 Bulgarijos levų (BGN) (apie 12 500 EUR) bauda, iki pusės turto konfiskavimu ir teisių praradimu.
15 BK nesutiko su tokiu kvalifikavimu. Jis teigė, kad jam inkriminuojami veiksmai negali būti laikomi atliktais jam vykdant savo pareigas, nes jie priklauso ne tyrėjo, o prokuroro kompetencijai. Todėl, BK teigimu, tokie veiksmai turėjo būti kvalifikuojami kaip sukčiavimas.
16 Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, kad už nurodytos formos sukčiavimą, kai nusikalstamos veikos vykdytojas įgyja turtinės naudos, pasinaudojęs nukentėjusiojo klaida, patirties trūkumu ar nežinojimu, baudžiama laisvės atėmimo bausme iki penkerių metų.
17 Vis dėlto Spetsializirana prokuratura (specializuota prokuratūra) nusikalstamą veiką ir toliau kvalifikavo kaip korupciją. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslino, kad pagal nacionalines proceso taisykles tik prokuroras gali apibrėžti kaltinimą, o kompetentingas teismas negali jam duoti jokių nurodymų šiuo klausimu.
18 Taigi pagrindinėje byloje tiek šalys, tiek prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas sutelkė dėmesį į korupcijos įrodymą ar paneigimą. Šis teismas turi priimti nuosprendį dėl prokuroro suformuluoto kaltinimo, t. y. dėl korupcijos. Vis dėlto, jeigu išteisintų kaltinamąjį dėl korupcijos, jis turėtų galimybę perkvalifikuoti veikas.
19 Remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimais, nacionalinių teismų jurisprudencijoje NPK 301 straipsnio 1 dalies 2 punktas, siejamas su NPK 287 straipsnio 1 dalimi, aiškinamas taip, kad kompetentingas teismas turi teisę pripažinti kaltinamąjį kaltu remdamasis kitokiu kvalifikavimu nei tas, kuris iš pradžių buvo pateiktas kaltinamajame akte, su sąlyga, kad dėl tokio naujo kvalifikavimo iš esmės nekeičiamos kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės ir nebus paskirta griežtesnė bausmė nei už nusikalstamą veiką, nurodytą pagal iš pradžių prokuroro palaikytą kvalifikavimą.
20 Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paaiškina, kad pagal šią jurisprudenciją jis pagrindinėje byloje nagrinėjamą veiką gali kvalifikuoti kaip sukčiavimą, kaip siūlo BK, nes už šią nusikalstamą veiką baudžiama švelnesne bausme nei ta, kuri skiriama korupcijos atveju.
21 Šis teismas priduria, kad taip pat galėtų perkvalifikuoti inkriminuojamą veiką į prekybą poveikiu. Iš tiesų būtų galima manyti, kad BK prašė įtariamųjų sumokėti tam tikrą pinigų sumą, kad vykdydamas pareigas galėtų daryti įtaką prokuroro sprendimams, kad šis patvirtintų jų transporto priemonių grąžinimą ir nepareikštų kaltinimų. Sankcija už prekybą poveikiu taip pat yra švelnesnė už numatytąją korupcijos atveju, t. y. laisvės atėmimas iki šešerių metų arba 5 000 BGN (apie 2 500 EUR) bauda.
22 Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad tuo atveju, kai kompetentingas teismas nusprendžia nuteisti kaltinamąjį remdamasis kitokiu veikos kvalifikavimu nei iš pradžių nurodytas prokuroro kaltinamajame akte, neužtikrinama teisė į gynybą. Konkrečiai kalbant, šis teismas neprivalo nei iš anksto informuoti kaltinamojo, nei leisti jam pateikti savo argumentų dėl numatomo naujo kvalifikavimo. Praktiškai kaltinamasis apie tokį naują kvalifikavimą sužino iš apkaltinamojo nuosprendžio.
23 Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl tokios praktikos suderinamumo su Sąjungos teise. Konkrečiau kalbant, pirmuoju klausimu šis teismas siekia išsiaiškinti, ar apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas remiantis inkriminuojamų veikų kvalifikavimu, apie kurį kaltinamasis iš anksto nebuvo informuotas, yra suderinamas su Direktyvos 2012/13 6 straipsnio 3 ir 4 dalimis.
