Byla T‑393/10

(ištraukų skelbimas)

Westfälische Drahtindustrie GmbH ir kt.

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Karteliai – Europos įtempiamosios plieninės armatūros rinka – Kainų nustatymas, rinkos pasidalijimas ir keitimasis jautria komercine informacija – Sudėtinis pažeidimas – Vienas ir tęstinis pažeidimas – Atsiribojimas – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančios aplinkybės – Vienodas požiūris – Bausmių ir sankcijų individualizavimo principas – Asmens pajėgumo mokėti vertinimas – 2002 m. Komisijos pranešimas dėl bendradarbiavimo – 2006 m. baudų dydžio apskaičiavimo gairės – Neribota jurisdikcija“

Santrauka – 2015 m. liepos 15 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąvoka – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių pasekmių – Komisijos generalinio direktoriaus raštas, kuriuo atmetamas prašymas sumažinti įmonei už konkurencijos taisyklių pažeidimą skirtą baudą – Raštas, kuriame pateiktas kitoks nei pradiniame sprendime įmonės pajėgumo mokėti vertinimas – Tik patvirtinamojo pobūdžio nebuvimas – Priimtinumas

(SESV 263 straipsnis)

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Komisijos sprendimas, kuriuo skiriama bauda už konkurencijos taisyklių pažeidimą – Neribota Sąjungos teismo jurisdikcija tikrinti ir keisti sprendimą atsižvelgiant į teisinę ir faktinę padėtį, susiklosčiusią tuo metu, kai jis priima sprendimą – Nubaustų įmonių suinteresuotumas, kad teismas patikrintų Komisijos atliktą teisės ir fakto klausimų vertinimą

(SESV 101 ir 263 straipsniai)

3.      Karteliai – Draudimas – Pažeidimai – Susitarimai ir suderinti veiksmai, sudarantys vieną pažeidimą – Atsakomybės įmonei priskyrimas už visą pažeidimą – Sąlygos – Bendro plano buvimas – Vertinimas – Pereinamasis laikotarpis tarp dviejų vieno pažeidimo dalių – Pasekmės

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 25 straipsnio 1 dalis)

4.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Komisijos pareiga įrodyti pažeidimą ir jo trukmę – Įrodinėjimo naštos apimtis – Reikalaujamas Komisijos turimų įrodymų tikslumas – Įrodymų visetas – Įmonių, ginčijančių pažeidimo realumą ar trukmę, įrodinėjimo pareigos – Viešas atsiribojimas

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis)

5.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Nekaltumo prezumpcija – Procedūra konkurencijos srityje – Taikymas – Apimtis – Pasekmės

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis)

6.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Pareigos motyvuoti vertinimas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes – Būtinybė išvardyti visas svarbias faktines ir teisines aplinkybes – Nebuvimas

(SESV 296 straipsnis)

7.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Įmonių išklausymas – Įmonė, dalyvavusi surengtame išklausyme dėl Komisijos prieštaravimų – Prašymas surengti naują išklausymą dėl prašymo sumažinti baudą, grindžiamo įmonės pajėgumo mokėti vertinimu – Atmetimas – Teisės būti išklausytam pažeidimas – Nebuvimas

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 dalis)

8.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos priimtose gairėse nustatytas baudų apskaičiavimo metodas – Komisijos pareiga taikyti gaires paisant vienodo požiūrio ir teisėtų lūkesčių principų

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)

9.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio dydžio koregavimas – Pajėgumas mokėti – Pareiga atsižvelgti į sunkią atitinkamos įmonės finansinę padėtį – Nebuvimas – Reali ypatingoje finansinėje ir socialinėje padėtyje atsidūrusios įmonės galimybė mokėti – Atsižvelgimas – Sąlygos

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 35 punktas)

10.    Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Neribota Sąjungos teismo jurisdikcija – Apimtis – Teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimas – Nebuvimas

(SESV 101 ir 261 straipsniai; EEE susitarimo 53 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 35 punktas)

11.    Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio dydžio koregavimas – Pajėgumas mokėti – Sąjungos teismo kontrolė, atliekama pasinaudojant neribota jurisdikcija – Komisijos vertinimo klaidos – Panaikinimas – Neribotos Sąjungos teismo jurisdikcijos įgyvendinimas

(SESV 101 ir 261 straipsniai; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis ir 31 straipsnis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 35 punktas)