24 Antrasis klausimas susijęs su reikalavimais, kylančiais iš Chartijos 47 straipsnio antros pastraipos.
25 Anot prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, pareiga, kuri jam galėtų tekti remiantis atsakymu į pirmąjį klausimą, t. y. pareiga informuoti kaltinamąjį apie galimybę kvalifikuoti veiką kitaip, nei iš pradžių siūlė prokuroras, galėtų kelti abejonių dėl jo nešališkumo ir proceso teisingumo. Šiuo aspektu šis teismas nurodo du atvejus.
26 Viena vertus, jeigu kompetentingas teismas informuotų kaltinamąjį apie galimybę savo iniciatyva taikyti kitokį kvalifikavimą, pavyzdžiui, pagrindinėje byloje nagrinėjamą veiką kvalifikuoti kaip prekybą poveikiu, šis teismas faktiškai atliktų kaltintojo funkciją. Jo nuomone, dėl to būtų galima abejoti teismo, kuris savo iniciatyva siūlo naują teisinį kvalifikavimą ir paskui priima tokiu kvalifikavimu grindžiamą apkaltinamąjį nuosprendį, nešališkumu, net jei šis teismas prieš tai suteikė kaltinamajam galimybę gintis.
27 Kita vertus, jeigu kompetentingas teismas informuotų kaltinamąjį apie galimybę kvalifikuoti veiką taip, kaip siūlė pats kaltinamasis, pavyzdžiui, pagrindinėje byloje nagrinėjamą veiką kvalifikuoti kaip sukčiavimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, tai galėtų pažeisti teisę neduoti parodymų prieš save ir teisingo bylos nagrinėjimo taisykles.
28 Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžė, kad pagrindinėje byloje BK nepripažino savo kaltės dėl sukčiavimo, o tik teigė, kad prokuroro nurodytos faktinės aplinkybės turi būti kvalifikuojamos kaip sukčiavimas, o ne kaip korupcija.
29 Tokiomis aplinkybėmis Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamųjų bylų teismas, Bulgarija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar pagal Direktyvos 2012/13 6 straipsnio 3 ir 4 dalis draudžiama nacionalinės teisės nuostatas ([NPK] 301 straipsnio 1 dalies 2 punktą, siejamą su [NPK] 287 straipsnio 1 dalimi) jurisprudencijoje aiškinti taip, kad teismas savo nuosprendyje gali teisiškai kvalifikuoti veiką kitaip, nei nurodyta kaltinamajame akte, jeigu ji nėra kvalifikuojama kaip veika, už kurią nustatoma griežtesnė bausmė, nes prieš paskelbiant nuosprendį kaltinamasis nebuvo tinkamai informuotas apie naują, kitokį teisinį kvalifikavimą ir negalėjo nuo jo gintis?
2. Jei į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar pagal Chartijos 47 straipsnio antrą pastraipą draudžiama teismui informuoti kaltinamąjį apie tai, kad jis galėtų priimti sprendimą dėl esmės, remdamasis kitokiu teisiniu veikos kvalifikavimu, ir suteikti kaltinamajam galimybę pasirengti gynybai, nes šį kitokį teisinį kvalifikavimą inicijavo ne prokuratūra?“
30 2022 m. rugpjūčio 5 d. raštu Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto teismas, Bulgarija) informavo Teisingumo Teismą, kad priėmus įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius 2022 m. liepos 27 d., Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamųjų bylų teismas) buvo likviduotas, o tam tikros jame nagrinėtos baudžiamosios bylos, įskaitant pagrindinę bylą, nuo tos datos perduotos Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto teismas).
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
31 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2012/13 6 straipsnio 3 ir 4 dalys turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiama nacionalinė jurisprudencija, pagal kurią baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui leidžiama inkriminuojamas veikas teisiškai kvalifikuoti kitaip, nei nurodė prokuratūra, jeigu dėl naujo kvalifikavimo negali būti paskirta griežtesnė bausmė, tačiau prieš tai neinformavus kaltinamojo apie numatomą naują kvalifikavimą ir nesuteikus jam galimybės konkrečiai ir veiksmingai įgyvendinti teisę į gynybą ginantis nuo tokio naujo kvalifikavimo.
32 Kaip matyti iš Direktyvos 2012/13 1 straipsnio, šioje direktyvoje, kuri buvo priimta remiantis SESV 82 straipsnio 2 dalimi, nustatyti bendri minimalūs standartai, susiję su asmenų, įtariamų ar kaltinamų įvykdžius nusikalstamą veiką, informavimu apie jų teises ir apie jiems pareikštus kaltinimus.
33 Kaip matyti iš tarpusavyje siejamų Direktyvos 2012/13 3 ir 6 straipsnių, jos 1 straipsnyje įtvirtinta teisė į informaciją apima mažiausiai dvi skirtingas teises. Pirma, pagal šios direktyvos 3 straipsnį įtariamiesiems arba kaltinamiesiems nedelsiant turi būti pateikta informacija bent apie šiame straipsnyje išvardytas procesines teises, tarp kurių yra teisė turėti advokatą, teisė gauti nemokamas teisines konsultacijas ir tokių konsultacijų gavimo sąlygas, teisė būti informuotam apie kaltinimus, teisė į vertimą žodžiu ir raštu ir teisė tylėti. Antra, šios direktyvos 6 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, susijusios su teise būti informuotam apie pareikštus kaltinimus (2019 m. birželio 13 d. Sprendimo Moro, C‑646/17, EU:C:2019:489, 43 punktas).
34 Kaip nurodyta Direktyvos 2012/13 27–29 konstatuojamosiose dalyse, šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą ir sudaryti sąlygas veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 5 d. Sprendimo Kolev ir kt., C‑612/15, EU:C:2018:392, 89 punktą).
35 Siekiant šio tikslo, be kita ko, reikia, kad kaltinamasis laiku gautų išsamią informaciją apie kaltinimus, įskaitant nusikalstamos veikos teisinį kvalifikavimą, t. y. tokiu momentu, kad galėtų veiksmingai pasirengti gynybai, kaip numatyta šios direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 5 d. Sprendimo Kolev ir kt., C‑612/15, EU:C:2018:392, 90 punktą).
36 Siekiant šio tikslo ir kad procesas vyktų sklandžiai, reikia, kad kaltinamasis arba jo advokatas būtų detaliai informuojami apie asmeniui inkriminuojamas veikas ir jų teisinį kvalifikavimą, kad galėtų naudingai dalyvauti teisminiuose ginčuose dėl kaltinimo pagrįstumo, laikantis rungimosi principo ir šalių procesinio lygiateisiškumo, ir veiksmingai išdėstyti savo poziciją (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 5 d. Sprendimo Kolev ir kt., C‑612/15, EU:C:2018:392, 92 ir 93 punktus).
37 Nagrinėjamu atveju iš pirmojo klausimo formuluotės ir prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateiktos informacijos matyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui tenkančios pareigos informuoti kaltinamąjį apie pasikeitusį jam inkriminuojamų veikų teisinį kvalifikavimą.
38 Šiuo aspektu Teisingumo Teismas jau yra pripažinęs, kad gynybos atstovams pateikta informacija apie kaltinimus vėliau gali būti pakeista, be kita ko, kiek tai susiję su inkriminuojamų veikų teisiniu kvalifikavimu. Tačiau apie tokius pakeitimus ir tokius įrodymus kaltinamajam ar jo advokatui turi būti pranešta tada, kai jie dar turi galimybę veiksmingai reaguoti, t. y. iki pasitarimo stadijos. Ši galimybė numatyta Direktyvos 2012/13 6 straipsnio 4 dalyje, joje nustatyta, kad kaltinamasis turi būti nedelsiant informuotas apie bet kokią vykstant baudžiamajam procesui pasikeitusią informaciją, pateiktą pagal šį straipsnį, kai tai būtina teisingam bylos nagrinėjimui užtikrinti (2021 m. spalio 21 d. Sprendimo ZX (Kaltinamojo akto trūkumų pašalinimas), C‑282/20, EU:C:2021:874, 29 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
39 Be to, šios direktyvos 29 konstatuojamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad tais atvejais, kai vykstant baudžiamajam procesui kaltinimo aplinkybės pasikeičia taip, kad pradeda daryti reikšmingą įtaką įtariamojo arba kaltinamojo padėčiai, jis turėtų būti informuotas apie tuos pokyčius, kai tai būtina siekiant užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą, ir tai turi būti padaryta laiku, kad būtų suteikta galimybė veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą.