1.      Dėl ieškinio dėl panaikinimo priimtinumo reikia pažymėti, kad priemonės, sukeliančios privalomų teisinių pasekmių, kurios turi įtakos trečiųjų asmenų interesams ir gali iš esmės pakeisti jų teisinę padėtį, yra teisės aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį. Todėl nustatant, ar dėl priemonės gali būti pareikštas ieškinys dėl panaikinimo, svarbiausias yra prašomos panaikinti priemonės turinys, o jos forma iš principo nėra svarbi. Tik aktas, kuriuo Sąjungos institucija aiškiai ir galutinai pareiškia savo poziciją tokia forma, kuri leidžia nustatyti jo pobūdį, yra sprendimas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, su sąlyga, kad šis sprendimas nėra vien patvirtinantis ankstesnį aktą. Tačiau tuo atveju, jei ginčijamas aktas yra vien patvirtinamasis, ieškinys priimtinas tik su sąlyga, kad patvirtintasis aktas užginčytas per nustatytą terminą. Vadinasi, jeigu ieškovas praleidžia nustatytą terminą pareikšti ieškinį dėl sprendimo, kuriuo aiškiai nustatyta priemonė, sukelianti privalomų teisinių pasekmių, paveikiančių jo interesus, jis negali atnaujinti šio termino prašydamas institucijos persvarstyti savo sprendimą ir pareikšdamas ieškinį dėl sprendimo, kuriuo atmetamas šis prašymas ir patvirtinamas anksčiau priimtas sprendimas.

Atsižvelgiant į sprendimą, kuriuo skiriama bauda už konkurencijos taisyklių pažeidimą, raštas, kuriame Komisijos generalinis direktorius, pirma, įvertino kaltinamos įmonės pajėgumą mokėti atsižvelgdamas į kitokias faktines ir teisines aplinkybes, nei buvo nagrinėjamos pradiniame sprendime, ir, antra, nurodė kitokį atsisakymo sumažinti baudą motyvą, nei tas, kuriuo buvo grindžiamas pradinis sprendimas, negali būti laikomas vien patvirtinančiu pradinį sprendimą.

(žr. 98–102 punktus, 107)

2.      Kalbant apie ieškinį dėl Komisijos sprendimo, kuriuo skiriama bauda už konkurencijos taisyklių pažeidimą, panaikinimo reikia pažymėti, kad Sąjungos teismui naudojantis savo neribota jurisdikcija neatmetama, o atvirkščiai, daroma prielaida, jog jis vykdo Komisijos atlikto teisės ir fakto klausimų vertinimo kontrolę tiek, kiek jo prašo kaltinamos įmonės ir su sąlyga, kad yra su viešąja tvarka susijusių pagrindų, kuriuos teismas, paisydamas rungimosi principo, turi patikrinti savo iniciatyva. Tačiau nors neribotą jurisdikciją turintis teismas iš esmės turi atsižvelgti į teisinę ir faktinę padėtį, susiklosčiusią tuo metu, kai priima sprendimą, jei mano, jog galima pagrįstai pasinaudoti teise keisti sprendimus, nepaisant šios pareigos, įmonės, kurias Komisija nubaudė už SESV 101 straipsnio pažeidimą, išlieka suinteresuotos, kad teismas patikrintų ir Komisijos atlikto teisės ir fakto klausimų vertinimo pagrįstumą, atsižvelgdamas į teisinę ir faktinę padėtį, susiklosčiusią tuo metu, kai atliekami šie vertinimai.

Todėl vien tikimybė, kad vertindamas kaltinamų įmonių pajėgumą mokėti Bendrasis Teismas nuspręs pasinaudoti savo neribota jurisdikcija, nereiškia, kad rašte, kuriame Komisijos generalinis direktorius šių įmonių pajėgumą mokėti įvertino atsižvelgdamas į kitokias faktines ir teisines aplinkybes, nei buvo nagrinėjamos pradiniame sprendime, pateiktų vertinimų kontrolė netenka prasmės.

(žr. 109 punktą)

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 141–147, 152–155, 158, 161, 163, 189–191 punktus)

4.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 166–171, 188, 194 punktus)

5.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 172 punktą)

6.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 272 punktą)

7.      Per administracines procedūras konkurencijos srityje Komisija neprivalo rengti naujo išklausymo dėl kaltinamos įmonės prašymo sumažinti baudą, grindžiamo jos pajėgumu mokėti, jeigu išklausymas buvo surengtas prieš priimant sprendimą, kuriuo skiriamos baudos.