40 Šiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad pranešimas apie nusikalstamos veikos teisinį kvalifikavimą turi lemiamą reikšmę veiksmingam naudojimuisi teise į gynybą. Toks pranešimas kaltinamajam arba jo advokatui yra būtinas, kad asmuo galėtų suprasti, kuo jis kaltinamas, atitinkamai pasirengti gynybai ir prireikus ginčyti savo kaltę, stengdamasis įrodyti, kad nėra vieno ar kelių inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymių.
41 Taigi bet koks baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjančio teismo atliktas veikos teisinio kvalifikavimo pakeitimas gali turėti lemiamą įtaką teisės į gynybą įgyvendinimui ir teisingam bylos nagrinėjimui, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2012/13 6 straipsnio 4 dalį.
42 Viena vertus, taip yra tuo atveju, kai numatyta nauja nusikalstama veika apima naujus sudėties požymius, dėl kurių kaltinamasis dar neturėjo galimybės pateikti savo argumentų.
43 Tokiu atveju, siekiant užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą, kurio reikalaujama pagal Direktyvos 2012/13 6 straipsnio 4 dalį, akivaizdžiai būtina, kad bylą iš esmės nagrinėjantis baudžiamųjų bylų teismas laiku informuotų kaltinamąjį arba jo advokatą apie numatomą naują kvalifikavimą, kad jis galėtų veiksmingai pasirengti gynybai, ir suteiktų šiam asmeniui galimybę konkrečiai ir veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą.
44 Nagrinėjamu atveju iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ketina nepripažinti nagrinėjamos nusikalstamos veikos kvalifikavimo kaip tyrėjo korupcijos piktnaudžiaujant įgaliojimais, kaip iš pradžių nustatė Spetsializirana prokuratura (specializuota prokuratūra), ir pakeisti jį sukčiavimu arba prekyba poveikiu. Šios dvi nusikalstamos veikos apima sudėties požymius, dėl kurių BK dar neturėjo galimybės pateikti argumentų.
45 Kita vertus, net jei numatoma nauja nusikalstama veika neturi naujų požymių, palyginti su anksčiau nustatyta nusikalstama veika, todėl kaltinamasis per procesą turėjo galimybę pateikti argumentus dėl visų šią naują nusikalstamą veiką sudarančių požymių, tai, kad bylą iš esmės nagrinėjantis baudžiamųjų bylų teismas perkvalifikavo nusikalstamą veiką, vis dėlto gali turėti didelę įtaką teisės į gynybą įgyvendinimui. Negalima atmesti galimybės, kad kaltinamasis, kuriam pranešta apie numatytą naują kvalifikavimą, savo gynybą organizuos kitaip.
46 Taip pat pažymėtina, kad šiomis aplinkybėmis tai, jog naujas kvalifikavimas negali lemti griežtesnės bausmės taikymo, neturi reikšmės. Tam, kad bylos nagrinėjimas būtų teisingas, reikalaujama, kad kaltinamasis galėtų visapusiškai pasinaudoti teise į gynybą. Tačiau bausmės griežtumas nesusijęs su klausimu, ar šia teise buvo galima pasinaudoti.
47 Vadinasi, baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjantis teismas, ketinantis perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, turi laiku informuoti kaltinamąjį arba jo advokatą apie numatomą naują kvalifikavimą tokiu momentu ir tokiomis sąlygomis, kad šis asmuo galėtų veiksmingai pasirengti gynybai, ir suteikti jam galimybę konkrečiai ir veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą, kiek tai susiję su šiuo kvalifikavimu, kad būtų užtikrintas teisingas bylos nagrinėjimas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2012/13 6 straipsnio 4 dalį. Tai, ar būtina suteikti kaltinamajam laiko pasirengti gynybai arba jai persvarstyti, taip pat tai, kiek to laiko suteikti, turi nustatyti šis teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes.
48 Pirmesniame punkte pateiktą aiškinimą patvirtina Direktyvos 2012/13 tikslai. Kaip matyti iš šios direktyvos 3, 9 ir 14 konstatuojamųjų dalių, nustatant bendrus būtiniausius standartus, susijusius su asmenų, įtariamų arba kaltinamų įvykdžius nusikalstamą veiką, informavimu apie jų teises ir pareikštus kaltinimus, siekiama sustiprinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir taip palengvinti nuosprendžių ir teismo sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimą.
49 Kaip išvados 59–71 punktuose iš esmės pažymėjo generalinė advokatė, šio sprendimo 47 punkte pateiktas aiškinimas, pateikiamas kaip aiški ir paprasta taisyklė, kiek tai susiję su baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjančio teismo pareiga laiku informuoti kaltinamąjį, kai šis teismas ketina perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, padeda užtikrinti teisės į gynybą paisymą ir teisingą baudžiamųjų bylų nagrinėjimą valstybėse narėse. Taigi toks aiškinimas sustiprina šių valstybių tarpusavio pasitikėjimą ir taip palengvina nuosprendžių ir teismų sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimą, o tai atitinka šia direktyva siekiamus tikslus.
50 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2012/13 6 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama nacionalinė jurisprudencija, pagal kurią baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui leidžiama inkriminuojamas veikas teisiškai kvalifikuoti kitaip, nei nurodė prokuratūra, prieš tai laiku neinformavus kaltinamojo apie numatomą naują kvalifikavimą tokiu momentu ir tokiomis sąlygomis, kad jis galėtų veiksmingai pasirengti gynybai, ir nesuteikus jam galimybės konkrečiai ir veiksmingai įgyvendinti teisę į gynybą ginantis nuo tokio naujo kvalifikavimo. Šiomis aplinkybėmis neturi reikšmės tai, kad dėl tokio kvalifikavimo negali būti taikoma griežtesnė bausmė nei už nusikalstamą veiką, dėl kurios asmuo iš pradžių buvo persekiojamas.
Dėl antrojo klausimo
51 Pagal suformuotą jurisprudenciją, vykdant SESV 267 straipsnyje įtvirtintą nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo bendradarbiavimo procedūrą, pastarasis teismas nacionaliniam teismui turi pateikti naudingą atsakymą, kuris leistų išspręsti jo nagrinėjamą bylą. Tokiu atveju Teisingumo Teismui gali tekti performuluoti jam pateiktus klausimus. Be to, Teisingumo Teismui gali tekti atsižvelgti į Sąjungos teisės normas, kurių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nebuvo nurodęs savo klausime. Tai, kad nacionalinis teismas formaliai pateikė prejudicinį klausimą, nurodydamas tam tikras Sąjungos teisės nuostatas, netrukdo Teisingumo Teismui pateikti šiam teismui visų aiškinimo aspektų, kurie gali būti naudingi sprendimui jo nagrinėjamoje byloje priimti, neatsižvelgiant į tai, ar tas teismas juos nurodė savo pateiktuose klausimuose (2022 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Ministre de la Transition écologique ir Premier ministre (Valstybės atsakomybė už oro taršą), C‑61/21, EU:C:2022:1015, 34 punktas).
52 Nagrinėjamu atveju iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimų matyti, kad jis abejoja, ar tuo atveju, kai baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjantis teismas perkvalifikuoja nusikalstamą veiką, jis tebėra nešališkas, jei naują kvalifikavimą pateikia savo iniciatyva, o jei naują kvalifikavimą pasiūlo kaltinamasis, – ar paisoma teisės neduoti parodymų prieš save.
53 Šiuo aspektu primintina, kad Direktyvos 2016/343 3 straipsnyje ir 7 straipsnio 2 dalyje atitinkamai užtikrinama nekaltumo prezumpcija ir teisė neduoti parodymų prieš save.
54 Taigi, atsižvelgiant į šio sprendimo 51 punkte primintą jurisprudenciją, konstatuotina, kad antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2016/343 3 ir 7 straipsniai ir Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui leidžiama savo iniciatyva arba kaltinamajam pasiūlius inkriminuojamą veiką teisiškai kvalifikuoti kitaip, nei nurodė prokuratūra, taip pat ir tais atvejais, kai šis teismas laiku informavo kaltinamąjį apie numatomą naują kvalifikavimą tokiu momentu ir tokiomis sąlygomis, kad jis galėtų veiksmingai pasirengti gynybai, ir taip suteikė šiam asmeniui galimybę konkrečiai ir veiksmingai įgyvendinti teisę į gynybą ginantis nuo tokio naujo kvalifikavimo.
55 Pirma, svarbu pabrėžti, kad nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui leidžiama perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, savaime negali paneigti Direktyvos 2016/343 3 straipsnyje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos ar šio teismo nešališkumo, kaip tai suprantama pagal Chartijos 47 straipsnio antrą pastraipą, net jeigu naują kvalifikavimą jis pasirinko savo iniciatyva.