Iš tiesų Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 dalyje nenumatytas tokio išklausymo organizavimas, nes šioje nuostatoje pripažįstama tik įmonių teisė pateikti savo nuomonę dėl prieštaravimų, kuriais Komisija planuoja grįsti savo sprendimus. Tačiau įmonių galimybės mokėti vertinimas nėra prieštaravimas, kuriuo galima grįsti sprendimą dėl sankcijos už SESV 101 straipsnio pažeidimą skyrimą, bet leidžia Komisijai atsižvelgti į tam tikras aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas sumažinti baudą, paremtas su pažeidimo sudedamosiomis dalimis nesusijusiomis priežastimis.

Be to, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte taip pat nenumatyta įmonių teisė būti išklausytoms iki sprendimo dėl jų prašymo sumažinti baudą, pagrįsto pajėgumo mokėti vertinimu, priėmimo remiantis jų pateikta informacija. Aišku, toks sprendimas yra šioje nuostatoje numatyta nepalanki individuali priemonė. Vis dėlto negali būti laikoma, kad joje numatytos teisės būti išklausytam buvo laikomasi tokiais atvejais, kai priimtas sprendimas grindžiamas tik prašymą pateikusio asmens pateikta informacija, taip pat atsižvelgiant į iš jo sužinotas teisines ir faktines aplinkybes.

Iš tikrųjų pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą Komisija privalo leisti prašymą sumažinti baudą dėl pajėgumo ją sumokėti pateikusiai įmonei pateikti savo nuomonę dėl faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis Komisija planuoja grįsti tokio prašymo atmetimą, tuo atveju, jei šias aplinkybes jai nurodė ne ši įmonė. Tačiau vien dėl to, kad, Komisijos nuomone, jai pateikta informacija nėra įtikinama, prieš priimdama sprendimą dėl prašymo ji neprivalo informuoti apie šį vertinimą.

(žr. 279–283 punktus)

8.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 287 punktą)

9.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 288–296 punktus)

10.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 297–302 punktus)

11.    Kadangi konkurencijos bylose Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių 35 punkto taikymas yra paskutinis elementas, į kurį atsižvelgiama nustatant baudų dydį, SESV 261 straipsnyje ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnyje numatyta neribota jurisdikcija apima už SESV 101 straipsnio pažeidimą nubaustų įmonių pajėgumo mokėti vertinimą. Dėl Komisijos klaidų, padarytų vertinant kaltinamų įmonių pajėgumą mokėti, gali būti panaikintas jos sprendimas, kiek jame toms įmonėms skirta bauda, ir pateisintas Bendrojo Teismo naudojimasis turima neribota jurisdikcija.

Tuo atveju, jei gavusios pranešimą apie kaltinimus tokios įmonės pervedė lėšas į kitas tai pačiai grupei priklausančias bendroves, vien aplinkybės, jog nepajėgumo mokėti priežastis yra savarankiškai priimti valdymo sprendimai, nepakanka norint pagrįsti bet kokio prašymo sumažinti baudą atmetimą. Vertindama pajėgumą mokėti Komisija turi atsižvelgti į priežastis, dėl kurių buvo atlikti šie pervedimai. Pervedant lėšas kitoms grupės bendrovėms, be kita ko, gali būti siekiama patenkinti poreikį finansuoti iki pranešimo apie kaltinimus išsiuntimo atliktus įsigijimus. Be to, prireikus Komisija turi manyti, kad tokie lėšų pervedimai neturi jokios įtakos vertinant visos įmonių grupės pajėgumą mokėti.

Taip pat siekdama atmesti prašymą sumažinti baudą Komisija negali neatsižvelgti į tai, kad atitinkama įmonė pakankamai įrodė, jog negali nei per vieną kartą sumokėti visos jai skirtų baudų sumos, nei gauti šios sumos dydžio finansavimo ar net banko garantijos.

Taigi, jeigu Sąjungos teismas, atsižvelgdamas į Komisijos sprendime padarytas vertinimo klaidas, panaikina jį tiek, kiek juo skirta bauda atitinkamai įmonei, nėra jokių kliūčių, kad tas teismas, pasinaudodamas savo neribota jurisdikcija, nuspręstų, jog nereikia mažinti baudos dėl tos įmonės pajėgumo mokėti ir kad jis priteisia iš jos sumokėti tokio pat dydžio baudą, kokia buvo skirta panaikintame sprendime.

(žr. 297, 311, 319, 321, 328, 332, 357, 358 punktus)