56 Teisingumo Teismas jau yra pripažinęs, kad pagal valstybės narės teisę baudžiamąsias bylas iš esmės nagrinėjantiems teismams gali būti suteikti įgaliojimai perkvalifikuoti veikas, priskirtinas jų kompetencijai, tačiau jie turi įsitikinti, kad šiuo klausimu kaltinamieji turėjo galimybę konkrečiai ir veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą, nes buvo laiku informuoti apie kaltinimo pagrindą, t. y. reikšmingas faktines aplinkybes, dėl kurių jie kaltinami ir kuriomis grindžiamas kaltinimas, taip pat apie išsamiai aprašytą šių veikų teisinį kvalifikavimą (2019 m. liepos 13 d. Sprendimo Moro, С-646/17, EU:C:2019:489, 55 punktas).
57 Aplinkybė, kad bylą iš esmės nagrinėjantis teismas nusprendžia perkvalifikuoti nusikalstamą veiką nedalyvaujant prokuratūrai, rodo, kad šis teismas mano, jog inkriminuojama veika, jei bus įrodyta, galėtų atitikti šį naują kvalifikavimą, o ne tai, kad šis teismas jau susidarė nuomonę dėl kaltinamojo kaltės.
58 Antra, kiek tai susiję su Direktyvos 2016/343 7 straipsnio 2 dalyje numatyta teise neduoti parodymų prieš save, tai, kad kaltinamasis siūlo naują veikų, kuriomis jis kaltinamas, kvalifikavimą, savaime nereiškia, kad asmuo pripažįsta savo kaltę pagal šį naują kvalifikavimą.
59 Be to, pagrindinėje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžė, kad, nors BK teigė, jog Spetsializirana prokuratura (specializuota prokuratūra) nurodytos faktinės aplinkybės turi būti kvalifikuojamos kaip sukčiavimas, o ne kaip korupcija, jis nepripažino savo kaltės dėl sukčiavimo.
60 Bet kuriuo atveju pagal jokią Sąjungos teisės normą kaltinamajam nedraudžiama prisipažinti padarius nusikalstamą veiką.
61 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2016/343 3 ir 7 straipsniai ir Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui leidžiama savo iniciatyva arba kaltinamajam pasiūlius inkriminuojamą veiką teisiškai kvalifikuoti kitaip, nei nurodė prokuratūra, taip pat ir tais atvejais, kai šis teismas laiku informavo kaltinamąjį apie numatomą naują kvalifikavimą tokiu momentu ir tokiomis sąlygomis, kad jis galėtų veiksmingai pasirengti gynybai, ir taip suteikė šiam asmeniui galimybę konkrečiai ir veiksmingai įgyvendinti teisę į gynybą ginantis nuo tokio naujo kvalifikavimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
62 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
1. 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese 6 straipsnio 4 dalis
turi būti aiškinama taip:
pagal ją draudžiama nacionalinė jurisprudencija, pagal kurią baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui leidžiama inkriminuojamas veikas teisiškai kvalifikuoti kitaip, nei nurodė prokuratūra, prieš tai laiku neinformavus kaltinamojo apie numatomą naują kvalifikavimą tokiu momentu ir tokiomis sąlygomis, kad jis galėtų veiksmingai pasirengti gynybai, ir nesuteikus jam galimybės konkrečiai ir veiksmingai įgyvendinti teisę į gynybą ginantis nuo tokio naujo kvalifikavimo. Šiomis aplinkybėmis neturi reikšmės tai, kad dėl tokio kvalifikavimo negali būti taikoma griežtesnė bausmė nei už nusikalstamą veiką, dėl kurios asmuo iš pradžių buvo persekiojamas.
2. 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo 3 ir 7 straipsniai ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa
turi būti aiškinami taip:
pagal juos nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui leidžiama savo iniciatyva arba kaltinamajam pasiūlius inkriminuojamą veiką teisiškai kvalifikuoti kitaip, nei nurodė prokuratūra, taip pat ir tais atvejais, kai šis teismas laiku informavo kaltinamąjį apie numatomą naują kvalifikavimą tokiu momentu ir tokiomis sąlygomis, kad jis galėtų veiksmingai pasirengti gynybai, ir taip suteikė šiam asmeniui galimybę konkrečiai ir veiksmingai įgyvendinti teisę į gynybą ginantis nuo tokio naujo kvalifikavimo.
Parašai.